LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 197
STENOGRAMA
2014 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
15.02 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 3, 31, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1243(5) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje dėl Visuomenės informavimo įstatymo buvo padaryta pertrauka. Dabar tęsiame priėmimą.
Pastraipsniui. Jūs turite išdalintą tekstą kaip priedą su visomis svarstymo metu priimtomis pataisomis.
1 straipsnis – 3 straipsnio pakeitimas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. 2 straipsnis – 31 straipsnio pakeitimas. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis – 41 straipsnio pakeitimas. Galime? 4 straipsnis – 43 straipsnio pakeitimas. Galime bendru sutarimu? 5 straipsnis – 46 straipsnio pakeitimas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Gerbiamasis kolega, kadangi jau buvo pradėta priėmimo stadija, pasiūlymų svarstyti jau negalime. (Balsai salėje) Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nebuvo jokia priėmimo stadija pradėta. Kai yra ypatinga skuba ir jinai priimta ekspromtu, jokie terminai netaikomi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, deja, aš turiu perskaityti jums protokolą… (Balsai salėje) atsiprašau, stenogramą. Čia yra pirmininkavusio tuo metu A. Syso žodžiai „balsavimas pastraipsniui“. Taigi priėmimo stadija jau yra pradėta.
Judame toliau. 6 straipsnis – 461 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. 7 straipsnis. (Balsai salėje) Negalima. 7 straipsnis… (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsai salėje: „Taip.“) Gerai. Prašau, kolegos. 6 straipsnis – įstatymo papildymas 461 straipsniu. Balsuojame. Kas remia šį straipsnį, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 44, prieš – 12, susilaikė 16. Pritarta.
7 straipsnis – 49 straipsnio pakeitimas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume 7 straipsniui – 49 straipsnio pakeitimui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 67 Seimo nariai: už – 41, prieš – 13, susilaikė 13. Pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – kolega V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Tik dėl protokolo. Prieš tai vykusiame balsavime mano balsą įskaitykite kaip už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 8 straipsnis – 50 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Ir 9 straipsnis – „Baigiamosios nuostatos“. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime.
Dabar dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Prieš tai – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš taip pat, kaip V. A. Matulevičius, norėčiau pakeisti.
PIRMININKAS. Pasakykite, kaip balsavote.
A. V. PATACKAS (MSNG). Kaip ir V. A. Matulevičius, paspaudžiau ne tą mygtuką. Prašau…
PIRMININKAS. Tai kaip jūs balsavote?
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš balsavau už, norėjau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Pitrėnienė. Prašau.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, iš tikrųjų šio įstatymo projekto priėmimo procesas labai užsitęsė. Aš manau, kad tikrai išvargo ir darbo grupė, vis stebėdama procesus Seime, dalyvaudama komiteto posėdžiuose. Visus ta tema jau taip nuvargino, kad aš tiesiog džiaugiuosi, kad mes padėsime tašką ir užbaigsime šiandien, priimsime šitą įstatymą. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, žiniasklaidos atstovai šio projekto svarstymui pasirinko labai gerą laiką, kai artėja savivaldybių rinkimai ir turbūt ne vienas iš čia sėdinčių politikų įsivaizduoja, kad, parodę tam tikrą pataikavimą, tikėsis kokio nors atsakomojo teigiamo dėmesio. Ir nebežiūrime jokių principų.
Aš manau, kad tai yra žingsnis atgal, kai mes eliminuojame visuomenės atstovus iš žiniasklaidos etikos svarstymo, nors už tai kovojome ir einame į priekį, sakykim, dėl teisėjų etikos ir atitinkamo Teisėjų etikos komisijos formavimo. Čia gi žengiame atgal. Tai rodo tokį visiškai chaotišką veikimą: kai kur – vieni principai, kitur – kiti. Turbūt visų kitų – ir valdžios institucijų, ir teismų – atstovai mielai sutiktų, kad taip pat viską dėl etikos paliktume spręsti jiems uždarai, jų pačių suformuotoms institucijoms, tik tiek, kad jie neturi tokios galios per žiniasklaidą sukelti didžiulį triukšmą. Visiška, mano supratimu, padaryta nesąmonė su inspektoriaus teikimu, kai Seimas galės tvirtinti tik pačių žurnalistų organizacijų pateiktą kandidatūrą, kuris po to juos atseit kontroliuos, bet galbūt labai norės, kad dar kartą būtų teiktas, ir, matyt, turės nepersistengti kontroliuodamas, jeigu pretenduos vėl į tokį postą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nežinau, kas kam čia pataikauja – ar mes žiniasklaidai, ar jūs Bažnyčiai. Pasilikime kiekvienas savo sąžinei. Bet elementariai, jeigu mes pasižiūrėsime į mūsų Konstituciją, kas parašyta apie valstybės ir Bažnyčios santykius… Pirmininkavau, girdėjau pasisakymuose apie sutartį su Šventuoju Sostu, tai turiu ją ant stalo. Ten tokie dalykai neminimi, minimi visai kiti dalykai. Gerbkime kiekvieną grupę žmonių, kurie nori reguliuoti savo viduje tokius dalykus, nes jeigu mes į kiekvieną instituciją įkelsime po vieną Vyskupų konfederacijos atstovą, tai nuo to tikrai darbas nebus geresnis. Aš suprantu, kad kai kas nori būti šventesnis už Popiežių. Mes žinome, kas ko vertas, todėl balsuokime už tai, ką mes šiandien priimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai nėra žingsnis į priekį. Aš, kaip turintis ilgametę patirtį leidėjas, redaktorius ir žurnalistas, sakyčiau, kad yra sukurtas gana sektantiškas, uždaras įstatymas. Žiūrėkite, čia buvo šiandien šnekama ir giedami gražūs žodžiai apie tai, kad tai yra žurnalistų žiniasklaidos savivaldos, savitvarkos įstatymas. Nieko panašaus, nes iš tikrųjų gudriai išmesta Lietuvos periodinių spaudos leidėjų asociacija, kuri atstovauja mūsų stipriausiai žiniasklaidos grupei, tai yra „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir visi kiti dalykai. Jie visame šitame reikale yra palikti nuošalyje. Aišku, vis dėlto žiniasklaida yra labai specifinis reikalas, ji visuomet turi didelį poveikį visuomenei ir visuomenė turi visada didelį interesą žiniasklaidai. Ir kai mes eliminavome visuomenės atstovus iš žiniasklaidos etikos vertinimo, aš tikrai pritariu kolegos J. Razmos ir V. Stundžio nuomonei, kad tai iš tikrųjų yra didžiulis žingsnis atgal, ir tai turės labai ilgalaikių pasekmių tiek pačiai žiniasklaidai, tiek mūsų visuomenės sveikatai. Aš siūlau balsuoti prieš šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, išklausęs diskusijas ir įsigilinęs į įstatymo teikiamas nuostatas, optimizmu tikrai aš nedegu. Ypač mane stebina tai, kad žurnalistų inspektorių Seimui teiks tvirtinti Žurnalistų leidėjų visuomeninė organizacija. Šito negali būti. Tai kaip kontroliuos tas žurnalistų etikos inspektorius neetišką žiniasklaidą, kaip? Jūs man pasakykite. Jeigu jis kontroliuos, jį atšauks, ir Seimas turės balsuoti. Tikrai neturėtume eiti šituo keliu. Dėl Bažnyčios atstovo. Iš tikro kam kliudė tas Bažnyčios atstovas? Dabar Bažnyčiai reikėtų steigti savo asociaciją, kad jų narys galėtų dalyvauti. Kam to reikėjo?
Antras dalykas – finansavimas. Ar nors viena visuomeninė organizacija yra finansuojama iš biudžeto? 300 tūkst. Lt nedaug, tegu jie patys finansuojasi. Apskritai, ar reikalingas toks įstatymas? Aš manau, galbūt tegu visuomenininkai susiburia į asociacijas, priima savo kodeksą, kaip prekybininkai ir kiti, pasitvirtina moralinį kodeksą ir dirba pagal tą kodeksą. O yra žurnalistų etikos inspektoriui, kuris kontroliuoja Seimo patvirtintą instituciją, suteikti įgaliojimai, tegu ir vertina.
Antras dalykas, visiškai perteklinė norma numatyta šiai visuomeninei organizacijai priimti sprendimus, nustatyti, kur uždrausti įmonėms dalyvauti projektuose ir panašiai. Faktiškai tai yra susidorojimas su savo konkurentais. Gerbiamieji, šita vieta taip ir liko nepataisyta, todėl, žvelgdamas į visą įstatymą, galiu pasakyti, raginu ir Seimo narius iš valdančiosios daugumos: susilaikykime, padarykime pertrauką ir patobulinkime šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėjote prieš?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš už, bet prieš.
PIRMININKAS. Prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų darome įdomų žingsnį. Iš Pirmininkės pasisakymo iš tribūnos girdėjau vienintelį argumentą, kad tai buvo darbo grupė, taip ji sugalvojo. Antras argumentas, kad ji sunkiai tai darbo grupei pirmininkavo. Daugiau argumentų, deja, neteko išgirsti. O iš esmės tas visas sunkumas susideda iš to, kad iš tikrųjų mes padarome žingsnį ta linkme, kad jau dabar etiką vertins, ne tik profesinę etiką, bet ir plačiąja prasme, patys žiniasklaidos atstovai. Išbraukiame visus visuomeninius organizacijos darinius, kurie galėtų šiek tiek daryti įtaką jų pačių geram ar blogam vertinimui, suteikiame visišką monopoliją jiems teikti arba neteikti, teikti tą, kas jiems įtinka, inspektorių. Ir tam reikėjo didelės darbo grupės pastangų. Ot tai darbas, kapitalinis! Tai yra visiškas noras sugriauti bet kokią reguliacijos struktūrą, o paskui visi verks, kaip čia mes tokias…
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nediskutuoti iš vietos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiuo atveju manau, kad tikrai tokiam apgailėtinam darbui mes negalime pritarti, siūlau tikrai nepalaikyti šitos destrukcijos, kuri ateina iš tokių darbo grupių.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, čia turbūt nė vienas neturime tiesos monopolio ir galime klysti. Gal ir aš klystu, bet man krinta į akis vienas dalykas. Mes šiandien labai daug kalbame apie tai, kad dabar žiniasklaida išsigims, jeigu nebus visuomenės atstovų kontrolės. Gerbiamieji Seimo nariai, o kaip mes kontroliuojame Seimo narius? Ar mes įsileidžiame visuomenės atstovus į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją? (Šurmulys salėje) Nieko mes neįsileidžiame, o štai žiniasklaidai reikia visuomenės kontrolės! Tai atsiprašau, man primena, atsiprašau už žodį, dviveidystę. Tai jeigu jau visiems kontrolė, tai visiems visuomenės, o Seimui autonomija ir oazė.
Ir dar norėčiau pasakyti, kad, aišku, galbūt nauja tvarka susijusi su tam tikrais pavojais. Pavyzdžiui, man irgi kelia abejonių inspektoriaus skyrimo tvarka. Bet suprantate, ką aš norėčiau priminti. Senąjį variantą mes jau žinome. Ir to senojo varianto, kaip dirbo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, puikiai prisimename. Jeigu tai būtų buvusi, nenoriu mėtyti akmenų, visiškai objektyvi ir nešališka institucija, mes galėtume nekeisti tos tvarkos. Bet mes žinome ne vieną atvejį, kai ši komisija priimdavo politizuotus sprendimus, šališkus sprendimus ir panašiai. Todėl man atrodo, kad… Kodėl nepabandžius naujos tvarkos, aš tuo vadovaujuosi. O gal žurnalistai prižiūrės save visiškai neblogai ir išrinks autoritetingus atstovus, kurie bus reiklūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano pastabos būtų kelios. Pirmiausia iš tikrųjų mes supainiojome į vieną du labai skirtingus dalykus, sumetėme į vieną krūvą dvi skirtingas plotmes. Taip, gildijos savireguliacija ir savitvarka yra būtina profesinio tobulėjimo ir profesinės etikos ugdymosi forma. Tai viena. Tai yra vienas lygmuo, ir tokia savireguliacinė forma veikia daugelyje mūsų profesinių susivienijimų sričių. Tai yra normalu.
Visuomenės informavimo priemonės yra ypatinga sritis, ir jautri, ir turinti savo specifiką, ir Konstitucijos garantuojamą nepriklausomumą. Tačiau visuomenės viešasis interesas, kaip konstitucinė vertybė, turi būti realizuojamas tam tikru instrumentu. Tai šitą instrumentą mes iš esmės sunaikiname ir atiduodame visus įgaliojimus tiktai visuomenės informavimo lauko subjektams. Taip, turbūt galima būti teisėju ir savo byloje. Be abejo, turbūt taip. Turbūt tai yra nauja politinė mada, nauji skersvėjai, naujos proveržio kryptys ir sritys. Galima su tuo sveikinti, bet nepamirškime, kai kalbame apie dabartinio LŽLEK’o priimamų sprendimų politizavimą, vėlgi neužsimerkime: iš 15 organizacijų atstovų 10 yra visuomenės informavimo lauko atstovai. Taigi, kas ką politizuoja?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi pasisakė, 4 – už, 4 – prieš. Balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projekto Nr. XIIP-1243(5). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Kolegos, prašyčiau tylos, labai daug triukšmo salėje. Nėra reikiamo balsų skaičiaus. Balsuosime vėliau.
15.21 val.
Darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2449, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2450, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2451 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame į vakarinio posėdžio darbotvarkę. 2-1a klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2449. Pranešėjas – viceministras G. Klimavičius. G. Klimavičius kviečiamas į tribūną. Pateikimas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Prašom, viceministre.
G. KLIMAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektą ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Projektų tikslas – mažinti nelegalaus darbo mastą Lietuvos Respublikoje, sumažinti naštą darbdaviams atsisakant pakartotinio testavimo, optimizuoti institucijų veiklą, palengvinti Darbo ginčų komisijos darbą. Jeigu kalbėtume apie Darbo kodekso straipsnius…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos, visiškai nieko negirdėti, ypač čia, tribūnoje. Labai atsiprašau, bet prašyčiau dėmesio. Prašom, viceministre. Dar noriu pasakyti, kad pateiktumėte visus tris – a, b ir c. Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Taip, taip ir yra. Projektas teikiamas (kalbant apie Darbo kodekso straipsnius) siekiant mažinti darbdavių paskatas nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialines garantijas. 11 ir 111 straipsniais nustatoma pareiga bedarbiui grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jeigu jis dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą. Taip pat siūloma atleisti bedarbį nuo šios pareigos, jeigu jis praneš apie nelegalų darbą.
Jeigu kalbėtume apie Darbo kodekso 301 straipsnio pripažinimą netekusiu galios, kur numatomas darbo užmokesčio priteisimas ne daugiau negu už trejus metus, yra 2014 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris minėtą straipsnį pripažino kaip prieštaraujantį Konstitucijai.
Dėl naštos mažinimo darbdaviams. Siekiama atsisakyti pakartotinio darbdavio atestavimo darbų saugos ir sveikatos klausimais paliekant tik pirminį atestavimą ir aiškiai įvardijant, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams darbdavio įmonėje atstovauja jų vadovas.
Projekto nuostatos kalba ir apie Trišalės tarybos sekretoriatą. Jis reorganizavimo tvarka yra prijungtas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl projektu siūloma nustatyti, kad Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas skiriant tarpininką kolektyviniuose darbo ginčuose, darbo sąrašus tvirtins Trišalės tarybos pirmininkas.
Ir dar vienas siūlymas. Kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimai, siūloma Darbo ginčų komisijoje fiksuoti garso įrašus, nedaryti rašytinių protokolų, garso įrašas būtų kaip šios komisijos posėdžio protokolas.
Teikiamus projektus prašome svarstyti skubos tvarka, nes šių įstatymų nuostatos yra susijusios su Konstitucinio Teismo nutarimu, Trišalės tarybos sekretoriato reorganizavimu ir poreikiu mažinti nelegalų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmasis klausia A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs negalite trumpai pasakyti, kodėl darbdaviui neapsimokės nelegaliai samdyti darbuotojų? Trumpai tokius punktus. Kodėl neapsimokės?
G. KLIMAVIČIUS. Galiu pasakyti, kad tai yra sisteminis dalykas, nes kartu eina Baudžiamojo kodekso pataisymai ir, man atrodo, liberaliausi įstatymai yra Lietuvoje, nes kitur ir baudos didelės, ir iki 5 metų, man atrodo, yra teisiama. Lietuvoje yra liberaliausi įstatymai. Bandome stiprinti ir darbdaviui už visa tai numatyti didesnę atsakomybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Ar galite pasakyti, kodėl atsisakoma nuostatos, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus?
G. KLIMAVIČIUS. Dar kartą noriu pakartoti, kad buvo 2014 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris nustatė, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Čia yra tik nuostatos įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė K. Miškinienė. Kortelę įdėkite, prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų sveikintinas projektas, kad mes pradedame kovą su nelegaliu darbu. Aš noriu paklausti. Tie trys mėnesiai, kurie yra nustatomi, kodėl trys, ar buvo diskutuota su socialiniais partneriais ir su kokiais? Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Klausimas buvo svarstytas Trišalėje taryboje. Kadangi tai yra susiję su teisminio sprendimo tvarka, įrodymais ir t. t., iš esmės apsispręsta dėl trijų mėnesių. Jeigu teismine tvarka arba proceso tvarka bus nustatyta kitaip, aišku, gali būti ir daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sveikindamas, kad mes ieškome būdų, kaip kovoti su nelegaliu darbu, tą reikėjo galbūt daryti ir anksčiau, bet aš ir toliau lieku prie tos nuomonės, kad Trišalės tarybos statuso keitimas ir jo priklausomybė, pervedimas iš prie ministerijos į departamento lygio skyrių ministerijoje yra nepriimtinas. Juo labiau kad tiek darbdavių, tiek profsąjungos atstovai tam prieštaravo. Kaip jūs paaiškinsite tokį sprendimą, nes patys sakote, kad visą laiką kitais klausimais reikia atsiklausti Trišalės tarybos, kai teikia Seimo nariai, o šiuo atveju jūs pats, kaip Vyriausybės atstovas, ignoruojate kitų dviejų partnerių nuomonę? Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Tikrai jokio ignoravimo nėra. Ačiū už klausimą. Tai, apie ką mes kalbame, yra vienintelis būdas kalbėti. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame tik apie techninę pusę, apie sekretoriatą. Kalbama ne apie Trišalę tarybą, o būtent apie… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Argumentuodamas, kodėl prašoma skubos tvarkos, jūs paminėjote tris priežastis: Konstitucinio Teismo sprendimą, kaip kolega klausė, Trišalės tarybos sekretoriato reorganizavimą ir poreikį mažinti nelegalaus darbo apimtis. Kuri iš šių priežasčių, jūsų manymu, yra labiausiai svarbi dėl to, kad reikia skubos? Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Vidurinė.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti skubos tvarkai? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi siūloma Socialinės apsaugos… O kur yra pirmininkė? Pirmininkės nėra. Pavaduotojas yra? (Balsai salėje) Čia labai toli atidėta, tik gruodžio 16 d. Algirdai? Vieną savaitę siūlo paankstinti. Na, tada skubos čia labai ir nereikia, aiškus reikalas. 5 d. Gerai. Galime pritarti, kad siūloma svarstyti gruodžio 5 d.? Galime. Ačiū. Siūlomi komitetai… Siūloma gruodžio 4 d., bus posėdis. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas reikalingas? Nereikia. Ačiū.
15.30 val.
Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2429, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2430, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2431, Teismų įstatymo Nr. I-480 532 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2432, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2433 (pateikimas)
Einame prie kito klausimo – Poligrafo naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2429 su lydimaisiais. Kviečiu viceministrą A. Valį į tribūną. Darbotvarkės 2a, 2b, 2c, 2d ir 2e klausimai. Projektų Nr. XIIP-2429, Nr. XIIP-2430, Nr. XIIP-2431, Nr. XIIP-2432, Nr. XIIP-2433. Prašau, viceministre.
A. VALYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Krašto apsaugos ministerija teikia Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo projektą. Kartu yra lydimieji projektai – tai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama. Pirmiausia detalizuoti tyrimo poligrafu atlikimo atvejus ir nustatyti, kad tyrimas poligrafu galėtų būti atliekamas ir vykdant kontržvalgybą, vertinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir jų pateiktos informacijos patikimumą, taip pat vertinant pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, patikimumą. Taip pat siekiant užtikrinti, kad visi tyrimo subjektai taikytų vienodas ir tinkamas tyrimo metodikas, siūloma pavesti Vyriausybei nustatyti tyrimo metu taikytinų metodikų kriterijus ir sąrašą.
Be to, nustatyti kvalifikacinius tyrimo specialistų reikalavimus. Jie turėtų būti išklausę ne mažiau kaip 400 val. trukmės, įskaitant atliktų praktinių užsiėmimų trukmę, vientisus specializuotus tyrimo poligrafu kursus Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių mokymo institucijose.
Papildomais projektais siekiama Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis.
Taigi esmė yra tokia. Projektuose siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas leistų užtikrinti, kad tyrimai poligrafu būtų atliekami tik Poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais, taip pat užtikrins didesnį atliekamų tyrimų skaidrumą, tyrimų rezultatų patikimumą ir objektyvumą, tiriamų asmenų teisių apsaugą.
Taigi trumpai pagrindiniai tikslai, kuriuos aš jau minėjau: praplečiami atvejai, Vyriausybė nustato metodiką ir patikrinama kvalifikacija tų specialistų, kurie atliks tas procedūras. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – N. Puteikis. Nėra. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, aš norėjau tik patikslinti. Kadangi 2 ir 8 straipsnių pateikimo įstatymas buvo mūsų užregistruotas Nr. XIIP-62(2), jie iš esmės sutampa, išskyrus dvi vietas dėl tyrimo specialisto prievolių ir teisių. Ar nebūtų prasminga, pavyzdžiui, sujungti, nes tie įstatymai vienas kitą papildo?
PIRMININKAS. Prašau. Dėl sujungimo.
A. VALYS. Galima derinti, aišku, čia didelių… Jūs turite omeny straipsnį pagrindinio įstatymo – dėl poligrafo naudojimo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, kaip minėjau, yra…
PIRMININKAS. O gal komitetas, vis tiek jūsų komitetas svarstys? Gal komitetas sujungs?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gal.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kalbant apie poligrafinius tyrimus, pasaulyje yra visuotinė teisė, žmogaus teisė atsisakyti poligrafinių tyrimų. Mūsų Poligrafo naudojimo įstatyme yra 10 straipsnis apie tyrimą ir jo atsisakymo pasekmes. Jis teigia, jog tyrimo poligrafu išvada yra papildoma informacija, tačiau tame pačiame straipsnyje jau tęsiama, jog šitas poligrafinis tyrimas vėliau su kita informacija gali tapti tarsi lemiančiu momentu, jog žmogus yra nepatikimas.
Mano klausimas būtų toks. Ar jūs neanalizavote šito momento, nes lyg ir yra prieštaravimas tam pasauliniam principui?
A. VALYS. Iš tikrųjų savanoriškumo principas egzistuoja. Kaip jūs sakote, pasekmių gali būti. Bet mes turime užtikrinti patikimumą ir lojalumą Lietuvos Respublikai ir dėl to neturi kilti jokių abejonių. Vadinasi, mes panaudojame visas savo galimybes, kaip tai įgyvendinti. Nors šimtu procentų, kad nulemtų patikrinimas poligrafu, vargu ar galima tvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Sakykite, o kam tikrinti įdarbinamą specialistą poligrafu, ar jo psichologinį atsparumą, ar valingumą, ar ką, kodėl jį reikia tikrinti prieš įdarbinant?
A. VALYS. Čia tiesiog yra nustatoma… ne tai, kad dėl tikrinimo, bet tiesiog galbūt dėl apmokymo. Yra tam tikri reikalavimai kvalifikacinio tyrimo specialistams. Mes norime, kad jis įgytų patirties besimokydamas arba atlikdamas kokius nors trumpalaikius mokymus, lankydamas kursus, kad įgytų europinės patirties ar tos patirties, kurią turi mūsų NATO partneriai. Tai toks tikslas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Prašau? Yra norinčių balsuoti? N. Puteikis užsirašė, bet jo nėra. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate šiems išvardytiems penkiems projektams po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Ačiū, viceministre. Labai prašyčiau kolegų bent jau išjungti telefonų garsą, jeigu galima. Gerbiamasis kolega Kęstuti Daukšy.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra 2-3 – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2448. Kviečiame teisingumo ministrą J. Bernatonį. Prašom, ministre. Kol ministras eina, dar pasakysiu, kokie komitetai siūlomi dėl prieš tai buvusio įstatymo. Tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamasis ministre, aš atsiprašau, nes praleidau.
Dėl pirmo – 2a, 2b pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl 2c pagrindinis – taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl 2d pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir dėl 2e pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 11 d. Galime pritarti tokiai nuomonei? Galime.
15.39 val.
Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2448 (pateikimas)
Ačiū. Ministre, labai atsiprašau, prašom, jums žodis dėl projekto Nr. XIIP-2448.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, įstatymo projektas yra parengtas, siekiant patobulinti Baudžiamojo įstatymo numatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, patikslinti kai kurias Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies sankcijas ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą teismų praktikoje, kartu sudaryti galimybę sumažinti nuteistųjų realia laisvės atėmimo bausme skaičių Lietuvoje.
Įstatymo projektu siūlomi šie pakeitimai: Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalyje numatyti nuostatą, kad konstatuojant nusikaltimų recidyvą neatsižvelgiama į teistumą už tyčinius nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei 18 metų; leisti, esant numatytai sąlygų visumai, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir recidyvistui; panaikinti specialią taisyklę, kad tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę; numatyti recidyvą kaip vieną sunkinančių aplinkybių; išplėsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, taikymo sąlygas ir leisti šį institutą taikyti taip pat ir už nesunkų nusikaltimą; numatyti, kad teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes skiria ne tik nesunkių ar apysunkių, bet ir neatsargių nusikaltimų atveju; numatyti, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų.
Kiti įstatymo projektu siūlomi pakeitimai susiję su baudos, laisvės apribojimo ir arešto, kaip alternatyvių bausmių, įtvirtinimu už kai kuriuos nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Jeigu kalbėtume apie šio įstatymo teigiamus galimus rezultatus, manytina, kad projektas padės subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, taip pat sumažinti nuteistų realia laisvės atėmimo bausme asmenų skaičių Lietuvoje, asmenų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigose, skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų skaičių. Įstatymo projektas, tikėtina, taip pat padės sumažinti ir pakartotinių nusikalstamų veikų darymo riziką, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, padidės galimybė atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bus sudarytos sąlygos palankesnei asmenų socialinei reabilitacijai ir panašiai.
Įstatymo projekto derinimo metu iš suinteresuotų institucijų esminių pastabų nebuvo gauta. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Tikimasi, kad sumažėjus laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičiui bus sutaupyta papildomų valstybės biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis ministre, aš taip supratau, kad jūs esate už bausmių švelninimą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo piktybiškai padaro nusikaltimą, sunaikina turtą, aš manau, kad jį reikia negailestingai bausti, nes jis niekada nesupras, iš įkalinimo įstaigos jis išeis kvalifikuotesnis ir mes sulauksime labai daug recidyvistų, kurie vėl darys nusikaltimus. Ar jums taip neatrodo?
J. BERNATONIS (LSDPF). Iš tiesų tokia… Dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tiesų, gerbiamoji Seimo nare, toks požiūris, kuris buvo jūsų išsakytas, visuomenėje egzistuoja, tačiau teisės teorija ir praktika rodo ką kita. Svarbu yra, kad nusikaltimas būtų išaiškintas ir nusikaltęs asmuo sulauktų bausmės, nes bausmių griežtumas iš esmės nešalina nusikalstamumo priežasčių. Tiktai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad įkalinimo bausmės kainuoja visuomenei, kad už kiekvieną įkalinto žmogaus praleistą dieną tenka iš biudžeto sumokėti iki 60 Lt.
Be to, jeigu žiūrėtume į bendrą situaciją, kuri yra Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, ji yra nenormali. 100 tūkst. gyventojų 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 326 įkalinti asmenys. Mus lenkia iš Europos valstybių tik Rusija, Azerbaidžanas ir Baltarusija, o kitos, tarkim, Europos Sąjungos valstybės, kuriose nusikalstamumo lygis yra aukštesnis, sėdinčiųjų skaičių turi mažesnį. Praėjusiais metais mes turėjome Teisingumo ministerijos iniciatyva labai plačią diskusiją su teisėjais, kurie nagrinėjo baudžiamąsias bylas ir iš Aukščiausiojo Teismo, iš apygardų teismų ir iš apylinkių teismų. Kai mes nagrinėjome šias problemas, buvo išsakyta nuomonė, kad mūsų bausmių politika nėra adekvati, todėl kreipėmės į teisės mokslininkus, geriausius baudžiamosios teisės specialistus ir buvo parengtos šios pataisos. Tai nereiškia, kad bausmės bus peržiūrėtos arba bausmės bus sumažintos, tačiau yra sudarytos galimybės teisėjui spręsti, kokią bausmę taikyti. Jeigu jūs kalbate apie turto sunaikinimą, to turto niekuomet neatkurs tas žmogus, kuris sėdi įkalintas. Tą turtą gali atkurti tiktai tas nusikaltęs žmogus, kuris dirba ir turi galimybes kompensuoti už tai. Todėl mes susiduriame išties su tam tikromis didelėmis problemomis.
Jeigu dar įdomu, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje iš 100 tūkst. gyventojų tik 80, kaip čia švelniai pasakyti, sėdi, Prancūzijoje – 104, gerokai mažiau ir mūsų kaimyninėse valstybėse. Bet tai priklauso daugiau nuo bausmių politikos, todėl mes stengiamės ją subalansuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, bendrai norėčiau pasveikinti jus už šitą iniciatyvą. Tikrai Lietuvoje už labai smulkius ekonominius nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu, tuo tarpu vis dėlto Europos Sąjungos šalyse tikrai daugiau taikomos ekonominės sankcijos. Aš norėjau paklausti, ar jūs skaičiavote, kiek maždaug sumažėtų įkalinimų, jeigu būtų priimtas šis teisės aktų paketas?
J. BERNATONIS (LSDPF). Labai sunku paskaičiuoti, nes tai priklausys nuo teisėjų sprendimų, nuo teismų sprendimų. Bet, tarkim, kai pradėjau dirbti teisingumo ministru, sėdinčiųjų buvo 10 tūkst., dabar turime 9 tūkst. Jeigu sumažėtų tūkstančiu, mes sutaupytume per metus 20 mln. Tuos 20 mln. būtų galima išleisti padidinti atlyginimus prižiūrėtojams, pagerinti kitiems kaliniams sąlygas. Kadangi esu apsilankęs visose įkalinimo įstaigose, galiu pasakyti, kad sėdintys žmonės įvairūs. Yra iš tiesų tokių, kurie neatsargiai padarė nusikaltimus, yra tokių, kurie visiškai nepavojingi visuomenei ir kurių nereikia izoliuoti dėl visuomenės saugumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai prisidedu, kaip ir P. Gražulis, tikrai jus sveikinu. Tai tikrai puikus įstatymas. Tik būkite malonus, labai prašau jūsų paaiškinti, ką reiškia palankesnė socialinė integracija tų kalinių. Dabar jūs labai gerai žinote, Pravieniškėse yra 3 tūkst. jaunų vyrų – amžiaus vidurkis 28 metai, išsilavinimas – nebaigtas pagrindinis. Kaip jie atlygins tą padarytą žalą, iš kokių pinigų? Juos reikia visus mokyti, jiems reikia suteikti specialybę, jiems reikia papildomų socialinių garantijų. Ar jūs svarstėte, galbūt per naująjį mokestinį periodą jiems bus sudarytos sąlygos siekti mokslo, dirbti? Galiausiai juk jie turi nemažai įvairių ligų, jūs žinote, kad jeigu mes juos paleisime, tai gali būti tam tikrų ligų protrūkių mūsų valstybėje. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Išties yra labai daug problemų, kurias jūs paminėjote. Tikrai džiaugiuosi, kad ir Seimo nariai gerai žino tą situaciją, kokia yra. Ką mes darome? Visų pirma labai svarbu yra sudaryti sąlygas mokytis, o dar svarbiau turbūt sudaryti sąlygas dirbti. Apie 60 % įkalintų asmenų norėtų dirbti, bet tų sąlygų nepakanka. Dabar sujungiame buvusias valstybės įmones į vieną įmonę „Mūsų amatai“, jos gamyba plečiasi. Stengiamės kuo daugiau žmonių įtraukti į tai ir, suprantama, iš to, ką jie uždirba, būtent ir yra galimybė (iš tų, kurie yra įkalinti) kažkiek kompensuoti jų padarytą žalą, nes priėmiau sprendimus, jog jų atlyginimai pervedami į jų specialias sąskaitas, ne taip, kaip iki šiol galiojo tvarka, kad galėjo pervesti į kokias nori sąskaitas, ir nebuvo ta žala atlyginama. Taip, išties ši sistema yra gerokai apleista per pastaruosius dešimtmečius turbūt todėl, kad ir visuomenės požiūris į tuos žmones nėra labai palankus ir tai nėra populiari tema, ir šis projektas, kurį teikiu, taip pat yra labai nepopuliarus. Aš visa tai žinau, bet mes turime tvarkytis, kaip tvarkosi demokratinės valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš sutinku su siūlymais, kad tam tikrų nusikaltimų atveju turi būti alternatyvos, ne tik laisvės atėmimas. Tačiau dėl dviejų vietų norėčiau paklausti, nes dabar, priėmus šias nuostatas, sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, didelės vertės turto pagrobimas dalyvaujant organizuotoje grupėje ir strateginės reikšmės infrastruktūros sunaikinimas, išardymas galėtų būti nubaustas tiktai bauda arba laisvės apribojimu. Ar šių nuostatų dėl organizuotų grupių ir dėl mano visų minėtų nereikėtų kur nors išskirti atskirai, kad vis dėlto šiuo atveju organizuotų grupių dalyviai, niekur neišnykęs organizuotas nusikalstamumas nesijaustų nebaudžiami?
J. BERNATONIS (LSDPF). Nebaudžiami tikrai nesijaus, nes aš esu įsitikinęs, kad jie bus nubausti, tiesiog viso šio projekto esmė – sudaryti sąlygas teismams, teisėjams turėti alternatyvą. Aš įsivaizduoju, pagal to nusikaltimo sunkumą, pagal padarytą žalą atitinkamai teismai ir turėtų priimti sprendimus. Aš suprantu, kad yra tam tikrų abejonių, na, gal yra tam tikro nepasitikėjimo ir teismais, bet kol nepradės šis įstatymas galioti, kol mes neapibendrinsime bent vienų metų praktikos, tai nebus matyti, kaip tai yra taikoma. Tačiau tai yra, mano supratimu, normalios subalansuotos normos, nes ir tos nusikaltimų sudėtys, kurios skamba kartais labai grėsmingai, būna ne tokios reikšmingos kaip laisvės atėmimo bausmė.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti prieš? Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. P. Gražulis. (Balsai salėje)
Balsuojame. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2448, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar reikia papildomo? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kitas klausimas – Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1786. Pateikimas. Pranešėjas – A. Mockus, tačiau aš jo nematau.
15.55 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2061 (pateikimas)
Pereiname prie kito klausimo – Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2061. Pranešėja – L. Dmitrijeva. Prašom į tribūną. Pateikimas.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką tik jūs visi pabalsavote už įstatymą, kurį mums pateikė ministras J. Bernatonis. Mano projektas irgi yra labai susijęs su ta vizija, su to įstatymo galiojimu.
Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektas yra parengtas siekiant nustatyti, kad asmuo…
PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio!
L. DMITRIJEVA (DPF). …kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą dėl neatsargumo arba nesunkų, arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio veika susijusi su priklausomybe nuo alkoholinių gėrimų, narkotikų ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat augalinės kilmės medžiagų kaip klijai, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi, savo noru įsipareigojęs gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms bei kitoms cheminėms medžiagoms ir preparatams, taip pat auglinės kilmės medžiagoms, kurios gali būti vartojamos konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bei dalyvaujantis gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos programoje, galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Aš galiu jums išvardyti daug programų, kurias šito įstatymo projektas atitiktų, mūsų programas, kurias Seimas priėmė, bet noriu pabrėžti, kad tai yra galimybė žmogui pasitaisyti.
Jeigu mes priimsime šį įstatymo projektą, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės institucijos koordinuos veiksmus asmens dalyvavimo gydymo, reabilitacijos, reintegracijos programoje bei probacijos vykdyme. Dabartiniu metu gydymas, reabilitacija ir reintegracija nesusiję, todėl nėra efekto. Visos mūsų ministerijos, kurios susijusios su šiuo įstatymo projektu, Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos nesukoordinuotos, kiekviena dirba savo. Noriu dar kartą jums pabrėžti, kad gydymas, reabilitacija, reintegracija turi būti sujungti ir tik visus etapus perėjęs asmuo, tik tokiu atveju asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Noriu iš karto jums pasakyti, kad apie tai teismas pasakys savo nuomonę, ne mes su jumis, ne visi suinteresuoti asmenys, o tik teismas, atsižvelgdamas į asmenį, gali pasakyti jam, ar jis gali būtų atleidžiamas, jeigu jis bus gydomas priverstinai, ar ne. (Balsai salėje) Recidyvistai nebus atleidžiami.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom iš vietos nediskutuoti.
L. DMITRIJEVA (DPF). Prašau balsuoti už ir palaikyti šitą nuostatą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, sakykite, vairavimas išgėrus ar vartojus narkotikus kaip sunkinanti aplinkybė. Jūs siūlote atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Sakykite, kur dar pasaulyje tokia tvarka yra? Negi nėra kitokių priemonių, kaip priverstinai gydyti nuo alkoholizmo, nuo narkotikų vartojimo ar nepriverstinai, būtinai per šitą įstatymą arba per pažeidimus? Kažkaip sunku suprasti. Ačiū.
L. DMITRIJEVA (DPF). Beje, aš turiu Advokatų asociacijos palaikymą. Jie įvertino šitą projektą ir tikrai tą palaiko. Kaip aš jums sakiau, mes ką tik priėmėm tą įstatymą. Jis irgi labai susijęs, tik kalbama apie… Bet mes norime būtent šito projekto, kad visos galimybės, tai yra gydymas, reabilitacija, reintegracija ir probacija, būtų vienoje programoje, kad valstybė sutvarkytų būtent šią programą. Tada, aš galvoju, mes galėsime tikrai sudaryti asmeniui galimybę pasitaisyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs išties įsigilinusi į šią problemą ir turbūt žinot, kad jeigu asmuo turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tai vien tas jo įsipareigojimas arba kreipimasis į gydymo įstaigą yra dirbtinis, jeigu jis pats per tam tikras programas, per tam tikras bendrijas neperjungia savo smegenų, savo mąstymo ir neparodo aplinkiniams, kad tikrai jau įveikė priklausomybę. Kaip jūs manote, ar užtenka vien to jo įsipareigojimo, kaip tą procesą kontroliuoti, kad iš tiesų nebūtų taip: aš į krūtinę pasimušiau, įsipareigojau, mane atleido ir aš toliau panašias veikas darau, kad toks nebaudžiamumo įspūdis nesusidarytų. Kaip tą tolimesnį procesą padaryti?
L. DMITRIJEVA (DPF). Suprantate, iš tikrųjų Vyriausybė nustatys tą tvarką, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jeigu žmogus nepripažįsta, jis yra toks, bet yra galimybė dar teismui išsiaiškinti, kiek yra jame noro atsikratyti to. Jeigu jis to nenori, jis bus nubaustas, kaip ir visi kiti. Bet labai norisi pasakyti apie tuos žmones, kurie išeina iš kalėjimo: jis tada vartojo, čia vieša paslaptis, kad ir kalėjime jis gali vartoti, ir paskui, išeidamas į mūsų visuomenę be darbo, be mokslo, nėra integracijos, reintegracijos, jis bus toks pat. Aš atsakau, kad reikia bendrom jėgom sukurti, suvienyti į vieną programą.
Užvakar, kai vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimas, buvau tiesiog sužavėta, kad tie žmonės, kurie gyvena ne Lietuvoje, susidomėjo mūsų komisijos darbu ir klausė, kodėl iki šiol nėra specializuotų alkoholio parduotuvių, kodėl akcizo, kurį mes turime, dalis, procentas negali būti skirta socialinei reklamai ir t. t. Aš manau, kad iš tikrųjų problema yra ir visi ją mato, ne tik tie, kurie gyvena Lietuvoje, bet ir tie mūsų lietuviai, ne visai piliečiai arba piliečiai, jie stebi mūsų reikalus šitoje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau trumpai klausti, trumpai atsakyti, komitetuose išnagrinėsite klausimą. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Larisa, aš, kaip medikė, nelabai suprantu, kaip jūs galėsite kontroliuoti ir ką Vyriausybė galės padėti savo poįstatyminiais aktais. Gyvenime nemačiau nė vieno alkoholį ar rūkymą mėgstančio žmogaus, kurį perspėji, arba padarė jis ką nors negerai, kad jisai lėks į gydymo įstaigą ir pažadės jums gydytis. Sakykite, kokią vis dėlto to proceso kontrolę jūs įsivaizduojate, aš vis tiek nesuprantu. Ačiū.
L. DMITRIJEVA (DPF). Gerbiamoji profesore, ačiū už klausimą. Bet kaip tik visos mūsų keturios ministerijos sujungs savo veiksmų programas į vieną ir nustatys, kaip kontroliuos. Be to, teismas įvertins to asmens atliktą kokį nors nusikaltimą. Jis kaip tik ir nustatys, ar vertas tas žmogus ir kaip galima jam padėti, nesodinant į kalėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs čia neišvardinote, pagal kokio laipsnio nusikaltimus bus galima tokius žmones gydyti, reabilituoti, reintegruoti ir panašiai. Ar, pavyzdžiui, nusikaltėlis, atėmęs gyvybę ar išprievartavęs, ar įvykdęs plėšimus, gauna tokią teisę, ar ne? Toliau, kiek ilgai veikia ta programa – mėnesį, du, tris, kad jis bus jau išgydytas, kaip yra paprastai. Galima sakyti, kad teigiamą jis gaus. Po kiek laiko?
PIRMININKAS. Prašom.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, kolega. Dar yra atskiros programos, kurias Seimas priėmė, ir jūs puikiai suprantate, kad jokie recidyvistai, kurie atėmė gyvybę ir t. t., ir t. t. Čia viskas aišku, kad jie nebus atleidžiami.
PIRMININKAS. Ačiū. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, manau, kad jūs siūlote lanksčiai pažvelgti į problemą, ir vis dėlto. Bet su kuo tai susiję? Su tuo, kad jeigu mes pripažįstame, kad žmonės, priklausomi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, yra ligoniai, vadinasi, juos reikia visų pirma gydyti. Bet ar jūs nemanote, kad galbūt reikėtų tą gydymo procesą susieti su privalomumu: jeigu jis nesilaiko šito įsipareigojimo, iš karto automatiškai vėl pradedamas jo atžvilgiu procesas?
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, kolega. Kaip jūs tiksliai iš karto viską supratote. Iš tikrųjų jūs teisus, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mieloji kolege, jūs tikrai savo pasiūlyme, labai humaniškas pasiūlymas, paminėjote, kad palaiko Advokatų asociacija jūsų įstatymą. Ar čia nebus piktnaudžiavimo, kad geriau neatlikti bausmės, o advokatai paveiks teismą ir geriau tapti alkoholiku, negu prasėdėti belangėje kelerius metus?
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš galiu tik atsakyti, kaip ką tik atsakė mūsų teisingumo ministras: tai bus lanksti sistema ir galimybė teismams lanksčiai pažiūrėti į tą problemą arba to asmens padarytus nusikaltimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal nereikia, kadangi prieš nėra? Norite kalbėti? Prašom. V. V. Margevičienė kalbės už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai raginu visus balsuoti ir ačiū komisijos pirmininkei, kad parengė tokį įstatymą. Čia yra teisingumo ministras. Jis labai gerai žino, kad Kalėjimų departamento gydymo įstaigose šiandien nėra psichiatrų, jų trūksta. Niekas nediagnozuoja, nes labai sunku, niekas negydo tų žmonių, sergančių priklausomybių ligomis, įkalinimo įstaigose. O čia atsiras menka galimybė. Jeigu mes visi tikrai padėsime tam žmogui, tai jisai gydysis, jis sieks pasitaisyti, galbūt jis pradės mokytis ir pradės galvoti apie darbą. O dabar ką? Jie sėdi uždaryti ir laukia, kol pasibaigs bausmė.
Labai nuoširdžiai prašau visų balsuoti, ir tikrai aš manau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kalbėjome su ponia Kristina… Iš tikrųjų tiems žmonėms, kurie turi priklausomybę, mes turime padėti, nes dabar yra tik reabilitacinės bendruomenės, o toliau, ačiū pirmininkei, ji turi puikų sumanymą jiems padėti per profesinę reabilitaciją. Čia yra rimtas ir tikrai geras žingsnis. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2061, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 64, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi po pateikimo pritarta.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlomas pagrindiniu komitetu. Ar reikia kitų? Nereikia. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
16.11 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1896, 221, 2411, 2412, 2591 straipsnių pakeitimo ir 18910 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2409, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2410, Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 5, 6, 8, 9 10, 11, 13, 15, 16, 17, 23, 24, 25, 27, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2411, Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 8, 9, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2412, Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2413, Sprogmenų apyvartos kontrolės Nr. IX-1315 įstatymo 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2414, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2415, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2416, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2417, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2418 (pateikimas)
Kolegos pereiname prie kito klausimo, visas blokas. Kviečiu teisingumo ministrą kolegą J. Bernatonį. Tai bus 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d, 2-6e, 2-6f, 2-6g, 2-6h, 2-6i, 2-6j. Lydimieji. (Balsai salėje) Taip.
Pagrindinis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIP-2409 ir lydimieji. Prašom, ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimui teikiamas svarstyti dešimties įstatymų pakeitimų projektų paketas, kuriuo siekiama konsoliduoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekciją. Projektų paketu siekiama optimizuoti vartotojų teisių apsaugą įgyvendinančių institucijų veiklos procesus, sutrumpinti konsultavimo, priežiūros ir ginčų sprendimo procesų terminus, efektyviai formuoti ūkio subjektų ir vartotojų konsultavimo, priežiūros planavimo, ekonominių sankcijų skyrimo praktiką, išvengiant pakartotinių ūkio subjektų patikrinimų, supaprastinti ginčų sprendimų ne teisme tvarką, sumažinti institucijų administracinius kaštus ir užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių panaudojimą.
Projektų paketas parengtas atsižvelgiant į Ministro Pirmininko sudarytos vartotojų saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo procesų darbo grupės rezultatus. Projektams pritarė Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis komitetas. Projektų paketu įgyvendinama XVI Vyriausybės programa.
Konsolidacijos proceso metu planuojama mažinti pareigybių, vykdančių bendrąsias funkcijas, skaičių, 7 %, taip pat planuojama atsisakyti 25 vadovaujančių pareigybių. Vien tai leis kasmet sutaupyti 1 mln. 200 tūkst. Lt, arba beveik trečdalį milijono eurų, jeigu skaičiuosime nauja valiuta, skirtų darbo užmokesčio fondui. Konsolidavimo procesas leis bent 5 darbo dienomis sutrumpinti vartotojų teisių apsaugą įgyvendinančių institucijų veiklos procesus, taip pat bus sukurta bendra šių institucijų veiklos planavimo, konsultavimo ir poveikio priemonių skyrimo praktika. Konsolidacijos procesas taip pat sudarys sąlygas sujungti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekcijos teritorinius padalinius ir taip sudaryti bendrą teritorinių padalinių tinklą ne maisto produktų, metrologinės priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse. Sujungus teritorinius padalinius taip pat bus sudarytos sąlygos sutaupyti lėšų teritoriniams padaliniams išlaikyti ir administruoti.
Tai pirmas įstatymų paketas, kurį teikia Vyriausybė, tačiau ateityje numatyta konsoliduoti ir kitas kontrolės institucijas tokiu būdu taupant ne tik valstybės lėšas, bet ir gerinant sąlygas, užtikrinančias vartotojų teises, taip pat geresnę verslo aplinką. Tai pozityvūs projektai, todėl Vyriausybė pritarė vienbalsiai. Tikiuosi ir Seimo palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, kur bus nauji teritoriniai padaliniai?
Ir antra. Kadangi mažės pareigybių, kurioms priskirtos vadovavimo funkcijos, ar teritoriniai padaliniai turės pakankamai galių, kad sprendimai būtų priimti būtent teritoriniuose padaliniuose įgyvendinant kodekso reikalavimus?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip. Visų pirma dėl teritorinių padalinių. Tuomet, kai bus realizuojamas pats jungimas, šiuo metu mes turime priimti teisės aktus, kurie spręstų šitos bendros institucijos veiklą, aš manau, kad nuo kitų metų antros pusės mes per pusmetį spėsime tuos dalykus sureguliuoti, patikėkite, tikrai kartu su ūkio ministru spręsime tuos klausimus racionaliai, taupiai, žiūrėsime, kas turi geresnę bazę, ten ir bus bazuojami atitinkami padaliniai.
O dėl įgalinimų, tai ne vadovai sprendžia tuos klausimus, o konkretūs darbuotojai, kurie užsiima tomis problemomis. Taigi viršininkų sumažėjimas tikrai nepakenks kontrolei.
PIRMININKAS. Kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties įgyvendinamas labai sveikintinas uždavinys, kai optimizuojamos lėšos skiriamos kelias funkcijas vykdančioms institucijoms sujungti. Bet ar yra teisingai pamatuota vartotojų teisių apsauga ir šiandien metrologijos atliekamos funkcijos, ar ta institucija nepraras kaip metrologijos tarnyba tam tikrų funkcijų, kurios nesusijusios su vartotojų apsauga, o susijusios su kai kurių rinkoje dalyvaujančių subjektų veikla ir santykiu su valstybės biudžetu, su įmokomis į biudžetą? Vartotojų čia kaip ir nėra. Kaip jūs manote, gerbiamasis ministre?
J. BERNATONIS (LSDPF). Iš tiesų kai kurios funkcijos šiame konsolidacijos procese yra tam tikra prasme išgryninamos. Aš esu įsitikinęs, kad daugelis metrologijos funkcijų yra susijusios su vartotojų apsauga, ir mes pirmiausia akcentuojame vartotojų teisių apsaugą. Tačiau suprantama, kad tos funkcijos, kurios tiesiogiai nesusijusios, bus toliau vykdomos tos bendros institucijos, į kurią įsilies Metrologijos inspekcija.
Taip pat aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal šias įstatymo pataisas šiai naujai institucijai numatoma perduoti dalį funkcijų ir iš Turizmo departamento, tai yra turizmo vartotojų ginčų nagrinėjimus ir panašiai. Todėl tai nėra tik mechaninis trijų institucijų sujungimas, tačiau mes stengiamės, kad nė vienos funkcijos vykdymas neprapultų, ir tikimės, kad ir svarstant komitetuose, jeigu matysite kokių nors trūkumų, bus galima tuos projektus patobulinti.
Taip pat noriu pasakyti, kad dėl dviejų projektų buvo Teisės departamento pastabų, mes į jas darbo metu atsižvelgsime. Tai grynai teisinės pastabos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
J. BERNATONIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti visam blokui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas pasisako už visą įstatymų bloką, perskaitysiu įstatymų projektų numerius, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Tai yra Nr. XIIP-2409, Nr. XIIP-2410, Nr. XIIP-2411, Nr. XIIP-2412, Nr. XIIP-2413, Nr. XIIP-2414, Nr. XIIP-2415, Nr. XIIP-2416, Nr. XIIP-2417 ir Nr. XIIP-2418.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 3. Minėtiems įstatymų projektams pritarta.
Siūlomi komitetai: dėl projekto Nr. XIIP-2409 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Papildomų nereikia? Prašau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, pavyzdžiui, tokios funkcijos, kaip metrologija, yra priskirtos Ekonomikos komitetui. Aš nemanau, kad čia būtų galima apsieiti be Ekonomikos komiteto, kaip be papildomo, gal ir pagrindinio komiteto?
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti? Galime. Ekonomikos komitetas kaip papildomas. Įstatymo projektas Nr. XIIP-2410. Kolegė Z. Žvikienė. Mikrofonas įjungtas. Prašau.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūliau, kad su vartotojų teisėmis susijusius projektus visada svarstytų Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas.
PIRMININKAS. Gerai. Tuoj prie jų prieisime. Dėl projekto Nr. XIIP-2410 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomo reikia? Žmogaus teisių komitetas. Dėl Nr. XIIP-2411 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat Žmogaus teisių komitetas. Nereikia Žmogaus teisių komiteto kaip papildomo? Reikia? Reikia. Dėl Nr. XIIP-2412 pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Reikia dar ko nors? Tiesa, pasakysiu, kad visi projektai siūlomi svarstyti pavasario sesijoje. Dėl Nr. XIIP-2413 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Nr. XIIP-2414 pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra daugiau pasiūlymų? Nėra. Dėl Nr. XIIP-2415 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Nr. XIIP-2416 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Nr. XIIP-2417 pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir dėl Nr. XIIP-2418 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Kaip jau minėjau, visi projektai siūlomi svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū. Pritarta.
16.23 val.
Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo Nr. IX-1023 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2402 (pateikimas)
Kitas klausimas – Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo Nr. IX-1023 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2402. Kviečiame kolegę ministrę R. Šalaševičiūtę į tribūną. Pateikimas. Prašau dėmesio, kolegos! Prašom, ministre.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo Nr. IX-1023 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimas inicijuotas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra įstatymo nuostatos, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį „Ypatingi asmens duomenys statistikos tikslais renkami tik tokia forma, kuri neleistų tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybę, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“
Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir jos įgaliotoms įstaigoms operatyviai surinkti kokybišką informaciją apie sergamumą ir ligotumą įvairiomis ligomis, įvertinti sveikatos netolygumų mastą, betarpiškus gydymo rezultatus ir kita.
Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti statistikos tikslais surinktų ir panaudotų asmens duomenų apie sveikatą, asmens kodo apsaugą. Panaudoti statistikos tikslais duomenys bus pateikiami apibendrinti, todėl nebus įmanoma identifikuoti asmens.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nesuteikia galimybės sujungti įvairiuose registruose, informacinėse sistemose turimus duomenis apie sveikatą, panaudoti juos statistikos tikslais, todėl informacija yra nevisiška ir netiksli.
Įstatymo projektu siekiama efektyviai panaudoti jau turimus duomenis, naudojantis informacinių technologijų galimybėmis, jungti skirtinguose registruose ir informacinėse sistemose esančius duomenis. Priėmus įstatymą Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos turės teisę tvarkyti asmens kodą, asmens duomenis apie sveikatą statistikos tikslais.
Priėmus įstatymą turėtų būti sutaupytos didžiulės lėšos, skiriamos rankiniu būdu sprendžiant profilaktinių programų efektyvumo, sveikatos netolygumų vertinimo klausimus bei gerinant sergamumo ir ligotumo pirminių duomenų kokybę. Nepriėmus įstatymo, gali susidaryti situacija, kai nebus įmanoma surinkti kokybišką informaciją apie sergamumą ir ligotumą įvairiomis ligomis. Neturint tikslios, operatyvios informacijos apie gydymą ir jo rezultatus, apie profilaktinių programų efektyvumą iškils neefektyvaus labai ribotų turimų resursų panaudojimo rizika, nes sprendimai gali remtis nepilnais, kartais klaidingais duomenimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūsų nori paklausti V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, įstatymas gerai, tikslai labai aiškūs. Bet sakykite, kai kurių ligų registro apskritai nėra. Pavyzdžiui, onkologinės ligos. Mes kalbame apie registrą daugelį metų, bet mes negalėsime nustatyti nei sergamumo, nei ligotumo, kol jo nebus. Kaip, sakykite, tai žadate sutvarkyti? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji profesore, jūs keliate labai teisingą klausimą, nes jį labai aktyviai kelia ir Nacionalinis vėžio institutas. Primenu ir informuoju kolegas Seimo narius, kad nuo 2015 m. gegužės 30 d. pas mus turėtų pradėti veikti „E. sveikata“, tai yra elektroninė sveikatos sistema, kur mes planuojame turėti palaipsniui visų svarbiausių ligų registrus. Kiekvienas geras darbas prasideda nuo statistikos, todėl mums labai aktualu, kad pritartumėte šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū. Ačiū ministrei.
Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas, taip pat Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 9 d. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
16.28 val.
Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-558 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-558. Pranešėjas – kolega V. Stundys. Pateikimas. Prašom, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Trumpai ir iš esmės. Šio įstatymo istorija yra ilga, nesakyčiau, kad sudėtinga. Nustebsite, bet įstatymo projektas, jo ketvirtoji redakcija sujungia trijų kadencijų seimus. Pirminė įstatymo projekto versija parengta 2005 m. Darbo grupei tada vadovavo Č. Juršėnas, dalyvavo tuometinės kadencijos Seimo narė profesorė A. M. Pavilionienė, Seimo narė A. Pitrėnienė ir daug kalbos specialistų. Praeitoje kadencijoje įstatymo nepavyko priimti dėl daugelio gausių pasiūlymų. Komitetas juos svarstė, tvarkė ir išsaugojo pačius pagrindinius pirminės redakcijos principus ir nuostatas.
Kartu atkreipiu dėmesį, kad 2012 m. Valstybinės kalbos įstatymas yra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą, tai yra pakeliamas į kitą, aukštesnį rangą. Šioje kadencijoje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dar 2012 m. gruodžio mėn. pritarė ketvirtajai šio įstatymo redakcijai. Taigi jūs turite jau ketvirtąją Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio įstatymo redakciją.
Kodėl tai reikia daryti? Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, o Konstitucinis Teismas keliuose savo nutarimuose yra išplėtojęs konstitucinio statuso turinį, reikšmę ir prasmę. Ir dabar veikiantis 1995 m. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas nebeatitinka pasikeitusių tiek kultūrinių, tiek technologinių, tiek kalbinės aplinkos realijų. Taigi reikėjo išsamesnio įstatymo, kuris atskleistų valstybinės kalbos konstitucinio statuso turinį.
Taigi įstatymas siūlo įteisinti pagrindines normas, kurios yra susijusios su valstybinės kalbos viešuoju (atkreipiu dėmesį) vartojimu mūsų gyvenime, nustato valstybinės kalbos tvarkybos, kontrolės ir atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus normas. Įstatymo teisinio reglamentavimo centre atsiduria iš esmės visos viešos mūsų gyvenimo sritys: valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos sritys, viešojo administravimo sritis, švietimo, mokslo, labai svarbu – vartotojų informavimo ir aptarnavimo sritis, radijas, televizija, darbo santykių reglamentavimas, viešieji užrašai, vietovardžiai, steigiamų juridinių asmenų pavadinimų teisinių normų sutvarkymas. Labai svarbu – pirmą kartą sistemingai aptariama lietuvių kalbos tvarkyba, principai, organizavimas, institucijų atsakomybė ir valstybės įsipareigojimai.
Neabejotina, šitas įstatymas yra reikšmingas, svarbus, būtinas ir reikalingas. Tai, kad aš stoviu šitoje tribūnoje, nereiškia, kad šitas įstatymas yra mano ar opozicijos. Atkreipiu dėmesį – tai yra kolektyvinis trijų kadencijų produktas. Jį rengiant dalyvavo labai daug ir Seimo narių, ir kalbininkų, Valstybinės kalbos komisijos narių, Kalbos instituto ir kitų aktyvių žmonių, kurie teikė pataisas dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. V. Patackas. Prašau, kolega.
A. V. PATACKAS (MSNG). Dabartinis įstatymas yra, prieš tai buvo 2005 m. priimtas. Dar tada nebuvome įstoję į Europos Sąjungą ir jis tiesiog vadinosi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas. Dabar yra pridėtas žodis „konstitucinis“. Jis turbūt turėtų reikšti, jeigu neklystu, aukštesnį statusą? Ačiū už atsakymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, aš tarsi ir pabandžiau pasakyti, kad 2012 m. Seimas priėmė konstitucinių įstatymų sąrašą, tų įstatymų, kurių sąrašą ragino patvirtinti Konstitucinis Teismas. Tą sąrašą rengė iš esmės teisės specialistai ir tuometinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šitoje kadencijoje, beje, šitą sąrašą jau esame papildę dar atskiru įstatymu. Taigi Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas nuo pat to sąrašo sudarymo pradžios 2012 m. buvo šitame sąraše.
Be abejo, šitas įstatymas reiškia aukštesnį įstatymo rangą. Jeigu paprastai sakytume, jo priėmimui reikia kitokios daugumos negu paprastam įstatymui. Paprastos daugumos neužtenka, reikia 3/5.
Antra vertus, Konstitucinis Teismas yra paaiškinęs, ką reiškia konstitucinis įstatymas. Nuo šiol, jeigu toks įstatymas yra priimamas, ir su Konstitucija, ir su tokiu konstituciniu įstatymu turės derėti kiti tos srities įstatymai, susiję su lietuvių kalbos teisiniu reglamentavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar šis įstatymas iš pagrindų išspręs klausimą, susijusį su lietuvių kalbos konstituciniu statusu Lietuvoje? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, turėtų tai padaryti, nes jeigu lygintume 1995 m. dabar galiojantį Valstybinės kalbos įstatymą ir šio įstatymo projekto turinį, akivaizdžiai matytume, kad projektas išsamiau, plačiau aptaria įvairias viešas valstybinės kalbos vartojimo sritis, pradedant nuo mums įprastų valstybinių įstaigų funkcionavimo ir kalbos vartojimo jose iki tokių sričių kaip prekių ženklai ar kalba elektroninėje erdvėje. 1995 m. įstatymas apie elektroninę erdvę net nekalba, nes tais metais ta erdvė mums dar buvo toli už horizonto.
Pasikeitusios aplinkybės rodo, kad kalba elektroninėje erdvėje turi turėti taip pat savo apsaugą, nes jeigu mes to nedarysime, tai atsitiks taip, ką prognozuoja kai kurie mokslininkai, mūsų politikai, europarlamentarai, šia sritimi besidomintys: jeigu valstybė nesiims tam tikrų priemonių lietuvių kalbai dalyvauti skaitmeninėje erdvėje, lietuvių kalbą pirmiausia ištiks skaitmeninė mirtis. Valstybė turi pareigą užtikrinti apsaugą lietuvių kalbos ir jos vartoseną ir toje srityje. Tai yra be galo svarbu. Įstatymas iš tikrųjų yra reikšmingas žingsnis stiprinant valstybinės lietuvių kalbos pozicijas ir prisiimant atsakomybę už jos raidą, už jos ateitį.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pranešėjau, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad į Seimą ateina toks projektas, kuris kyla iš valstybinio supratimo ir iš to supratimo kylančių politinių susitarimų, dalykinių susitarimų. Kai matai, kiek laiko buvo rengtas, įvairios politinės jėgos, žmogaus teisių institutai, valstybinės kalbos ir visi kiti dalykai, reikia džiaugtis. Aš tikiuosi, kad ne ką dabar veikiantis Seimas bus pajėgus priimti šitą projektą.
Mano klausimai yra du. Konstitucinis įstatymas ir sąsaja su savivalda. Poroje vietų aš radau vis dėlto parašytą nuorodą į kitus aktus iš konstitucinio įstatymo ir kitų institucijų sprendimus. Kultūros ministerija galėtų spręsti dėl viešųjų užrašų taikymo tam tikrose vietose, neoficialius ji galėtų teikti. Čia rašoma, man atrodo, 14 ir 16 straipsniuose, kad kultūros objektų lankymo ir neoficialią vietovardžių rašybą galėtų lemti savivaldybių sprendimai. Man tas truputį kelia abejonę. Mano Šakių rajonas ims rašyti rusiškai dėl meilės…
PIRMININKAS. Klauskite, gerbiamasis kolega.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Kaip?
PIRMININKAS. Klauskite!
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Tai jau mėginau klausti, kaip čia dabar…
Dar vienas pagrindinis dalykas – kalbos tvarkytojai. Ar jūs nemanote, kad šventoji savivaldybių funkcija nebūtų pažeista ir konstitucinis lygis, jeigu kalbos tvarkytoja taptų Valstybinės kalbos inspekcijos… dalimi?
PIRMININKAS. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Klausimai įdomūs. Būtų galima daug kalbėti. Be abejo, tam tikrų funkcijų ir įgaliojimų turi tiek valstybinės institucijos, tiek pati Vyriausybė ir, be abejo, savivalda. Savivalda tam tikrų veikimo laisvių, atsakomybių ir priedermių pagal šitą įstatymą taip pat turi. Jūs paminėjote, tarkim, pavadinimą. Pirmą kartą šio įstatymo istorijoje siūloma apibrėžti pačias populiariausias, dažniausiai vartojamas sąvokas, kurių anksčiau net nebuvo pabandyta įstatyme apibrėžti. Tarkim, jūsų minėti pavadinimai. Gerai, yra vartojamos sąvokos – oficialusis Lietuvos vietovardis. Tai reiškia teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos geografinis pavadinimas, bet šalia yra vartojama ir kita sąvoka – neoficialus vietovardis, tarminis arba istorinis pavadinimas. Be abejo, tokių atvejų gali būti, kai savivalda priims atskirus sprendimus pavadinti istoriškai ar tarmiškai kai kuriuos geografinius pavadinimus. Tam tikros atsakomybės, teisių turi ir savivalda.
Antras dalykas dėl atsakomybės. Iš tikrųjų šitas įstatymas aiškiai sako, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje aiškiai pasakyta, kad valstybė turi užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą. Taigi ir šitame įstatymo projekte tie įgaliojimai yra suteikiami iš esmės taip, kaip yra ir dabar, Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai. Tai institucijai, kuri turi atsakyti už viešosios valstybinės kalbos vartosenos priežiūrą, kontrolę, metodinę paramą ir t. t.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gaila, kad tiek ilgai rengtas įstatymas vis dėlto turi labai daug Teisės departamento pastabų. Žinoma, galiu sveikinti šio įstatymo intencijas. Bet ar jūs tikite dėl reikalavimo juridiniams asmenims, kurie vykdo veiklą ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jie keis pavadinimus į lietuvių kalbą, ir taip pat dėl realizuojamų prekių? Ar pavyks tai įgyvendinti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad tai yra nauja ir gali kelti tam tikrų klausimų, bet tą daryti, be jokios abejonės, privalome ir turime daryti rūpindamiesi mūsų valstybinės kalbos viešuoju vartojimu ir stiprindami to viešojo vartojimo kokybę. Tai viena.
Antra. Teisės departamento pastabų yra, jas atidžiai analizavome, iš esmės dauguma pastabų yra techninio juridinio pobūdžio. Yra tikrai trys keturios pastabos, pastabos dėl turinio, dėl jų komitete reikės diskutuoti. Jos yra, beje, labai taiklios, labai svarbios ir jas diskutuojat, be abejo, reikės susitarti dėl kelių šito įstatymo tobulinimo aspektų. Su tuo aš tikrai sutinku. Mes tų pastabų laukiam, jos nėra mums netikėtos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore, – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, suprasdama šito įstatymo reikšmę valstybei, lietuvių kalbai, kviečiu jus jį palaikyti. Manau, neatsiras nė vieno Seimo nario, kuris tikrai to konstitucinio Lietuvių kalbos įstatymo nepalaikys, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Prieš – A. V. Patackas. Prašau.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aišku, šitas įstatymas seniai lauktas, tačiau aš pasinaudosiu proga pasakyti keletą priekaištų. Pirmiausia nei preambulėje, nei 9 straipsnyje, kur kalbama apie mokslą, nėra apie lietuvių kalbos tarptautinę reikšmę. Turbūt mes visi žinome, kad lietuvių kalba nėra vertybė pati, kaip tautos vertybė, bet yra vertybė savyje, t. y. iš penkių archaiškiausių Europos kalbų yra vienintelė gyva. Mes į tai turėtume atsižvelgti.
Apie antrąją problemą jau buvo kalbėta, apie lietuvių kalbos likimą elektroninėje erdvėje. Aš pasakysiu trumpai, šitam dalykui turtingos septyneto valstybės skiria daug lėšų, ten dirba ištisi institutai, pas mus dirba atskiri entuziastai, kurie visiškai negauna valstybės palaikymo. Trumpai šnekant, lietuvių kalbą reikia įguglinti ir, kaip čia pasakius, išgutenberginti. Tai šito irgi įstatyme pasigedau. O šiaip įstatymas yra reikalingas, jeigu dar būtų galima kai ką pataisyti (keletą sakinių) iki priėmimo, tai būtų labai šaunu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po pateikimo. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-558, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
16.44 val.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-559 (pateikimas)
2-9 klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-559. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom, kolega. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo plano projektas būtų tvirtinamas ne 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertine išraiška, o pusės, kad kreditoriai, turintys interesų, apsaugotų įkeistu turtu (tai paprastai yra stambieji kreditoriai, o dar dažniau bankai), vienareikšmiškai negalėtų smulkiųjų kreditorių, pačios įmonės sąskaita spręsti įmonės likimo. Kitaip sakant, kad nenutransliuotų tiesiogiai įmonės į bankroto procedūrą, o dar tiksliau – į likvidavimo vien tam, kad jie jau ramūs, nes įkeistas turtas, jie greičiau atsiimtų tą turtą, kad ir daug mažesne verte, negu turtas įkeistas. Restruktūrizavimas, kaip žinote, padėtų tai įmonei sudaryti sąlygas toliau plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, išvengti bankroto, aišku, ir likvidavimo, ir išsaugoti darbo vietas. Todėl siūlomas toks projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Ačiū pranešėjui. Pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
16.46 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1901 (pateikimas)
2-10 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1901. Vėl kviečiame gerbiamąjį kolegą J. Sabatauską. Pateikimas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma, kad asmenims, kurie turi priklausomybę nuo azartinių lošimų, kurie jau kitaip savęs negali valdyti, būtų įteisintas jų prašymas neleisti jiems lošti. Neleisti lošti visose tokiose vietose, kur organizuojami azartiniai lošimai, lažybos ir panašiai. Kokia situacija yra dabar? Šiandien įstatymu tai nėra įtvirtinta. Aišku, kad ta priklausomybė yra patvirtinta kaip liga, na, galėčiau prilyginti alkoholizmui.
Taip pat 2004 m. liepos mėnesį Valstybinė lošimų priežiūros komisija, ji nuo 2012 m. vadinama Lošimų priežiūros tarnyba, inicijavo savanorišką Asmenų atsiribojimo nuo azartinių lošimų programą, kurios pagrindinis tikslas – padėti asmenims, žmonėms, negalintiems savarankiškai sustoti lošti, ketinantiems atsiriboti nuo lošimų, sudaryti galimybę pateikti tokį prašymą. Štai tas susitarimas buvo pasirašytas, bet, kaip sakiau, privalomumo nėra. Iš esmės dabar yra taip, kad beveik 0,5 tūkst. žmonių per metus parašo tokius prašymus. Tačiau apie šimtas jų parašo pakartotinai. Ir štai aš galėčiau jums duoti paklausyti įrašus tų pačių žmonių arba jų artimų giminaičių, kurie skundžiasi, kad taip, jie tokį prašymą parašo, bet labai dažnai būna, kad niekas nebepaiso ir vėl toliau jiems leidžia lošti, jie patys negali su ta liga susitvarkyti ir iš tikrųjų jiems reikalinga pagalba. Todėl prašau pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, be abejo, kol kas oficialiai Lietuvoje tokios ligos dėl lošimo nėra pripažinta, yra alkoholizmas, priklausomybė nuo narkotikų, tokios nėra, tikrai nėra. Bet problema yra labai rimta, ne kartą man teko domėtis ir kalbėtis su tokiais žmonėmis. Sakykite, koks Valstybinės lošimų komisijos vaidmuo, ar jinai paprasčiausiai stebi ir nieko nemato, ar jinai imasi kokių nors priemonių, ar žmonės kreipiasi? Gal teko domėtis? Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Valstybinė lošimų priežiūros tarnyba iš tikrųjų gauna tuos duomenis, aiškinamajame rašte yra pateikti duomenys, kiek žmonių kreipiasi dėl to, tačiau dabar Lošimų priežiūros tarnyba negali įpareigoti lošimo organizatorių, kad to būtų laikomasi. Todėl būtina padaryti tokią įstatymo pataisą, kuri įpareigotų visus organizatorius laikytis to. Jeigu žmogus parašo prašymą neleisti jam lošti, kad iš tikrųjų jis būtų neįleidžiamas į tas patalpas, kuriose organizuojamas lošimas, ar tai būtų kazino, ar tai būtų automatų salonas, ar tai būtų lažybų punktas, nes iš tikrųjų tas žmogus pats nebegali sustoti. Paprastai jis ne tik savo periodines pajamas, jeigu jis dirba, savo atlyginimą, paskui dažnai pradeda tempti ir turtą iš namų, kenčia visa šeima. Tarnyba daro, ką gali, netgi buvo užsakytas „Vilmorus“ tyrimas apie tai, kokie mastai. Iš tikrųjų tokių pažįstančių lošiančių, netgi 63 % žmonių, sako, pažįsta tokių, kurie turi tokią problemą, kad tarp jaunimo 58 %. Netgi negalima sakyti, kad tai yra menko išsilavinimo, ne, su aukštuoju išsilavinimu. Čia jau išsilavinimas mažai turi reikšmės.
PIRMININKAS. Kolega S. Jovaiša. Atsiprašau, baigėte? Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums žinoma, kokia yra kitų šalių patirtis šiuo klausimu?
Ir dar vienas dalykas. Gerai, čia, Lietuvoje, mes susitvarkome, jie Lietuvoje bus neleidžiami į lošimo namus, bet mes gyvename netoli Rygos, Varšuvos, ar čia nebūtų ateityje keičiamasi duomenų bazėmis su kitomis valstybėmis ir taip sprendžiama problema iš esmės? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu kalbėtume apie kitas šalis, tai aš turėčiau pasakyti, kad ir Europos Parlamentas 2009 m., čia Europos Sąjungos mastu, vasario 17 d. rezoliucijoje yra pasisakęs apie tai, kad turėtų būti nustatomi tam tikri apribojimai asmenims, kurie turi tokią priklausomybę.
O dėl to, kad gali nuvažiuoti į kitas šalis? Taip, iš tikrųjų Ryga, jeigu kalbėtume apie Vilnių, ne taip toli, o dar arčiau Panevėžys, Šiauliai, bet turiu pasakyti, kad vis dėlto kalbant apie tuos žmones, kurie turi priklausomybę, paprastai būna pinigų stygius, vadinasi, nuvažiavimas į kitą valstybę 300–400 km, kad galėtų lošti, jau susijęs su papildomomis išlaidomis. Iš tiesų jie jau toli nevažinėja, jie stengiasi toje pačioje vietovėje. Jeigu jūs pasidomėsite savo apygardoje, tarkime, Anykščiuose, irgi yra lažybų punktų, automatų salonų ir ten lankosi tokie žmonės, jie turbūt specialiai nevažiuoja į Vilnių ar į Rygą. Tai gali leisti tie žmonės, kurie turi pakankamai daug pinigų ir nėra tokie priklausomi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, išties labai sveikintinas jūsų įstatymo projektas, bet tai vėlgi reglamentuoja tik dalį pačių šios paslaugos vartotojų, tai yra nukentėjusius, patyrusius priklausomybę ir t. t. O kur šiandien atsakomybė pačių lošimo įmonių? Ar jūs nemanote, kad reikėtų ją reglamentuoti, atsakomybę, tą, kad jeigu žmogus jau šiandien deklaruoja, kad jo neįleistų, tai turėtų būti atsakomybė tos įmonės, jeigu jis vėl ateina ir palieka tuos pinigus, ir sukelia socialinių problemų šeimoje, valstybėje ir t. t.?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų dėl atsakomybės būtų galima pradėti daryti atitinkamas pataisas tik tada, jeigu įstatyme bus įtvirtintas privalomumas. Dabar tai yra tik savanoriškai daroma, bet kai įstatyme mes įtvirtinsime, kad privalomai lošimo organizatoriai laikytųsi to reikalavimo, už tokio reikalavimo pažeidimą galima traukti atsakomybėn.
Aš atsiprašau, prieš tai gerbiamajam Jovaišai neatsakiau, kokiose valstybėse tai yra. Belgijoje, Maltoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Lichtenšteine, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje toks privalomumas yra įtvirtintas įstatymuose. O savanoriškas atsiribojimas yra Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje, Gibraltare, Didžiojoje Britanijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje. Kai kurios valstybės kartojamos, ten yra ir tas, ir tas variantas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš lygiai taip pat norėčiau pritarti A. Skardžiaus nuomonei, kad šito įstatymo projekto tikrai mums reikia. Bet man dar kyla tokių klausimų. Mes žinome, kad daug lošimo namų dirba internetu, ypač daug yra tokių, kurie net neregistruoti Lietuvoje. Tai, papildant Sergejaus nuomonę, tikrai turėtų būti bendra duomenų bazė, tuo labiau jūsų išvardintos šalys taiko lygiai tokius pačius metodus, tai gal mums reikėtų konsoliduotis kartu su visom Europos šalim ir sukurti vieną bendrą duomenų bazę, nes internetiniai lošimai tik populiarės?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš sutinku su jumis, ir čia reikėtų kito, pirmiausia mums, reikėtų kito priimto įstatymo, kur yra būtent reguliavimas internetinių lošimų, tai yra azartinių lošimų organizavimo internetu. Mano minėta Europos Parlamento 2009 m. vasario 17 d. rezoliucija irgi kalba apie tai. Iš tiesų reikės, jeigu serveris priklauso kitos valstybės jurisdikcijai, arba ne serveris, o tinklalapis, tai atitinkamai pagal tos valstybės įstatymus reikės su jomis tai derinti. Aš manau, kad mes galėtume prieiti ir prie to vieningo reguliavimo Europos Sąjungoje, jeigu eisime link to. Dabar, aišku, kol kas to nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Prašom, trumpai.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasakėte trumpai, trumpai ir paklausiu.
Gerbiamasis Juliau, žmogus, parašęs pareiškimą, kitą dieną atėjo ir persigalvojo, bus tokia galimybė jam atsiimti, ar ne? Jūsų pataisa yra gera, bet jeigu bus tokia galimybė tą pačią arba kitą dieną atsiimti, tai praras prasmę. Mes įpareigosime operatorių, bet žmogus nebus atsakingas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Jis turės rašyti prašymą ne lošimo namuose, o priežiūros tarnyboje. Priežiūros tarnyba tą informaciją išplatins visiems organizatoriams. Turės nurodyti terminą, kuriam terminui, jeigu jis sugalvos anksčiau, tai tą terminą pakeisti siūloma tik teismo keliu. Todėl Teisės departamentas rašo pastabą, kad neva žinodami pasekmes žmonės nerašys, bet tai galima būtų pareguliuoti.
Iš kitos pusės, jeigu jis nerašo termino, jeigu jis nenurodo termino, tai pagal įstatymo projekto pataisą laikoma, kad terminas yra dveji metai. Kitaip sakant, jis atgal turės eiti taip pat, tik daug sunkesnę procedūrą pereiti, kad anksčiau laiko atsisakytų. Nes būtent siekis yra pradėti jam. Jeigu jis iš tikrųjų pasiryžo atsisakyti, tai įstatymo projektu siūloma daug sunkesnė procedūra atsisakymo negu pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš, gal galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Koks siūlomas pagrindiniu? Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Gerbiamasis pranešėjau, ar Ekonomikos komitetas? Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiaip už lošimus pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, geriausiu atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų būti papildomas. Galėtų būti papildomas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, teisiniai dalykai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi būti.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmasis – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje? (Balsai salėje) Kada siūlote? Šioje sesijoje. O kada? (Balsai salėje) Gruodžio 4 d.? Gruodžio 4 d. Gerai. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
17.01 val.
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1642 (pateikimas)
Liko du rezerviniai klausimai. Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1642. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašome. Pateikimas.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, projektas iš tikrųjų yra trumpas – Darbo kodekso 187 straipsnio pataisymas įrašant, kad minimalaus darbo užmokesčio… kad svarstant Vyriausybėje būtų atsižvelgiama… Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlyginimą ir minimalią mėnesinę algą, kuri atitinka Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Šis projektas yra, galima sakyti, ateičiai, nes mes nesame dar prisiėmę visų Socialinės chartijos įsipareigojimų, tačiau Socialinėje chartijoje yra aptarti dalykai, kokia turėtų būti minimali alga. Šiuo atveju, jeigu Lietuva prisiimtų tokį įsipareigojimą, mes pačią Socialinę chartiją esame ratifikavę. Prisiimdami tuos papildomus įsipareigojimus, mes galėtume iš karto suderinti mūsų teisinę bazę su tais įsipareigojimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų nesupratau, kam tas įrašas reikalingas, jeigu mes Socialinę chartiją ratifikavome, ir ką toks įrašas apskritai duoda tai minimaliai algai? Ką tai reiškia teisine prasme? Praktiškai nieko.
V. GAPŠYS (DPF). Nepasakyčiau, kad praktiškai nieko. Praktiškai tai gana daug reikštų, nes jeigu būtų ratifikuotas tas straipsnis, nepadaryta išimtis, kuri susieja su minimalia alga, tai faktiškai Trišalė taryba svarstydama turėtų tam tikrus įsipareigojimų limitus. Šiuo atveju negalėtų nustatyti mažesnio minimalaus atlyginimo, negu nustatyta Socialinėje chartijoje. Manau, šiuo atveju tai tikrai nepakenktų ir teisinį aiškumą padarytų, juo labiau kad kartais būna, kad mūsų Vyriausybė ne visada atsižvelgia į tarptautinių konvencijų, kitų tarptautinės teisės dokumentų nuostatas. Šiuo atveju tai būtų įstatyme nustatyta gana aiškiai. Aš manau, kad šitas projektas tuo ir būtų prasmingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūsų siekis išties labai gražus. Norėčiau paklausti jūsų. Gal jūs galite išvardyti valstybes, kuriose mokama 60 % vidutinio darbo užmokesčio? Ar jūs derinote projektą, tarkime, su smulkiuoju verslu, kokį poveikį minimalios algos padidinimas turėtų mūsų smulkiajam verslui? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų mums dar nereikėtų derinti su smulkiuoju verslu, nes dėl to chartijos straipsnio mums dar taikoma išimtis. Mes dar turime laiko ir galimybių judėti link to.
Ar įmanoma pasiekti 60 % vidutinio darbo užmokesčio? Taip, tai yra įmanomas dalykas. Jeigu suskaičiuosite tokį tempą, kaip juda dabar Latvijoje, padidinę savo minimalią algą nuo kitų metų iki 360 eurų ir po to didindami po 10 % kasmet, aš manau, jie netrukus pasieks ir atitinkamą Socialinės chartijos lygį. Manau, kad mes, kaip valstybė, turime judėti link to. Juo labiau aš neabejoju, kad rengiantys chartiją žmonės tikrai skaičiavo tuos dalykus ir įvertino, kad toks minimalios algos dydis būtų oraus pragyvenimo lygis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Vytautai, čia iš esmės yra labai solidus pasiūlymas, atitinkantis mūsų išsivystymo vietą Europos Sąjungos lentelėje ir pasaulio lentelėje. Tik pasakykite… Jūs, matyt, skaičiavote, kokios būtų finansinės apimtys – 60 % atlyginimo? Kaip tai atrodytų išmokant ir ar tai yra realu? Galite dar pora žodžių apie tai pasakyti?
V. GAPŠYS (DPF). Jeigu dabar vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra šiek tiek daugiau negu 2300 Lt, jeigu mes skaičiuojame tą vadinamąjį bruto, tai siektų apie 1300 Lt. Atrodo, tai yra pasiekiami dalykai. Manau, kad tokie atlyginimai būtų netgi ir natūraliai priimtini, tai būtų šiek tiek daugiau. Aš nemanau, kad tai yra nepasiekiami dalykai, ir mes turime į tai judėti, juo labiau kad pačią Socialinę chartiją mes, kaip valstybė, pripažįstame, vadinasi, pripažįstame ir siekius. Ratifikuodami Socialinę chartiją, mes pripažinome tuos siekius. Jeigu mes nesugebame įgyvendinti dar vienos ar kitos Socialinės chartijos nuostatos, tai nereiškia, kad mes neturime to siekti. Priešingai, tarptautinės sutarties ratifikavimas, jūs puikiai žinote, įpareigoja nekenkti pačiai tarptautinei sutarčiai ir jos nustatomai tvarkai, tai yra kur kas plačiau žiūrint tarptautinės teisės prasme, nereikėtų žiūrėti taip siaurai, kad jeigu aš neratifikavau, tai galiu ir nesiekti vieno ar kito straipsnio. Priešingai, link to turi būti judama, bet valstybė turi prisiėmusi išlygą, išimtį, kurią ateityje turėtų siekti panaikinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). 2003 m. Europos socialinė chartija buvo ratifikuota Seime lyg ir net neišvertus iš prancūzų kalbos. Nežinau, kiek tame yra tiesos. Tačiau pats faktas rodo, kad valstybė turi siekti, kad tos Socialinės chartijos rekomendacijos būtų pasiekiamos. Nereikia čia labai kritikuoti to siūlymo, aš jį palaikau. Mes ir savo programoje eidami į rinkimus įrašėme, kad reikia siekti, kad Socialinė chartija būtų ne tik ratifikuota, bet kad jos rekomendacijos Lietuvoje būtų vykdomos. Aš už.
PIRMININKAS. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Aš irgi už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Už kalbėti nori P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, lygiai tokia pati nuostata mano buvo užregistruota kur kas anksčiau. Darbo partija, remdamasi programa ir Vyriausybės programa, užregistravo šiek tiek vėliau. Manyčiau, kad to siekti reikia. Reikėtų skirti pagrindinį komitetą, pažiūrėti, kokios yra finansinės galimybės ir nuo kada ši įstatymo nuostata galėtų įsigalioti. Aš remiu ir pritariu. Manau, kad bus ir mano pateikimas, mano po pateikimo pritarsite ir rasime bendrą vidurkį, kaip siekti, kad minimalus atlyginimas mūsų valstybėje būtų kiek galima didesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dovanokite, kolegos, bet šitoks parašymas dvelkia grynai rinkimų šou, daugiau nieko. Jis neturi jokios prasmės. Tokio teisinio žanro iš viso nėra, kaip surašyti siekius įstatyme. Yra konkretus įstatymas, yra Darbo kodekso pataisa, kodekso įstatymas. Mes kalbame apie kažkokius chartijos siekius. Jeigu jūs norite tos chartijos straipsnį ratifikuoti, tai teikite Seimui, kad mes prisijungiame prie to straipsnio ratifikavimo, ir tada spręsime tuos klausimus. Arba tada reikia perrašyti visos chartijos tekstą į šį įstatymą. Apie ką mes čia kalbame? Koks gali būti kodeksas, kuriame įteisinti kažkokie siekiai? Chartija, jeigu kas nors iš tikrųjų ją skaitėte, yra didžiulis dokumentas. Ką, mes visus opusus perkelsime ir panašiai, koks čia žanras? Na, nori darbiečiai pasireklamuoti, tegul reklamuojasi, jie visą laiką apie tai kalba, bet taip parašyti… Tai gerbkime teisinę kalbą ir mūsų įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo Darbo kodekso 187 straipsnio projektui Nr. XIIP-2334, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 56 Seimo nariai: už – 44, prieš – 1: susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Na, ką darysi, teks vis tiek svarstyti. Ekonomikos komitetas papildomas. Gerai. Dar įrašome Ekonomikos komitetą kaip papildomą. (Balsai salėje) Taip, ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
17.10 val.
Darbo kodekso įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2334 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – Nr. XIIP-2334, tas pats Darbo kodekso įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – P. Gražulis. Pateikimas. Kolegos, prašau dėmesio. Baigiame. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl straipsnio siūlymai yra vienodi. Siūliau konkrečiai, nesusieju su Socialine chartija, gerbiamasis Rimantai, o vis dėlto siūlau, kad mūsų minimalus darbo užmokestis būtų prilygintas vidutiniam darbo užmokesčiui ir kad būtų ne mažiau kaip 50 %. Aš sutinku, kad būtų gerai, kaip ir siūlė V. Gapšys, 60 %, gal net ir 80 %, bet tai šiandien dar dėl realybės yra labai sudėtinga. Aš turiu paskaičiavimus. Šiandien vidutinis darbo užmokestis 2356 Lt, taigi vidutinis atlyginimas būtų 1678 Lt, trūktų tik 143 Lt. Kadangi mes nuo liepos mėnesio bandome padidinti 100 Lt, tai trūktų tik 43 Lt. Taip pat, kad nebūtų kokia nors karuselė, aš siūlau, pavyzdžiui, pagal šių metų, štai šiais metais nustatėme vidutinį darbo užmokestį, tai nustatė Statistikos departamentas, tai kitais metais būtų žiūrima, koks buvusių metų rodiklis, ir Vyriausybė, formuodama biudžetą, į tai atsižvelgtų.
Dėl įgyvendinimo. Aš manyčiau, kad šis įstatymas galėtų būti įgyvendinamas nuo kitų metų, pažiūrėtume, koks būtų ūkio augimas šiais metais, ir mes, formuodami biudžetą, tikrai galėtume į tai atsižvelgti.
Kitas dalykas. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų valstybėje minimalus atlyginimas daug mažesnis negu Estijoje, mažesnis net negu Latvijoje ir Lenkijoje. Tikrai reikia siekti, kad minimalus atlyginimas augtų, nes augant minimaliam atlyginimui auga ekonomika, didėja vartojimas, nes tie žmonės, kurie turi mažiausias pajamas, nededa į kojinę, nededa į banką, visus pinigus sunaudoja. Jeigu auga dideli atlyginimai, tai didelė dalis žmonių deda į bankus, ir tie pinigai neina į apyvartą. Taigi būtina… Čia ir kova su skurdu, su pajamų didinimu. Tikrai siūlyčiau, kaip ir V. Gapšio pataisai pritarėte, Darbo frakcijos, tai ir mano pritarkite. Mano galbūt šiandieninėje situacijoje arčiau tos ekonominės tiesos, tų galimybių pasiekti tokį minimalų atlyginimą.
Ir dar vienas argumentas. Žiūrėkite, kai mes pakėlėme atlyginimus 30 ar 15 Lt, pensijas ir panašiai, labai kritikavo, kad davėme, skyrėme tik centus, sakė ne vienas žmogus – pasiimkite tuos pinigus sau. Jeigu priimtume tokią principinę nuostatą – nuolat kelti minimalų atlyginimą, jokių įstatymų nereikėtų keisti, jis nuolat, augant pragyvenimo lygiui, jeigu būtų susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu, augtų. Mūsų, tarp kitko, užmokestis, Seimo narių atlyginimai taip pat susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Taigi būtų… (Balsai salėje) …su baziniu atlyginimu, taigi būtų tikrai logiška susieti ir minimalų atlyginimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi pateikimui 10 min. skirta, labai daug norinčių paklausti, tai visų prašau labai trumpai klausti ir pranešėjui trumpai atsakyti. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš nebūčiau stebėjęsis, jeigu jūs būtumėte pateikęs kaip opozicijos atstovas, norėdamas čia pasireikšti. Bet dabar jūs, kaip valdančiosios koalicijos atstovas, puikiai turbūt suprantate, kad kažkokio fiksuoto dydžio susiejimas su vidutine alga ekonominiu požiūriu gali būti ir žalingas priklausomai nuo situacijos, ekonominės situacijos. Galbūt ta minimali alga turi būti ekonomiškai didesnė ir 60 %, o kartais ir mažesnė, kad nesukeltų dirbtinės infliacijos spiralės. Ar jūs su kokiu nors normaliu finansininku esate kalbėjęs dėl to, ką jūs čia dabar pasiūlėte, nes jūs iš esmės siūlote infliacijos spiralę?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, iš tikro konsultavausi su ekonomistais, teisininkais, specialistais, jie šitą idėją ir pasiūlė, kad negalima minimalios kelti po 10, 20, 50 Lt, o reikia surasti principą. Tą principą jie ir pasiūlė, ir aš užregistravau tokią nuostatą.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūs turbūt žinote, kad keliant minimalią algą valstybėje atsitinka taip, kad darbo užmokestis viešajam, o ir privačiajam sektoriui suplokštinamas, jeigu galima pavartoti tokį žodį. Ar yra paskaičiuota, kiek reikėtų lėšų papildomai didinti darbo užmokestį ir kitiems darbuotojams viešajame sektoriuje, ar derinta su privačiu? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, yra pati didžiausia blogybė skurdas valstybėje. Ir tegul būna didesnis suplokštėjimas, bet kiek galima didesnį minimalų atlyginimą tegu gauna žmonės, kad galėtų pragyventi. Yra kita problema, kurios nemato kai kas, kad Lietuvoje yra didžiulė atlyginimų diferenciacija. Skandinavijos šalyse tarp minimalaus ir aukščiausio atlyginimo negali būti (net priimta įstatymu) didesnė kaip šešis kartus, o pas mus po 15, po 30 kartų. To negali būti. Kodėl jūs tų dalykų nematote? Matote tik kai vargšui nori pakelti, tai jau blogai, o kai turtuoliai gauna po 30, 40 tūkst., niekaip nematoma ta problema.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petrai, čia kaip pasiūlė V. Gapšys, jis nustatė, kad 60 %, bet atskaičius mokesčius. O kaip tau išeina, ar atskaitysi mokesčius, ar ne?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, galioja įstatymai, kad atskaitymai… Aš tų nuostatų nekeičiau, tai yra bus atskaitomi mokesčiai, taip pat papildomai nemažą dalį pinigų gaus ir biudžetas. Čia nėra parašyta, bet aš ir nekeičiu tos nuostatos, Rimantai, ten, kur yra atskaitomi mokesčiai, aš nekeliu. Aš nedidinu, pavyzdžiui, neapmokestinamojo dydžio, neaukštinu. Gal ir tuo keliu galima eiti, ir tas variantas yra neblogas. Aš manau, šitas variantas, nes dar papildomai biudžetas gauna lėšų, yra teisingesnis.
PIRMININKAS. Kolega K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Paprastai būna gerai, kai paeksperimentuoji su savim, savo įmonėse. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turėjote ar turite ir žinote padėtį įmonėse, kaip tai yra. Ar jūs esate įgyvendinęs šį principą savo įmonėse, ar jau žmonės gauna tokį atlyginimą, kokį jūs siūlote? Jeigu jūs man sakysite, kaip mano, tai tikrai gauna didesnį negu vidutinį…
P. GRAŽULIS (TTF). Kazimierai, tai ko jūs nerimaujate, viskas gerai. Džiaukitės kartu. Ačiū tau, kad tu moki didesnius atlyginimus. Aš neturiu įmonės.
PIRMININKAS. Kolega D. Petrošius. Prašau. (Balsai salėje) Kolegos, iš vietos nekalbėkime. Prašau.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, klausimas būtų toks. Pasakykite, kodėl 0,5, o ne 0,4, 0,7? Prieš tai kalbėjome apie chartiją, o ten aš nesu įsigilinęs, bet kiek girdėjau, ten lyg ir siekiamybė 0,6. Kodėl jūs taip nustatėte?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš žiūrėjau į realybę ir mačiau, kiek mes pasiryžę kelti atlyginimus. Ir manau, kad papildomai dar surasti apie 40 tūkst. Lt nebūtų problema, 40 Lt, ne tūkstančių, 40 Lt. Jeigu mes dabar įvykdysime savo įsipareigojimus ir priimsime biudžetą, tai faktiškai, kad pasiektume vidutinio atlyginimo 50 %, trūktų tik 45 Lt. Ir manau, kad biudžetui augant galima tą sumą pasiekti, kitais metais tikrai pasiekti tą bent 50 %, minimalaus atlyginimo vidurkį 50 %. O Vytauto (Darbo partijos), aš manyčiau, kad tai galėtų būti galbūt ateityje dar siekiamybė. Čia dabar labai sudėtinga būtų pasiekti 60 %.
PIRMININKAS. Kolegė G. Purvaneckienė. (Balsai salėje) Kolegos! Kalba G. Purvaneckienė. Pranešėjau, prašau neatsakinėti į klausimus. Prašau.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gal galėtumėte pasakyti, kokiais įstatymais yra nustatomas atlyginimo vidurkis ir kada jis yra skelbiamas, ir priklausomai nuo to, ar galima nustatyti kitiems metams?
P. GRAŽULIS (TTF). Statistikos departamentas skelbia ne tik metų, bet ir kiekvieno ketvirčio atlyginimo vidurkį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. yra norinčių kalbėti. J. Razma pasisako už. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu būti visiems lygiai teisingiems. Štai prieš tai leidome pasireklamuoti darbiečiams su 60 % minimalia alga nuo vidutinio atlyginimo, kuo blogesnis Petras? Duokime ir jam. Pasireklamuos žmogus iki savivaldybių rinkimų. Praeis rinkimai, po to visi suskaičiuosite, kad Vyriausybė tų pinigų neturi, gal tuo ir baigsis tas benefisas, bet dabar pritarkime. Kuo Petras blogesnis? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, jeigu mes čia organizuotume tam tikrą šou, aš sutikčiau su Jurgiu. Mat jį šunys, galime leisti pasireklamuoti ir su 80 % vidutiniu atlyginimu, bet vis dėlto, gerbiamieji, mes esame Seimas. Jauskime tam tikrą solidumą. Jeigu pranešėjas net nežino, kad jis užregistravo 50 % ne nuo „į rankas“ vadinamojo atlyginimo, bet nuo vidutinio, kurį jisai skelbia, nežinau, kokie čia ekonomistai ką čia konsultavo, nes tokių klaidų elementariai niekas negali daryti.
Kitas dalykas. Fiksavimas bet kuriuo atveju (mes jau ne vieną kartą apie tai diskutavome) kartais yra naudingas, kartais žalingas, bet kiekvienais metais minimalią algą nustato Vyriausybė. Man atrodo, tai yra puikiausia galimybė, turint omeny, kad tai yra daugumos atstovas, kuris turi savo Vyriausybę, tai visada ir nustatykite sau kokią tik norite tą minimalią algą! Jeigu opozicija tai teiktų, suprasčiau, nes jinai neturi galių paveikti Vyriausybę, bet kai jūs patys tai darote, kelia tam tikrą humorą. Aišku, dėl socialinio solidarumo… Jeigu jau V. Gapšiui pritarėme, tai jau Petrui… Man grynai iš draugiškumo norėtųsi balsuoti, bet sąžinė neleidžia balsuoti. Nelabai gudrus projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pasisako už projektą Nr. XIIP-2334, balsuoja už, kas mano kitaip, pasisako prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Balsavimas vyksta, kalbėti negalima. (Triukšmas salėje) Balsavimo metu jokios agitacijos negalimos. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsavo 49 Seimo nariai: 30 – už, prieš – 5, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininkė kažką nori pasakyti. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš noriu paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto…
PIRMININKAS. Prašom Vyriausybės…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …ir dėl prieš tai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl abiejų projektų Vyriausybės išvadų. Kitas komitetas… (Balsai salėje) Kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas papildomi. Galime? Galime. Ačiū. Taip pat pavasario sesijoje.
Mielieji kolegos, visi mūsų šios darbotvarkės klausimai aptarti ir apsvarstyti – vieni rimtesni, kiti mažiau rimti, bet vis tiek apsvarstėme. Visi Seimo narių pasiūlymai yra leistini. Svajoti nedraudžiama.
Ar dar norite užsiregistruoti? Prašau. Registracija.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Ačiū visiems. Posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.