LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22, 23, 26, 28, 29¹, 29² STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 2¹, 10⁴, 15¹ STRAIPSNIAIS IR 20⁴, 20⁶ STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO nR. XIVP-3843

2024-06-12 Nr. 109-P-19

Vilnius

1. Posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	1			1.         Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinimą, jame nurodant, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnis nustato ne įstatymo paskirtį, o tikslą. Vertinant šį siūlymą, pažymime, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Taigi, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnyje įvardijamas ir įstatymo tikslas - mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai, ir įstatymo paskirtis - nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo tikslas ir paskirtis“, o įstatymo tikslą bei paskirtį nustatančias straipsnio nuostatas dėstyti dvejose atskirose dalyse.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	2			2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30^1 straipsnio dalyje, kurioje apibrėžiama „nuotolinio lošimo platformos“ sąvoka, reikėtų vengti reguliacinio pobūdžio nuostatų, įtvirtinančių tam tikras pareigas azartinių lošimų teisinių santykių dalyviams. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje siūlome tiesiog nustatyti, kad nuotolinio lošimo platforma yra visuma programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti. Tuo tarpu visos lošimų organizatoriaus pareigos, susijusios su šios platformos įdiegimu ir valdymu, turėtų būti aiškiai išdėstytos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	2			3.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinta po dvi 26, 27, 28 ir 29 dalis, svarstytina galimybė projektu patikslinti viso 2 straipsnio dalių numeraciją. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir nuspręsta tikslinti 2 straipsnio dalių numeraciją, reikia atkreipti dėmesį į naujausią Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2544, įsigaliosiantį lapkričio 1 d.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	2			4.Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30^2 dalyje prieš žodį „psichinei“ įrašyti jungtuką „ir“, o po žodžio „psichinei“ – žodį „sveikatai“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	3			5.        Siekiant teisės aktų nuostatų tikslumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Valstybės politikos lošimų kontrolės srityje principai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio nuostata iki dvitaškio.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	3			6. Svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo „į visuomenės švietimo ir informavimo apie azartinių lošimų poveikį sveikatai bei gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai priemonių rengimą ir įgyvendinimą įtraukti lošimų organizatorius“ nevertėtų projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2^1 straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „galėtų dalyvauti“ įrašyti žodį „dalyvautų“.	Nepritarti.	Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas ir skatinti lošimų organizatorius dalyvauti  įgyvendinant švietimo ir informavimo priemones, tačiau nekurti prievolės lošimų organizatoriams jose dalyvauti. Priešingu atveju galima situacija, kai lošimų organizatoriams atsisakius dalyvauti įgyvendinant švietimo ir informavimo priemones, nes lošimo organizatorių komerciniai tikslai nesuderinami su principo mažinti lošimų patrauklumą esme, priemonių įgyvendinimas taptų negalimas.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	3			7.Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2^1 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „informavimo priemonės“, kurios turinys nėra aiškus. Pastebėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme yra vartojamos sąvokos „informacinės visuomenės informavimo priemonės“ bei „visuomenės informavimo priemonės“. Jei šių sąvokų turinys yra tapatus, siūlytina projekte naudoti Visuomenės informavimo įstatyme vartojamą terminiją.	Pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	3			8. Nekvestionuojant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2^1 straipsnio 1 ir 2 punktuose minimo galimo lošimų poveikio lošėjo sveikatai bei viešajai tvarkai, nėra aišku, kaip lošimai gali įtakoti gyvenamąją aplinką (neaišku, ar turima omenyje lošėjo gyvenamoji aplinka ar bendruomenės gyvenamoji aplinka apskritai), švietimą ar kultūrą, nes tai su lošimais visiškai nesusijusios ūkinės veiklos sritys.	Nepritarti.	Įstatymo projekte aiškiai įvardijama, jog lošimų valstybės kontrolės politika siekiama valdyti neigiamą lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir jo gyvenamajai aplinkai.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	4			9.Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7^3 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kad šiame punkte minimus mokymus privalo organizuoti būtent pats lošimų organizatorius.	Pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	4			10. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7^3 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu ir jame nustatyti, kad lošimų organizatorius privalo „teikdamas lošimų paslaugas taikyti šio įstatymo 10^4 straipsnyje nustatytas atsakingo lošimo organizavimo priemones“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7^3 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad lošimų organizatorius privalo „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą, laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų“, o projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10^4 straipsnyje numatyta, kokias atsakingo lošimo organizavimo priemones turi laikyti lošimų organizatorius. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7^3 straipsnio 2 dalies pildymas nauju 5 punktu yra perteklinis, todėl siūlytina jo atsisakyti. Nepritarus šiai pastabai, svarstytina, ar vietoj formuluotės „teikdamas lošimų paslaugas“ nereikėtų vartoti formuluotės „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą“.	Pritarti.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	7			11.Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10^4 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio vietoj formuluotės „teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas bei lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose“ rašyti formuluotę „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą“.	Nepritarti.	Dalis ūkio subjektų nuotolinius lošimus organizuoja leidimų organizuoti nuotolinius lošimus pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8^1, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24^1 straipsniu įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi „4. Bendrovės, kurioms leidimas organizuoti nuotolinius lošimus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurios siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą po 2027 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą išduoti licenciją organizuoti nuotolinius lošimus ir dokumentus ar duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo 13 straipsnio 2^1, 2^2 ir 2^3 dalių nuostatas. Šio įstatymo nustatyta tvarka išdavus licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, netenka galios iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	7			12.       Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10^4 straipsnio 1 punkte vartojamą sąvoką „lošimus organizuojanti bendrovė“ siūlome suderinti su šiame straipsnyje nuosekliai vartojama „lošimų organizatoriaus“ sąvoka.	Pritarti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	7			13.       Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10^4 straipsnio 1 punkte vartojama formuluotė „švietimo ir mokymo reikalavimus“, o projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7^3 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „mokymai atsakingo lošimo organizavimo ir pinigų plovimo prevencijos klausimais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šias formuluotes.	Pritarti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	7			14.       Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10^4 straipsnio 5 punkte prieš žodį „stebėsena“ įrašyti formuluotę „probleminio lošimo“.	Pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	8			15.      Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15^1 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „LAKIS sudaro“ įrašytini žodžiai „LAKIS tvarkomi“.	Pritarti.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	10			16.      Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūlytina nustatyti kokiame registre (ar registro informacinėje sistemoje) registruojami šioje dalyje nurodyti lošimo įrenginiai, nuotolinio lošimo įrenginiai ir platformos. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „platforma“ įrašytinas žodis „platformos“.	Pritarti.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	10			17.      Siekiant teisinio aiškumo bei nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį, įtvirtinantį lošimų organizatoriaus pareigą nuotolinio lošimo įrenginiuose ir platformoje esančią informaciją saugoti 8 metus nuo nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo dienos, siūlome dėstyti atskira dalimi, nes kitas 8 dalies sakinys nustato kitą, visiškai nesusijusią lošimų organizatoriaus pareigą dėl tiesiogiai prieinamos informacijos.	