LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 316
STENOGRAMA
2019 m. liepos 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2019 m. liepos 25 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkę. (Gongas) Prašom registruotis. Jeigu salėje būtų šiek tiek daugiau tylos, būčiau visiems labai dėkinga.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. liepos 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiami kolegos, ar būtų pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? Matau E. Gentvilą. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Seniūnų sueigoje sutarėme, kad Socialinių įmonių įstatymo nesvarstome. Taip, viena frakcija prieštaravo, tačiau toks buvo mūsų sprendimas, netraukti to klausimo į darbotvarkę. Aš sutinku su Seimo teise įtraukti tą klausimą, bet Seniūnų sueigos sprendimas šiandien turėjo būti kitoks, buvo kitoks.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, taip, iš tiesų Seniūnų sueigoje, informuoju Seimą, buvo kalbėta dėl Socialinių įmonių įstatymo. Kadangi buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, vadinasi, į darbotvarkę įrašyti turėjome, tačiau pagal Seimo valią, būtent Seimo valią, rekomenduojant Seniūnų sueigai, yra galimybė balsuoti ir priimti sprendimą šiuo klausimu. Dėl to, gerbiamas…
E. GENTVILAS (LSF). Todėl siūlau frakcijos vardu išbraukti visą šį bloką iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Taip, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūloma išbraukti. Ar yra kitų siūlymų? T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau įtraukti į šiandienos darbotvarkę Seimo rezoliucijos projektą dėl profesinių mokyklų tinklo pertvarkos. Siūlau frakcijos vardu. Mes šiandien pasitarėme, projekto Nr. XIIIP-3745. Jis užregistruotas šį rytą ir mūsų frakcijos bandymai kalbėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo (…). Deja, mes turėtume Seime vis dėlto pasikalbėti apie tinklo pertvarką, nes artėja rugsėjis ir kai kurioms mokykloms jis yra paskutinis. Manau, kad mes ne visus taškus sudėjome. Aš labai prašau kitų frakcijų tiesiog iš solidarumo dabar palaikyti įtraukimą, ir mes, diskutuodami dėl rezoliucijos, apsitarsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar daugiau pasiūlymų. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, kaip Seimo statute numatyta, kiekvieną ketvirtadienį būna Vyriausybės valanda. Kadangi Vyriausybė nesikeičia, ministrų kabinetas nesikeičia jau antrą savaitę, ir greičiausiai liks nepasikeitęs per visą vasarą, mes norėtume išlaikyti tą tradiciją, nes jokio kito argumento nėra nedaryti Vyriausybės valandos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paaiškinsiu. Paaiškinsiu iš karto dėl Vyriausybės valandos. Šiandien mes turime Prezidento dekretą ir turime Ministrą Pirmininką. Dėl Vyriausybės dekretas dar nėra pasirašytas. Gerbiami kolegos, manau, savaime suprantama, kad šiandien Vyriausybės valanda vykti ir neturėtų.
O dabar prašom susikaupti dėl pasiūlymų, ir balsuojame. Buvo pasiūlymas, apie tai buvo kalbėta Seniūnų sueigoje ir pritarta, kad šį klausimą reikia spręsti Seime, – tai Socialinių įmonių įstatymo paketas, 2-1, 2-2, 2-3 klausimai, ir su tuo susiję. Gerbiami kolegos, visi, susiję su socialinių įmonių, tai būtų iki 2-4 klausimo. 2-4 klausimas – Užimtumo įstatymas, taip pat susijęs.
Gerbiami kolegos, siūlymas visą šitą paketą, bloką, kaip jį pavadinsime, šiandien išbraukti iš darbotvarkės. Prašom balsuoti.
Balsavo 100 Seimo narių: už išbraukimą – 60, prieš – 17, susilaikė 23. Išbraukiami iš darbotvarkės Socialinių įmonių ir su tuo susiję įstatymų projektai.
Buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario gerbiamo T. Tomilino pasiūlymas įrašyti į darbotvarkę Seimo rezoliucijos „Dėl profesinių mokyklų tinklo pertvarkos“ projektą Nr. XIIIP-3745. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti, kas už tai, kad įrašytume į darbotvarkę minėtą rezoliuciją.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 56, prieš – 13, susilaikė 30. Įrašoma į darbotvarkę.
Tada žiūrėsime pagal laiką, šiuo atveju įrašome prie rezervinių klausimų. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau pasiūlymų nebuvo. Galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame, kad patvirtintume šios dienos posėdžių darbotvarkę.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 25. Seimo darbotvarkė patvirtinta.
Mielieji kolegos, norėčiau tylos salėje.
10.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3728(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3728(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę ponią A. Širinskienę perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vakar dienos posėdyje, mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė gerbiamo R. Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų nutarimo projektą. Mes tikrai linkę padėkoti gerbiamam teisėjui už jo didžiulį darbą ir palinkėti sėkmės tolesnėje karjeroje. Nutarimo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar yra norinčių išsakyti motyvus svarstymo stadijoje? Nėra. Balsuojame po svarstymo dėl R. Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų, o priėmimas – tai bus slaptas balsavimas.
Balsavo 99 Seimo nariai ir vienbalsiai 99 po svarstymo pritarė minėtam Seimo nutarimui.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime jį patvirtinti bendru sutarimu? Galime patvirtinti. Gerbiami kolegos, noriu priminti jums, kad balsų skaičiavimo grupė yra A. Ažubalis, K. Bacvinka, A. Dumbrava, K. Glaveckas, A. Mazuronis, D. Šakalienė, L. Talmontas, ir paskelbti, kad slapto balsavimo pradžia bus 11 valandą. Baigsime 11 val. 30 min. Dėkoju.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Virginiją Liudvinavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3729(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3729(2). Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Virginiją Liudvinavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3729(2). Kviečiu ponią A. Širinskienę perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, labai triukšmingi visi salėje, tiesiog negalime vieni kitų girdėti. Prašau tylos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, ar galėčiau dėl visų teisėjų pasakyti dabar, ar dėl kiekvieno atskirai, nes iš tikrųjų komiteto sprendimas buvo vienas ir vienodas dėl visų.
PIRMININKĖ. Gerbiama komiteto pirmininke, mes privalome kiekvieno teisėjo Seimo nutarimą svarstyti atskirai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šios gerbiamos teisėjos, mes, kaip komitetas, vakar apsvarstėme kandidatūrą ir jai pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra norinčių frakcijų dalyvauti diskusijoje, išsakyti motyvus? Nėra. Pagal Statuto straipsnį noriu paklausti gerbiamosios kandidatės, jums gali būti suteikta tribūna klabėti dar 10 minučių, ar turite tokį pageidavimą?
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Ne.
PIRMININKĖ. Ne. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, atitinkamai dėl slapto balsavimo biuletenio patvirtinimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir taip pat bus skelbiamas slaptas balsavimas, pradžia 11 valandą. Priėmimo metu motyvų niekas nenorėjo išsakyti.
10.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Viliją Mikuckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3730(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Viliją Mikuckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3730(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas taip pat pritarė ir šios teisėjos kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dalyvaujančių diskusijoje nematau. Niekas nenori kalbėti. Gerbiamoji kandidate? Atsisakote jums suteikiamo žodžio.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl V. Mikuckienės skyrimo Apeliacinio teismo teisėja. Galime tai padaryti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Slaptas balsavimas taip pat prasidės, kaip ir anksčiau paminėta, 11 valandą.
10.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aleną Piesliaką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3731(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aleną Piesliaką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3731(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas taip pat pritarė ir šio teisėjo kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti neužsirašė. Ar A. Piesliakas norėtų kalbėti? Nenorėtų.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Slaptas balsavimas vyks kartu, pradžia 11 valandą.
10.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vytautą Zelianką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3732(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vytautą Zelianką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3732(2). Zelianką. Atsiprašome, čia kažkaip mums susiliejo raštas. Dėl V. Zeliankos Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė ir šio teisėjo kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai. Diskutuoti yra užsirašęs P. Urbšys. Kviečiu.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai atsiprašau, kad dabar stoviu čia, nes pasisakydamas už, bijau, kad viršysiu laiko limitą. O atėjau būtent į tribūną, nes perskaičiau kai kurios informacijos, susijusios, kaip buvo svarstoma ši kandidatūra, ir kai kuriose frakcijose ji yra sukėlusi įvairių nedviprasmiškų svarstymų.
Trečią kartą Seimui teikiamas Vilniaus apygardos teismo pirmininkas kaip kandidatas į aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigybę. Daugumai iš mūsų tai gali atrodyti keistai, net iššaukiančiai. Tačiau šios kandidatūros teikime daugiau įžiūriu galimybę mums, Seimui, išsivaduoti, nebijau pasakyti, nuo paranojinių fobijų. Du kartus, kai buvo atmesta jo kandidatūra, buvo atmesta tada, kai buvo nagrinėjami ir priimti neapkaltinamieji nuosprendžiai dėl Darbo partijos bylos. Ne paslaptis, kad praeitos kadencijos politinė dauguma buvo paimti įkaitais dėl šios bylos.
Kita problema iškilo dėl jo ryšio su buvusiu bendrakursiu advokatu, kuris advokatu tapo vieno iš įtariamųjų garsioje rezonansinėje byloje. Žinokite, man pasidarė įdomu, kaip gimsta gandai. Iš to, kas pateikta, lyg ir susidaro įspūdis, kad teismo pirmininkas susitinka su įtariamojo advokatu vos ne tada, kai teisme yra nagrinėjama byla ir sprendžiamas klausimas dėl šito įtariamojo suėmimo pratęsimo. Aš nustebau, kai pamačiau, kad yra informacija, susijusi su tuo, kad susitikimas įvyko, bet susitikimas įvyko tada, kai net byla nebuvo patekusi į teismą ir dar nebuvo aišku, ar bus sulaikomas R. Kurlianskis.
Leiskite paklausti, Seimo nariai, ar jūs gyvenime galite būti apsaugoti nuo atsitiktinumų, kai susitiksite su žmogumi ir paskui po savaitės paaiškės, kad jis šmėžuoja kažkokioje kriminalinėje byloje, ir šitas susitikimas bus vertinamas kaip jūsų vos ne kriminalinis ryšys?
Todėl aš kviečiu Seimo narius: vis dėlto iš tikrųjų nuodėmė yra daryti klaidas, bet dar didesnė nuodėmė pasilikti klaidoje. Aš vis dėlto linkiu, kad mes tą galimybę išnaudosime ir pritarsime šiai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių Seimo narių kalbėti neužsirašė. Ar gerbiamas V. Zelianka norėtų kalbėti? Ne. Motyvai po svarstymo. Nėra.
Priėmimas. Motyvai. P. Urbšys – motyvai už priėmimo stadijoje. P. Urbšys atsisako. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galime atsisakyti fobijų, galime ne, bet šiandien Lietuvoje yra vienas koncernas, kurio strateginiuose planuose buvo numatyta mažinti valstybės neigiamą įtaką jo interesams. Aišku, parlamentinis tyrimas, kurį mes atlikome, rodo, kad jis agresyviai siekė turėti savo žmonių visose institucijose. Šiandien, pavyzdžiui, jiems pavyko beveik turėti savo žmogų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tokį žmogų, pravarde feldmaršalas, kaip jie vadina. Netikėtai Valstiečių frakcijos iniciatyva buvo įkelta į darbotvarkę ir pritarta.
Bet kalbant apie poną V. Zelianką, iš tiesų mes skiriame žmogų į Apeliacinį teismą, kuriame formuojama teismų praktika, kurį purto skandalai. Aš nežinau, dėl ko jie ten buvo susitikę, bet faktas, kad jie buvo susitikę su advokatu, kuris atstovauja, išskirtinai aptarnauja „MG Baltic“ savininkų interesus. Ir tai yra labai rimta problema, nes visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad teismas bus nepajėgus vykdyti teisingumą būtent šioje byloje. Todėl vardan pačios teismų reputacijos, vardan mūsų visų pasitikėjimo, vardan teisingumo, aš manau, ponas V. Zelianka bent jau turėtų lukterti, jeigu tokie susitikimai paaiškėjo, kol baigsis procesas byloje, ir tuo metu pretenduoti daryti karjerą. Aš dabar, paskyrus poną V. Zelianką į Apeliacinį teismą, negalėčiau būti tikras kaip žmogus, kaip politikas, kad teisingumas šioje byloje…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
V. BAKAS (MSNG). …galėtų būti įvykdytas. Todėl aš balsuočiau prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, porą metų stebėjau iš šalies Seimo darbą, ir susidarė įspūdis, kad kai kam iš dabartinių Seimo narių būtų gerai grįžti į J. Stalino laikus. Ten, kur vešėjo sekimas, skundai, represijos ir panašiai, jie labai puikiai jaustųsi. Aš galvoju, jeigu žmogus neteistas, vaikšto laisvėje ir aš jį susitinku, tai ar čia mano nusikaltimas? Prisiminkime M. Basčio istoriją, kai jam inkriminavo su vienu verslininku susitikimą ir panašiai. Aš esu sutikęs daug žmonių ir niekada negaliu garantuoti, kad kažkas nepadarė nuotraukos, o užtenka po ta nuotrauka parašyti: „Kas sieja B. Bradauską su šiuo žmogumi?“ Ir viskas, ir kaltė įrodyta. Kur mes nueisime?
Mano mieli broliai, sugrįžkime į XXI amžių iš XX ir priiminėkime sprendimus, negriaukime žmonių likimų pažymomis, įtarinėjimais. Praeiti 10 metų Lietuvoje dar pagarsės kaip persekiojimo metai, pažymų metai, visokių šiukšlynų metai ir taip toliau. Ačiū. Balsuokime už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, man atrodo, svarstydami tokius svarbius klausimus, mes turime pirmiausia laikytis Konstitucijos mums numatytų pareigų ir vertinimų. Mes turime arba pateikti įrodymus, kad taip iš tikrųjų buvo, arba nekalbėti apie tai, ko mes negalime įrodyti. Čia mūsų pareiga. Vakar Mišrioje frakcijoje mes svarstėme, susitikome su kandidatu. Kandidatas aiškiai paaiškino visą savo eigą, kaip jis atsirado, kas pakvietė prie to staliuko (…) žmogaus iš Marijos radijo, pasikvietė išgerti kavos ne jis pats. Ir tuo metu gerbiamas V. Bakas kokių nors klausimų neuždavė, papildomų ar abejonių. Lyg ir visi buvome sutarę. Jeigu mes negalime… jeigu žmogui atsitiktinai kas nors įvyksta, o pas mus, Seimo narius, tokių susitikimų tikrai begalė yra, niekas iš mūsų neapsaugotas, kas prisės prie mūsų staliuko. Ir jeigu nėra įrodymų, kad tai, ką žmogus veikė ar darė, ar tiesiogiai dalyvavo toje byloje, mes tiesiog negalime kelti abejonių, nes tokiu būdu mes tų abejonių galime pasėti bet kokiam žmogui.
Nors ir dažnai oponuoju gerbiamam B. Bradauskui, iš tikrųjų tokiu būdu ir buvo vykdoma sovietinė teisėsaugos sistema. Metamas įtarimas ir ką tu nori su juo, tą ir daryk. Yra nuomonė. Tai mes, Seimo nariai, visiems aiškiai turėtume rodyti pavyzdį, kad jeigu mes turime nuomonę, mes ją apginame ir pateikiame argumentuotus dalykus. Tai mūsų priedermė, todėl siūlyčiau labai atsakingai balsuoti dėl šios kandidatūros. O šioje salėje, jeigu mes turime konkrečių įrodymų, turime aiškiai visiems pasakyti, kad mes įtariame, kad taip gali būti, bet ne todėl, kad kažkas atsitiktinai prisėdo išgerti kavos, kai dar byla net nebuvo pradėta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar vieną motyvą kviečiu išsakyti P. Gražulį, motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes apskritai stebėtume teismų darbą, kas vyksta teismuose, negalėtume pasakyti, kad teismai vis dėlto šiandien yra visiškai priklausomi. Taip, yra daromas spaudimas, galbūt ypač dėl rezonansinių bylų. Bet reikia pasidžiaugti, matant visus teismų sprendimus, kad teismai šiandien, nepaisant gana, kaip sakoma, tam tikrų politikų, aukštų pareigūnų ar buvusių prezidentų norimo tam tikro sprendimo iš teismų… taip neatsitinka. Teismai vis dėlto vadovaujasi teisingumu ir įstatymu.
Ši istorija taip išpūsta, kad po susitikimo, jau po dviejų valandų, skambina BNS ir klausinėja, su kuo susitikai. Be abejonės, visas šitas spektaklis surežisuotas ir, matyt, tas teisėjas, tas žmogus kažkam būtų labai neparankus. Ir vien tik dėl to, kad ponas V. Bakas agituoja prieš, aš balsuosiu už ir agituoju kitus balsuoti už, nes jis gyvena savo uždarame pasaulyje ir taip pat vykdo tam tikrą misiją kai kuriose bylose pridengti savo kolegas ir draugus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Slaptas balsavimas priėmimo stadijoje dėl V. Zeliankos. Mes turime patvirtinti taip pat slapto balsavimo biuletenį, jis analogiškas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Slapto balsavimo pradžia, kaip ir dėl visų, – 11 valandą.
10.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Agnę Tikniūtę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3733(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Agnę Tikniūtę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3733(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pritarė ir šios kandidatės į teisėjus kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Prieš tai diskusija. P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dar kartą atleiskite, kad jau stoviu, bet neužteks laiko kalbant už. Žodis „kava“ yra kodinis žodis, kuris nulemia, ar pretendentas į Apeliacinio teismo teisėjo pareigas yra patikimas, ar ne. Prieš tai nagrinėjome Vilniaus apygardos teismo pirmininko kavos gėrimo peripetijas Vilniaus centre. Iš tos informacijos, kurią skaičiau, paaiškėjo, kad pretendentė A. Tikniūtė yra gėrusi kavą su Seimo nare A. Širinskiene, ir tai, pasirodo, darė ne vieną kartą.
Be abejo, yra pagrįsta galimybė įtarti, kad šitas kavos gėrimas patvirtina tiesioginį jos ryšį ir priklausomumą nuo A. Širinskienės, tuo labiau kad net vardas tas pats. Todėl aš manyčiau, net ir tas ženklas, kuris buvo, kai ji pristatinėjo savo kandidatūrą čia, Seimo posėdžių salėje, atsitiko taip, kas labai atsitinka Seime, – įvyko trumpasis jungimas, buvo įjungtas avarinis energijos tiekimas Seimui.
Man atrodo, visi tie ženklai rodo, kad tikrai ta kandidatė yra labai nepatikima ir įtartina. O jeigu dar pasižiūrėtume, kad ji yra mokslininkė, tai iš viso tarsi žmogus iš gatvės. Ir nesvarbu, kad jos specializacija yra susijusi su verslu ir civiline teise, ūkiniais santykiais, kurie yra labai svarbūs, nesvarbu, kad mes vis kalbame apie teismų atvirumą, bet labai nustembame, kad žmogus gali pretenduoti į aukštas teisėjo pareigas ne iš teisėjų rato, o iš mokslininkų rato.
Man atrodo, visos tos priežastys rodo, kad mes turime labai įdėmiai ir, sakyčiau, įtariai spręsti dėl šitos kandidatūros. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti V. Aleknaitę-Abramikienę. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jaudinanti akimirka pirmą kartą stovėti prieš jus grįžus po tam tikros pertraukos ir visada jaudina ši procedūra – teisėjų skyrimas. Dėl daugelio priežasčių. Prisipažinkime, nėra taip lengva mums per atstumą įžvelgti, nustatyti, o juo labiau nuspėti, kaip kuriam iš jų seksis. Tačiau esu įsitikinusi, kad šios kandidatūros buvo atrinktos labai rimtai. Pirmiausia jas atrinko Atrankos komisija, paskui Teisėjų taryba ir, žinoma, dabar jas teikia Respublikos Prezidentas, vykdydamas vieną iš savo pažadų, kad turi būti moterų. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šito ypač sunkaus darbo, dažnai nedėkingo darbo iš penkių asmenų imasi net trys moterys. Tai yra puiku.
Tačiau šiandien mes laikome ne vien egzaminą balsuodami už šias kandidatūras kaip Seimo nariai, kurie geba įžvelgti visokias povandenines sroves, kartais net persistengdami, – mes laikome konstitucinės brandos egzaminą. Mes savo balsavimu parodysime, ar gerbiame Lietuvos Respublikos Konstituciją, ant kurios esame padėję ranką ir jai prisiekę. Ar mums yra svarbūs jos 25 ir 26 straipsniai, kur kalbama apie minties, sąžinės, religijos laisvę, apie nuomonių reiškimo laisvę. Ar mums apskritai svarbi žmogaus asmens laisvė. Ar mes gerbiame skirtingas nuomones ir įvairius požiūrius. Ar mums yra brangus profesionalumas, ar mes tik norime matyti teisėjo asmenyje sau politiškai parankius asmenis. Aš balsuosiu už visus penkis Respublikos Prezidento pristatytus kandidatus, nes ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir frakcijoje įsitikinau, jog jie yra to verti.
Nenuvilkite, kolegos, ir pagalvokite apie Konstituciją, kai balsuosite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys. Prašom diskutuoti.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kalbėsiu kaip neutralus žmogus, nes esu gėręs kavą beveik su visais iš jūsų – taip pat ir su Gabrieliumi, taip pat ir su A. Širinskiene, todėl tai neutralizuoja mano poziciją. Pasistengsiu pasakyti argumentus, nesusijusius su tokiu, mano galva, gana primityviu kandidatūrų svarstymu.
Kalbėsiu išgirdęs kai kurias replikas arba klausimus, užduotus čia, salėje, žinodamas, kokios diskusijos vyko kai kuriose frakcijose, apie klausimus, kurie susiję su tam tikrų žmonių įsitikinimu. Mes tvirtiname teisėjus pagal jų kvalifikaciją, pagal jų sugebėjimą spręsti, dalyvauti teisingume, suprasdami, kad jie yra skirtingų pažiūrų, skirtingų įsitikinimų. Bet kai kam pasidaro alergija, jeigu žmogus, šalia teisės mokslų, dar baigia ir teologijos magistrą. Nieko nepadarysi, kelia alergiją, kad ir kiek jūs ką nors rėktumėte. Ne pirmą kartą tuo įsitikinau. Ir salėje nuskambėjo pirmieji klausimai, niekas jų nepaneigė. Aš siūlysiu tikrai nesivadovauti šituo ir nenuvesti klausimų į šalutinius, neva mums tai nesvarbu, o mes žiūrėsime, kas su kuo kada susitiko. Tai yra toks netikras gudravimas.
Mes turėtume balsuoti tikrai atsakingai, nes dabar kalbėsiu apie žmogaus kvalifikaciją, kaip tik apie tą sritį, į kurią kandidatuoja gerbiama A. Tikniūtė. Kaip tik tai yra sritis, kur reikia sisteminių žinių ir supratimo apie įmonių tarpusavio santykius, jų keliamus ginčus ir panašiai, mes turėjome gana išsamią diskusiją Mišrioje grupėje apie tai, kad mūsų reglamentacija šitoje srityje yra labai fragmentiška, lyginant su kitų valstybių teisine sistema, turėtų būti labai detali ir aiški visiems įmonių subjektams, dėl ko jie turėtų ginčytis. O jos darbai kaip tik ir buvo skirti šiai sričiai. Aš manau, jos patirtis ir tas apibendrinantis supratimas, ko dar šita sritis tikrai stokoja, nes tai yra dinamiškai besivystanti sritis, yra įmonių santykiai, ir mes patys dar tik 30 metų šitoje sistemoje gyvename, tikrai bus naudingi, ir aš nematau kokių nors prieštaravimų, kodėl mes turėtume neskirti žmogaus į šitas pareigas. Turbūt Prezidentas kompleksiškai vertino ir matė visus keliamus iššūkius, ką reiškia žmogus, atėjęs iš mokslo pasaulio. Mokslas mums kai kada labai tinkamas, o dabar tampa netinkamas vien dėl to, kad kažkas su kažkuo kavą gėrė, gal teologija kelia kažkokią alergiją. Aš siūlyčiau tikrai į tai nekreipti dėmesio ir ramiai visiems patvirtinti šią kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių diskutuoti nėra. Ar gerbiamoji kandidatė A. Tikniūtė pageidauja kalbėti? Ne. Atsisakote. Gerbiami kolegos, slaptas priėmimas.
Motyvai. Norinčių kalbėti nematome, niekas neužsirašė. Užsirašė. Rimantai Jonai Dagy, dar kartą nori kalbėti? Jau kalbėjote. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome jau paskutinę kandidatę iš to pateikto paketo. Aš dėl visų pateiktų kandidatų norėčiau pasisakyti pozityviai ir pasidžiaugti, kad tikrai pateikta kvalifikuotų, patyrusių ir dar gana jaunų, energingų teisėjų komanda. Aš tikiuosi, kad galų gale jiems atnaujinus teismą baigsis tokios istorijos kaip dabartinė nagrinėjama teisėjų korupcijos byla.
O kalbant apie paskutinę kandidatę, aš tikrai noriu paneigti, mūsų frakcijoje neužkliuvo tai, kad kandidatė yra baigusi teologijos studijas. Kiekvienos papildomos studijos tik praplečia žmogaus akiratį ir kompetencijas, todėl tik pozityviai galima vertinti, kad kandidatė yra daug ką studijavusi ir darbavosi mokslo baruose.
Žinoma, atskiri frakcijos nariai dėl vieno ar kito kandidato turi gal tam tikrų abejonių, gal čia nebus tokio šimtaprocentinio balsavimo, bet iš esmės mes tikrai nepagailėjome laiko pasikalbėti su kandidatais ir dabar gana atsakingai ir, manau, iš esmės pozityviai už juos balsuosime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Aš norėčiau pasakyti kolegoms, kurie gyvena, ponas B. Bradauskas, tame pasaulyje, kur prie fontano duodamos dėžutės, kur prie kavos sprendžiami oligarchų klausimai. Aš, taip, iš kito pasaulio ir tikiuosi, kad toks pasaulis turi perspektyvą.
Bet dabar apie pretendentę. Iš tiesų aš irgi neturiu nieko prieš kandidatę ir nepasisakau čia daugiau prieš, bet kalbu už skaidrumą. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra labai keista, kai pati Teisėjų atrankos komisija pasiūlo… nepasiūlo kandidatės tarp pirmųjų, neįvertina kaip geriausios, o Teisėjų atrankos komisijos įvertinti kaip geriausi net nėra čia, Seime, pateikti. Aš nesuprantu, kas atsitiko.
Ponia A. Tikniūtė anksčiau du kartus buvo svarstoma į Vilniaus, atrodo, apygardos ir Kauno apygardos teismo teisėjas ir neperėjo, iki Seimo… iki sprendimų nepriėjo. Kas atsitiko, kas pasikeitė?
Ir trečia. Čia visi yra mokslininkai. Kiek mačiau, daugelis kandidatų dėsto universitete ir turi mokslinius laipsnius arba dėstė. Tik nesuprantu, kaip galima visiškai be patirties, ar tai gerai, ar blogai, nežinau, bet iš karto patekti į Apeliacinį teismą, į aukščiausią teisminę instituciją? Gal reikėtų pradėti nuo pradžių, nuo apylinkės teismo?
Tik apie tai, bet tikrai linkiu sėkmės visiems kandidatams čia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Bradauskas – motyvai už.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Labai tinka prisiminti seną, senų laikų anekdotą. Kai vieną kartą skyrė žmogų į pareigas, priėjęs vienas biuro narys sako: kažkas buvo su kailiniais. Na, atmetė kandidatūrą. Antrą kartą vėl – kažkas buvo su kailiniais. Vėl atmetė kandidatūrą. Trečią kartą nutarė vis dėlto išsiaiškinti, o kas su tais kailiniais buvo. Pasirodo, teatre žmonos kailinius pavogė.
Vadinasi, ir mes dabar tokių gandelių prisiklausę galime balsuoti vienaip ar kitaip. Aš nenorėčiau minėti pavardžių čia, kaip ką tik buvo padaryta, bet aš dar kartą pakartosiu. Nelaimė, kai į Seimą ateina žmonės su baku pagiežos, su baku pavydo, su baku neapykantos ir su baku tik savo interesų sprendimo. Tai tikrai yra nelaimė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis. Prašome.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu kalbėti apie kurį nors vieną iš kandidatų, bet vis dėlto kažkodėl daugiausia dėmesio sulaukė du kandidatai ir vienas iš kandidatų gana aiškiai, iš kandidačių, sakė savo moralines nuostatas. Džiugu, kad šiandieninėje visuomenėje žmogus išdrįsta pasakyti savo moralines vertybes ir, manau, kaip tik turėtume palaikyti tokį žmogų ir tokius žmones, nes teisėjui labai svarbu kompetencija, bet, aš manau, daug svarbiau moralinės nuostatos, tai yra padorumas. Tai yra vienos aukščiausių institucijų teisėjai, nuo jų sprendimo priklausys daugelio žmonių likimai. Ir jeigu jie žiūrės ne tik per įstatymą, kuris ir suteikė jiems teisę, ir vadovausis savo supratimu, tai daugelio žmonių tikrai, kaip sakoma, gali būti sulaužyti likimai arba žmogus gali būti išteisintas. Aš palinkėčiau visiems teisėjams būti be galo moraliems, sąžiningiems, nepaisant to, kad bus daromi žiniasklaidos spaudimai dėl vienos ar kitos bylos, kas dažnai vyksta, ir ne tik žiniasklaidos – bus daromi ir aukščiausių politikų sprendimai. Išlikite sąžiningi, vadovaukitės įstatymu ir savo sąžine. Ir mes gyvensime daug teisingesnėje Lietuvoje.
Baigiant, ką ir sakiau anksčiau, reikia pasidžiaugti aukštesnėmis teismų instancijomis, kurios šiandien bando vadovautis ne kokiu nors politiniu spaudimu, viešąja opinija, o įstatymu. Ir šiandien dar…
PIRMININKĖ. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …paskutinę repliką išsakysiu apie teisėjus, kurie paimti. Manau, kad šiandien paimti tie teisėjai, kurie galbūt ne vieną sprendimą priėmė ne tokį, kokio kažkas tikėjosi. Čia yra daug politinio kvapo…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). …šitoje gausioje teisėjų byloje.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis – motyvai už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties norėčiau paantrinti ir padėkoti P. Urbšiui už tokį netradicišką ir jam nebūdingai pareikštą, pademonstruotą subtilaus humoro jausmą. Aš tikiu, kad žmonės, kurie girdėjo P. Urbšį, suprato, kad tai buvo satyra, kurią reikia suprasti atvirkščiai. Išties gerbiamosios kandidatės A. Tikniūtės išsilavinimas kelia pavydą gerąja to žodžio prasme, ir žmonės, kurie turi tokį platų spektrą ir tokį požiūrį, yra daugiau vertintini negu tie, kurie eina viena kryptimi ir kalba tik apie tai, ką vieną kartą yra išmokę.
Kitas momentas ir kitas motyvas, kodėl aš sakau už, taip pat yra Apeliacinio teismo pirmininko siūlymas ir jo palaikymas. Ir jeigu mes palaikome Apeliacinio teismo pirmininką, kuris taip pat čia gavo mūsų pasitikėjimą, aš neturiu jokio pagrindo abejoti ir jo teikiamais pretendentais, įskaitant ir paskutinę sąraše ponią A. Tikniūtę. Balsuojame už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis, norintis išsakyti motyvus, kolega A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš tiesiog noriu pasidžiaugti Apeliacinio teismo atsinaujinimu po ilgo laiko, sakykime, turbūt dešimtmečio, per kurį susiformavo Apeliacinio teismo kontingentas, kuris dirba šiandieną. Manau, tas atsinaujinimas turėtų būti kur kas spartesnis, ir tikiuosi, kad tiek pirmininkas, tiek Prezidentas dės pastangų tam, kad Lietuva nebūtų linksniuojama nei Žmogaus Teisių Teisme, kad valstybei nereikėtų išlaidauti, kompensuojant neradusiems teisybės žmonėms Lietuvos teismuose. Tai aš tik sveikinu atsinaujinimą ir linkiu, kad jis būtų kuo spartesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, slaptas balsavimas bus, jo laiką jau paskelbėme, 11 valandą. O dabar reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį ir dėl kolegės A. Tikniūtės skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Galime tam pritarti? Pritariame. Ačiū. Aptarėme visų teisėjų kandidatūras.
Dar turime sutaupę laiko iki 11 valandos. Prašau posėdžiui pirmininkauti A. Nekrošių, aptarsime kitus klausimus.
10.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3740 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Imame iš rezervinių klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3740. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aptardami ir keisdami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėtį, keitėme kai kurių komitetų narių skaičių. Komitetų sudėtis Seimo nutarimu jau yra patvirtinta, todėl prašau pritarti, kad Kultūros komitete vietoj aštuonių narių liktų septyni, o Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo numatyta, kad lieka dešimt, o dabar vėlgi grįžta skaičius vienuolika. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama LVŽS frakcijos vicepirmininke ir Seimo vicepirmininke, aš noriu jūsų paklausti. Štai frakcija kalba apie kovą su korupcija. Kaip jūs įsivaizduojate šitą kovą, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atsiranda ponas G. Kirkilas, kuris, kaip matome pagal paviešintą informaciją, pereina faktiškai per visas pastarojo laikotarpio stambiausias oligarchinių grupuočių schemas? Tai yra „Leo LT“ – tai buvo pagrindinis autorius, „MG Baltic“ Teniso akademija – buvo tiesioginis ryšys su D. Mockumi. Ir tą parodė įrašai. Kaip, jūs įsivaizduojate, toks komitetas gali vykdyti žvalgybų kontrolę?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs žinote komiteto formavimo tvarką. Pagal Seimo statuto 44 straipsnį komitetai formuojami pagal proporcijas. Socialdemokratai turėjo savo kvotą, pasiūlė asmenį, tas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, turėti galimybę dirbti su slapta informacija. Jis tokias galimybes turi. O tai, ką jūs išsakėte, na, tai yra jūsų argumentai, jūsų motyvai.
Šiuo atveju aš teikiu nutarimą dėl sudėties, o ne dėl motyvų vieno ar kito Seimo nario aptarimo klausimu. Jūsų valia čia pritarti dėl skaičiaus, ne pavardės. Pavardės Seimo nutarimu jau patvirtintos ankstesniuoju Seimo nutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Svarstymas. Tuoj pažiūrėsime, ar yra kas užsirašę diskutuoti. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso. Yra dar nuomonė už – P. Gražulis. Ar norėsite kalbėti? Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, labai trumpai, nes susirūpino V. Bakas dėl to, kad G. Kirkilas yra šiame komitete. Taigi ne vienas žmogus priima sprendimus, čia yra gana senos istorijos, galbūt jos jau baigtos ir neturi jokio tęstinumo.
Bet man kitas dalykas labai įdomus, Vytautai. Va, sėdime šalia. Pasakyk, kodėl gal visą savaitę G. Landsbergis lakstė per visus Seimo narius, kad tik tu išliktum Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kodėl? Kalbino ir vieną, ir kitą. Ką tu jiems taip gero esi padaręs, Vytautai, kad šitaip rūpinasi tavimi konservatoriai? Galbūt, kai tu buvai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, tu taip rūpinaisi konservatoriais, kad kokia nors informacija apie juos ar „MG Baltic“ byloje, ar jūsų tyrime nepasiektų viešumos. Atsakysi gal?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes praleidome momentą, kai vakar ar užvakar staiga, netikėtai buvo teikta G. Kirkilo kandidatūra į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Aš tiesiog galiu pasakyti, kad man kelia siaubą tokia situacija, ir aš neįsivaizduoju, kaip komitetas galės dirbti su žvalgyba, kriminaline žvalgyba, kaip galės kontroliuoti, atlikti parlamentinę kontrolę, kovoti su korupcija, kai į komitetą ateina žmogus, kuris pastaruosius 12 metų buvo visiškai šalia, turėjo nuolatinį ryšį su stambiausiomis Lietuvos korupcijos aferomis. Tai yra „Leo LT“, „MG Baltic“ įtaka valstybės valdymui.
Aš manau, tai yra neįmanoma situacija, tai žemintų Seimą, tai yra visiškas fiasko kalbant apie kovą su korupcija. Noriu paprašyti šiandien nepritarti šiam nutarimui. Renkami parašai dėl pratęstos sesijos, rengiame naują nutarimą ir išvalome tą komitetą, nes, tiesą sakant, tai yra skandalinga.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pritariu gerbiamam ponui V. Bakui ir kviečiu Posėdžių sekretoriatą persodinti šiek tiek poną P. Gražulį, nes odontologo paslaugos gali būti gerokai didesnės negu jo atlyginimas, uždirbamas Seime. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu kolegas balsuoti dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 18. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3740) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3741 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3741. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. 1 straipsnis, prašantis patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Seimo narį Ž. Pavilionį, įvyko posėdis, išrinktas. Ir tikimės, kad sėkmingai darbuosis šiose pozicijose. Taip pat prašome patvirtinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku D. Gaižauską. Ir dar vienas straipsnis, prašantis patvirtinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoju L. Kasčiūną. Tokios sudėties nutarimas, jam prašau pritarti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kodėl ponas V. Bakas lieka komiteto sudėtyje, nes žmogus išties, pasirodo, savo tyrimo metu bus greičiausiai nuslėpęs daug dokumentų, kurie buvo pateikti, kaip kalbama, konservatorių diskriminuojantys veiklą, dalyvavimą bylose, taip pat konservatorių laiku sudarytas sutartis su Rusijos kompanija LITASCO, kuriai buvo atiduotas strateginis objektas „Klaipėdos nafta“ valdyti trejus metus. V. Bakas sistemingai netyrė šio nusikaltimo prieš nacionalinį saugumą. Tai toks žmogus, mano įsitikinimu, tikrai negali būti komitete. Gerbiamoji pirmininke, aš jūsų klausiu, kodėl ponas V. Bakas iki šiol yra šio komiteto narys?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties jūs galite klausti, bet aš atsakysiu labai paprastai ir formaliai, tai yra ne šio nutarimo klausimas. Kai mes svarstėme komitetų sudėtį ir tarėmės dėl vieno ar kito Seimo nario buvimo viename ar kitame komitete, kas atitinka Mišrios Seimo narių grupės kvotą šiuo atveju ar kitos frakcijos kvotą, jūsų klausimas būtų turėjęs pagrindo. Dabar šiame nutarime yra siūloma pritarti komiteto pirmininko pavardei, kad tai D. Gaižauskas, kurį išrinko komitetas, ir L. Kasčiūnas, susijęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo pozicija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Reaguosiu dėl V. Bako. Man atrodo, kad tai yra Seimo stiprybė, kad mes turime čia įvairių įmonių, esame įvairių pažiūrų, ir vis dėlto turėdami teisę turėti tas pažiūras mes ir esame čia, Seime, kad toms pažiūroms atstovautume. Ir todėl nebandykime vienas kito tarsi sulyginti volu, nes mes savotiškai ignoruosime pačią tautos atstovybės esmę. O dėl to, kad suabejota dėl V. Bako ir P. Gražulio sėdėjimo šalia ir kad tai gali turėti pasekmių, aš noriu pasakyti, kad jų sėdėjimas šalia yra aukščiausias tolerancijos testas Seime. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. B. Bradauskas. Atsiprašau, po vieną. Motyvai išsakyti. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti kas nors užsirašė? Siūlote balsuoti? Siūlote balsuoti po pateikimo. Prašom. Balsuojate.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Ar kas nors užsirašė diskutuoti? Tuoj pažiūrėsime. Yra. V. Bakas. Prašau į tribūną.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aišku, mes čia bandome… profesionalūs tam tikros epochos politikai juokeliais bando paversti rimtus dalykus, bet aš noriu šiek tiek grąžinti jus į laiką prieš porą metų, kai buvo patvirtinta parlamentinio tyrimo išvada, ir ne tik dėl interesų grupių įtakos politinei sistemai, bet ir pono M. Basčio.
Noriu pasakyti, jeigu prieš porą metų kas nors būtų komitete pagalvojęs ar įsivaizdavęs, kad tokie žmonės kaip ponas G. Kirkilas, kurį oligarchų grupės vadina feldmaršalu, atsidurtų komitete ir vykdytų žvalgybos parlamentinę kontrolę, matyt, net sunku būtų susirinkti į komiteto posėdžius, mes vargu ar gautume nors kokį pasitikėjimą mūsų teisėsaugos, žvalgybos institucijų.
Prieš balsuojant noriu jus pakviesti nedaryti klaidos, kurią padarėme užvakar, ir vis dėlto išvalyti nacionalinio saugumo politiką nuo žmonių, kurie veržiasi į jautriausias mūsų politikos sritis. Noriu priminti, kad kai mes atlikome skambų pirmąjį tyrimą dėl pono M. Basčio, pono M. Basčio karjera politikoje buvo susijusi su pono G. Kirkilo karjera ir frakcijos tam tikra globa. Ir tai, ką mes ten pamatėme, kai M. Bastys siekė pakeisti politinę sistemą, aišku, jis to negalėjo daryti vienas. Tie susitikimai, kuriuos jis organizavo, ir jo buvimas kadaise, kiek aš pamenu, pono G. Kirkilo ar patarėju, ar padėjėju politinio pasitikėjimo komandoje rodo, kad tas ryšys buvo kur kas glaudesnis su šita frakcija ir su jos lyderiais, negu mes galime įsivaizduoti. Tai pirma.
Antra. Visi prisimenate, ko gero, skambiausią pastarųjų dviejų dešimtmečių oligarchų sugalvotą aferą „Leo LT“. Pagrindinis jos krikštatėvis, kaip rodo dokumentai, mano nuomone, aišku, vyresni kolegos prisimenate, labai didelį vaidmenį, kad atsirastų šita schema, atliko ponas G. Kirkilas. Jis buvo vienas iš sumanytojų ir globėjų šios schemos, kurią Prezidentė D. Grybauskaitė dar pirmosios savo kadencijos metu taip pat įvardijo kaip oligarchinę schemą. Ją nutraukė ponai gerbiami konservatoriai, tą schemą išardė.
Aš noriu tik priminti, kad šitas žmogus pastaruosius bent dvylika metų, mano nuomone, aptarnauja stambiausius oligarchų sumanymus ir ciniškiausius sumanymus. Paskutinis atvejis, kuris yra žinomas iš parlamentinio tyrimo, – tai jo tiesioginiai ryšiai su „MG Baltic“ prezidentu D. Mockumi, kai jie telefonu aptarinėjo Europos Sąjungos paramos įsisavinimą per visokias teniso akademijas ir taip toliau.
Akivaizdu, jeigu bus patvirtinta, priimtas šiandienos sprendimas, komitete daugumą turės būtent tie žmonės, nuo kurių dvejus su puse metų mes visi gynėme valstybę. Būtent tie žmonės, kurie pastaruosius dešimt, dvylika metų aptarnavo oligarchų grupes. Todėl aš kviečiu vienintelę instituciją, tai yra Seimą, kuris gali sustabdyti šitą procesą, jį stabdyti ir tiesiog neišduoti savo žmonių, nes bus sudėtinga atkurti vėl pasitikėjimą ir komitetu, ir gynybos politika. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Petras nori diskutuoti? Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieni sako: pasikalbėkite – sėdite šalia. Bet noriu pasakyti, gerbiamas Vytautai, prisiminkime „Vakarų skirstomųjų tinklų“ pardavimo schemą, vėliau tai liaudyje buvo vadinama 2K, nes joje dalyvavo ir konservatoriai, bet kažkodėl tu šito žodžio nedrįsti ištarti, bijai. Antras dalykas, o „Mažeikių naftos“ pardavimas – jau per senas laikotarpis. Man atrodo, kad irgi. O „Telekomo“ pardavimas, kur irgi už 1 eurą buvo parduota, sukurtas monopolis, ir žmonės negalėjo išsimokėti baisių kainų ir atsijungė telefoną, o, nesant mobiliojo ryšio, liko be ryšio, ir pradėjo siautėti banditizmas, plėšti kaimo žmones. Tai tu kažkodėl šiuos dalykus pamiršti. Kodėl tu visą laiką nuolat žiūri į vieną pusę?
Antras dalykas, pažiūrėk, už ką mes šiandien balsuosime. Mes šiandien balsuojame už komiteto pirmininką, bet, matyt, prieš savo kolegą gerbiamą D. Gaižauską kažkaip nedrįsti tiesiogiai kalbėti, bet kalbi apie G. Kirkilą, kuris buvo tik eilinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Jo vienas balsas nieko komitete nereiškia. Jūs patys žinote. O šitos istorijos iš tikrųjų yra labai senos, ir, man atrodo, tos, kurios neturi kokios nors politinės įtakos ir neturės. O dėl ryšių su „MG Baltic“ galbūt ir sužinosime, kokie buvo ryšiai: kai pasikeitė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, juo tapo D. Gaižauskas, gal mes sužinosime, kokią čia įtaką iš tikrųjų darė konservatoriai, kokie buvo ryšiai su konservatoriais. Kiek dabar turiu informacijos, tai yra privačios… Jūs dangstėte konservatorius, kad visuomenė nesužinotų jų bendrystės su „MG Baltic“ ir su kitomis stambiomis verslo grupuotėmis.
Dabar atsakysiu ponui Gabrieliui. Manęs nė kiek nestebina jūsų replikos, tai ir privačiai, tai ir į sieną sumūrysiu, ir dar vieną bylą iškelsiu. V. Bakas, ne kartą sėdint šalia, sakė: aš tikrai tave nuteisiu, tikrai pasodinsiu. Bet matote koks dalykas, jis dabar išgyvena, kad jis jau nebus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir jau įtaka prokurorui, teismams bus mažesnė ir bus sunkiau mane pasodinti.
Gerbiamas Vytautai, kažkodėl esate labai susinervinęs, kad praradote šią vietą. Ir man atrodo, kad gal reikėtų jums apskritai pasitraukti iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – tikrai ten būtų daug sveikesnė atmosfera ir visuomenė daugiau sužinotų informacijos, kurią jūs nuslėpėte.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Ar yra užsirašę dėl motyvų? A. Skardžius – už. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Džiaugiuosi, kad galų gale komiteto veikla grįš į normalias vėžes, su naujuoju pirmininku bus toks komitetas, kokį teko daug kadencijų dirbant Seime matyti. Principingas, objektyvus, o ne tik vienos partijos tvarkantis reikalus. Nežinau, kas čia buvo atsitikę, kad būtent viena partija savo politinius kėslus, susidorojimus nukreipė būtent per poną V. Baką, per komiteto pirmininką, kuris veikė vienasmeniškai, pažeisdamas visus Statuto reikalavimus, kad sprendimai priimami, kad visa informacija yra viso komiteto žinioje. Štai vienas žmogus trejus metus laikė įkaitus – Seimą, grasindamas Seimo nariams bylomis, apkaltinęs kai kuriuos asmenis nebūtais dalykais ir išplaudamas mundurus konservatoriams, slėpdamas visą tulpių pašto turinį. Tai toks žmogus, kuris privertė VSD atleisti pareigūną T. Jakučionį, bet teismas grąžino į pareigas, aš manau, pirmiausia turi sumokėti tas lėšas, kurias prarado valstybė.
O dėl spaudimo tikrai nusipelnęs mažų mažiausiai apkaltos. Aš to dalyko tikrai, ponas Bakai, nepaliksiu, prisimenu jūsų grasinimus, kad bus susidorota, kad užsiundytos tarnybos… Ir, sakykime, padaryta yra taip, kaip sumanė ponas V. Bakas. Tokių dalykų, ponas Bakai, negali būti demokratinėje valstybėje, čia yra ne policinė valstybė, jūsų grasinimų nebijome. O kur jūs esate ir buvote visą laiką konservatorių valios vykdytojas ir jų dangstytojas ir tiek su „Leo LT“… Ponas A. Kubilius prastūmė „Leo LT“. Kai Audito komitetas ir aš asmeniškai jam priešinausi, būtent taip, ponas A. Kubilius tik prieš rinkimus…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …rudenį pamatė, kad neprastums „Leo LT“, ir tą projektą pradėjo gesinti, o šiaip buvo vienas iš stūmikų.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Siūlote balsuoti. Prašom balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Atsiprašau, du straipsniai. Trys straipsniai. Dėl jų nėra pateikta jokių pasiūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 11. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėčiau informuoti, kad prasideda slaptas balsavimas. Kadangi šiek tiek užtrukome, balsavimą baigsime 11 val. 40 min. Norėčiau informuoti, kad pasitarti laikinosios Žemaičių grupės nariai renkasi salės gale.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji, pratęsiame slapto balsavimo procedūrą, dar penkios minutės. Daug slapto balsavimo biuletenių ir kolegos nespėjo atlikti, todėl privalome pratęsti slaptą balsavimą iki 11 val. 45 min. (Balsai salėje) Plenarinį posėdį pradėsime 11 val. 45 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, baigėme slaptą balsavimą, baigėme pertrauką, tęsiame posėdį.
11.46 val.
Informaciniai pranešimai
Turiu informuoti, kad pagal Statuto 165 straipsnį turiu pranešti, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento veto dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2599, bet patarėjas J. Neverovičius dar neatvykęs. Turėtume svarstyti kitą klausimą.
11.46 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622GR. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę į tribūną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas vakar susirinkęs svarstė Prezidento dekretu grąžintą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti dekretu grąžintam pakartotinai svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui Nr. 2281 su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi paskutinis šios sesijos posėdis, drįstu piktnaudžiauti jūsų kantrybe dar kartą.
Iš tikro, man atrodo, esminis klausimas, kuris dabar nagrinėjamas, – tai turto klausimas, kam priklauso turtas: ar turtas priklauso valstybei, žmonėms, ar turtas priklauso ir tiems, kurie atstovauja tiems žmonėms ir save vadina demokratijos pagrindu valstybėje. Jeigu įsigilintume į dekreto turinį, bando atkreipti mūsų dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisių subjektas. Na, niekas čia nesiginčija. Taip pat valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrajai tautos gerovei, visos visuomenės interesams.
Kyla klausimas, kodėl čia abejojama, kad jeigu partija nemokamai naudojasi patalpomis, kodėl čia nėra tarnavimo bendrajai tautos gerovei ir visos visuomenės interesams. Tuo labiau kad visi žinome ir tai mums buvo kalama daugiau kaip 70 metų, kad partija yra epochos sąžinė. Tai nesvarbu, kad iš vienos partijos išsirito daug daugiau, bet pats principas liko, kad jeigu partija žino, kaip žmonės turi gyventi, ji turi gyventi pagal savo poreikius. Bet kai dekrete pradedi skaityti būtent tokius teiginius, kad Politinių partijų įstatyme įtvirtintas baigtinis politinių partijų finansavimo šaltinių sąrašas, pažymėtina, kad šiuo teisiniu reguliavimu nėra numatyta galimybės netiesiogiai finansuoti politines partijas, panaudos pagrindais suteikiant joms laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamu valstybės, savivaldybių turtu. Pabrėžtina, kad šis įstatymu nustatytas papildomas politinių partijų netiesioginio finansavimo šaltinis sudaro prielaidas neskaidriam ir neobjektyviam finansavimui. Atsiprašau, kad aš skaitau, bet skaitau tai sąmoningai, nes aš jaučiu, kad daugumai Seimo narių (ypač kurie priklauso toms tradicinėms partijoms ir tikrai yra įsitikinę, kad būtent ne žmonės, o jie yra demokratijos pamatas) tas turinys nieko nereiškia.
Aš daugiau skaitau tai, kad tai liktų stenogramoje, kad aiškiai suvoktume… tuo atskleisdamas, kad jūs aiškiai suvoktumėte, prieš ką jūs pasisakysite. Iš esmės mes kalbame apie tą patį skaidrumą ir neskaidrumą. Ne paslaptis yra tai, kad tų partijų ar politinių jėgų, įgijusių politinę daugumą savivaldybėse, viena iš pareigų yra pasirūpinti savo politiniais organais. Taip pat ir ne tik partijos, bet ir komitetai.
Bet jeigu mes vis dėlto pradedame gilintis, kodėl ta valstybė nuolat sukasi tarsi akivare, man atrodo, viskas prasideda nuo mūsų požiūrio, kas yra valdžia ir kas mes esame valdžioje. Kai buvo pateikimas, aš vis dėlto bandžiau pasakyti būtent tą teiginį, kad jeigu mes norime kurti tą gerovės valstybę, tą gerovės valstybę reikia pradėti kurti nuo savęs. O tas kūrimas nuo savęs – vis dėlto atsisakymas demokratinei santvarkai nebūdingo požiūrio į savo valdžios privilegijas.
Aš norėčiau, kad tie, kurie sako, kad šitas dekretas prieštarauja demokratiniams principams ir silpnina partijas, man pasakytų: kurioje Europos Sąjungos valstybėje partijos nemokamai naudojasi žmonėms priklausančiu turtu? Ir jeigu jūs man paminėsite tuos pavyzdžius iš demokratinių valstybių, aš tikrai balsuosiu prieš šį dekretą. Ačiū.
PIRMININKAS. Po svarstymo nebalsuosime. Priėmimas. Motyvai dėl viso. Užsirašė trys Seimo nariai, visi kalbės už. P. Urbšys išsibraukė. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi užsirašymas už reiškia už įstatymą be Prezidento pataisų, aš taip ir kalbėsiu.
Aš suprantu, kad yra logikos ir Prezidento teikime, ir Audito komiteto išvadoje, siekiant, kad valstybės turtas, šiuo atveju patalpos, būtų kuo racionaliau naudojamos, duotų kuo didesnę finansinę naudą. Bet aš negaliu sutikti su tais motyvais, kurie čia buvo cituoti, kad skiriant panaudai patalpas partijoms ar jų skyriams, būtent panaudai, iš turimų savivaldybių ar valstybės laisvų patalpų atsiranda koks nors neskaidrumas. Ar bus didesnis skaidrumas, kai dabar iš savivaldybių nuomojamų patalpų išmestas kuris partijos skyrius prisiglaus pas kokį nors oligarchą jo dosniai už vieną eurą išsinuomoti pasiūlytose patalpose? Aš abejoju. Aš manau, kad kaip tik, jeigu yra skiriamos savivaldybių patalpos, ir paprastai žiūrima, kad būtų laikomasi bendrų principų dėl ten veikiančių partijų skyrių, tai yra pakankamai skaidru ir aišku. Iš to neatsiranda partijoms kažkokie šešėliniai įsipareigojimai.
Aš negaliu sutikti dar ir su ta mintimi, kuri čia būtų įžvelgiama, kai ta panaudos galimybė paliekama viešosioms įstaigoms ar asociacijoms, kurios deklaruoja kokią nors visuomeniškai svarbią socialinę ar kultūrinę veiklą, bet neretai tos veiklos ten nelabai gali ir matyti. Tai kuo blogesnės čia partijos? Jeigu apskritai niekam neliktų tų panaudos galimybių, tada taip. Todėl, aš manau, šiuo atveju galima balsuoti, kad partijoms liktų ta galimybė.
Mūsų partijos nariai balsuos įvairiai, laisvai, yra ir palaikančių Prezidento dekretą ir veto. Aš išsakiau savo asmeninę poziciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai užsirašiau, nes noriu sureaguoti į tai, ką pasakė gerbiamas J. Razma. Man, žinokite, tikrai yra neaišku. Mes kalbame apie tai, kad jeigu sumažinsime Seimo narių skaičių, tai tada padidės tikimybė papirkti Seimo narius. Jeigu mes vis dėlto panaikinsime privilegiją nemokamai naudotis patalpomis, vadinasi, partijos puls į glėbį įvairiems oligarchams ir verslininkams.
Tai man kyla klausimas, koks partijų imunitetas yra? Vadinasi, jūsų moralinės vertybės yra tokios: mes esame dori ir sąžiningi, kol mes gauname iš valstybės. Iš valstybės negauname, viskas, mes jau tampame žmonėmis, kurie spjauna ir į įstatymus, ir į moralę. Na, aš abejočiau, kad jūs tokie esate.
Bet noriu atkreipti dėmesį ypač tų, kurie dabar priklauso valdančiajai koalicijai. Ta ydinga nuostata keičiama todėl, kad valstybės auditas atliko patikrinimą ir nustatė, kad šitaip turtas yra panaudojamas ne valstybės interesams, prieštarauja valstybės interesams. Toliau. Vyriausybė suformulavo tuos siūlymus, kurių pagrindu buvo inicijuojamos įstatymo pataisos išbraukti tiek partijas, tiek Pramonės, prekybos ir amatų rūmus iš privilegijuotųjų sąrašo. Audito komitetas, tikrai pagarba Seimo narei I. Šimonytei, kuri iš tikro tiek praeitame posėdyje, tiek dabar pademonstravo labai aukštą savo moralinę nuostatą – ji parodė, kad valstybės interesas yra aukščiau partinio intereso. Aš norėčiau, kad mums visiems apsisprendžiant balsuoti liktų toks pat valstybės intereso prioritetas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išvadų įvairių galime padaryti. Čia galbūt įvairios pusės teisingai sako, jeigu būtų vadovaujamasi tik kai kuriais kriterijais, kurie vieniems ar kitiems tinka.
Praeitą kartą V. Kamblevičius įvardino tokią sumą, kad Turto fondui priklauso už 3 mlrd. turto, kurį problemiška valdyti, reikia investuoti į valdymą, nes jo nėra kur dėti. Iš tikrųjų yra keli pavyzdžiai, jeigu mes imsime Vilnių, Kauną, taip, galbūt iš tikrųjų tos patalpos yra paklausios ir jas be problemų išnuomos. Tačiau imkime toliau nutolusius rajonus. Iš tikrųjų tas turtas, kuris šiuo metu dar per visokias komunalines paslaugas yra išlaikomas ir palaikomas politinių partijų, skyrių, ten veikia žmonės, susirenka, diskutuoja, gali virsti tam tikra našta taip pat ir valstybei.
Be to, čia jau buvo pasakyta pavyzdžių, ne paslaptis, ir pačiose partijose yra nemažai verslo atstovų, kurie galbūt turi galimybę tai pačiai partijai padėti iš vidaus, laikyti savo patalpose, tačiau nemanau, kad tokios partijos yra visai nepriklausomos. Nors šiuo metu galbūt partijos ir atsparios, tačiau vėl visko gali nutikti, visokių partijų yra, vienos atsparios, kaip matome, kitos teisiamos neatsparios. Mes, politikai, ir esame tam, kiek įmanoma apsaugoti, suteikti galimybę būti atspariems ir nepriklausomiems, tam ir finansavimas partijoms skiriamas. Aš suprantu, kad tiems žmonėms, kurie eina ne per partijas, savaime dėl konkurencijos reikia pristabdyti partijas, bet jie gali gauti paramą iš fizinių asmenų, iš juridinių asmenų. Nėra apskaitos. Gali gauti kitu turtu. Savaime suprantama, aš suprantu ir kai kuriuos kolegas, kurie kalba apie tai, kad nereikėtų iš viso partijų. Ir kalbant apie Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, tas pat. Mes kapeikaujame, nors yra valstybės deleguotų funkcijų, galbūt tam tikra konkurencija tarp partijų veikia. Vėlgi nemanau, kad mes čia labai daug uždirbsime, jeigu iš tų asociacijų, kurios yra apygardose, savivaldybėse, arčiau, o ne centrinės, palaiko tam tikrą gyvybę, šiek tiek rūpinasi vietiniu verslu ir smulkiuoju…
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …galbūt galime viską daryti, bet ar tai protinga.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai neketinau kalbėti, bet, matyt, kolegos šiek tiek patys prisiprašė. Pažiūrėkime tiesai į akis ir pažiūrėkime, kokios partijos išties dabar disponuoja valstybės ir savivaldybių panauda suteikiamomis patalpomis. Aš neturiu visų savivaldybių duomenų, bet tai yra tos partijos, kurios gauna dotaciją. Jeigu jau valstybė skiria partijoms dotacijas skaidriu būdu, tai yra neleidžia gauti kokios nors kitos juridinių asmenų paramos, tuomet turbūt būtų visiškai skaidru, jeigu net ir tas pačias valstybės ar savivaldybių patalpas, čia visą laiką kalbame apie kažkokius oligarchus, bet gal ir tas pačias valstybės ir savivaldybių patalpas partijos išsinuomotų už rinkos kainą pagal tai, kaip daro ir kitos institucijos.
Išties mes čia galime daug kalbėti apie tai, kad naujoms partijoms bus sunku įsikurti ir taip toliau, ir panašiai. Bet praktika, deja, šito nepatvirtina. Nėra tų partijų, kurios yra neparlamentinės, kurios yra neskaitlingos ir kurių veiklą mažiau matome. Tikrai nematome ir tų partijų panauda gautų patalpų savivaldybėse, apie valstybės turtą jau nekalbu. Todėl raginu palaikyti įstatymo projektą su visomis Prezidento pataisomis.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties norėčiau atkreipti dėmesį į situaciją savivaldybėse ir kad vis dėlto yra nevienodos sąlygos komitetams, kurie veikia ne rinkimų metu būtent asociacijų pagrindu, ir partijoms. Šiuo Prezidento veto uždraudžiant suteikti panaudą partijoms, kurios veikia, vėl iškreipiamos galimybės, ir komitetai, kurie rinkimų laikotarpiu veikia kaip komitetai, o ne rinkimų laikotarpiu – kaip asociacijos tokiu pat pavadinimu, gali ramiai sau prašyti panaudos, ir jiems bus suteikiama. Vis dėlto nepadaryti namų darbai Seime, kad būtų suvienodintos visos rinkimų komitetų ir partijų politinio dalyvavimo politiniame gyvenime sąlygos. Čia atsiranda išlygos ir nevienodos tiek partijų filialų, tiek ir rinkimų komitetų galimybės. Todėl aš sakyčiau, kad tokia išlyga būtų, juo labiau kol nesutvarkyta visa savivaldybių rinkimų teisinė bazė ir išlygos rinkimų komitetams tiek dėl finansavimo, tiek dėl galimybių gauti patalpas panaudos būdu. Manau, kad vis dėlto reikėtų atmesti šį veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia būti nuoširdiems ir atviriems ir pasakyti, kad nei čia labai daug sutaupysime valstybės lėšų, nei čia labai daug partijos realiai praras, nes sistema veikia taip, kad Seimas leidžia, o savivaldybės sprendžia. Tai Vilniuje, kur patalpos yra kelis kartus, o kartais net ir keliasdešimt kartų brangesnės negu rajonuose, jau seniai partijos nuomojasi ir nuomojasi rinkos kaina, nes Vilniaus savivaldybė yra nusprendusi, jog visiems sąlygos turi būti vienodos. Kaune taip pat jau praeitą kadenciją patalpos iš partijų, kiek pamenu, buvo paimtos, ir čia ir konservatoriai, ir kitos partijos, mano supratimu, gyvena rinkos sąlygomis. Iš esmės kas čia belieka? Tai principo reikalas. Ir jeigu jau valstybė skiria lėšų, iš tiesų būtų skaidriau partijoms už tas lėšas nuomotis. Iš tiesų svarbu, kad nesustotume ties partijomis, bet peržiūrėtume nuosekliai, kaip visas turtas yra naudojamas, ir tas turtas, kuris nėra konkrečiai susijęs su viešųjų paslaugų teikimu, iš esmės turėtų būti parduotas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, vis dėlto reikia apsispręsti, kad partijoms neturėtų būti suteikiama privilegijų, ir norėčiau pritarti Mykolui, kuris siūlo peržiūrėti ir kitas organizacijas, kurioms neturėtų būti suteikiamos sąlygos. Aš pasisakau už šį veto.
PIRMININKAS. Motyvai baigti. Gerbiami kolegos, skaitau Statuto 167 straipsnio „Grąžinto įstatymo priėmimas“ turinį: grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, kokį Seimas priėmė. Ir tai yra pirmasis balsavimas arba, populiariai sakant, atmesti veto.
Kas pritaria, kad įstatymas liktų toks, koks buvo priimtas, balsuoja už, tie, kurie mano, kad kitaip, tegul balsuoja kitaip.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 15, prieš – 66, susilaikė 6 Seimo nariai. Tai reiškia, kad toks sprendimas nepriimtas.
Toliau skaitau 167 straipsnio 3 dalį: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Taigi už tą variantą, kurį siūlo Prezidentas. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už Prezidento siūlomą pataisytą variantą, kiti – kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2622) priimtas su Prezidento pataisomis. (Gongas)
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu pasakyti, kad yra Teisės departamento teisinga pastaba, kad Prezidento dekretu išbraukus vieną poziciją liko klaidų nuorodose. Reikėtų redagavimo metu tą klaidą ištaisyti, nes mes komitete negalėjome to padaryti.
PIRMININKAS. Taip, jūsų pastaba teisinga.
12.09 val.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630GR. Svarstymas. Taip pat kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę pareikšti komiteto nuomonę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Analogiškai kaip dėl prieš tai buvusio įstatymo vakar komitetas svarstė Prezidento dekretą ir jame pateiktus pasiūlymus ir priėmė sprendimą pritarti dekretu grąžintam pakartotinai svarstyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymui su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai.
Priėmimas. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą noriu priminti unikalią Prekybos, pramonės ir amatų rūmų situaciją, tai yra dėl turto negrąžinimo būtent šiems rūmams, priminti jų ilgametę istorinę tradiciją. Vis dėlto tai – iš tarpukario ateinanti organizacija, kaip ir Žemės ūkio rūmai. Tačiau Žemės ūkio rūmai susitvarkė savo patalpų klausimus: vienus pastatus atgavo, dėl kitų jiems buvo kompensuota Komunistų partijos turtu. O Prekybos, pramonės ir amatų rūmai tokių įstatyminių išlygų neturėjo ir, skirtingai negu gyventojai, ar religinės organizacijos, ar kitos organizacijos, tiesiog neturėjo galimybės susigrąžinti priklausančio turto. Aš manau, kad galimybė suteikti jiems patalpas panaudai, iš dalies net ir vykdant valstybės funkcijas, bent kažkiek kompensuotų tą netektį ir tuos įsipareigojimus, kurių neįvykdė valstybė. Man atrodo, ši išlyga galėtų būti įstatyme, bet, aišku, jums apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų keista logika. Ką tada kalbėti apie Tautininkų partiją, kuri atsikuria? Jūs norite pasakyti, iki 1940 metų šita partija neturėjo turto? Turėjo. (Balsai salėje) Be abejo, turėjo. Jeigu kalbame apie Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, ką jie bendro turi su ta prieškarine asociacija? Tai yra verslo subjektai, kurie būtent perėmė tą seną pavadinimą, bet pats turinys yra visai kitas. Jeigu mes kalbame apie verslo asociacijas, yra ne viena asociacija, kuri vienija verslo įmones. Ir mes kalbame apie labai jautrią sritį, tai yra verslą, tai yra komercija. Jeigu mes dabar prisidengdami tuo istoriniu teisingumu sakome: Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra lygesni už lygiuosius, tada tikrai kyla klausimas, kodėl taip atstovaujama šiai verslo asociacijai ir norima šiai verslo asociacijai sudaryti šiltnamio sąlygas? Ir po to, kai šiame Seime partijos pademonstravo savo demokratinį brandumą, man atrodo, nesuklupkime ant to nedidelio grumstelio.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt gavote daug kas raštą, ir aš suprantu, kad šį kartą balsavimas pasikeis dėl tam tikrų aplinkybių negu aną kartą. Bet tik dėl tam tikrų aplinkybių, ne dėl to, kad dauguma taip galvoja, bet dauguma esate pastatyti prieš kai kuriuos kitus faktus. Čia, aišku, jūsų reikalas.
Bet norėčiau pasakyti, kad vis dėlto jie yra išskirtiniai. Kas daugiau prisimena priešaušrį, apskritai buvo kalbama apie tai, kad bus vieni Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tačiau Lietuvoje atsirado keletas verslo stipruolių, kuriems netiko tas bendrumas, norėjo būti išskirtiniai, sukūrė kitas asociacijas, ir taip viena sistema, kurią buvo galvojama montuoti kaip Vokietijoje (privaloma narystė Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose), buvo išardyta. Bet imkite modelius, kur iš tikrųjų Prekybos, pramonės ir amatų rūmai stiprūs, – ir švietimo sistemos funkcionavimas geresnis, nes yra vienas užsakovas… ypač versle, ruošiant specialistus.
Šiuo metu Prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi keletą deleguotų funkcijų, ir ne tik savo nariams. Jie atlieka tas funkcijas valstybės vardu ir tiems juridiniams asmenims, kurie nepriklauso tai asociacijai. Pretekstas yra ir, manau, jį galima palaikyti. Be to, aš galiu pasakyti: kaip ir Panevėžyje, taip ir Utenoje Prekybos, pramonės ir amatų rūmai vieninteliai, kurie organizuoja parodas, kurie dar rūpinasi verslo parodomis ir supažindina su verslo pasiekimais vietinius žmones. Jie viešajame gyvenime dalyvauja daug aktyviau negu kitos asociacijos, aišku, aš nieko neturiu prieš jas, bet Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra arčiausiai žmonių esanti verslo asociacija, kuri atlieka ir valstybės funkcijas. Todėl aš siūlau palikti įstatymą tokį, koks buvo priimtas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Šiandien man tenka dirbti Vyriausybės advokate. Vyriausybės pateiktame projekte yra numatyti labai aiškūs pagrindai įvairioms pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurio vykdo valstybės deleguotas funkcijas, taip pat toms funkcijoms vykdyti gauti ir valstybės arba savivaldybių turtą. Čia labai dažnai kalbama ir primenama, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai vykdo valstybės deleguotas funkcijas. Tai yra tiesa, tačiau, kalbant apie bendrą veiklų nomenklatūrą ir mastą, tai tikrai nėra pagrindinė šių rūmų veikla ir kai turto suteikiama daugiau negu valstybės deleguojamo darbo, akivaizdu, kad atsiranda ir tam tikrų konkurencijos iškraipymų ir kitų netolygumų.
Todėl aš tiesiog noriu patikinti kolegas Seimo narius, kad tai veiklai, kurią rūmai vykdo kaip valstybės deleguotą veiklą, jie turto savo toms funkcijoms vykdyti iš valstybės galės gauti bendrais pagrindais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, balsuosime. Vėl primenu, kad pirmiausia balsuojame už tą projektą, kuris buvo priimtas Seimo, tai yra be Prezidento siūlymų. Taigi pirmasis balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas projektas, kuris buvo priimtas jau anksčiau?
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 9, prieš – 65, susilaikė 12 Seimo narių. Taigi projektas yra nepriimtas.
Pagal 167 straipsnio 3 punktą dabar balsuosime už tai, ką siūlo Prezidentas savo pataisomis. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2630) priimtas. (Gongas)
Patarėjas J. Neverovičius dar važiuoja, todėl imsime tolesnius klausimus.
12.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3742 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija vietoj V. Rinkevičiaus siūlo, kad Seniūnų sueigoje šiai frakcijai atstovautų L. Matkevičienė, todėl prašome šį pakeitimą įrašyti. Ir kadangi pasikeitė „Tvarkos ir teisingumo“ pavadinimas – „Suvereni Lietuva“, prašome įrašyti papildomai šiuos žodžius prie V. Kamblevičiaus pavardės.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Ačiū, Pirmininke. Norėjau paklausti, ar savo noru V. Rinkevičius išėjo, ar privertėte išeiti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Viskas šiame Seime vyksta savo noru ir laisvu Seimo mandato principu. Taigi iš tikrųjų jūsų klausimas patikslina, kad jokios prievartos nėra, o Seniūnų sueiga formuojama griežtai pagal Statuto 28 straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, kviečiu pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3742) priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3743 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3743. Pateikimas. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos teikimu ir Seimo narės prašymu, L. Staniuvienė prašo būti išbraukiama iš šios komisijos, todėl prašome pirmiausia pakeisti komisijos narių skaičių iš 10 į 9 ir iš šioje komisijoje dirbančių Seimo narių sąrašo išbraukti L. Staniuvienę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas nenori. Kolegos, prašom pritarti po pateikimo. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Siūlau pritarti po svarstymo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritarėme.
Ir priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3743) priimtas. (Gongas)
12.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-3744 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-3744. Pateikimas. Pranešėja – taip pat R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji, štai dar vienas Seimo nutarimas ir dabar jau paskutinis šiuo kartu. Tėvynės sąjunga pagal turimą kvotą į Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją jau seniai buvo pasiūliusi R. Martinėlio pavardę dėl jo galimybės dirbti šioje komisijoje. Vis mes nerasdavome galimybės grįžti prie šios komisijos sudėties. Dabar žinome, kad šioje komisijoje Seimo statuto nustatyta tvarka gali dirbti septyni Seimo nariai, ir pagal mūsų turimas kvotas R. Andrikis iš Mišrios Seimo narių grupės išsibraukia, tad septyni Seimo nariai toliau tęstų darbą, kartu su jais – ir R. Martinėlis. Todėl prašau pritarti šiam Seimo nutarimui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Kolegos, pritariame po pateikimo? Pritariame.
Svarstymas. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Seimo nutarimui (projektas Nr. XIIIP-3744). (Gongas)
12.25 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl profesinių mokyklų tinklo pertvarkos“ projektas Nr. XIIIP-3745 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl profesinių mokyklų tinklo pertvarkos“ projektas Nr. XIIIP-3745. Pateikimas. Pranešėjas – T. Tomilinas. Maloniai kviečiu.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai nemaloni situacija, tikrai nenorėčiau teikti šitos rezoliucijos. Nėra labai įprasta, kad valdančiosios frakcijos atstovas rezoliucijomis bando bendrauti su Vyriausybe, su ministerija, bet, deja, kito kelio tiesiog neturiu. 25 ar 23 parašai vien tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Aš sąmoningai nerinkau jokių kitų frakcijų parašų, kad nebūtų jokių spekuliacijų, kad čia yra kokia nors opozicijos vien kova ar kokie nors interesai.
Tiesiog noriu konstatuoti, kad profesinių mokyklų pertvarka vyksta seniai, jūs puikiai žinote tą specifiką, bet šiandien yra daugiau klausimų negu atsakymų ir bendravimas su Švietimo ministerija, atsakinga už tą sritį, normaliai nevyksta. Todėl aš pasiūliau gana lakonišką ir aiškų tekstą, kuris iškeltų visas problemas viešai, visus akcentus ir pasiūlytų iš esmės pagerinti derinimo procesą su Seimu, nes profesinių mokyklų tinklas nėra vien tik specifinė švietimo sritis. Kaip jūs žinote, dalis tų mokyklų yra susijusios su žemės ūkiu, tai natūraliai paliečiama ir kita sritis – žemės ūkio politika.
Bet visai netoli, čia pat, yra mūsų apskritai bendroji regioninė politika, čia pat yra bendrojo plano klausimai, nes šiandien, kaip jūs žinote, yra rengiama nauja bendrojo plano koncepcija. Joje taip pat yra dvi alternatyvos: ar mes einame didesnės centralizacijos link Lietuvoje, ar vis dėlto pasirenkame decentralizuotos šalies scenarijų. Į tuos klausimus nėra atsakyta, mes tą koncepciją svarstysime rudenį.
Tačiau visos optimizacijos ir reorganizacijos kažkodėl eina visu pagreičiu, visu greičiu ir kartais yra anekdotinių situacijų. Pavyzdžiui, Pasvalio rajone Joniškėlio mokykla yra prijungiama prie Panevėžio, kai tam prieštarauja ne mokykla, ne direktorius, ne kokia nors tėvų bendruomenė ar kas nors, o visa Pasvalio savivaldybė. Visa Pasvalio savivaldybė sako labai aiškiai: mes norime mokyklos, mes ją išlaikysime kartu su, žinoma, nacionaline dotacija, mes toje mokykloje uždirbame pinigų iš auksinės žemės, kurią turime Pasvalio rajone, nes jūs puikiai žinote, kas yra Pasvalio rajonas ir koks derlingumas ten yra, ten rengiami traktoristai ir jiems reikia žemės. Tai yra visiškai natūralu. Deja, Švietimo ministerijai paaiškinti nepavyko, kad traktoristams reikia žemės tam, kad išmoktų vairuoti traktorių.
Jeigu tai yra Švietimo ministerijos… jeigu tai yra aukštoji matematika, tai man tai yra kaip du plius du. Todėl man tenka surašyti tokią rezoliuciją ir pasiūlyti atnaujinti konsultacijas, pakoreguoti profesinių mokyklų pertvarkos tinklą, jokiu būdu nestabdyti proceso, mes gerbiame Vyriausybės norą optimizuoti, viskas gerai, ir stiprinti regioninių plėtros tarybų vaidmenį priimant sprendimus dėl tinklo. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Tumėnas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Tomai, ne traktoristas, masažistas, o traktorininkas, masažuotojas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atleiskite, atsiprašau. Galiu pripažinti savo klaidą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Priminsiu, kad klausti ir atsakyti yra skirta 10 minučių. Maloniai prašyčiau visus labai greitai klausti ir trumpai atsakyti. Klausia Seimo narys J. Razma. Ruošiasi J. Džiugelis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar buvo premjero pakartotinio skyrimo procedūra, ir aš manau, kad jūsų frakcija turėjo visas galimybes svarstydama išsiaiškinti dėl tų profesinių mokyklų tinklo formavimo principų ir išsireikalauti iš premjero reikiamų sprendimų. Dabar šiek tiek, gal sutiksite, juokingai atrodo, kai mes Seime priiminėjame rezoliuciją, kuri šiaip Vyriausybės neįpareigoja, nėra toks įpareigojantis dokumentas. Kodėl jūs neišsireikalavote iš premjero to, ko reikia? Kokia yra jūsų frakcijos politinė valia? Ar bandėte tai daryti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Jurgi, patikėkite, bandėme, apie du mėnesius trunka bandymai, pokalbiai. Yra konceptualus nesutarimas, ypač su ministru. Nėra kalbėjimosi, ir aš prašau jūsų pagalbos, nes aš taip ir pasakiau ir premjerui, ir ministrui, kad aš būsiu priverstas daryti tokį žingsnį Seime ir prašyti kolegų pagalbos, nes kitaip neišeina. Dėl to aš esu labai nuoseklus, aš tikrai nenorėjau šito daryti, bet kito kelio nėra.
PIRMININKAS. J. Džiugelis išsibraukė. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėčiau jūsų paklausti, kas jūsų frakcijoje atsakingas už švietimą, apskritai už švietimo reformą: ar T. Tomilinas, ar gerbiamas akademikas E. Jovaiša, kurio parašo čia nėra? Ar E. Jovaiša atsakingas tik už tas vietas, kur nepasiseka? O kur pasiseka, nesakysiu kas. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes tikrai derinome ir su ponu E. Jovaiša, šiandien mūsų frakcijoje vyko balsavimas dėl šios rezoliucijos. Nėra čia jokio mūsų nesutarimo. Aš pabrėžiu, rezoliucija neskirta pertvarkai žlugdyti. Mes norime tik didesnio regioninės plėtros tarybos balso, mes norime koreguoti… didesnio Seimo vaidmens ir taip toliau. Dėl to mūsų nuomonė su profesoriumi sutampa.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, ar po šios rezoliucijos laukiate stebuklo – ministras ateis ir iš karto priims tai, kas parašyta rezoliucijoje, ar gal paprastesniu keliu eiti? Dabar frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ blaškosi, ieškodama ministro posto, gal iš karto pasiūlyti švietimo, ir būtų išspręsta problema?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš jums atvirai pasakysiu, jūs tikrai poną ministrą A. Monkevičių pažįstate daug geriau negu aš. Jūs su juo dirbote anksčiau, ir man patarimus galite bet kada pateikti. Aš tikiu normalaus bendravimo galia, aš tikrai esu nuoseklus, labai prašiau ir sakiau, koks bus veiksmas, jeigu to mano atviro prašymo neišgirs. Tai tą veiksmą aš dabar darau ir labai prašau jūsų pagalbos. Manau, kad sustačius tam tikrus taškus ant i, mes tą dialogą turėsime, nereikia čia būtinai visko suasmeninti ir sakyti, kad čia yra tik dėl asmeniškumų. Ne, čia yra principiniai dalykai, požiūris į regioninę plėtrą, klausimas dėl trumposios grandinės aspektų ir mūsų programinių siekių. Manau, kad mums pavyks įrodyti ministrui, kad reikia į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi L. Balsys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas kolega, jūs tikrai čia atvėrėte naują vidinio dialogo žanrą, įtraukiant ir opoziciją į tai. Jeigu jums rūpi profesinio rengimo sistemos pertvarka, dėl kurios turite kritiškų pastabų, ir norite, kad Seimas įeitų ir dalyvautų tame procese, ar ne geriau tada ir perkelti į Seimą tą diskusiją dėl esminės pertvarkos? Čia neužtenka tik tokių kosmetinių pakeitimų, nes dėl profesinio rengimo reikėtų svarstyti klausimą, kas užsakovas? Ar tai yra verslas – ūkis ir panašiai, kaip vyksta Vokietijoje, ar mes paliekame švietimo sistemos reformą ir tada kaip švietimo dalį pagal planus, pagal viską, nebūtinai reaguojant lanksčiai į ekonomiką. Bet tada reikia išsamių diskusijų ir ilgalaikio sutarimo tarp politinių partijų. Tai gal tada keičiame šią jūsų rezoliuciją ir sudarome tokią ilgalaikės strategijos koaliciją, bet jau čia, Seime.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi šiandien yra paskutinė diena, ir mes kalbame apie rugsėjį, kai duris atvers arba neatvers kai kurios mokyklos, aš labai jūsų prašau šiandien nepalikti klausimo nebaigto. Tai yra politinės valios išraiška ir, be jokios abejonės, tai, ką kalba ponas R. J. Dagys, ir įvyks. Jeigu mes priimsime šią rezoliuciją, neišvengiamai tema bus grąžinta į Seimą. Aš tikrai tikiuosi ir mūsų komiteto, ir, žinoma, Švietimo ir mokslo komiteto aktyvesnio vaidmens šioje diskusijoje. Dėl kokios nors papildomos parlamentinės kontrolės strategijos rengimo – mes viską galime, viskas mūsų rankose, bet aš prašau padaryti bent pirmą žingsnį.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys. Ruošiasi J. Baublys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš asmeniškai pritariu profesinio mokymo būtinybei ir sistemos aiškumui ir išlaikymui. Bet čia kolegos užsiminė apie tokį naują žanrą parlamentinės demokratijos. Jeigu aš teisingai supratau, jūs pagilinkite dar sykį, išplėtokite mintį.
Jūs, valdančiosios daugumos atstovas, surinkote valdančiosios daugumos parašus ir kreipiatės į opoziciją ir visą Seimą, prašydami pagalbos, nes nesusikalbate su savo Vyriausybe ir ypač premjeru S. Skverneliu. Tai gal galėtumėte išplėtoti tą mintį labiau, kodėl nesusikalbate: ar premjeras, ką tik iš naujo paskirtas, nesiskaito su frakcija, ar visiškai neklauso jūsų, ar jo kiti argumentai, jūs turite ideologinių skirtumų? Kur čia šuo pakastas? Iš tikrųjų tai naujas žanras ir gal visai įdomus. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už suktą klausimą. Taip. Atsakymas yra taip, yra ideologinių nesutarimų, taip, yra skirtingų požiūrių į pertvarką. Ta pertvarka – labai seniai vykstantis procesas, ne viena politinė dauguma ėjo per tai, galbūt diskusija nebuvo tokia vieša, galbūt buvo kokių nors susitarimų frakcijų viduje. Nematau didelės problemos, kad mūsų frakcija prašo arba kreipiasi į visą Seimą, prašo įsitraukimo, didesnio viešumo svarstant vieną ar kitą svarbų klausimą.
Aš tikrai nenoriu slėpti, kad ir mūsų frakcijos viduje, ir, be jokios abejonės, Vyriausybė yra atskira valdžios šaka, todėl visiškai natūralu, kad ji bet kokiu klausimu gali turėti savo poziciją. Manau, niekam nebus nenaudinga, jeigu diskusija vyks viešai, normaliai, įsitrauks visuomenė, jūs esate visuomenės atstovai, pateiksite savo matymą. Bet, mano galva, iš tikrųjų tokia pertvarka, kuri šiandien vykdoma, neatsižvelgia į labai svarbius mūsų programinius aspektus. Tai yra regioninės plėtros prioritetas, tai yra trumposios grandinės klausimas, tai yra apskritai žemės ūkio politikos vizija, orientuota į daugiau žmonių, o ne į grynai ekonominį augimą. Šiuo atveju yra apie ką kalbėti, yra apie ką kalbėti Seime ir aš noriu tą diskusiją pradėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote vieną profesinę mokyklą, kad ten reikia spręsti. Ar ši jūsų rezoliucija palies ir kitas mokyklas, kadangi yra tikrai daug nepatenkintų? Ir Aukštadvario profesinės mokyklos kolektyvas, turbūt jums žinoma, nesutinka su to tinklo pertvarkymu, ir panašiai. Ar jūs ketinate peržiūrėti visą tinklo pertvarkymą, ar tik kai kurių mokyklų ir kaip šios rezoliucijos priėmimas atsilieps Aukštadvario ir kitoms mokykloms? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš rezoliucijoje kalbu tik apie bendrus principus ir ko trūksta. Mes matome per daug žinybiškumo, per daug Švietimo ministerijos ir per mažai kitų ministerijų požiūrio kitu kampu. Mes kalbame apie bendrąjį planą, kurio du raidos scenarijai tik rudenį bus sprendžiami, ar vieną, ar kitą pasirinksime mes, kaip Seimas. Mes kalbame apie tikrai horizontalius klausimus ir tikrai tai nėra vienos ar kitos mokyklos vien tik problemos.
Beje, aš nesu šių sričių specialistas, aš iliustruodamas pateikiau keletą pavyzdžių, kur galbūt jau rugsėjį bus tie blogi sprendimai, bet mano raginimas Vyriausybei yra visiškai universalus, jis palies ir jūsų minimą mokyklą, ir tas mokyklas, kurios rengiamos pertvarkai 2020 metais. Pavyzdžiui, mes galime paminėti Lazdijų rajoną ir taip toliau. Atverdamas diskusiją, konceptualią diskusiją, kaip mes turime pertvarkyti, kaip tai dera prie mūsų valstybės raidos strategijų, prie bendrojo plano, kokį požiūrį mes propaguojame į žemės ūkį ir regioninę politiką, aš manau, kad darau gana neutralų veiksmą, ir šiuo atveju galutiniai sprendimai gali kartais būti ir nenaudingi vienai ar kitai mokyklai, ne visus interesus įmanoma patenkinti. Taip, optimizacija yra neišvengiama, bet kaip mes ją darome, su kuo deriname, kaip įgaliname regioninės plėtos tarybas, ar net be jų pritarimo darome sprendimus? Kodėl ministerijoje… (Balsai salėje) vienas ar kitas valdininkas nusprendžia už visą regioną, kaip turi viskas atrodyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, yra likę du nepaklausę. Aš siūlau pritarti, kad jie galėtų paklausti. Ačiū už pritarimą. Kviečiu klausti A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, aš išties linkęs pritarti jūsų rezoliucijai, nes jeigu nepavyksta kad ir daugumai susitarti, matyt, reikia prašyti viso Seimo pagalbos pajudinti tą problemą.
Aš dėl Joniškėlio žemės ūkio mokyklos. Išties buvo daug bandymų ją reorganizuoti, siūlant mechaniškai prijungti prie Joniškėlio gimnazijos, bet pasipriešino gimnazijos bendruomenė. Dabar siūlymas prijungti prie Panevėžio, nieko nekeičiant, be investicijų, yra tos mokyklos žlugdymas, nes pastatai apleisti, daug metų niekas neinvestavo, mokomasi su technika, su kuria jau niekas nedirba ir panašiai. Kaip jūs manote, ar mechaninis prijungimas, kad ir prie Panevėžio kolegijos, neskiriant investicijų, nemodernizuojant įrangos, faktiškai nereiškia mokyklos žlugdymo?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tokių abejonių yra. Aš tikrai negaliu labai kompetentingai dėl kiekvienos mokyklos kalbėti, bet būtent šiuo klausimu aš ir rėmiausi, kai pasakiau, kad diskusija regione vyksta, verda. Mokyklos bendruomenė ir, svarbiausia, Pasvalio savivaldybė (tai yra autonominė valdžios šaka, kitaip kalbant, mes turime gerbti savivaldos savarankiškumą), savivalda aiškiai pasakė, ko reikia ir ko nereikia. Ir mes negalime negirdėti savivaldos nuomonės. Jeigu tai yra tik mokyklos bendruomenė, jeigu tai yra tik vienas direktorius – visai kita istorija. Bet kai mes kalbame apie savivaldos poreikį ir sprendimą, negirdėjimą jo ministerijoje, tikrai yra pakankamai keista.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš nesuprantu, jau baigiasi kadencija, liko metai. Ką jūs veikėte tuos trejus metus? Atėjote kaip profesionalai ir prabudote, kai baigiasi kadencija? Tai viena klausimo pusė.
Antras momentas, jūs sakėte, kad jūs ne viską čia gerai išmanote dėl tų klausimų. Aš noriu paklausti: Švietimo ir mokslo komitetas su gerbiamuoju E. Jovaiša nesvarstė? Aš taip suprantu: tiek E. Jovaiša, tiek jo komitetas yra neįgalūs spręsti šias problemas, ir jūs jiems pradedate padėti. Teisingai aš supratau?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš atsakysiu. Labai ačiū už klausimą. Tikrai nėra taip, kad buvusios žemės ūkio profesinės mokyklos yra ne vien švietimo srities valdymo objektas, tai yra akivaizdu. Kaip aš minėjau pradžioje, mes kalbame apie platesnį įvairių politikų sąveikos momentą, kai mes turime regioninės politikos aspektą, mes turime aplinkosauginės politikos aspektą, kalbant apie teritorijų planavimą. Mes kalbame apie žemės ūkio politiką ir taip toliau. Kai sueina į vieną tašką daug sričių, mes negalime palikti vien Švietimo ir mokslo komitetui visus galutinius sprendimus padaryti, nes taip ne visai darnu ir ne visai tvaru. Todėl ir keliame klausimą šiek tiek anksčiau, kad matytume skirtingų požiūrio taškų vaizdą ir galėtume daryti galutinius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į klausimus. E. Pupinis užsirašė diskutuoti. Kviečiu kalbėti trumpai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai palaikysiu šią rezoliuciją, bet man labai įdomu ne tai, ką darys ministerija, bet kuo šis spektaklis baigsis. Suprantama, turint ministeriją savo rankose ir darant tokius spektaklius, galbūt politiškai iš pirmo žvilgsnio galima gauti politinių dividendų, bet tai tikrai apsirikimas. Nebent gerbiamas T. Tomilinas gaus sau dividendų, tačiau jis gaus tą, galima sakyti, savo partijos sąskaita. Turime galų gale susitarti, kas vadovauja tai švietimo reformai. Ir tas spektaklis, kai jūs išeinate su tokiu lapuku, kur parašyta, kad Vyriausybės vykdomą struktūrinę švietimo reformą kaip ir palaikote, bet vieną iš dalių jūs norite stabdyti… Na, savaime suprantama, tą jūs turėjote žinoti anksčiau. Negi jūs negalite diskutuoti su ministru, negi negalite kalbėtis apie tuos reikalus iš anksto? O šiuo metu, baigiantis sesijai, jūs ateinate su tokiu lapu ir galvojate, kad sustabdysite kažkokį pertvarkymą. Aš suprantu politinį gestą, bet niekaip nesuprantu, kaip galima nesiskaityti su komiteto pirmininku. Iš tikrųjų dar neseniai kalbėjome apie tas reformas ir, galiu pasakyti, premjeras, atėjęs čia, į tribūną, pristatydamas švietimo dalį kaip vieną iš dalių paminėjo, kad vykdoma švietimo sistemos pertvarka, ir jis tai parodė kaip sėkmę. Jūs šiuo metu bandote galbūt politiškai daryti kokį nors žingsnį prieš tai, ką kalba premjeras.
Norėčiau dar vieną akcentą pasakyti. Gerbiamieji, iš tikrųjų spręskite kitą problemą turėdami daugumą. Jūs sužlugdėte Žemės ūkio universitetą. Pasižiūrėkite, kas ten darosi, nesurenkamos grupės. Vytauto Didžiojo universitetas kol kas surinko 7 % mažiau kandidatų, o žemės ūkio sistema visai sužlugdyta. Tai ką jūs galėsite paaiškinti savo rinkėjams, ypač valdantieji valstiečiai, kai iš viso toje srityje tuoj nieko neliks? Čia rūpesčių yra daugiau, ne tik dėl šios rezoliucijos.
Bet aš sakau – aš palaikysiu tą rezoliuciją. Kalbėkitės, bet iš tos kalbos nežinau… Arba jūs sustabdysite visą švietimo sistemos pertvarką, reformą, kuri šiuo metu vyksta, nes vyksta ji dėl tam tikrų problemų. Niekam ne paslaptis, iš tikrųjų nemažai profesinių mokyklų gyvena, trečią ar ketvirtą kartą permokydamos tuos pačius asmenis, o pernai mes priėmėme įstatymą, kuris uždraudė tą daryti, uždraudė trečią ar ketvirtą kartą stoti į profesines mokyklas. Bet tai buvo jūsų pasiūlymas, jūsų iniciatyva. Dabar jūs ateinate su rezoliucija prieš savo buvusias iniciatyvas. Vadinasi, uždarėte vienus vartus, o dabar norite kažką pasakyti savo raštu, iš kurio nieko negalima suprasti. Sėkmės jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs išsakėte ir motyvus? Gerbiami kolegos, po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, pirma, priimti rezoliuciją be pataisų. Motyvai dėl rezoliucijos, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, apskritai įdomūs žanrai čia vyksta. Pradžioje ne tik komisijas sudarėme, po to buvo rašomi laiškai partiečiams, dabar dar vienas žanras, tai yra rezoliucijos, norint priversti savo ministrą. Nors iš esmės aš tam, kas yra parašyta rezoliucijoje, kas vyksta su profesinėmis mokyklomis, visiškai pritariu. Jeigu mes nekreipsime dėmesio į tai, turėsime problemų. Žemės ūkio kraštas, gamina žemės ūkio produkciją, bet nerengia būsimų darbuotojų žemės ūkiui arba visokiais būdais bandoma tas mokyklas nugyventi, kaip nors išparduoti ir uždaryti. Todėl pritariu, bet žanras labai įdomus ir naujas Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami šios rezoliucijos iniciatoriai, šito teksto, kuris yra surašytas, niekaip kitaip negaliu pavadinti kaip tiesiog bėgimą nuo realybės. Nežinau, kiek jūs esate matę tos pačios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos analizę konkretaus regiono specialistų poreikio ir kaip tos konkrečios, sudėtingoje situacijoje esančios profesinės mokyklos sugeba lanksčiai atliepti darbo rinkos poreikius. Pastangų yra, rezultatas beveik neegzistuoja.
Pasižiūrėkite į šias dešimt ar daugiau vegetuojančių profesinių mokyklų – ten jau seniai yra išsivaikščiojimo nuotaikos. Jūs ir toliau siūlote valstybės mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti tai, kas neveikia. Buvo pasiūlytas būdas jungti dalyje miestelių, gyvenviečių su bendrojo ugdymo mokyklomis. Nė vienu atveju tai nepavyko, šešeri septyneri metai, skirtingos vyriausybės tai pabandė padaryti, bet nepasisekė.
Dabar siūlymas yra. Aš irgi ne visais atvejais ir ne dėl kiekvieno pasiūlyto sujungimo sutinku, kai kur aš nematau visiškos logikos, bet siūlymą jungti silpną mokyklą prie stipresnės kaip tik aš matau kaip šansą toms mokykloms atsitiesti. Čia buvo minėtas universitetų pavyzdys, žiūrėkite, silpnesnė Veterinarijos akademija prisijungė prie Kauno medicinos universiteto, ir sinergija buvo. Aš irgi panašiai šias profesines mokyklas matau. Bet, kolegos, jeigu jūs norite balsuoti už šitą rezoliuciją, jeigu jūs norite kvestionuoti realybę, nueikite į LAMA BPO, šių metų bendrą priėmimo sistemą, kur matyti profesinės mokyklos. Keliasdešimt, o kai kuriais atvejais keliolika iš 20 tūkst. valstybės finansuojamų vietų yra pageidavimai tose mokyklose. Tai ar ir toliau jūs norite tą status quo įšaldyti, aš nesuprantu jūsų logikos, juolab kad patys esate iniciatoriai, priklausantys valdančiai daugumai. Aš negaliu balsuoti…
PIRMININKAS. Laikas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …už tokią nepagrįstą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, mes bandome vieni kitus kritikuoti, tarsi valdantieji: mes čia nesusikalbame su ministerija ir Vyriausybe. Bet kalbant apie profesinio ugdymo mokyklas, ypač regionines, kaimo arba buvusias žemės ūkio profesines ugdymo mokyklas, tai susiję ne tik švietimo srities klausimu, bet ir su kitomis ministerijomis, tai yra ir Žemės ūkio ministerija, ir SocMinu. Tikrai reikia gerai išdiskutuoti. Silpnos mokyklos prijungimo prie stiprios rezultatus mes matėme. Silpnoji išnyksta, nes tai yra medžioklė mokinių arba vaikų, moksleivių, kad jie ateitų būtent į vieną ir kitą.
Šiandien matydami, kas vyksta toje kovoje, tikrai mes turime gana racionaliai įvertinti, kaip galima tas pačias profesinio ugdymo mokyklas panaudoti ne tik profesijai įgyti, bet taip, kad pasinaudotų bendruomenės. Mes daug metų kalbame apie trumpąsias maisto grandines, kurios teoriškai yra, bet praktiškai neveikia. Jos gali irgi prie to prisidėti. Kaip ir T. Tomilinas užsiminė, kai kurios profesinio ugdymo mokyklos pagal savo specifiką turi ir gamybos objektų, tokių kaip žemės, ir gali ne tik žemę panaudoti kaip mokymo objektą tiems patiems traktorininkams, žemės ūkio specialistams rengti, bet iš to galima dar papildomai uždirbti. Uždaryti, sunaikinti yra lengviausia, bet ar rytoj nereikės atkurti, čia yra kitas klausimas ir ar tai nebus brangesnis. Šiandien mes matome, kad poreikis į ateitį, vien žvelgiant į vaikų darželių poreikį…
PIRMININKAS. Laikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). …reiškia, kad vaikų skaičius didės.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Teikiantys šią rezoliuciją ir visi balsuosiantys už ją jau mato kitų metų rinkimus ir balsuoja už savo rinkėją, dėstytoją, mokytoją, bet negalvoja apie kaimo ateitį, mokinį. Mokiniai taip nebalsuoja. Bet kam mes pataikaujame? Šiandien valstybė negali išlaikyti visų šių mokyklų. Jungsime, nejungsime, sujungsime. Turime aiškiai pasakyti, kad štai bus šios mokyklos, dėstytojai važiuos į kitas mokyklas, gaus solidžius atlyginimus, bus moderni technika, modernios laboratorijos. Deja, šitos mokyklos neliks.
Štai aš matau kardinalų problemų sprendimo būdą, bet ne tokį, kuriam mes šiandien savo būsimiems rinkėjams sakome taip. Pamirštame būsimus rinkėjus, kvalifikuotus specialistus, kurių šiandien trūksta, nes jie neparengiami. Dar kas atsitinka, prisigalvojama visokių kursų, kurselių, finansuojamų iš valstybės, dar ir patys primoka, bet jų visiškai nereikėtų. Štai šios mokyklos teikia dar ir šias paslaugas. Galvokime apie tai ir priimkime sprendimus atsakingai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys. Atsiprašau, motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia pirmiausia kreipiuosi į opozicijos kolegas. Ne toks dažnas atvejis, kai valdančiųjų frakcijų atstovai kreiptųsi į opoziciją prašydami pagalbos. Šiuo atveju prašoma pagalbos gelbėti profesinio mokymo sistemą nuo Vyriausybės siautėjimo, reorganizuojant mokyklas nepasitarus su regioninės plėtros tarybomis, naikinant išsilaikančias ir atsiliepiančias į verslo poreikius geras mokyklas, taip sakant, jas kaip nors nelogiškai jungiant.
Iš tikrųjų, jeigu yra tokia situacija, kad Vyriausybė visiškai nebeklauso racionalių pastabų, aš tikrai kviečiu pagelbėti ir parodyti, kad visas Seimas yra susirūpinęs, ne tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Žinoma, tos valdančiosios frakcijos atstovams aš linkėčiau ne rezoliucijomis čia spręsti klausimus, o vis dėlto padaryti Profesinio mokymo įstatymo reikiamas pataisas, kuriomis būtų sukurti reikiami teisiniai mechanizmai jautriau spręsti tuos mokyklų reorganizavimo reikalus, kad būtų ir prievolė derinti su regionų plėtros tarybomis, ką mes čia rašome rezoliucijoje, ir aprašyti tam tikri principai, kaip tai būtų daroma, detaliau.
O dabar tikrai balsuosiu už, reikia pagelbėti, kai prašo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Sutinku, kad neįprastai atrodo, kai dalis valdančiųjų inicijuoja rezoliuciją, kuri skirta valdančiųjų interesams atstovaujančiam ministrui Vyriausybėje sustabdyti ir jo vykdomai profesinių mokyklų tinklo pertvarkai stabdyti. Bet, man atrodo, iš tikro blogiau neperžiūrėti tos pertvarkos. Tai, kad atsiranda politinės valios tarp valdančiųjų, man atrodo, tikrai nėra blogai, nes akivaizdu, kad ta profesinių mokyklų tinklo pertvarka yra ne kas kita kaip torpedavimas regioninės plėtros politikos.
Bet kodėl esu prieš? Todėl, kad per siaurai žiūrime. Aukštųjų mokyklų pertvarka iš tikrųjų reikalauja mūsų įvertinimo. Ar normalu, kad po to mistinio ir suabsoliutinto kokybės kartelės kėlimo praeitų abiturientų mes nepriskaičiavome 5 tūkst.? 5 tūkst. abiturientų neliko, neįstojo nei į aukštąsias mokyklas, nei į kolegijas. Mes dabar vėl girdime signalų iš aukštųjų mokyklų, kad kokybės kartelės suabsoliutinimas apriboja galimybę jauniems žmonėms likti Lietuvoje.
Jeigu būtų įrašyta dar dėl aukštųjų ir profesinių mokyklų tinklo pertvarkos, tikrai blogiau nebūtų, bet geriau pradėkime nuo pirmo žingsnio, o dėl aukštųjų mokyklų ir apskritai dėl pertvarkos švietimo sistemos ar nereikėtų mums pagalvoti Seime per klausymus, kuriuose dalyvautų ne vien tik Švietimo ir mokslo komitetas, bet ir kitų komitetų atstovai, nes ta problema yra daug platesnė.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Ačiū, Pirmininke. Aš asmeniškai kreipiuosi į valstiečius. Aišku, iš tikrųjų iškeltas klausimas yra labai aktualus, jį reikėjo seniai išspręsti. Mano patarimas jums būtų toks. Susirinkite visa frakcija, pakvieskite Švietimo ir mokslo komitetą, pasikvieskite švietimo ministrą ir šnekėkite valandą, dvi, tris, penkias, panašiai, kaip daroma renkant popiežių, kol geras dūmelis parūksta, tada problemos baigiasi. Jei jūs šito nepadarysite, rezoliucijomis problemų neišspręsite. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame (nuomonės išsakytos), ar priimame rezoliuciją be pataisų?
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 50, prieš – 3, susilaikė 26 Seimo nariai. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami Etikos ir procedūrų komisijos nariai, aš naudodamasis proga noriu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisijos posėdis įvyks iš karto po šito posėdžio, ne 14 val. 30 min., kaip buvo pranešta, bet anksčiau, nes plenarinis posėdis, atrodo, baigsis anksčiau. Tikrai kviečiu visus ateiti į 415 kabinetą, posėdis bus labai trumpas.
13.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3728(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija atliko labai atsakingą darbą ir suskaičiavo dėl R. Norkaus atleidimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 113, rasta biuletenių – 113, galiojančių – 109, negaliojančių – 4. Už – 103, prieš – 4, susilaikė 2. Išties nuoširdžiai dėkojame ir prašome Seimo Pirmininką padėkoti (Gongas) R. Norkui už labai atsakingą darbą, kurį jis šitiek metų atliko tarnaudamas teisingumui. (Plojimai)
R. NORKUS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami tautos atstovai, aš noriu jums nuoširdžiai padėkoti už tą galimybę, kurią turėjau pastaruosius penkerius metus, prisidėti prie Lietuvos teismų darbo gerinimo. Ne viskas pavyko, bet pastangos ir norai buvo patys geriausi. Tikrai manau, kad teismų veikla gerėja, prie to prisideda ne vien Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tai yra visų teisėjų, teismų darbuotojų darbo rezultatas, už kurį aš irgi visiems noriu nuoširdžiai padėkoti. Ačiū jums ir geriausios kloties. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame.
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Virginiją Liudvinavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3729(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Virginiją Liudvinavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 113, rasta – 113, galiojančių – 109, negaliojančių – 4. Už – 100, prieš – 4, susilaikė 5. Nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3729) skelbiu priimtu. (Gongas)
Gerbiamas Pirmininke, pasveikinkite naująją Apeliacinio teismo teisėją.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Labai ačiū. Nuoširdžiai visiems dėkoju.
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Viliją Mikuckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3730(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Viliją Mikuckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota – 113, rasta – 113, galiojantys – 109, negaliojantys – 4. Už – 96, prieš – 9, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3730) priimtas. (Gongas)
Kviečiame V. Mikuckienę. (Plojimai)
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aleną Piesliaką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3731(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Aleną Piesliaką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 96, prieš – 8, susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3731) priimtas. (Gongas, plojimai)
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vytautą Zelianką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3732(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Vytautą Zelianką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 72, prieš – 20, susilaikė 17. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3732) priimtas. (Gongas, plojimai)
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Agnę Tikniūtę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3733(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Agnę Tikniūtę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 17, susilaikė 13. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3733) priimtas. (Gongas)
Sveikiname. (Plojimai)
13.04 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, noriu prašyti jūsų pratęsti rytinio posėdžio darbo laiką ir leisti Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui J. Neverovičiui pateikti Miškų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Prezidento dekretu grąžinimas.
J. NEVEROVIČ. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite man visų pirma pasidžiaugti, kad po beveik penkerių metų galiu į jus kreiptis šį kartą kaip Prezidento atstovas. Šiek tiek gailiuosi, kad tas pirmas kreipimasis yra veto pristatymas.
Šis veto yra dėl Miškų įstatymo pataisos, kuri įtvirtina galimybę miško ūkio paskirties žemės sklypo savininkui nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, kad pirmumo teisę turintys asmenys pirktų ne tik parduodamą sklypą, bet ir kitus su parduodamu žemės sklypu besiribojančius žemės sklypus. Ta pataisa gali riboti pirmumo teisę turinčių asmenų, be kita ko, bendrasavininkių galimybes įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų, kuriuos jie galėtų įsigyti pasinaudodami pirmumo teise.
Mes matome, kad nėra aiškaus pagrindimo to pasiūlymo, įskaitant ir įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kodėl toks ribojimas nustatytas, ar turėtų būti nustatytas teisiniu reguliavimu. Bet aiškiai matome, kad yra bent jau dvi rimtos problemos. Tokia nuostata prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, kuris suponuoja principą, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Taigi vienodai turi būti saugomos tiek žemės sklypo savininko, tiek ir tokio sklypo bendrasavininkio nuosavybės teisės.
Antra problema, kad keičiamu teisiniu reguliavimu galėtų būti suvaržomos bendrasavininkių teisės įsigyti jiems pirmumo teise priklausančius žemės sklypus, nes parduodamo žemės sklypo savininkas galėtų įrašyti pardavimo sąlygą, reikalaujančią su parduodamu sklypu nupirkti ir su parduodamu sklypu besiribojančius žemės sklypus. Tokia sąlyga galėtų ypač pažeisti smulkesnių ar mažesnes pajamas turinčių bendrasavininkių nuosavybės teises, nes galėtų būti užkertamas kelias jiems iš viso tokius sklypus įsigyti. Todėl prašome šitą įstatymą svarstyti iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. S. Gentvilas klausia pirmasis. Ruošiasi M. Majauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Prezidento patarėjau, pritarsiu šitam veto. Jau komitete diskusijų metu buvo abejonių dėl šito įstatymo veiklumo. Aš tik noriu papildyti ir paklausti. Ar jums vetuojant buvo žinoma statistika apie tai, kad pirmenybės sandoriai yra masiškai apeinami tiek žemės įsigijimo sandoriuose, tiek miškų įsigijimo sandoriuose fiktyvaus dovanojimo būdu? Pavyzdžiui, vienas žemės ūkininkas, žemės pardavėjas dovanoja vieną tūkstantąją dalį kitam, tada jie tampa bendraturčiais ir taip kaimynas praranda teisę iš esmės įsigyti šitą sklypą. Lygiai tas pats įsigalioja ir dėl miškų, miškų sandoriuose, bet šita valdančioji dauguma arba naudojasi tuo, arba nesprendžia šitų problemų. Ar jums žinoma ši problema?
J. NEVEROVIČ. Taip, kai kalbėjomės su teisės patarėjais, viena bėda buvo akivaizdi – kad teikiant tokius pasiūlymus sukuriama galimybių apeiti įstatymą ir siekti visai kitų tikslų, negu galbūt buvo siekiama. Spėjame, kad toks pasiūlymas galbūt buvo teikiamas siekiant stambinti miško ūkius, bet, kaip ir jūsų pavyzdys rodo, deja, šitas pasiūlymas galėtų būti naudojamas pigiai išsipirkti bendrasavininkius… pažeidžiant jų teises. Todėl šiuo atveju ne tik teisininkų išvada, bet ir jūsų statistika patvirtina, kad mūsų sprendimas, Prezidento sprendimas, yra teisingas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. M. Majauskas. Nematau. K. Starkevičius. Prašome klausti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar vienas įstatymas. Aš paklausiau, jūs atsakėte, mes prieš tai diskutavome. Dabar atkeliaus kitas įstatymas – dėl miško ploto ribojimo. Ar dar neanalizavote, kaip žiūrėsite į šį įstatymą, ar Prezidentas jį pasirašys?
J. NEVEROVIČ. Jau pradėjome apie tai galvoti, tačiau kadangi tai dar nėra to įstatymo nagrinėjimo rezultatų pristatymas, kol kas nekomentuosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite atsisėsti. Pagal Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalį du – už, du – prieš. Motyvai. J. Razma. Prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad šiuo atveju tikrai reikia dar kartą apsvarstyti mūsų priimtą įstatymą, todėl kviečiu balsuoti už tai, kad svarstytume iš naujo. Manau, kad komitetas pasigilins, gal iš tikrųjų projektas geriau veiktų su Prezidento pataisa. Tai šitoje stadijoje tikrai kviečiu balsuoti už tai, kad svarstytume iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už tokią pačią poziciją, kad svarstytume įstatymo projektą iš naujo, – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Teisinga ir argumentuota Prezidento pastaba. Siūlyčiau greičiau ją realizuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame. Alternatyvus balsavimas: ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo – mygtukas „už“, ar laikyti įstatymą nepriimtu, vadinasi, lieka senasis įstatymas. Visi supratote? Balsuojame. Tai alternatyvus balsavimas, susilaikiusiųjų neturėtų būti.
Balsavo 77 Seimo nariai: vienbalsiai pritarėme, kad svarstytume įstatymą iš naujo.
Gerbiami kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nenumatomas. Noriu paklausti komiteto, žinau, kad jūs svarstysite per pietų pertrauką, ar galime rengti posėdį jau antrą valandą? Galime. Dėkoju. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Ne, čia yra… Gerbiami kolegos, tai yra Prezidento veto. Komitetas apsvarsto ir tada mes priimame sprendimą jau susirinkę į svarstymo ir priėmimo stadiją.
Ačiū. Rytinį posėdį baigėme. Susitiksime vakariniame posėdyje antrą valandą. Registruojamės. Prašom. (Balsai salėje) Taip, jūs teisingai pastebėjote, rytiniame posėdyje liko darbotvarkės 1-10 klausimas, jis perkeliamas į vakarinį posėdį. Po Miškų įstatymo svarstymo, tai būtų apie 14 val. 30 min.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Iki pasimatymo antrą valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.