LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 273, 587, 771 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 771¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-4204

2016 m. gegužės  11   d. Nr. 107-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.

 Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė,  Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė.

             Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos  prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Linas Vidžys, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė  Aistė Pupinytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04	2			Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad vykdomasis dokumentas yra ,,Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4203 (toliau – projektas reg. Nr. XIIP-4203) 3 straipsnio 5 dalimi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodytas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, aukščiau minėtuoju įstatymo projektu siūloma įtvirtinti ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje ir 14 straipsnio 8 dalyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu reg. Nr. XIIP-4203 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ne visi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyti privalomieji nurodymai būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 587 straipsnio papildymas nauja 10 dalimi nėra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančiomis keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkto nuostatomis bei projektu reg. Nr. XIIP – 4203 siūlomomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis pastarajame įstatyme įvardinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai ir be teikiamu įstatymo projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilio proceso kodekso nustatyta tvarka.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04	4			Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Manytina, kad teismo posėdyje turėtų būti sprendžiamas privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymas skolininko atžvilgiu, o ne ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimai“ ar ,,klausimas, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti.             Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 3 dalies nuostatas.	Nepritarti	CPK 771^1 straipsnis rengtas pagal galiojantį CPK 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. 771^1str. 2 dalies formuluotė paimta iš CPK  771 straipsnio 5 dalies – „Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas.“ CPK yra vientisas teisės aktas, todėl siekiant išlaikyti kodekso terminijos vienodumą, siūloma palikti kodekso pakeitimo projekte esančią formuluotę.
3.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04	4			Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje“.             Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais.  Pirma, privalomajame nurodyme nurodomas jo įvykdymo terminas. Tuo atveju, jeigu skolininkas privalomajame nurodyme nurodytu terminu neatliko jame nurodytų veiksmų, jis pažeidė įpareigojimą, t. y., jo neįvykdė. Todėl, svarstytina, ar nuostatą ,,antrą kartą ar daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti atlikti, kad asmuo būtų laikomas antrą kartą ar daugiau kartų pažeidusiu privalomame nurodyme nustatytus terminus. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.	Nepritarti	CPK 771^1 straipsnis rengtas pagal galiojantį 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Šiuo metu galiojančio CPK 771 str. 6 d. numatyta „6. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje.“. Taigi visos formuluotės ir terminija perimtos iš galiojančio straipsnio.
3.2		4			Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.	Nepritarti	CPK 771^1 straipsnis rengtas pagal galiojantį 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Šiuo metu galiojančio CPK 771 str. 6 d. numatyta „6. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje.“ CPK 771 str. 5 d. taip pat numatyta tik viena poveikio priemonė – bauda, tačiau šio straipsnio 6 d. taip pat kalbama apie priemones (ne priemonę). Taigi visos formuluotės ir terminija perimtos iš galiojančio CPK straipsnio.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04	4			Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tik viena skolininkui taikytina priemonė – bauda, todėl neaišku, kokios konkrečiai kitos priemonės galėtų būti taikytinos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teismas vienu metu galėtų skirti baudą ir juridiniam asmeniui (skolininkui) ir juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, ar bauda juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui galėtų būti skiriama tik tuomet, jeigu ji nebūtų skiriama pačiam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.	Nepritarti	CPK 771^1 straipsnis rengtas pagal galiojantį 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Šiuo metu galiojančio CPK 771 str. 7 d. numatyta, kad „7. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.“ Taigi visos formuluotės ir terminija perimta iš galiojančio straipsnio.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04	2			Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte bei projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771^1 straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04	5			Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog, įgyvendinant projekto nuostatas, reikės priimti jų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl projekto 5 straipsnis turėtų būti papildytas pasiūlymu atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Tam, kad institucijos turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, minėtas pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.	Pritarti Projekto 5 straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto pasiūlyme (Žr. 6.2 punktą.)
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04				Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka statybos valstybinę priežiūrą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.	Nepritarti	CPK pakeitimo projektas rengtas kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios yra atsakingos už šią sritį.
8.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-04-18				Pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-08				Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymu atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą: 1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28^1, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4202 (toliau – Statybų įstatymo pakeitimo projektas); 2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26^1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4203; 3) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771^1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4204. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatėme, kad jais siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas korupcijai. Atlikus Statybų įstatymo pakeitimo projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtu teisės akto projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatos, kurių paskirtis – užkirsti kelią neteisėtų statybų įteisinimui išvengiant atsakomybės (Statybų įstatyme nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimo ir kitų padarinių). Iš esmės pritardama šiems tikslams, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad minėtų Statybų įstatymo pakeitimo projekto nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymo įgyvendinimą lydinčiajame teisės akte – statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Statybos techninis reglamentas). Dėl minėtos priežasties Statybų įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūlomomis Statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatomis numatomas procedūras Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertins savo iniciatyva, kada suinteresuotos institucijos parengs minėto teisės akto (Statybos techninio reglamento) pakeitimo projektą.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
	Laima Boehler 2016-04-06				Perskaičiau spaudoje Prezidentės pasiūlytą projektą dėl nelegalių statybų. Griežta ir teisinga. Bet, pvz. aš, tapsiu bendraturčių savanaudiškumo įkaite. Paaiškinsiu, kodėl. 2013-10 pirkom 4-iese po ¼ poilsinio pastato dalį. Iš poilsinio pasidarėme gyvenamąjį namą ir nelegaliai prisistatėme. Esame 4-iese, visur reikia visų sutikimų, bet kiekvienas turim savų interesų, todėl legalizavimo reikalai stringa jau keletą metų. Norėdama pagreitinti įteisinimą, pati save apskundžiau Klaipėdos m. Statybos inspekcijai 2013 m. Deja, ir tai nepadėjo. Esu 75 m., norėčiau viską legalizuoti, deja, bendraturtės savanaudiškumas beribis. Priimdami tą įstatymą, pagalvokit apie tokius „nelegalus“ kaip aš.	Nepritarti	Įstatymais negalima sureguliuoti kiekvieno konkretaus atvejo. Bet kuriuo atveju asmuo, vykdydamas statybas nelegaliai tai daro sąmoningai suvokdamas, kad pažeidžia teisės aktus.  Asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus, įstatymo projektu siūloma sumažinti įmoką už savavališką statybą per pusę.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.1.	Teisingumo ministerija 2016-04-11	2			Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4204 (toliau – Projektas), teikia šis pastabas ir pasiūlymus.              1. Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnį (vykdomieji dokumentai) nauju 10 punktu, į vykdomųjų dokumentų sąrašą įtraukiant privalomąjį nurodymą. Atsižvelgus į tai, kad pagal galiojančios redakcijos CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, siūlytume atsisakyti minėto pakeitimo, kadangi Projektą lydinčiajame keičiamame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11 13, 14 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26^1 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4203) siūloma įtvirtinti, kad privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai.	Pritarti
