LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 167
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, prašau užimti savo darbo vietas, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas)
15.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pranešimas dėl esminių farmacijos sektoriaus reguliavimo pakeitimų ir jų naudos visuomenei
Pirmasis klausimas – Vyriausybės pusvalandis (Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pranešimas dėl esminių farmacijos sektoriaus reguliavimo pakeitimų ir jų naudos visuomenei). Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Laba diena, mieli kolegos. Iš tikrųjų ačiū už susidomėjimą farmacijos sektoriumi ir už galimybę pristatyti pokyčius, kurie jau yra įvykę, ir tai, ko laukiame, ir ko iš to gali tikėtis mūsų pacientai. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kokie vis dėlto teisės aktų pakeitimai lėmė tam tikrus kainodaros pokyčius. Galėčiau tik priminti, kad Vyriausybė 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtino griežtesnius gamintojų deklaruotos kainos dydžio reikalavimus vaistų grupėms, kurias sudaro trijų ir daugiau gamintojų gaminami vaistai. Jų kaina po to pakeitimo galėjo būti tik 10 % didesnė negu kitose referentinėse šalyse. Ankščiau reikalavimas buvo kitoks, buvome leidę tris kartus didesnį skirtumą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus šiai tvarkai ir pradėjus taikyti šiuos pakeitimus, pacientų priemoka sumažėjo apie 18 %, neįvertinus to, kad jeigu vertintume tą tendenciją, kuri buvo anksčiau, buvo galima tikėtis dar tolesnio augimo. Jeigu pažiūrėtume, tai jums dešinėje pusėje… Gaila, kad jums nematyti, čia kompiuteris iškraipė ir konkrečios reikšmės nematyti. Pirmą pusmetį pacientų priemokų suma augo, po priimtų sprendimų pacientų priemokos sistemingai mažėjo. Jūs matote 2017 metų pirmą ketvirtį ir 2018 metų pirmą ketvirtį, lyginant šituos du ketvirčius, pacientų priemoka sumažėjo 2,7 mln. eurų.
Čia yra ilgalaikiškesnė tendencija, kuri rodo vidutinę paciento priemoką, tenkančią vienam receptui, ir pokytį. Vėlgi, jeigu pažiūrėtume iki tvarkos įsigaliojimo, t. y. aukščiausiai esantis stulpelis, 2017 metų birželio mėnuo, vidutinė priemoka už vieną receptą buvo 5,7 euro. Įsigaliojus naujiems pakeitimams, dabar jau turime pasiekę 4,3 euro. Vadinasi, kiekvienas pacientas už vieną receptą vidutiniškai primoka apie 1 eurą 40 centų mažiau. Čia yra pokytis per vienerius metus. Tas pokytis vyksta, turėkime galvoje, tokiame bendrame kontekste, kai daugumoje sektorių kaina vis dėlto auga ir pacientams daugelis produktų brangsta. Tai yra vienas iš sektorių, kur pacientai ne tik nemokėjo daugiau, mokėjo mažiau.
Čia matote bendrą sumą, tai yra privalomosios sveikatos draudimo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir pacientų priemokas milijonais eurų. Jeigu pažiūrėtumėte į tą šviesesnę stulpelio dalį, tai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams bendrai nemažėja, tai reiškia, kad mes pinigų vaistams apskritai netaupome. Paskui aš parodysiu, kiek sutaupius pinigų kompensuojamiesiems vaistams dėl to, kad sumažėjo dalis medikamentų kainų, kiek vis dėlto naujų vaistų buvo įtraukta į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tas išlaidų mažėjimas pirmiausia yra pacientų priemokų sąskaita.
Dažnai yra klausiama, kaip keitėsi receptų skaičius, jeigu pažiūrėtume į generinius vaistus, į patento nebesaugomus originalius vaistus. Kairėje pusėje jūs matote generinius vaistus ir preparatus ir matote, kad generikų proporcija po truputį didėja, kartu šiek tiek mažėja tokia pat apimtimi patento nebesaugomų originalių vaistinių preparatų. Tai reiškia, kad rinkoje ne drastiškai, bet po truputį vyksta persiskirstymas: vis daugiau pacientų perka generinius vaistus ir vis labiau pasitraukiama nuo originalių vaistinių preparatų.
Jeigu pažiūrėtume į pacientų priemokų sumą, tai yra milijonais eurų kaitą pagal vaisto statusą, tai didžiausias pacientų priemokų sumažėjimas yra patentų nesaugomų vaistų grupėje. Tai reiškia, kad ten ir kaina labiausiai mažėjo, ir pirmiausia šitie gamintojai labiausiai mažino vaistų kainas.
Aišku, yra grupė vaistų – tai originalūs vaistiniai preparatai, kuriems dažniausiai dėl to, kad vaistinės nustojo taikyti tam tikras nuolaidas, pacientų priemoka yra padidėjusi, bet vėlgi pacientas turi teisę rinktis vaistus. Raginame neišlaidauti be reikalo ir neleisti pinigų ten, kur jų nėra prasmės leisti.
Tai visiškai nauji duomenys. Seimas priėmė sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio nekompensuojamiems receptiniams vaistams – dėl lengvatinio PVM tarifo, t. y. 5 % tarifo, kuris buvo pradėtas taikyti nuo sausio 1 dienos. Jums turbūt teko girdėti, kad mes buvome pasirašę susitarimą su vaistinėmis, kad jos sąžiningai perskaičiuos vaistų kainas. Reikia pasakyti, kad absoliučia dauguma atvejų, išskyrus keletą atvejų, kur mums kilo abejonių, kainos vis dėlto buvo perskaičiuotos, mūsų manymu, sąžiningai. Jeigu pažiūrėtume į šių metų pirmąjį ketvirtį, įsigydami nekompensuojamus receptinius vaistus dėl sumažinto pridėtinės vertės mokesčio pacientai sutaupė apie 3,2 mln. eurų. Tai vėlgi Lietuvos sąlygomis, manau, yra gana reikšminga suma.
Jeigu pažiūrėtume, kiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sutaupė dėl to, kad kainynas yra tvirtinamas keturis kartus per metus, tai reiškia, kad dinamiškai galime reaguoti į vaistų kainas, tai, palyginus 2017 metų pirmąjį ketvirtį ir 2018 metų pirmąjį ketvirtį, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto taupymas yra 8 mln. eurų. Bet, kaip ir sakiau, šis taupymas nėra savitikslis, nes šie pinigai biudžete nėra paliekami.
Čia jūs matote lenteles, kiek vaistų iš rezervinio vaistų sąrašo yra įtraukta į kompensavimą. Aišku, tie vaistai turi atitikti reikalavimus ir čia yra patys įvairiausi vaistai. Pavyzdžiui, šiemet yra įtraukti devyni vaistai onkologinėms ligoms gydyti. Tai paprastai yra brangūs medikamentai. Toliau, kvėpavimo sistemos ligoms gydyti ir kiti medikamentai, kurie anksčiau dėl lėšų stygiaus tiesiog buvo rezervinių vaistų sąraše. Šiemet mes turbūt pirmą kartą nebeturime nė vieno vaisto, laukiančio rezervinių vaistų sąraše. Visi, kurie atitiko reikalavimus, buvo įtraukti į kompensavimą.
Dar daugiau, dėl ko dabar vyksta derybos ir planavimas. Jūs žinote, kad dalis pacientų, ypač tų, kurie yra slaugomi arba turi kitų problemų, nuolat skundėsi dėl slaugos priemonių stokos, tai yra kompensuojamų sauskelnių kiekio. Dabar planuojama padidinti pacientams kompensuojamųjų slaugos priemonių skaičių iš pradžių bent iki 45 per mėnesį ir svarstoma galimybė gal net ir iki 60 sauskelnių per mėnesį.
Priimti ir kiti sprendimai. Čia jau kalbame apie ateitį. Nuo liepos 1 dienos įsigalios nauja tvarka dėl maksimalių paciento priemokų. Tai reiškia, kad jeigu vaistas kainuoja iki 20 eurų, jo priemoka negalės viršyti 20 % bazinės kainos, jeigu kainuoja virš 20 eurų, priemoka negalės būti didesnė negu 4 eurai. Taip paprastai buitiškai paaiškinus, vaistinėms nebeliks jokios motyvacijos parduoti brangesnį vaistą, nes anksčiau pelnas buvo susijęs su tuo, kokia vis dėlto yra medikamento kaina. Tai būdavo procentinė priemoka, nuo liepos 1 dienos ši motyvacija vaistinėms dingsta. Yra prognozuojama, kad, įsigaliojus šiai tvarkai, priemokos mažėtų apie 20 % ir pacientai per metus taupytų apie 10 mln. eurų.
Yra ir kitų priemonių, kurios yra priimtos. Aš gal į kai kurias detales nesileisiu. Yra Vaistų politikos gairės patvirtintos praeitų metų rugpjūčio mėnesį: pirmiausia prioritetą teikti pridėtinę terapinę vertę turintiems vaistams, užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, bet kartu užtikrinti racionalų valstybės biudžeto panaudojimą ir valstybės lėšų naudojimą.
Taip pat įsigaliojo du Farmacijos įstatymo pakeitimai, kurie suteikia teisę Lietuvoje registruotus vaistus tiekti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas užsienio kalba ženklintomis pakuotėmis ir vykdyti kontrolinius vaistų pirkimus. Visiškai neseniai turėjome susitikimą su vaistinių atstovais. Kontroliuojantys asmenys jau atkeliaus į vaistines, bet, kaip ir buvome žadėję, vaistinės ir farmacininkai tikrai supažindinti, kas bus tikrinama, kaip bus tikrinama. Tikrai kažkokios baimės neturėtų būti. Bus žiūrima, ar iš tikrųjų receptinis vaistas išduodamas pateikus receptą ir ar pacientui yra pasiūlomas pigiausias pasirinkimas.
Pabaigoje apie tuos projektus, kurie yra Seime pateikti ir kurie yra šiuo metu svarstomi. Galimybė nereceptinius vaistus parduoti ne tiktai vaistinėse, o ir kitur mažmena prekiaujant, kas yra susiję su geresniu siauro sąrašo vaistų prieinamumu, ypač vietovėse, kuriose nėra vaistinių arba jos dirba ribotą laiką. Taip pat leisti nuotolinę prekybą receptiniais vaistais, kas vėlgi suteiktų tam tikrą patogumą pacientams įsigyti vaistų, bei leisti ligoninės vaistinėms parduoti kompensuojamuosius vaistus įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams. Seimo nariai yra įregistravę ir kitas pataisas, kurios leistų apskritai mažmeninę prekybą vaistais ligoninių vaistinėse.
Taip pat yra pateikti Seimo narių įvairūs kiti siūlymai: atskirti vaistų reklamą nuo maisto papildų reklamos, taip pat drausti vaistų reklamuotojų vizitus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, siekiant asmeniškai susitikti su gydytoju, tai turėtų būti suderinta su vadovu. Dėl šių siūlymų, jeigu juos vis dėlto Seimas apsispręstų priimti, gerėtų tiek vaistų prieinamumas, tiek atsirastų daugiau skaidrumo mūsų sistemoje.
Tiek trumpai. Dėkoju jums už dėmesį ir atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Pirmasis turėtų klausti frakcijos vardu J. Olekas, tačiau salėje jo nematau. Tuomet pagal frakcijas pirmasis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tiems, kurie susidūrė su vaistų kainodara, man teko anuomet susidurti ir praktiškai dirbant, ir Antikorupcijos komisija kažkada tą kainodarą gerai žiūrėjo, tai turbūt situacija nėra pasikeitusi. Puikiai suprantate, kad vaistų savikainos dalis nesudaro didžiausios dalies vaisto kainos. Didžiausia dedamoji yra pasaulinės didmeninės prekybos karteliniai susitarimai. Kita didžioji dalis, t. y. didžiausias rezervas, yra kainodara, kurią mes numatome, kuri reguliuojama iš esmės vieno ar dviejų specialistų. Čia liūto dalis. Lyginant su vaistinių gaunamo pelno optimizavimu, apie ką jūs dabar užsiminėte, ji žymiai didesnė.
