LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektO Nr. XIIIP-2715

2018-11-07 Nr. 106-P-55

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis; Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Giriūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė.

            Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vedėja Vaida Balkuvienė, Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė, Investicijų skyriaus vedėja Laima Kvaraciejienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Jankauskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas, LKDK gen. Sekretorius Paulius Baltokas, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Dalė Bucevičienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Punsko valsčiaus viršaitis

V. Liškauskas

2018-10-22

Žinome, kad vyksta darbai dėl Lietuvos valstybės biudžeto, todėl nuolankiai

prašome finansiškai paremti Punsko savivaldybės lietuviškų mokyklų išlaikymą. Punsko valsčiaus savivaldybėje šiuo metu veikia Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 267 vaikai (203 lietuviškose klasėse ir 64 mokiniai lenkiškose klasėse). Vidugirių lietuviškoje pagrindinėje mokykloje mokosi 40 mokinių. Punske taip pat veikia vaikų darželis, kurį lanko 102 vaikai (89 lietuviai ir 13 lenkų).

2018 metais mokinio krepšelis buvo 4.095.669 zlotai, o išlaidos 6.277.400 zlotų. Pagal mūsų žinias išlaidos augs, nes mokinių skaičius mokyklose mažėja, o nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos uždarytos Lenkijoje gimnazijos ir „sugrįžo" aštuonių klasių sistema. Vidugirių pagrindinėje mokykloje įkūrėme septintą ir aštuntą klases.

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Punske veikia Punsko savivaldybės muzikos

mokykla, kurioje mokslus pradėjo 16 pirmokų.

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, nuolankiai prašome paremti Punsko savivaldybės švietimą apie 100 tūkst. Eurų kiekvienais metais, kad nereikėtų uždaryti artimiausioje ateityje lietuviškų mokyklų.

Pritarti

2.

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

P. Jegorovas

2018-10-01

2019 m. liepos 6 - 14 dienomis Panevėžyje vyks tradicinės 55-osios Baltijos esperantininkų dienos. Šis ilgametis ir gilias tradicijas turintis tarptautinis renginys vyksta kasmet nuo 1959 metų paeiliui Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. 2019 metais Baltijos esperantininkų dienos vyks jau 55-ąjį kartą.  Dienose dalyvaus per 300 dalyvių iš 30 Europos ir kitų pasaulio šalių.

Renginys yra skiriamas Lietuvos esperantininkų sąjungos įkūrimo 100-mečiui. Renginį organizuoja Lietuvos esperantininkų sąjunga kartu su Panevėžio esperantininkų klubu „Revo“. Jame dalyvaus Pasaulinės esperantininkų sąjungos, įvairių Europos esperantininkų organizacijų vadovai ir atstovai.

Svečių teisėmis dienose dalyvaus žymūs Lietuvos visuomenės, kultūros, švietimo atstovai, vyriausybinių struktūrų atstovai, žurnalistai.

Renginio tikslas - plėsti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, Lietuvos, Latvijos, Estijos tolesnė integracija į bendrą Europos kultūrinę erdvę, skatinti betarpiškus kontaktus tarp šio regiono gyventojų. Renginys taip pat pasitarnaus Lietuvos, Panevėžio bei apylinkių palankaus įvaizdžio formavimui bei jų kaip lankytinų turizmo objektų populiarinimui. Lietuva yra glaudžiai susijusi su tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo L.L.Zamenhofo gyvenimu ir veikla.

Renginio sąmata yra 177800 eurų.

Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių ir dėl to, jog vyksiantis renginys turi didelę visuomeninę reikšmę Lietuvos esperantininkų sąjunga prašo paremti finansiškai šį renginį 2019 m. šalies biudžete ( arba Švietimo ir mokslo ministerijos ar Kultūros ministerijos biudžetuose ) numatant ir tam skiriant 70000 ( septyniasdešimt tūkstančių ) eurų.

Siūlyti svarstyti Kultūros komitetui

3.

Panevėžio m. ikimokyklinių ugdymo mokyklų vadovų asociacija

2018-10-26

497 parašai iš 29 Panevėžio ikimokyklinio ugdymo mokyklų.

Pagal 2011 m. kovo 17 d. pakeisto LR švietimo įstatymo 2 str. 10 punktą lopšelio-darželio sąvoka pakeista į mokyklos sąvoką.

Pagal 2018 m. birželio 29 d. LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1395 ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo auklėtojo sąvokos neliko, atsirado sąvoka – mokytojas, dirbantis pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Lopšeliuose-darželiuose mokytojų (auklėtojų) etatinis darbo apmokėjimas įvestas seniai. 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedus etatinį darbo apmokėjimą bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams, atlyginimų augimas nepalietė mokytojų, dirbančių lopšeliuose-darželiuose.

Pateikiame atlyginimų vidurkių palyginimo Panevėžio m. savivaldybėje lentelę:

	Pradedantis mokytojas	Vyresnysis mokytojas	Mokytojas metodininkas
Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojas	847 Eur	987 Eur	1057 Eur
Mokytojas (auklėtojas), dirbantis pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas	548 Eur	641 Eur	699 Eur

Nuosekliai išanalizavus visą pateiktą informaciją, galima daryti prielaidą, kad lopšelio-darželio mokytojai (auklėtojai) galimai diskriminuojami kitų mokytojų atžvilgiu.

Kreipiamės su prašymu Valstybės biudžete numatyti lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlyginimų suvienodinimui su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimais.

Nesvarstyti

Pasiūlymas:

Siūlyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimo problemą spręsti sistemiškai, prašyti Švietimo ir mokslo ministeriją parengti atitinkamus siūlymus. Atsižvelgti į Seimo narių teikiamą siūlymą šiam Įstatymo projektui.

4.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas

N. Varnas

2018-11-05

Kolegijų studentų norminės pirmos pakopos studijų kainos dydis sudaro tik apie 60 proc. universitetų studentų norminės tos pačios pirmos pakopos studijų kainos dydžio. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau- LKDK), pabrėžia, jog tokia nelygiavertė ir nepagrįsta situacija tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį. Siekiant užtikrinti ne prastesnį tos pačios pakopos studentų parengimą kolegijose, taip pat sėkmingai tobulinti kolegijų veiklą, yra būtina nuosekliai priartinti ir suvienodinti kolegijų ir universitetų pirmos pakopos studentų norminę studijų kainą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis 2018 m. kolegijose buvo sudaryta apie 5 000 valstybės finansuojamų sutarčių. Siekiant užtikrinti, kad pirmos pakopos studijų kolegijų studentų norminė studijų kaina 2019 m. bent priartėtų prie pirmos pakopos universitetų studentų studijų kainos ir sudarytų apie 8-90 proc. universitetų studentų norminės studijų kainos dydžio, kolegijų studentų norminę studijų kainą vidutiniškai reikėtų didinti 400 Eur vienam krepšeliui.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį, stojančiųjų skaičius kolegijų sektoriuje beveik nekinta, todėl, jei nuo 2019 m. 5 000 stojančiųjų studentų būtų didinama norminė studijų kaina vidutiniškai po 400 Eur, papildomas lėšų poreikis sudarytų apie 2 000 000 Eur per metus.

