LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325

5, 8, 8¹, 9, 13, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-643 (2)

2021-10-14 Nr. 109-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	7	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 7 straipsniu Azartinių lošimų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 24¹straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti ydingos nuostatos, kad savivaldybės tarybos sutikimas galioja 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo leisti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, nes, pirma, savivaldybės tarybos sutikimas yra ad hoc vienkartinis administracinis sprendimas, reikalingas tik tam, kad Priežiūros tarnyba apskritai galėtų pradėti leidimų atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą nagrinėjimo procedūrą (t. y. jo „galiojimas negali būti siejamas su Priežiūros tarnybos sprendimo dėl leidimo išdavimo galiojimu), o antra, pačiame projekte numatyta, kad toks sutikimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai (todėl savivaldybės tarybos sutikimo jokiu būdu negalima vertinti kaip galiosiančio net 5 metus).	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl LR specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymo Eil. Nr. 10.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	7	3			2. Siekiant teisinio aiškumo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „ne anksčiau kaip 30 darbo dienų ir ne vėliau kaip 10 darbo dienos“ įrašytina formuluotė „ne anksčiau kaip prieš 30 darbo dienų ir ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų“.	Pritarti	Argumentai: pritarti pasiūlymui. Pasiūlymas: 24¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Bendrovė, pageidaujanti pratęsti leidimo galiojimo terminą, ne anksčiau kaip prieš 30 darbo dienų ir ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos privalo Priežiūros tarnybai pateikti prašymą, kuriame nurodomas lošimo organizavimo vietos, kurioje pageidauja tęsti lošimų veiklos organizavimą, adresas ir savivaldybės tarybos sutikimas dėl bendrovės lošimų organizavimo veiklos pratęsimo prašyme nurodytoje vietoje.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	7	4			3. Pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalį prašymas dėl leidimo tęsti lošimų veiklos organizavimą gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Priežiūros tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą ir dar per 3 darbo dienas praneša bendrovei apie priimtą sprendimą, t. y. gali susidaryti situacija, kai bendrovė apie Priežiūros institucijos priimtą sprendimą dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo bus informuota jau pasibaigus bendrovės turimo leidimo galiojimo terminui. Siekiant išvengti praktinių aptariamų nuostatų taikymo problemų, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti tokius terminus, kad bendrovė apie Priežiūros institucijos priimtą sprendimą dėl bendrovės pateikto prašymo būtų informuota ne vėliau negu paskutinę bendrovei išduoto leidimo galiojimo dieną.	Pritarti	Argumentai: pritarti pasiūlymui. Pasiūlymas: 24¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Priežiūros tarnyba ne vėliau kaip per 9 darbo dienas nuo prašymo pratęsti leidimo galiojimo terminą gavimo dienos išnagrinėjusi bendrovės prašymą priima sprendimą pratęsti leidimo galiojimo terminą arba sprendimą atsisakyti pratęsti leidimo galiojimo terminą ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po sprendimo priėmimo bendrovei praneša apie priimtą sprendimą.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	7	4			4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 4 dalyje prieš formuluotę „per 3“, įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“, o po žodžių „darbo dienas“ įrašytini žodžiai „po sprendimo priėmimo“.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento pasiūlymo Eil. Nr. 3.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	6				5. Kadangi Priežiūros tarnyba išduoda leidimus ne tik atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino), tačiau ir leidimus steigti lažybų bei totalizatoriaus punktus (už kurių išdavimą taip pat imama valstybės rinkliava), arba projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje, arba kitose įstatymo nuostatose privalo būti numatytas ir šis valstybės rinkliavos objektas – leidimų įsteigti totalizatoriaus ir lažybų punktą išdavimas.	Nepritarti	Argumentai: pateikta pastaba nėra susijusi su įstatymo projektu. Taip pat keičiamo įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja tik leidimų atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo tvarką.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	8	4			6. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytų“.	