LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 142, 296, 297 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 951 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-885(2)
2022-12-14 Nr. 102-P-54
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-08 |
1 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 951 straipsnio pavadinimas „Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai“ netiksliai atspindi jame dėstomų teisės normų paskirtį, be to, nėra aiškus siūlomo straipsnio nuostatų santykis su galiojančio CPK 95 straipsnio „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ nuostatomis. Manytume, jog nurodytų straipsnių santykis būtų aiškesnis, jeigu 951 straipsnio pavadinimas būtų „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai teisinės pasekmės“, t. y. jau iš straipsnio pavadinimo būtų galima daryti išvadą, jog tai yra speciali teisių gynimo priemonė CPK 95 straipsnyje nurodytųjų atžvilgiu. |
Nepritarti |
Argumentai: Pažymėtina, kad naujame Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 951 straipsnyje aptariamos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai teisinės pasekmės, bet ir konkretaus prašymo pateikimo, jo vertinimo procedūra ir pan., todėl tikslinga palikti bendresnio pobūdžio straipsnio pavadinimą, kuris atitinka straipsnio turinį. Siūlomo straipsnio nuostatų santykis su galiojančio CPK 95 straipsnio nuostatomis yra aiškus, CPK normos turi būti taikomos sistemiškai: CPK 951 straipsnyje siūloma aptarti būtent specialią teisių gynimo priemonę, kai nepagrįsto ieškinio pareiškimu siekiama pakenkti atsakovo vykdomai veiklai; galiojančių CPK 95 straipsnio nuostatų nesiūloma keisti (taip pat nesiūloma riboti jų taikymo galimybių), todėl teismui ir toliau išlieka diskrecija bet kurioje proceso stadijoje taikyti 95 straipsnyje numatytas poveikio priemones.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0 susilaikė – 0. |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-08 |
1 |
|
|
|
2. Neaiškus projekto 1 straipsnyje dėstomo CPK 951 straipsnio nuostatų santykis su galiojančiomis CPK nuostatomis, reguliuojančiomis pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme. Pvz., pagal CPK 225 straipsnio 7 punkto nuostatas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, pagal 227 straipsnio 2 dalį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teikiami paruošiamieji dokumentai, ieškovas pateikia dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą) ir kt. Pastebėtina, kad pagal projektą, prašymą teismui taikyti 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą atsakovas pareiškia atsiliepime į ieškinį, šio atsiliepimo su prašymu kopiją teismas siunčia ieškovui su pranešimu pateikti atsikirtimus į prašymą. Iš projekto nuostatų neaišku, ar ieškovo atsikirtimai į atsakovo prašymą, pareikštą atsiliepime į ieškinį, laikytinas paruošiamuoju dokumentu - dubliku. Projektas tobulintinas, nustatant nurodytų teisės normų tarpusavio santykį bei nurodant, ar taikant 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą rengiamas teismo parengiamasis posėdis. Taip pat reikėtų nurodyti, ar ieškovo atsikirtimai į atsakovo prašymą, pareikštą atsakovo atsiliepime į ieškinį, laikytini dubliku.
|
Nepritarti |
Argumentai: Pažymėtina, kad CPK 951 straipsnyje siūlomas naujas teisinis reguliavimas bus taikomas tik tada, kai atsakovas atsiliepime į ieškinį pateiks prašymą taikyti atitinkamą naują procedūrą. Tuo tarpu CPK 225 straipsnyje reglamentuoti teismo veiksmai priėmus ieškinį yra atliekami dar negavus atsakovo atsiliepimo į ieškinį, t. y. anksčiau. Taigi tiek CPK 225 straipsnyje, tiek 951 straipsnyje nurodyti veiksmai bus atliekami nuosekliai. CPK 225 straipsnio 7 punkte nurodyti teismo veiksmai, atliekami gavus atsiliepimą į ieškinį. Jei bus pateiktas atsakovo prašymas taikyti CPK 951 straipsnyje nurodytą procedūrą, teismas visų pirma ir taikys šią procedūrą ir neskirs parengiamojo posėdžio ar bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Be to, siūlomo CPK 951 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodoma, kad teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo atsikirtimus specialioje procedūroje laikyti dubliku ir tai aišku iš siūlomų nuostatų, kadangi pagal CPK 227 straipsnio 2 dalį dublikas yra ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą, t. y. tai yra kitokio turinio ir apimties dokumentas. CPK 951 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šioje dalyje nurodytą nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka, be to, tai yra speciali procedūra. Taigi, visiškai aišku, kad teismo parengiamasis posėdis nerengiamas. Primintina, kad CPK 153 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas, šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina. Taigi, teismas turi teisę spręsti, ar organizuoti posėdį konkrečiai nutarčiai priimti, tačiau tai nelaikoma būtent parengiamuoju posėdžiu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad CPK 951 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad, pritaikius šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, teismui įstatymuose nustatyti bylos išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos. Taigi CPK nustatyti parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo terminai būtų skaičiuojami tik pritaikius siūlomą naują procedūrą.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – _0, susilaikė – 0 |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-08 |
1 |
|
|
|
3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo CPK 951 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti: „Šioje dalyje nurodytą nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka.“ Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kada ši teismo nutartis priimama – parengiamajame teismo posėdyje, nagrinėjimo teisme metu, ar ne parengiamajame teismo posėdyje ir ne nagrinėjimo teisme metu. Taip pat neaišku, nuo kurios stadijos teismas turi tęsti pradėtą procesą, kai priimama 951 straipsnio 4 dalyje nurodyta nutartis, nes 951 straipsnio 5 dalyje nurodyta tik terminų skaičiavimo tvarka. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projekto 951 straipsnio 2 dalį, ieškovas turi pateikti atsikirtimus ne į visą atsakovo atsiliepimą į ieškinį, bet tik į jo dalį – prašymą taikyti 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.
|
Nepritarti |
Argumentai: Papildomai pažymėtina, kad CPK 951 straipsnyje nenurodomas nei parengiamojo teismo posėdžio, nei bylos nagrinėjimo iš esmės organizavimas, todėl nėra jokio pagrindi teigti, kad nutarčiai priimti turi būti organizuojami šie posėdžiai. Be to, CPK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima rašytines nutartis, taigi teismui yra suteikta teisė priimti nutartis ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. |
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-08 |
4 |
|
|
|
4. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 297 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Tais atvejais, kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 11 ir 12 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.“ Neaišku, kaip reikėtų pašalinti aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą, jeigu, pvz., teismas nustatytų, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, yra požymių, jog ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į galiojančio CPK 95 straipsnio 3 dalį, kur taip pat numatyta teismo teisė procesinį dokumentą palikti nenagrinėtą, jeigu yra pagrindas manyti, kad prašymą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir šis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumoka užstato. Tačiau šiuo atveju CPK 297 straipsnyje nėra nustatyta, jog teismas privalo nutartyje nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą (nėra nuorodos į CPK 95 straipsnį). |
Nepritarti |
Argumentai: Pažymėtina, kad CPK 297 straipsnio pakeitimas, kad teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą, pasiūlytas atsižvelgiant būtent į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ankstesnėje išvadoje teiktą pastabą. Analogišką siūlymą dėl CPK 297 straipsnio pakeitimo teikė Teisėjų taryba, svarstant Vyriausybės išvados projektą dėl Projekto. CPK 951 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. T. y. tai yra papildomi kriterijai teismui, kurie gali indikuoti ieškovo piktnaudžiavimą, dalis iš jų apskritai nėra susiję su konkretaus ieškinio turiniu, taigi, esmė ta, kad teismas turėtų nurodyti, kad ieškovas turi pašalinti būtent ieškinio nepagrįstumą sąlygojančias aplinkybes, susijusias su ieškinio turiniu, o neprivalės nurodyti, pavyzdžiui, kad ieškovas turi nutraukti grasinimus.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė