LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR.VIII-359 5 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-05-17 Nr. XIVP-484

Vilnius

Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai arba piliečiui pageidaujant už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“

Ši projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais:

Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.

Be to, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, piliečiai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią žemę, lyginant su piliečiais, kuriems po įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teisės už miesto teritorijoje turėtą žemę galėtų būti atkuriamos neatlygintinai suteikiant ne vieną, bet du žemės sklypus miesto teritorijoje, jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį jam atkuriamos nuosavybės teisės, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Be to, kyla abejonių, ar toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas nesukeltų priešpriešos tarp minėtų piliečių. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus.

Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.

Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą piliečiui perduodamų dviejų sklypų bendras plotas galėtų būti didesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas pagrįstas ir atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas reikalavimas, kad abiejų perduodamų žemės sklypų plotas negali viršyti žemės sklypo, į kurį piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės, ploto.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą“, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“ Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis.

Ketvirta, nėra aiškus šios projekto nuostatos taikymas, t. y. neaišku, kaip ir per kokį laikotarpį piliečiai turėtų teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į jų turėtą žemę, ar dėl atlyginimo būdo pakeitimo būtų keičiami jau priimti, bet dar neįvykdyti, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir panašiai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį”.

3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:

3.1. projekto įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre;

3.2. projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip; „Papildyti 5 straipsnį nauja 6 dalimi“.

4. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, išaugtų poreikis miesto teritorijoje esančių laisvų (neužstatytų) valstybinės žemės sklypų, kurie, atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę, būtų neatlygintinai perduodami piliečiams, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos Seimu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]