Pritarti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	10			18.      Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatą skliaustuose siūlome dėstyti taip: „(užsieniečio asmens kodas ar kita užsieniečiui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, o jei šių duomenų nėra – užsieniečio gimimo data)“.	Pritarti.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	10			19.      Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 5 punkte prieš žodį „lošimų“ įrašytinas žodis „nuotolinių“.	Pritarti.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	11			20.      Svarstytina, ar projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas 1000 eurų dydis (tokia suma nurodyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, į kurią pateikiama nuoroda) yra pakankamai pagrįstas administracinės naštos ir reguliavimo proporcingumo požiūriu. Pagal siūlomą reguliavimą lošimų organizatorius turėtų pareigą apie kiekvieną tokią laimėtą ar pralaimėtą sumą pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors paties Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad lošimų organizatoriai esant tokiai laimėtai ar pralaimėtai sumai privalo tik patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti.	Nepritarti.	Lošimų organizatorius ir dabar  turi pareigą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešti apie laimėjimus, jeigu laimėjimo suma viršija Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį, t. y. 1 000 eurų. Vadovaujantis šia tvarka, lošimų bendrovės gyventojams išmokėtus azartinių lošimų laimėjimus (B klasės pajamos) privalo deklaruoti metinės gyventojams išmokėtų išmokų deklaracijos GPM312 formoje, kuri  teikiama iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas nustato, kad  lošimų organizatorius, esant didesnei nei 1 000 eurų  laimėtai ar pralaimėtai sumai, privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti. Atsižvelgiant į tai, kad lošimų organizatoriai ir dabar turi prievolę registruoti lošėjus, kurių laimėjimai ar pralaimėjimai viršija 1 000 eurų, bei prievolę pranešti apie nustatyto dydžio laimėjimus, papildomai atsiranda tik prievolė pranešti apie nustatyto dydžio pralaimėjimus, kurie būtų įtraukiami į deklaraciją, kuri teikiama kartą metuose.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	16	4		21.      Atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodant terminus yra atsisakoma žodžio „kalendorinių“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20^8 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 3 ir 6 dalių.	Pritarti.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	20			22.      Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 punkte prieš žodį „prevencijos“ įrašyti formuluotę „probleminio lošimo“.	Pritarti.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	20			23.      Svarstytina, ar projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 punkte esanti priežiūros tarnybos funkcija neturėtų būti apjungta ir dėstoma kartu su šio straipsnio 6 punkte nurodyta funkcija.	Pritarti.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	21			24.      Siūlytina tikslinti projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 29^1 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, turinį, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad bet koks žalos dydis (pvz., 50 eurų), jeigu tik jį įmanoma nustatyti, būtų laikoma sunkinančia aplinkybe. Manytina, kad reguliavimo proporcingumo požiūriu turėtų būti nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos būtent didelis žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti.	Pritarti.	Žr. Komiteto siūlymą Nr. 1.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	22			25.      Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 29^2 straipsnio 5 dalį kiekviena konkreti lošimų organizatoriaus atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė turėtų įtakos lošimų organizatoriui skiriamos baudos dydžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 29^1 straipsnio 3 ir 4 dalyse visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes siūlytina dėstyti atskiruose punktuose, taip jas aiškiai apibrėžiant ir atskiriant viena nuo kitos.	Pritarti.	Žr. Komiteto siūlymą Nr. 1.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	22			26.      Pažymėtina, kad projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 292 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimų lyginamasis variantas parengtas ne ant suvestinės Azartinių lošimų įstatymo 292 straipsnio redakcijos (joje neatliepti 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 7^1, 7^2, 7^3, 11, 22, 29^2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7^4 straipsniu įstatymu Nr. XIV-2544 padaryti 29^2 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimai).	Pritarti.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	23			27.      Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 53 punktu, projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalyje negali būti nustatyta vėlesnis projekto statymo 10 straipsniu keičiamo (nauja redakcija dėstomo) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies įsigaliojimas. Projekto 10 straipsniu (kuris įsigalios 2025 m. liepos 1 d.) keičiamo įstatymo 16 straipsnis turėtų būti dėstomas be 9 dalies (atitinkamai patikslinant kitų straipsnio dalių numeraciją), o nauju 11 projekto straipsniu (kuris įsigalios 2026 m. gegužės 1 d.) turi būti nustatytas keičiamo įstatymo 16 straipsnio papildymas 9 (ar kitos numeracijos) dalimi	Pritarti.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.	23			28.      Ginčytinas projekto 23 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatančios lošimų organizatorių pareigą iki 2025 m. balandžio 1 d., t. y, dar iki įsigaliojant įstatymui, Priežiūros tarnybai pateikti pagal tik nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatas ir jį įgyvendinančius teisės aktus parengtus dokumentus, pagrįstumas. Be to, šioje dalyje turėtų būti pateikta nuoroda ne į Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4^1 dalies 4 punktą, o nuoroda į šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4^1 dalies 4 punktą.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.
1.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				Nėra teisinga platformą vadinti „visuma programinių priemonių“. Teisinga ją įvardinti būtų kaip „programinę įrangą“, kadangi platforma ir yra programinė įranga (angl. software), o ne programinė priemonė (angl. tool). Programinės priemonės – tai jau į platformą įdiegti įvairūs komponentai, bet tai nėra lygu platformai. Antra, platformos sąvokoje nurodyta, kad ji užtikrina „16 straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos <..> registravimą”. Tačiau realybėje, lošimų organizatorių naudojamos platformos nėra ir negali būti naudojamos tam tikrai informacijai, nurodytai 16 str. 8 dalyje, registruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis lošimų organizatorių jau šiuo metu taiko atsakingo lošimo priemones, tačiau šios priemonės nebūtinai yra platformos dalis, o gali būti atskira (savarankiška) programinė įranga arba bendrovių interneto svetainėse pateiktos nuorodos į informaciją apie probleminį lošimą ir kt. Papildžius ALĮ 2 straipsnį siūloma dalimi, lošimų organizatoriais privalėtų imtis veiksmų, kad savarankiška programinė įranga, kuri užtikrina atsakingo lošimo priemonių taikymą, taptų platformos dalimi. Tai reiškia papildomas laiko, finansines ir kitas sąnaudas, nors tam, kad būtų užtikrintas atsakingo lošimo priemonių taikymas, nebūtina, kad naudojamos savarankiškos programinės įrangos taptų platformų dalimis. Atkreipiame dėmesį, kad nėra pateikta jokių argumentų, kodėl siūloma absoliučiai visą informaciją kaupti ir saugoti vienoje vietoje – nuotolinio lošimo platformoje. Manome, kad tikslas yra aiški ir kaupiama informacija, o ne konkreti vieta kur ta informacija yra laikoma taip sukuriant papildomus įgyvendinimo kaštus bei technologinius sunkumus bendrovėms toliau vystyti savo veiklą. Tuo labiau kai nėra aiškių ir detalizuotų reikalavimų platformai, tad nėra aišku kaip per itin trumpą laiką tai turėtų būti įgyvendinama.	Nepritarti.	Nuotolinio lošimo platformos sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Projektu siekiama nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Taip pat siekiama, kad į bendrovių valdomas nuotolinio lošimo platformas būtų integruota nuotolinio lošimų apskaitos sistema ir komunikacija su lošėju, įskaitant komunikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo klausimais, veiksmų registravimas. Siekiant užtikrinti bendrovių valdomų nuotolinio lošimo apskaitos sistemų duomenų tikslumą ir patikimumą, užkirsti kelią galimiems tiek lošimų organizatorių, tiek ir lošėjų manipuliavimo ar netinkamo duomenų interpretavimo atvejams nustatomi šių sistemų techniniai bei sertifikavimo reikalavimai. Įstatymo projekte numatyta pavesti Priežiūros tarnybai parengti detalizuotus reikalavimus nuotolinio lošimo platformai. Įvertinus lošimų organizatoriams reikalingą laiką pritaikyti naudojamas platformas prie siūlomo teisinio reguliavimo, projekte numatyti skirtingi atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminai.