Jūs dabar koncentruojatės tiktai į vieną vaistinių… mėginate optimizuoti vienaip ar kitaip vaistinių tą pelną, kurį pasiima vaistinės už prekybą. Bet kol kas bent jau man neteko susidurti, ką jūs darote su ta antrąja dalimi, kuri nuo mūsų priklauso, kad kainos būtų nepaaukštintos. Kaip su tuo kovojate, nes ten yra žymiai didesni rezervai taupyti? Ar neatrodo, kad čia mes dabar tiktai tokius paviršiukus mėginame apgenėti, o esminių problemų… Kažkada buvo pastangos…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …sumažinti šitą kainos dalį.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Jūs teisingai sakote, yra skirtingi ir vaistai, ir skirtingos kainos dedamosios, ir jos labai skirtingai yra reguliuojamos. Ne visai sutikčiau, kad mes taikomės tik į vaistines, nes ten, kur buvo nustatyta, kiek vaisto kaina gali skirtis patekdama į kompensuojamųjų vaistų kainyną, kur anksčiau buvo 30, dabar 10, tai čia nėra vaistinėms, tai yra PSDF biudžetui. Kur aš rodžiau, koks yra sutaupymas, kur jau mes tada permetėme į kitus vaistus. Bet generinių vaistų rinkoje ta savikaina, sakykim, nukrenta ir taip, savaime. Jeigu tik mes sudarome geras sąlygas, jos po truputį pas mus artėja prie skandinaviškų ir kainos mažėja. Bet yra kitas sektorius, kur yra po vieną gamintoją, kur yra iš tikrųjų monopolinė… monopolinis gamintojas, jis vienintelis, yra patentas saugomas, vaistas, ir ten jau galioja tikrai visiškai kitos taisyklės. Gal tik aš nesutikčiau, kad vienas darbuotojas sprendžia. Aš dabar asmeniškai ir vadovauju, ir dalyvauju derybose su monopolininkais, kai viršija tam tikrą sumą, ir ten mes taip pat nusiderame. Aišku, mes negalime pasakyti, kokia yra savikaina, nes jos niekas neatskleidžia, čia ir neįmanoma yra sužinoti. Bet tikrai gana reikšmingas sumas, aš manau, nuderame nuo tų pradinių, su kuriomis atkeliauja gamintojai. Jie tikrai dažnu atveju vis dėlto pasiduoda deryboms, nes, natūralu, kad ateina ir su kitais vaistais, gamina ne po vieną ir jiems taip pat aktualu, kad mes visų tų lėšų vienam vaistui gal neišleistume, nes natūralu, kad kitų mes neturėsime už ką tiesiog įtraukti į kompensavimą. Bet iki šiol vyksta… Mes dalyvaujame kelių šalių, Vyšegrado šalių, Lenkijos grupėje, kur yra rengiami mechanizmai bent jau kelioms šalims derėtis dėl vaistų kainų, tas procesas vyksta, mes tikrai galvojame, ką daryti su tais monopoliniais vienetiniais vaistais.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Aš turiu klausimą, susijusį su pastarojo meto aktualijomis ir čia, Seime, sklandančiomis iniciatyvomis drausti vaistinių reklamą. Kokia yra jūsų nuomonė apie tai? Man atrodo, vis dėlto ir visuomenė, ir verslas turėtų išgirsti kokią nors aiškesnę ministerijos poziciją. Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš suprantu argumentus, kuriais vadovaudamiesi Seimo nariai tokį siūlymą pateikė. Tie argumentai, žinote, yra saugoti mažąsias vaistines, kurios yra ne tinklinės ir kurios negali reklamai skirti tokių didelių lėšų, kaip gali didieji tinklai. Man ta logika yra suprantama.
Dabar ar tai pasiektų tokį tikslą? Mano supratimu, nelabai, nes vaistinių reklama, pačių vaistinių reklama gali turėti ir kitų tikslų, nei tik pareklamuoti vaistus ar nuolaidas. Mes visai neseniai turėjome susitikimą su farmacininkais, kalbėjome apie farmacinės rūpybos plėtrą, tai reiškia, kad į vaistines galėtų atkeliauti daugiau paslaugų. Mano supratimu, vaistinės veikla, na, neturėtų būti tik šampūnai ar kremai, ar lūpdažiai, ten yra aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie galėtų papildomai pasimokę sezoninėmis vakcinomis paskiepyti, gal kai kuriuos kraujo tyrimus atlikti. Tam reikėtų pranešti apie vaistines, apie jų veiklą. Aš manau, kad draudimas reklamuoti vaistines užkirstų kelią pranešti apie tokias paslaugas. Aš labai skeptiškas esu dėl šito konkretaus sprendimo.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi J. Olekas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš turiu klausimą, ką ir komitete kėlėme, jūsų tada nebuvo, praeitą savaitę buvote komandiruotėje, užpraeitą. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų neišgirdome atsakymo, todėl dabartinį Farmacijos įstatymų paketą lyg ir yra siūlymas grąžinti tobulinti jūsų ministerijai. Kai jūs dabar kalbate apie prekybos tinklus ir degalines, ar jūs, pavyzdžiui, žinote, aš imu Šilutės rajoną, kad Šilutės rajone nakties metu išvis nedirba degalinės, o jūs sakote, perleisime prekybos centrams ir degalinėms. Kai kurie prekybos centrai jau šiandien sekmadienį nebedirba būtent nuo 14 ir 16 valandų. Jie planuoja išvis nebedirbti savaitgaliais. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs kalbate apie konkurencijos didinimą. Ar Sveikatos apsaugos ministerija veda derybas su užsienio investuotojais arba su užsienio vaistinių tinklais, kad jie ateitų į Lietuvą, nes dabar lietuviški vaistinių tinklai, girdime, perka Švedijoje, Norvegijoje, apsipirko Lenkijoje, o kada Lietuva apsipirks ir užsienietišką čia pasikvies pas mus, kad konkurencija būtų geresnė?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Dėkoju už klausimą. Nežinau motyvų, dėl ko yra planuojama, kaip jūs sakote, grąžinti tobulinti. Aš manau, kad jeigu mes negalime pasiekti šimtaprocentinio efekto, ką jūs paminėjote: kai kurios degalinės nedirba arba parduotuvės kažkada nedirba, ar tai yra argumentas nesiekti, pavyzdžiui, 50 % efekto ir neleisti būtiniausių vaistų įsigyti ten, kur ta degalinė dirba arba kur dirba parduotuvė, bet nėra vaistinės. Nes iš tikrųjų ir mažose kaimiškose vietovėse parduotuvėje yra, bet ten vaistinės nėra. Ten į vaistinę nenueisi, o parduotuvėje tų būtiniausių medikamentų būtų galima įsigyti ir nereikėtų kažkur labai toli važiuoti.
Dabar dėl derybų su tinklais. Nežinau aš tokios praktikos, kad šalis aktyviai kviestų dar papildomai ateiti į rinką kitus tinklus, kai mes patys turime labai daug vaistinių. Iš tikrųjų yra daugiau kitų problemų, nes tokia naktinė prekyba jiems yra nuostolinga. Ir steigti, sakykime, vaistinę, išlaikyti yra sudėtinga. Tokiose vietose, neaukojant vaistinių, atsirastų galimybių gyventojui būtinus vaistus įsigyti. Aš čia nematau kokios nors didelės kolizijos.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi L. Talmontas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pastangas ir šiokius tokius rezultatus, kurie pradeda pasiekti. Mano klausimas būtų: ta sutaupyta pinigų dalis arba kainos sumažėjimas, kiek jums atveria galimybių įtraukti naujų vaistų arba sumažinti kai kuriuos apribojimus, kuriuos taikėte? Mes ten žinojome kraują skystinančius, kur reikėjo grįžti prie senų vaistų, paskui vėl eiti… Ar numatote kokių nors ne tik naujų įtraukimą, bet ir tam tikro palengvinimo, kad ir gydytojams, ir pacientams būtų lengviau paskirti reikalingą gydymą. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš iš tikrųjų rodžiau dvi lenteles, kiek tas sutaupymas mums leido įtraukti naujų vaistų. Tie, kuriuos jūs minėjote, kraujo krešumą keičiantys vaistai, taip pat buvo įtraukti prie kompensuojamų po to, kai buvo sutaupyta dalis lėšų, anksčiau jie buvo iš viso nekompensuojami. Aišku, specialistai sprendžia, kokia schema turėtų būti. Jeigu kardiologai, specialistai pasakys, kad yra saugu visais atvejais vartoti, nebandžius varfarino ar kitų preparatų, kurie yra paprastesni… nes šitie vaistai taip pat turi visokių pašalinių poveikių ir rizikos, tad, žinoma, tas sutaupymas ir bus nukreiptas.
Aš dar vieną sritį minėjau, kur daugiau sauskelnėms kompensuoti, didesniam skaičiui bus tie pinigai naudojami. Tikrai juos visus atiduodame, jie nėra niekur atidedami, visi yra investuojami, atiduodami naujiems vaistams įtraukti. Ir rezerviniame sąraše neturime nė vieno vaisto, visi šiemet yra įtraukti.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas. Ruošiasi A. Vinkus.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš galvoju, kad jūs padarysite viską, kad vaistai vis dėlto atpigtų, ar nebūtų žodžiais… Bet galvoju, kad mūsų pasiūlymas, kuris yra mūsų frakcijos, kad žmonėms, kuriems per 75 metus, irgi nieko nekainuotų. Aš galvoju, kad čia geras pasirinkimas.
Bet mano klausimas iš kitos operos. Rajonuose žmonės panikuoja dėl ateities ligoninių – daug kur uždaromi skyriai. Žmonėms reikia važiuoti, pavyzdžiui, iš Šalčininkų rajono ar gimdyti, ar dėl kitų tyrimų, reikia važiuoti į Vilnių. Ar nebus taip padaryta, kad rajonuose liks tik slaugos ligoninės ir šeimos daktarai, o dėl viso kito gydymo reikės važiuoti į centrus? Jūs paneikite arba… Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tikrai artimiausiu metu mes pateiksime platesnei auditorijai aptarti, kokie mūsų turimi skaičiavimai dėl ligoninių tinklo. Bus visokių situacijų, ir tikrai jau dabar yra tokių ligoninių, kurios yra tapusios slaugos ligoninėmis. Ateityje, manau, mes tokių situacijų neišvengsime, nes yra ligoninių, kuriose per metus yra gydoma 300 pacientų. Truputį per 300. Įsivaizduokite, tai yra mažiau negu po vieną per dieną, o visa ligoninė ten kažką veikia. Jie tiesiog neišgyvena. Jeigu mes nieko nedarysime, tokiu atveju nekeisime jos į slaugą, o to vyresniems gyventojams reikia, ji žlugs pati. Jei mes jokių priemonių nesiimsime. Bet tai tikrai nebus masinis reiškinys.
Dėl slaugos lovų Lietuvoje: suskaičiavome, trūksta apie 3 tūkst. slaugos lovų. Nei daug, nei mažai. Daliai ligoninių, kurioms reikia rasti būdą gyventi, dirbti toliau, tai yra puiki perspektyva, nes visuomenei reikia slaugos. Aš nežinau, kodėl jos taip bijoma. Nes paslaugas ligoninė turi teikti tokias, kokių gyventojams reikia. Jeigu vyresnė visuomenė, tai akušerijos nebereikia, nes nėra kam gimdyti, bet labai reikia slaugos, geriatrijos – tokiu būdu ir vyksta įstaigų transformacija. Bet ji tikrai ne per metus įvyks, ne per dieną. Vis tiek tai bus ilgas procesas.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi M. Majauskas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, man pirmą kartą džiugu girdėti, kad įvairių partijų Seimo nariai, kurie čia yra ir iš koalicijos, ir opozicijos, pradeda labai pagarbiai ir dėmesingai sakyti, kad tikrai jaučiami tam tikri žingsniai. Gal ir nedideli, bet jaučiami. Labai ačiū ir nesustokite prie to. Ir vis dėlto tobulėjimui ribų nėra.
Antra. Prasidėjus tai reformai, kiek buvo pilama, sakykime, nepagrįstų kaltinimų ir patiems farmacininkams. Farmacininkai – didžiausios pagarbos žmonės. Kai lankai vaistines, matai – labai apkrauti gydytojai, kartais dėl apkrovimo receptas išrašytas, bet nenurodyta, ar lašai, ar koks kiekis, būname liudininkai, kai jie patys čia pat susisiekia ir t. t., ir tie farmacinės rūpybos elementai gyvuoja. Ir labai malonu, kad farmacininkai irgi šiek kiek atsikvėpė labiau, nes pirmieji smūgiai ir ligonių kaltinimai būdavo farmacininkams, nors jie ne visai kalti.
Kitas dalykas: labai malonu, kad jūs mažinate priemokas, ir tai ligoniai jaučia. Bet vienas dalykas dar nesutvarkytas, jį varžo įvairios instrukcijos ir panašiai – reti susirgimai. Iš tiesų yra žmogus, kuriam skrandžio vėžys su metastazėmis, auglys prostatoje, yra buvę tokių ligonių, kur kartu trečia – limfoleukozė ar panašiai, ir vis tiek susirenka… Jis miršta, penkeri šešeri metai gydosi…
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). …ir negerėja. Noriu pasakyti, kad susirenka retų susirgimų komisija, ir patys medikai susigraudina, kai negali tokiam ligoniui padėti. Ar negalime kaip nors valstybėje tai padaryti? Štai neįeina į retus susirgimus, tegul žmogus miršta. Čia negerai. Ką daryti? Pavyzdžiui, žinome, yra medikų, kurie visą gyvenimą paaukojo savo… Kaip žvakės sindromas: degė, švietė kitiems, patys sudegė, ir reikia jam gelbėti gyvybę – nėra galimybės padėti. Ir kitų specialybių žmonėms. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad mes visus gyventojus turime branginti. Aišku, mūsų medikus ypač. Bet jokiam žmogui neturėtų būti uždarytas kelias gauti vaistą, jei jis egzistuoja, jei iš tikrųjų yra tokia galimybė. Ten, kur patologija yra reta, kaip jūs ir sakėte, yra retų ligų komisija, ji renkasi, sprendžia. Bet kai atsiranda daugiau pacientų, kai atsiranda vaistų, kurių yra įrodyta ir terapinė vertė, jie įtraukiami į kompensuojamuosius ir tada tampa prieinami visiems. Kaip rodžiau lentelėje, šiemet devynis vaistus įtraukėme onkologinėms ligoms gydyti. Vadinasi, tiems pacientams jie tapo prieinami.
Aišku, norėtųsi, kad tie procesai vyktų greičiau, tikrai stengiamės, kad juos greičiau priimtų komisija, bet tam tikras saugiklis turi būti. Nes, žinote, kitąkart žmogus griebiasi šiaudo: nebūtinai tas vaistas turi jau kokią nors įrodytą terapinę vertę ir vis tiek koks nors arbitras turėtų būti.
PIRMININKAS. Ir laikui einant į pabaigą paskutinis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena, ministre. Gegužės 10 dieną planuojate teikti Vyriausybei susiaurintą kompensuojamų vaistų sąrašą, iš kurio, tikėtina, iškris dalis kompensuojamų vaistų. Suprantu, liepos 1 dieną tas sąrašas įsigalios. Suprantu taip pat ir gerus norus taupyti valstybės pinigus. Bet ar tas taupymas nebus paprastų žmonių sveikatos sąskaita, žmonių, kurie vartoja vaistus. Kaip kiekvienas vaistas, žinome, turi tam tikrą šalutinį poveikį, ir dabar bus priversti rinktis kitą vaistą ir patirti naujus šalutinius poveikius, prie kurių tikrai gal ir nebus pripratę, o gal su kai kuriais ir net nesusitvarkys, – galbūt nemigos, galbūt kraujotakos, galbūt apytakos, galbūt psichikos sveikatos. Kas prisiims atsakomybę už žalą žmonėms, pacientams, už tai, kad jie bus priversti bandyti naujus vaistus, kurių iki šiol nebandė?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Atsakomybės prisiimti nereikės niekam, nes ji grėstų tik tokiu atveju, jeigu pacientui vaistas apskritai būtų keičiamas, t. y. keičiama būtų veiklioji medžiaga. Tokiu atveju, kai vienas generikas keičiamas kitu arba originalus vaistas keičiamas generiku, yra visas mechanizmas, kuris užtikrina, kad tas vaistas būtų kokybiškas, saugus. Jeigu jau jis yra įvežamas į Lietuvą, yra čia registruojamas arba yra Europos Sąjungoje, vadinasi, yra saugus vaistas ir jau yra prisiimta atsakomybė už galimus jo poveikius. Placebo efekto niekas nenuneigė ir neretai yra paspekuliuojama tokiais dalykais, kai sakoma, kad aš buvau pripratęs prie kažko, dabar man reikės atprasti. Tai yra daugiau psichologiniai momentai, kuriuos taip pat žmonėms reikėtų išaiškinti ir reikėtų didesnės ir medikų atsakomybės, ir vaistininkų, kurie tiesiog turėtų žmogui paaiškinti, papasakoti, kaip yra.
Nemanau, kad mūsų kolegos vokiečiai ar danai, ar švedai yra kuo nors kvailesni ir jiems nerūpi jų pacientų sveikata, nes jie tokias sistemas turi seniai ir kažkokių nepageidaujamų efektų, kiek aš žinau, nepastebėjo.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui jums. (Balsai salėje)
Repliką norite dar ar dėl vedimo tvarkos? A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties ta forma – pusvalandis ministrų pasisakymams yra gerai, bet gerai būtų, kad būtų sakoma teisybė, nes vėlgi mes girdime tai, kad žmonės turi galimybę gydytis, nes neva yra išlikusi sąraše veiklioji medžiaga. Dabar žmonės jau gydomi ne vaistais, bet veikliosiomis medžiagomis. Bet aš noriu priminti kolegai A. Verygai ir visiems kitiems, kad Europos Sąjungoje, pasaulyje skatinama kuo toliau, tuo daugiau personalizuota, individuali medicina. Tai yra siekiama sudaryti sąlygas gydytojui parinkti optimaliausią vaistą, optimaliausią gydymą kiekvienam individualiai. Mes viską darome atvirkščiai – paliekame… Ypač po gegužės 10 dienos, jeigu bus patvirtinta tokia tvarka, iš esmės labai daug vaistų bus išbraukta ir gydytojui taikyti savo patirtį ir skirti geriausius vaistus galimybės nebeliks, nes žmonės tiesiog neįpirks tų vaistų, kurie dabar iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo yra išbraukti. Žmonės perka visa kaina. Be abejo, ministerija neskaičiuoja, kad perka visa kaina, žiūri, kiek priemokos moka už tuos pigiausius. Tai va ir visa istorija. Būtų labai gerai, kad, cituodami Vokietiją, Prancūziją, atsigręžtumėte į tas naujausias tendencijas.
PIRMININKAS. Kolega, dėkojame už jūsų nuomonę. Tęsiame darbą.
15.33 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1729, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1730, Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1731, Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo ratifikavimo įstatymo Nr. I-1201 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1732 (pateikimas)
Kitas klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 įvairių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1729. Pranešėjas – ministras E. Misiūnas. Prašau. Kartu pristatysite ir lydimuosius. Dėkoju. Pateikimas.
E. MISIŪNAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, laba diena, gerbiamas pirmininke. Norėčiau pristatyti minėtus įstatymus. Taigi įstatymų projektais siekiama pagerinti viešosios paslaugos – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, išspręsti praktinius teisinio reguliavimo klausimus ir užtikrinti efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą.
Gal pristatysiu keletą siūlomų pakeitimų. Pirmiausia dabar galiojančiame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatyta sąvoka, apimanti tiktai fizinius asmenis, tai reiškia, kad pagalba gali būti teikiama tiktai fiziniams asmenims. Projektu siūloma išplėsti šiuo atveju subjektų ratą. Siūloma įtraukti ir viešuosius subjektus, taip pat siūloma nustatyti galimybę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai išskirtiniais atvejais netaikyti tam tikrų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Taip pat siūloma nustatyti platesnes antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas nukentėjusiems asmenims, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis veikų, smurto, artimoje aplinkoje patyrusiems smurtą, neatsižvelgiant į jų turimas pajamas, ir teikti tą teisinę pagalbą visa baudžiamosios bylos apimtimi.
Taip pat siūloma papildyti pirminės teisinės pagalbos neteikimo atvejus piktnaudžiavimo pagrindu, kad riboti ištekliai būtų naudojami gerinti sąžiningai savo teises baudžiamajame procese naudojantiems asmenims.
Paskutinis siūlymas, kurį norėčiau pristatyti. Siūloma nustatyti, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas būtų įtrauktos įvertintos dokumentų vertimo išlaidos.
Baudžiamojo proceso kodekso projektu siekiama teisinio aiškumo. Siūloma patikslinti, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimus, taip pat įtvirtinti, kad gynėjas yra būtinas ir laikinojo sulaikymo atvejais. Įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama įteikiant ar išsiunčiant nutarties dėl gynėjo paskyrimo nuorašą. Tokiu būdu siekiama galimybės per kuo trumpesnį laiką susisiekti su paskirtu gynėju.
Dėl Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo ratifikavimo įstatymo projekto. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektu siūloma centrinės institucijos funkcijas tarptautinių ginčų atvejais Europos Sąjungos valstybės narės perduoti vykdyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, analogiškas siūlymas teikiamas ir dėl prašymų, perduodamų pagal minėtą Europos sutartį.
Taigi tokie pakankamai smulkūs redakcinio pobūdžio pataisymai, susiję su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų įgyvendinimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatų įgyvendinimu ir kai kuriais procedūriniais pakeitimais.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis jūsų norėtų paklausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jeigu tai yra statistiškai rimta problema, ar Lietuvos teisinė sistema sugebės visiškai prisitaikyti prie padidėjusio krūvio, nes suprantu, kad priėmus šį įstatymo projektą Lietuvos teisinė sistema turės nedidelį išbandymą, nes krūvis padidės?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Faktas, kad priėmus šias nuostatas teisinės pagalbos… advokatų, teikiančių teisinę pagalbą, poreikis bus didesnis. Bet žinome, kad advokatų tikrai yra pakankamai. Tik klausimas dėl finansinių įsipareigojimų, o įstatymo projekte yra numatyta, kad su tais iššūkiais, kurių kils, Teisinės pagalbos tarnyba susidoros.
PIRMININKAS. Kitas klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, tikriausiai tiek jūs, tiek mes daugelis prisimename, prieš keletą metų iš Krekenavos firmos buvo D. Budrevičienė, kuri pirmoji viešai pripažino apie atlygio dalį, gaunamą vokeliuose. Prisimename, kiek tai jai kainavo, kiek tai kainavo jos šeimos nariams, kurie irgi nukentėjo. Klausimas būtų toks: ar nereikėtų nustatyti, kad antrinė teisinė pagalba projekto 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis būtų teikiama ne tik pranešėjams, bet ir jų šeimos nariams?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Puikiai žinome tą istoriją, amžinąjį atilsį advokatas gynė nemokamai ir žinome, kuo ta byla baigėsi. Bet dabar klausimas, ar šeimos nariams reikia teisinės pagalbos?
Mes nekalbėkime galbūt apie psichologinę pagalbą, dar kažkaip, nes teisinė pagalba reikalinga tuo atveju, jeigu asmuo dalyvauja procesuose, ar teisminiuose procesuose, ar ginčų nagrinėjimuose, galbūt kvaziprocedūrose, sakykime, komisijose kažkuriose, darbo ginčų ir t. t. Tada galima svarstyti, bet jeigu šeimos nariai nedalyvauja tokiose procedūrose, tai jiems gal tos teisinės pagalbos tikrai nereikėtų. O jeigu jau jisai, kaip aš minėjau, dalyvauja, tai atitinkamai jam pagal šio įstatymo nuostatas ir taip turėtų būti. Žiūrima, jeigu yra sunki materialinė padėtis, jeigu jis yra nukentėjusysis ir t. t., jis ir taip gaus tą pagalbą. Įtraukti šeimos narių nėra pagrindo, čia ne psichologinė pagalba, ne medicininis gydymas ir t. t.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, be abejo, čia daugiau gal teisingumo ministrui, kai jį turėsime, bet jūs vis tiek patyręs teisininkas, turbūt pastebėjote ir teismo, ir ikiteisminio tyrimo metu, kad valstybės apmokami advokatai ne visada sąžiningai, noriai atlieka savo pareigas, tiesiog gal kartais susirenka tuos pinigėlius. Ar nebuvo minčių, ar nediskutuojama perspektyvoje keisti modelį? Sakykime, žmogus, kuris turi teisę į valstybės apmokamą advokatą, gauna tam tikrą krepšelį. Jeigu jis ten susikrapšto kažkokių papildomų pinigėlių, gal jis galėtų laisvai pasirinkti advokatą, gal labiau patyrusį, gal labiau specializuotą, galbūt jis gautų geresnę pagalbą, ypač administracinėse, civilinėse bylose. Žinote, kai dabar ant vieno kurpalio sumauname, ne visada ta pagalba būna efektyvi. Reikėtų apie tai pagalvoti, kaip jūs manote?
E. MISIŪNAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Tikrai tai, ką jūs sakote, pažįstama situacija, tikrai pažįstama situacija. Pati idėja, manau, labai svarstytina ir galbūt tai būtų teisingas požiūris. Aišku, kaip tai būtų geriau administruojama? Teisinės pagalbos tarnyba vėlgi tą administravimą galėtų, tų pinigų socialiai remtiniems asmenims arba asmenims, kuriems pagal sąrašą yra teikiama… arba galų gale nustatyti alternatyvą, kai pats asmuo galėtų pasirinkti, ar gauti teisinę pagalbą paskirto advokato, ar, pavyzdžiui, tinkamą pinigų sumą gauti ir tada ieškotis kito advokato. Būtų galima, mano asmeniniu požiūriu, aš čia dabar atstovauju ir Teisingumo ministerijai, ir kaip teisėjas turiu požiūrį, tikrai svarstytinas būtų pasiūlymas ir pačiam žmogui alternatyva būtų suteikta pasirinkti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau taip pat dėl paslaugų kokybės, nes kai kada pagalba būna tokia, kuri žmogui ne tiek naudinga, kiek nenaudinga. Iš tikrųjų būna klaidinanti tam tikra pagalba ir konsultacija. Ar nemanote, kad gal galėtų būti kažkoks reitingavimas tų specialistų, kurie atlieka tą konsultaciją, kad žmonės kažkaip būtų atrinkti, nes kai kurie daro tuos darbus atmestinai? Galbūt čia būtų sprendimas samdyti kitus advokatus, kad būtų galimybė pasirinkti, nes, sakau, priešingu atveju tenka susitikti ir apygardoje žmonių, kurie galėjo laimėti bylas, bet iš tikrųjų buvo nuraminti, kad nieko nereikia daryti, čia viskas išsispręs, ir tokiu būdu patyrė didelių nuostolių? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dėl to, ką jūs sakote, matote, reitingavimo nėra, advokatai ir taip labai konkuruoja, galbūt tai viena iš profesijų, kur yra didžiausia konkurencija. Šiuo atveju žmogus turi teisę atsisakyti to advokato, jeigu jam skiriama teisme pagalba, jis turi teisę atsisakyti, išsakęs įvairius argumentus. Jeigu žmogus žino apie tą advokatą, kad jis blogai atstovauja arba jisai neturi kompetencijose vienose ar kitose bylose, klientas gali atsisakyti. Bet yra kiekvieno advokato profesinė garbė tinkamai, kokybiškai, gerai atstovauti savo atstovaujamajam, manau, kad taip ir turėtų būti. O jeigu reitinguotume, tai pagal kokius kriterijus reitinguotume? Ne baigiamojo darbo rašymas iš principo.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pateikimą. Iš jūsų pateiktos statistinės medžiagos, pateikiant klausimą, matyti, kad ypač pirminės teisinės pagalbos skaičiai tiesiog auga, per dešimtmetį paaugo pusantro karto.
Ar matote kokias nors ribas, kai sakytume, kad mes suteiktume pakankamai pagalbos, palyginti su kitų šalių praktika, ar mes turėtume labiau susirūpinti nusikalstamumo prevencija, kad tos pagalbos reikėtų mažiau? Nes jau mes čia kaip ir pasekmes nusikaltimų taisome steigdami teisinę pagalbą. Tai koks jūsų būtų požiūris? Ar čia nėra tam tikro apsileidimo dėl pačios nusikaltimų prevencijos?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Teisinės pagalbos tiesiogiai sieti su nusikalstamumo problemomis galbūt ir nereikėtų, nes teisinės pagalbos galima kreiptis ne tik dėl baudžiamųjų bylų, bet ir dėl civilinių bylų, ir dėl įvairių ieškinių, ir dėl santuokos nutraukimo, ir kitų dalykų. Bet faktas, kad kažkokią įtaką turi. Be abejo, institucijos dirba prevenciškai ir yra įvairios prevencinės programos mažinti nusikalstamumo lygį, sakykime, tokios kaip narkotikų vartojimo prevencinės programos ir smurto artimoje aplinkoje programos, kurios labai… pareigūnai aktyviai dirba šiose srityse.
O kad apimtis didėja, matote, mūsų valstybės žmonių, sakykime, galimybės bylinėtis, turėti teisinius procesus auga ir faktas – žmonių raštingumas kyla. Galbūt tiek jų noras ir tiek įsipareigojimas dalyvauti procesuose lemia tą padidėjimą. Aš pats kaip teisėjas esu matęs, sakykime, kai ateina į teismą moteris, patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, ir sako, aš kentėjau daug metų, bet dabar matau, kaip situacija keičiasi, kaip žmonės netoleruoja, ir aš nusprendžiau to netoleruoti. Štai toks atvejis. Tarsi statistiškai žiūrint niekas nepasikeitė, bet štai baigėsi žmogaus tolerancija, jis gavo teisinę pagalbą, buvo suteikta puiki pagalba, asmuo buvo nuteistas ir problema buvo išspręsta. Valstybė turi garantuoti tokių asmenų aprūpinimą teisine pagalba, nepalikti tokio asmens nelaimėje ir, aišku, turėtų būti užtikrinta pačios geriausios kokybės paslauga.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų kaip buvęs teisėjas turėtumėte žinoti problematiką apskritai šios teisinės nemokamos paslaugos, bet dabar išgirstu, kad jūs nelabai ką žinote. Atsakysiu ir J. Olekui, čia jis klausė. Didėja todėl, kad socialinė atskirtis didėja, nes norint gauti nemokamą teisinę pagalbą, ne pirminę, o antrinę, tai tavo pajamos turi neišnešti. Ir kai neišneša tavo pajamos, tokiu atveju tu gauni, ir viskas. Čia yra esminis dalykas, ministre.
Antras dalykas. Ar jūs esate padaręs reviziją prieš teikdamas tokį projektą tų pseudo-, kaip jūs vadinate, kad taip reikėtų pavadinti, kai kurių advokatų kokybę, kokia teikiama antrinės teisinės pagalbos? Ar mes šiandien netaškome pinigų į dešinę, į kairę? Advokatui, kuris negali rinkoje normaliai gauti kliento ir užsidirbti, mes duodame á la valstybės ir išmokame didelius pinigus.
Kaip jūs galvojate, ministre, ar ne pats laikas pritaikyti vokišką modelį, kai kiekvienas gyventojas nuo savo pajamų vieną procentą skiria būtent kaupti advokato paslaugai ir kai ištinka ta bėda, jis pats renkasi tą advokatą? Nes dabar išeina taip, kad advokatą vos ne patį prasčiausią gauna. O Vokietijos modelis yra priešingai, jei nori, tu primoki, bet tu samdyk, kokį nori. Ir net patys geriausi advokatai, geriausiai apmokami, kartą per metus ar dvejus nemokamai priversti padėti būtent tokiems žmonėms.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Nesutikčiau dėl socialinės atskirties didėjimo. Kaip tik socialinė atskirtis mažėja. (Balsas salėje) Bet žiūrėtumėte statistiką, tai faktiškai kiekvienais metais po keletą procentų šiaip daugiau atsiranda ginčų, ypač civilinėse bylose dėl įvairių sandorių ir t. t. Esu dalyvavęs įvairiose konferencijose, esu klausęs įvairių mokslininkų kalbų, tai visuomenės išprusimas, teisės aktų išmanymas kartu ir kelia savo teisių gynimą. Ar tai darbo ginčai, ar dėl paskolų, ar, sakykime, kitų paslaugų teikimo. Čia nebūtinai. Negalima sakyti, kaip jūs ten neteisingai traktuojate, socialinė atskirtis didėja. Taip, teisinė pagalba orientuota į žemas pajamas gaunančius asmenis, faktas. Čia tiesa.
O dėl to, kad būtų kaupiama atitinkama suma teisinei pagalbai. Medicinai, sakyčiau, taip, senatvei – faktas, kitiems dalykams, bet aš manau, yra daug žmonių, kurie nugyvena visą gyvenimą ir tos teisinės pagalbos jiems nereikia. Jeigu valstybė numato tokią teisinę pagalbą ir asmuo neturi galimybės užsitikrinti, štai, įstatyme numatyti pagrindai – valstybė garantuoja.
Dėl kokybės. Aš tikrai tikiu, kad yra puikių advokatų, kurie teikia teisinę pagalbą ir dirba taip, tarsi gautų didžiausią atlyginimą. Aišku, visokių yra. Aš ir savo praktikoje esu matęs visokių, bet tai yra ir dėl didelio darbo krūvio, ir dėl kitų dalykų, bet sakyti, kad teisinė pagalba yra nekokybiška, manau, yra neteisinga.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš ne tiek prieš, aš tikrai kviečiu susilaikyti, nes tai, kas šiandieną vyksta, ir tai, kaip yra švaistomi, taškomi pinigai antrinei teisinei pagalbai, tai yra, nežinau, mažų mažiausiai verta audito arba kaip pas mus Seime norima sudaryti komisijų ir kažką tirti. Jeigu pažiūrėsime efektyvumą advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, laimėtų bylų skaičių ir naudą, tai šiandien yra skirtumas. Jeigu mes kalbame apie darbo bylas, tai tam yra darbo ginčų komisijos ir darbo ginčų komisijos seniai jas išsprendžia.
Kitas dalykas. Man yra pikta tai, kad sąžiningų mokesčių mokėtojų pinigai, beveik 20 % šitų pinigų yra skiriama asmeniniams ginčams ir asmeniniams santykiams spręsti. Dabar kaimynė su kaimyne susipyko, pasiima nemokamą antrinę teisinę pagalbą ir pradeda bylinėtis. Kas nors neatsiskaitė už kokius komunalinius mokesčius ar dar ką, vėl yra nemokama antrinė teisinė pagalba.
Dar kartą, mielieji, tai yra milžiniški pinigai. Sėdi mano kolegė I. Šimonytė. Aš tikiuosi, kad ji Audito komitete paimtų ir patikrintų, kaip efektyviai šitie pinigai panaudojami ir ar paslauga, kurią šiandien tie žmonės suteikia, yra kokybiška.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų aš sutinku su kolega Remigijumi, kad ten yra problemų ir reikia tobulinti sistemą, bet šis projektas, kurį dabar pateikė ministras, tai yra kaip tik bandymas nors kokį žingsnelį žengti į priekį. Dėl teisinės pagalbos skyrimo ir taikinamajame procese, tai yra susiję ir su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu, aš manau, šitam projektui reikia pritarti (tai nėra iš esmės naujas projektas), o ateityje tikrai galvoti, tai ir iš klausimų matyti, kaip tobulinti šitą sistemą.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto ir lydimųjų.
Balsavo 103 Seimo nariai: 85 – už, prieš nėra, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Siūlymų daugiau niekas neturite. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
15.53 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 20, 21, 22, 188 ir 189 straipsnių pakeitimo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1659ES (pateikimas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 20, 21, 22, 188 ir 189 straipsnių pakeitimo ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1659ES. Pranešėjas – ministras E. Misiūnas.
E. MISIŪNAS. Dar truputėlį prašau dėmesio, gerbiami Seimo nariai. Taigi įstatymo projekto tikslas – Vyriausybės teikiamo įstatymo projektu siekiama į Lietuvos nacionalinę teisę visa apimtimi perkelti 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/343 nuostatas. Iš principo tos nuostatos Lietuvos teisinėje sistemoje iš esmės, galima sakyti, perkeltos, tačiau nėra pakankamai. Todėl kai kurios nuostatos Baudžiamojo proceso kodekse yra papildytos kai kuriomis formuluotėmis.
Taigi norėčiau pateikti. Štai Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje siūloma įtvirtinti šiuo metu nuosekliai Lietuvos teismų praktikoje taikomą in dubio pro reo principą, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių yra traktuojamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat siūloma sistemiškai tikslinti ir suvienodinti Baudžiamojo proceso kodekso 21 ir 22 straipsnius, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo teises, ir aiškiai įtvirtinti tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam abi direktyvoje akcentuojamas šių procesų dalyvių procesines teises, teisę tylėti, teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Užtikrinant Baudžiamojo proceso kodekso ir direktyvos nuostatų nuoseklumą ir suderinamumą, įstatymo projektu taip pat tikslinami Baudžiamojo proceso kodekso 188 ir 189 straipsniai, nurodoma pareiga aiškiai išaiškinti atsakomybėn traukiamiems asmenims dėl teisės neduoti parodymų arba tylėti. Taigi toks trumpas pristatymas, toks trumpas pataisymas. Prašau…
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, čia mes kalbame apie 20, 21, 22 tą įstatymo pakeitimą?
E. MISIŪNAS. Taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip jūs atsakytumėte į Teisės departamento pastabą, kad siūlomas pakeitimas vis dėlto sukelia daugiau neaiškumų, nes kalbama ir apie ikiteisminį tyrimą. Ten 6 dalis – ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintos abejonės traktuojamos kaltinamojo asmens naudai. Vis dėlto ikiteisminis tyrimas nėra teisminis procesas, kaip tik jame irgi aiškinamasi dėl tų aplinkybių. Koks būtų jūsų atsakymas į Teisės departamento pastabą?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbame konkrečiai apie principą in dubio pro reo, tai šiuo atveju dažniausiai yra taikoma teismo procese. Pats buvęs teisėju, aš tikrai vadovavausi šiuo principu. Jeigu yra neaiškumo faktas, kad visi neaiškumai yra traktuojami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas vertina įrodymus, kvalifikuoja veikas ir priima sprendimus. Jeigu viena ar kita veika yra netinkamai arba įrodymai netinkami pasakyti, kad asmuo padarė kokį nors nusikaltimą, faktas, kad pareigūnas to negali abejonėmis, nepagrįstais įrodymais konstatuoti, kokią nors nusikalstamą veiką teikti prokuratūrai, prokuratūra – kaltinamąjį aktą, bylą teikti teismui. Taip neturėtų būti ir taip nėra. Tai dėl to principo.
O dėl teisės neduoti prieš save parodymų ir tylėti, tai šiandien ir Konstitucijoje yra įtvirtinta, ir tas principas, faktiškai ta teisė yra įgyvendinta. Visada būdamas teisėju teisme prieš procesą visoms šalims išaiškindamas teisę paminėdavau: turite teisę kaltinamajam asmeniui neduoti parodymų prieš save, prieš savo šeimos asmenis, jeigu yra kviečiami liudytojai, ir t. t. Aš manau, kad Teisės departamento parašyti nuogąstavimai nėra pagrįsti realiu gyvenimu, todėl nemanau, kad reikia į juos tinkamai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gal galėtumėte šiek tiek patikslinti. BK 2 straipsnyje, čia 21 straipsnio pakeitime, šiuo metu įtariamasis turi teisę duoti parodymus arba tylėti?
E. MISIŪNAS. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jūs tikslinate ir sakote, kad reikia rašyti „duoti parodymus, tylėti ar atsisakyti duoti parodymus“. Ar galite patikslinti, kodėl neužtenka šiuo metu galiojančios formuluotės „tylėti“? Ar būna, kad tyli, bet kokiais nors kitais būdais duoda parodymus?
E. MISIŪNAS. Ne, dažniausiai tą teisę tokie asmenys puikiai žino, jie tokia teise turi naudotis, susitikti su advokatu pirmos apklausos metu ir t. t. Čia yra tik dėl teisinio, sisteminio požiūrio. Norint įgyvendinti, visiškai įgyvendinti direktyvos reikalavimus, reikėtų, kad tuose straipsniuose, kuriuose yra numatytos tiek įtariamojo, tiek kaltinamojo teisės, būtų aiškiai įrašytos tos teisės.
Mes žinome, kad yra ir Konstitucijoje įtvirtintų teisių, ir Baudžiamojo proceso kodekso kitose nuostatose yra įtvirtintų teisių, bet šiuose straipsniuose būtent to žodelio nebuvo, todėl, sistemiškai žiūrint, dabar tas pakeitimas ir yra daromas tik dėl to, kad formaliai būtų ten įrašyta. Jeigu mes rašome nuo pirmo iki teisės kažkelinto numeriuko, tai ten bus tam tikrų numeriukų. Atrodo, ten yra 14 teisių, jeigu aš gerai prisimenu, savo špargalkę turėdamas teisme.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau pasitikslinti dėl Teisės departamento pastabų dėl 188 ir 189 straipsnių, kuriuose lyg ir, jų nuomone, yra skirtingi prokuroro įpareigojimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl informavimo apie įtariamojo ar kaltinamojo teises. Ar galėtumėte atsakyti į tą jų išreikštą pastabą? Čia parašyta, kad prokuroras turi tą įpareigojimą, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas, remiantis 188 straipsnio 3 dalies pataisomis, nėra įgaliojamas prieš pradėdamas įtariamojo apklausą išaiškinti pastarajam jo teisę tylėti ir atsisakyti duoti parodymus.
E. MISIŪNAS. Faktas, kad teisėjai… Šiuo atveju, jeigu kalbame apie šitą straipsnį, tai yra jau specialioji norma, mes kalbame apie… Galime žiūrėti į bendrąsias normas, kur yra apskritai išaiškintos teisės. Vienaip ar kitaip ikiteisminio tyrimo teisėjas, jau žinodamas kaltinamojo, įtariamojo ar sulaikyto asmens teises, turi jam išaiškinti. Tai sakyti, kad jos dabar yra, jeigu konkrečioje dalyje, viename ar kitame straipsnyje atskirai nepaminėta, jos įpareigoja įstaigas kitaip skelbti teises, nėra galbūt teisinga, bet… Aš suprantu, pagal dabar siūlomą 189 straipsnio projektą svarbiausias dėmesys kreipiamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat kokybiškai išaiškintų teises ir paminėtų teisę būtent neduoti prieš save parodymų. Teisėjai jau seniai tai daro, ir tikrai teismai labai kompetentingai ir tiksliai išaiškina visų asmenų teises.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, ačiū už pristatymą. Ar nebuvo galima išspręsti tų praktinių klausimų prokurorų rekomendacijomis?
E. MISIŪNAS. Labai ačiū. Geras klausimas. Matote, direktyvos įgyvendinimas privalomas valstybėms narėms. Direktyvoje yra tokia nuostata, direktyvoje yra numatyta, kad kiekvienas asmuo, aprašytas baudžiamajame procese, turi turėti tam tikras teises, todėl ir yra įtariamojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisės surašytos nuo iki. Todėl man, kaip buvusiam teisėjui, tikrai nereikia jų papildomai įrašyti, aš žinau, kad Konstitucija jam garantuoja tokią teisę, ir tikrai pasakyčiau, nors ir tame straipsnyje nebūtų teisės paminėtos. Bet, kaip minėjau, sisteminiu požiūriu visiškai įgyvendinant direktyvą, buvo priimtas sprendimas parengti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.04 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 43, 170, 176, 179, 183, 188 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1591 (pateikimas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1591. Pranešėjas – ministras E. Misiūnas. (…) šiek tiek tyliau.
E. MISIŪNAS. Pakeitimai. Taigi įstatymo projektu siekiama tobulinti ikiteisminio tyrimo procesą, veiksmingai užtikrinti proceso dalyvių teises, užtikrinti žmogiškųjų ir finansinių išteklių racionalų naudojimą. Šiuo projektu siūlomi konkretūs keturi dalykai, pataisymai: pirma, atsisakyti formalių ikiteisminio tyrimo terminų nustatymo ir terminų tęsimo ir proceso dalyvių teises užtikrinti grindžiant bendrojo proceso greitumo principu.
Naikinti ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutą ir įtvirtinti nuostatą, kad, išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį arba surasti įtariamąjį ar kitą asmenį, jeigu tomis priemonėmis nebuvo galimybės to padaryti, toliau būtų naudojamos informacinės technologinės priemonės, kiti analizės metodai ir t. t.
Trečia, įteisinti, kad vertėjai gali būti teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, kurie apie atsakomybę už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą būtų įspėjami pagal užimamas pareigas vieną kartą, atsisakant perteklinio įstaigos vertėjų įspėjimo prieš kiekvieną ikiteisminio tyrimo veiksmą.
Ir paskutinis – įtvirtinti nuostatas, kad tyrimo veiksmo metu darant garso ir vaizdo įrašą šis įrašas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro numatytais atvejais galėtų būti prilyginamas protokolui.
Yra Teisės departamento pastabų, į kurias siūloma atsižvelgti – pirmą, penktą (…) ir devintą. O šešta, aštunta jau yra esminė mintis paties projekto, dėl to siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tiesų du pagrindiniai dalykai: bylos sustabdymo instituto naikinimas ir terminų kontrolės atsisakymas. Žiūrėkite, ar nebus taip, kad, išnaudojus viską, ką galima padaryti byloje, ją sustabdžius, gali padėti į stalčių ir laukti, galbūt kada nors per sistemą, per kitas bylas išlįs informacija. Dabar tyrėjas laikys ant stalo ir sakys: žiūrėkite, kiek aš turiu daug bylų, kokie yra išaugę krūviai, nes visos bylos yra eigoje. Tai pirmas klausimas.
Ir dėl terminų. Dabartinėje elektroninėje erdvėje susiderinti dėl termino patikrinti prokurorui, ar viską tyrėjas atliko, nėra sudėtinga. Bet ar nebus taip, kad, nesant jokių terminų, neliks jokios kontrolės, kodėl vienaip ar kitaip ilgai užsiguli bylos? Taip, yra rezonansinės, kurios turi didelį dėmesį, o kitos gali gulėti metų metais.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tai, ko jūs paklausėte, tikriausiai dauguma galvojate panašiai. Kilo klausimų ir mums. Buvo tikrai didelė diskusija Vidaus reikalų ministerijoje su teisėjais, prokurorais, Generalinės prokuratūros ir policijos pareigūnais. Taip pat buvo diskusija ir Vyriausybės pasitarime. Tai, ką jūs sakote, iš principo šiandien… 2016 metais atsirado IBPS, t. y. elektroninė byla, per kurią prokuroras gali kontroliuoti kiekvieną veiksmą, atliekamą ikiteisminio tyrimo pareigūno. Šiandien turėti popierinį variantą ir atvežti prokurorui faktiškai nėra reikalo. Prokuroras tai gali padaryti ir generalinis prokuroras tikrai užtikrina, kad prokurorai naudojasi ir stebi. Statistiškai policija buvo pateikusi skaičius, kad šiandien ikiteisminio tyrimo laikotarpis yra sutrumpėjęs dėl naudojamų efektyvesnių tyrimo priemonių, dėl daugiau pareigūnų gatvėse, dėl kitų priežasčių, taip pat dėl bylų elektroninės erdvės, nes yra efektyviau, ekonomiškiau, greičiau kai kurie sprendimai priimami ir taupomas laikas, kartu ir resursai.
Todėl mane asmeniškai patikino, kad pats terminų buvimas nėra priemonės veiksmingumui didinti. Štai buvo pateiktas pavyzdys, kai EBPO specialistai, atvažiavę į Lietuvą, analizuodami baudžiamojo proceso nuostatas, klausė, o kaip jūs… sunkiam nusikaltimui yra numatyta devyni mėnesiai, o tai kaip jūs per tuos devynis ištiriate tą sunkų nusikaltimą, jeigu ten yra daug epizodų? Tai jūs tik pasirenkate ką nors, selektyviai tiriate ir atiduodate bylą į teismą? Kaip jūs tada užtikrinate nustatytų terminų laikymąsi? Tikrai buvo sudėtinga paaiškinti, kad tada mes pratęsiame, tada galbūt žiūrime pagal apimtį, dar kartą pratęsiame ir t. t.
Generalinis prokuroras ir Vyriausybės pasitarime, ir ministerijoje pasakė, kad kontrolės aprašas bus padarytas, terminų panaikinimas niekaip neįpareigos arba niekaip nepailgins dirbtinai bylos tyrimo laikotarpio, nes ir šiandien labai efektyviai, labai greitai bandoma atskleisti nusikaltimą. Žiūrėkime, kiek turėjome rezonansinių nusikaltimų, nužudymų, kuriuos dabar galime prisiminti. Jie buvo ištirti žaibiškai – savaitės, keletas dienų, nes buvo metamos didžiausios pajėgos ir buvo gauti tokie rezultatai.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš suprantu prokurorų nuostatas, nes iš tikrųjų terminai įspraudžia į tam tikrus rėmus, bet jūsų pateikti argumentai nėra tokie įtikinami, kad atsisakius šitų terminų nepasikeistų. Aš pamenu, prieš aštuonerius metus, kai buvo keičiama ši nuostata ir nustatomi terminai, buvo atsižvelgta, kad dažniausiai šios bylos, kartais ir sudėtingos rezonansinės, trunka gerokai ilgiau. Todėl buvo apibrėžta, kad labai sunkius nusikaltimus reikia ištirti ne ilgiau kaip per devynis mėnesius. Šiuo atveju argumentų pagrįsti panaikinimą terminų vis dėlto per mažai. Generalinio prokuroro nuomonę gerbiame, tačiau tai tik viena iš nuomonių.
E. MISIŪNAS. Labai ačiū už klausimą. Aš tik norėčiau pasakyti esminį skirtumą. Tada, tai buvo 2007 metais, mes puikiai žinome, po kokių įvykių buvo inicijuojama. Puikiai žinome, Prezidentės iniciatyva buvo teikiami. Tuo metu nebuvo elektroninės sistemos, nebuvo elektroninės bylos, nebuvo apskritai galimybės kontroliuoti elektroninėje erdvėje baudžiamosios bylos eigą. Taip, buvo atvejų, kai prokuroras pirmą kartą pamatydavo bylą, kai terminas jau eidavo į pabaigą, bet šiandien yra visiškai kitaip.
Apskritai teismai civilines bylas… Aš apylinkės teisme nagrinėjau baudžiamąsias bylas. Civilinės bylos buvo nagrinėjamos prieš dvejus metus iš esmės elektroninės. Ką reikėdavo, teisėjas atsispausdindavo. Mes dar dėl baudžiamųjų bylų nebuvome perėję į elektroninę erdvę. Prokurorai sakė: mes galime kiekvieną puslapį, kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtą nutarimą patikrinti – teisėtumą, pagrįstumą, terminus, ar jis ką nors atliko per tą savaitę dėl tos bylos, ar neatliko. Jie turi savo prioritetus, jie dėlioja ir tie terminai…
Gal netinkamas pavyzdys, negalima pamatuoti, bet pamatuokime. Nėštumą nustatykime, kad nėštumas įvyktų, pavyzdžiui, per penkis mėnesius ar per dvylika mėnesių. Neįmanoma to padaryti. Bus tada, kada yra numatyta fiziologiškai. Taip ir čia.
Niekas specialiai bylos nevilkina ir suradę nusikalstamą veiką padariusį asmenį kur nors nelaiko, kad dabar mes neturime ką veikti, gal dabar pailsėsime. Nustatė asmenį, atidavė bylą prokurorui, prokuroras atidavė bylą į teismą, byla išnagrinėta, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gavo atpildą – viskas, klausimas baigtas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, 2003 metais įsigaliojusiame Baudžiamojo proceso įstatyme buvo visiška diskrecija terminų atžvilgiu. Nebuvo jokių terminų, išskyrus BPK 215 straipsnio šešių mėnesių terminą. Gyvenimas padiktavo terminų nustatymą ir šiandien panaikinus šituos terminus atsiranda, sugrįžta 215 straipsnio terminas – šeši mėnesiai. Visi įtariamojo statusą turintys asmenys, sulaukę šešių mėnesių, pateiks skundus.
Aš vėlgi manau, kad šią situaciją buvo galima spręsti ir prokuroro rekomendacijomis. Bet 2003 metų terminai buvo visiškai diskretiški, po to jau situacija diktavo terminų poreikį. Dabar mes vėl jų atsisakome, bet kartu, man atrodo, kokia jūsų nuomonė, ar nereikės koreguoti ir BPK 215 straipsnį?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai jūs turite didelę patirtį šitoje srityje, puikiai žinote. Pamiršau paminėti tą straipsnį, jis tiesiogiai labai susijęs ir labai svarbus. Tikrai 215 straipsnyje yra numatyta: jeigu per šešis mėnesius ikiteisminio tyrimo pareigūnas neatlieka jokių veiksmų ir atsakomybėn traukiamas asmuo, sakykim, įtariamasis, paduoda skundą į apylinkės teismą, teismas turi teisę priimti sprendimą nutraukti bylą. Esu matęs tokių atvejų ir esu skaitęs apie tokius atvejus. Čia labai geras instrumentas prokurorui ir pareigūnui neperžengti to termino neveikimu, ta prasme nieko neveikiant. Jeigu yra nustatyti tokie atvejai, Generalinė prokuratūra turi kelti klausimą, atsakomybės klausimą, kodėl šešis mėnesius byla tarsi vykdoma, tačiau nebuvo atliekamas nė vienas procesinis veiksmas. Aš manau, šita 215 straipsnio nuostata yra labai gera, asmenys, kurie patenka į tokią situaciją ir su kuriais nieko nėra daroma pusę metų, puiku, tegul naudojasi, bet čia turi būti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno atsakomybė. Generalinis, aš manau, būdamas generaliniu, sakyčiau, jeigu taip atsitiko, prašau išaiškinti, kokios priežastys tai lėmė, kodėl ta byla buvo nutraukta ir kodėl nebuvo priimti prieš tai kokie nors veiksmai, pavyzdžiui, nutraukta byla jau po mėnesio, jeigu nėra įrodymų arba nėra paties nusikaltimo požymių.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gerbdamas ministrą, kuris atstovauja policijai ir policijos nuomonei, vis dėlto siūlyčiau gerai pagalvoti. Dabartinės elektroninės komunikacijos laikais tyrėjui kontaktuoti su prokuroru tikrai nereikalauja nei daug laiko, nei daug pastangų, bet čia yra kontrolės klausimas. Byla sustabdoma gali būti, kai padarome viską, kas įmanoma. Bet vis tiek ir sustabdymo metu yra prokuroro kontrolė. Dabar turiu stalčiuje ir laikau metus, kitus, trečius, na, nieko neradome, o gal galima buvo galima ką nors padaryti ir sustabdant pasakytų prokuroras, kad nestabdysime, nes dar ne viskas padaryta?
Dabar terminai. Juk ne šiaip jie atsirado. Suprantu, kad tobulėja policijos tyrėjai, tobulėja sistema, trumpėja terminai, bet kam trukdo terminų buvimas? Jeigu ir dėl objektyvių priežasčių terminas sueina, prokuroras gali pažiūrėti pratęsdamas, ar viską padarei, ar kokybiškai padarei. Šiuo atveju tai tikrai netrukdo procesui ir jo nevilkina, o tiktai galbūt tam tikra prasme padeda eliminuoti tokį tyrėjų neveiklumą arba kartas ir aplaidų pareigų ėjimą. Aš labai skeptiškai vertinu šitą projektą.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegas balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 54, prieš – 4, susilaikė 32. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Papildomų… Daugiau niekas siūlymų neturite. Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Kitas klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567. Pranešėjas ministras E. Misiūnas pristato kartu ir lydimuosius.
E. MISIŪNAS. Dar kartą prašau jūsų dėmesio. Norėjau atsakyti. Galiu vieną minutę atsakyti į prieš tai buvusį klausimą? Gerbiamas Šedbarai… Atsiprašau, Seimo nary Stasy Šedbarai, ar galiu dar vieną sekundę? Noriu atsakyti į vieną klausimą. Žinokite, paėmus bylą, pirmi 30 lapų yra vien terminų pratęsimo lapai. Vien tik atsisakius šio formalaus reikalavimo, trečdaliu sumažėtų bylų apimtys. Vien tik dėl to. (Balsai salėje)
16.18 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 27, 29, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62, 291 straipsniais įstatymo Nr. XIII-692 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1568, Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1569 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dabar pristatykite projektą.
E. MISIŪNAS. Atsiprašau.
Taigi dėl įstatymo. Techninio pobūdžio pakeitimai, keletas pakeitimų. Labai trumpai aš norėčiau jums pristatyti. Įstatymo projektu siūloma pailginti iki trejų metų pradedantiesiems vairuotojams išduodamo pažymėjimo galiojimo laiką, jį pasikeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą būtų galima po dvejų metų nuo jo išdavimo dienos. Kaip žinote, šiandien yra numatytas terminas po dvejų metų pasikeisti ir tarsi tas dvejų metų vairuotojo pažymėjimas netenka galios. Susidaro vakuumas, jeigu jaunuolis kurį laiką sulaukęs termino vairuoja transporto priemonę, kyla klausimas, ar vis dėlto tas vairuotojo pažymėjimas turi galią, ar ne. Tai spręsdami šitą techninę teisinę problemėlę siūlome tokį pakeitimą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad papildomą vairuotojo mokymą turi baigti ne tik pradedantysis vairuotojas, bet ir vairuotojas, kuris, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidė tam tikrus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokio reikalavimo šiandien nėra, todėl kitą kartą situacija būna kuriozinė. Taip pat įtvirtinti nuostatą, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidė tam tikrus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir per nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojo mokymo taip pat praranda teisę vairuoti.
Taip pat norėčiau pristatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kitų straipsnių pakeitimus. Pirmiausia projektas parengtas siekiant sudaryti prielaidas sustabdyti leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme galiojimą, nelikus transporto priemonės valdytojo ar savininko, t. y. jam mirus arba išregistravus iš juridinių asmenų registro. Naujas leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme sustabdymo pagrindas siejamas su transporto priemonės valdymo pasekmėmis eismo dalyviams, nes siekiama užtikrinti galimybę visais atvejais nustatyti transporto priemonę vairavusį asmenį. Pavyzdžiui, ir tuomet, kai pabėgama iš eismo įvykio.
Taip pat projektu siūloma sudaryti teisines prielaidas, kad tokią transporto priemonę, iki tol, kol bus priimta, galėtų eksploatuoti kitas asmuo, pagal faktines aplinkybes valdytojas, kol bus įregistruota registre. Pavyzdžiui, jeigu asmuo turėjo transporto priemonę ir numirė, ji galėtų būti išregistruota iš registro, jeigu šiuo atveju niekas jos neeksploatuoja, tačiau jeigu asmuo, kuris pretenduoja paveldėti tą turtą, tą transporto priemonę eksploatuoja, tokia transporto priemonė nebūtų išregistruojama iš registro ir ji galėtų būti eksploatuojama tam tikrą laiką, kol asmuo perima paveldėjimo teise tą turtą.
Taip pat siūlomi tam tikri Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimai. Čia projektu siūloma patikslinti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už visus Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnyje numatytus nusižengimus, nes šiuo metu yra tik 1 ir 5 dalys. Ir taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata numatyta atsakomybė už tokio automobilio eksploatavimą. Prašau pritarti.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabas. Į pirmą ir antrą bus atsižvelgta, trečia pastaba – siūloma įvertinti ir neatsižvelgti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl pirmo įstatymo projekto, konkrečiai dėl 2 straipsnio, kur keičiama 22 straipsnio 5 dalis. Čia kalbama apie tą, ką jūs ir minėjote, kai tą laikiną pažymėjimą gali pasikeisti į galiojantį dešimt metų. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti sąvoką, kuri yra gana keista, gal nekeista, o tiesiog gal galėtumėte paaiškinti, ką reiškia „išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn?“
E. MISIŪNAS. Aplinkybės, galiu puikiai paaiškinti. Mykolo Romerio universitete dirbau dėstytoju, ne baudžiamosios teisės, administracinės teisės. Kodekse yra įtvirtintos, tiek Administraciniame kodekse, tiek Baudžiamajame kodekse, aplinkybės, kurios naikina baudžiamąja atsakomybę, tai yra būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, eksperimentas ir t. t., ir t. t. Šiuo atveju turima omenyje, jeigu atsitiko įvykis, kuris patenka į tas aplinkybes, už jį nėra baudžiama, už jį nėra pradedamas ikiteisminis tyrimas arba, sakykime, jeigu buvo pradėtas, tai nutraukiamas, ir tai negali būti laikoma priežastimi neišduoti vairuotojo pažymėjimo. Jeigu jis padarė pažeidimą, taip, turi perlaikyti, tada neišduodamas jam vairuotojo pažymėjimas ir turi perlaikyti iš naujo. O šiuo atveju įvertinus tai manoma, kad nieko nebuvo įvykę. Galbūt taip galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, ačiū, ačiū. Nesusikaupiau dabar, koks čia klausimas yra?
PIRMININKAS. Saugaus eismo automobiliu.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Tuomet klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl antro projekto Nr. XIIIP-1568, kur yra 5 straipsnio pakeitimai. Skaitau šį projektą ir atsirado man tokių klausimų. Yra tokia situacija, kada, sakysime, transporto priemonės savininkas yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro arba žmogus mirė, tada jūs galite savo tvarka nurodyti, kad reikėtų sustabdyti leidimą dalyvauti viešajame eisme.
Mano klausimas yra toks. Čia parašyta, kad jeigu žmogus išsiregistravo ar mirė, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos. Aš nelabai suprantu, kas tai yra paaiškėjimo diena? Žmogus mirė, mes galime sužinoti, mums paaiškės šiandien, o galime sužinoti apie tai po metų. Tai gal reikia tiksliau apibrėžti? Ar gal jūs man paaiškinsite, aš nesupratau.
Ir prie to paties klausimas dėl 14 dienų. Kodėl būtent 14 dienų ir tai yra kokios dienos, tai yra kalendorinės ar darbo dienos? Prašyčiau atsakyti. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dėl pirmos klausimo dalies, dėl paaiškėjimo. Kada paaiškėja, taip, kada mes kalbame apie mirtį, netektį, tai faktas paaiškėja galbūt greitai. Bet, sakykime, štai dabar mano sūnus važinėja mano automobiliu. Ir jeigu jis išvažiuoja į užsienį, galbūt kokia nelaimė atsitinka ir galbūt… Sakykime, aš važinėju jo automobiliu, atsitinka nelaimė, gal aš ir nežinau, kad tas automobilis pagal viską turėtų jau nedalyvauti eisme, nes savininkas šiuo atveju yra miręs. Dėl to ta paaiškėjimo sąvoka yra labai aktuali, nes faktinę mirties dieną mes galime puikiai nustatyti, bet tas, kuris vairuoja automobilį, eksploatuoja tą automobilį, ne visada gali žinoti, kad ta faktinė mirimo diena su jo sužinojimu sutampa. Dėl to ir yra ta sąvoka. Šiaip įstatymuose labai dažnai vartojama „nuo paaiškėjimo dienos“.
O dėl 14 dienų, aš dabar labai atsiprašau, bet aš nežinau, apie kurias 14 dienų jūs dabar kalbate. (Balsas salėje) A, dėl to paties, supratau. Nuo paaiškėjimo per 14 dienų. Čia 14 dienų, jeigu neparašyta, kad darbo dienų, vadinasi, turima omenyje kalendorinių dienų. Tai yra toks gana trumpas, protingas terminas, kada asmuo kreipiasi į „Regitrą“ ir praneša apie to automobilio eksploatavimą. Aš manau, mėnesiais daryti, ilginti to termino nėra prasmės, trumpinti savaitės laikotarpiui irgi galbūt būtų didesnė našta arba tokia atsakomybė didesnė sudaroma.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų reikalingas ir geras reglamentavimo pataisymas, bet šiuo atveju man rūpi kiek kitoks klausimas. Kalbant apie papildomą vairuotojų mokymą ir užtikrinimą, kad papildomas vairuotojų mokymas būtų realus, ko gero, reikėtų vis dėlto papildomų teisinių pataisų, nes dažnai pasitaiko praktikoje, kai jaunas pažeidėjas, vien susimokėjęs už mokymus, gauna tam tikrą pažymą. Kaip būtų galima to išvengti ir ar yra numatyti tam tikri pakeitimai, kurie padėtų išspręsti ir šią problemą, kuri yra kaip ir susijusi su šiuo klausimu, kurį svarstome dabar?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Šie klausimai ir tos problemos turėtų būti sprendžiamos poįstatyminiais teisės aktais. Tai, ką jūs dabar paminėjote, tikrai, manau, gali būti arba „Regitros“ direktoriaus įsakymais sureguliuota tvarka, metodai, valandos, kokybė, galų gale tų kursų kokybės įvertinimas ar dar kaip nors. Arba, aišku, galima tai daryti vidaus reikalų ministro įsakymu, dar aukštesniu poįstatyminių teisės aktų lygiu, bet įstatymu įtvirtinti tokios nuostatos nėra pagrindo. Čia jau iš principo užtektų poįstatyminiais teisės aktais sureguliuoti, ir tai bus padaryta.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, atrodo, tikrai dirbate teisinga kryptimi – stengiatės mažinti įvairias biurokratines procedūras, lengvinti gyvenimą vairuotojams. Primenu, visai neseniai buvo priimtas jūsų ir mūsų kartu su V. Gailiumi teiktas bendras projektas atsisakyti reikalavimo vežiotis vairuotojo pažymėjimą, draudimo dokumentus, registravimo dokumentus, techninės apžiūros dokumentus, jei turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Puikus projektas, bet tam, kad jis veiktų, reikėtų peržiūrėti ir eismo įvykių deklaracijos formą, nes eismo įvykių deklaracijos formoje vis dar reikalaujama vairuotojo pažymėjimo numerio, žaliosios kortelės numerio ir daug kitų duomenų, kurie tikrai nėra būtini, ir draudimo kompanijos gali nesunkiai nustatyti visą tą informaciją.
Ar nesvarstytumėte peržiūrėti tą reikalavimą, supaprastinant eismo įvykių deklaracijos tvarką taip, kad iš tikrųjų asmeniui nereikėtų vežiotis visų tų dokumentų, jeigu jis turi tą deklaraciją mašinoje, automobilyje ir turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?
E. MISIŪNAS. Ačiū. Labai gera pastaba. Tikrai aš dabar nežinau, ar įvykio deklaracijos forma yra patvirtinta įsakymu, ar tai ne draudimo kompanijų nustatyta bendra forma. Aš tikrai negaliu dabar atsakyti, bet tai, ką jūs dabar sakote, visiškai pritariu – tai yra pertekliniai duomenys. Dabar jau… Iš principo, jeigu jūs neužpildote tų dalykų, tai niekas nesako, kad nebus apmokėta arba bus konstatuota, kad bus pažeista pildymo tvarka, nes iš principo užtenka patį įvykį nustatyti, vairuotojo pažymėjimo arba dokumento, ir viskas. Ten draudimo sutarčių numerius, kitus dalykus jau draudimo kompanijos tikrai pačios susižinos. Bet aš pasitikslinsiu ir tikrai pasižiūrėsiu. Čia šitą dalyką reikia išspręsti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kažką panašaus jūs buvote nustatęs savo įsakymu dėl mirusių asmenų, aš turiu omeny. Turiu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto paveldėjimo teisės liudijimą žmogus realiai gali gauti turbūt…
E. MISIŪNAS. Po šešių mėnesių.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …šešių mėnesių laikotarpiu, o kartais užtrunka ir ilgiau, jeigu yra ginčai tarp paveldėtojų ir panašiai, o kartais tas ginčas gali trukti ir keletą metų netgi, jeigu teisine tvarka vyksta. Aš manyčiau, kad 14 dienų tikrai yra per menkas laikotarpis naujam valdytojui įregistruoti. Tuo labiau kad, kaip jūs sakote, nuo paaiškėjimo dienos. „Regitra“ tai gali taikyti realiai iš karto, nes „Regitrai“ paaiškės ta diena, tai vos nesutaps su mirties registravimo diena, nes jie turi priėjimą, gali nustatyti iš gyventojų registro. Manau, kad šiuo atveju vis dėlto valdytojui įregistruoti reikėtų numatyti ilgesnį laikotarpį. Suprantu, kad jūs norite sutvarkyti, kad nebūtų tokio pakabinto… Kaip pavyzdį noriu pateikti – žemei, kitam nekilnojamajam turtui, pastatui, pagaliau būstui nereikia registruoti kokio nors naujo valdytojo iki bus paveldėjimo teisės liudijimas. Čia kažkaip, manyčiau, reikėtų realesnio ir protingesnio termino, nes…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …14 dienų per mažai.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Matote, taip, per šešis mėnesius, įstatyme numatyta, galima priimti palikimą. Aišku, yra ginčų ir užtrunka ilgai. Tikrai tam pritariu. Bet yra čia nuostata nustatyta, ką aš dabar norčiau dar kartą pacituoti, kad valdytojas gali faktiškai valdyti tą transporto priemonę, tik jis turi pranešti, registruoti. Kaip aš ir minėjau, jeigu jau sūnus važinėja tėvo automobiliu, tėtis numirė, tai jis ir toliau važinėja, tiktai praneša per 14 dienų, kad jis ta mašina važinėja, kad „Regitra“ žinotų. O procedūros turto paveldėjimo gali tęstis ir metus, ir ten ginčai kokie nori gali būti. Todėl aš manau, kad terminas taip pat dar reikalingas dėl to, kad vis dėlto automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, palyginti su namu, su žeme, nekilnojamuoju turtu, ir kokios nors bėdos negali padaryti, jokių nėra problemų. Vis dėlto automobilis, žiūrėkime, ir pabėga iš eismo įvykio, ir dalyvauja tam tikrose nusikalstamose veikose ir t. t., ir tikrai kartais būna situacijų, kad randame automobilį, bet nerandame asmens, kuriam priklauso tas automobilis arba kuris vairavo. Aš manau, čia tokia teisinė tvarka, tokios tvarkos nustatymas yra protingas, juolab jeigu asmuo tikrai rūpinasi ir mirusiojo palikimu, ir yra atsakingas, ir tą automobilį toliau nori vairuoti atsakingai, tai jam pranešti per 14 dienų, kad jis dabar bus valdytojas įstatymo tvarka, manau, čia teisinės procedūros turėtų būti tinkamos.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas pritarti, nes iš tikrųjų yra šalinamos tam tikros biurokratinės kliūtys, yra sprendžiamos galimos žmonėms iškylančios problemos. Ir tikrai šio reglamentavimo svarstymo kontekste taip pat atkreipiu dėmesį, kad yra aktualu reglamentuoti ne tik atvejus, kai vairuotojas, neturintis dvejų metų vairavimo stažo, nėra baigęs papildomo vairuotojų mokymo, bet ir užtikrinti, kad papildomas vairuotojų mokymas būtų realus.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas palaikote šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 72, prie – nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Daugiau siūlymų nėra. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.37 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875, Administracinių nusižengimų kodekso 27, 34, 420, 422, 423 ir 424 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 311 ir 693 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1876 (pateikimas)
Kitas klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875. Kartu ir lydimasis. Pranešėjas – viceministras P. Martinkus. Pateikimas. Prašom.
P. MARTINKUS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiami Seimo nariai, noriu pristatyti projektą, pagal kurį planuojama įvesti alkoblokus automobiliuose. Šis projektas iš tikrųjų aptaria galimybę, kad prasižengusiems vairuotojams būtų sudaryta galimybė anksčiau atgauti teisę vairuoti, tačiau tie vairuotojai privalėtų vairuoti tik automobilius, kuriuose yra įrengti alkoblokai, ir atitinkamai šių vairuotojų vairavimo pažymėjimai taip pat būtų pažymėti tam tikra žyma, kad policija galėtų atpažinti, kuriam vairuotojui yra taikomi tam tikri apribojimai.
Kaip ir minėjau, prasižengę vairuotojai ir toliau netektų pažymėjimo tam tikram laikui, bet jis būtų trumpesnis, jeigu pasirinktų vis dėlto įrengti alkobloką savo automobilyje. Taip pat galėtų būti taikoma ir bauda, atsižvelgiant į teismo arba pareigūno nurodymą. Tiek trumpai apie įstatymą. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, ar galėtumėte šiek tiek detaliau, kiek galimai kainuotų tokios įrangos diegimas? Kiek maždaug tokių atvejų per metus pasitaikytų? Kokia yra kitų Europos Sąjungos šalių praktika? Kiek Europos Sąjungos šalių jau taiko būtent tokį metodą?
P. MARTINKUS. Tos statistikos kaip ir neturiu su savimi, bet ką vertėtų akcentuoti, – tai būtų paties žmogaus pasirinkimas. Jeigu žmogus nori anksčiau grįžti prie vairo, jis turėtų kaip ir įsipareigoti įrengti alkobloką. Taip pat žmogus galėtų pasverti, ar verta iš tikrųjų tai daryti, ar neverta. Vis dėlto lieka žmogui pačiam apsispręsti, ką jisai dėl šito klausimo… Čia kaip ir kaštai paties žmogaus būtų, jis galėtų nuspręsti.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šitoje pusėje, į dešinę, jeigu galima. Aš įsivaizduoju, nusikaltęs pilietis, norėdamas grįžti greičiau į eismą, natūralu, susimontuos alkobloką, bet kaip jūs pririšite tą mašiną prie jo? Jis gali sėsti į bet kurią kitą mašiną, važiuoti ir niekas nesuveiks. Nuomojamose mašinose, aš suprantu, kur jau yra neišvengiamybė kiekvienam atsisėdus, bet privačiai – pasiims žmonos mažiną ir važiuoja.
P. MARTINKUS. Iš tikro šių vairuotojų kontrolė būtų kaip ir policijos atsakomybė, tačiau ką vertėtų pažymėti, kad būtent tų vairuotojų pažymėjimai būtų su papildoma žyme. Tai yra vos tik paėmus vairuotojo pažymėjimą būtų matyti, kad būtent šitam vairuotojui yra privalu turėti alkobloką. Natūralu, tai yra tam tikros kontrolės priemonės. Ko šiuo įstatymu siekiame, kad vis dėlto tie žmonės, kurie sėda prie vairo išgėrę, atprastų nuo šito įpročio ir sėsdami prie vairo, kur yra alkoblokas, negalėtų vairuoti, jeigu būtų išgėrę. Tai yra tam tikra auklėjanti priemonė.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, jūs kelintą kartą akcentuojate, kad specialiai bus pažymėtas vairuotojo pažymėjimas ir kitoks vairuotojo pažymėjimas, bet įstatymas jau yra priimtas Seime, kad nuo liepos 1 dienos apskritai vežiotis pažymėjimo nebūtina. Tai koks atsekamumas ir apskritai, kaip ruošiatės tą įstatymą įgyvendinti, nes nuo liepos 1 dienos faktiškai vežiosimės tik asmens dokumentą? Ačiū.
P. MARTINKUS. Tiesa. Iš tos perspektyvos tiesiog policijos duomenų bazėje kaip ir bus žyma, kad nėra taip, kad policija nežinos, kuris vairuotojas privalo dalyvauti. Yra labai aiškus pažymėjimas dėl šito.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, vis tiek jūs turbūt nagrinėjote ir kitų šali patirtį. Ar galėtumėte išvardinti keletą būdų, kaip galima pasinaudoti mašina, apgaunant tą jūsų vadinamąjį alkobloką? Ar nusikaltėlis, pavyzdžiui, Lietuvoje, bet koks, įkaušęs ar ne, turi galimybę imti ir nuvaryti visiškai paprastai, apeidamas to alkobloko žabangas?
P. MARTINKUS. Šitų techninių detalių tikrai negalėčiau pakomentuoti. Tai priklauso nuo technologinio sprendimo. Bet ką vertėtų akcentuoti, ką ir minėjau, kad jeigu vairuotojas nori grįžti anksčiau į eismą, tai yra tam tikra priemonė, kuri neleistų, tai yra vairuotojas privalėtų vairuoti automobilį tik su alkobloku, ir nebūtų galima vairuoti kitų automobilių. Natūralu, kaip minėjau, tą kontrolę turėtų užtikrinti policija.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, mane stebina siūlymai, ypač ministerijos, Vyriausybės, tam tikri proginiai siūlymai, kada įvyksta kokia nors nelaimė, kažkas nuskęsta, išmetamas ar girto sukelta avarija, tai teikiami tokie epizodiniai siūlymai, be jokio sisteminio pagrindo. Man keista, bet aš noriu jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad yra labai daug būdų tiems chroniniams alkoholikams, piktavaliams žmonėms, kurie nuolat važinėja neblaivūs, yra labai daug būdų, kaip išvengti? Gali šalia sėdintis kaimynas papūsti ir panašiai. Kur čia jūs matote tą auklėjamąjį požymį nuolat alkoholį… arba nuolat piktnaudžiaujančių žmonių atžvilgiu?
P. MARTINKUS. Aš akcentuočiau kelis dalykus. Iš tikro dėl šito projekto diskusijos vyko jau pakankamai seniai. Kur jūs paminėjote dėl įvykio, tai čia, ko gero, buvo „CityBee“ įvykis. Iš tikro yra labiau analizuojamos galimybės dėl nuomojamų automobilių, tenai reikalauti alkoblokų. Yra diskusijos su verslu. Tačiau būtent šitas projektas, kaip minėjau, anksčiau buvo rengiamas ir šituo projektu yra siekiama, kad jeigu žmogus suklydo ir jeigu jo pajamos yra priklausomos nuo mobilumo ir galimybės vairuoti, kad būtų suteikta galimybė jam grįžti ar užsitikrinti tam tikras pajamas. Natūralu, kad ir pareigūnai, ir teismas turėtų įvertinti, ar tas žmogus yra nuolatinis pažeidėjas, ar tai yra pavieniai įvykiai, ir apskritai įvertinti tą situaciją. Šiuo atveju labiau sudaryti galimybę žmonėms grįžti prie vairo, jeigu jie tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir jeigu tikrai pažada laikytis numatytų apribojimų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš jau per Vyriausybės valandą klausiau ministro, kad jūs nesiryžote imtis prevencinių priemonių, t. y. siūlyti prevencines priemones per įstatymų pataisas dėl keleivinio transporto, sunkiasvorių sunkvežimių transporto, kaip yra kitose šalyse, kad privalomai tuose automobiliuose įrengiami alkolokai arba, kaip jūs sakote, alkoblokai, jau veikiantys prevencine tvarka. Vadinasi, tie žmonės profesionalai, kurie vairuoja ir veža keleivius, įskaitant autobusus, netgi kai kur ir taksi yra… tai kada tokias priemones siūlysite?
P. MARTINKUS. Ačiū už siūlymą. Tikrai su kolegomis reikėtų detaliau aptarti. Kiek žinau, buvo pasižiūrėta ir Vilniaus patirtis, man regis, jau kai kur yra pilotiniai projektai šito dalyko. Būtinai įvertinsime galimybę, kaip ir pasiūlėte, prevencinių papildomų priemonių, kurios veiktų proaktyviai, o ne reaktyviai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos Seimo nariai, norėčiau labai pasveikinti tokią Susisiekimo ministerijos iniciatyvą ir suprantu, kad tai pirmasis žingsnis dėl nulio mirčių programos, kurią yra paskelbusi Susisiekimo ministerija. Švedija dar 1997 metais paskelbė nulio mirčių iniciatyvą ir ėmėsi anti… alkoblokų sistemos. Tai yra tik vienas iš elementų, kuriuos galima taikyti. Pavyzdžiui, kiti elementai galėtų būti, kad šeimos gydytojai arba gydytojai, kurie dirba profesionaliai su priklausomybės ligomis sergančiais ligoniais, automatiškai turėtų prievolę informuoti atsakingas institucijas ir tos atsakingos institucijos turėtų drausti ir per prievartą įdiegti tokias sistemas.
Per 27 metus Lietuvoje netekome viso Kretingos miestelio. Pats gerbiamas viceministras kilęs iš tenai. Būtina daryti pažangius sprendimus. Bet aš norėčiau, kad ministerija irgi bandytų pažiūrėti į šį iššūkį kūrybiškai. Po penkerių metų mes kalbėsime apie tai, kad asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio, turėtų nebetekti teisės vairuoti ir vairuoti tik save valdančius automobilius. Jau kalbama apie tai pasaulyje. Kai kurie miestai startuoja su programomis, kur iš esmės startuoja taksi be vairuotojų. Lietuva galėtų iškelti ambiciją, kad iš esmės mes eitume ta linkme, kad žmonės, kurie daro klaidų prie vairo, netektų teisės vairuoti iš viso gyvenime, ir pereitume prie šitos sistemos. Būdama inovatyvi ministerija, turėtume paskatinti, kad Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje su tokia vizija.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matyt, reikės pritarti po pateikimo, bet tam tikrų abejonių išlieka ir aš noriu jas išsakyti. Atrodo, laikraščiai rašo, tai reikia ką nors daryti. Ir čia tokia proginė liūdna iniciatyva. Kai matome mirtis, tada imamės kokių nors siūlymų.
Pats tikslas gal ir nėra blogas, bet reikėtų šiek tiek daugiau informacijos pristatant projektus Seimui, panagrinėti kitų Europos Sąjungos šalių praktiką, kur yra naudojama ir kaip naudojama, kaip sekasi naudoti, pasižiūrėti, kiek kainuoja tokių priemonių įdiegimas. Taip pat pažiūrėti, kaip dera su jau priimtais įstatymais, kaip kad sprendimas, pagal kurį nebereikia vežiotis vairuotojų pažymėjimo, o čia kalbama apie tai, kad jų vis dar reikia, pagal naują projektą bus žymimi vairuotojų pažymėjimai, kurių jau greitai nebereikės apskritai vežiotis.
Kaip ir kolegos minėjo, galbūt daug tikslingiau būtų kalbėti apie tokių alkoblokų įdiegimą keleiviniam transportui, sunkiasvoriam transportui, autobusams. Iš tikrųjų kviečiu pasižiūrėti šiek tiek plačiau ir kitąkart pateikti šiek tiek detalesnę analizę.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 9. Pateikimui pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Niekas daugiau siūlymų neturite. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2013. Nėra pranešėjo? Gal palauksime.
16.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1643 (pateikimas)
Tada kitą pristatysime – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1643. Pranešėjas – Seimo narys M. Puidokas. Prašau. Pateikimas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Juk greitis keliuose ribojamas ne tam, kad tiesiog būtų ribojama ar draudžiama, o būtent dėl saugumo, kad būtų išvengta potencialiai galinčių įvykti avarijų ar eismo įvykių, kad visuomenė būtų nuo jų apsaugota, todėl, laikantis iš Konstitucijos kylančio proporcingumo principo, taikomos baudos turi atitikti padaryto nusižengimo mastą.
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodeksas numato vienodą atsakomybę už greičio viršijimą, nepriklausomai nuo to, kur greitis viršijamas. Toks reguliavimas, mano manymu, ydingas, nes kai 30 kilometrų greitis viršijamas autostradoje, tai yra viena situacija, o visiškai kita situacija, kai tais pačiais 30 kilometrų greitis viršijamas ženklu pažymėtoje gyvenamosios zonos vietoje, nes tenai pėstieji turi pirmenybę, o galima važiuoti tiktai 20 kilometrų per valandą greičiu. Natūralu, kad tokiose vietose tiek vaiką mašina gali sužaloti, tiek bet kurį kitą pėsčiąjį, tiesiog atsakomybė vairuotojui dėl tokio pažeidimo yra daug sykių didesnė ir galima grėsmė visuomenei taip pat yra visiškai skirtingo lygmens.
Dėl šios priežasties siūlau atsakomybę skirstyti ne tik pagal tai, kiek labai buvo viršytas greitis, bet ir pagal tai, kur tai buvo padaryta ir koks pavojus buvo sukeltas. Projektu siūlau nustatyti tris teritorijų rūšis, kuriose už tokį patį viršytą greitį dėl skirtingo sukelto pavojaus grėstų skirtinga atsakomybė. Griežčiausiai siūlau bausti tuos vairuotojus, kurie greitį viršija gyvenamojoje zonoje, būtent toje vietoje, kur pėstieji turi pirmenybę. Čia viršijus greitį, pavyzdžiui, 10–20 kilometrų, bauda padidėtų daug – nuo 15–45 eurų iki 45–120 eurų. Atsakomybės dydis už greičio viršijimą miestuose, miesteliuose ir kitose gyvenvietėse nesikeistų, o atsakomybė už greičio viršijimą ne gyvenvietėse, pavyzdžiui, autostradose, greitkeliuose, užmiestyje, truputėlį švelnėtų. Taigi tokia yra siūlymo esmė – diferencijuoti į tris zonas, atsižvelgiant į pavojingumą žmonėms ir jų sveikatai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Grėsmė visuomenei gali būti ir ne gyvenvietėje. Kokie vertinimo kriterijai, kaip čia tada suprasti, nes gyvybės kaina yra ir gyvenvietėje, ir ne gyvenvietėje? Man čia truputėlį yra to neaiškumo. Kaip jūs matytumėte?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų saugaus eismo ekspertai akivaizdžiai yra nustatę, kad būtent tokiose vietose, kuriose pėsčiųjų pirmenybė, chuliganizmo kelyje, kai tu leistiną greitį, pabrėžiu, viršiji kelis kartus, t. y. du sykius, du su puse karto, nes taip atsitinka dėl labai mažo leistino greičio, kai tu sukeli labai didelį pavojų bet kokiam pėsčiajam, kuris gali netikėtai išbėgti į kelią, šiuo atveju aš manau, kad turėtume stengtis apriboti chuliganizmo atvejus. Jeigu kalbėtume apie miestus, miestelius, tai juose taip pat nėra siūloma mažinti atsakomybę arba baudas, nes galvojama, kad tikrai tos baudos šiandien yra adekvačios. Žiūrint procentiškai pagal proporcingumą autostradose ir greitkeliuose, kai, tarkim, greitis yra leidžiamas, pavyzdžiui, 110 kilometrų, natūralu, kad procentiškai to pažeidimo tiek galima grėsmė, tiek pavojus yra ženkliai mažesnis.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kokiose valstybėse taikoma jūsų siūloma sistema? Iš esmės pažiūrėkime, tarkim, 10 kilometrų viršijus greitį namų zonoje mieste, kur galima važiuoti 30 kilometrų per valandą, važiuojant 40 kilometrų per valandą rizika pasekmių sunkumo yra daug mažesnė negu autostradoje viršijus greitį nuo 130 iki 140 kilometrų. Važiuojant 140 greičiu, jeigu įvyksta susidūrimas, pasekmės bus daug baisesnės negu važiuojant 40 kilometrų greičiu. Bet pagal jūsų siūlymą čia, mieste, bus baudžiama daug daugiau negu autostradoje. O pažiūrėkime, tas pats mūsų „Via Baltica“ – mirties kelias, kurį jau mirties keliu praminė ne tik policininkai, ir Gedimino prospektas, kur yra namų zona, kur 30 kilometrų per valandą važiuojama, tai net lyginti negalima. Kokiose valstybėse yra tokia sistema?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų yra šalių, kuriose tvarka, būtent pažeidimo griežtumas priklauso nuo to, kiek procentiškai buvo pažeidimų įvykdyta. Pavyzdžiui, Šveicarija. Bet Lietuvos atveju aš manau, kad tikrai mes dabar įdiegėme nemažai susijusių saugumo priemonių, tai yra matuojamas vairuotojų vidutinis greitis greitkeliuose, autostradoje, taip pat yra vadinamosios greičio šaudyklės, tai yra tos priemonės, kurios skatina vairuotojus laikytis saugaus greičio reikalavimų, todėl manyčiau, kad žymiai svarbesnis dalykas šiuo atveju yra avarijų skaičius, o avarijų skaičius būtent yra didžiausias miestuose ir diferencijavimas būtent pagal žalą arba grėsmę žmogaus sveikatai būtų teisingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš manau, nežinau, čia toks švelniausias apibūdinimas, kurį noriu pasakyti, tai toks siūlymas yra ne laiku, iš tiesų neištyrus situacijos ir nežinant. Taip, kitose valstybėse bauda arba sankcijos dydis priklauso procentiškai nuo pažeidėjo pajamų. Todėl Šveicarijoje, Skandinavijos valstybėse ir kai kuriose kitose Europos valstybėse vienas pažeidėjas gali sumokėti 100 tūkst. už tą patį pažeidimą, kitas gali sumokėti 100 eurų. Tačiau šitas variantas… Man neatrodo, kad jis padės mažinti mūsų avaringumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 35, prieš – 10, susilaikė 31. Projektui nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas siūlote iniciatoriams tobulinti, balsuokite už, kas siūlote atmesti, balsuokite prieš.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 54, prieš – 22. Iniciatoriams siūloma tobulinti.
Viltingai žiūriu į R. Žemaitaitį, vis dar nepasirodė. Tuomet jo projektą perkeliame į ketvirtadienio darbotvarkę.
Šiandien labai sparčiai dirbome ir visus klausimus išsprendėme. Liko Seimo narių pareiškimai, bet, kiek žinau, Naglis nieko nesugalvojo.
Gerbiamieji, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gegužės 8 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.