PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2008 M. BALANDŽIO 24 D. NUTARIMO NR. X-1511 ”DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS, SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SĄRAŠO PAGAL GRUPES, Į KURIAS ATSIŽVELGIANT NUSTATOMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“

NUTARIMO PROJEKTO

Nr. XIIP-2938(2)

2018-11-14

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Str.

Str. d.

P.

1

Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“  Seimui atskaitingos, kontrolės  funkcijas žmogaus teisių apsaugos srityje vykdančios institucijos, yra priskirtos skirtingoms įstaigų grupėms. Vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga priskirta I institucijų grupei,   Lygių galimybių  kontrolieriaus tarnyba ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – II grupei, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – III grupei.  Šių, Seimui atskaitingų, institucijų priskyrimas skirtingoms įstaigų sąrašo grupėms neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 2-ajame priede patvirtintų Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nurodytus Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaga turėtų būti priskirtina I įstaigų grupei, nes atitinka žemiau nurodytus kriterijus ir, remiantis nurodytais kriterijais, įvertintina daugiau nei 200 balų:

1. Nagrinėja skundus dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straispnio 2 punktas). Pažymėtina, kad skirtingai nei Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius nagrinėja tiek juridinių (privačių ir viešų), tiek fizinių subjektų veiksmus (neveikimą) ir sprendimus (atitinka 80 balų įvertintą kriterijų).

2. Dalyvauja formuojant vienos (vaiko teisių apsaugos) valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimą (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 4 punktas) (atitinka 60 balų įvertintą kriterijų).

Nors vaiko teisių apsauga priskirta socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sričiai, dėl plataus vaiko teisių spektro (socialinės, kultūrinės, ekonominės, pilietinės ir kt.) jų apsauga ir užtikrinimas susijęs ir su kitomis valdymo sritimis (sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, teisingumo ir kt.). Vaiko teisių apsaugos kontrolierius teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugai pagerinti, dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ir naujų teisės aktų priėmimo bei politikos, susijusios su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, formavimo bei įgyvendinimo (siūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo), kompleksiškai ar dalinai (priskirtos kompetencijos ribose) nagrinėja  parengtų sprendimų (teisės aktų) projektus, teikia išvadas dėl parengtų sprendimų (teisės aktų) projektų.

3. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla ir sprendimų, nesusijusių su individualių atvejų nagrinėjimu, galiojimo ribos apima visą Lietuvos teritoriją. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius kontroliuoja ir prižiūri, kaip yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 1 punktas) (atitinka 100 balų įvertintą kriterijų).

Taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolierius periodiškai teikia Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui savo ataskaitas apie vaiko teisių užtikrinimo padėtį bei pokyčius šalyje (alternatyvią ataskaitą). Vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetu, Europos Sąjungos Taryba bei Komisija (dalyvavimo darbo grupėse, forumuose ir kt. formomis), kitų valstybių vaiko teisių ombudsmenais.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nurodytus Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų būti priskirtina I įstaigų grupei, nes atitinka žemiau nurodytus kriterijus ir, remiantis nurodytais kriterijais, įvertintina daugiau nei 200 balų:

1. Nagrinėja skundus dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai. Kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo (Lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis)  (atitinka 80 balų įvertintą kriterijų).

2. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dalyvauja formuojant valstybės politiką žmogaus teisių apsaugos srityje ir ją įgyvendina (atitinka 60 balų įvertintą kriterijų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, kurio paskirtis užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius vykdo Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo kontrolę.

Įgyvendinant Europos Komisijos 2008 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 2008/590/EB bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2015 m. sausio 13 d. potvarkiu Nr. 5 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, kitų institucijų, kurių atstovai pristato Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, stojimo į Europos Sąjungą sutarties Akto 52 straipsnio komitetuose ir darbo grupėse, sąrašų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. kovo 5 d. potvarkio Nr. 44 redakcija), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pristato Lietuvos Respublikos poziciją moterų ir vyrų lygių galimybių politikos formavimo klausimais Europos Komisijoje; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Šeimos politikos komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dalyvauja Šeimos politikos komisijos, kuri vykdo Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas funkcijas, veikloje; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 894 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ pakeitimo“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kontroliuoja šios konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą bei vykdo kitas susijusias funkcijas.

3. Pagal veiklos ir sprendimų galiojimo ribas Lygių galimybių kontrolierius veikia ir jo sprendimai galioja visoje Lietuvos teritorijoje (atitinka 100 balų įvertintą kriterijų).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nurodytus Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turėtų būti priskirtina I įstaigų grupei, nes atitinka žemiau nurodytus kriterijus ir, remiantis nurodytais kriterijais, įvertintina daugiau nei 200 balų:

1. Nagrinėja skundus dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai. Skundų nagrinėjimas ir pažeidimų tyrimas – pagrindinė inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos veiklos sritis, kurios pagrindai įtvirtinti keliuose įstatymuose: Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (atitinka 80 balų įvertintą kriterijų).

2. Dalyvauja formuojant vienos (visuomenės informavimo) valdymo srities valstybės politiką ir ją įgyvendina (atitinka 60 balų įvertintą kriterijų).

Žurnalistų etikos inspektorius teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų  projektų rengimo, tobulinimo ir įgyvendinimo, nagrinėja parengtų teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės informavimą, projektus.

Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Visuomenės informavimo įstatymo  ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą. Vykdant viešosios informacijos stebėseną, vertinamas turinys, fiksuojami pažeidimai, analizuojami visuomenės informavimo srityje vykstantys procesai, jų pokyčiai ir tendencijos. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka ekspertizes ikiteisminiuose tyrimuose tiek dėl pornografinės vaizdo ir garso produkcijos laikymo ir platinimo, dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, tiek dėl nesantaikos / neapykantos skatinimo ar kurstymo.

Įgyvendinant asmens duomenų apsaugos reformą Europos Sąjungoje ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėjus taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, žurnalistų etikos inspektorius tapo šio reglamento priežiūros institucija, kuri stebi, kaip jis taikomas bei užtikrina jo taikymą, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Europos Komisija, bendradarbiaudama su IT bendrovėmis Facebook, Google / Youtube, Microsoft ir Twitter, patvirtino Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą. Lietuvos Respublikos kontaktiniu asmeniu bendrauti su IT bendrovėmis paskirtas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovas tiesiogiai ir efektyviai bendradarbiauja su IT bendrovėmis dėl pranešimų apie neapykantą kurstantį turinį.

3. Pagal veiklos ir sprendimų galiojimo ribas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba veikia ir jos sprendimai galioja visoje Lietuvos teritorijoje (atitinka 100 balų įvertintą kriterijų).

Pasiūlymas: Nutarimo projekto 1 straipsnio lentelę išdėstyti taip:

Grupė	Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pavadinimas
I	Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo kanceliarija Respublikos Prezidento institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos apeliacinis teismas Nacionalinė teismų administracija Generalinė prokuratūra Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
II	Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Valstybinė lietuvių kalbos komisija Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba Apygardų teismai Apygardų administraciniai teismai Apygardų prokuratūros Lietuvos mokslo taryba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
III	Apylinkių teismai Apylinkių prokuratūros Valstybinė kultūros paveldo komisija Nacionalinė sveikatos taryba Etninės kultūros globos taryba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Savivaldybių tarybos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių kontrolierių tarnybos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių administracijos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų) Biudžetinės įstaigos – seniūnijos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų)
IV	Savivaldybių tarybos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių kontrolierių tarnybos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių administracijos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų) Biudžetinės įstaigos – seniūnijos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų)“

Teikia

Seimo nariai

Valerijus Simulik