Kolegijų studijų norminės studijų kainos didinimas yra būtinas žingsnis siekiant sėkmingai tobulinti kolegijų veiklą aukštojo mokslo pertvarkos kontekste. 

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Atsižvelgti į tai, kad numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. indeksuoti visų kursų studijų kainas, tam naudojant dėstytojų darbo užmokesčiui padidinti papildomai skiriamas lėšas. Šiam tikslui 2018 m. kolegijoms skirta daugiau nei 3 mln. Eur, 2019 m. numatyta antra tiek. Studijų kainos procentas (indeksas) sudarys apie 20 proc. ir priklausys nuo to, kokia dalis šių lėšų bus skiriama MTEP veiklai skatinti pagal rezultatus. Pažymėtina, kad koleginių studijų kainos nuo atitinkamų universitetinių studijų kainų skiriasi nuo 18 proc. socialiniuose moksluose iki 60 proc. technologijų, inžinerijos, informatikos moksluose. Tokius skirtumus didžiąja dalimi lemia skirtinga dėstytojų kvalifikacinė sudėtis.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Klaipėdos m. savivaldybės administracija 2018-08-23				Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendindama projektą „Irklavimo bazės (Gluosnių skg. 8) modernizavimas“ š. m. liepos 16 d. pasirašė rangos darbų sutartį. Rangos darbų sutarties vertė 1 183 304,51 Eur. Modernizavimo darbus planuojama užbaigti 2019 m. gruodžio mėn. Pagal rangovo pateiktą kalendorinį darbų grafiką, šiais metais planuojama atlikti 40 proc. visų modernizavimo darbų, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. šio projekto rangos darbams planuoja prisidėti ne mažiau kaip 40 proc. visos sutarties vertės. Prašome Jūsų surasti galimybę 2019 m. finansuoti Klaipėdos irklavimo bazės modernizavimo rangos darbus ne mažiau nei 60 proc. sutarties vertės.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas Komitetas siūlo skirti 100 tūkst. Eurų. Argumentai:  Kūno kultūros ir sporto departamentas iš Sporto bazių plėtros ir modernizavimo programos 2019 metais skiria 100 tūkst. eur. 2019 metais iš KKSD asignavimų planuojama finansuoti 19 sporto srities investicijų projektų, 2020 metais – 14 sporto projektų, 2021 metais – 13 sporto projektų, o KKSD 2021 metų asignavimai savivaldybėms mažėja iki 5 397 tūkst. eurų, todėl šiuo metu skirti didesnio finansavimo nėra galimybės. Norint skirti didesnį finansavimą ir finansuoti daugiau sporto objektų būtina didinti biudžeto asignavimus skiriant daugiau VIP lėšų sporto objektams.
2.	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius G. Brazauskas KTU rektorius  E. Valatka 2018-09-25				2010 m. Kauno technologijos universitetas (toliau - KTU) bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (toliau LAMMC) įsteigė modernų maisto mokslo ir technologijų centrą (MMTC). MMTC yra pirmas toks centras Baltijos Salyse, aprūpintas unikalia pilotine įranga maisto pramonei. Gamybinés ir moderniausios analitines įrangos derinys leidžia modeliuoti bei optimizuoti bendrus LAMMC ir KTU pramoninius procesus maisto gamyboje ir saugojime, nustatyti ir įvertinti kritinius procesų taškus. Laboratorijos, skirtos vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo procesų ir modeliavimo tyrimams bei perdirbtų produktų kokybės tyrimams, įkurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose. Ten pat įkurtas ir LAMMC Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo Atviros prieigos centras. Mokslinių tyrimų ir eksperimentines plėtros sektoriaus efektyvumas labai priklauso nuo infrastruktūros atitikimo šiuolaikiniams reikalavimams. Tam, kad atliekami tyrimai atitiktų pasaulinių tyrimų lygį, jau įsigyta nauja ir moderni moksliniams tyrimams reikalinga įranga ir prietaisai, laboratorijose įrengta standartizuota laboratorinė įranga, atitinkanti tarptautinius standartus. Modernios laboratorijos leidžia kurti naujus produktus iš žemės ūkio produkcijos, tačiau produkcijos ilgalaikio saugojimo tyrimai neatitinka šiandienos reikalavimų. Moderni vaisių ir daržovių saugykla ženkliai didintų žinių perdavimo ūkininkams efektyvumą, skatintų pateikti rinkai saugią ir kokybišką produkciją. Tačiau būtina modernizuoti nusidėvėjusias patalpas, kuriose būtų sudarytos tinkamos sąlygos mokslo darbuotojams vykdyti tyrimus ir perteikti žinias Lietuvos ūkio subjektams. Šiuolaikinė vaisių ir daržovių saugykla sudarys prielaidas ir sąlygas kurti vaisių ir daržovių ilgalaikio saugojimo inovacijas bei efektyviau supažindinti Lietuvos verslo subjektus ir ūkininkus su naujomis metodikomis ilgalaikiam saugojimui, neprarandant vaisių ir daržovių kokybės, bei užtikrinant produkcijos saugą. Šių metų gegužės 22 d. investicijų projektas ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ buvo pateiktas LR Švietimo ir mokslo ministerijai (rašto Nr. CD-8-1-24), su prašymu įtraukti į 2019 -2021 m. Valstybes investicijų programą, ir skirti 1183,00 tūkst. eurų sumą. Prašome palaikyti investicijų projekto ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ įtraukimą į Valstybės investicijų 2019-2021 m. programą.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas:  Komitetas siūlo skirti 200 tūkst. eurų
3.	Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Juras Banys				Lietuvos mokslų akademija (LMA) pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. Šiuo metu dėl nepakankamų biudžetinių asignavimų kai kurios LMA pareigybės užimtos tik iš dalies. Efektyviam 2011-05-19 Seimo nutarimu Nr. XI-1397 (aktuali redakcija 2017-06-06 Nr. XIII-419) patvirtintų LMA strateginių tikslų įgyvendinimui reikia tinkamos kvalifikacijos ir visais etatais dirbančių darbuotojų. Įsigaliojus 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, nėra finansinių galimybių skirti pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimų gerai įvertinus praėjusių metų darbuotojų darbą. 2009 m. LMA darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas 49,8 proc. Akademijos darbuotojų darbo užmokestis yra mažas ir nekinta jau keletą metų, kai šalyje, ypač mokslo ir studijų sistemoje, jis nuolat didėja. 