2.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				„3) lošimų sumos ir laiko ribojimą. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad galimybė dalyvauti lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai:     a) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas. Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;       b) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti statymų sumas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui“ Šios nuostatos formuluotė reiškia, kad lošėjas privalo nusistatyti ir dienos, ir savaitės, ir mėnesio limitą. Tokia nuostata yra nelogiška, nes, nusistačius dienos limitą, automatiškai tampa aiškus savaitės ir mėnesio limitas. Todėl tampa neaišku, kodėl reikalaujama papildomai nusistatyti ir savaitės bei mėnesio limitus. Neaišku, ką šiuo atveju reiškia nuostata: „Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus.“. Neaiškumas kyla iš esmės todėl, kad nėra nustatyta, kas yra „atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistema“ ir konkretūs jos reikalavimai. Taip pat ar „lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimai“, tai yra sumos ribos, kurias pats lošimų organizatorius gali nusistatyti savo tvarkose bei procedūrose. Ir jei taip kaip bendrovės turėtų elgtis tais atvejai, kaip tos ribos yra peržengiamos, nes teisės taikyti limitus ar nutraukti nuotolinių lošimų sutartį lošimų organizatoriui šiame Įstatymo projekte nėra nustatyta. Atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aišku kokių tolesnių veiksmų turėtų imtis lošimų organizatorius pasibaigus 48 val. terminui jeigu situacija iš esmės lieka nepasikeitusi ir stebimi bei fiksuojami tapatūs lošėjo veiksmai. Tokiu atveju įstatymo nuostatos neleidžia lošimų organizatoriui tiesiog nutraukti sutarties ir nebeteikti konkrečiam asmeniui paslaugų. Siūlytume atsižvelgiant į tai tikslinti įstatymo projektą ir numatyti kriterijus, kuriais remiantis lošimų organizatorius pastebėjęs tam tikrus neleistinus (galimai žalingus asmeniui) veiksmus turėtų teisę vienašališkai nutraukti sutartį su lošėju. Nėra aišku kuo reikalavimas nusistatyti vieno statymo sumą ar sumą, kurią galima pastatyti per atitinkamą laikotarpį, iš esmės skiriasi nuo reikalavimo a) punkte? Jei lošėjas nustato lošimų sąskaitos papildymo limitą (pagal a punktą), neaišku, koks tikslas nustatyti vieno statymo sumos limitą, o tuo labiau sumą, kurią galima statyti per tam tikrą laikotarpį.	Pritarti iš dalies.	Galimybė nusistatyti dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas, taip pat nusistatyti didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu, leidžia lošėjui neprarasti santykio su realia finansine padėtimi, prognozuoti galimas išlaidas ir jas riboti. Ši priemonė ypač efektyvi probleminiams lošėjams, kurie, net ir esant kompulsyviam poreikiui lošti, negalėtų perkopti nustatytos ribos, kartu užtikrindami savo finansinį ir emocinį saugumą. Pažymėtina, kad galimybė  nusistatyti didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu numatyta galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 20^6straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta lošimų organizatoriaus pareiga užtikrinti šio reikalavimo įgyvendinimą. Taigi, priešingai nei rašte teigia Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – asociacija), aptariama nuostata nėra nauja. Projektu siekiama nustatyti ne galimybę, o pareigą lošėjui nusistatyti lošimams skiriamų pinigų sumų ribas, kartu lošimų organizatoriui nustatoma pareiga užtikrinti, kad galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai pinigų sumų ribos yra nustatytos. Atsakingo lošimo užtikrinimo sistema ir ją sudarančios priemonės apibrėžtos projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 1 punkte. Projekte numatyta, kad Priežiūros tarnyba turės parengti atsakingo lošimo organizavimo taisykles, kuriose būtų detalizuoti nesaikingo lošimo požymiai, probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimai, lošėjų stebėsenos, informacijos lošėjams turinio, formos ir jo pateikimo tvarka, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo tvarka, lošimus organizuojančių bendrovių personalo švietimo ir mokymo reikalavimai. Pagal projektu siūlomą teisinį reglamentavimą lošimų organizatorius privalės pasitvirtinti vidaus procedūras, paremtas projekte ir Priežiūros tarnybos parengtose taisyklėse numatytomis atsakingo lošimo organizavimo priemonėmis. Savikontrolės (savęs apsiribojimo) modelis, kai lošėjas prieš pradėdamas lošti nusistato lošimams skiriamų sumų limitus, taikomas Švedijoje, Vokietijoje, Graikijoje. Suomijoje ketinama įdiegti bendrą savikontrolės programą. Savikontrolės modelio pasirinkimas grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus laisve priimti sprendimus bei nesudaryti paskatų lošėjams ieškoti nelegalių lošimų svetainių, kuriose netaikomos jokios lošėjų apsaugos priemonės, taip pat siekiu užkirsti kelią lošimų organizatorių galimam piktnaudžiavimui, eliminuojant neparankius (dažnai laiminčius) lošėjus. Atsižvelgiant į asociacijos pastebėjimą, kad iš projekto nuostatų neaišku, kaip bendrovės turėtų elgtis tais atvejai, kai lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribos ir statymų sumų ribos yra peržengiamos, projektas tikslinamas aiškiai įvardinant, kad tokiais atvejais lošėjui turi būti nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 3 (a) ir 3 (b) punktus ir juos išdėstyti taip:       „a) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas. Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjui pasiekus lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas, lošėjo prašymas galimybė padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas ir dalyvauti nuotoliniame lošime įsigaliotų lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui; b) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjui pasiekus statomų sumų ribas, lošėjo prašymas galimybė padidinti statymų sumas ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;“
3.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				c) lošėjas nustato vieno lošimo, kuriame jis nuo lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad, suėjus laiko limitui, galimybė keisti nusistatytą laiko limitą ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos;“ Neaišku, kas šiuo atveju laikoma lošimu: ar dalyvavimas konkrečiame lošime ar prisijungimas prie lošimo sąskaitos (paskyros). Lošėjas vieno prisijungimo prie nuotolinio lošimo sąskaitos (paskyros) metu gali sudalyvauti ne viename lošime (pavyzdžiui, 10 minučių lošti vieną konkretų nuotolinį lošimą A kategorijos automatu, vėliau įsijungti kitą A kategorijos automato lošimą, dar vėliau lošti nuotolinį stalo lošimą, o galiausiai atlikti kelis statymus lažindamasis dėl krepšinio rungtynių baigties). Atsižvelgiant į pateiktus klausimus bei argumentus siūlome nustatyti, kad turėtų būti nustatomas vieno prisijungimo prie paskyros laiko limitas. Kitu atveju, mūsų vertinimu, būtų sudėtinga techniškai įgyvendinti tokį reikalavimą.	Pritarti.	Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 3 (c) punktą ir jį išdėstyti taip:        „c) lošėjas nustato lošimo, kuriame jis nuo lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), vieno prisijungimo prie savo lošimų sąskaitos laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad, suėjus laiko limitui, galimybė keisti nusistatytą laiko limitą ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos prisijungimo prie savo lošimų sąskaitos;“
4.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				„4) lošimo proceso stebėjimą. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat aiškiai būtų rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas);“ Nuostatoje pasigendame aiškumo. Siūlytume nuostatą tikslinti, kad būtų aišku kaip ją iš tikrųjų reikėtų įgyvendinti. Lošimų organizatoriams nėra aišku kaip turėtų būti suprantama ir įgyvendinama: 1) bendra atliktų statymų suma - ar turima omenyje suma vieno asmens prisijungimo metu ar bendra suma per visą jo paskyros turėjimo laikotarpį? 2) jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) - nėra aišku, kaip tai turėtų būti įgyvendinama. Ar turimi omenyje absoliučiai visų lošėjo atliktų statymų rezultatai ar vienas konkretus rezultatas dėl konkretaus statymo? Taip pat, kiek laiko statymo informacija turėtų būti atvaizduojama (saugoma) lošėjo paskyroje? Jei, pavyzdžiui, lošėjas nuolat atlieka daug statymų nuotoliniuose lošimų automatuose smulkiomis sumomis, tai statymų (ir jų rezultatų) išklotinės už ilgą laiką bus tiesiog neįmanoma techniškai atvaizduoti interneto puslapyje.	Nepritarti.	Pažymėtina, kad nuostata nėra nauja – analogiškas reikalavimas įtvirtintas galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 20^6 straipsnio 3 dalyje. Siekiat teisinio aiškumo iš nuoseklumo, Azartinių lošimų įstatymo 20^6 straipsnio 3 dalies nuostata pasiūlyta perkelti į projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 4 punktą.
