LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Švietimo ir mokslo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4501
2020-06-17 Nr. 106-P-28
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė – Nielsen, Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius. Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Rūta Norkienė, Kęstutis Kaminskas, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociacijos prezidentas Kęstutis Rimkus, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė – Žvinienė, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu yra siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) savivaldybės taryba reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko, gavusi mokyklos tarybos pritarimą. Šios nuostatos ginčytinos keliais aspektais.
1.1. Savivaldybių tarybų funkcijos mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų steigimo (taip pat ir reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo) srityje yra ne kartą aptartos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. liepos 2 d. sprendimai). Konstitucijoje expressis verbis yra apibrėžta savivaldybių kompetencija. Be kita ko Konstitucijoje ši kompetencija apibrėžta 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos. Tai, be kitų dalykų, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas. Savivaldybių kompetencija taip pat apibrėžta Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Savivaldybių įstaigų, įmonių steigimas neatsiejamas nuo savivaldybių konstitucinės kompetencijos sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą. Sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai priskiriamais klausimais gali priimti tik savivaldybių tarybos. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs, jog savivaldybės gali steigti savo įstaigas (įskaitant Konstitucijoje išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtas ugdymo įstaigas), įmones, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus dėl šių įstaigų, įmonių steigimo priimtų ne savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą. Taigi, įvertinus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną, svarstytina, ar savivaldybių tarybų teisės reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas ribojimas nustatant privalomą konkrečios mokyklos tarybos pritarimą, negalėtų būti vertinamas kaip ribojantis išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją steigti savivaldybės mokymo įstaigas, sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą ir nukrypstantis nuo savivaldybių veiklos savarankiškumo principo bei galimai neatitinkantis (ta apimtimi, kuria dalies teritorinės bendruomenės interesai galėtų būti aukščiau už visos savivaldybės ar valstybinės bendruomenės interesus) konstitucinio socialinės darnos imperatyvo. Projektu siūlomos nuostatos savivaldybių tarybų kompetencijos kontekste taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kurio 6 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad biudžetinių įstaigų steigimas, o to paties straipsnio 8 punkte – vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas – priskirtini savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Atkreiptinas dėmesys į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktą savivaldybių savarankiškųjų funkcijų reglamentavimą – savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. |
Pritarti |
|
2. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
1.2. Projekto aiškinamajame rašte pateiktose projekto rengimą paskatinusiose priežastyse nurodomas argumentas, kad siūlymai teikiami, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, jog reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą, sprendimai priimami įvertinus tarybos nuomonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos savo statusu iš esmės skiriasi nuo kitų švietimo įstaigų, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje joms yra garantuojama autonomija, kuri ne kartą buvo apibrėžta ir Konstitucinio Teismo nutarimuose. Atsižvelgiant į tai, kitoms švietimo įstaigoms negali būti suteikiamos analogiškos teisės, kurios yra suteiktos aukštosioms mokykloms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslo ir studijų įstatyme, reglamentuojant valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą, sprendimą priimanti institucija turi tik įvertinti tarybos nuomonę, bet sprendimą priima pati atitinkama institucija. Tuo tarpu projektu yra siūloma nustatyti imperatyvą – sprendimui dėl keičiamo Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų švietimo įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo yra būtina gauti tarybos sutikimą (pabraukta mūsų). Taigi, projektu siūlomas reguliavimas riboja sprendimą priimančios institucijos valią dar labiau, negu aukštosios mokyklos, turinčios autonomiją, reorganizavimo atveju. |
Pritarti |
|
3. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
1.3. Projektu siūlomos nuostatos nedera su keičiamo Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas gali steigti savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinių asmenų steigimo ir pabaigos procedūros turi būti suderintos tarpusavyje. |
Pritarti |
|
4. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
1.4. Derinant projekto nuostatas su kitomis keičiamo Švietimo įstatymo nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į keičiamo Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias mokyklos (bet ne mokyklos tarybos) sutikimas yra būtinas, tik kai reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma valstybinė neformaliojo švietimo mokykla, pagalbos įstaiga. Tuo tarpu valstybinių profesinio mokymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimui tokio sutikimo nereikalaujama. |
Pritarti |
|
5. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
1.5. Atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „pritarimui“ įrašytinas žodis „pritarimo“. |
Pritarti |
|
6. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
2. Derinant projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1544 nuostatomis, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje tikslintinas ministro pareigų pavadinimas – vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašytini žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“. |
Pritarti |
|
7. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