2019 m. darbuotojų atlyginimams subalansuoti padidinant 20 proc. darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skiriamus asignavimus reikia 120 tūkst. eurų. LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas (turėtų būtų 380 eurų). Šias išmokas gauna 50 LMA narių - šiuo metu mokamos išmokos dydis yra 68,35 euro. Siekiant mokėti LRV nutarime numatyto dydžio išmokas, LMA metams papildomai reikia iki 187 tūkst. eurų. Tačiau 2019 m. biudžeto projekte kol kas numatyta tik 23 tūkst. eurų. Lietuvos mokslų akademija, sekdama užsienio šalių mokslų akademijų pavyzdžiu, savo sudėtyje steigia Lietuvos mokslų akademijos Jaunąją akademiją (LMAJA), kurios nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje veikloje, turintys daktaro laipsnį ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus. Jaunosios akademijos efektyviai veiklai užtikrinti numatoma įdarbinti LMAJA pirmininką ir sekretorių. Darbo užmokesčiui ir Sodros mokesčiams mokėti bei veiklos išlaidoms reikės 45 tūkst. eurų. Akademija kasmet atlieka mokslo darbų vertinimus, ekspertizes, nors ir nėra galimybių ekspertams sumokėti už darbą. Organizuojamos mokslo konferencijos, kurios dažnai tiesiogiai priklauso nuo paramos teikėjų, nes Akademijos gaunami biudžeto asignavimai yra nepakankami. LMA taip pat skiria vardinės premijas reikšmingų rezultatų pasiekusiems ir jauniesiems mokslininkams, tačiau, įvertinus Akademijos finansines galimybes, jos yra labai simboliškos -200-650 eurų. Šiuolaikinėmis sąlygomis premijos turėtų būti padidintos bent du tris kartus. Šiai veiklai plėtoti minimaliai reikėtų 50 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2018-01-08 rašte Nr. S-22 „Dėl suplanuotų asignavimų valstybės informacinių išteklių tvarkymui“ primenamas nuostatas, LMA 2019-2021 m. turi kasmet skirti 10 tūkst. Eurų ilgalaikiam turtui - tarnybinei stočiai, programinei įrangai, kompiuteriams - įsigyti. Valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ilgalaikiam turtui ir kompiuterinei organizacinei įrangai atnaujinti. Norint šiuolaikiškai teikti konkursų paraiškas LMA elektroninėje paraiškų registravimo ir vertinimo sistemoje būtina tobulinti LMA turimą interneto svetainę. Intemetinės svetainės naujiems moduliams įsigyti ir nusidėvinčiai LMA organizacinei technikai bei kompiuterinei įrangai atnaujinti reikia 15 tūkst. eurų. Mokslų akademijos vienas iš uždavinių yra mokslo populiarinimas. Akademikai per metus galėtų parengti 10-15 mokslo populiarinimo leidinių, kurių leidybai kasmet reikėtų 50 tūkst. eurų. Prašome 2019 m. skiriant valstybės biudžeto asignavimus numatyti papildomai 477 tūkst. eurų efektyviai Lietuvos mokslų akademijos veiklai užtikrinti.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Komitetas siūlo skirti 100 tūkst. eurų emeritų išmokoms padidinti, 50 tūkst. eurų Jaunosios akademijos veiklai užtikrinti ir 50 tūkst. Eurų mokslo populiarinimui.
4.	Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius  dr. S. Narbutas 2018-10-12	1			LR Švietimo ir mokslo ministerija 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu Nr. „Dėl 2019-2021 m. asignavimų kapitalo investicijoms" informavo, kad LMA Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimui 2019 m. numato skirti 1545,0 tūkst. Eur asignavimus. Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T. Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai. Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur). Padidinus ir papildomai gavus 1455 tūkst. Eur, 2019 m. būtų atlikti pagrindiniai saugyklos pastato rekonstravimo darbai: įrengtas mansardinis aukštas, dvejos laiptinės, atlikti išorės bei vidaus apdailinio mūro darbai, įrengti grindų pasluoksniai, stikliniai fasadai, sudėtos lauko durys bei langai ir pradėti objekto rekonstravimui reikalingo pirmo vidaus inžinerinių tinklų ir apdailos etapo darbai. Jų įvykdymas būtinas sklandžiai rekonstrukcijos eigai, nepraleidžiant jokių būtinų su rekonstravimu susijusių darbų. Prašome Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais kapitalo investicijoms vietoje 1545,0 tūkst. Eur skirti 3000 tūkst. Eur Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimo darbams atlikti.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš VIP lėšų 2019 m.  numatoma skirti  1313 tūkst. Eurų.
5.	Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius  dr. S. Narbutas 2018-10-12				LMA Vrublevskių biblioteka keliose skaityklose dėl nusidėvėjusių pasenusių langų šaltuoju metų sezonu negali užtikrinti bent minimalios darbui reikalingos temperatūros (atšalus skaityklose tebūna iki 14° šilumos). Be to, prasidėjus knygų saugyklos rekonstrukcijos darbams dėl padidėjusios vibracijos grėsmė iškilo 1976 m. sukurtam vitražui. Jis šiuo metu greitai deformuojasi ir gali netrukus suirti. Normaliam Bibliotekos darbui užtikrinti dviejose skaityklose šiuo metu būtina pakeisti keturis langus ir vienerias balkono duris. Sąmatinė šių darbų vertė - 20,0 tūkst. Eur. Neatidėliotiniems vitražo konservavimo ir restauravimo darbams reikia 15,0 tūkst. Eur. Bendra visų šių darbų vertė būtų 35,0 tūkst. Eur. Prašome Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo skirti Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur.
6.	Pasvalio r. meras G. Gegužinskas 2018-10-26				Pasvalio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2018-2019 mokslo metais ugdomas 901 specialiųjų poreikių mokinys, t. y. 25,8 proc. nuo bendro visų ugdomų vaikų skaičiaus ir yra 2,5 proc. daugiau negu 2017-2018 mokslo metais. Ypač daugėja mokinių, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų - skaičius išaugo 7 proc. Didžiajai daliai Švietimo pagalbos tarnyboje įvertintų mokinių nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Jiems švietimo pagalba yra būtina. Švietimo pagalbos gavėjų poreikiams tenkinti kiekviena ugdymo įstaiga turi specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, kai kuriose mokyklose dirba psichologai, daugumoje - mokytojų padėjėjai. 2018 metų duomenimis, 424 mokiniams paskirta specialiojo pedagogo pagalba, 399 mokiniams - logopedo, 273 mokiniams - psichologo, 386 mokiniams - socialinio pedagogo, 214 mokinių - mokytojo padėjėjo pagalba. Remiantis aukščiau pateiktais statistiniais rodikliais, galima teigti, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas Savivaldybėje organizuojamas veiksmingai, efektyviai. Daugumai mokinių, susiduriančių su mokymosi, elgesio, socialinėmis, psichologinėmis problemomis, yra teikiama nuolatinė, ilgalaikė specialistų pagalba, retesniais atvejais - vienkartinė (epizodinė) ar trumpalaikė. Visuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specialiosios, socialinės ar psichologinės pagalbos teikimą, yra nustatyta, kokiam mokinių skaičiui esant steigiamas vieno ar kito specialisto etatas, kartu pažymint, kad esant galimybei etatas steigiamas ir mažesniam mokinių skaičiui. Savivaldybės mokyklose, steigiant etatus, vadovautasi nustatytais maksimaliais mokinių skaičiais 1 etatui. Dėl didelio švietimo pagalbai finansuoti skirtų lėšų mažėjimo gali įvykti rimti sisteminiai specialiosios pedagoginės, logopedinės, socialinės, psichologinės pagalbos organizavimo bei įgyvendinimo pokyčiai, kurie akivaizdžiai turėtų neigiamos įtakos jautriausios švietimo bendruomenės grandies poreikių tenkinimui. Pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Pasvalio rajono savivaldybei švietimo pagalbai skirta 469,3 tūkst. Eur. 2019 metais turimiems švietimo pagalbos etatams išlaikyti reikalinga 717,5 tūkst., t. y. trūksta 248,2 tūkst. Eur. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybių savarankiška funkcija yra švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas. Pasvalio rajono savivaldybė minėtai funkcijai vykdyti 2018 metais Švietimo pagalbos tarnybai skyrė 138,3 tūkst. Eur. Minėto įstatymo 7 straipsnio 7 punktas nurodo, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas. Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte savivaldybėms dėl 2019 metais įsigaliosiančių teisės aktų pakeitimų į planuojamas gauti pajamas iš Gyventojų pajamų mokesčio (kintamąją dalį) yra įskaičiuotos papildomos pajamos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti, minimaliajai mėnesinei algai padidinti, kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, pareiginės algos baziniam dydžiui padindinti. Prie minėto įstatymo projekto pridėtoje papildomoje lentelėje „Savivaldybių biudžetų pajamos 2019 m. palyginti su 2018 m. pajamomis palyginamosiomis sąlygomis“ pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti Savivaldybei 2019 metais mažėja 0,3 procento. Todėl Savivaldybė neturi galimybės iš lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti skirti trūkstamų lėšų Mokymo lėšų švietimo pagalbai - Valstybės deleguotai funkcijai užtikrinti. Įvertinus visas aplinkybes, galime daryti prielaidą, kad Savivaldybė negalės tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnio „Pagalba mokyklai ir mokytojui“ ir 34 straipsnio „Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“ nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Pokyčiai sumažins galimybes siekti aukštesnių mokinių mokymosi pasiekimų, nors ši sritis laikoma prioritetine. Kita problema - specialiosios pagalbos specialistai: sumažinus etatus, Savivaldybės mokyklos gali netekti tam tikros srities specialistų, o tai dar labiau pablogintų situaciją. Prašome atkreipti dėmesį į artėjančią grėsmingą situaciją ir, svarstant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, atsižvelgti į švietimo pagalbos mokiniui numatytų lėšų mokykloms trūkumą.	Atsižvelgti	Pasiūlymas: siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai teikti siūlymus dėl sisteminio šios problemos sprendimo, tikslinti dokumentus, kad būtų atsižvelgta į švietimo pagalbos finansavimo poreikius. Pažymėtina, kad pagal naująjį Aprašą lėšos švietimo pagalbai skiriamos ne tiesiogiai mokykloms, bet savivaldybei, kuri paskirsto lėšas – tai sudaro galimybes efektyviau paskirstyti ribotus išteklius, nukreipti juos tikslingiau ten, kur tokia pagalba būtina.
7.	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau - Biudžeto projektas) pažymime, kad biudžete nėra įtrauktas Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto jungimosi finansavimo poreikis. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 6 straipsnio 1 dalyje nutarta rengiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas atsižvelgti į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu plane numatytą finansavimo poreikį ir valstybės finansavimo galimybes. Prašome peržiūrėti Biudžeto projektą, įtraukiant konsoliduoto Vytauto Didžiojo universiteto 2018 ir 2019 m. sujungimu susijusioms veikloms reikalingą bei patvirtintą valstybės lėšų poreikį.	Pritarti	2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-860 VDU, LEU ir ASU išeitinėms išmokoms mokėti skirta 360,4 tūkst. Eurų atsižvelgiant į pagrįstą, faktinį šių lėšų poreikį.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Argumentai: 1. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. suplanuotos naikinamų etatų išeitinės lėšos vykdant Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų konsolidaciją (Akademinio personalo 66 etatai - 0,12 mln. Eurų ir administracijos ir neakademinio personalo 72 etatai - 0,07 mln. Eurų.) 2. Konsoliduoto universiteto akademinio ir neakademinio personalo darbo užmokesčio suvienodinimui planuojama su m a -2 ,4 1 mln. Eurų. Pasiūlymas: skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui.	Pritarti	Pasiūlymas: skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui. Argumentai: 2017 m. lapkričio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 947 Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo buvo numatyta skirti lėšų universitetų jungimuisi. Šiuo nutarimu buvo siekiama sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune ir pedagogus rengti plačios aprėpties universitetuose, 2018 metais reorganizuoti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą sujungimo būdu į Vytauto Didžiojo universitetą, reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams sudaryti sąlygas baigti studijas Vilniuje.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Argumentai: Iki universitetų apjungimo kiekviena aukštoji mokykla naudoja skirtingas informacines sistemas, todėl kyla būtinybė apjungti skirtingas informacines sistemas. Informacinės sistemos: - Finansų valdymo ir apskaitos - Personalo ir darbo užmokesčio - Studijų - Studentų savitarnos portalas - Dėstytojų savitarnos portalas - Nuotolinių studijų - Bendrabučių valdymo - Elektroninio pašto - Paslaugų savitarnos - IT pagalbos ir kompiuterinių darbo vietų stebėsenos - Vartotojų katalogas (Active Directory) Apjungimas apimtų duomenų struktūrų suvienodinimą, duomenų konvertavimą ir perkėlimą bei testavimą. Kadangi skirtingų universitetų atitinkamų veiklų procesai yra skirtingi, todėl yra reikalinga atlikti ir funkcinius informacinių sistemų pakeitimus. Taip pat reikalingas ir informacinių sistemų vartotojų paskyrų perkėlimas. Didėjant vartotojų (darbuotojų bei studentų) skaičiui, dalyje informacinių sistemų kyla papildomų licencijų poreikis. Pasiūlymas: Skirti 0,44 mln. Eurų Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo skirti 0,44 mln. Eurų Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Argumentai: Dėl ES SF projekto „Pedagogų rengimo centras“ įgyvendinimo Vytauto Didžiojo universitetas turi atlaisvinti K. Donelaičio g. 52, Kaune patalpas, kuriose yra įsikūrę ir administraciniai padaliniai ir šiame pastate patalpas skirti Pedagogų rengimo centrui. Siekiant spręsti šią problemą, investicijų projekte „S. Daukanto g. 27 pastato modernizavimas" numatoma dalinai pertvarkyti S. Daukanto g. 27 esantį pastatą (pritaikius esančias patalpas), į jį perkelti Vytauto Didžiojo universiteto su pedagogų rengimu nesusijusį personalą ir administracijos (neakademinių padalinių – finansų departamento, žmogiškųjų išteklių ir teisės departamento, valdymo ir investicijų departamento ir kt.) darbuotojus. Pasiūlymas: Numatyti 0,3 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui.	Pritarti	Pasiūlymas: Numatyti 0,3 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Argumentai: Jungtiniam e universitete iškyla poreikis suvienodinti leidinių apsaugos ir išdavimo sistemą (fondų RFID technologijų įrengimas (palaikant vieningą leidinių apsaugos ir naudojimo tvarką ir visos sistemos sujungimas ir palaikymas). Taip pat bus pradėtas fondų perkėlimas iš Vilniuje esančio Lietuvos edukologijos universiteto į Kaune esantį Vytauto Didžiojo universitetą. Šio proceso metu būtina užtikrinti sklandų perkėlimą tam pritaikant infrastruktūrą ir užtikrinant saugų knygų pervežimą. Pasiūlymas: skirti 0,18 mln. Eurų Bibliotekos fondų konsolidacijai ir atnaujinimui.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo skirti 0,18 mln. Eurų Bibliotekos fondų konsolidacijai ir atnaujinimui.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Argumentai: Investicijų projekte „ Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija" numatoma praplėsti VDU botanikos sodo oranžeriją taip užtikrinant sklandų augalų perkėlimą iš Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos. Svarbiausia Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo funkcija yra formuoti, kaupti, saugoti, atnaujinti ir tirti gausias augalų kolekcijas. Lietuvos edukologijos universitete esančios augalų kolekcijos yra svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui. Pasiūlymas: numatyti 0,091 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo  numatyti 0,091 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02				Argumentai: Investicijų projekte „ Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija" numatom a gerinti studijų kokybę, užtikrinant materialinės bazės tinkam ą funkcionavimą, pritaikyti Z. E. Žilibero g. 5/ Ž. E. Žilibero g. 7 esantį pastatų kompleksą edukacinėms reikmėms - įkurti vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centrą. Projektas orientuotas į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto vykdomos MTEP ir studijų veiklos stiprinim ą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, atliekant ilgamečius kompleksinius vaistinės augalinės žaliavos mokslinius tyrimus (vaistinės augalinės žaliavos cheminės sudėties analizė, farmakologinio ir toksikologinio veikimo aspektai, vaistinių augalų žaliavos paruošimo būdai ir jų įtaka žaliavos biocheminei kokybei, kt.), vertinant vaistinių augalinių žaliavų kokybę ir vartojimo riziką, pritaikant inovatyvius sprendimus naujų produktų (m aisto papildų, ekstraktų, kt.) kūrimui. „Vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centre“ sutelkus VDU Gamtos mokslų fakulteto, Botanikos sodo tyrėjų potencialą bei užsienio tyrėjus bus plėtojami vaistinės augalinės žaliavos ir jo s produktų (maisto papildų, ekstraktų ir kt.) kokybės ir rizikos vertinimo tyrimai, cheminės analizės metodų kūrimas ir vystymas taikant pažangias technologijas ir tarpdisciplininę kompetenciją, biotechnologinių analizės metodų miniatiūrizavimas ir integravimas, sorbcinių medžiagų sintezė, įvertinimas ir taikymas, nanostruktūrinių medžiagų sintezė, charakterizavimas ir panaudojimas analizei; plėtojami ląstelių kultūrų biotechnologija, augalų auginimo tyrimai skirtingomis reguliuojam om is aplinkos sąlygomis; atliekama augalų antrinių metabolitų analizę, epigenetiniai tyrimai, įvertinam a augalų ekstraktų antioksidacines savybes. VDU Botanikos sode, Ž. E. Žilibero g. 5 / Ž. E. Žilibero g. 7 renovavus pastatus, bus įkurtos ir atnaujintos vaistinės augalinės žaliavos pirminio paruošimo, vaistinių augalų sėklų ruošimo, kokybės įvertinimo laboratorijos, V aistinės augalinės žaliavos džiovykla, žaliavų segmentuotos sandėliavimo patalpos, augalinių žaliavų apdorojimo, ekstraktų ruošimo, frakcionavimo, augalų selekcijos, floros tyrimų, augalijos mokslų laboratorijos, sėklų bankas, herbariumas, mokslininkų darbo vietos. Pasiūlymas: Numatyti 2019 m. Valstybės investicijų programoje 1,85 mln. Eurų Biotechnologijos: vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimui.	Nepritarti	Argumentai: Naujas projektas. Nepateiktas investicinis projektas. Vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos  aprašu, patvirtintu LRV 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 865, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai 2018 m. LEU skirta 23 tūkst. Eur,  VDU 156 tūkst. Eur, iš viso 179 tūkst. Eur. Tokia suma šiam tikslui konsoliduotam VDU numatyta ir 2019 m. valstybės biudžeto projekte.
	Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-10-26				Pasiūlymas: Valstybės investicijų 2018-2020 metų programoje 2019 metams numatyti 1 mln. eurų investicijas projektui „Aleksandro Stulginskio universiteto sporto komplekso Studentų g. 11, Akademijos mstl., Kauno r., plėtra“.	Iš dalies pritarti	Argumentai: VIP projekte numatyta skirti 250 tūkst. Eurų. Skirti didesnį finansavimą nėra galimybės.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė L. Staniuvienė 2018-10-17	1				Argumentai: 2014 m. buvo parengtas techninis projektas Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m.,  kuris vis dar nėra įgyvendintas. Projektas buvo parengtas iš savivaldybės biudžetinių lėšų už 25 000 Eur. Techninis projektas ekspertuotas, leidimas statybai išduotas 2015 metais. Projekto sąmatinė vertė 2 781 297 Eurų., bendra projekto vertė 2 607 000 Eur. Skuodo rajono savivaldybė sporto komplekso statybai skiria 524 400 Eur. Kompleksą sudaro sporto salė, stadionas ir sporto aikštynas bei lauko inžineriniai tinklai. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 2 085 600 Eur (trys milijonai penki šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas dešimt eurų). Pasiūlymas: Skirti  „Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m.“ įgyvendinimui 2 085 600 Eur. (dviejų milijonų aštuoniasdešimt penkių šešių šimtų tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti svarstyti Vyriausybei
2.	Seimo narys V. Kamblevičius 2018-10-18					Argumentai:  Norint pagerinti švietimo sistemą, svarbu suteikti mokykloms tinkamas sąlygas darbui.  Pasiūlymas:  Skirti lėšų Prienų rajono Stakliškių gimnazijos renovavimo darbams – 50 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti svarstyti Vyriausybei
4.	Seimo narys E. Jovaiša 2018-10-22					Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerija Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimui 2019 m. numato skirti 1545 tūkst. Eur asignavimus. Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T. Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai. Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur). Padidinus ir papildomai gavus 1455 tūkst. Eur, 2019 m. būtų atlikti pagrindiniai saugyklos pastato rekonstravimo darbai: įrengtas mansardinis aukštas, dvejos laiptinės, atlikti išorės bei vidaus apdailinio mūro darbai, įrengti grindų pasluoksniai, stikliniai fasadai, sudėtos lauko durys bei langai ir pradėti objekto rekonstravimui reikalingo pirmo vidaus inžinerinių tinklų ir apdailos etapo darbai. Pasiūlymas: Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais kapitalo investicijoms vietoje 1545 tūkst. Eur skirti 3000 tūkst. Eur Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kreipimasis.	Iš dalies  pritarti	Argumentai: Jau numatyta skirti iš VIP lėšų  2019 m. skirti 1313 tūkst. Eurų.
5.	Seimo narys E. Jovaiša 2018-10-22					Argumentai: LMA Vrublevskių biblioteka keliose skaityklose dėl nusidėvėjusių pasenusių langų šaltuoju metų sezonu negali užtikrinti bent minimalios darbui reikalingos temperatūros (atšalus skaityklose tebūna iki 14° šilumos). Be to, prasidėjus knygų saugyklos rekonstrukcijos darbams dėl padidėjusios vibracijos grėsmė iškilo 1976 m. sukurtam vitražui. Jis šiuo metu greitai deformuojasi ir gali netrukus suirti. Normaliam Bibliotekos darbui užtikrinti dviejose skaityklose šiuo metu būtina pakeisti keturis langus ir vienerias balkono duris. Sąmatinė šių darbų vertė - 20 tūkst. Eur. Neatidėliotiniems vitražo konservavimo ir restauravimo darbams reikia 15 tūkst. Eur. Bendra visų šių darbų vertė būtų 35 tūkst. Eur. Pasiūlymas:  Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kreipimasis.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35 tūkst. Eur.