5.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				„5) stebėseną. Lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo. Lošimų organizavimo vietose privalo būti pildomas nustatyto probleminio lošimo registracijos žurnalas, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba;“       Pagal tokią pateiktą formuluotę darome išvadą, kad toks konkretus asmuo turėtų būti kiekvienoje lošimų vietoje ką vertiname kaip perteklinį ir nebūtiną reikalavimą. Taip pat pažymime, kad mūsų darbuotojai neturi ir neprivalo turėti įgūdžių priskirti vienašališkai asmenį prie probleminių ar spręsti apie asmens psichologinę būseną. Taip pat toks registro pildymas negarantuotų lošėjo privatumo ir tokie jautrūs duomenys būtų prieinami visiems darbuotojams, kurie pildo tą registrą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlome nustatyti, kad tokia nuostata galėtų būti keičiama nuostata, kad darbuotojai apie galimus probleminio lošimo pastebėtus atvejus turėtų informuoti atsakingą asmenį už probleminį lošimą bendrovėje. Taip pat siūlome tikslinti nuostatą patikslinant ir paaiškinant ar ši nuostata taikoma ir nuotoliniams lošimams, kadangi nuotoliniai lošimai taip pat yra lošimų organizavimo vieta. Tokiu atveju neaišku kaip, kur ir kodėl turėtų būti pildomas registracijos žurnalas bei įdarbintas atskiras asmuo (asmenys) nepertraukiamam visų lošiančių asmenų stebėjimui.	Nepritarti.	Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad kiekvienoje antžeminėje lošimų organizavimo vietoje, t. y. visuose lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, būtų paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už probleminio lošimo atpažinimą, o nustatyti probleminio lošimo atvejai būtų registruojami. Asmuo, atsakingas už probleminio lošimo nustatymą, visuose lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turėti būti fiziškai (o ne stebėti lošėjus nuotoliu vaizdo kamerų pagalba ar būti vienu metu atsakingas už kelias lošimų organizavimo vietas) visą šių lošimų organizavimo vietų darbo laiką. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 5 punkto nuostata patikslinta, nustatant, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti paskirtas atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo, fiziškai dirbantis šiose lošimų organizavimo vietose visą jų darbo laiką. Projekte numatyta, kad lošimų organizatorius, teikiantis nuotolinio lošimo paslaugas, privalo paskirti asmenį, atsakingą už probleminio lošimo nustatymą lošėjui lošiant nuotolinius lošimus, kuris platformoje fiksuotų atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti nuolatinį ir betarpišką lošėjo lošimo stebėjimą, kad laiku būtų pastebėti probleminio lošimo požymiai ir imtasi projekte numatytų priemonių. Projekte numatyta pareiga lošimų organizatoriui lošėjus aptarnaujantiems asmenims ne rečiau kaip kartą per metus  organizuoti mokymus atsakingo lošimo organizavimo klausimais. Pažymėtina, kad projektu lošimų organizatoriui nenustatoma pareiga kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje įdarbinti po naują darbuotoją, atsakingą už probleminio lošimo nustatymą – šias funkcijas galėtų atlikti ir jau esami darbuotojai, praėję mokymus atsakingo lošimo organizavimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
6.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				„6) lošimo rizikos vertinimą. Lošimų organizatoriaus paskirtas už probleminio lošimo nustatymą atsakingas asmuo, įvertinęs lošėjo lošimą pagal šio straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytas priemones ir, vadovaudamasis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, nustatęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukštą probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo probleminio lošimo fakto įregistravimo probleminio lošimo registracijos žurnale laiko, informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą šio įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka ir privalo stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms – neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas ir neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos;“ Remiantis šia nuostata lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus antžeminėse lošimų vietose, turės įvertinti lošėjo lošimą pagal nuotoliniams lošimams taikomas priemones, t. y. tas, kurios nustatytos 3 punkte. Neaišku, kas yra probleminio lošimo vertinimo reikalavimai, kur jie yra nustatyti ar kas turėtų juos nustatyti. Taip pat neaišku, kas yra „aukščiausias probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnis“ ir kaip jis turėtų būti nustatomas. Taip pat neaišku, kokių veiksmų lošimų organizatorius turėtų imtis antžeminėse lošimo vietose, kurie kaip nurodoma turi būti atliekami nedelsiant (per 30 min.). Tokiu atveju tampa neaišku ar antžeminės lošimų organizavimo vietos darbuotojas pareziumavęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukščiausią probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, turėtų vienašališkai nutraukti asmens lošimą ir jam nurodyti palikti lošimų organizavimo vietą. Ir kokios tokio darbuotojo lauktų pasekmės jei tokia prezumpcija vėliau prižiūrinčios institucijos sprendimu būtų pripažinta neteisinga. Taip pat kaip antžeminėse lošimų organizavimo vietose turėtų būti įgyvendinama informavimo pareiga. Neaišku, kaip tokį reikalavimą reikės įgyvendinti nuotoliniuose lošimuose.	Pritarti iš dalies.	Projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Priežiūros tarnyba turės patvirtinti atsakingo lošimo organizavimo taisykles, kuriose bus detalizuoti atsakingo lošimo organizavimo priemonių, probleminio lošimo nustatymo ir valdymo, lošimo sumos ir laiko, kontrolės, lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo rizikos vertinimo, informacijos lošėjams turinio, formos ir pateikimo tvarkos, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo lošėjui tvarkos ir lošimų organizatoriaus personalo mokymų atsakingo lošimo organizavimo klausimais  reikalavimai, t. y. reglamentuoti asociacijos keliami klausimai. Atsižvelgiant į asociacijos pastebėjimą, kad „Remiantis šia nuostata lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus antžeminėse lošimų vietose, turės įvertinti lošėjo lošimą pagal nuotoliniams lošimams taikomas priemones, t. y. tas, kurios nustatytos 3 punkte“, projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 6 punktą siūloma tikslinti. Pasiūlymas:   Pakeisti projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10^4 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) lošimo rizikos vertinimą. Lošimų organizatoriaus paskirtas už probleminio lošimo nustatymą atsakingas asmuo, įvertinęs lošėjo lošimą dalyvavimą nuotoliniame lošime pagal šio straipsnio 3 punkte numatytas priemones ir (ar) lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose įvertinęs lošėjo lošimą pagal šio straipsnio 5 punktuose punkte numatytas priemones ir, vadovaudamasis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, nustatęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukštą probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo probleminio lošimo fakto įregistravimo probleminio lošimo registracijos žurnale ar platformoje laiko, informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą šio įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka ir privalo stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms ir nuo lošėjo lošimo sustabdymo momento neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas ir neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos.“
7.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				16 straipsnio 9 dalyje įvedama nauja nuostata, kad platforma prie LAKIS turi būti prijungta Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Platforma turi fiksuoti ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduoti į LAKIS duomenis, nurodytus šio straipsnio 8 dalies 1, 4, 7, 8, 9 ir 10 punktuose. Visi šie pakeitimai reiškia, kad iš esmės LPT galės gauti didelę dalį itin jautrių su konkrečiu asmeniu susijusiu asmenų per LAKIS sistemą. Manome, kad tai turi būti įvertinta Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento požiūriu. Įstatymo projekte nėra pateikiamas pagrindimas kodėl ir kokiu tikslu lošimų organizatorius privalo kaupti visus šiuos itin jautrius duomenis, juos saugoti būtent 8 metus ir perduoti juos į LAKIS sistemą, kurią administruoja LPT. Kartu šiomis nuostatomis sukuriama prievolė lošimų organizatoriams rinkti apie asmenis tokius duomenis, kurių rinkimui niekada nebuvo poreikio (pavyzdžiui, IP adresai, kiekvieno prisijungimo ir atsijungimo nuo lošimų sąskaitos data ir laikas) arba ji dėl saugumo ir kitų priežasčių nėra saugomi nuotolinio lošimo platformoje (pavyzdžiui, asmens lėšų kilmę patvirtinantys dokumentai). Mūsų vertinimu, kur kas saugiau skirtingus duomenis saugoti pasitelkiant trečiųjų šalių paslaugas/skirtingus serverius ir pagal duomenų jautrumą skirtingas jiems apsaugas priemones nebandant visko sudėti į vieną platformą. Dalies reikalaujamos informacijos saugoti platformoje nebūtų net ir techninių galimybių (pavyzdžiui, komunikacijos su lošėju, kuri nėra vykdoma  pasitelkiant lošimų platformą), dėl ko siūlomas pakeitimas net nebūtų įmanomas įgyvendinti visa jo apimtimi. 16 str. 8 d. 2 punkte numatyta „dokumentų, susijusių su lošėjo asmens tapatybės, lėšų ir turto šaltinio nustatymu, kopijos, dokumentų atnaujinimo data“. Negalime sutikti su lėšų šaltinio nustatymu susijusių dokumentų kopijų saugojimu platformoje. Informacijai, susijusiai su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimu, lošimų organizatoriai naudoja atskirus įrankius, tiesiogiai nesusietus su platforma. 16 str. 8 d. 8 punkte numatyta „komunikacija su lošėju <..>“. Šiuo atveju norime paminėti, kad komunikacija su lošėju gali vykti tokiomis priemonėmis: el. paštu; telefonu; gyvo pokalbio (angl. Live Chat) žinutėmis. Ar nuostata turėtų būti taikoma visiems komunikacijos kanalams? Norime pabrėžti, kad komunikacija telefonu ir skambučių įrašų saugojimas nevyksta per platformą. Tai visiškai su platforma nesusiję dalykai ir jie negali būti per ją vykdomi ir būti joje saugomi. Techniškai tai nėra įmanoma. Manome, kad toks reikalavimas absoliučiai visus duomenis saugoti vienoje platformoje ir dar perduoti juos į LAKIS sistemą yra savitikslis, kadangi papildomai jis neužtikrina jokios kontrolės. Ir šiuo metu LPT atliekant planinį ar neplaninį patikrinimą lošimų organizatorius privalo LPT pateikti visus prašomus ir tyrimo apimtyje reikalingus duomenis LPT veiksmams atlikti¸ tad neaišku kam reikalinga įpareigoti lošimų organizatorius nustatyti vieną vienintelę vietą kur visi duomenys bus kaupiami kai kontroliuojančioms institucijoms svarbiausia turi būti duomenys, jų prieinamumas, o ne konkreti saugojimo vieta. Atkreipiame dėmesį ir pažymime, kad LAKIS šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme apibrėžiama taip: „Automatų kontrolės informacinė sistema (toliau – LAKIS) – Priežiūros tarnybos įsteigta ir valdoma valstybės informacinė sistema, skirta tvarkyti elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos jai perduodamiems duomenims, kurie reikalingi automatų atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontroliuoti, taip pat tvarkyti lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių jai perduodamiems prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenims“, tačiau šiuo Įstatymo projektu šis apibrėžimas nekeičiamas, tad realiai sistemos apibrėžimas neatitiks jos funkcijų.	Nepritarti.	Nuostata suderinta su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Įstatymo projektu siekiama nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Taip pat siūloma į bendrovių valdomas nuotolinio lošimo platformas integruoti nuotolinio lošimų apskaitos sistemą ir komunikacijos su lošėju, įskaitant komunikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo klausimais, veiksmų registravimą. Siekiant užtikrinti bendrovių valdomų nuotolinio lošimo apskaitos sistemų duomenų tikslumą ir patikimumą, užkirsti kelią galimiems tiek lošimų organizatorių, tiek ir lošėjų manipuliavimo ar netinkamo duomenų interpretavimo atvejams nustatomi šių sistemų techniniai bei sertifikavimo reikalavimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti prievolę lošimų organizatoriui nuotolinio lošimo platformą prijungti prie LAKIS ir nustatytais laikotarpiais, t. y. ne rečiau kaip kas 30 dienų, perduoti į LAKIS tuos duomenis, kurie reikalingi  Priežiūros tarnybai, atliekant jai priskirtas probleminio lošimo prevencijos funkcijas, stebėti, kaip lošimus organizuojančios bendrovės laikosi joms priskirtų atsakingo lošimo užtikrinimo pareigų, taip pat vertinant pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymąsi. Nuolatinė prieiga prie lošimų organizatoriaus nuotolinių lošimų apskaitos sistemos būtina, siekiant užtikrinti efektyvų duomenų patikrinimą, atlikti duomenų ir lošėjų elgsenos stebėsenos veiksmus bei, esant poreikiui, operatyviai reaguoti į situacijas, kai lošimų organizatorius nesilaiko jam nustatytų prievolių. Informacijos ir duomenų saugojimo platformoje 8 metų terminas nustatomas  atsižvelgiant į tai, kad nuotolinio lošimo platformos duomenys bus naudojami ir pinigų plovimo prevencijos tikslais, todėl 8 metų terminas atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25^1 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Įvertinus lošimų organizatoriams reikalingą laiką pritaikyti naudojamas platformas prie naujo teisinio reguliavimo, taip pat prijungti platformą prie LAKIS, projekte numatyti skirtingi atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminai. Pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu Azartinių lošimų įstatymas papildomas 15^1 straipsniu, kuriame reglamentuojama LAKIS paskirtis ir tvarkomi duomenys.
8.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				Įstatymo projektu „29^2 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad bendrovei už Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9, 91, 92, 10, 19 ir 21 dalių, 10^4, 13 ir 20^8 straipsnių pažeidimus Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 3 iki 5 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) ir panaikinti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas baudų skyrimo lubas. Mūsų vertinimu atnaujintame įstatymo projekte teikiami siūlymai dėl baudų dydžių nustatymo yra neproporcingi ir neracionalūs. Taip pat manome, kad tai, kad bendrovei buvo taikyta poveikio priemonė, negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe. Poveikio priemonės pritaikymas, nereiškia, kad ji buvo pritaikyta teisėtai. Kitaip tariant, sprendimas pritaikyti poveikio priemonę, gali būti apskųstas teismui ir teismas, atitinkamai gali panaikinti sprendimą pritaikyti poveikio priemonę. Tai reiškia, kad jei per tą laiką, kol teisme nagrinėjamas ginčas, Priežiūros tarnyba nuspręstų pritaikyti poveikio priemonę, už antrąjį galimą pažeidimą Priežiūros tarnyba taikytų griežtesnę sankciją, nes būtų atsižvelgta į tai, jog jau buvo pritaikyta pirmoji poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimai gali būti skirtingo pobūdžio, sukeliantys skirtingas, ne vienodo masto pasekmes, todėl vieno konkretaus baudos dydžio įtvirtinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nesuteikia nei Priežiūros tarnybai, nei teismui teisės parinkti (pritaikyti) baudos dydį, kuris atitiktų padaryto pažeidimo mastą, sukeltas pasekmes – nepaliekama teisės dydį diferencijuoti.	Nepritarti.	Projektu siekiama nustatyti tokius baudų dydžius, kurie atgrasytų nuo pažeidimų ir būtų proporcingi padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus kitiems (ne finansų sektoriaus) įpareigotiesiems subjektams, kuriais yra ir lošimus organizuojančios bendrovės, nustatytas iki 5 procentų metinių pajamų baudos dydis. Finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose už pažeidimus nustatyti baudų dydžiai yra dar ženklesni ir siekia iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai nustatyti siekiant atgrasyti nuo pažeidimų ir užkirsti jiems kelią. Pažymėtina, kad tais atvejais Priežiūros tarnybos priimtas sprendimas pritaikyti poveikio priemonę lošimų organizatoriui yra apskųstas teismui ir Priežiūros tarnyba priima sprendimą dėl antros poveikio priemonės pritaikymo lošimų organizatoriui,  aplinkybė dėl pirmos poveikio priemonės pritaikymo būtų laikoma sunkinančia tik esant neskundžiam  teismo sprendimui dėl pritaikytos pirmos poveikio priemonės, todėl asociacijos rašte aprašytos situacijos yra negalimos. Atkreiptinas dėmesys, projekto 22 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 29^2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytus dydžius nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šiose dalyse nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už kiekvieną lengvinančią aplinkybę baudos dydis mažinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už kiekvieną sunkinančią aplinkybę baudos dydis didinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų. Taigi projekte numatyta, kad siūlomi baudų dydžiai gali kisti (būti didinami arba mažinami), įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
9.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07				Asociacijos vertinimu nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminai yra skuboti, racionaliai nepamatuoti ir praktikoje neįgyvendinami.	Nepritarti.	Siūlomi įstatymo įsigaliojimo terminai nustatytas įvertinus įstatymo įgyvendinimui reikalingą laiką.