Pritarti	Argumentai: pritarti pasiūlymui. Pasiūlymas: projekto 8 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Bendrovės, kurioms leidimas organizuoti nuotolinius lošimus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurios siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą po 2027 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą išduoti licenciją organizuoti nuotolinius lošimus ir dokumentus ar duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo 13 straipsnio 2¹, 2²ir 2³ dalių nuostatas. Šio įstatymo nustatyta tvarka išdavus licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, netenka galios iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	8			T	7. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ne Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o šios tarnybos direktorius. Be to, atsižvelgus į šios dalies nuostatas, projekto 8 straipsnio pavadinime įrašytinas žodis „įgyvendinimas“.	Pritarti	Argumentai: pritarti pasiūlymui. Pasiūlymas: projekto 8 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-10-04 išvada Nr. XIVP-643(2)	8	5			7. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ne Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o šios tarnybos direktorius. Be to, atsižvelgus į šios dalies nuostatas, projekto 8 straipsnio pavadinime įrašytinas žodis „įgyvendinimas“.	Pritarti	Argumentai: pritarti pasiūlymui. Pasiūlymas: projekto 8 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius ir savivaldybių tarybos iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
9.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-10-05 antikorupcinio vertinimo išvada	*				1.1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnyje siekiama įtvirtinti naują išduodamų licencijų organizuoti azartinius lošimus rūšį – licenciją organizuoti nuotolinius lošimus. Tuo pat metu nėra panaikinamas Įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gauti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, kuris, remiantis Projektu siūlomo naujo 24¹ straipsnio 6 dalimi, galiotų neterminuotai. Nekvestionuojant teisės akto rengėjų siūlomo modelio, kai tam tikros rūšies lošimų organizavimui būtina gauti ir licenciją, ir leidimą, pastebėtina, kad, skirtingai, nei nuotolinių lošimų organizatoriams, antžeminių lošimų organizatoriams, siekiantiems atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatorių punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, siūloma įtvirtinti naują prievolę pratęsinėti leidimą atitinkamai veiklai vykdyti kas 5 metus papildomai gaunant savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma veikla, sutikimą (Projekto 4 straipsnis), kuris pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalomas tik siekiant atsidaryti lošimo namus (kazino) (Įstatymo 9 straipsnis). Tuo pat metu nuotolinių lošimų organizatoriams Projekto nuostatomis naikinamas reikalavimas turėti antžeminius lošimų punktus (keičiamas Įstatymo 8¹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nuotolinių lošimų organizatoriams Projektu sukuriamos palankesnės, mažesnę administracinę veiklą sukuriančios sąlygos veiklai vykdyti, nei kitų rūšių – antžeminių – azartinių lošimų organizatoriams, nes gavę licenciją ir leidimą jie galėtų nuotolinių lošimų veiklą vykdyti neterminuotai, be papildomų derinimo procedūrų su Lošimų priežiūros tarnyba ar savivaldybės taryba.	Nepritarti	Licencijavimo procedūros metu ir leidimo išdavimo procedūros metu yra tikrinama ir vertinama skirtingo pobūdžio informacija. Kai bendrovė pageidauja gauti licenciją organizuoti lošimus, licencijavimo procedūros metu yra analizuojama informacija susijusi su pačia bendrove: finansinių ataskaitų rinkiniai ir balansas, įstatinio kapitalo formavimas, dokumentai apie bendrovės akcininkų lėšų ir kita. Kai bendrovė pageidauja gauti leidimą, organizuoti lošimus, jos metu yra tikrinamas pasiruošimas vykdyti konkrečią azartinių lošimų veiklą. Nuotolinių lošimų organizavimas yra sudėtinga veikla, kuriai keliama daug skirtingų reikalavimų, susijusių su nuotolinių lošimų platformos kūrimu ir testavimu, nuotolinių lošimų įrenginių tinkamu veikimu, įvairiais saugumo reikalavimais, lošimo reglamento tvirtinimu ir kita. Todėl reikalavimas turėti ne tik nuotolinių lošimų licenciją, bet ir leidimą yra pagrįstas ir būtinas, siekiant tinkamai vykdyti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą. Lošimų priežiūros tarnyba, išduodama nuotolinių lošimų leidimą, įvertina konkrečios bendrovės pasiruošimą vykdyti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą. Nuotolinių lošimų organizavimas, skirtingai nei antžeminių lošimų, nėra susijęs su jų vykdymų konkrečioje teritorijoje (savivaldybėje), t. y. nuotoliniai lošimai yra vykdomi internetu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl išduodant nuotolinių lošimų leidimą reikalauti savivaldybės sutikimo nėra tikslinga. Be to, nėra tikslinga nuotolinių lošimų leidimą daryti terminuotą, nes iš esmės Lošimų priežiūros tarnyba nevertintų jokios naujos informacijos prieš tokio leidimo išdavimo, tai būtų tik formalus leidimo pratęsimas.
10.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-10-05 antikorupcinio vertinimo išvada	7	2			1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei aktualios redakcijos Įstatyme, nei Projekte nėra detalizuota tvarka, sąlygos bei kriterijai, kuriais remiantis savivaldybė galėtų išduoti ar neišduoti sutikimo atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą arba tęsti lošimų organizavimo veiklą tam tikroje lošimų organizavimo vietoje šios savivaldybės teritorijoje. Išanalizavus savivaldybių pagal galiojančią tvarką teikiamos paslaugos išduoti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) duomenis nustatyta, kad savivaldybės nurodo pateikti tam tikrus skirtingus bendro pobūdžio duomenis apie planuojamą vykdyti veiklą: pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su prašymu nurodo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar įgaliojimą, visų sklype esančių nekilnojamojo turto savininkų sutikimą, automobilių stovėjimo vietų planą, Registrų centro pažymą apie visus sklype esančius nekilnojamojo turto savininkus, pastatą, patalpas, kuriuose ketinama steigti lošimo namus; Kauno miesto savivaldybė su prašymu nurodo pateikti įmonės vadovo parašu ir antspaudu patvirtintas įmonės įregistravimo pažymėjimo kopiją, įmonės įstatų kopiją, pastato ar patalpų teisinės registracijos dokumentų kopiją, sutarties, kurios pagrindu įmonė naudojasi patalpomis, kopiją, taip pat nurodomas terminas (20, 30 dienų, kt.), per kurį savivaldybės tarybos sprendimas būtų priimtas / nepriimtas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 01A-41-150 „Dėl dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – Sprendimas) 1.4 papunktyje numatyta, kad sutikimai steigti lošimo namus bendrovėms neišduodami Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, bei kitais atvejais atskiru Tarybos sprendimu (Sprendimo 1.4.2 papunktis), išsamiau nedetalizuojant minėtos nuostatos taikymo praktikoje ypatumų bei privalomų sąlygų tokiam sprendimui priimti. Aktualios redakcijos Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta keliolika objektų – be kita ko, su išimtimis – kuriuose draudžiama organizuoti lošimus. Tačiau pažymėtina, kad minėtos Įstatymo nuostatos išsamiai neatskleidžia papildomų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendimui sutikti ar nesutikti dėl lošimo punkto steigimo priimti, išduoti leidimą lošimų organizatoriui tęsti veiklą ar neišduoti. Pavyzdžiui: draudžiama organizuoti lošimus gyvenamuosiuose namuose ar mokyklose, tačiau papildomai nedetalizuojamas atstumas, kuriuo lošimai galėtų būti vykdomi nuo Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įvardintų objektų, tarkime, nuo gyvenamųjų namų, ugdymo įstaigų, pan. (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai); Įstatyme neatskleista „atskirų patalpų“ sąvoka – todėl nėra aišku, tarkime, ar patalpos, turinčios bendrą sieną su kino teatru ar paaugliams skirtų rūbų parduotuve laikytinos atskiromis pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktus, ar ne, ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mūsų nuomone, tiek galiojančiu, tiek siūlomu teisiniu reguliavimu savivaldybėms suteikiama pernelyg plati diskrecija tiek savo žemesnės galios teisės aktuose nustatyti skirtingą ir nevienareikšmišką reguliavimą, tiek savo nuožiūra spręsti dėl leidimo steigti lošimų vietą ar tęsti lošimo veiklą tam tikroje vietoje išdavimo / neišdavimo ar leidimo pratęsimo / nepratęsimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Todėl, mūsų nuomone, nuostatos, susijusios su tam tikrų teisių ūkio subjektui suteikimu, jų suvaržymu ar panaikinimu – leidimų organizuoti lošimus išdavimo ar neišdavimo, kaip ir jų galiojimo pratęsimo ar nepratęsimo sąlygos, kriterijai turi būti aiškiai, išsamiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos Įstatyme. Todėl siūlome svarstyti galimybę papildyti Projektu siūlomo 24¹straipsnio nuostatas, išsamiai detalizuojant savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo ar nesutikimo, leidimo pratęsimo ar nepratęsimo priėmimo sąlygas ir kriterijus.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Lošimų organizavimas yra specifinė verslo rūšis, kuri daro neigiamą poveikį individui ir visuomenei, todėl vietos savivaldos dalyvavimas leidimų išdavimo procese yra labai reikšmingas. Tik vietos savivaldybės geriausiai žino savo bendruomenės poreikius ir gali juos atstovauti, nagrinėjant lošimų organizatoriaus prašymus išduoti sutikimą steigti lošimo vietą ar pratęsti sutikimo galiojimą. Pritariama, kad įstatymo projekte turėtų būti suformuluoti bendro pobūdžio kriterijai (pvz. poveikis švietimui, kultūrai ir kita), kuriuos savivaldybė turėtų įvertinti priimant sprendimą išduoti ar neišduoti (pratęsti ar nepratęsti) sutikimą. Tačiau pasiūlymas įvesti konkrečius, aiškiai pamatuojamus kriterijus praktikoje yra sunkiai įgyvendinimas ir gali nepasiekti tikslų, kurių yra siekiama šiuo įstatymo projektu - galimybės reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius ar sukeliamas neigiamas lošimų pasekmes konkrečioje savivaldybėje. Pažymėtina, kad kiekviena savivaldybė yra skirtinga, ir skiriasi ne tik savo dydžiu bet ir gyventojų įpročiais. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto tikslas geriausiai bus pasiektas keičiamame įstatyme apibrėžus bendrojo pobūdžio kriterijus, kuriuos turės detalizuoti kiekviena savivaldybės taryba, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius. Įstatymo projektą yra siūloma papildyti nuostata, kad Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeniniai situacijai konkrečius vertinimo kriterijus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato savivaldybių taryba. Nustačius pareigą savivaldybių taryboms turėti tokią tvarką yra išvengiama galimo nevienodo lošimus organizuojančių bendrovių vertinimo ir suformuluojami konkretūs kriterijai. Pažymėtina, kad galimybė įvesti konkrečius kriterijus buvo svarstoma ir visgi buvo prieita prie išvados, kad tokie kriterijai yra sunkiai įgyvendinami (pvz. nuo kurios vietos matuoti atstumą nuo lošimų organizavimo vietos iki ugdymo įstaigų, arba ką daryti jeigu nustatytas atstumas formaliai atitinka, bet praktiškai nėra pasiekiamas norimas tikslas, pvz. reikalavimas yra 100 metrų iki ugdymo įstaigos, o konkrečiu atveju atstumas yra 101 metras). Pažymėtina ir tai, kad objektyviai pamatuojami kriterijai jau yra nustatyti šiuo metu galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, kurių įvertinimas yra priskirtas Lošimų priežiūros tarnybos kompetencijai, tačiau šie kriterijai neįgyvendina aukščiau nurodytų, įstatymo projektu siekiamų, tikslų. Pasiūlymas: 24¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Priežiūros tarnybos sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ar jų galiojimo termino pratęsimo gali būti priimami tik bendrovei gavus savivaldybės, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar ketinama tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, tarybos sutikimą. Savivaldybės tarybos sutikimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki prašymo išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą ar pratęsti leidimo galiojimo terminą pateikimo Priežiūros tarnybai dienos. Savivaldybės taryba, nagrinėdama bendrovės prašymą išduoti sutikimą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, vadovaujasi konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeniniai situacijai vertinimo kriterijais. Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeniniai situacijai konkrečius vertinimo kriterijus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.“