6.	Seimo narys E. Jovaiša 2018-10-22					Argumentai: Kėdainių šviesioji gimnazija vykdo ugdomąją veiklą XVII a. pastate, kuris yra įtrauktas į paveldą ir nėra pritaikytas šiuolaikiniams visapusiškiems vaikų poreikiams. Dar 2013 m. gimnazijai vietos mecenato pastangomis buvo padovanotas šalia esantis pastatas, kuriam yra reikalinga rekonstrukcija. LR Švietimo ir mokslo ministerija 2014-2016 metais iš švietimo įstaigų modernizavimo programos skyrė 363 658 €, nors projektinė vertė buvo – 2 519 545 €. Nuo 2017 metų pastatas yra užkonservuotas, rekonstrukcija yra sustabdyta. Kiekvienais metais gimnazijoje mokosi apie 500 mokinių pagal bendrojo ugdymo programas. Nuo 2014 m. gimnazijoje veikia neformalus švietimo skyrius „Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kurioje mokinių skaičius auga. Šiuo metu ugdomi 129 mokiniai iš Kėdainių rajono progimnazijų ir pagrindinių mokyklų. Deja, dėl turimos infrastruktūros gimnazijoje yra nepriimami mokytis visi norintys vaikai tiek pagal bendrojo ugdymo programas, tiek pagal neformalaus ugdymo programas. Pasiūlymas: Skirti Kėdainių šviesiosios gimnazijos pastato (Didžiosios g. 60) rekonstrukcijos įgyvendinimui 1 000 000 € (vieną milijoną eurų) 2019 metams, likusią sumą 1 155 887 € ( vieną milijoną šimtą penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) įtraukti į 2020 metų biudžeto planavimą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti svarstyti Vyriausybei
7.	Seimo narys J. Razma 2018-10-22					Argumentai: Pažymėtina, kad finansuojami mažesnių rajonų lyginant su Plunge sporto kompleksai ar plaukimo baseinai, pavyzdžiui, Širvintose, o Plungės rajono sporto bendruomenė ir moksleiviai niekaip nesulaukia sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pradžios. Bendra Plungės savivaldybės parengto projekto vertė 3.900.000 eurų, savivaldybės prisidėjimas - apie 41 proc. (tai yra apie 1.600.000 Eur). Pasiūlymas: Skirti Kūno kultūros ir sporto departamento VIP programai projekto „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso Plungėje, Mendeno g. 1C, statyba (I etapas)” įgyvendinimui 770 tūkst. Eur.  sumą. Lėšų šaltinis: Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa 01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas didėja 5,7 mln eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai 4 770 tūkst. Eur.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei. KKSD projektų atrankos komisija turimus asignavimus 2019-2021 metams paskirstė investicijų projektams, kurie įvertinti pagal ŠMM pavirtintus kriterijus surinko daugiau kaip 100 balų. Plungės investicijų projektas surinko 91 balą. 2019 metais iš KKSD asignavimų planuojama finansuoti 19 sporto srities investicijų projektų, 2020 metais – 14 sporto projektų, 2021 metais – 13 sporto projektų, o KKSD 2021 metų asignavimai savivaldybėms mažėja iki 5 397 tūkst. eurų, todėl šiuo metu skirti didesnio finansavimo nėra galimybės. Norint skirti didesnį finansavimą ir finansuoti daugiau sporto objektų būtina didinti biudžeto asignavimus skiriant daugiau VIP lėšų sporto objektams.
8.	Seimo narys A. Nekrošius 2018-10-23					Argumentai: Raseinių mieste reikalingas universalus sporto kompleksas, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Numatomas statybų etapiškumas. Pirmajame etape numatoma statyti universalią sporto salę su persirengimo patalpomis ir treniruočių salėmis, antrajame – numatyta statyti vandens pramogų centrą su 25 metrų ilgio, 4 takų plaukimo baseinu. Pirmuoju etapu statomas baseino pastatas. Projektuojama taip, kad vykdant antrojo etapo statybos darbus, pastato dalis, pastatyta pirmajame etape, galėtų funkcionuoti ir netrukdytų statybos darbų vykdymui. Pirmojo etapo kompleksas (universali salė) projektuojama dviejų lygių. Pirmajame lygyje planuojama pagrindinių funkcinių patalpų grupė, kurią sudaro daugiafunkcinės paskirties salė (1 aukšto, apie 8 m aukščio) su 500 vietų transformuojamomis žiūrovų tribūnomis. Antrajame lygyje planuojamos treniruoklių ir aerobikos salės, atskiru ryšiu sujungtos su  pagalbinių patalpų grupėmis taip, kad nesikirstų sportuojančiųjų bei žiūrovų srautai. Baseinas ir vandens pramogų centras projektuojamas vieno aukšto, blokuojamas prie universalios salės koridoriaus, kuris tampa etapų jungtimi ir atskiria-paskirsto sportuojančius salėse ir baseine. Baseino pastato dalis, kitaip nei salės, projektuojama su rūsiu, skirtu baseino pogrindžiui ir techninėms patalpoms. Projekto 90 proc. turėtų finansuoti Vyriausybė, 10 proc. prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 6 200 000 Eur (šeši milijonai du šimtai tūkstančių eurų). Pasiūlymas: Skirti  „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ įgyvendinimui 6 200 000 Eur (šešių milijonų dviejų šimtų tūkstančių eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei. KKSD projektų atrankos komisija turimus asignavimus 2019-2021 metams paskirstė investicijų projektams, kurie įvertinti pagal ŠMM pavirtintus kriterijus surinko daugiau kaip 100 balų. Raseinių investicijų projektas surinko 84 balus. 2019 metais iš KKSD asignavimų planuojama finansuoti 19 sporto srities investicijų projektų, 2020 metais – 14 sporto projektų, 2021 metais – 13 sporto projektų, o KKSD 2021 metų asignavimai savivaldybėms mažėja iki 5 397 tūkst. eurų.
9.	Seimo narys M. Puidokas 2018-10-23					Argumentai: Kauno Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) jau daugiau kaip 90 metų kviečia pažinti ir džiaugtis gausiomis augalų kolekcijomis, didžiausia Lietuvoje oranžerija. Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms. Tačiau sėkmingai VDU KBS veiklai tęsti ir plėtoti reikalinga teritorijos inžinierinės infrastruktūros rekonstrukcija. Tam reikalingomis lėšomis universitetas nedisponuoja. 2018 m. rugpjūčio 31 d. VDU pateikė LR Vyriausybės kanceliarijai bei LR Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė raštą „dėl valstybės lėšų poreikio konsoliduoto Vytauto Didžiojo universiteto su jungimu susijusioms veikloms“, kuriame prašoma skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“. Šio projekto įgyvendinimas suteiktų galimybę užtikrinti numatytus Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimą į VDU KBS bei vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimą. Šis projektas orientuotas į VDU Gamtos mokslų fakulteto vykdomos MTEP ir studijų veiklos stiprinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Pažymėtina, kad VDU į Valstybės investicijų 2018-2019 m. projektą investicijų projektą „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“ teikė ir 2017 m. Tačiau finansavimo nepagrįstai nesulaukė. Dar 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašo patvirtinimo“ aprašu buvo siekiama užtikrinti Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos stabilumą ir tęstinumą, tačiau tam lėšos iki šiol nėra skirtos. Pasiūlymas: Skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“: - 0,091 mln. eurų Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimui į VDU KBS ir -1,85 mln. eurų vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai numatyti asignavimai.	Nepritarti	Argumentai: Naujas projektas. Nepateiktas IP (tik1-2 priedai). Vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos  aprašu, patvirtintu LRV 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 865, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai 2018 m. LEU skirta 23 tūkst. Eur,  VDU 156 tūkst. Eur, iš viso 179 tūkst. Eur. Tokia suma šiam tikslui konsoliduotam VDU numatyta ir 2019 m. valstybės biudžeto projekte.
11.	Seimo narė A. Papirtienė 2018-10-24					Argumentai: Siekiant įgyvendinti LR Seimo patvirtintų Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių nuostatas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė ir vykdys lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programą. Programos paskirtis – lietuviškosios tapatybės ir kalbinės savimonės stiprinimas Lietuvoje ir emigrantų bendruomenėse. Įgyvendinant programą numatomos šios priemonės: 1. Lietuvių kalbos dienų Lietuvoje ir užsienyje vasario 16 d. – kovo 11 d. organizavimas (apie 3000 renginių, skirtų visuomenės kalbiniam sąmoningumui ugdyti ir lietuviškajai tapatybei stiprinti, lietuvių kalbos sklaidai užtikrinti, kalbos mokymosi motyvacijai skatinti) – 140,0 tūkst. Eur; 2. Kalbinės informacijos, išnaudojant įvairias šiuolaikines sklaidos priemones ir atsižvelgiant į skirtingus visuomenės tikslinių grupių poreikius, parengimas ir pateikimas (įvairaus pobūdžio TV ir radijo laidos, užsakomieji straipsniai respublikinėje ir regioninėje spaudoje ir kt.) – 100,0 tūkst. Eur; 3. Vietinių kalbos variantų tyrimai Lietuvos regionuose (kalbinių nuostatų tyrimai; bendruomenių kalbinės ir regioninės savivertės formavimas; tyrimų rezultatų panauda regionų sociokultūrinei plėtrai) – 185,0 tūkst. Eur; 4. Lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančių literatūros, teatro, muzikos ir kt. kūrinių rėmimas ir sklaida – 80,0 tūkst. Eur; 5. Politinio ir kultūrinio žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogo plėtojimas dėl lietuvių kalbos perspektyvos ir sklaidos (forumai, konferencijos, leidiniai) – 45,0 tūkst. Eur; 6. Kalbos statuso, įvaizdžio ir prestižo teorinių modelių kūrimas ir jų pritaikymas – 50,0 tūkst. Eur. Iš viso programos įgyvendinimui 2019-2022 metais reikalingi 600,0 tūkst. Eur, 2019 m. numatytoms priemonėms įvykdyti reikalingi 150 tūkst. Eur. Pasiūlymas Skirti 2019 metams 150 tūkst. Eur. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomai lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programai įgyvendinti.  Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.	Pritarti	Bendru sutarimu.
12.	Seimo nariai A. Gumuliauskas A. Papirtienė 2018-10-25					Argumentai: 2020 metais Lietuva minės Steigiamojo Seimo 100-metį. Atsižvelgiant į tai Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio“. Atkreiptinas dėmesys, kad 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate 1920–1927 m. posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo priimti vieni iš svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktai (1922 m. Valstybės Konstitucija, žemės, švietimo, lito ir kiti svarbūs valstybingumui įstatymai. Seimo Valstybės istorinės atminties komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį į Kauno Maironio universitetinės gimnaziją. Gimnazijos pastatas reikalauja neatidėliotinos rekonstrukcijos, nes daugelį metų šis pastatas nebuvo remontuojamas ir nėra Švietimo ir mokslo ministerijos į Valstybės investicijų programą. Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skirti lėšų Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcijai. Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcija į 2018–1920 metų Valstybės investicijų programą nėra įtraukta. Minint Steigiamojo Seimo 100-metį numatoma surengti nemažai renginių (taip pat ir tarptautinę konferenciją), kurie vyks Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje. Pasiūlymas: Skirti 1 milijoną 765 tūkst. Eur Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Gimnazijos 3, Kaunas). Lėšas paskirstyti tokia tvarka: 765 tūkst. Eur – iš 2019 metų biudžeto, 1 milijoną Eur – iš 2020 metų biudžeto. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdžio 2018 m. spalio 17 d. protokolo išrašas.	Pritarti	Bendru sutarimu.
13.	Seimo narys A. Gelūnas 2018-10-29					Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. Kaip rodo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju. Pasiūlymas: Papildomai skirti 10 000 000 Eur (dešimt milijonų eurų) ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Sujungtu su panašiu pasiūlymu, kurį šiam Įstatymo projektui teikia A. Gelūnas ir A. Papirtienė.
14.	Seimo narys A. Dumbrava 2018-10-30					Argumentai: Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus patalpos eksploatuojamos nuo 1971 m. be kapitalinio remonto. Vidaus patalpų sienų, lubų dažai suskeldėję, vietomis atšokęs sienų tinkas, esama PVC grindų danga susidėvėjusi, sunkiai valoma, dėl įplyšimų jos eksploatacija pavojinga, nes galima užkliūti. Esama šildymo, apšvietimo sistema tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėjusi. Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacija nesandari, vamzdynai pažeisti korozijos, ant radiatorių nėra termostatų, todėl sistemos reguliavimas yra komplikuotas. Investicinis projektas buvo teiktas 2018 m., tačiau lėšų nebuvo skirta. Pasiūlymas: Skirti gimnazijos vidaus patalpų, inžinerinių sistemų modernizavimui ir ugdymo bazės atnaujinimui (baldų, įrangos, inventoriaus) 1 011 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei.
15.	Seimo narys A. Dumbrava 2018-10-30					Argumentai: Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1987 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Pasiūlymas: Skirti Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 210 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei. Argumentai: 2019–2020 m. nėra galimybių. Įgyvendinant Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, Visagino savivaldybė atrinko Visagino „Verdenės“ gimnazijos sporto aikštyną, kuris bus atnaujintas 2020 m. 2021–2023 m. bus rengiamas naujas IV šios programos etapas.
16.	Seimo narys A. Dumbrava 2018-10-30					Argumentai: Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1989 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Šiuo metu futbolas žaidžiamas tiesiog ant smėlio. Pasiūlymas: Skirti Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 530 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei. Įgyvendinant Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, Visagino savivaldybė atrinko Visagino „Verdenės“ gimnazijos sporto aikštyną, kuris bus atnaujintas 2020 m. 2021–2023 m. bus rengiamas naujas IV šios programos etapas.