10.	Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-11				<...> Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3843 („dėl FM gairių“) Pastabos 1 ir 3 straipsniams: 1.    Siūloma įtvirtinti tik 2 valstybės politikos principus, abu jie susieti su „valstybės kontrole“. Taip įstatymo tikslas formuojamas ne per galutinį rezultatą (pavyzdžiui, „lošimo vartojimo mažinimą“, o per tarpinę priemonę, kuri negarantuos teigiamų pasekmių. 2.    Valstybės politikos formavimas tik per šią „kontrolės“ prizmę yra klaidingas ir neatitinka modernaus požiūrio į lošimo paslaugas kaip kontroliuojamos rizikos pramonės šaką. Apie tai, jog lošimo paslaugų rinka turi būti suprantama kaip valdomų rizikų, tačiau suminę naudą valstybei kurianti ekonominė veikla, plačiai kalbama įvairiuose užsienio šaltiniuose. Net ir Lietuvoje savo 2022 metais apgintoje daktaro disertacijoje duomenis yra atskleidusi Greta Genelienė, iki tol dirbusi Seimo Biudžeto ir finansų komitete (Genelienė 2022) . 3.    SIŪLYMAS: a.    šiuos įstatymo straipsnius būtina performuluoti kaip „valstybės politikos principus“; b.    kaip pagrindinį ir šiandien svarbiausią valstybės politikos principą būtina išskirti „lošimo paslaugų vartojimo mažinimą“, t.y. kiekybiškai pamatuojamas nuosekliai mažėjančias gyventojų išlaidas lošimo veiklai, o „prieinamumas“ turėtų likti tik šalutinis faktorius (ypač, žinant nuotolinių lošimų neribotą pasiekiamumą). Pastabos 7 straipsniui: 4.    Įstatymu siūloma sukurti naujo lygio atsakingo lošimo sistemą, kuri būtų taikoma tik azartinių lošimų paslaugoms. Šiandien loterijos (ypač – nuotolinės loterijos) yra tapusios tiesiogine azartinių lošimų alternatyva. Pavyzdžiui, šiuo metu nuotoliniu būdu galima įsigyti „loterijos bilietą“ už 20 eurų (ir gauti atsakymą dėl laimėjimo vos per kelias sekundes), kas iš esmės prilygintina rizikingiausiam kazino lygio lošimui. Todėl šie atsakingo lošimo principai turi būti taikomi ir loterijos paslaugų tiekėjams. 5.    Tokia situacija susiklostė dėl to, jog Lietuvoje naudojamos „azartinių lošimų“ ir „loterijų“ sąvokos nėra suderintos su ES teise. Projekte tęsiama ydinga ilgametė Lietuvos teisėkūros praktika, kai ignoruojama akivaizdi tikrovė, jog modernioje visuomenėje lošimų paslaugos suprantamos kaip visų rūšių lošimai – įskaitant tiek Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymu, tiek Loterijų įstatymu reguliuojamas lošimo paslaugas. Tokia nuostata įtvirtinta dar 2011 metais Europos Komisijos patvirtintoje Žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ , kurios 15 psl. įtvirtinta, jog „Lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu“. Būtent tokia samprata ir apibrėžimu seniai turėjo vadovautis Lietuvos įstatymų leidėjai, tačiau iki šiol nesivadovauja. 6.    SIŪLYMAS: a.    papildyti šį straipsnį nuostata, kad jame „nurodytos pareigos taikomos ir visiems Lietuvoje veikiantiems loterijų organizatoriams“. Pastabos 7 straipsniui: 7.    Projektu siūloma, jog lošimus organizuojančios bendrovės privalo nusistatyti procedūras dėl lošimo sumos ir laiko. Nors pati riboto lošimo sumos ir laiko idėja iš esmės sveikintina ir atitinka modernią lošimų rizikos kontrolės idėją (būtent ja remiasi ir Lietuvoje įteisinta B lošimo automatų kategorija, kurioje numatyti riboti statymai ir laimėjimai,  ilgesnė vieno lošimo ciklo trukmė), tačiau projekte siūloma šią priemonę naudoti tik tada, kai to pageidauja pats lošėjas. 8.    Tuo Finansų ministerija bene pirmą kartą per daugiau nei 20 metų pripažino, ką NLŽVA pagal brandžių Vakarų Europos valstybių patirtį akcentavo dar nuo pat 2001 metų, t.y. lošimų legalizavimo pradžios, kad didžiausi statymo, laimėjimo dydžiai, vieno lošimo ciklo trukmė turi įtakos vartotojo išlaidoms bei azarto pojūčiui. 9.    Iš Projekte formuluojamų siūlymų įpareigoti lošėjus nustatyti savo lošimo limitus (dienos, savaitės, ir mėnesio papildymo pinigų sumos ribas, didžiausią vieno statymo sumą, taip pat sumą, kurią gali statyti vieno nenutraukiamo lošimo metu) darytina akivaizdi išvada, jog žemų limitų lošimai esminės žalos lošėjams nedaro. 10.  Projekte trūksta esminės informacijos – kurios lošimo paslaugų rūšys laikytinos didžiausio pavojaus šaltiniais, o kurios mažo. Iš to, kad Projekte nenagrinėjama nuotolinių loterijų daroma žala (o jų parametrai – vienkartinis maksimalus statymas iki 20€, o laimėjimai gali būti skaičiuojami dešimtimis milijonų €), galima daryti išvadą, jog ši lošimo paslaugų rūšis laikoma nežalinga lošėjams. Todėl daryti logiška išvada, kad analogiško ir mažesnio pavojingumo lošimo rūšys ir jų organizatoriai taip pat turėtų būti atleisti nuo Projektu nustatomų naujų pareigų, nes jos nėra tikslingos, nes atitinkamos lošimo paslaugų rūšys (pavyzdžiui, bingo, totalizatorius, B kategorijos lošimai ir pan.) nekelia esminės grėsmės lošėjams. Tačiau projekto rengėjai Vakarų valstybių patirtį bei vietos realijas šiuo aspektu ignoruoja. 11.  Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2024-06-05 Nutarimo Nr. 432 1.1 punkte tiesiogiai pripažino, jog „[..] atsižvelgiant į tai, kad lažybų azartiškumas mažesnis, t. y. laiko tarpas tarp atlikto statymo ir rezultato yra ilgesnis nei kitų lošimų metu [..]“. Kitaip tariant, Vyriausybė oficialiai konstatavo, jog atskiros lošimo paslaugos skiriasi savo azartiškumu, o jį lemia konkretūs lošimo paslaugos požymiai (pavyzdžiui, statymo ir laimėjimo dydžiai, lošimo ciklo trukmė, kaupiamasis fondas ir pan.). 12.  Vartotojo savarankiškai pasirenkamų statymų ir limitų idėja nėra nauja, nes ir dabar lošėjas pats nusistato, kaip jam lošti. Pavyzdžiui, neribotų statymų lošimuose (A kategorijos, stalo ir kt.) valstybė leidžia lošėjui pačiam pasirinkti statymo dydį. Net ir ribotų statymų lošimuose yra tam tikra pasirinkimo laisvė (pavyzdžiui, B kategorijos lošimų automatuose statymas gali būti nuo 0,1 iki 0,5 €). 13.  Tačiau idėja, jog organizatorius apribojimą turi taikyti tik jau pastebėjęs galimai probleminio lošimo požymius, yra ginčytina. Nes pats pripažinimas, jog lošėjui reikia prašyti organizatoriaus daryti tokius veiksmus, reiškia, jog lošėjas galimai turi problemų dėl savo elgesio arba yra pakeliui į tokią būklę. Tokiu atveju siūlymas tokiam asmeniui toliau leisti tęsti lošimą (ypač – neribotų lošimų aplinkoje) yra neatsakingas. 14.  Pažymėtina, jog prevencinis būdas išvengti tokios dviprasmiškos situacijos yra pamatinis lošimo paslaugų rūšių atskyrimas ir jų veiklos sąlygų diferencijavimas, o atskirais atvejais – ir uždraudimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje atskirų nuotolinių lošimų rūšių statymų dydžiai yra didesni (pavyzdžiui, gali būti ir keli šimtai ar net tūkstančiai eurų) už  B kategorijos lošimo automatuose teoriškai įmanomą maksimalų laimėjimo dydį (dabar ši maksimali riba yra 100€). Įstatymų leidėjas sąmoningai (siekdamas valdyti riziką) yra leidęs teikti skirtingos socialinės rizikos lošimų paslaugas, numatęs skirtingas jų veiklos sąlygas, prieinamumą ir pan. Todėl ribotų statymų ir laimėjimų lošimai (pavyzdžiui, tiražinės loterijos, bingo, totalizatorius, B kategorijos lošimai ir kt.) ir yra sisteminė priemonė, užtikrinanti galimybę ir tenkinti šios pramogos paklausą, ir kartu apsauganti nuo perteklinių rizikų, galimo probleminio elgesio. 15.  SIŪLYMAS: a.    Įtvirtinti, jog lošimų organizatorius, nustatęs galimai probleminio lošimo požymius, savo iniciatyva apriboja atitinkamo lošėjo prieigą ir suspenduoja jo galimybę lošti iki kol jo sveikatos būklę patikrins kompetentingi psichologai ir/ar medikai; b.    Pasinaudoti naujausia Vokietijos patirtimi (naujas įstatymas Glücksspielstaatsvertrag 2021 arba GlüStV 2021 įsigaliojo 2021-07-01, o juo siekiama apriboti nuotolinių paslaugų azartiškumą, išsaugoti rinkos struktūrą) ir įstatymu uždrausti nuotoliniu būdu organizuoti didžiausios socialinės rizikos gyvus stalo lošimus, o A kategorijos lošimo automatams įvesti apribojimus, jog nuotoliniu būdu maksimalus statymo dydis gali būti 1 €, vieno lošimo ciklo trukmė ne trumpesnė nei 3 sekundės, o maksimalus mėnesinis lošėjo depozitas, t.y. suma, kurią lošėjas gali įnešti į savo sąskaitą (per visus licencijuotus operatorius) yra 1 000 €. Pastabos 19 ir 20 straipsniams: 16.  Projekto 19-20 straipsniuose siūloma LPT suteikti daugiau galių teisinio reguliavimo formavimo ir įgyvendinimo kontrolės srityse. Tačiau lieka neaišku, kaip, tokiam siūlymui pritarus, pasiskirstys atsakomybė už šią veiklą tarp Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos. Nes iki šiol valstybės politikos formavimas ir buvo išskirtinė Finansų ministerijos prerogatyva (žr. FM Įstatų 8.2.1. ir 8.2.3. punktus). 17.  Dar svarbiau, jog nesuprantama, kaip LPT užtikrins, kad jos teisėkūros funkcijos nepateks į interesų konflikto situaciją su įstatymų įgyvendinimo ir priežiūros funkcijomis. 18.  SIŪLYMAS: a.    Atsisakyti 19-20 straipsnių, palikti dabartinį reguliavimą, pagal kurį valstybės politiką formuoja Finansų ministerija, o ją įgyvendina ir prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba. Pastabos 21 ir 22 straipsniams: 19.  Projekte siūlomi baudų dydžiai ir jų skyrimo tvarka neatitinka nusižengimų esmės ir masto, neįvertinta esama finansinė azartinius lošimus organizuojančių bendrovių būklė (veiklos pelningumas ir objektyvios galimybės mokėti tokio dydžio baudas), neatsižvelgta į protingumo bei proporcingumo kriterijus. Tuo pat metu LPT pakanka Azartinių lošimų įstatyme numatytų poveikio priemonių (pavyzdžiui, įspėjimas dėl licencijos stabdymo, licencijos galiojimo sustabdymas, licencijos panaikinimas, leidimo panaikinimas ir kt.).Todėl siūlymas šias priemones ignoruoti, o viską suvesti į itin didelių procentine išraiška skaičiuojamų baudų didinimą atskleidžia Lošimų priežiūros tarnybos negebėjimą efektyviai vykdyti pagrindinę savo funkciją. 20.  Šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme nustatyti šie baudų dydžiai: a.    ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų už pirmą pažeidimą, b.    ir nuo 0,5 iki 3 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. c.    ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų už pirmą pažeidimą, d.    ir nuo 0,5 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 10 000 eurų ir ne daugiau kaip 30 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. 21.  Projekto Aiškinamajame rašte, apeliuojant į pavienį atvejį (vienos bendrovės pavyzdžiu), paneigiant nekaltumo prezumpcijos principus (daugeliu atvejų teismai dar nepriėmė sprendimų dėl LPT nustatytų pažeidimų bei skirtų baudų pagrįstumo ir teisėtumo), subjektyviai preziumuojama ir teigiama, jog „bendrovėms skiriamos baudos lošimų organizatorių neatgraso nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų. Net ir didžiausia galima skirti bauda neatrodo reikšminga lyginant su bendrovių generuojamomis bendrosiomis pajamomis. Didžiausia galima skirti bauda yra lygi bendrovės vienos dienos bendrosioms pajamoms (skaičiuojant nuo visų bendrovių 2023 m. bendrųjų pajamų vidurkio). Atitinkamai, kai kurios bendrovės yra linkusios daryti pasikartojančius pažeidimus.“ 22.  Projektu siūlomi baudos dydžiai: a.    ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus nustatomas baudos dydis lygus 5 procentams praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), kas preliminariais skaičiavimais bendrovei vidutiniškai sudarys apie 500 tūkst. eurų už vieną pažeidimą. O už pakartotinį pažeidimą nustatomas baudos dydis lygus 10 procentams praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), kas preliminariais skaičiavimais bendrovei vidutiniškai sudarys apie 1 mln. eurų už vieną pažeidimą. b.    Akivaizdu, jog siūlomi baudos dydžiai neatitinka protingumo, proporcingumo bei diferencijuoto požiūrio kriterijų. c.    Pažymėtina, jog net Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nenumato tokio dydžio baudų finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams, juolab nenustatant baudų už skirtingo sunkumo pažeidimus skyrimo „žirklių“ (t.y nuo-iki). Analogišką situaciją pamatysime apžvelgę Konkurencijos įstatyme nustatytų baudų dydžius bei išnagrinėję jų taikymo mechanizmą. 23.  SIŪLYMAS: a.    Siūlome nekeisti šiuo metu nustatytų baudų skyrimo dydžių mechanizmo, nes daugumoje padarytų pažeidimų atvejų jie yra susiję su ALĮ esančiais dviprasmiškumais ar atskirų teisinio reguliavimo nuostatų įgyvendinimo neaiškumais (jų taikymo interpretacijomis), kuriuos Priežiūros tarnyba bando išsiaiškinti teismuose. b.    Nusprendus baudų didinimo neatsisakyti, baudų dydžiai turi būti susieti su realiais atskirų lošimo paslaugų teikėjų pelningumo rodikliais, nes vienokią baudą, išreikštą procentais nuo bendrųjų veiklos pajamų (GGR), gali sumokėti tik didžiulės pelno maržos paslaugų tiekėjai. Mažos pelno maržos (pavyzdžiui, antžeminių ribotų statymų lošimų organizatoriai) ar nuostolingai dirbančios bendrovės tokių baudų sumokėti neišgalės. Pagal siūlomą Projektą gali susidaryti situacija, kai dėl netyčinio pažeidimo (pavyzdžiui, sugedo vaizdo kamera) būtų skirtas nepamatuotai didelė bauda, kuri galimai sužlugdys bendrovę ir privers nutraukti veiklą. Tuo pat metu išnykus ribotų statymų lošimo paslaugų tiekėjams ar net sektoriams rinkoje liktų dominuoti didžiausios socialinės rizikos (ir kartu – didžiausio pelningumo) neribotų statymų ir laimėjimų lošimo paslaugų organizatoriai. O tai prieštarauja visuomenės interesui ir jau aukščiau minėtam įstatymo tikslui mažinti lošimo paslaugų vartojimą. Pastabos projekto Aiškinamajam raštui: 24.  Projekto Aiškinamasis raštas yra deklaratyvus ir nepateikia mokslo duomenimis pagrįstų išvadų apie itin didelį probleminių lošimų paplitimą Lietuvoje. Nepateikiama duomenų, kurie pagrįstų, jog dabartinė probleminio lošimo paplitimo Lietuvoje situacija yra ydinga ir reikalauja esminių teisinio reguliavimo pokyčių, kuriuos siūlo projekto rengėjai. 25.  Lietuvoje pagal pripažintas tarptautines metodikas vykdyti trys mokslo prasme validūs probleminio lošimo paplitimo tyrimai (lošimo paslaugų teikėjų finansuoti 2017 ir 2022 metų tęstiniai MRU tyrimai    bei SAM finansuotas 2023 metų „Vilnius Tech“ tyrimas ) pateikiamos išvados konstatuoja, kad Lietuvoje probleminio lošimo mastas yra panašus su kitų Europos valstybių ir nėra niekuo išskirtinis. a.    2022 metais MRU vykdytame tęstiniame tyrime konstatuota, kad padėtis šiek tiek keičiasi negatyvia linkme, tačiau kol kas nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog situacija yra grėsminga ar iš esmės skiriasi nuo daugelio Europos valstybių rodiklių. b.    Pažymėtina, jog nei FM, nei LPT nėra užsakę ir finansavę nei vieno moksliniu požiūriu validaus probleminių lošimų paplitimo tyrimo. Priešingai, buvo apsiribojama mokslo požiūriu nevalidžiais „unikaliais lietuviškais“ klausimynais, jų pagrindu daromos visuomenės nuomonės apklausos, neatitinkančios specifinių reikalavimų, keliamų priklausomybių tyrimams. Būtent todėl tokių duomenų naudojimas negali būti pagrindu inicijuoti esminius teisėkūros pokyčius. c.    Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys apie savanoriškos atsiribojimo nuo lošimų programos prašymų skaičių yra klaidinantys, nes negali būti naudojami kaip situaciją apibūdinanti objektyvi statistika. Tai ne kartą yra pažymėję žymiausi mokslininkai, nagrinėję savanoriškų savikontrolės sistemų ir probleminio lošimo padėties sąsajas (pavyzdžiui, Mark Griffiths – Nottingham Trent universiteto psichologijos profesorius, kurio darbai yra cituojami ir Aiškinamajame rašte). Moksliniai tyrimai vienareikšmiai neigiamai vertina manipuliacijas, kai savanoriškos prašymų neleisti lošti sistemos pateikiamos kaip probleminio lošimo paplitimo rodiklis (Griffiths 2016) . d.    Dar svarbiau, jog pati LPT pripažįsta, kad Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro prašymai nėra tikrinami ir validuojami medicinos specialistų – t.y. prašymus pateikiančių asmenų informacija nėra objektyviai verifikuojama. LPT savo korespondencijoje su NLŽVA 2023 metais yra pripažinusi, jog dabartinė Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro Nuostatų redakcija (p. 14.17-14.19) neleidžia kaupti pakankamų duomenų apie atskirų lošimo paslaugų rūšių pavojingumo lygį, nes duomenis apie faktiškai vartotas lošimo paslaugas, jų vietas ir prašymų parašymo priežastis  duomenų teikėjai teikia arba neteikia savo nuožiūra. e.    Tai, jog pavieniai probleminių lošėjų atvejai negali būti pagrindas inicijuoti esminius teisėkūros pokyčius, sujungtose bylose C‑316/07, C‑358/07–C‑360/07, C‑409/07 ir C‑410/07  yra konstatavęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. f.     Oficiali Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos statistika (žr. SAM, HI duomenis) rodo, kad patologinio lošimo (svarbu, jog tai nėra probleminio lošimo mastą iliustruojantis duomuo) atvejų skaičius laikytinas kaip itin reta liga. 26.  Projekto Aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl ir kaip siūlomos priemonės iš tiesų padės problemų patiriantiems lošėjams. Nėra aišku, kokiu pagrindu autoriai teigia, jog šios priemonės kaip tik ir yra šiuo metu Lietuvoje problemų patiriančių lošėjų problemų priežastis: a.    Pažymėtina, kad projektu siūlomos lošimų prieinamumo mažinimo priemonės iš esmės jau yra pilnai realizuotos Lietuvos antžeminių lošimo paslaugų atveju. Galiojantys Azartinių lošimų ir Loterijų įstatymai numato daugybinius ribojimus, kur ir kada gali būti steigiamos lošimo paslaugų vietos, kas į jas gali patekti ir pan. Todėl siūlomi ribojimai išties tikslingi ir reikalingi nuotolinių lošimo paslaugų atvejais, tačiau yra didele dalimi pertekliniai antžeminių lošimo vietų atvejais ir būtų tik perteklinė administracinė bei finansinė našta šių lošimo vietų valdytojams. b.    Tai patvirtina ir Projekto Aiškinamajame rašte cituojamos Europos Komisijos Rekomendacijos. Net dokumento pavadinime aiškiai nurodyta, jog jos taikomos „internetinių lošimų paslaugų“ atveju. Tai racionalu, nes antžeminiams lošimams atsakingai organizuojant veiklą yra taikomos kitokio pobūdžio prevencinės priemonės. 27.  Aiškinamojo rašto 5 punkte be jokių argumentų konstatuojama, jog priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Akivaizdu, kad naujos pareigos, o ypač – nauji baudų dydžiai iš esmės kelia klausimą dėl atskirų lošimo paslaugų rūšių veiklos tęstinumo. Net atsitiktinės klaidos kaina veiklą vykdantiems lošimų organizatoriams bus per didelė, todėl reikšminga jų dalis gali nuspręsti veiklą nutraukti. Ši perspektyva nėra aptarta, o jos neigiamas poveikis šalies ūkiui neįvertintas, nors tai pagal teisėkūros procesų gerąją praktiką turėjo būti privalomai padaryta. Projekto Aiškinamojo rašto 6 punkte be jokių argumentų konstatuojama, jog Projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės. Kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba yra ne kartą konstatavusi, ydingas ir neaiškus atskirų reikalavimų formulavimas (pavyzdžiui, Projekto atveju atskiri straipsniai dėl baudų dydžių ir jų skyrimo tvarkos) automatiškai kelia korupcijos riziką, nes kontroliuojančių institucijų pareigūnai neturės objektyvių pagrindų sprendimams priimti, o turės subjektyviai vertinti atskiras situacijas. Dar svarbiau, kad tokie neaiškumai susiję su baudų dydžių nustatymais, kur vienų ar kitų aplinkybių pripažinimas lengvinančiomis/sunkinančiomis (nors aiškaus ir objektyvaus sąrašo nėra) lems daugiatūkstantines baudas, skaičiuojamas net milijonais eurų. 28.  SIŪLYMAS: a.    Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad Finansų ministerija remtųsi validžiais mokslo tyrimais, o ne manipuliacinėmis visuomenės nuomonės apklausomis. b.    Rekomenduoti Finansų ministerijai inicijuoti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro Nuostatų pakeitimą, kuris leistų kaupti išsamius duomenis apie prašymus teikiančius asmenis – jų lošimo įpročius, dažniausias lošimo rūšis ir formas, vietas, intensyvumą ir mastą, kitas aplinkybes. c.    Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad Finansų ministerija pagrįstų, kokie duomenys liudija, jog siūlomos priemonės nėra perteklinės ir pasikartojančios antžeminių lošimo paslaugų atvejais. d.    Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad Finansų ministerija įvertintų ir išnagrinėtų visas galimas neigiamas įstatymo pasekmes, ypač atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas.	Įvertinta.	Atsižvelgiant į galimas neigiamas sveikatos, socialines ir finansines pasekmes žaidėjui ir (ar) lošėjui, lošimo organizavimo veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas prieinamumo ir patrauklumo mažinimu bei tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, pinigų plovimo, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir pan. Atitinkamai valstybė šios veiklos reglamentavimu siekia užkirsti kelią galimų socialinių ir finansinių grėsmių atsiradimui ir šiuo tikslu nustato tokios veiklos vykdymo sąlygas ir veiklos apribojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų pakeitimo projektų tikslai ir siekiai neatitinka  lošimo bendrovių komercinių tikslų ir iš esmės deklaratyvaus požiūrio į atsakingo verslo organizavimo principus, todėl šiems projektams asociacija nepritaria.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5.  Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas:

7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3843(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. birželio 12 d.	21	1, 2			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 ir 25 pastabas, taip pat siekiant aiškiai atskirti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, siūlytina tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 bei 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Pakeisti 29^1straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad bendrovė: 1) pažeidimu nepadarė žalos;  2) savo noru užkerta kelią pažeidimo padariniams; 3) patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiauja su Priežiūros tarnyba; 4) apie savo padarytą pažeidimą praneša Priežiūros tarnybai ir jį nutraukia; 5) Priežiūros tarnybai atkreipus bendrovės dėmesį į pažeidimus ar veiklos trūkumus, pripažįsta padariusi pažeidimą ir jį nutraukia; 6)  savo iniciatyva imasi priemonių, kad ateityje nebūtų padaromi tokio paties ar panašaus pobūdžio pažeidimai. 2. Pakeisti 29^1straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:  „4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad bendrovė: 1) pažeidimu padarė žalą, jeigu ją įmanoma nustatyti, kurios dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį;, tai, kad 2) bendrovė nebendradarbiauja su Priežiūros tarnyba; kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą šio įstatymo pažeidimą arba 3) tęsia pažeidimą, nepaisydama to, kad Priežiūros tarnyba buvo atkreipusi atkreipė dėmesį į bendrovės pažeidimus ar veiklos trūkumus; 4) pažeidimą padarė tyčia; 5) padarė trunkamojo pobūdžio pažeidimą; 6) padarė tęstinio pobūdžio pažeidimą; 7) per pastaruosius 5 metus yra padariusi teisės aktų, reglamentuojančių lošimų veiklą, pažeidimą ir jai taikyta nors viena poveikio priemonė.“	Pritarti.
2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. birželio 12 d.	23	10		N	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tik maža dalis asmenų, turinčių priklausomybę nuo lošimo, pasinaudoja galimybe savanoriškai apriboti savo teisę lošti, bei siekiant apsaugoti priklausomus asmenis, jų šeimos narius ir visuomenę nuo pražūtingų neatsakingo lošimo pasekmių, siūloma LR Vyriausybei parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų apribota asmens, per kalendorinius metus maksimali galima pralošti suma įvertinus jo pajamas. Pasiūlymas: 1. Papildyti projekto 7 straipsniu pildomą  Įstatymo 10^4straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) vieningos lošėjo kortelės, nustatančios didžiausią galimą lošimo sumą, kontrolę.“ 2. Papildyti projekto 23 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Vyriausybė iki 2025 m. gegužės 1 d. parengia ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą dėl bendrosios lošėjo kortelės įvedimo.“	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai:

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, V. Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3843(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis