LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 222
STENOGRAMA
2018 m. spalio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS, I. ŠIAULIENĖ
ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame mūsų popietinį plenarinį posėdį. Prašau registruotis. Sekundėlę, tuoj. Registruojamės, kolegos.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 88.
Pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu prezidentūros atstovę, popietinių pirmųjų dviejų klausimų svarstyti kol kas negalime, nes nėra užregistruotos Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Tuojau, sekundėlę.
15.02 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Tada mūsų pirmas klausimas bus dėl Atliekų tvarkymo įstatymo. Prašau, kolege.
L. ANTANAVIČIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. spalio 12 d. dekretą, kuriuo Seimui yra grąžinamos pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos. Šiuo įstatymu be pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujus atliekų deginimo objektus bei, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Taip pat naujai priimtos įstatymo pataisos prieštarauja ekonomiškai efektyviai ir moderniai Europos Sąjungos atliekų tvarkymo praktikai vietoj neperdirbamų atliekų laidojimo sąvartynuose jas saugiai ir efektyviai sutvarkyti, užtikrinant ne tik pigesnį elektrą ir šildymą gyventojams, bet ir išvengiant kylančių atliekų šalinimo sąvartynuose kaštų.
Prezidentės veto sprendimą lėmė šios pagrindinės priežastys. Pirma. Įstatymu nustatomas naujas ūkinės veiklos laisvės ribojimas bei Vyriausybei suteikiama teisė spręsti dėl jau statomų įrenginių tolesnio įgyvendinimo yra ydingi Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo doktrinos požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad apie šio įstatymo neatitiktį Konstitucijai dar prieš priimant šį įstatymą pasisakė Seimo Teisės departamentas, tačiau įstatymas priimtas neatsižvelgus ne tik į šio, bet taip pat ir Europos teisės departamento, neigiamas Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ekspertų išvadas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad bet kokios ūkinės veiklos esminiai ribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymais, o ne poįstatyminiais teisės aktais.
Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Taigi yra nustatomas naujas papildomas esminis ribojimas atliekas naudojantiems įrenginiams. Tačiau įstatymo aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kodėl pasirinktas būtent 20 kilometrų atstumas ir kodėl toks atstumas laikytinas saugiu siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Be to, įvertinus Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje statyti tokius objektus Lietuvos teritorijoje praktiškai būtų neįmanoma. Prezidentė mano, kad toks sprendimas yra niekuo nepagrįstas, neproporcingas ir negarantuojantis saugumo šalies gyventojams.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi Vyriausybei suteikiama teisė, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, priimti sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių tolesnio įgyvendinimo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad teisinio reguliavimo srityje galioja esminė teisėkūros taisyklė, pagal kurią teisės aktai neturi atgalinio galiojimo galios. Ši taisyklė yra būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymo, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais. Konstitucinėje doktrinoje ne kartą pažymėta, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principai, jie suponuoja valstybės pareigą apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Pažymėtina, kad dėl planuojamų Vilniaus…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi Razma, jeigu galite, kolegos, pagarbos Prezidento vyriausiajai patarėjai! Pristato klausimą.
L. ANTANAVIČIENĖ. …kad dėl planuojamų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų įgyvendinimo jau yra priimti tęstiniai politiniai valdžios sprendimai. Jais patvirtinama, kad atliekų naudojimas energijai gauti yra svarbi ne tik nacionalinės atliekų tvarkymo politikos, bet ir valstybės energetinio saugumo dalis.
Antra. Įstatymu nustatomas teritorinis reikalavimas atliekų deginimo įrenginiams paneigia gerąją Europos Sąjungos atliekų tvarkymo praktiką. Ne geografinis atstumas nuo jėgainės užtikrina atliekų deginimo jėgainių tinkamą eksploatavimą ir saugumą dėl žmonių sveikatos, o Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų, kurie yra visiškai perkelti į nacionalinę teisę, reikalavimų emisijai laikymasis ir griežta tokių objektų veiklos kontrolė. Šiuolaikinės modernios technologijos sudaro visas galimybes užtikrinti pačius aukščiausius aplinkos apsaugos standartus statant tokias jėgaines net ir tankiai apgyvendintose teritorijose, netoli miestų centrų. Tą demonstruoja Europos Sąjungos šalių patirtis. 2017 metais Europos Sąjungoje veikė net 489 atliekas naudojančios jėgainės, kurių atstumas iki miestų centrų vidutiniškai tesiekia 3 kilometrus. Be to, nustatomas teritorinis apribojimas statyti atliekų deginimo įrenginius visoje šalies teritorijoje reikštų, kad Lietuvoje iš viso nebūtų įmanoma atliekų panaudoti elektros ir šilumos gamybai. Vietoj to jas tektų šalinti sąvartynuose. Pažymėtina, kad Lietuvoje galioja europinius standartus atitinkantys atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetai, iš kurių šalinimas sąvartynuose yra pats žemiausias. Sąvartynai yra taršiausias atliekų tvarkymo būdas, darantis žalą gruntiniams vandenims, orui, dirvožemiui ir, be abejo, žmogui. Remiantis Europos Komisijos atliktų tyrimų duomenimis, atliekų panaudojimas energijos gamybai, vietoj jų šalinimo sąvartynuose, daugiau nei tris kartus sumažintų bendrąją anglies dioksido emisiją šalyje.
2016 metais Lietuvoje energijai gauti panaudota 17 %, o sąvartynuose pašalinta 30 % komunalinių atliekų, tuo tarpu kaimyninėse šalyse skaičiai visai kiti, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje sudeginama virš 50 % atliekų, o į sąvartynus Danija išveža vos 1 %, Švedija – 2 %. Deja, šalinimas į sąvartynus kol kas išlieka pagrindiniu atliekų tvarkymo būdu Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakius deginimo, realus šalinimo į sąvartynus kiekis Lietuvoje artimiausiu metu sudarytų ne 30 %, o 50 %, turėtų tendenciją ne mažėti, o augti. Lietuva prisiėmė įsipareigojimus ir turės vykdyti Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus, iki 2035 metų privalėsime perdirbti ne mažiau kaip 65 %, o sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 % komunalinių atliekų. Skaičiuojama, kad energijai gaminti bus galima panaudoti nuo 25 % iki 35 % neperdirbamų atliekų. Todėl įstatymo nuostatos, kuriomis sudaromos prielaidos nesilaikyti Lietuvos atliekų tvarkymo prioritetų ir Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslų, nedera su Lietuvos tarptautinių aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymu. Svarbu vertinti ir tai, kad dėl augančių sąvartynų, didėjančios jų taršos ženkliai išaugs atliekų tvarkymo mokesčiai mūsų gyventojams. Jeigu uždrausime neperdirbamas atliekas naudoti energijos gamybai, jos virs ne pigesne šiluma mūsų namams, bet augančiais sąvartynais. Vietoj to turėsime deginti brangstantį biokurą, importuoti daugiau elektros energijos.
Todėl Prezidentė ragina gerbiamą Seimą visapusiškai įvertinti naujų draudimų pasekmes valstybei ir šalies gyventojams. Galiausiai Prezidentė neabejoja, kad rizika dėl aplinkos taršos gali ir turi būti suvaldyta, tačiau tai turi būti padaryta ne nustatant jokiais argumentais nepagrįstus ir niekur kitur Europoje nenaudojamus geografinius ribojimus, bet įrengiant jėgainėse moderniausias specialias apsaugos priemones, taikant griežčiausius reikalavimus diegiamoms technologijoms bei vykdant nuolatinį nepertraukiamą jų veiklos monitoringą. Būtent taip saugumą savo gyventojams garantuoja visos kitos europinės šalys. Tokie reikalavimai taršai suvaldyti įtvirtinti europiniuose teisės aktuose. Deginamų atliekų kiekiai turi būti ribojami, turime ruoštis perdirbti ne mažiau kaip 50 % komunalinių atliekų. Pirmiausia tai turime daryti dėl savo žmonių gerovės, įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus, kurie ir užtikrins Lietuvos gyventojams saugią ir švarią aplinką.
Siekdama užtikrinti, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos būtų panaudojamos pačiu efektyviausiu aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu, ekonomiškai naudingu būdu, Prezidentė siūlo įstatyme numatyti, kad valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimų.
Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams už dėmesį. Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų reikia pasveikinti Prezidentės sprendimą vetuoti šį įstatymo projektą dėl kelių priežasčių. Pirma, kad sustabdžius šiuo metu įgyvendinamus projektus augtų atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams, augtų šildymo kainos ir kainuotų šimtus milijonų eurų nuostolių, kuriuos patys gyventojai turėtų susimokėti. Čia yra vien finansiniai argumentai, bet yra ir teisinių argumentų, apie kuriuos galbūt pakalbėsime šiek tiek vėliau.
Aš norėjau paklausti vyriausiosios patarėjos, ar galėtumėte išsklaidyti abejones? Čia dažnai girdime apie tai, ar užteks atliekų toms deginimo gamykloms. Tai vienas klausimas. Antras klausimas, ar yra Europoje tokia praktika taikyti geografinius, teritorinius apribojimus atliekų deginimo gamykloms? Taip pat norėjau paklausti, ar šiuo metu galiojantys teisės aktai užtikrina tai, jog statomos ar naujai pradėsiančios veikti atliekų deginimo gamyklos būtų saugios tiek žmonėms, tiek gamtai?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą, aš gal pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Europoje yra priimtos Europos Parlamento, Europos Tarybos direktyvos. Jos reguliuoja, kaip turi būti statomos tokio tipo jėgainės, tai yra kokie taršos parametrai turi būti konkrečiai numatyti, kad tos jėgainės nedarytų neigiamo poveikio aplinkai ir, be abejo, žmogui. Šie europiniai reikalavimai yra privalomi valstybėms, jie yra perkelti į nacionalinius teisės aktus. Šitie visi reikalavimai taip pat perkelti ir į Lietuvos teisės aktus.
Taigi tikrai ta visa teisinė bazė, europinė teisinė bazė, yra sutvarkyta Lietuvoje ir visi parametrai išmetimo emisijų, kas yra laikoma pagrindiniu rodikliu, kaip tai gali paveikti aplinką ir žmogų, yra numatyti, jų yra laikomasi. Tai buvo vertinta labai atsakingai išduodant poveikio aplinkai… šiuo metu statomoms, vienai dirbančiai, dviem statomoms jėgainėms. Aš manau, kad šitas klausimas yra iš tikrųjų reglamentuotas. Taip, be abejo, yra labai svarbu, kad tie įstatymai būtų vykdomi, tai yra jų būtų laikomasi. Todėl yra labai svarbu, kad būtų vykdomas nuolatinis monitoringas.
Antras klausimas, ką jūs klausėte, dėl… (Balsai salėje) Ar užteks atliekų? Dėl to, ar užteks atliekų, mes turime net ne vieną patvirtinimą iš už tai atsakingos Aplinkos ministerijos, buvo atlikti skaičiavimai. Yra aplinkos ministro pagrindimas ir 2017 metais. Taip pat yra ir vienas iš šviežiausių, jeigu taip galima sakyti, raštų, tai yra ir šių metų liepos mėnesio patvirtinimas, kad 2030 metais mes turėsime per 600 tūkst. tonų degių atliekų, kurios galėtų būti panaudotos būtent tokiu tikslu, kogeneracinėse jėgainėse gaminant šilumą ir elektrą. Taigi mes neturime jokio pagrindo abejoti, kad tų atliekų neužteks.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Prezidentės atstove, jeigu galima, trumpiau atsakykite. Kolegos, po vieną klausimą. Klausia J. Razma. Prašom, kolega. Klausia J. Razma. Kolega Jurgi, jūsų klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kai svarstėme šį įstatymą dar Seime, aš bandžiau rasti Lietuvoje tokią vietą, kur, vertinant Seimo priimtą įstatymo turinį, būtų laikomasi reikalavimo, kad statant jėgainę nebūtų 20 kilometrų iki kokios nors artimiausios gyvenvietės, kur gali būti kad ir mažytis kaimas. Tai man tokios vietos nepavyko rasti Lietuvoje. Gal jūs prezidentūroje ir radote, ir galite pasakyti, kad būtų įmanoma pastatyti jėgainę kur nors, kur to laikomasi, jeigu atmestų Prezidentės veto?
L. ANTANAVIČIENĖ. Jeigu ne juokautume, o kalbėtume rimtai, o čia reikia kalbėti rimtai, turbūt mes gal nesame tie ekspertai, kurie gali nueiti ir išmatuoti, bet akivaizdu, kad įvertinus Lietuvos gyventojų tankumą… Dar turėkime omenyje, kad 20 kilometrų spindulys, tad jėgainė turėtų stovėti tokioje vietovėje, kur faktiškai 40 kilometrų nuo jos neturėtų būti nė namo. Nežinau, greičiausiai turbūt sunkiai rastume tokią vietą, nebent kur nors Baltijos jūroje, bet čia jau humoras iš tikrųjų. Tikrai toks geografinis ribojimas sunkiai įgyvendinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi L. Balsys.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs užsiminėte apie gerąją Europos Sąjungos atliekų deginimo praktiką, kuri galbūt būtų šiuo įstatymu pažeidžiama. Bet pati Europos Komisija kaip tik laiko atliekų deginimą atgyvena ir yra sukritikavusi kaip tik Lietuvos statomų kogeneracinių jėgainių per didelį pajėgumą. Tai kelia riziką, kad mes neįgyvendinsime ambicingų įsipareigojimų perdirbti atliekas, tai yra eiti žiedinės ekonomikos keliu. Ir, be abejo, Europos Komisija taip pat įpareigoja apmokestinti atliekų deginimą. Tai dar vienas aspektas.
Pačių atliekų panaudojimas yra puikus būdas jas perdirbti į kietąjį atgautąjį kurą, ir čia jau būtų produktas, kurį būtų galima deginti ir katilinėse, tik svarbu mums užtikrinti sertifikavimo sistemą. Galiausiai mes galbūt eidami žiedinės ekonomikos keliu visiškai nebeturėsime ką deginti, nes net pačios degintinos atliekos galės būti perdirbamos. Kaip jūs žiūrite į tai? Ar deginimo kogeneracinės jėgainės ir stabdo tą pažangos kelią, ko siekia pati Europos Komisija?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Turbūt trumpas atsakymas galėtų būti toks, kad kogeneracinės jėgainės nekonkuruoja nei dėl perdirbimo, nei dėl žiedinės ekonomikos tikslų. Šiandien jos konkuruoja su sąvartynais. Ir jeigu mes iš tų atliekų, kurios jau yra nebeperdirbtinos, daugiau nieko negalime pagaminti, tik išvežti į sąvartynus, tai šios dienos realijos yra tokios, kad mes turime tuos du kelius: arba mes deginame, arba mes vežame į sąvartynus. Pagal tos pačios žiedinės ekonomikos atliekų tvarkymo hierarchiją, be abejo, tai yra du žemiausi atliekų šalinimo būdai. Bet tam, kad mes, kaip valstybė, pasiektume aukščiausius tos hierarchijos laiptelius… Tai yra siekiamybė, ir tikėtis, kad mes per dvejus, trejus, ketverius ar penkerius metus tapsime šalimi, kurios pramonė yra be atliekų pramonė… Be abejo, tai yra siektinas tikslas, ir mes turime to siekti. Bet šiandien tai yra tik siekiamybė, ne realybė. O realybė tokia, kad mes vežame į sąvartynus 30 % atliekų, kurias galėtume sudeginti, ir vežimas į sąvartynus tos pačios Europos Sąjungos yra pripažintas kaip žalingesnis ir žemesnis pagal hierarchiją tvarkymo būdas, negu deginti jėgainėse. Taip pat neužmirškime, kad deginimas jėgainėse yra numatytas ir mūsų strateginiuose dokumentuose, tai ir Vyriausybės atliekų tvarkymo plane, ir Energetikos nacionalinėje strategijoje, bet, be abejo, grįžtu prie to, nuo ko pradėjau. Žinoma, idealus variantas ir mūsų siekiamybė, ir mūsų visų pastangos turi būti skirtos, kad tokių atliekų būtų kuo mažiau, tačiau šiandien turime augančių sąvartynų problemą ir mes ją turime labai rimtai spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji patarėja, atliekų deginimo verslas yra labai pelningas, nes tiems, kurie tuo verslu užsiima, stambiosioms įmonėms, tokioms kaip „Fortumas“, žaliavos nieko nekainuoja, jiems yra primokama už tai, kad degina, tai yra auksinė višta, kuri deda auksinius kiaušinius. Iš jūsų argumentacijos ir jūsų pristatymo matyti, kad Prezidentė labai nori, kad tokios gamyklos būtų pastatytos Vilniuje ir Kaune. Seimas, priėmęs tokį įstatymą, nori, kad tokių gamyklų nebūtų, ir turi tvirtų argumentų, kad atliekas galima tvarkyti kitaip efektyviai, neplečiant sąvartynų. Deginimo yra atsisakoma jau visoje Europoje, išskyrus tas gamyklas, kurios seniau pastatytos, dabar jau niekas nebestato.
Jūs pateikėte daug svarių argumentų, kurie naudingi verslui, bet pamiršote paminėti 15 tūkst. parašų Vilniuje, didelį Ramučių bendruomenės Kaune pasipriešinimą, tai yra tie argumentai, kurie naudingi žmonėms. Kodėl Prezidentė gina stambiojo verslo interesus, bet negina žmonių interesų, kurie susirūpinę savo sveikata, savo vaikų ateitimi? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Prezidentė, vetuodama Seime priimto Atliekų įstatymo pataisas, tikrai negina jokio verslo interesų. Šios pataisos numatė du pagrindinius dalykus, kurie iš tikrųjų prieštarauja Konstitucijai. Vienas, įvedami esminiai ūkinės veiklos ribojimai ir tai yra padaroma ne įstatymu, o suteikiama teisė Vyriausybei tą daryti. Kriterijai, kuriais nustatomas papildomas kriterijus, yra niekuo nepagrįsti. Ar mes kalbėsime apie „Lietuvos energiją“, ar apie „Fortumą“, ar apie bet kokią prancūzų, švedų ar kitą kompaniją, tie kriterijai, jeigu jie bus įtvirtinti tokie, kaip šitame įstatyme, galios visiems. Prezidentė vetuodama nekalba apie „Lietuvos energiją“. Šiame įstatyme priimti dalykai palies bet kurį investuotoją, jeigu toks bus. Gal tiek.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Motyvai. Du – už, du – prieš. Pirmasis M. Majauskas – už. Ačiū jums, kolege.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pakartosiu kelis esminius argumentus, kodėl vis dėlto reikėtų laikyti šį įstatymą nepriimtu. Pirma. Jeigu jis įsigaliotų, augtų atliekų tvarkymo mokesčiai, ypač tuose miestuose, kur dabar yra suplanuotos atliekų deginimo gamyklos, tai yra Vilniuje ir Kaune. Tai miestiečiams reikšmingai augtų atliekų tvarkymo mokesčiai.
Antra. Augtų ir šildymo kainos, nes tie projektai vaidina labai svarbią dalį viso šilumos ūkio ir jie leistų sumažinti šildymo kainas tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojams. Trečias dalykas. Jie kainuoja ne vieną šimtą milijonų eurų ir, jeigu jie dabar būtų sustabdyti, tie nuostoliai kristų ant visos Lietuvos gyventojų pečių ir tai reikštų didesnius mokesčius, tai reikštų prastesnius kelius, tai reikštų prastesnes viešąsias paslaugas, galbūt ir mažesnius atlyginimus. Už visa tai turėtų sumokėti visi Lietuvos gyventojai. Trečias ir ketvirtas dalykas, kas yra labai svarbu, niekur Europos Sąjungoje, mano žiniomis, nėra taikomi tokie geografiniai ribojimai.
Toliau, mes labai gerai žinome, kad jau galiojantys teisės aktai sudaro visas galimybes užtikrinti, kad tokios statomos jėgainės atitiktų visus saugumo reikalavimus, užtikrintų, kad būtų minimali tarša gamtai, ir užtikrintų, kad būtų saugu žmogui.
Ir galų gale mes turime gerbti teisę. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad teisės aktai atgaline data galioti negali, jie negali galioti jau šiuo metu įgyvendinamiems projektams taip, kaip numatyta šiame įstatymo projekte. Ir paskutinis dalykas. Mes taip pat žinome, jog Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad esminiai dalykai, kurie daro įtaką ūkinių subjektų veiklai, negali būti nustatyti Vyriausybės sprendimu, turi būti nustatyti įstatymu. Čia vis dėlto sakoma, kad Vyriausybė galės nuspręsti. Tai vėlgi pažeidžia konstitucines normas. Jeigu vis dėlto šis įstatymas bus priimtas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …būsime priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Tiesiog, kolega, jūs dėl motyvų kalbėjote prieš, aš taip suprantu, nes pagal balsavimą ir pagal Seimo statutą balsuojama taip, kas būtų už, bet jeigu lieka galioti, tai reiškia, kad lieka galioti sena redakcija.
Prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad čia šiandien balsuodami mes turėtume griežtai nežiūrėti už ar prieš, nes labai sunku pasakyti, balsavimas procedūriškai bus gana sudėtingas.
Gerbiami kolegos, aš pasisakau už veto atmetimą, tai yra pasisakau prieš Prezidentės veto. Konstitucijos 46 straipsnis sako, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą vadovaudamasi visuomenės interesu ir visuomenės gėrio interesais. Tarp jų, be abejo, yra ir žmonių sveikata, ir piliečių nuomonė, kaip vienas svarbiausių ir esminių visuomenės ir viešojo gėrio aspektų. Taigi niekas čia Konstitucijai neprieštarauja ir verslo čia mes niekaip nežlugdome.
Argumentai dėl atstumo šiuo atveju yra apskritai nesvarbūs, nes mūsų šitas įstatymas apskritai suponuoja, kad atliekos tokios, kokios dabar planuojamos deginti, nebūtų deginamos ir jokie mokesčiai, kaip čia minėjo kolega, tikrai nepadidės. Kaip tik mokesčiai sumažės, nes atpuls dar vienas mokestis, kurį dabar mes visi mokėsime, tai yra atliekų deginimo gamyklos vartų mokestis. Tokio mokesčio nebebus, jeigu mes ten nedeginsime atliekų. Taigi atliekų tvarkymas atpigs ir dėl to bus deginamas kietasis atgautasis kuras, kuris bus traktuojamas kaip žaliava ir jis bus perkamas, o ne už jį dar primokama. Tai yra tik nauda.
Argumentai, kad sustos 130 ar 60 mln. kainavęs projektas, yra neteisingi. Tai yra melas, nes šitos kogeneracinės jėgainės skirtos deginti ne tik atliekas, o biokurą, ir labiausiai biokurą. Atliekos ten sudaro tik labai nedidelę dalį. Taigi sustabdžius atliekų dalį, visas projektas nenukentės ir galės būti vystomas toliau, biokuras ten galės būti deginamas. Taigi stabdydami atliekų deginimo…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
L. BALSYS (LSDPF). …jėgaines mes nieko neprarandame, o tik sutaupome. Taigi, kolegos, siūlau vetuoti… už svarstymą iš naujo, tai yra už veto atmetimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai atvirkščiai kalbate. Kolegos, dar kartą sakau – pasiskaitykite Statuto 165 straipsnio 3 dalį.
Kolega K. Mažeika, kaip suprantu, kalba už. Tuoj grįžtu iš naujo prie svarstymo. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš dabar irgi pasimečiau, čia už ar prieš, tačiau noriu pasakyti du aspektus, dėl ko Prezidentė galėtų būti teisi ir dėl ko ne. Manau, kad 20 kilometrų atstumas tikrai nėra teisinga nuostata, nes, kalbant ir su visuomenės sveikatos specialistais, ir su aplinkosaugininkais, ir su meteorologais, jie daugeliu atvejų teigia, kad geografinė padėtis, kartais 20 ar 30 kilometrų gali būti dar blogiau nei prie pat miesto ar mieste. Išties atstumas šiuo atveju tikrai sunkiai pagrindžiamas ir konkrečiu atveju reikia atstumą matuoti atsižvelgiant ir į aplinkosauginius, ir į gyvenamosios vietovės geografinę padėtį, vyraujančių vėjų ir kitus argumentus. Šiuo atveju tikrai noriu pasakyti, kad atsižvelgdami, ką mes ir akcentavome, į visuomenės sveikatos interesus (Prezidentė paminėjo aplinkosauginius aspektus, išties sveikas žmogus gali būti tik sveikoje aplinkoje), mes todėl ir negalime išties kvestionuoti aplinkosauginių ir visuomenės sveikatos interesų ir motyvų.