3. Projekto 2 straipsnyje turi būti nustatytos įstatymo taikymo nurodytųjų švietimo įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo procedūroms, pradėtoms iki įstatymo įsigaliojimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektą Vyriausybė turės pakeisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, projekto 2 straipsnis papildytinas pavedimu Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas. |
Pritarti |
|
8. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
4. Vadovaujantis keičiamo Švietimo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. |
Pritarti |
LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 435 |
9. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: 5.1. įstatymo projekto pavadinime vietoj skaičiaus „XI-1281“ įrašytinas skaičius „I-1489“; |
Pritarti |
|
10. |
Seimo kanceliarijos TD, 2020-03-05 |
|
|
|
5.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies tekstas dėstytinas kabutėse. |
Pritarti |
|
11. |
ETD, 2020-03-02 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4501 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė 2020-06-15 |
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4501 Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4501
projektą (toliau - Projektas), kuriuo siūlomos nuostatos, kad „Savivaldybės
taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja,
likviduoja ar pertvarko 1. Įstatymo projektu teikiami pakeitimai prieštarauja Vietos
savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, kur teigiama,
kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal
Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei
ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi
Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir
įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą ir
6 straipsnio 4 punktui, kuriame nustatyta, kad biudžetinių įstaigų steigimas
ir išlaikymas, viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės
juridinių asmenų steigimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Tačiau
Projektu siūloma naikinti LR Konstitucija įteisintą savivaldybių
savarankiškumą „Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas
(biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko 2. Projekto nuostata dėl „neformaliojo švietimo mokyklų“, taip pat prieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. 3. Priėmus tokios redakcijos įstatymą, savivaldybės nebegalės tvarkyti mokyklų tinklo, nes visada atsiras bendruomenė ar kitos jėgos, kurios įtakos mokyklos tarybą, kad nepritarti mokyklos reorganizacijai, likvidacijai ar pertvarkai. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba. Savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra įpareigota skirti ūkio lėšas savo nustatyta tvarka mokyklos veiklai užtikrinti (Švietimo įstatymo 67 straipsnio 3 dalis). 4. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės, vadovaudamosi Mokyklų tinklo taisyklėmis, turi pasitvirtinusios bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendruosius planus ir jau rengia planus kitam periodui. Š. m. birželio 1 d. apklausos duomenimis(informaciją pateikė 52 sav.) 35 savivaldybės teigia, jog bendrojo ugdymo mokyklų tinklas šiuo metu pilnai sutvarkytas, o 17 tvarko, nes tinklo pertvarka nesibaigiantis procesas. Savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planai yra vieši ir visos mokyklų bendruomenės ar/ir mokyklos tarybos gali susipažinti ir pateikti savo siūlymus savivaldybės tarybai bei administracijai, kas ir yra nustatyta Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, kad kuriant savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetų, kurie sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai. Taigi Projekto nuostata „informavusi šių mokyklų tarybas ir įvertinusi raštu pateiktas jų nuomones“ yra perteklinė. |
Pritarti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-06 |
1 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo nario Zbignev Jedinskij siūlymą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: 1 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės
taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir ikimokyklines
įstaigas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko
|
Nepritarti |
Argumentai Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-05-20 posėdyje padarė preliminarią išvadą, „kad projekto XIIIP-4501 nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybų teisės reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas yra ribojamos nustatant privalomą konkrečios mokyklos tarybos pritarimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio pirmajai daliai, 41 straipsnio antrajai daliai, 120 straipsnio antrajai daliai, 121 straipsnio pirmajai daliai ir neatitinka konstitucinio socialinės darnos imperatyvo.“ |
2. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-06 |
2 |
|
|
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas
įsigalioja 2020 m. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. |
Atsižvelgti |
Argumentai: Siūlomi įsigaliojimo terminai nebeaktualūs. Pasiūlymas Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: 1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. |
3. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-06 |
|
|
|
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome tikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. |
Pritarti |
|
4. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-06 |
|
|
|
Rekomenduoti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad būtų įvertinta, ar šis įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 neprieštarauja Konstitucijai. |
Pritarti |
Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-13 kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo projektas (XIIIP-4501) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. |
7. Komiteto sprendimas.
7. 1. Balsuota dėl projekto ir visos išvados: pritarti– už – 4, prieš – 3, susilaikė – 3.
7. 2. Vadovaujantis Seimo statuto 150 straipsnio nuostatomis, nuspręsta Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4501 grąžinti iniciatoriams tobulinti.
8. Balsavimo rezultatai: dėl 7.2. sprendimo – bendru sutarimu
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintaras Steponavičius
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
Kęstutis Kaminskas, ŠMK biuro mentorius, 8 61207442