11.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-10-05 antikorupcinio vertinimo išvada	*				1.1.2. Aukščiau minėtų pastabų kontekste aktuali ir 2021 m. birželio 22 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl loterijų ir azartinių lošimų organizavimą bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-4788 pateikta pastaba dėl Azartinių lošimų įstatymo 7 straipsnio, kuriame numatyta, kad Lošimų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Svarstytina, ar Įstatymo nuostatų suteikiama galimybė žemesnės galios teisės aktuose nustatyti tam tikrų teisių ūkio subjektams nustatymo ar panaikinimo pagrindus antikorupciniu požiūriu nėra ydinga ir atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį principą, pagal kurį ūkinę veiklą ribojančios nuostatos gali būti reguliuojamos tik įstatymo lygmenyje. Žemesnės galios teisės aktai priimami, keičiami ar papildomi greičiau ir paprasčiau nei įstatymai, todėl, mūsų nuomone, didėja korupcijos pasireiškimo rizika, keičiant ir „pritaikant“ žemesnės galios teisinį reguliavimą palankesne tam tikrai (-oms) interesų grupei (-ėms) linkme. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma įvesti naują licencijos rūšį, mūsų nuomone, su jos išdavimu, stabdymu, panaikinimu susiję aspektai taip pat turėtų būti išsamiai detalizuoti Įstatyme.	Nepritarti	Argumentai: Galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 6-7³ straipsniuose nurodytos licencijos išdavimo sąlygos, terminai, sankcijų taikymo taisyklės ir kt. Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 20 punkte nustatyta, kokios nuostatos įtvirtinamos licencijavimo taisyklėse, o kokios įstatymuose.
12.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-10-05 antikorupcinio vertinimo išvada	*				1.2. 2021 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija informavo , kad nuo š. m. lapkričio 1 d. pradeda veikti naujoji lošimo automatus ir lošimo stalus apjungsianti Automatų kontrolės informacinė sistema (LAKIS), su kuria „bus galima valdyti duomenis apie įplaukas ir išmokėtas išmokas. Tai leis užtikrinti kontrolę, turint galimybes susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis“. Tokiu būdu esą atsiras galimybė įtvirtinti nuoseklią priežiūros sistemą, užtikrinti skaidrumą ir teisingą lošimų sektoriaus apmokestinimą. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančios naujos Įstatymo redakcijos 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kiekvienas lošimo automatas turės turėti įdiegtus elektroninius skaitiklius, kurie lošimo metu didėjimo tvarka fiksuotų šiuos automato duomenis: 1) už dalyvavimą lošime įmokėtus kredito arba piniginius vienetus; 2) laimėtus kredito arba piniginius vienetus; 3) lošimo namų (kazino) arba automatų salono kasoje apmokėtus kredito arba piniginius vienetus (jeigu tokia funkcija įdiegta automate); 4) A kategorijos automatu laimėto kaupiamojo fondo kredito arba piniginius vienetus (jeigu tokia funkcija įdiegta automate); 5) loštų lošimų skaičių. Pažymėtina, kad, remiantis Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. DI-416, 10 punktu, LAKIS duomenų teikėjai: stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais organizuojančios bendrovės, kurios duomenis teikia naudodamos LAKIS ir Elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą (toliau – EADVS) (10.1 papunktis) ir lošimus B kategorijos automatais organizuojančios bendrovės, kurios duomenis teikia naudodamos EADVS (10.2 papunktis). Tačiau nei aktualioje ar nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo redakcijoje, nei Projekto nuostatomis nenumatomas nuotolinio lošimo įrenginių prijungimas prie LAKIS ar įdiegimas kitokių papildomų priemonių, padidinsiančių nuotolinių lošimų pajamų apskaitos skaidrumą bei teisingą šio sektoriaus apmokestinimą. Manytina, kad situacija, kai papildomi kontrolės mechanizmai numatomi tik daliai tam tikro sektoriaus ūkio subjektų, yra ydinga ir antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome svarstyti galimybę maksimaliai suvienodinti finansinės atskaitomybės reikalavimus visų rūšių azartinių lošimų organizatoriams, kas ypatingai svarbu, kai šiuo metu svarstoma atsisakyti fiksuoto dydžio lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo, nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo.	Atsižvelgti	Argumentai: pateiktos pastabos nėra susijusios su įstatymų projektais, kuriems yra teikiama ši antikorupcinio vertinimo išvada. Įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo reglamentuota Automatų kontrolės informacinė sistema (LAKIS), buvo priimtas 2017 m. lapkričio 21 d.
13.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-10-05 antikorupcinio vertinimo išvada	*				2.1. Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei jo pakeitimo projektai nereglamentuoja ir nereguliuoja nuotolinius azartinius lošimus (nuotolinius kazino, lošimų automatus, bingo, kt.) imituojančių aplikacijų, programėlių mobiliuosiuose įrenginiuose, kurias vartotojas parsisiunčia nemokamai, tačiau kuriose įsigyjama mokamų paslaugų, lošėjo pinigai konvertuojami į virtualią programėlės valiutą, pan., iš esmės neribojant maksimalios galimos išleisti sumos, teisės aktuose nenumatyta tokių paslaugų tiekėjų kontrolė, neapribojamos nepilnamečių asmenų galimybės įsidiegti ir lošti azartinius lošimus primenančiose programėlėse, taip pat nenumatomos galimybės lošėjui pareikšti valią apriboti savo galimybes lošti naudojantis tokiomis programėlėmis, aplikacijomis. Projekto nuostatose taip pat nėra numatyta papildomų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečių ir lošti nebenorinčių asmenų interesus nuo žalingo nuotolinių lošimų poveikio, kuris yra didesnis nei lošiant antžeminiuose lošimo punktuose ir salonuose, nes sukurtos žaidėjo paskyros duomenimis tame pačiame įrenginyje, pavyzdžiui, stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje, mobiliojo ryšio telefone, pan. gali pasinaudoti ir asmenys, kuriems tai draudžiama remiantis Įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Aktualios redakcijos Įstatymo nuostatos nustato tik pačių lošėjų atsakomybę, kad jiems suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu, skirtais prisijungti prie nuotolinio lošimo paskyros, nepasinaudotų tretieji asmenys, numatant, kad nustačius lošėjui suteikto kodo ir (ar) slaptažodžio perdavimo kitiems asmenims faktą, su lošėju tiesiog nutraukiama nuotolinio lošimo sutartis (Įstatymo 202 straipsnio 3 dalis).	Atsižvelgti	Argumentai: pateiktos pastabos nėra susijusios su įstatymų projektais, kuriems yra teikiama ši antikorupcinio vertinimo išvada. Atsižvelgiant į LR finansų ministerijos 2021-10-07 raštą Nr. ((7.28E-04)-5K-2116516)-6K-2105947, kuriuo buvo atkreiptas dėmesys, kad remiantis moksliniais tyrimais, nėra išskiriamos labiau pavojingos lošimo rūšys, kurios gali sukelti didesnę priklausomybės riziką. Priklausomybės rizikai formuotis įtakos turi ne vien lošimo rūšis, bet ir įsitraukimo lygis, lošimo dažnumas, dalyvavimas įvairų rūšių lošimuose, lošėjo amžius ir kiti veiksniai. LR Finansų ministerija pažymėjo, kad didesnę koreliaciją su probleminiu lošimu mokslininkai stebi lošiant lošimo automatais ir kitais elektroniniais lošimų įrenginiais (EGM), tačiau teigti, kad pvz. B kategorijos automatai įsitraukimo į azartinius lošimus aspektu yra rizikingesni už A kategorijos automatus ar ruletę, arba atvirkščiai, būtų neatsakinga. Remiantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekamomis apklausomis, B kategorijos lošimų automatų salonai dažnai būna pirmojo lošimo vieta. Respondentai, atsakydami į klausimą, kokiose azartinių lošimų vietose azartinius lošimus lošė pirmą kartą, daugiausiai, net 38 % (2020 m.) nurodė, kad tai buvo B kategorijos lošimo automatų salonas. Azartinių lošimų įstatyme nustatyta ne viena lošėjų apsaugos priemonė pvz,. draudimas lošti nepilnamečiams, privalomas lošėjų tapatybės nustatymas, lošimų reklamos ribojimai, skatinimo dalyvauti lošimuose draudimas, galimybė lošėjui riboti statomas sumas, lošimo laiką ar pateikti prašymą dėl apsiribojimo nuo lošimų. Minėtos priemonės taikomos nuotoliniams ir antžeminiams lošimams. Šiuo metu Lietuvos rinkoje veikiantys (ar ketinantys organizuoti lošimus) subjektai privalo laikytis minėtų reikalavimų.
14.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-10-05 antikorupcinio vertinimo išvada	*				2.1.1. Aukščiau minėtos pastabos aspektu aktuali ir 2017 m. gruodžio 8 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-9574 teikta pastaba dėl kai kurių nuotoliniu būdu – internetu – vykdomų loterijų panašumo savo turiniu į azartinių lošimų automatus. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktu, B kategorijos automatas – riboto laimėjimo automatas, kuriame didžiausia statoma suma – 0,5 euro, vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą, o vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės, kad apsaugotų asmenis nuo greitų ir didelių statymų bei pralošimų. Tuo metu kai kuriose loterijų organizatorių interneto svetainėse galima įsigyti neribotą skaičių momentinės loterijos bilietų, o žadami laimėjimai gali būti net keliasdešimt kartų didesni už statomą sumą, t. y. įsigyjamo loterijos bilieto vertę – taigi, kai kuriose interneto momentinėse loterijose prasilošimo galimybė yra didesnė. Atsižvelgiant į tai, mūsų nuomone, svarstytinas interneto loterijų santykis su lošimų automatais, be kita ko – ir nuotoliniais, nes galiojančiuose teisės aktuose nustatyti skirtingi reikalavimai loterijų ir nuotolinių bei antžeminių lošimų organizatoriams, jų atskaitomybė, skirtingas asmenų, norinčių dalyvauti loterijose ir azartiniuose lošimuose, amžius, kt. Darytina prielaida, kad dėl skirtingo teisinio reguliavimo gali būti neužtikrinama efektyvi loterijų ir azartinių lošimų organizatorių veiklos priežiūra ir sudaromos nevienodos sąlygos iš esmės toje pačioje srityje veikiantiems subjektams (nuotolinių loterijų ir lošimų organizatoriams), o tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Atsižvelgdami į aiškinamajame rašte iškeltą Įstatymų projektų tikslą „surinkti papildomų mokesčių į valstybės biudžetą ir tokiu būdu sudaryti galimybes geriau apsaugoti visuomenės ir lošėjų interesus nuo neigiamo lošimų poveikio“, siūlome svarstyti galimybę inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, užtikrinsiančius didesnį nuotolinių lošimų (ir juos primenančių kitų žaidimų, interneto loterijų) skaidrumą, efektyvesnę lošimo organizatorių kontrolę bei geresnę pažeidžiamų asmenų apsaugą nuo dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose.	Atsižvelgti	Argumentai: pateiktos pastabos nėra susijusios su įstatymų projektais, kuriems yra teikiama ši antikorupcinio vertinimo išvada. Loterijų įstatymo nuostatos bus vertinamos po 2 metų nuo Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo nuostatų įsigaliojimo (ne anksčiau kaip 2022 m. gegužės 1 d.) atliekant teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimas Nr. 815	7	2			Pasiūlymas: 3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8¹, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-643(2), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 3.1 atsižvelgiant į tai, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima nustatyti tik įstatymu, t. y. savivaldybės tarybai neturėtų būti palikta teisė savo nuožiūra vertinti ir priimti sprendimą dėl sutikimo steigti lošimo organizavimo vietą išdavimo, nustatyti kriterijus, kuriais savivaldybės taryba turėtų vadovautis nagrinėdama prašymą išduoti (pratęsti) sutikimą ar neišduoti (nepratęsti) sutikimo steigti lošimų organizavimo vietą konkrečiu adresu;	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl LR specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymo Eil. Nr. 10.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimas Nr. 815	*				Pasiūlymas: 3.2. įvertinti galimybę vietoj terminuoto savivaldybės tarybos sutikimo galiojimo, suteikti teisę savivaldybės tarybai bet kada atšaukti išduotą sutikimą, jei bendrovė nesilaiko nustatytų kriterijų.	Atsižvelgti	Atsižvelgiant į tai, kad pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Eil. Nr. 1, pasiūlymas nesvarstomas.

4. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Patarėja G. Genelienė