Dar vienas dalykas, ką mes jau pasiekėme šiuo projektu, tai vėlgi išgirdome, kad statybų metu jau imtasi priemonių, kad vienoje iš jėgainių 2,5 karto bus padidinti aplinkosauginiai reikalavimai, bus labiau išvalyti išmetami dūmai ar kenksmingos medžiagos. Išties tam tikrų rezultatų jau yra. Tikrai reikėtų platesnės diskusijos, todėl, kolegos, manau, galima pataisyti šį įstatymo projektą ir dirbti toliau ne vetuojant, o atmetant veto, tegul tas projektas atstovauja visuomenės interesams.
PIRMININKAS. Kolega Jurgi, dėl vedimo tvarkos norite? Taip, prašau. Kolega Jurgis. Atsiprašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prieš tai kalbėjęs kolega kažkaip suklaidino, man atrodo, Seimą sakydamas, kad svarstant dabar tą projektą po veto galima kaip nors čia tobulinti, taisyti.
PIRMININKAS. Negalima, negalima.
J. RAZMA (TS-LKDF). Deja, nėra tokios galimybės, todėl aš ir prašau, kad posėdžio pirmininkas aiškiai formuluotų. Mes pasisakėme už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu, tai yra vienas variantas, o ten naują, tai tegul tas, kas nori, registruoja.
Kitas variantas – eiti prie kokių nors svarstymų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V. Vingrienė – prieš.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš taip pat truputį susipainiojau dėl vienas – už, vienas – prieš. Manyčiau, kad aš vis dėlto nepalaikyčiau veto vien dėl to, kad mes pirmiausia turime atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Šiandien tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojai, gyvenantys šalia statomų kogeneracinių jėgainių, išreiškė savo nuomonę parašais, dešimtimis tūkstančių parašų. Kauno gyventojai – 10 tūkst. parašų surinkę, Vilniaus gyventojai keliolika tūkstančių yra surinkę. Vis dėlto turi būti svarbi gyventojų nuomonė.
Kitas klausimas yra tas, kad mes, statydami kogeneracines jėgaines, vis dėlto kaip ir neskatiname aukštesnių žiedinės ekonomikos pakopų. Deginimas yra ėjimas pačiu lengviausiu keliu, kuriuo dažniausiai ir nueinama. Tuo tarpu šiandien atliekų perdirbimo technologijos yra pasiekusios tokį lygį, kad mes netgi iš degintinų atliekų galime gaminti produktus, kurie būtų tikrai galiausiai tinkamas sprendimas mūsų šaliai, kuri neturi daug natūralių resursų. Be abejo, tai sukurtų daugiau darbo vietų ir sudarytų sąlygas plėtoti naujus verslus. Ekonominiu požiūriu atliekų deginimo stabdymas būtų tikrai didesnis privalumas. Mes tikrai turime eiti pažangos keliu, o ne pasenusių technologijų keliu, ką kitos šalys yra priėmusios, nes nebuvo dar aukštesnių technologijų.
Mes eikime pažangos keliu, eikime įgyvendindami žiedinės ekonomikos aspektus, pradėkime nuo ekodizaino, nuo antrinio panaudojimo, nuo perdirbimo galiausiai, vėlgi tos pačios atliekos, perdirbtos į kietą, atgautą kurą, tai būtų produktas. Svarbiausia mums šiandien dirbti prie sertifikavimo, užtikrinti jų saugumą. Mes eikime tuo keliu, kad visiškai nebeturėtume atliekų, degintinų atliekų. Sąvartynas – nėra sprendimas. Ne sąvartynų keliu eikime, jeigu sustabdysime atliekų deginimą, eikime…
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …būtent pažangių technologijų link.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kaip posėdžio pirmininkas turiu laikytis Statuto. Gerbiamas Petrai, kadangi ilgai esi Seime, tai Seimo statuto 165 straipsnio 3 dalis: kai yra grąžinama po veto, du kalba už, du – prieš. Čia yra ne įstatymo projekto pateikimas.
Dabar, kolegos, labai prašau, kad visi žinotume, už ką balsuojame, kad vėl nesakytumėte: negirdėjau, neišgirdau ir panašiai, tai dar kartą pacituoju Seimo statuto 165 straipsnį: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Todėl siūlau balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad svarstytume iš naujo, balsuoja už, kas už tai, kad laikytume nepriimtu, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Dar kartą, kolegos, sakau: kas už tai, kad svarstytume iš naujo, jokių pasiūlymų, nieko nebus galima teikti, balsuoja už, kas už tai, kad laikytume nepriimtu, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Ačiū, gerbiami kolegos. Balsavo 121 Seimo narys: už – 81, prieš – 40. Svarstoma iš naujo. Pagrindinis… Sekundėlę! Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstyti spalio 25 dieną nenumatytame plenariniame posėdyje, kai nuspręs valdyba.
Ačiū, kolegos.
15.34 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(3). Yra gautas Etikos ir procedūrų komisijos… (Balsai salėje) Ne, ne, ne. (Balsas salėje)
Teisingai, atidėtas. Čia ne dėl biudžeto, yra atidėtas balsavimas, lieka tik balsuoti.
Kas už tai, kad būtų pritarta Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimui? Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2266) priimtas. (Gongas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas… Kolegos, labai prašyčiau! Dar kartą belsiu į gongą, kad girdėtumėte, garsiau.
Dėl vedimo tvarkos A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš sveikinu „Tvarkos ir teisingumo“ partiją už gautą postą taip atsilyginusią, mainai čia matyti aiškūs. Bet aš prieš tai buvusio balsavimo, tiesą sakant, iki galo nesupratau dėl tų vadinamųjų šiukšlių deginimo įmonių, kai pamačiau, kad ir premjeras pritaria tam, kad iš esmės po savaitės būtų atmestas Prezidentės veto. Ką tai reiškia? Premjeras pats sutinka, kad šitie projektai būtų stabdomi? Ar jis norėtų tik vieno projekto stabdymo, to, kuris per du kilometrus nuo jo namų?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gal nereikėtų asmeniškumų. Kolega P. Gražulis per centrinį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, tikrai galbūt mes turime tokią patirtį, kad yra vaiko pinigai, jeigu būtų Seimo nario pinigai, tai tos problemos būtų išspręstos dėl finansavimo, nebūtų tokio ginčo. Gal ateityje tobulinkime tą įstatymą, tobulinkime įstatymo pataisą ir tikrai nebus jokių ginčų, partijos nesiskaldys, partijos vienysis. Tada nei R. Žemaitaičio, nei kito, nei R. Andrikio, nei P. Gražulio nenorės mėtyti iš frakcijų.
15.37 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie priėmimo stadijos. 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom Etikos ir procedūrų komisijos perskaityti išvadą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, perskaitysiu šios dienos išvadą, komisija susirinko, dėl Seimo statuto pažeidimų, priimant Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2470(2).
Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo narė A. Širinskienė pasiūlymą dėl projekto pateikė nesilaikydama Statuto 152 straipsnio reikalavimo, pagal kurį visi pasiūlymai turi būti pateikiami, likus ne mažiau nei 48 valandoms iki teisės akto projekto priėmimo Seime. Ir antra, nėra konkrečiai reglamentuota, kokio turinio pasiūlymai turi būti teikiami dėl teisės aktų projektų.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: „2018 m. rugsėjo 27 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuojant dėl Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymo dėl projekto Nr. XIIIP-2470(2) buvo pažeistas Seimo statutas, kadangi pasiūlymas buvo pateiktas nesilaikant Statuto 152 straipsnyje nustatytų pasiūlymo pateikimo terminų.
Antra. Siūlyti Seimui grįžti į Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2470(2) priėmimo pradžią.
Ir trečia. Nėra konkrečiai reglamentuota, kokio turinio Seimo narių pasiūlymai turi būti teikiami dėl teisės aktų projektų. Todėl teikiant pasiūlymą dėl projekto, skirtingą savo turiniu nuo paties projekto, Seimo statutas pažeistas nebuvo“. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, grįžtame į priėmimo stadiją. Yra registruotas kolegės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom A. Širinskienę pristatyti savo pataisą.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, jeigu Etikos ir procedūrų komisija pasakė, kad buvo pažeistas Statutas, tai šiuo atveju grįžtama į tą stadiją, kurioje dar tos pataisos nėra. O jeigu grįžtama į priėmimo stadiją, tai šiandien tos priėmimo procedūros toliau negalima vykdyti, nes atitinkamai turi būti laikomasi laiko. Galbūt atsiras naujų pataisų ir taip toliau.
PIRMININKAS. Tikrai ne, kolega. Pasiūlymas yra ir…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę! Dabar pripažinta, kad negalioja tas pasiūlymas, negalioja procedūra, tai prašom kitą savaitę įtraukti priėmimo procedūrą. Seimo nariai galbūt pateiks dar savo pataisų ir bus svarstoma.
PIRMININKAS. Grįžtame į priėmimo stadiją. Laikoma, kad laikotarpis jau yra praėjęs nuo užregistravimo. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija būtų kitokį sprendimą priėmusi, tokiu atveju negalėtų kolegė pristatyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai jūs turite įrašyti priėmimo procedūrą į darbotvarkę, normalią priėmimo, ne taip, kaip dabar įrašyta.
PIRMININKAS. Aš dar kartą sakau, darbotvarkės 2-3 klausimas, projekto Nr. XIIIP-2470 yra numatytas priėmimas. Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad mes turime grįžti į priėmimo procedūrą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai ir grįžkime. Paskaitykite Statutą, nuo ko prasideda priėmimo procedūra.
PIRMININKAS. Gerai, kolega. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, mes visi suprantame, kas yra priėmimo stadija pagal Statutą. Priėmimo stadija yra plačių procedūrų seka. Šios dienos darbotvarkėje, gerbiamas Žemaitaiti, yra įrašyta tik baigiamoji priėmimo stadijos fazė, tai yra likęs balsavimas, nes atidėtas balsavimas. O priėmimo stadija apima pateikimą visų pataisų, jei jos yra priėmimo stadijoje, pasisakymus dėl pataisų ir pasisakymus dėl viso projekto. Tai šito dalyko darbotvarkėje šiandien nėra. Priėmimo šiandien darbotvarkėje nėra, kaip aš dabar pasakiau ir kaip sako Statutas. Yra tik paskutinė fazė – balsavimas šios dienos darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Dar kartą, kolegos, paskaitau aiškiai. Kadangi nebuvo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, Etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadą ir siūlo grąžinti į priėmimo stadiją. Tokiu atveju yra numatytas priėmimas, ir šiandien, dabar, leidžiame pateikti A. Širinskienei pasiūlymą. Prašom, J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad ne tik A. Širinskienės yra pataisų, yra ir kitų pataisų. Bet kadangi įstatymas buvo tokios stadijos, tai mes nežinojome, dėl kokio įstatymo teikti pataisas. Jeigu mes dabar grįžtume…
PIRMININKAS. Kolega, yra ir jūsų pasiūlymai, viskas yra gerai.
J. OLEKAS (LSDPF). …į priėmimo normalią stadiją, kaip būtų tik po svarstymo, tai galbūt tos pataisos būtų kitokios. Aš manau, kad tikrai būtų logiška, kad mes tą priėmimo procedūrą darytume kitą dieną. Turėtume galimybę pateikti savo pataisas.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną (tuojau, kolega Andriau) – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš nežinau, kaip posėdžio pirmininkas nuspręs, ar atidėti, ar kitaip. Mes konstatuojame, kad priėmimo pradžia, tai vėl svarstome pasiūlymus, kurie buvo užregistruoti. Šiuo metu, kaip pirmininkas ir sakė, pateikti pasiūlymą pagal eilę – A. Širinskienės yra pirmas, antras yra liberalų užregistruotas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip, ir J. Oleko.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ir dabar bus svarstomi visi pasiūlymai, užregistruoti dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Visi, kurie užregistruoti, visi pasiūlymai bus. Tai yra tikrai pagal Statutą. Sekundėlę! Dar dėl vedimo tvarkos, gerbiamas Juozai? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Kadangi tokie neaiškumai, vieniems vienaip atrodo, kitiems kitaip, tai frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos jau yra išnaudotos, yra priėmimo procedūra.
Kolega A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti, kad įstatymo priėmimo procedūra yra aprašyta dvidešimt trečiajame skirsnyje ir prasideda nuo 155 straipsnio. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija liepia grįžti į priėmimo stadiją, tai štai, prašau visus straipsnius ir vykdyti.
Antras dalykas, kadangi tai yra susieta su biudžetu, yra gauta Vyriausybės išvada tik dėl A. Širinskienės pataisos. Yra kitų pataisų, kaip suprantu, liberalų ir dar kažkieno, kurios nebuvo apsvarstytos Vyriausybėje. Tokiu atveju mes net negalime pradėti viso proceso tol, kol neturėsime Vyriausybės išvadų ir dėl kitų pataisų.
PIRMININKAS. Dar kartą, kolega, aš sakau, kad kai svarstome biudžetą, Vyriausybės atstovas teikia poziciją. Viskas, kolegos, baigėme. Per centrinį mikrofoną – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip. Aš dar noriu pasakyti, kad kolegoms nekiltų abejonių, čia yra biudžeto klausimas, priėmimas yra kitaip. Po antro svarstymo nereikia komiteto nuomonės, kaip čia nuskambėjo iš salės, bet Vyriausybė pasako savo nuomonę dėl pasiūlymo, ar Vyriausybė pritaria, ar nepritaria. A. Širinskienės pasiūlymus…
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau Kubiliau, yra premjeras salėje, ir premjeras pasisakys. Ačiū. Baigėme diskusijas.
Pereiname prie svarstymo. (Balsai salėje) Vyriausybės premjeras yra arba Vyriausybės atstovas yra… (Balsai salėje) Dar kartą aš jums sakau – Vyriausybės atstovas. Premjeras yra Vyriausybės atstovas. (Balsai salėje) Dar kartą aš jums skaitau: 2018 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybės nutarimas. (Balsai salėje) Žiūrėkite, kolegos, nutraukiame diskusijas.
Dar Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip pat noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Seimo nutarimas, pateiktas A. Širinskienės pasiūlymui, iš esmės pritaria jos projektui, tačiau pateikia savo formuluotę. Ta formuluotė jau yra Vyriausybės pozicija, kaip ir yra, tačiau ji buvo taip pat užregistruota ne laiku.
PIRMININKAS. Viskas yra gerai. Ačiū Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkei.
J. Sabatauskas ir Agnė…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmas dalykas. Vyriausybė dėl biudžeto turi apsvarstyti visus siūlymus ir Vyriausybės atstovas tribūnoje išsako ne savo asmeninę nuomonę, o Vyriausybės posėdyje apsvarstytą ir priimtą nuomonę.
PIRMININKAS. Kolegos, apsispręsime ir balsuosime. Gali būti, kad jeigu nepritarsite A. Širinskienės pasiūlymui, liks Vyriausybės pozicija. Viskas.
Agne Širinskiene, prašau pristatyti pasiūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau priminti 2009 metus, kai konservatorių Vyriausybė pradėjo svarstyti tai, kad partijų dotavimas iš valstybės biudžeto yra reikalingas, ir tuo metu gerbiamas A. Kubilius, kiek pamenu, būdamas premjeru, sakė, kad partijų dotavimas iš valstybės biudžeto tikrai yra skaidrumo garantas. Manyčiau, kad tai nuostatai, kuri buvo išsakyta dar 2009 metais, tikrai reikėtų pritarti, ir mes ką tik pritarėme ir Partijų finansavimo įstatymui. Natūralu, kad yra reikalinga ir biudžeto eilutė, kuri tą Partijų finansavimo įstatymo normą įgyvendintų. Iš esmės mano pasiūlymas ir įgyvendintų Partijų finansavimo įstatymo, kuriam ką tik Seimas pritarė, normą. Tikrai kviečiu pritarti ir užtikrinti galimybes skaidriai iš valstybės biudžeto finansuoti politines partijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kviečiu premjerą pristatyti Vyriausybės poziciją.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 957: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 178 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narės A. Širinskienės 2018 m. rugsėjo 25 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“. Nutarimo projektas jums yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Kolegos, dabar kas už tai, kad būtų pritarta kolegės A. Širinskienės pasiūlymui. Už ir prieš. Prieš užsirašė M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nežinau, čia dar kyla procedūrinių klausimų ir kolegos papildys, bet aš galbūt šiek tiek dėl konteksto. 2018 metams buvo suplanuotos reikšmingos papildomos gynybos išlaidos. Čia gera žinia.
Dar viena gera žinia, kad reikšmingai augo bendrasis vidaus produktas ir augo daugiau, negu kad buvo suplanuota. Todėl gynybos išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis buvo mažesnis, nei buvo suplanuota, ir mažesnis, nei buvo įsipareigojimas mūsų NATO partneriams. Todėl visos partijos atsisėdo ir sutarė, kad turi būti didinamos išlaidos gynybos biudžetui. Ir staiga kažkas pasikeitė, staiga atsirado siūlymas, kuris buvo nei suderintas su partijomis, nei diskutuotas, kuris nei atitinka skaidraus biudžeto sudarymo, nei Biudžeto sandaros įstatymo, kur sakoma, kad esminės išlaidos turi būti labai aiškiai numatytos, aiškios eilutės. Mes visi turime balsuoti dėl kiekvienos išlaidos, o ne leisti Vyriausybei pasiskolinti nenumatytoms išlaidoms ir taip sugretinti išlaidas gynybai, sugretinti mūsų įsipareigojimus NATO partneriams su neplanuotomis, nenumatytomis išlaidomis partijoms finansuoti. Gerbiami kolegos, tikrai užtenka partijoms pinigų, kiekvienais metais partijos gauna daugiau kaip 5 mln. eurų, kam dar reikia papildomai partijoms finansuoti? Atsakykite.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolega K. Glaveckas. Prašom. Prašom vienas – už, vienas – prieš. Labai atsiprašau, kolegos. Mieli kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta kolegės A. Širinskienės pasiūlymui? Balsuoja, kas už tai. Ačiū, gerbiami kolegos.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 71, prieš – 45, susilaikė 3. Po balsavimo A. Širinskienės pasiūlymui pritarta.
Kolegos J. Oleko pataisa iš esmės kaip ir praranda tikslą. (Balsai salėje) Prašau. Per šoninį mikrofoną – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs esate jaunas ir dar nepatyręs. Tai yra registruotos pataisos ir ne jums komentuoti, ar jos gali būti priimamos, ar negali būti priimamos. Jūs vienintelį dalyką turite pasakyti, kokios pataisos yra gautos, ir jeigu yra Statuto reikalavimas turėti Vyriausybės išvadas dėl tų pataisų, tai prašome parodyti tas Vyriausybės išvadas. O jeigu išvadų nėra, tai visas šių pataisų svarstymo procesas yra neteisėtas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jūs visiškai teisus, jūs man tiesiog neleidote pabaigti. Visi kolegos pristatys ir premjeras pristatys savo Vyriausybės poziciją pagal Seimo statutą. (Balsai salėje) Vyriausybės! Kolega J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų aš norėčiau išgirsti premjero ar Vyriausybės nuomonę, geriau būtų Vyriausybės, dėl pataisų, nes, man atrodo, šios pataisos leidžia apsaugoti dalį biudžeto išlaidų ir leidžia įvykdyti mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Mūsų įsipareigojimas finansuoti krašto apsaugą yra labai svarbus, todėl mano toks pateiktas pasiūlymas, nes kitaip, man atrodo, lėšos yra naudojamos ne taip, kaip yra numatyta Konstitucinio Teismo išaiškinime.
Aš noriu priminti, kad 2002 metais Konstitucinis Teismas išaiškino ir labai aiškiai pasakė, kad Biudžeto įstatymas turi finansuoti tas išlaidas, kurios numatytos įstatymu. Nors mes Seime nubalsavome dėl politinių partijų finansavimo prieš keliolika minčių, bet tas įstatymas nėra įsigaliojęs, mes dar nežinome jo baigties, todėl remiantis juo daryti nacionalinio biudžeto išlaidas, man atrodo, yra labai aiški neatitiktis mūsų Konstitucijai. Todėl, bandydamas padėti visam Seimui ir Vyriausybei, aš teikiu šią pataisą, kuri leistų užtikrinti mūsų tarptautinius įsipareigojimus, bet nepažeistų Konstitucijos nuostatų. Kviečiu pritarti mano pataisai, o kad būtų stipriau, prašau, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, noriu informuoti, kad kolegos J. Oleko pasiūlymas analogiškas tam, koks buvo Vyriausybėj… (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Dar kartą leiskite, aš perskaitysiu jūsų pasiūlymą, tai yra J. Oleko, E. Gentvilo, J. Liesio, B. Matelio spalio 16 dienos registruoti pasiūlymai. Sutrumpintai pabandysiu paskaityti. „Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO bei Europos Sąjungos politiniu gyvenimu“.
Jūs siūlote tik tris žodelius – „naryte NATO bei“. Vyriausybės pasiūlymas – „susijusiais su naryste NATO“, be žodelio „bei“. Iš esmės mes jau esame pritarę tokiam pasiūlymui, tai balsuoti… ir iš esmės projektas nekeičiamas. (Balsai salėje) Jeigu, kolegos, norite, kad atsirastų tik vienas žodelis „bei“, galima balsuoti, bet iš esmės jis nieko nekeičia, nes mes jau pritarėme. (Balsai salėje) Kolegos, aš tik jums pasakau ir prašau Vyriausybės pozicijos šiuo atveju. (Balsai salėje) Kolegos, tikrai leisiu balsuoti, aš tik sakau, ar tikrai norite balsuoti dėl to, nes keičiamas tik vienas… (Balsai salėje) Gerai, kolegos, sutariame. Premjeras. Prašau, premjere. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – premjeras. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kolegos, Vyriausybė išreiškė savo poziciją teikdama iniciatyvą. Yra atlikti skaičiavimai, numatytos lėšos, finansavimo šaltinis, nuomonė išreikšta. O dėl to, dėl ko mes balsavome (dėl platesnio siūlymo), nuomonė irgi yra pareikšta. Nematau tikrai aš čia jokio principo, kad reikėtų dar kartą balsuoti dėl atskirų žodelių. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs perskaitykite, kada yra registruota J. Oleko pataisa pagal protokolus, ir parodykite man Vyriausybės raštu išreikštą nuomonę dėl tos pataisos. Mes matome Vyriausybės nuomonę dėl A. Širinskienės pataisos ir nematome nuomonės, Vyriausybės nuomonės, ne premjero, o Vyriausybės nuomonės dėl J. Oleko įregistruotos pataisos. Ar čia yra kokia nors nauja tvarka? (Balsai salėje) Ar išsitrynė ta nuomonė kur nors, kokiame nors įraše nebeliko?
PIRMININKAS. Kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu gauti labai aiškų Vyriausybės nuomonės dokumentą, o ne jūsų ir premjero kokį nors žodinį pasisakymą.
PIRMININKAS. Dar kartą nuraminsiu visus, kadangi iš esmės nesikeičia…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę! Čia jūs sprendžiate dabar.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, gerai, per šoninį mikrofoną dar kartą – premjeras S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dar kartą noriu pasakyti, kad aš ne savo nuomonę išreiškiu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tai buvo mūsų iniciatyva, mūsų teikimas, mūsų skaičiavimai atlikti ir tai yra pateikta, tam yra pritarta.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną – R. Tamašunienė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė. Prašau, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tikrųjų iš dalies A. Kubilius teisus, nes Vyriausybės pozicija buvo išreikšta dėl A. Širinskienės pasiūlymo, kuriam iš esmės pritarta. Jeigu Vyriausybė dabar tą teikia ir dėl J. Oleko pasiūlymo, ir dėl liberalų pasiūlymo, tai taip pat yra iš esmės pritarta ir tada jiems nereikia 71 balso, o paprastos daugumos.
PIRMININKAS. Taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Bet iš tikrųjų, man atrodo, jeigu mes svarstytume, aš dabar negaliu, aišku, pateikti visų vardu savo komisijos narių nuomonės, bet iš esmės Vyriausybė dėl biudžeto teikia savo nuomonę dėl kiekvieno pasiūlymo, pritarta, nepritarta. Jeigu mes svarstome biudžetą, po antrojo svarstymo mes turime nuomonę, kuriems projektams Vyriausybės pritarė, kuriems nepritarė, ir pasiūlymo autoriai turi teisę jį pateikti taip pat, bet tuomet jau reikia, jeigu nėra Vyriausybės pritarimo, 71 Seimo nario balso, tai yra daugiau.
PIRMININKAS. Teisingai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Bet jeigu pritaria, tuomet tik paprastos daugumos.
PIRMININKAS. Sekundėlę! Kolegos, per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jisai stovėjo, viskas gerai.
A. SYSAS (LSDPF). Didžiai gerbiamas pirmininke! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas gerai!
A. SYSAS (LSDPF). Didžiai gerbiamas pirmininke, aš kreipiuosi į jus. Pirmininkas turi pirmininkauti posėdžiui, nesivelti į diskusijas ir tada bus mažiau erzelio šioje salėje. Sekite, kas atsistoja, kas užsirašęs, tada bus paprasčiau, nes jūs dabar įveliate mus į nereikalingas diskusijas.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pastabą. Kolega A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kiek mes straipsnių šiandien svarstome. Viso labo yra tik vienas straipsnis. Jeigu Vyriausybė pasakė savo poziciją dėl to straipsnio redakcijos, kuriai pritarė su A. Širinskienės pasiūlymu, tai kad ir koks būtų kitas pasiūlymas, kad ir ką mes siūlytume, negali būti vienodų pasiūlymų… skirtingų pasiūlymų ir skirtingų pritarimų.
PIRMININKAS. Kolega R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolegas, jūs irgi ne pirmą kartą Seime. Kai mes svarstome Biudžeto įstatymo pataisas, konkrečiai susijusias su Seimo siūlymais, irgi būna dėl to paties straipsnio pataisų. Būkite… Neklaidinkite kitų ir neapsimeskite, kad kiti nežino.
PIRMININKAS. Viskas, kolegos, balsuojame. Motyvai už, prieš? Už – I. Šimonytė. Gerbiamas Andriau, jau tikrai kalbėjote, pozicija išgirsta. Kolegė I. Šimonytė – už. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip ne vieną biudžetą Seimui pateikusi, esu tikrai nustebusi, kad, pasirodo, galėjau per mikrofoną savo nuomonę bet kada pasakyti ir bet kurį bet kokį pasiūlymą priėmimo stadijoje įregistravusį Seimo narį pasiųsti gulti, nes, pasirodo, Vyriausybės nutarimai, kurie visada tokiais atvejais yra priimami ir kuriuose išreiškiama Vyriausybės pozicija dėl visų priėmimo stadijoje esančių pasiūlymų, šį kartą kažkokiu būdu yra nebūtini.
Faktas, kad Vyriausybė privalo pateikti savo nuomonę Vyriausybės nutarimu, premjero interpretacijos šiuo atveju yra neatitinkančios jokio Statuto ir biudžeto svarstymo procedūrų. Nesvarbu, kad Vyriausybė pateikė kažkokią savo redakciją, nes labai retai Seimo nariai į Vyriausybės redakciją malonėja būti atsižvelgę iki priėmimo, o priregistruoja daugybę savo visokiausių idėjų. Šita idėja, tiesą sakant, yra korektiška idėja grįžti prie pirminio Vyriausybės pasiūlymo. Kadangi daugumai pavyko išsukioti tiek rankų, kad Politinių partijų finansavimo įstatymas būtų priimtas, tai pakeiskite Vyriausiosios rinkimų komisijos asignavimus nustatyta suma, tvarkingai, skaidriai įrašykite tą reikalingą sumą į VRK biudžetą ir priimkite tą biudžeto pakeitimą, jeigu labai reikia. Bet atidaryti kokias nors skyles, dviprasmiškas, skolos eilutėje, kuri yra numatyta tik nenumatytiems atvejams, atsiprašau, bet yra tiesiog nei moralu, nei etiška, nei galiausiai atitinka Seimo statutą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Oleko ir grupės Seimo narių pasiūlymui?
Ačiū, kolegos. Balsavo 119 Seimo narių: už – 48, prieš – 48, susilaikė 23. Kolegos, Seimo narių pasiūlymams nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dabar nepritarta originaliai Vyriausybės nuomonei, kad NATO… Tai šitos nuomonės jau nėra. (Balsai salėje) Ką reiškia pasiūlėme?
Antras dalykas, aš vis tiek noriu, kad būtų užfiksuota. A. Širinskienės pataisa buvo įregistruota rugsėjo 25 dieną. Toliau. Vyriausybės išvada buvo pateikta rugsėjo, atrodo, 27 dieną. Dabar ši pataisa, kuri buvo ką tik svarstyta ir dėl jos balsuota, nepaisant mūsų protestų, buvo įregistruota spalio 15 dieną. Aš reikalauju, kaip numato Statutas, kad būtų išdalinta Vyriausybės išvada, kuri galėjo būti patvirtinta spalio 15 arba 16 dieną. Jos aš nematau. Tokiu atveju, jeigu tos išvados nėra, nepaisant, ką kalba premjeras, šitas balsavimas buvo neteisėtas. Aš prašau sustabdyti neteisėtų sprendimų tolesnį priėmimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, labai prašyčiau…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ko prašytum?
PIRMININKAS. Be asmeniškumų visų. Ne jums, gerbiamasis Andriau. Priėmimo stadija. Keturi – už, keturi – prieš. Kolegos, už – K. Glaveckas. Kolega Kęstuti, jūs už pataisas, jūs atsiimate.
K. GLAVECKAS (LSF). Suklydau, atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai, kolega M. Majauskas – prieš. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėlgi visi mes puikiai žinome, kodėl atsiradome šitoje stadijoje, čia ir dabar apie tai diskutuojame. Dvi priežastys. Viena, gynybai reikėjo papildomų išlaidų, ir tai ėjo per visus komitetus bendru sutarimu, visi balsavome už, nes supratome, kad gynybai reikia pinigų. Antra priežastis, socialdarbiečiams reikėjo pinigų, tik niekas nepasakė, kad iš tikrųjų šitas įstatymo projektas keliauja dėl to, kad socialdarbiečiams reikia papildomo finansavimo. Dabar po nacionalinio saugumo interesais yra pakišami politinių partijų interesai, diskredituojame visą gynybos finansavimą. Diskredituojama biudžeto sudarymo visa politika. Negana to, politines partijas nusprendžiame finansuoti iš skolintų pinigų. Gerbiami kolegos, ne iš biudžeto asignavimų, aiškiai ir skaidriai, o iš skolintų pinigų. Priminkite, kada tai buvo? Aš kviečiu nepritarti ir nedalyvauti šitame balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų čia turbūt visi su skaudama širdimi mes negalime balsuoti už šį įstatymą, nes mes labai stipriai palaikėme Vyriausybės poziciją dėl krašto apsaugos finansavimo atitikimo mūsų tarptautiniams įsipareigojimams. Bet kai tokiu korumpuotu politinės korupcijos būdu buvo prikabintas dar vienas siūlymas už tam tikrą palaikymą finansuoti vieną partiją, man atrodo, tai labai aiškiai kertasi ir su konstituciniais įsipareigojimais mūsų tų žmonių, kurie išsukinėja rankas, kad būtų balsuojama būtent už tokį pasiūlymą grynai dėl savo partinių asmeninių interesų. Todėl manau, kad šiandien mes niekaip negalime balsuoti.
Antras dalykas, kodėl mes negalime balsuoti. Labai aiškiai nuskambėjo, kad pirmą kartą per tiek, kiek aš pamenu, per daugiau kaip du dešimtmečius Seime balsuojant dėl biudžeto pataisų nėra Vyriausybės išvados. Paprastai nepriimami tokie pasiūlymai, jei jie yra registruoti prie vėlai ir Vyriausybė negali pateikti išvadų. Bet šiuo atveju, kai įstatymo pasiūlymai pateikti laiku ir nėra Vyriausybės išvados, tai mums reikia labai normaliai sulaukti Vyriausybės išvados ir tada galėtume dėl to balsuoti. Aš manau, kad mes būsime priversti vėl kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl tokio pažeidimo, į Prezidentę ar galbūt net ir į Konstitucinį Teismą, kaip man čia pataria šalia esantys kolegos. Todėl kviečiu šioje stadijoje šiuo metu nepritarti ir nedalyvauti balsavime priimant šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolega J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors G. Kirkilas ir yra buvęs krašto apsaugos ministru ir, kaip žinome, labai įtakingi Lietuvos asmenys, kaip parodė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas, net yra suteikę jam feldmaršalo titulą, vis dėlto aš negaliu G. Kirkilo partijos finansavimo svarbos prilyginti mūsų įsipareigojimų NATO įgyvendinimui. Dėl to kviečiu nedalyvauti balsavime, nes tai yra vienintelis būdas stabdyti šį nekorektišką sumanymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, Jurgi Razma. Ir paskutinis R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mūsų tos ilgą laiką trunkančios batalijos mus visiškai diskredituoja visais atžvilgiais. Jeigu jūs priėmėte politinį sprendimą, kokio jūs norėjote, praėjusiame balsavime, tai turėdami daugumą galite sutvarkyti tą taip, kaip numato Statutas, nesukurdami papildomo chaoso, kai, akivaizdu, bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kai vetuos Prezidentė, nes pažeidžiant Statuto numatytą tvarką, be Vyriausybės išvadų. Vyriausybė galėjo susirinkti per šio posėdžio pertrauką ir priimti sprendimus, ir atnešti mums čia Vyriausybės nuomonę. Tokių yra buvę. Jokių problemų. Pasakytume, kad sprendimas yra neteisingas, ir viskas. Bet dabar jis yra pažeidžiant Statutą konkrečiai. Arba, jeigu nenorėjote, galėjote, kaip kolegė I. Šimonytė pasakė – priimkite biudžeto įstatymo pataisas ir irgi taip pat finansuokite. Taip, tai būtų neteisingas sprendimas, bet teisėtas, gerbiant mūsų instituciją.
Tai ką, jei mes pradedame kovą be taisyklių, elgesį be taisyklių, ko mes iš mūsų piliečių tikimės? Galima viską sutvarkyti tvarkingai, kad bent jau savo priimtų taisyklių laikytumės ir rodytume pavyzdį kitiems, palikdami debatus tik dėl turinio, o ne dėl procedūrų. Man tiesiog gaila, kiek mes gaištame tam laiko ir būtinai norime įrodyti savo tiesą bet kuriuo atveju nežiūrėdami to, kad taisyklės to neleidžia.
PIRMININKAS. Kolega dėl vedimo tvarkos. K. Glaveckas, prašom, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji, ką mes svarstome, yra ne kas kita, kaip koalicijos išlaikymo kaštai. Juos įkalkuliuoti į skolinimosi procesą yra tiesiog apskritai neprotingas žingsnis. Galima buvo tą, kaip minėjo, padaryti visiškai kitais būdais, bet kam tą dalyką daryti? Mes tiesiog apsijuoksime visų žmonių akyse. Mes skolinamės tam, kad partijas papildomai finansuotume. Papildomas išlaidas darytume ir dar iš skolintų pinigų. Na, aš sunkiai įsivaizduoju. Nedarykite tos nesąmonės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiama Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Posėdžio pirmininkui turiu pastabą. Vis dėlto jūs įjungėte tą balsavimo mašiną neatsižvelgdamas į tai, kad dėl pasiūlymų turėtų būti pateiktas Vyriausybės nutarimas. Vyriausybė galėjo susirinkti ir pateikti. Mes grįžome į priėmimo pradžią. Galėjote paprašyti pertraukos, jeigu yra pradžia, tai galbūt priklauso ir pertrauka, ir priimti taip, kaip turi būti. Iš tikrųjų Etikos ir procedūrų komisijai nieko kito neliks pasakyti, tik kad biudžeto svarstymas neatitiko Statuto nuostatų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jums Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė pasakė, kad jūs pažeidžiate Statutą. Ar jūs toliau norite balsuoti? Tai gal…
PIRMININKAS. Kolegos!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką reiškia „kolegos“?
PIRMININKAS. Kadangi aš negaliu komentuoti, išsakykite savo pozicijas. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad, gerbiamas posėdžio pirmininke, kai jūsų plaukai būna lygūs, jūs būnate daug ramesnis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Savaitgalį reiškia.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai gal jūs ateikite pirmininkauti kitą kartą lygiais plaukais. Dabar mes matome, na, mes seniai nesame patyrę tokio Seimo pažeminimo, kai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, kuri niekad nepasižymi kokiais nors radikalesniais pasisakymais, jums tiesiai į veidą sako, kad jūs pažeidžiate Statutą, ir jūs toliau norite tęsti. Tai skelbkite pertrauką, reikalaukite Vyriausybės išvados ir tada tęskime toliau visą… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kubiliau, patarčiau mudviem apie šukuosenas nekalbėti, čia mes patylėkime. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, pirmiausia kreipiuosi į valdančiuosius. Na, viskas turi savo kainą, bet ta kaina gali būti ir garbė, ir reputacija, ir atmesti projektai arba sustabdyta procedūra. Ką tik nudegėte, buvo išaiškinta, kad buvo pažeista procedūra, dabar jus dar kartą perspėja, kad vėl pažeidžiate procedūrą. Tai norite sulaukti lapkričio 15-osios? O juk lapkričio 15 diena yra dotacijų skirstymo laikotarpis. Tai sustokite, palaukite Vyriausybės išvados, kaip sako Biudžeto (…) įstatymas, ir tada spręskite. Ar vėl neriate aklai? Dar atsitrenksite į sieną.
PIRMININKAS. Kolegos, visi kalbate, tarsi būtų jau replikos po balsavimo. Balsuojame, ir replikos po balsavimo visiems. (Balsai salėje) Dar kartą. Kas už tai, kad būtų pritarta 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2470, balsuojate už. (Balsai salėje) Ačiū, gerbiami kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. Kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Didžiai gerbiamas pirmininke, na, fiasko, fiasko. Jūs pirmą kartą pirmininkavote tikrai puikiai, šį kartą patyrėte fiasko, nes ką tik buvo įvykdytas biudžeto priėmimo falsifikatas. Nes kviečiate premjerą išsakyti Vyriausybės išvadą, nesant Vyriausybės nutarimo, kuris paliudytų, kad Vyriausybė posėdyje svarstė tą pasiūlymą, kas privalu, kai yra grąžinama Vyriausybei ir kai įregistruojami Seimo narių pasiūlymai. Ką tik Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė perspėjo, kad taip daryti negalima, vis tiek toliau buvo paleista balsavimo mašina. Taigi vis tiek bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją. O gal jūs norite, kad būtų Konstitucinio Teismo nutarimas dėl procedūros pažeidimo, pripažinimas įstatymo prieštaraujančiu Konstitucijai? Tokių Konstitucinis Teismas yra priėmęs ne vieną. Gėda!
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Na, neeilinė diena turbūt. Po to, kai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė aiškiai susako, kad būsimas balsavimas yra pažeidimas, posėdžio pirmininkas toliau veda posėdį. Aš kviečiu gerbiamus opozicijos atstovus palikti salę ir eiti pasitarti. Vienas iš veiksmų, kuriuos aš siūlyčiau daryti, būtų išbandymas naujajam vicepirmininkui, tai yra paskelbimas nepasitikėjimu juo kaip neturinčiu Seimo pasitikėjimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už pastabas.
16.15 val.
2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2732 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2732. Prašau pristatyti sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą. Prašau, kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame yra vienas straipsnis, tai yra 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų, išlaidų ir likučių patvirtinimas. Jis skamba taip: „Patvirtinti 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 mlrd. 59 mln. 792 tūkst. eurų pajamų ir 2 mlrd. 59 mln. 792 eurų išlaidų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 mln. 792 tūkst. eurų pagal 2019 m. sausio 1 d. ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 227 mln. 970 tūkst. eurų pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę.“
Kalbant apie patį biudžetą, lyginant su 2018 metais, jis didėja beveik 17 %, arba 296 mln. eurų. Planuojamos išlaidos didėja 15,9 %, tai yra 269,4 mln. eurų. Ateinančiais metais dalį planinių lėšų, tai yra 99 mln. eurų, numatoma panaudoti šio biudžeto rezervui pildyti. Biudžeto pajamų augimą daugiausia lemia augantis gyventojų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų kilimas. Numatoma, jog bus surinkta daugiau 226 mln. eurų, arba 19,6 % augimas. Taip pat valstybės biudžeto lėšų didėjimas. Šios lėšos, lyginant su 2018 metais, turėtų didėti 70,1 mln. eurų, arba 13 %. Šis augimas bus naudojamas tiek laikytis buvusių įsipareigojimų, tai yra laikytis mūsų medikų atlyginimų didinimo, taip pat naujam didinimui ateinančiais metais. Taip pat auga vaistų išlaidų eilutė. Tai reiškia, kad mūsų pacientai daugiau bus gydomi inovatyviai. Taip pat auga pirminės sveikatos priežiūros išlaidos, sveikatos paslaugų plėtra, nėščiųjų paslaugų plėtra, vėžio patikros programų papildomas finansavimas. Prašyčiau kolegas pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti M. Majauskas. Nematau. Kolega A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, žinau, kad yra patvirtinta tvarka. Čia seni dalykai būtent dėl insulino pompų. Galbūt jūs žinote, kiek žmonių, kiek jaunimo galėjo pasinaudoti šia nauja tvarka, kai kompensuojama nemokamai, ir galbūt kokių nors naujienų turite dėl sensorinių daviklių, kaip jūs sakėte, kad ministerija ieško būdų jų įsigyti? Labai jums ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nepasakysiu skaičiaus, bet žinau, kad naudojasi. Tikrai teko ne su viena šeima kalbėtis, jie tikrai džiaugiasi nauja tvarka, naudojasi. Skaičių tikrai galėsiu sužinoti, jus informuoti, nes ligonių kasos tikrai juos žino.
Dėl sensorinių daviklių. Deja, kol kas mes jų Lietuvoje neturime. Aš jau esu minėjęs, greičiausiai ir čia atsakinėdamas per Vyriausybės valandą, kad mes esame pagalbos kreipęsi ir į Europos Komisiją, kad šiek tiek pagelbėtų greičiau mums derantis, kalbantis, kad šitie prietaisai atkeliautų į Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A. Vinkus. Nematau. J. Olekas. Nematau. E. Pupinis. Nematau. Ačiū, ministre.
Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 22 dieną.
Ačiū, kolegos.
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2565(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2565(2). Prašau, kolegė A. Širinskienė. Kolege Agne Širinskiene, dėl Seimo protokolinio nutarimo dėl referendumo! Į tribūną. Atsiprašau, nebereikia. Sekundėlę!.. (Šurmulys salėje) Priėmimas. Sekundėlę, tuojau! (Šurmulys salėje) Gal aš taip… Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų irgi negauta. (Balsai salėje) Yra, atsiprašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra gautas Seimo narės A. Armonaitės ir J. Sabatausko pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip, A. Armonaitės ir J. Sabatausko. Komitetas nepritarė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes ir anksčiau, dar svarstymo stadijoje, buvo diskutavęs, kad Referendumo įstatymas suteikia teisę skelbti referendumą daugiau negu vieną dieną. Darbo grupė tiesiog pasiūlė referendumą skelbti gegužės 12–26 dienomis, mes nepritarėme. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad yra registruotas Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas, kuris, aš manau, artimiausiame posėdyje bus priimtas, ir tas vieno konstitucinės teisės eksperto išsakytas abejones, tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas turės galimybę išsklaidyti. Mes nepritarėme.
PIRMININKAS. Kolegos J. Sabatausko nematau, A. Armonaitės nematau. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlymui… išvadai? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Dabar Konstitucijos… (Balsai salėje) Įsigaliojimas. (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio irgi pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 4 straipsnio taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Galime. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso už, prieš. (Balsai salėje) A. Vinkus yra už. Prašau, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia kalbėdami apie referendumą kalbame apie Lietuvos pilietybės išlaikymą, ne apie dvigubą ar daugybinę, ir tas turi būti labai aiškiai ir visur pabrėžiama. Mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, bet pilietybės išlaikymą, nes Konstitucijos 12 straipsnis sako: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant.“ Tai mes turime akcentuoti ir, mano galvosena, jeigu visuomenė supras, kad mes kalbame apie pilietybės išlaikymą, ateis aktyviau ir balsuoti.
Pasaulio lietuvių bendruomenė pritaria Lietuvos Respublikos vadovų bei politikų šiuo metu daromiems žingsniams, sprendžiantiems pilietybės išsaugojimo problemą ir siekiantiems sudaryti realias sąlygas planuojamo referendumo sėkmei. Užsienio lietuviai taip pat nesutinka, kad pilietybės išsaugojimas yra tik užsienio lietuvių klausimas. Gyvenantys Lietuvoje niekada nežino, kada šis klausimas tiesiogiai palies juos. Žmonės migruoja, artimieji išvažiuoja ir grįžta. Užsienyje gimsta mūsų anūkai, gal kada nors ir jie norės grįžti, todėl jeigu šis klausimas nėra svarbus dabar, jis taps dar svarbesnis ateityje. Todėl aš noriu pareikšti, kad referendumas yra konstitucinis kelias gimimu įgytai pilietybei išsaugoti. Tegu tauta nusprendžia, leiskime jai nuspręsti, todėl prašau pritarti ir balsuoti už referendumą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – M. Majauskas. Nematau. A. Kubilius. Nematau. E. Gentvilas. Nematau. L. Balsys. Nematau. Už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli posėdžio dalyviai, Lietuvos Respublikos piliečiai, Seimo nariai, kviečiu be didesnių diskusijų pritarti šitam projektui, kviečiu neužsimerkti ir judėti pirmyn. Nebūkime tokie užsispyrę, matykime, kad yra absoliučiai pasikeitusi situacija. Mes gyvename valstybėje, kuri yra NATO narė, kuri yra Europos Sąjungos narė. O kai buvo kuriami įstatymai, tada buvo visai kita situacija, buvo svetima kariuomenė, buvo visai kitokios grėsmės. Dabar tokių grėsmių nėra.
Kaip ir gerbiamasis kolega A. Vinkus, noriu pasakyti, kad šis sprendimas reikalingas visų pirma ne milijonui dabar svetur gyvenančių lietuvių, bet visų pirma jis reikalingas Lietuvai, mažai valstybei, kad parodytume, kad mums svarbūs emociškai, moraliai visi pasaulyje gyvenantys lietuviai. Taigi kviečiu pritarti šitam sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne, balsuojame. Atsiprašau. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-1815, Pilietybės įstatymui. (Balsas salėje) Atsiprašau. Seimo nutarimui dėl privalomojo referendumo. Prašom. Sustabdome, dar kartą. Dar kartą pamėginu paaiškinti. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2565. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas?
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 66, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2565) priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1815(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1815. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, rugsėjo 25 dieną Seimo salėje buvo svarstomi du analogiški Pilietybės įstatymo pakeitimo projektai, pateikti kolegų R. Šarknicko ir J. Sabatausko. Posėdžio metu pirmininkas įpareigojo Žmogaus teisių komitetą sujungti abu projektus. Taigi Žmogaus teisių komitetas svarstė Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIIIP-1639 ir Nr. XIIIP-1815 ir pritarė sujungtam Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1815(3). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Per centrinį mikrofoną dėl vedimo tvarkos O. Valiukevičiūtė. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Prašyčiau mano praeitą balsavimą įskaityti už, neveikė mygtukas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Sekretoriatui – O. Valiukevičiūtė balsavo už.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėl 2 straipsnio taip pat pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Galime. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Galime. Ačiū, kolegos. Balsuojame.
Motyvai už – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tiesiog noriu visiems padėkoti. Tikrai nužengtas ilgas kelias, tai beveik metų darbo reikalavęs projektas, pagaliau įvaikinti vaikai nebebus diskriminuojami. Dėkoju visiems ir visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1815, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū, gerbiami kolegos. Balsavo 73: už – 71, susilaikė 2. (Gongas) Įstatymas priimtas.
16.31 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567(2) (priėmimas)
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567(2). Prašau pastraipsniui. J. Sabatausko nematau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės taip pat nematau. O kur A. Širinskienė? Kolege Agne Širinskiene! Jeigu galima, pone Robertai Šarknickai, pakvieskite A. Širinskienę.
Dėl Saugaus eismo automobilių… Kadangi J. Sabatausko nėra, čia yra gauta viena pastaba, Teisės departamento pritarta, gal galime bendru sutarimu pritarti? Kadangi komitetas pritarė, galime bendru sutarimu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Pastraipsniui.
1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. 3 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti su Teisės departamento pastaba? 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 5 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Kolegos, motyvai už, prieš. M. Majauskas užsirašė. Kolegos nematau.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567?
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 71 Seimo narys ir 71 – už. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1567) priimtas. (Gongas)
16.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1569(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1569(2).
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
Dėl motyvų už, prieš neužsirašė. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1569(2)?
Ačiū, kolegos. Balsavo 66, balsų, deja, neužteko. Užsiregistravo 67. (Balsai salėje) Teks atidėti balsavimą geresniems laikams.
16.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1162 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2524(2) (priėmimas)
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2524(2).
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti?
Kolegos, galime pritarti 1 straipsniui? Galime. Gerai. Motyvai už, prieš, niekas neužsirašė. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas projektas Nr. XIIIP-2524 – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo ir pakeitimo straipsniai? Kolegos, balsuojame. (Balsai salėje)
Kolegos, trūksta, 69 Seimo nariai. Atidedame geresniems laikams.
16.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėl motyvų už, prieš neužsirašė. Balsuojame. Kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-2310? (Balsai salėje) Kolegos, pakvieskime, jeigu kas dar yra, kad užsiregistruotų.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai, už – 68. Deja, trūksta balsų.
16.37 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 2-9 klausimas – Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471. Galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Motyvai už, prieš. Prieš užsirašė du Seimo nariai, tačiau jų nėra, posėdyje nedalyvauja. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471?
Užsiregistravo 69 Seimo nariai, už – 69. Geresniems laikams.
16.38 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149(4) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149. Prašau K. Smirnovą, Švietimo ir mokslo komitetas. (Balsai salėje) Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 2 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. (Balsai salėje) Kolegos, prašyčiau tylos, jeigu galima! Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 10 pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Kolegos, dėl 11 straipsnio pirmai Teisės departamento pastabai komitetas pritarė, antrai Teisės departamento pastabai dėl 5 dalies 3 punkto komitetas nepritarė. Prašom, kodėl nepritarėte.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė todėl, kad Administracinių nusižengimų kodekse bus numatyta ta bauda ir bus viskas teisiška.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pastabai nepritarti Teisės departamento siūlymui bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 12 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. 11 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. 14 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 15 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 16 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašau, komiteto pozicija.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Nepritarta dėl to, kad Vyriausybė yra įstatymų teikėja ir pati nustatė ir garantavo finansavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti? Galime. Ačiū. 17 straipsnis. Gautos Teisės departamento trys pastabos. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti 17 straipsniui?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 18 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 19 straipsnis. Gauta pastabų, pasiūlymų. Dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 20 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 21 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 22, 23, 24, 25 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. 26 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų tikrai negauta. Atsiprašau. Pritarta dėl įgyvendinimo… Dėl 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“ gautos K. Smirnovo trys pastabos.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, bet vis tiek reikia 29-ių, deja, tokia yra procedūra. Kilstelkime rankutes. Matau, užtenka, yra. Tada galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir dėl 3 straipsnio, kad nesumaišyčiau, yra K. Smirnovo pastabų, pasiūlymų. Jiems yra…
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Dėl 4 straipsnio irgi pritarta.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir dar viena Teisės departamento pastaba. Pritarta.
Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Kūno kultūros ir sporto įstatymas, projektas Nr. XIIIP-149?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Kolegos, balsavo 74, visi už.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, kolegos, už įstatymo priėmimą.
16.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1569(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-6 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1569. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74.
16.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1162 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2524(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymas. Prašau balsuoti, kolegos. (Balsai salėje) Atsiprašau. Balsuojame, kolegos. Buvo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2524) priimtas. (Gongas)
16.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vieną balsavimą turime – Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310.
Kolegos, balsuojame, kas už tai, kad jis būtų priimtas.
Šio įstatymo priėmimas
Deja, užsiregistravo tik 70 ir balsavo 70. Vieno trūksta. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega… (Balsai salėje) Balsuojame dar kartą. (Šurmulys salėje) Kolegos, dar kartą balsuojame. Sportas bus iš karto, bus toliau. Dabar dar Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnis. (Balsai salėje) Sporto iš karto, tuojau pat, gerbiamasis Laurynai. (Balsai salėje)
Ačiū, kolegos, užsiregistravo 72. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2310(2) priimtas. (Gongas)
Taip pat, kolegos, dar noriu pasakyti, dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo (projektas Nr. XIIIP-149), jis tikrai priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, tiksliau, dar Vyriausybės, atsiprašau, dar vienas mano pažymėtas yra Vyriausybės įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471. Liko priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas? (Balsai, triukšmas salėje, plojimai)
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 71. Vyriausybės įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2471(2) priimtas. (Gongas)
16.47 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-150(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, labai prašyčiau… Lydimasis teisės aktas dėl Kultūros ir sporto įstatymo – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kolegos, labai prašyčiau! Galime. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas (projektas Nr. XIIIP-150(3)?
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 71. Alkoholio kontrolės įstatymas (projektas Nr. XIIIP-150(3) priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 981 ir 4941 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-151(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-151(3). Pastabų pasiūlymų dėl 1 straipsnio nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėl 4 straipsnio pastabų negauta. Gauta tik Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Redakcinio pobūdžio. Galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 981 ir 4941 straipsniais įstatymas?
Dievas yra. Užsiregistravo 70. Atidėkime geresniems laikams.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo… (Triukšmas salėje) Deja, kolega. Reikia perbalsuoti? (Balsas salėje: „Prašau perbalsuoti.“)
PIRMININKAS. Tik į protokolą galime įrašyti, bet perbalsuoti reikia.
Kolegos, balsuojame dar sykį. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 981 ir 4941 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-151?
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 71 Seimo narys. Administracinių nusižengimų kodeksas (projektas Nr. XIIIP-151) priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. XIIIP-152?
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Atidėsime geresniems laikams. Ačiū, kolegos, už pirmininkavimą… Perduodu pirmininkavimą kolegei I. Šiaulienei.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, jums pageidaujant, perbalsuosime dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-152. Prašom susikaupti, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys ir visi 71 – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-152) yra priimtas. (Gongas)
16.53 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-153(4) (priėmimas)
Toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-153(4). 1 straipsnis. Ar galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 3 straipsnis – įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Prašau balsuoti dėl viso įstatymo.
Deja, negaliu skelbti, kad įstatymo projektas priimtas. Kolegos, prašom susikaupti ir perbalsuosime. (Šurmulys salėje) Kartojame balsavimą. Kolegos, prašome mažinti triukšmą!
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavo 72 Seimo nariai, visi – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-153) priimtas. (Gongas)
16.54 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-156(3) (priėmimas)
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-156(3).
1 straipsnis. Siūlymų nėra. Bendru sutarimu. Dėkoju. 2 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Gerbiamieji, kažkas neužsiregistravote. Prašote kartoti? Prašau kartoti balsavimą. Dar kartą prašau, kolegos, susikaupti. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 ir visi pritarė įstatymo projektui. (Gongas) Įstatymas priimtas.
16.56 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-157(3) (priėmimas)
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-157(3).
1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. (Balsai salėje) Dėkoju. Ir 3 straipsnis – įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Motyvų niekas sakyti nenori. Prašom balsuoti dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo projekto.
Gerbiami kolegos, pagal skaičių turėtų užtekti. Kažkas nesiregistruojate ir nebalsuojate. Prašom dar kartą kartoti balsavimą dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo priėmimo. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 ir visi – už. (Gongas) Įstatymas priimtas.
16.58 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-158(3) (priėmimas)
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-158(3). 1 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju.
Motyvų niekas nesako. Prašom balsuoti dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72, visi – už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1974(2) (priėmimas)
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1974(2), turintis du straipsnius.
1 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. 2 straipsnis. (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Motyvų niekas nesako.
Prašau balsuoti dėl Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71, ir visi – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1974(2) priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1977(2) (priėmimas)
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1977(2).
Jis turi tris straipsnius… (Balsai salėje ) Du straipsnius, atsiprašau. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnį? Taip, dėkoju.
Motyvus išsakyti nori G. Vasiliauskas. Prašau. (Balsai salėje) Atsisakote.
Prašom balsuoti dėl viso Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai, visi 72 – už. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
17.02 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1978(2) (priėmimas)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1978(2).
1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis? Galima, dėkoju.
Motyvų niekas nepageidauja išsakyti. Prašom balsuoti dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1979(2) (priėmimas)
Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1979(2).
Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu galime? Dėkoju. 2 straipsnį priimti bendru sutarimu galime.
Motyvų niekas neišsako. Prašau balsuoti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 70. Ir 70 – už. Priimta. (Gongas)
17.04 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1980(2) (priėmimas)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1980(2).
Taip pat du straipsniai. 1 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju.
Motyvų niekas neišsako. Prašom balsuoti dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 ir už – 73. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.05 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1981(2) (priėmimas)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1981(2). 1 straipsnis. Bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. 2 straipsnis? Dėkoju.
Prašau, motyvų niekas nesako, balsuoti dėl „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 72. Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra priimtas. (Gongas)
17.06 val.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1982(2) (priėmimas)
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1982(2). Taip pat du straipsniai. 1 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnį galime bendru? Dėkoju.
Motyvų niekas nesakote. Prašau balsuoti dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72. Kūno kultūros
ir sporto rėmimo fondo įstatymo
pripažinimo netekusiu galios įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 15, 17, 27, 33, 36, 39, 48, 57straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2543ES(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2543(2). Priėmimo stadija.
Pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui ponui J. Liesiui. Prašom.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) 2 straipsnis. Nėra užsirašiusių. Galime bendru sutarimu? Nėra. (Balsai salėje) Yra Teisės departamento pritarimas dėl 2 straipsnio ir mes bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. 3 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. 4 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galime? 5 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. 6 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. 7 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. 8 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Taip. 9 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Galime, nėra užsirašiusių. 10 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Nėra. 11 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Taip. 12 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. 13 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Nėra užsirašiusių. Ačiū. 14 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Galime.
Dėl viso. Nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73: už – 72, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Ačiū. (Gongas)
17.10 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2454(2) (priėmimas)
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2454(2). Yra vienas straipsnis. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl viso balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73: už – 72, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.11 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo Nr. XIII-1408 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2455(2) (priėmimas)
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo Nr. XIII-1408 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2455(2). Pastraipsniui galime? 1 straipsnis. (Balsai salėje) Yra Teisės departamento išvada pritarti. Redakcinio pobūdžio. Pritariame. 2 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 4 straipsnis. (Balsai salėje) Atsiprašau, 4 straipsnis – pakeitimas. Balsuojame dėl viso. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 67. (Balsai salėje) Neužtenka. Atsiprašau, perbalsuojame, nes kortelių įdėta daugiau, balsavo mažiau. (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 73. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2603(2) (priėmimas)
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2603(2). Nėra. Vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai: prieš nėra, susilaikė… Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, grįžtame į rytinį posėdį. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2). Svarstymo tęsinys. Kviečiame pranešėją gerbiamąją G. Burokienę. Pasiūlymų svarstymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada… Buvo pristatyta?
PIRMININKAS. Tik pasiūlymus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tik pasiūlymai. Yra Seimo kanceliarijos departamento pasiūlymas pritarti 2 straipsniui.
PIRMININKAS. Yra J. Razmos pasiūlymas dėl 9 straipsnio. Komiteto nuomonė – nepritarti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Ar mes nepritariame, ar balsuojame?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip komitetas nusprendė. Komitetas nusprendė nepritarti. Nežinau, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime nepritarti pasiūlymui? Galime. Einame toliau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dar vienas…
PIRMININKAS. Yra dar vienas J. Razmos pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Galime bendru sutarimu nepritarti? Galime. Ačiū. Po svarstymo. Motyvai už ir prieš.
G. Burokienė – už. Prašom. Atsisako žodžio. E. Pupinis – prieš. Nėra. Balsuojame. Bendru sutarimu galime priimti po svarstymo? Ačiū, priimta.
17.17 val.
Savivaldybių tarybų įstatymo Nr. I-532 37, 41, 42, 43, 55 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Savivaldybių tarybų įstatymo Nr. I-532 37, 41, 42, 43, 55 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600. Vėl kviečiame G. Burokienę. Čia tik diskusijos liko. Atsiprašau. Atsiprašau, Goda, nereikia. (Balsai salėje) J. Sabatauskas. Nėra nė vieno: A. Syso nėra, G. Skaistės nėra, A. Kubiliaus nėra, E. Pupinio nėra, J. Sabatausko nėra.
Dabar kviečiame G. Burokienę, pasiūlymai. Yra A. Kupčinsko pasiūlymas. Komitetas nutarė nepritarti. Dėl ko?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi pasiūlymas nesusijęs su šio projekto tikslu, o pati siūlymo idėja yra realizuojama kitame Seimo svarstomame projekte, tai čia tiesiog tas pasiūlymas, ne dėl to įstatymo pateikė pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Galime, ačiū.
Antras yra gerbiamojo A. Anušausko pasiūlymas. Komiteto nuomonė nepritarti. Prašom, komentaras.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jis siūlo, kad per 45 dienas, o ne per 35 dienas atsiskaitytų rinkimų komitetai, koalicijos ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašai, mes sakome, kad ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų yra baigiami kelti kandidatų pareiškiniai dokumentai, todėl pažymėtina, kad kandidatai registruojami tik tada, kai yra surenkamas reikalingų parašų skaičius. O parašų rinkimų lapai Rinkimų komisijai grąžinami ne vėliau kaip 40 dienų iki rinkimų, todėl galvojame… Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 7, susilaikiusių nėra. Nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes galime bendru sutarimu nepritarti? Ačiū. Yra gerbiamojo A. Kupčinsko, bet jis panašus į A. Anušausko.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Identiškas A. Anušausko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Identiškas. Po svarstymo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nepritariame.
PIRMININKAS. Nepritariame. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Dabar dėl viso užsirašiusių nėra. Balsuojame. Bendru sutarimu galime? Ačiū, bendru sutarimu.
17.20 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 54, 55, 56, 58, 61, 62, 63, 65, 66, 67, 671, 68, 70, 701, 71, 711, 72, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais ir 57 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793(2) (priėmimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 54, 55, 56, 58, 61, 62, 63, 65, 66, 67, 671, 68, 70, 701, 71, 711, 72, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais ir 57 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793(2). Pranešėjas – E. Gentvilas. Kviečiame A. Baurą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vakar Ekonomikos komitetas gavo Teisės departamento porą pastabų, jas apsvarstė ir pritarė, todėl būtų galima pastraipsniui ir priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, viskas. Dėl 61 straipsnio ir 44 straipsnio yra departamento išvada pritarti. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime.
Dabar… straipsniams visiems kartu, nevardinsiu, 62, bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Ačiū.
Dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 70, balsavo 70. Trūksta. (Šurmulys salėje) Kartojame balsavimą. Prašau. Balsuojame.
70. Ačiū, trūksta.
17.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1794(2) (priėmimas)
Tęsiame toliau. Administracinių nusižengimų kodekso 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1794(2). Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėl… atsiprašau, 3 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 72. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1794(2) priimtas. (Gongas)
17.24 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 54, 55, 56, 58, 61, 62, 63, 65, 66, 67, 671, 68, 70, 701, 71, 711, 72, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais ir 57 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie Aviacijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1793. Liko balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71 Seimo narys: už balsavo 70, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.25 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1795(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1795. Pranešėjas E. Gentvilas. Nėra. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) 2 straipsnis – įsigaliojimo data. Bendru sutarimu galime? Ačiū. Dėl viso nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai, balsavo 73. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.26 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1796(2) (priėmimas)
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1796. Yra du straipsniai. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Bendru sutarimu galime? 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1797(2) (priėmimas)
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1797. Yra du straipsniai. Pastraipsniui.
1 straipsnį galime bendru sutarimu? 2 straipsnį galime bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai, už – 72. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2768 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2768. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prašau papildyti sesijos darbų programą Socialinių įmonių įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Po pateikimo pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Svarstymas. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Ačiū. Priėmimas. Nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 64, balsavo 63. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2618, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2619, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2620, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 471, 472, 473, 474 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2621 (pateikimas)
Dabar visas blokas, susijęs su Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Pranešėjas – T. Tomilinas. Kartu eis ir lydimieji.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai neįprasta situacija Seime, bet noriu jums pateikti Socialinių įmonių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kartu eina ir lydimieji įstatymų projektai, tarp kurių yra Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Užimtumo įstatymas.
Trumpai kalbant, mes turime didelę socialinių įmonių veiklos problemą. Mes išleidžiame labai daug pinigų kasmet socialinių įmonių reikmėms, tai yra neįgaliesiems įdarbinti, tačiau realiai pagrindinė problema, kai sunkią negalią turintys žmonės turėtų būti labiausiai remiami, nėra iš esmės išsprendžiama. Šiuo metu yra apie 50 tūkst. dirbančių neįgaliųjų Lietuvoje, bet socialinėse įmonėse yra įdarbinti tik 7 tūkst. Dar 3 tūkst. yra įdarbinti naudojant įvairias užimtumo rėmimo, tai yra bedarbių rėmimo, procedūras. Mes turime labai didelę dalį neįgaliųjų, dirbančių atviroje darbo rinkoje, ir paramos jiems arba visai nėra, arba jinai devynis, kaip yra rašoma aiškinamajame rašte, kartus mažesnė negu socialinėse įmonėse. Tam tikra prasme mes esame sukūrę tokius getus ir… (Balsai salėje) Tvarka. Jeigu jums viskas aišku, tai gerai.
Aš dar pasakysiu du žodžius, nes tai vis tiek būtina pasakyti. Yra siūlomos kvotos viešajame sektoriuje neįgaliesiems, kad sumažinę paramą socialinėms įmonėms mes galėtume paskatinti neįgaliųjų užimtumą. Jūsų klausimai. E. Pupinio nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Pupinis. E. Pupinio nėra. Ačiū.
Dėl motyvų nėra. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Ačiū. Balsuojame dėl viso bloko. Pritarta. Siūloma: kaip pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas, svarstyti lapkričio 22 dieną. Dėl pirmųjų trijų, o dėl kitų yra tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas, be Ekonomikos komiteto. Data lieka ta pati – lapkričio 22 diena. Ačiū.
17.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1326 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2607 (pateikimas)
Toliau. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606. Pranešėjas – gerbiamas S. Jakeliūnas. Ir lydimasis kartu.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia yra techniniai įstatymų projektai. Pavasarį, tiksliau, pavasario sesijoje mes priėmėme Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kitus socialinio draudimo jungimo įstatymus ir dėl to iš esmės keitėsi atlyginimų dydžiai, 30 % padidėjo, padidėjo gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 iki 20. Visa tai sukėlė techninius pakeitimus. Vieno iš jų mes nesame padarę ir čia yra koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri gali būti skiriama visuomeninėms organizacijoms, politinėms partijoms, taip pat profsąjungoms. Profsąjungoms mes nusprendėme skirti atskirai, išskirti iš kitų organizacijų vieną procentinį punktą pagal dabar galiojančius tarifus, bet kadangi visi techniniai pakeitimai padidina darbo užmokestį ir padidina gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tai yra siūlymas pakoreguoti, kad finansine išraiška suma lygiai ta pati ir liktų. Papildomai profsąjungoms atsiranda taip, kaip ir esame nusprendę, o tie procentai būtų pakoreguoti atsižvelgiant į technines korekcijas. Taigi vietoj 2 % atsiranda 1 %, vietoj 1 % atsiranda 0,5 % politinėms partijoms ir vietoj 1 %, kurį mes jau nusprendėme skirti papildomai ir tai yra naujai profsąjungoms, bus 0,5 %, o finansine išraiška, kokia pinigų suma buvo suplanuota, tokia ir būtų skirta. Jeigu mes nieko nepakeistume, ne 2019 metais, bet 2020 metais valstybės biudžetui tai kainuotų papildomai apie 17,5 mln. eurų ir, priminsiu dar buvusius litus, tai būtų 60 mln. Lt. Taigi, suprantama, tuos pinigus galima skirti vaikų pinigams didinti ir panašiai. Siūlau palaikyti, pritarti, Vyriausybės nuomonės mes paprašysime, jeigu reikės, nors su Finansų ministerija visa tai yra suderinta. Iš esmės tai yra techninė korekcija, todėl siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti E. Pupinis, G. Skaistė, V. Čmilytė-Nielsen, M. Majauskas. Nėra. V. Bakas išsibraukė. Ačiū. Dėl motyvų? (Balsai salėje) Nėra. Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Galime. K. Mažeika – už. Atsisakote? E. Pupinis prieš? Balsuojame.
Ačiū. Balsavo už – 54, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas lapkričio 22 dieną.
17.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2767 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Liko tik rezerviniai klausimai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2767. Pranešėja gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dėkoju Seimo nariams, kad esate ištvermingi, ir teikiu Seimo nutarimą, kad patvirtintume Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju, nes toks jau komiteto sprendimas, V. Kamblevičių. O Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju – K. Bartkevičių. Komitetai svarstė, tam pritarė ir prašau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Po pateikimo niekas neklausia. Mes pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Svarstymas. Nėra. Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimas. Dėl viso nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) 6 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Ačiū. 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje)
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai, už – 63. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2770 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2770. Lyginamasis variantas. Pranešėja – gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gavus frakcijų prašymus Europos reikalų komitetas papildomas V. Bukausku ir keičiamas skaičius iki 25. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Vietoj A. Norkienės šiame komitete dirbs V. Rastenis, o vietoj V. Rastenio Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbs A. Norkienė. Tiesiog toks sukeitimas frakcijos siūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Svarstymas. Nėra. Galime pritarti? Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėl 3 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 63. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.42 val.
Seimo savaitės (2018-11-05–2018-11-09) – 2018 m. lapkričio 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 3 klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 5 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiame lapkričio 6 dienos darbotvarkę, jūs ją turite registruotą. Noriu tik akcentuoti, kad kviečiamas aplinkos ministras K. Navickas atsakyti dėl miškų kirtimo reformos ir yra daug Vyriausybės pateikimų. Kita diena – ketvirtadienis, yra nemažai įstatymų priėmimų, kaip paprastai, ir liberalų bei Tėvynės sąjungos opozicinė darbotvarkė.
Noriu taip pat kolegoms priminti, valdyba jau yra parengusi sąrašą, jūs gausite nenumatyto plenarinio posėdžio, kuris organizuojamas spalio 25 dieną, darbotvarkę. Planuokite laiką.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai Pirmininko pirmajai pavaduotojai. Klausimų nėra. Bendru sutarimu galime? Ačiū.
Pareiškimų nėra. Registruojamės. 18 dienos vakarinis posėdis baigtas.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.