1.2.	Teisingumo ministerija 2016-04-11				2. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnyje pateiktą privalomojo nurodymo sąvoką, privalomasis nurodymas savo esme yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas asmeniui per nustatytą terminą atlikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus. Taigi, minėtu nurodymu asmenys įpareigojami pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, įskaitant ir statinių nugriovimą, ir nugriautų statinių (jų dalių) atstatymą, tuo tarpu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje statybos valstybinę priežiūrą atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) funkcijoms priskirta tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbų organizavimas nustatyta tvarka. Projekte, taip pat keičiamame Įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 nėra siūloma nustatyti, kas turi pareigą organizuoti statinių (jų dalių) atstatymo darbus pagal privalomąjį nurodymą tais atvejais, jeigu asmenys piktybiškai vengs jį vykdyti ir teismo taikytos sankcijos – procesinės baudos vykdymo proceso veiksmingumui neturės įtakos.              Praktikoje, antstoliams vykdant teismo sprendimus, kuriais asmenys įpareigoti atstatyti neteisėtai nugriautas statinio dalis, Inspekcija neorganizuoja šių darbų atlikimo motyvuodama tuo, kad to daryti neįpareigoja įstatymai; teismuose vyksta ginčai, sprendimų vykdymo procesai užtrunka (sustabdomi). Tokio pobūdžio bylą šiuo metu nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis bus skelbiama 2016 m. gegužės 6 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-259-219/2016).             Manytina, kad Inspekcija nustatyta tvarka vykdymo procese turėtų organizuoti ne tik statinių griovimo, bet ir statinių, jų dalių atstatymo darbus. Atsižvelgus į tai, tikslinga atitinkamomis nuostatomis papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIP-4203.	Nepritarti	Būtina priminti, kad įstatymo leidėjas nustato statybos valstybinės priežiūros apimtis. Tais atvejais, kai Inspekcija negali priverstinai įvykdyti teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovo (skolininko) lėšomis, Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijos vykdymas apsiriboja ikiteisminių savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų atlikimu, ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teikimu, teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto teikimu antstoliui ir, vadovaujantis CPK, dalyvavimu vykdymo procese išieškotojo teisėmis. Asmenys, kurių teisėti interesai pažeidžiami dėl statybos padarinių nešalinimo, gali ginti savo pažeistas teises privačia tvarka, teikdami ieškinius teismams. Paminėtina, kad už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 245 str. Tai, kad Inspekcija negali už skolininką pašalinti visų statybos rūšių padarinių, nepaneigia Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, pagrindinės funkcijos.  Atkreiptinas dėmesys, kad yra įvairių teismų sprendimų, kurių už skolininką negali įvykdyti išieškotojas. Teismo sprendimo įvykdymo naštos perkėlimas išieškotojui iš esmės paneigtų paties civilinio proceso esmę, „laimėjusios“ šalies interesų pusiausvyros principą. Didelė tikimybė, kad jei visus įpareigojimus šalinti statybos padarinius bus įpareigota Inspekcija, skolininkai (atsakovai) dar labiau piktnaudžiaus savo procesine padėtimi, kadangi šiems nereikės savo iniciatyva atlikti aktyvių veiksmų vykdant teismo sprendimus. Manytina, kad tai visiškai neatitinka CPK 18 str. įtvirtinto teismų sprendimų privalomumo principo bei minėto proceso šalių interesų pusiausvyros principo – laimėjusi šalis (ieškovas) taptų iš esmės pralaimėjusia šalimi, turinčia visais atvejais (jei to nepadaro skolininkas) vykdyti teismo sprendimą, sutelkti valstybės laiko ir finansinius resursus.
1.3.	Teisingumo ministerija 2016-04-11	4			3. Projekto 4 straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti CPK nauju 771^1straipsniu, pastarojo 1 dalyje siūloma įtvirtinti: ,,Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.“ Manytina, kad kreipdamasis į teismą antstolis turėtų kartu pateikti ir prašymą, jame nurodydamas kreipimosi į teismą tikslą, t. y., esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, teismo prašyti taikyti įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes (skirti baudas privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims ir kt.).	Nepritarti	CPK 771^1 straipsnis kurtas pagal galiojantį CPK 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Nurodyta 771^1straipsnio 1 dalies formuluotė paimta iš CPK  771 straipsnio 1 dalies – „ Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.“ CPK teisinės technikos požiūriu yra vientisas teisės aktas, todėl siekiant išlaikyti kodekso terminijos vienodumą, siūloma palikti kodekso pakeitimo projekte esančią formuluotę. Praktikoje antstoliai, taikydami šiuo metu galiojantį CPK 771 str., su problemomis, ko prašyti teismo, paprastai nesusiduria, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, antstolio prašymas teismo nesaisto.
1.4.	Teisingumo ministerija 2016-04-11				4. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad iš 2015 metais surašytų 462 savavališkos statybos aktų, net 43 procentai surašyti dėl gyvenamosios paskirties statinių. Atsižvelgus į tai, manytina, kad privalomasis nurodymas nugriauti statinį turėtų būti pateikiamas antstoliui vykdyti tik tuo atveju, jeigu griautiname statinyje asmenys negyvena, priešingu atveju, iki pateikimo vykdyti antstoliams privalomąjį nurodymą nugriauti statinį, siekiant operatyvaus ir ekonomiško vykdymo proceso, turėtų būti išspręstas asmenų iškeldinimo iš griautinų pastatų klausimas įstatyme nustatyta tvarka.              Praktikoje žinomi atvejai, kuomet teismai priima sprendimus nugriauti statinį, tačiau griautinuose statiniuose asmenys gyvena, tai riboja galimybes antstoliams operatyviai vykdyti sprendimus.	Nepritarti	Iškeldinimo klausimai sprendžiami Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimuose. Tokie klausimai nėra aptariamo projektų (-ų) dalykas. Neteisinga manyti, kad antstolis negali atlikti būtinųjų vykdymo veiksmų, reikalingų priverstinai griauti statinį, jeigu jame gyvena asmenys. Antstolis, gavęs privalomąjį nurodymą vykdyti, privalės atlikti CPK 771^1 nurodytus veiksmus. Teismas pagal antstolio prašymą gali taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes (leisti griauti Inspekcijai) arba/ir paskirti baudą. Vadinasi, teismas nebūtinai priims sprendimą taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes - skolininkas, paskyrus jam baudą, bus motyvuojamas pats vykdyti nurodymą. Kita vertus, net ir situacija, kai asmenys dar neiškeldinti (jei iškeldinti reikia), nesudaro kliūčių taikyti nurodyme nurodytų pasekmių (leisti griauti Inspekcijai). Tiesiog antstolis vėliau, matydamas poreikį, sustabdys vykdymo veiksmus iki iškeldinimo (taip realiai vyksta praktikoje). Teismo taikomos priemonės (kurių prašo antstolis) motyvuoja asmenis pačius įvykdyti nurodymus, todėl iškeldinimo procedūros gali tapti net ir nereikalingos. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartys dėl pasekmių taikymo, baudų skyrimo, gali būti skundžiamos, o tai dar prailgina priverstinio vykdymo procesą. Taigi, priešingai nei teigiama rašte, privalomojo nurodymo neteikimas vykdyti, kol nebus išspęstas iškeldinimo klausimas, kaip tik nebūtų suderinamas su proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais.
1.5.	Teisingumo ministerija 2016-04-11	4			5. Dėl procesinių baudų skyrimo vykdant privalomus nurodymus. Aiškinamajame rašte pažymima, kad teismai neskiria CPK numatytų baudų už sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, tačiau CPK 771^1 straipsnyje siūloma numatyti galimybę skirti  baudas asmenims už privalomų nurodymų nevykdymą.             Pažymėtina, kad pagal antstolių veiklos statistiką, antstoliai išieško apie 30 procentų išieškotinų sumų, todėl nedidelė tikimybė, kad baudų skyrimas aptariamos kategorijos vykdomųjų dokumentų vykdymo procese bus veiksminga priemonė, užtikrinanti efektyvų teismo sprendimų ir privalomų nurodymų vykdymą. Be to, CPK 771^1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė skirti skolininkui baudas net ir tais atvejais, jeigu skolininkas antrą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins efektyvaus vykdymo proceso, todėl tikslinga įtvirtinti, kiek kartų teismas gali skirti baudą privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims. Taip pat manytume, kad tikslinga Projekte aiškiai apibrėžti (atriboti), kuriais atvejais privalomajame nurodyme yra nurodomos jo neįvykdymo pasekmės, kuriais atvejais neįvykdymo pasekmės gali būti nenurodomos.	Nepritarti	CPK 771^1 straipsnis kurtas pagal galiojantį CPK 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Galiojančiame CPK 771 str. nėra numatyta, kiek kartų galima skirti baudas už teismo įpareigojimo nevykdymą. Teismai laisvi priimti sprendimus vadovaudamiesi konkrečiomis aplinkybėmis konkrečioje byloje ir tai sėkmingai daroma praktikoje - matydami, kad netikslinta skirti baudą, teismai jos neskiria (pvz., skiria įspėjimą, atideda vykdymo terminą, jei skolininkas to prašo ir pan.). Kita vertus, jei skolininkas, pvz., du kartus sumokėjęs teismo paskirtą baudą, vis tiek nevykdo nurodymo, tikslinga paskirti jam ir trečią (didesnę) baudą, kuri skatintų vykdyti nurodymą, ir taip pasiekti projekte numatytus tikslus. Netikslinga riboti teismų diskrecijos ir nustatyti griežtas taisykles nevertinant bylos aplinkybių (skolininko turtinės padėties, paskirtos baudos efektyvumo, jos išieškojimo aplinkybių ir kt.). Be to, šiandieninė praktika rodo, kad teisinis reguliavimas, kai skolininkai už privalomųjų nurodymų nevykdymą tol, kol tuos nurodymus už juos įvykdys Inspekcija, nesulaukia iš esmės jokių sankcijų, yra ydingas. Rašte nurodoma projekto aiškinamojo rašto frazė, kad teismai neskiria baudų už sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, šiame kontekste yra netiksli, nes ta fraze turėta minty, kad teismai baudų neskiria dėl ydingo teisinio reguliavimo. Projekte yra nurodyta, kokiais atvejais privalomajame nurodyme nurodomos jo neįvykdymo pasekmės (Inspekcijos teisė griauti statinį): Priežiūros įstatymo 11 str. 7 d. (nauja siūloma dalis), 14 str. 3 d. (nauja siūloma dalis), 14 str. 9 d.
1.6.	Teisingumo ministerija 2016-04-11	4			6. Siūlytume įvertinti, ar tikslinga pildyti CPK nauju 771^1 straipsniu, kuriame teisinis reguliavimas iš esmės tapatus CPK 771 straipsnyje nustatytam teisniam reguliavimui.	Nepritarti	Bandyta dėti į vieną straipsnį, tačiau straipsnis tokiu atveju tampa gremėzdiškas ir nelabai aiškus.
1.7.	Teisingumo ministerija 2016-04-11				Atsižvelgdami į tai, kad siūlomais CPK pakeitimais siekiama spręsti aktualias savavališkos statybos padarinių šalinimo problemas, manytume, kad Projektą būtų tikslinga apsvarstyti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete, todėl būtume dėkingi, jeigu ateityje nagrinėdami visuomenei svarbius ir sudėtingus klausimus, rastumėte galimybę suteikti laiko juos apsvarstyti minėtame komitete.	Pritarti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetas, nusprendęs apsvarstyti projektą, savo išvadas gali pateikti Seimui Seimo statuto nustatyta tvarka ir terminais.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
	Seimo narys Algimantas Salamakinas 2016-05-09				Argumentai: vykdant teismo sprendimus arba privalomuosius nurodymus (pagal siūlomą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą) dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra statytojui ar kitiems asmenims priklausančio turto. Šiuo metu nėra tiksliai reglamentuota tokio turto saugojimo, aprašymo, įkainojimo ir perdavimo tvarka. Civilinio proceso kodekso 766 straipsnyje numatyta tik iškeldinamo asmens turto apsaugos tvarka. Manytina, kad šiame straipsnyje numatyta tvarka tinkama ir griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančio turto apsaugai užtikrinti, tačiau vykdymo procese antstoliai ne visada vadovaujasi teisės analogija, kadangi įstatymas tiesiogiai to nenumato. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, kokius vykdymo veiksmus turėtų atlikti antstoliai, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, o griautiname statinyje arba ardytinoje jo dalyje yra turto, būtina įstatymu įtvirtinti nuorodą į Civilinio proceso kodekso 766 straipsnį. Siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771^1 straipsniu projektą Nr. XIIP-4204, numatant ir Civilinio proceso kodekso papildymą  nauju 771^2 straipsniu: „771^2 straipsnis. Griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančio turto apsauga Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, toks turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso 766 straipsnyje nustatyta tvarka. “	Pritarti

6. Komiteto  sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir  šioje išvadoje nurodytus Komiteto  pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2016-05-11	5			Argumentai: Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: 8 už; 1 susilaikė.

            8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas.

Komiteto  pirmininkas                                                                                                                     Algimantas Salamakinas