17.	Seimo narys E. Jovaiša 2018-11-05					Argumentai: Atsižvelgiant į etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapo įgyvendinimą, tikslinga, kad Savivaldybės apie skirtą papildomą finansavimą žinotų gerokai anksčiau nei Projekte numatyta spalio 25 d.  Mokyklų direktoriai 2019-2020 mokslo metų pradžioje turės tikslinti mokytojų darbo sutartis, todėl įstaigai skiriamas finansavimas turi būti žinomas kiek įmanoma greičiau. Siūlytina 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo  įstatymo projekte nustatyti ne spalio 25 d., o spalio 1 d. datą. Ši data leistų išskirstyti lėšas mokykloms dar spalio mėn. pabaigoje vykstančiuose Savivaldybių tarybų posėdžiuose. Atitinkamai turės būti tikslinami Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai. Pasiūlymui įgyvendinti papildomų  lėšų nereikės.  Pasiūlymas: 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo  įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įrašyti spalio 1 d. terminą:  „3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas 1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede: 1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2019 m. spalio 25 1 d.;“	Pritarti
	Seimo narys G. Kindurys 2018-10-30					Argumentai: Ignalinos rajono Vidiškių kaime, kuriame gyvena 883 gyventojai, nėra pakankamos infrastruktūros, skirtos praleisti aktyvų laisvalaikį, o esama infrastruktūra susidėvėjusi. Universalios sporto aikštelės tikslas – gerinti viešojo naudojimo infrastruktūrą, susijusią su laisvalaikio ir sporto veikla Vidiškių kaime, kuria naudotųsi ne tik vietos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Įrengus aikštelę būtų stiprinamas Vidiškių kaimo gyventojų bendruomeniškumas, organizuojami sporto renginiai, skatinama sveika gyvensena ir aktyvus Vidiškių kaimo gyventojų laisvalaikio praleidimas per sportą. Pasiūlymas: Skirti lėšų Universalios sporto aikštelės įrengimui Ignalinos rajono Vidiškių kaime – bendras lėšų poreikis 75 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei
	Seimo nariai G. Steponavičius E. Jovaiša A. Gumuliauskas S. Tumėnas A. Gelūnas V. Juozapaitis A. Armonaitė E. Pupinis M. Adomėnas 2018-11-06					Argumentai: 2019-aisiais metais toliau vyks valstybinių universitetų tinklo konsolidavimas ir siekiant užtikrinti kuo sklandesnį jungimosi procesą, tam reikalingos ne tik ES lėšos skirtos infrastruktūros gerinimui, įrangai įsigyti, bet biudžeto asignavimai einamųjų jungimosi kaštų (išeitinės išmokos, informacinių sistemų apjungimas ir kt.) padengti. 2018-aisiais Seimui priimant sprendimą dėl  VDU, LEU ir ASU sujungimo vieningai sutarta, kad būtina skirti reikiamas lėšas einamosioms jungimosi išlaidoms padengti. Reikiamų lėšų stygius gali apsunkinti ar net sustabdyti jungimosi procesą, todėl šias lėšas būtina numatyti kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete. Pasiūlymas: Papildomai skirti 5 mln. eurų valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos arba įplaukos gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo papildomai skirti 5 mln. eurų valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui.
	Seimo nariai A. Papirtienė A. Gelūnas 2018-11-06					Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo iki 2020 metų ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientus suvienodinti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų koeficientais. Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos prisiimti įsipareigojimai nepagrįstai mažą darbo užmokestį gaunantiems ikimokyklinio ugdymo mokytojams. Siūloma ikimokykliniame sektoriuje dirbantiems pedagogams nuo 2019 m. sausio 1d. jų darbo užmokesčio koeficientus padidinti ir prilyginti priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo koeficientams. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 13 mln. Eur. Šis tarpinis žingsnis būtų susitarimo iki 2020 metų sulyginti visų mokytojų užmokestį už darbą įgyvendinimo pradžia. Pasiūlymas: Skirti papildomai 13 mln. Eur. ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientų didinimui.  Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.	Pritarti
	Seimo nariai E. Jovaiša G. Steponavičius A. Gumuliauskas A. Papirtienė E. Pupinis L. Staniuvienė 2018-11-07					Argumentai: Iki 2019 m. kovo 1 d. mokyklų vadovų veikla turi būti įvertinta ir priklausomai nuo vertinimo rezultatų jiems gali būti skiriama kintamoji atlyginimo dalis (maksimaliai – 20% nuo bazinio atlyginimo). Siekiant skatinti vadovus už gerą ir labai gerą veiklą, reikėtų skirti papildomų lėšų, kurios būtų skirtos kintamajai daliai mokėti. Kadangi vadovai įvertinti bus skirtingai, tai ne visiems kintamoji dalis bus 20%. Vidutiniškai reikėtų skirti 10% nuo bendro administravimo lėšoms skirto fondo, tai sudarytų – 5 mln. metams. Taip pat, reikšmingai padidinus mokytojų atlyginimus, reikėtų didinti ir minimalius vadovų koeficientus, siekiant, kad vadovaujančios pareigos vis dar būtų patrauklios lyderiams. Padidinus minimalias koeficientų ribas 10% net mažiausią patirtį ir mažoje mokykloje dirbantis vadovas gautų didesnį nei 1000 eurų atlyginimas. Tam reikėtų apie 0.6 mln. Eurų. Iš viso poreikis 2019 metams: 5.6 mln. eurų. 1. Pasiūlymas: Papildomai skirti 5, 6 mln. Eur mokyklų vadovų atlyginimų minimaliems koeficientams didinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti	Argumentai: atsižvelgti į tai, kad drauge teikiamas Seimo narių Pasiūlymas Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo NR. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIIIP-2491(2)l dėl mokyklų vadovų atlyginimų minimalių koeficientų didinimo.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendindama projektą „Irklavimo bazės (Gluosnių skg. 8) modernizavimas“ 100 tūks. Eur.

2. ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ projektui 200 tūkst. Eur.

3. Lietuvos mokslų akademijai skirti 100 tūkst. Eur. emeritų išmokoms padidinti, 50 tūkst. Eur. Jaunosios akademijos veiklai užtikrinti ir 50 tūkst. Eur. mokslo populiarinimui, iš viso 200 tūkst.  Eur.

4. LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur.

5. Vykdant Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų konsolidaciją, skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui.

6. Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui skirti 0,44 mln. Eur.

7. Skirti 0,3 mln. Eur. 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui.

8. Papildomai skirti 5 mln. Eur. valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui.

Papildomai mokslui ir studijoms 8875 tūkst. Eur.

9. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti - 765 tūkst. Eur

10. Ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientams didinti -  13 000 tūkst. Eur

11. Mokyklų vadovų atlyginimų minimaliems koeficientams didinti -  5, 6 mln. Eur

Papildomai bendrajam ir neformaliajam ugdymui – 18676 tūkst. Eur

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša

Komiteto pirmininkas                                                                                                             akad. Eugenijus Jovaiša

Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas