LIETUVOS RESPUBLIKOS
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBA


Biudžetinė įstaiga
Mortos g. 14
LT-03219 Vilnius
  Tel. + 370 800  20 030
Faks. + 370 5  216 1564
El. p. [email protected]
http://www.rrt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas 121442211
PVM mokėtojo kodas LT214422113


Lietuvos Respublikos Seimui
El. paštas [email protected]




DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS 2023  METŲ
ATASKAITŲ PATEIKIMO

Vadovaudamiesi  Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
3 punktu, teikiame Jums Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) 2023 m.
veiklos ataskaitą.
Informuojame, kad visos RRT 2023 m. ataskaitų rinkinį sudarančios ataskaitos yra paskelbtos
RRT interneto svetainėje:
  2023 m. veiklos ataskaita: Ataskaitos ir apžvalgos – Veiklos ataskaitos (2023 m. veiklos
atskaita pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą formą  paskelbta čia);  
  2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys: Administracinė informacija – Finansinių ataskaitų
rinkiniai;
  2023 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Administracinė informacija – Biudžeto
vykdymo ataskaitų  rinkiniai.


PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2023 metų veiklos ataskaita. 




Tarnybos tarybos pirmininkė                                                                                           Jūratė Šovienė










G. Ribinskienė, el. p. [email protected]
Seimo kanceliarijoje GAUTA
2024-04-16 Nr. G-2024-3559

veiklos ataskaita

Efektyvi sektorių priežiūra, aktyvi vartotojų teisių apsauga, kokybiška teisėkūra bei
kryptinga tarptautinė veikla yra tai, ką turime daryti nepriekaištingai, siekdami
pateisinti vartotojų, verslo ir valstybės lūkesčius, keliamus mums – elektroninių ryšių,
skaitmeninių paslaugų, pašto ir geležinkelių transporto reguliuotojui.
2023 metai išsiskiria reikšmingų darbų gausa, naujų atskirties mažinimo bei saugumo
klausimų kėlimu ir sprendimu Lietuvoje bei tarptautiniu mastu.
Paminėjome svarbią istorinę sukaktį – 100 metų Lietuvos narystei Tarptautinėje
telekomunikacijų sąjungoje (ITU). Lietuva yra aktyvi ITU narė – tai užtikrina Lietuvos ma-
tomumą, turimos geriausios patirties įvertinimą pasauliniu mastu ir svarbiausia ‒
Lietuvos interesų gynimą pasaulinėje technologijų vystymo arenoje.
Kartu su narystės ITU 100-mečio proga Lietuvoje viešėjusia ITU generaline sekretore
Doreen Bogdan Martin atkreipėme dėmesį į skaitmeninės atskirties problemą – vys-
tantis pažangioms technologijoms negalima pamiršti žmonių, ypač vyresnio amžiaus,
švietimo. Tai būtina siekiant kurti skaitmeninę įtraukiąją visuomenę.
Ėmėmės veiksmų mažinti skaitmeninę atskirtį – vartotojų interesų gynimo per švietimą
ir įgalinimą.
Inicijavome ir kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gintanu Nausėda bei ITU
generaline sekretore Doreen Bogdan Martin atidarėme RRT projektą senjorų
skaitmeninei įtraukčiai didinti „Nė vienas nėra pamirštas“. Skaitmeninės transformacijos
ašis yra skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų turintis ir skaitmeninėmis paslaugomis
pasitikintis vartotojas. Projektu siekiame, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų žinotų
savo – elektroninių ryšių paslaugų vartotojų – teises ir jomis naudotųsi, išmoktų
naudotis elektroniniu parašu ir juo naudodamiesi patogiai ir greitai gautų paslaugas,
taip pat žinotų, kaip būti saugiems internete, gebėtų atpažinti ir nepasiduoti apgavys-
tėms elektroninėje erdvėje.
Pernai ėmėmės konkrečių veiksmų ir dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje paža-bojimo,
inicijavome diskusijas su operatoriais bei priėmėme sprendimus dėl priemo-nių, kurios
padeda užkardyti elektroninio sukčiavimo skambučiais bei žinutėmis atvejus – paslaugų
teikėjams buvo nustatyta prievolė taikyti žalingų nuorodų užkardas. RRT priimti
sprendimai kiekvieną dieną apsaugo mažiausiai 2000 vartotojų, bandančių prisijungti
prie žalingų nuorodų. Šioje srityje mes privalome būti itin operatyvūs ir telkti visų
suinteresuotų šalių pastangas, siekdami apsaugoti vartotojus bei didindami pasitikėjimą
paslaugomis ir jų tiekėjais.


2023 – reikšmingų darbų ir
tarptautinio pripažinimo metai
2

Du svarbūs RTT atlikti tyrimai turėtų paskatinti didinti vartotojams teikiamų elektro-
ninių ryšių paslaugų prieinamumą ir paspartinti pažangą bei investicijas į tinklų plėtrą.
Atlikę universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų tyrimą nustatėme savivaldybes, kuriose
gyventojai negauna minimalius standartus atitinkančių elektroninių ryšių paslaugų
(Varėnos, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių bei Pagėgių savivaldybės) ir įpareigojome
operatorius šias paslaugas užtikrinti.
Atlikę plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą įvertinome realią plačiajuosčio ryšio aprėpties
situaciją. Bendra tinklų, galinčių užtikrinti nedidelę duomenų perdavimą spartą (iki 30
Mb/s), aprėptis Lietuvoje yra labai gera. Tačiau tinklų, gebančių užtikrinti didesnes (100
Mb/s ir daugiau) spartas, aprėptis yra šiek tiek mažesnė, o ypač pralaidžių (1 Gb/s ir
daugiau) tinklų – reikšmingai mažesnė. Geriausi tinklų išvystymo rodikliai pasiekti savi-
valdybėse, apimančiose didžiųjų Lietuvos miestų teritorijas.
Šio tyrimo rezultatai svarbūs valstybės ir savivaldybių institucijoms, operatoriams, taip
pat ir vartotojams, nes leidžia įvertinti, kokioje teritorijoje kokia didžiausia greitaveika,
taip pat identifikuoti vietoves, kuriose trūksta privačios bei viešosios iniciatyvos vystyti
itin pralaidžius plačiajuosčio ryšio tinklus, ir dėti kryptingas pastangas šiai iniciatyvai
skatinti.
Skatinant tvarią elektroninių ryšių paslaugų plėtrą, pažangą ir inovacijas itin svarbu
užtikrinti, kad el. ryšiai, jais teikiamos paslaugos nebūtų trikdomos. Tai ypač aktualu
augant radijo dažnių naudotojų skaičiui, plečiantis daiktų internetui, augant poreikiui
didinti atsparumą įvairioms ekstremalioms situacijoms ir provokacijoms.
Matome augantį radijo trukdžių skaičių. 2023 m., palyginti su ankstesniais metais,
trukdžių kiekis išaugo apie 30 proc. Identifikavę neleistinus trukdžius, įpareigojame jų
sukėlėjus operatyviai trukdžius pašalinti. Kita vertus, mums, kaip reguliuotojui, būtina
nuolat auginti savo profesionalumą, investuoti į išmanesnius matavimo įrankius, išnau-
doti kitas priemones sklandžiai dažnių ir tinklų veiklai užtikrinti.
Pavyzdžiui, apgynėme Lietuvos poziciją ginče su Rusija Tarptautinėje telekomunikacijų
sąjungoje: Lietuvos pasienio ruože spartesnį ryšį galinčiam užtikrinti dažnių diapazone
veikiančios stotys, įtrauktos į tarptautinį dažnių registrą, gavo tarptautinę apsaugą ir į
jas turės atsižvelgti Rusija, plėtodama savo ryšių sistemas. ITU Pasaulinėje radijo ryšio
konferencijoje, atstovaudami Lietuvai kartu su kitomis Europos regiono valstybėmis,
pasiekėme, kad 5G tinklai būtų netrukdomai vystomi jiems skirtoje 3600–3800 MHz
dažnių juostoje. Kartu su atsakingomis institucijomis identifikavome ryšių vientisumą
bei atsparumą didinančias priemones, kurios pradedamos diegti praktikoje.

3

Didžiuojamės RRT Elektromagnetinio suderinamumo laboratorijai suteiktu Europos
Sąjungos paskirtosios laboratorijos statusu. Tai yra mūsų profesionalumo elektro-
magnetinio suderinamumo srityje pripažinimas, taip pat tai yra didžiulė atsakomybė
stiprinti radijo, elektroninių bei elektrinių įrenginių žalos prevenciją ir nekokybiškų,
pavojų vartotojams ar jų sveikatai bei nuosavybei keliančių įrenginių šalinimo iš rinkos
efektyvumą.
Svarbių veiksmų netrūko ir kitose RRT veiklos srityse.
Skaitmeninių paslaugų reguliavimo srityje vyko intensyvūs pasiruošimo darbai naujai
RRT Skaitmeninių paslaugų akto koordinatoriaus funkcijai vykdyti. Naujojo Europos
Sąjungos akto tikslas – sukurti saugesnę interneto aplinką skaitmeniniams naudotojams
ir apsaugoti jų pagrindines teises skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninėje erdvėje pas-
laugas teikiančios bendrovės, kurios sieja naudotojų duomenis su turiniu, produktais ir
paslaugomis Europos Sąjungoje, privalo imtis skaidrumo ir vartotojų apsaugos prie-
monių, be kita ko, apimančių ir kovą su neteisėta prekyba, neteisėtu turiniu.
Geležinkelių transporto srityje – pirmą kartą parengėme sektoriaus metinę ataskaitą,
taip pat reikalavimų įgyvendinimo gaires geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams.
Išnagrinėję ginčą priėmėme sprendimą, pagal kurį geležinkelių paslaugų įrenginių nau-
dotojai atgaus iš geležinkelių infrastruktūros valdytojo neteisingai apskaičiuotą 2,4 mln.
eurų mokestį už naudojimąsi infrastruktūra. Šie sprendimai prisideda prie vienodų
sąlygų sudarymo visiems rinkos dalyviams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra
bei vystytis geležinkelių transporto verslui būtinoms paslaugoms.
Pašto sektoriaus reguliavimas taip pat buvo išskirtinis. Inicijavome prieš 10 metų
priimto ir nuo to laiko iš esmės neperžiūrėto Pašto įstatymo pokyčius. Per tą laiką
vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo
transformavosi į konkurencingą elektroninės prekybos ir siuntų pristatymo rinką. Pašto
įstatymo pokyčiai inicijuoti siekiant geresnio paslaugų naudotojų interesų užtikrinimo
bei veiksmingo pašto sektoriaus reguliavimo.
2023 metais turėjome ir vidinių organizacijos iššūkių: pradėjome diegti modernios
organizacijos valdysenos modelius, žengėme pirmuosius žingsnius skaitmeninės
transformacijos bei duomenų įgalinimo link, pradėjome diegti priemones, skirtas dar-
buotojų įsitraukimo augimui, kompetencijų ugdymui bei motyvavimui, saugesnės
aplinkos kūrimui.
2023 metais atliktų reikšmingų darbų ir pasiekimų gausa įrodėme, kad RRT dirba
motyvuota ir profesionali komanda, matanti ateitį ir gebanti kurti vertę vartotojams,
verslui ir valstybei.
4
Jūratė Šovienė
Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininkė

Turinys
Pagrindiniai RRT darbai 2022 metais
Elektroninių ryšių reguliavimas
Skaitmeninių paslaugų reguliavimas
Geležinkelių transporto paslaugų reguliavimas
Pašto paslaugų reguliavimas
Vartotojų apsauga
Tarptautinė veikla
RRT laiko juostoje
06
08
11
39
43
49
52
Valstybės registrų ir informacinių sistemų
tvarkytojų teikiamų paslaugų įkainių priežiūra
61
63
65
RRT bendruomenė
5

RRT bendruomenė
145
7174
Vidutinis darbuotojų
amžius – 46 metai
6
Darbuotojai turi
mokslų daktaro laipsnį
6
4747
val.
Mokymų ir kvalifikacijos
kėlimo trukmė
Pagal Lygių galimybių
liniuotę esame įvertinti
92% 97%
88%
darbuotojų
palankiai
vertina
vadovų(ių)
elgesį
darbuotojų
per
paskutinius
metus
mokėsi
prireikus
gali pasiimti
laisvą darbo
valandą
asmeniniam
s reikalams
4
2023 m. vidutiniškai mokėsi
vienas darbuotojas
d.d.
8,6
balo
iš 10

Vizija
Vertybės
Užtikriname veiksmingą konkurenciją, in-
vesticijas, inovacijas ir patrauklių pa-
slaugų įvairovę elektroninių ryšių, pašto,
geležinkelių transporto, patikimumo užti-
krinimo paslaugų srityse.
Misija
Palankiausios sąlygos technologijų vysty-
muisi, paslaugų teikėjams ir naudotojams
reguliuojamose rinkose Baltijos regione .
Kuriantys vertę
Bendradarbiaujantys
Profesionalūs
Žiūrintys į ateitį
7

Pagrindiniai RRT darbai
2023 metais
Minėjome Lietuvos narystės
Tarptautinėje telekomunikacijų
sąjungoje (ITU) šimtmetį.
Suorganizavome ITU Generalinės
sekretorės D. Bogdan-Martin vizi-
tą Lietuvoje.
01
Inicijavome projektą senjorų skaitme-
ninei įtraukčiai didinti „Nė vienas nė-
ra pamirštas“.
02
Jį globoja LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
Tapome pirmąja paskirtąja Europos
Sąjungos radijo ryšio įrenginių ban-
dymo įstaiga.
Turime kompetenciją ir teisę atlikti rinkos priežiū-
ros bandymus radijo ryšio įrenginių sektoriuje
visoms ES šalims narėms.
03
8

Atstovavome Lietuvai Pasaulinėje
radijo ryšio konferencijoje.
Vienas iš svarbiausių sprendimų Lietuvai – mūsų
šalies operatoriai 3600–3800 MHz galės plėtoti
5G tinklus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant
pasienio zonas.
04
STOP skaitmeniniams sukčiams
Interneto paslaugų teikėjus įpareigojome taikyti
NKSC žalingų nuorodų blokavimo užkardą. Įtvir-
tinome sukčiavimo užkardymo priemones, naudo-
jantis skambučiais ir SMS.
Apgynėme Lietuvos poziciją
ITU ginče su Rusija.
Pasienio ruože spartesnį ryšį galinčiam užtikrinti dažnių
diapozone veikiančios stotys, įtrauktos į tarptautinį
dažnių registrą, gavo tarptautinę apsaugą ir į jas turės
atsižvelgti Rusija, plėtodama savo ryšių sistemas.
05
06
Nustatėme operatoriams įpareigojimus
užtikrinti universaliųjų elektroninių ry-
šių paslaugas vartotojams penkiose sa-
vivaldybėse.
Universalioji paslauga yra viena iš priemonių užtikrinti
galimybę visiems vartotojams naudotis bent minimalaus
skaičiaus nustatytos kokybės paslaugomis. Jos turi būti
teikiamos už prieinamą kainą visiems vartotojams, taip
pat įperkamos nepasi-turintiems gyventojams.
07
9

Atlikome plačiajuosčio ryšio tyrimą.
Šio tyrimo rezultatai – pagrindas pažangai. Jie bus
naudojami detaliau analizuojant situaciją elektro-
ninių ryšių rinkoje, įskaitant RRT atliekamus rinkų
tyrimus, bei identifikuojant vadinamąsias baltą-
sias zonas, t. y. teritorijas, kuriose dar nėra išvysty-
ti itin pralaidūs elektroninių ryšių tinklai.
08
Inicijavome Pašto įstatymo pokyčius.
Galiojantis Pašto įstatymas buvo priimtas prieš 10
metų ir nuo to laiko nebuvo iš esmės peržiūrėtas.
Per tą laiką vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo
popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo
transformavosi į konkurencingą elektroninės preky-
bos ir siuntų pristatymo rinką.
Teisiškai įtvirtinome kvalifikuotos elektroninės
atpažinties paslaugos reglamentavimą ir asmens
tapatybės tikrinimą nuotoliu.
Priklausomai nuo elektroninės atpažinties priemonės išdavimo procedūrų, techninių ir
saugumo aspektų, eID priemonei galės būti priskirtas tam tikras saugumo užtikrinimo lygis.
Priemonė eID, kuriai bus priskirtas aukštas saugumo užtikrinimo lygis, turės didžiausią
pasitikėjimą ir su tokia priemone fiziniams asmenims bus galimybė gauti ypatingos svarbos
viešąsias ir (arba) administracines paslaugas, pavyzdžiui, ateityje balsuojant internetu ar
naudojantis elektroninės dėklės (eWallet) aplikacija.
09
Po mūsų sprendimo „LTG Infra“ grąžino 2,4 mln. Eur
geležinkelių paslaugų įrenginių naudotojams.
Patikrinę perskaičiuotus tarifus nustatėme, kad valdytojas nesilaikė savo nustatytos tiesioginių
išlaidų apskaičiavimo tvarkos, taip pat skaičiuodamas tarifus įtraukė sąnaudas, kurios
nesusijusios su geležinkelių paslaugų įrenginiais.
10
11
10

Elektroninių ryšių
reguliavimas
Teisėkūra
Elektroninių
ryšių rinkos
priežiūra
Elektroninių
ryšių išteklių
valdymas
11

Tarpininkavimo sprendžiant ginčus ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas
Skaityti daugiau
11
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai
Teisėkūra
Naujos tarpininkavimo ginčuose taisyklės
Patvirtinome naujas RRT tarpininkavimo sprendžiant ginčus tarp ūkio
subjektų taisykles ir sudarėme galimybę ginčo šalims, padedant RRT, kuo
greičiau mažiausiomis sąnaudomis taikiai išspręsti kilusį ginčą ir išvengti jo
nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teisme.
Griežtesni radijo ryšio perėmimo ir radijo stočių naudojimo reikalavimai
Inicijavome ir prisidėjome rengiant 2023-10-26 priimtus ir 2024-01-01
įsigaliojusius Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus ir Administracinių
nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie numato, kad radijo ryšio perėmimo
įrenginius gali naudoti ir laikyti tik valstybės institucijos savo vykdomų
funkcijų tikslais ir kad asmenys radijo ryšio stotis gali naudoti tik tokiais
dažniais, kuriuos yra leidusi naudoti tokiu tikslu RRT. Šie pokyčiai sudaro
sąlygas užtikrinti, kad teisėtai veikiančios radijo ryšio sistemos būtų
apsaugotos nuo neteisėto ir nepagrįsto radijo ryšio perėmimo ir būtų
užtikrintas valstybės, visuomenės saugumas, viešoji tvarka, radijo trukdžių
prevencija ir tinkamai veikiantis radijo ryšys.
Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimai
12
Humanitarinės pagalbos numeris 111
Priėmėme būtinus sprendimus, kurie užtikrino, kad buvęs rezervuotas
(nenaudojamas) trumpasis numeris 111 nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio
galėjo būti skirtas naudoti pelno nesiekiančioms organizacijoms,
teikiančioms humanitarinę, socialinę ar kitokią susijusią pagalbą. Norą įkurti
humanitarinės pagalbos liniją 111 ir administruoti šį trumpąjį numerį išreiškė
viena organizacija – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kuriai teisė
naudoti šį numerį suteikta RRT Tarybos 2023-09-19 nutarimu Nr. TN-439.

Paprastesnis radijo dažnių naudojimas valstybės
oficialių svečių apsaugos tikslais
Priėmėme sprendimus, kad radijo dažniai, reikalingi valstybės institucijų
veiklai, susijusiai su Lietuvos Respublikos oficialių svečių apsauga, galėtų būti
iki 5 dienų naudojami be atskiro RRT leidimo. Valstybės institucijoms užtenka
pranešti apie numatomus naudoti radijo dažnius ir privaloma užtikrinti, kad jie
netrukdytų kitoms teisėtai veikiančioms radijo ryšio sistemoms.
Nauja tvarka leido svečių apsauga besirūpinančioms tarnyboms operatyviau
išspręsti su apsaugos tikslais susijusius dažnių naudojimo klausimus, įskaitant
ir 2023 m. Lietuvoje vykusio Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO)
viršūnių susitikimo metu.  Dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo oficialių svečių
apsaugai NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje kreipėsi 42 delegacijos.
Operatyviai suderinome ir skyrėme 99 dažnius (kanalus).
Ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir Nacionalinio
ryšio numeracijos plano pakeitimai.
116016 – naujas numeris smurto prieš moteris aukoms
Europos Komisija suderino naują socialinės paslaugos numerį 116016. Tai –
pagalbos linija moterims, patyrusioms smurtą. Įgyvendindami EK sprendimą,
pakeitėme Ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisykles bei Nacionalinį ryšio
numeracijos planą. Numeris naujai paslaugai numatytas nuo 2023 m. balandžio
30 d. Kas teiks paslaugas šiuo numeriu, RRT Taryba išrinks konkurso būdu.
Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo,
sąrašo pakeitimai.
Vienas įkroviklis skirtingiems radijo ryšio įrenginiams
Priėmėme būtinus sprendimus, užtikrinančius naujų ES reikalavimų
įgyvendinimą, siekiant, kad nuo 2024 m. pabaigos ES rinkoje, taip pat ir
Lietuvoje tam tikri radijo ryšio įrenginiai (pavyzdžiui, mobilieji telefonai,
planšetiniai kompiuteriai, skaitmeniniai fotoaparatai, vaizdo žaidimų
konsolėms, ausinės, nešiojamieji garsiakalbiai, el. skaitytuvai, klaviatūros,
13
Ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir Nacionalinio
ryšio numeracijos plano pakeitimai.

Sukčiavimo elektroninėje erdvėje užkardymas
Priėmėme sprendimus, kuriais interneto paslaugų tiekėjai buvo įpareigoti
blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų, kurių registrą sudaro
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Taip pat mobiliųjų tinklų
operatoriai įpareigoti persiųsti tik tokias vardines SMS, kurios atitinka siuntėjų
nurodytus ir su operatoriais suderintus identifikacinius požymius; blokuoti
skambučius ir taikyti tinkamas technines, organizacines priemones; įspėti
vartotojus apie galimai apsimestines žinutes ar imtis jų blokavimo.
Po RRT įpareigojimų operatoriams, NKSC duomenimis, naudojant DNS
užkardos priemones, kas dieną yra blokuojama per 2 tūkst. vartotojų bandymų
patekti į žalingus tinklapius.  DNS užkarda – tai nemokama vieša DNS paslauga
su papildoma saugos funkcija. Nuo įprastos domeno vardų sistemos (angl.
Domain Name System, DNS) ji skiriasi tuo, kad joje yra įdiegta papildoma
apsauga nuo kibernetinių grėsmių, tokių kaip netikros bankų svetainės,
nesąžiningos prekybos platformos, kenkimo kodą platinančios svetainės ir
kitos NKSC patvirtintos žalingos svetainės.
pelės, nešiojamos navigacijos sistemos) būtų parduodami ar kitaip pateikiami į
rinką, tik jei jų įkrovimui bus naudojama USB-C tipo jungtis. Sąveikumas su
įkrovikliais, turinčiais USB-C tipo jungtis, supaprastins radijo ryšio įrenginių
naudojimą, leis jų naudotojams išvengti papildomų išlaidų ir sumažins elektros
ir elektroninės įrangos atliekų kiekį, nes tas pats įkroviklis galės būti
naudojamas skirtingiems įrenginiams įkrauti.
Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento pakeitimas
Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo
taisyklių pakeitimas Nr. TN-249
14
Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo
taisyklių pakeitimas Nr. TN-347
Patobulinome informavimo apie tinklų vientisumo pažeidimus tvarką
Patikslinome Viešųjų ryšių tinklų vientisumo užtikrinimo taisykles. Atsisakėme
reikalavimo apie viešųjų ryšių tinklų vientisumo pažeidimus informuoti RRT
telefono ryšio numeriu, tačiau palikome reikalavimą informuoti elektroninio
pašto adresu
[email protected], siekdami tokiu būdu sumažinti operatoriams
tenkančią naštą, išlaikyti pranešimų kokybę ir savalaikiškumą.

Rezultatas. Paslaugų teikėjai per 2023 m. informavo RRT pranešimais apie 17
vientisumo pažeidimų. Pagrindinės paslaugų teikimo vartotojams sutrikimo
priežastys buvo paslaugoms teikti naudojamos įrangos gedimai, žmogiškosios
klaidos, pavieniais atvejais įtakos taip pat turėjo dėl gamtinių reiškinių
(audros) dingęs elektros tiekimas.
Viešųjų ryšių tinklų vientisumo užtikrinimo taisyklių pakeitimai
15

Elektroninių ryšių
rinkos priežiūra
Siekiame konkurencingo
elektroninių ryšių sektoriaus,
sudarančio sąlygas
efektyvioms investicijoms ir
suteikiančio pasirinkimo
galimybes, gyvavimo.
Pateikėme šiuos siūlymus Nacionaliniam skaitmeninio dešimtmečio stra-
teginiam veiksmų planui:
numatyti papildomas lėšas, kurios turėtų būti naudojamos
šviesolaidiniams tinklams ir / arba 5G tinklams, užtikrinantiems 1 Gbps
spartą, nutiesti ir plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti namų ūkiams,
esantiems baltosiose zonose;
numatyti skatinimo mechanizmus bei finansavimą bendruomenėms bei
individualiems asmenims, kurių šiuo metu nepasiekia plačiajuostis ryšys
tam, kad jie galėtų atsivesti plačiajuosčio ryšio tinklus, įgalinančius gauti ne
mažesnės nei 1Gbps spartos ryšio paslaugas;
teritorijų planavimą ir statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose
numatyti prievolę, kad būtų suprojektuota ir įrengta itin didelio
pralaidumo šviesolaidinio tinklo infrastruktūra iki kiekvieno naujai statomo
gyvenamojo ar visuomeninės paskirties pastato tam, kad kiekvienas
prisijungęs paslaugų gavėjas turėtų galimybę gauti ne mažesnės nei 1Gbps
spartos paslaugas;
16

atlikti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, kuriais reglamentuojamos statybos valstybės
saugojamose teritorijose, supaprastinant šiose vietose didelio pralaidumo elektroninių
ryšių tinklų plėtojimo sąlygas;
papildyti nuostatomis dėl aktyvesnio valstybės įsitraukimo į skaitmeninių produktų, kurių
nesukūrė privatus sektorius, kūrimo skatinimą, pavyzdžiui, bent iš dalies finansuoti
numatytas reglamentuoti naujas patikimumo užtikrinimo paslaugas, kad šioje srityje ir
toliau būtų užtikrinta Lietuvos lyderystė Šiaurės ir Baltijos šalių regione;
daugiau dėmesio skirti šiuo metu dar neteikiamų arba mažai naudojamų patikimumo
užtikrinimo paslaugų atsiradimui rinkoje, pavyzdžiui, elektroninio registruoto pristatymo
paslaugų sistemos plėtrai, siekiant šių paslaugų kvalifikuoto statuso, kad būtų užtikrintas
aukščiausias paslaugos saugumo lygis, ir apsvarstyti tokių paslaugų atsiradimo bei jų
naudojimo skatinimo priemones;
numatyti priemones, kad viešąsias paslaugas teikiančios institucijos sparčiau
skaitmenizuotų teikiamas paslaugas ir būtų didinamas šių paslaugų prieinamumas
elektroninėje erdvėje, gerinamas tokių paslaugų patrauklumas. Taip pat siūlėme numatyti
priemones plačiau viešinti ir skatinti gyventojus naudotis asmens tapatybės kortelėmis,
jau turima valstybės išduodama kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimo ir elektroninės
atpažinties priemone;
apsvarstyti galimybę iš viso atsisakyti kai kurių neskaitmenizuotų popierinių paslaugų ir
pereiti prie tokių paslaugų teikimo tik elektroniniu būdu. Siūlėme sudaryti visų viešųjų
paslaugų sąrašą, taip pat numatyti šių paslaugų skaitmenizavimo terminus, kad ateityje
visas viešąsias paslaugas būtų galima gauti elektroniniu būdu.
17

Atlikome Transliacijų perdavimo paslaugų ir Transliacijų perdavimo prie-
monių rinkos tyrimus.
Nustatėme, kad konkurencija mažmeninėse transliacijų rinkose yra veiksminga
– keičiasi rinkos struktūra, auga paslaugų teikėjų skaičius, daugėja alternatyvų,
pavyzdžiui, plėtojamas internetinis radijas ir televizija. Lietuvoje televizijos ir
radijo transliacijos teikiamos skirtingais būdais, pavyzdžiui, skaitmeninės
antžeminės televizijos, kabelinės televizijos tinklais ar internetu. Televizijos
žiūrovai ir radijo klausytojai, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, pasirenka
priimtiniausią siūlomų programų transliacijų gavimo būdą. Dėl to panaikinome
nustatytus įpareigojimus „Telia Lietuva“, AB, bei AB Lietuvos radijo ir
televizijos centrui.
Rezultatas. Dereguliavome Transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio
paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, rinką ir Transliacijų perdavimo
priemonių teikimo paslaugų rinką. 
Transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms
galutiniams vartotojams teikti, rinkos tyrimas
Elektroninių ryšių
paslaugų rinkų tyrimai
RRT atliekamų rinkų tyrimų tikslas – įvertinti, ar konkurencija
tam tikroje elektroninių ryšių rinkoje yra veiksminga, ir jei ji
nėra veiksminga, neleisti susidaryti galimybėms piktnaudžiauti
įtaka konkrečioje rinkoje.
18

Transliacijų priemonių ir paslaugų rinkos tyrimas
Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumo ir įperkamumo
tyrimas. Minimumo standartas.
Tyrimo tikslas nustatyti, kuriose savivaldybėse daugiau nei 5 proc. gyventojų
negauna universaliųjų elektroninių ryšio paslaugų – ne mažesnės nei 10 Mbps
gaunamojo ir ne mažesnės nei 1 Mbps siunčiamojo ryšio duomenų perdavimo
spartos.
Rezultatas. Atlikę tyrimą, nuo 2023-07-01 įpareigojome „Telia Lietuva“,
„Tele2“ ir „Bitė Lietuva“užtikrinti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikimą Varėnos, Ignalinos, Šalčininkų ir Švenčionių rajono bei Pagėgių
savivaldybėse. Operatoriai turi užtikrinti ne mažesnę nei 10 Mbps gaunamojo
ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamojo ryšio duomenų perdavimo spartą,
suteikti bent 1 GB duomenų per mėnesį ir bent 200 min. skambučių paslaugas.
Kainų ribos: nepasiturintiems ar socialines paslaugas gaunantiems gyven-
tojams – ne daugiau nei 8,92 Eur/mėn., kitiems gyventojams – ne daugiau nei
26,77 Eur/mėn. Įpareigojimas galios, kol bus panaikintas, RRT atlikus naujus
prieinamumo ir įperkamumo tyrimus.
Geroji praktika. Lazdijų raj. savivaldybė el. ryšių paslaugos trūkumo klausimą
išsprendė, priėmusi individualų sprendimą. Kapčiamiesčio seniūnijos teritorija
patenka į baltąją zoną, kurioje nėra užtikrinamas pakankamas interneto ryšys
bei kalbinės paslaugos. Savivaldybė su RRT pagalba parengė Elektroninių ryšių
infrastruktūros įsigijimo ir įrengimo bei einamųjų paslaugų įsigijimo namų
ūkiuose, kuriuose už prieinamą kainą nėra užtikrinamos pakankamos interneto
prieigos ir kalbinio ryšio paslaugos, finansavimo tvarką. Ši tvarka paskatino
gyventojus įsigyti alternatyvaus – palydovinio – ryšio paslaugas ir taip išspren-
dė el. ryšio užtikrinimo paslaugų teikimo klausimą. 
19
RRT Tarybos 2023-04-20 nutarimas Nr. TN-153 ir susijusi medžiaga
Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimas – pagrindas pažangai.
Tyrimo tikslas – įvertinti realią plačiajuosčio ryšio aprėpties situaciją. Šio
tyrimo rezultatai svarbūs valstybės ir savivaldybių institucijoms, operatoriams,
taip pat ir vartotojams, nes leidžia įvertinti, kokioje teritorijoje kokia didžiausia
greitaveika, taip pat identifikuoti vietoves, kuriose trūksta privačios bei
viešosios iniciatyvos vystyti itin pralaidžius plačiajuosčio ryšio tinklus.
Vertinant visos Lietuvos situaciją matyti, kad bendra tinklų, galinčių užtikrinti
nedidelę duomenų perdavimą spartą (2, 10, 30 Mb/s), aprėptis yra labai gera.

20
Tačiau tinklų, gebančių užtikrinti didesnes (100 Mb/s ir daugiau) spartas,
aprėptis yra šiek tiek mažesnė, o ypač pralaidžių (1 Gb/s ir daugiau) tinklų –
ženkliai mažesnė. Geriausi tinklų išvystymo rodikliai pasiekti savivaldybėse,
apimančiose didžiųjų Lietuvos miestų teritorijas. Tad, siekiant gigabitinės
visuomenės tikslų, būtina įdėti pastangų.
Rezultatas. Tyrimo metu identifikuota problema – 10,8 proc. namų ūkių vis
dar neturi galimybės naudotis plačiajuosčio interneto tinklo paslaugomis, o
kaimiškose vietovėse minėtos paslaugos nėra prieinamos net 31,6 proc. namų
ūkių.
Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimo rezultatai
Sprendimas. Tęsime darbus plačiajuosčio ryšio plėtros srityje: rengsime
plėtros prognozes, identifikuosime baltąsias zonas, vertinsime ir teiksime
siūlymus SM, kitoms institucijoms dėl investicijų į ryšio ir infrastruktūros
plėtrą, rengsime atitinkamas dažnių juostų naudojimo sąlygas ir pan.
Mūsų vertinimu, tiesiant šviesolaidinius tinklus, svarbu, kad valstybės lėšos
būtų nukreipiamos ne vien į pagrindinių magistralinių tinklo segmentų statybą,
tačiau ir į prieigos tinklo, t. y. tos tinklo dalies, kuria prijungiami galutiniai
paslaugų gavėjai, vystymą.
Taip pat svarbus sutarimo tarp įvairių institucijų ir interesų grupių radimas, kad
būtų suderinami, o ne supriešinami įvairūs susiję interesai (ryšio plėtra,
aplinkos apsauga, viešas / privatus interesas (savivaldybių noras turėti ryšį, bet
nenoras leisti statyti antenas).

2023 m. gruodžio 14 d. užbaigėme „Telia Lietuva“, AB, auditą. Auditorius
pateikė sąlyginę nuomonę ir 3 rekomendacijas. Kreipėmės į bendrovę su
prašymu įvertinti rekomendacijas bei pateikti siūlymus dėl reikalingų
pokyčių.
Rezultatas.  Atliktas auditas leidžia įsitikinti, ar „Telia Lietuva“, AB, laikosi
didelę įtaką rinkoje (DĮR) turinčiam ūkio subjektui nustatytų įpareigojimų.
Esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau nustatytus trūkumus bendrovė
turi ištaisyti ir pateikti RRT metinę ataskaitą už 2023 metus, taip pat vykdant
„Telia Lietuva“, AB, veiklą ir tvarkant jos sąnaudų apskaitą 2024 metais.
Įpareigojimų priežiūra

2023 m. gruodžio 7 d. užbaigtas AB Lietuvos radijo ir televizijos centro
(Telecentro) auditas.

Rezultatas. Atliktas auditas leido įsitikinti, kad Telecentras laikėsi didelę įtaką
rinkoje turinčiai bendrovei nustatytų įpareigojimų.
Įpareigojimų priežiūra

Elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų veiklos
stebėsena ir priežiūra
Vertiname, kaip elektroninių
ryšių srityje veikiantys ūkio
subjektai laikosi jiems
taikomų įpareigojimų ir kitų
reikalavimų.
21

22
2023 m. IV ketv. įvertinome Telecentro teikiamų radijo ir televizijos
programų signalų elektroninių ryšių tinklais perdavimo visuomenei
paslaugų ir paslaugų, kurių reikia viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam
radijui ir televizijai (LRT) radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti
kainų pagrįstumą sąnaudomis.
Rezultatas. Nustatėme 864 684 Eur priemoką, kurią LRT turės sumokėti
Telecentrui.
RRT sprendimas
Atlikome VšĮ „Plačiajuostis internetas“ teikiamų sparčiojo plačiajuosčio
ryšio paslaugų tarifų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą.

Rezultatas. 2023 m. liepos 14 d. RRT Taryba patvirtino paslaugų tarifus – jie
nepasikeitė.
RRT sprendimas
Patvirtinome papildomas tarptinklinio ryšio priemokas operatoriui UAB
„Teledema“. 
Siekiant užtikrinti šalies viduje teikiamų elektroninių ryšių paslaugų tarifų
tvarumą, galimybė taikyti papildomus mokesčius tarptautinio tarptinklinio
ryšio paslaugoms (angl. „roaming“) nustatyta tik vienam Lietuvos mobiliojo
ryšio operatoriui – „Teledemai“ (RRT sprendimas). Gavę mobiliojo ryšio
operatoriaus „Teledema“ prašymą, įvertinome tarptautinio tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjo pateiktus skaičiavimus ir iš naujo nustatėme didžiausius
leistinus papildomus mokesčius jų paslaugų vartotojams keliaujant Europos
Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse. „Teledema“ galės taikyti
vartotojams tik tokio dydžio papildomus tarptinklinio ryšio mokesčius, kokių
reikia jų patiriamiems nuostoliams kompensuoti, siekiant užtikrinti
nacionalinių kainų stabilumą.
Rezultatas. Priemokos, palyginti su 2022 m., mažėjo apie 40 proc.
RRT sprendimas

Paviešinome Kokybės palyginimo įrankį.
Greta tradicinių konsultacijų RRT siekia suteikti vartotojams patogius ir veiksmingus įrankius,
kuriuos jie patys galėtų naudoti priimdami atitinkamus sprendimus:
Sukurtas el. ryšio paslaugų kokybės palyginimo įrankis
Informaciją apie ryšio stiprumą ir padengimą vartotojai ir kiti asmenys taip pat gali pasitikrinti
tinklalapyje https://placiajuostis.rrt.lt/.
Rezultatas. Įrankis suteikia galimybę naudotojui sužinoti ir palyginti, kokie interneto prieigos
paslaugų teikėjai konkrečiu, vartotojo pasirinktu adresu teikia atitinkamos kokybės
(greitaveikos) interneto prieigos paslaugas.  
Kokybės matavimai
23
Matavimai.rrt.lt tinklalapyje skelbiame
naujausius atliktų mobiliojo interneto
prieigos paslaugų matavimų rezultatus.
Prižiūrime ir užtikriname matuok.lt
tinklalapio veikimą bei atnaujinimą.

24
Renginiai
2023 m. balandžio 25 d. organizavome susitikimą su elektroninių ryšių rinkos dalyviais
„Gigabitinio ryšio plėtra: kur esame ir kur link einame“. Diskutavome, kaip paskatinti
plačiajuosčio ryšio plėtrą ir daiktų interneto paslaugas.
2023 m. spalio 20 d., minint Europoje kibernetinio saugumo mėnesį, organizavome
apvaliojo stalo diskusiją su mobiliojo ryšio operatorių, Lietuvos kriminalinės policijos biuro,
Lietuvos banko, Lietuvos pašto, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC), Valsty-
binės mokesčių inspekcijos (VMI) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro
atstovais, kurios metu aptarėme žalingų interneto resursų, apsimestinių skambučių bei SMS
užkardymo problematiką ir priemones.
Matavimai atliekami pagrindiniuose Lietuvos keliuose, miestuose bei keleivinio geležinkelio
maršrutuose.
Rezultatas. Tinklalapyje vartotojai gali palyginti trijų mobiliojo ryšio operatorių teikiamų
paslaugų kokybę.
2023 m. vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107–
202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. Duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m.,
taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s.
Galime matyti ir 5G technologijos plėtrą. Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu
su 4G, t. y. ne savarankišku režimu. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo,
kurį galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome. Delsos vertė išliko
panaši – 48–57 ms. Delsa rodo, kokios reakcijos – greitos ar lėtos – galima tikėtis iš
tarnybinės stoties atsakant į veiksmus, atliekamus vartotojo galinėje įrangoje, kuri teikia
turinį ar paslaugą.
Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka
tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė, nei
keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur
kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių.
Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ypač suprastėja arba
mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis
nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės
stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią
situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau
sklindančius dažnius.

Visuomenės saugumas
Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos yra ypatingos svarbos
objektai, kurių veiklos tęstinumas turi būti garantuotas
taikos ir karo metu. Didelių grėsmių akivaizdoje ryšiai yra
būtinasis resursas valstybei valdyti, gintis, visuomenei infor-
muoti ir apsaugoti.
25
Inicijavome ryšių atsparumą ir saugumą didinančių priemonių įgyvendinimą.
RRT inicijavo ir šiuo metu derina ryšių atsparumą, saugumą didinančių priemonių
įgyvendinimą, įskaitant esant ekstremalioms situacijoms apibrėžtos kokybės ryšio
teikimą visiems vartotojams; ryšio užtikrinimą pagalbos tarnybų darbuotojams ir
kitiems svarbiems abonentams; ryšio užtikrinimą svarbiuose objektuose; Lietuvos
gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos atnaujinimą, įtraukiant ryšius,
televiziją ir radiją į vieningą pranešimų kanalą; radijo dažnių valdymą.
Siekiame sukurti palankias sąlygas Lietuvoje išbandyti tradicinio antžeminio
mobilaus ryšio ir naujos kartos palydovinio ryšio tinklų hibridinį veikimą. Tema
aktuali saugumo, atsparumo kontekste, bei užtikrinant visiems vartotojams
kokybišką ryšį ir internetą.

Įvertinome 5G aprėptį.

2023 m. gruodį mobiliojo ryšio paslaugų gavėjai įvykdė galiojančius gigabitinio
ryšio plėtros reikalavimus. Palyginti su 2022 m.:
89,1%
5G aprėptis išaugo nuo 70,4%
iki
teritorijos
Elektroninių ryšių išteklių
valdymas
Užtikriname, kad elektroninių ryšių
ištekliai būtų naudojami efektyviai.
Kokybės matavimai
Siekdami suteikti galimybę vartotojams palyginti ir pasirinkti mobiliojo ryšio paslaugas
pagal jų poreikius atitinkantį kokybės lygį, skelbiame mobiliojo ryšio tinklų tikėtinas
aprėpties zonas ir teorinių spartos skaičiavimų zonas.
98,9%
Gyventojų aprėptis
išaugo nuo 90,9% iki
Aprėptys skelbiamos čia
Lietuvos radijo ir televizijos centrui leidome padidinti siųstuvų galią.
Dėl to skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo teritorinis padengimas
2023 m. padidėjo 0,2 procentiniais punktais (nuo 96,1% iki 96,3%).
Siekdami suteikti galimybę gyventojams padėti įvertinti skaitmeninės
antžeminės televizijos programų priėmimo galimybes, skelbiame tikėtinas,
teoriniais skaičiavimais paremtas aprėptis.
26

Išduoti leidimai:
151 leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla (tarp jų – 22 leidimai naujokams) ir 31
leidimas naudoti radijo šaukinius. Norintys tapti radijo mėgėjais turi išlaikyti RRT
rengiamus kvalifikacinius egzaminus. Pernai suorganizavome 36 egzaminus, iš jų 10 buvo
neišlaikyti.2023 m. pabaigoje į RRT registrą buvo įtraukti 745 radijo mėgėjai;
29 leidimai eksperimentiniams tikslams;
189 nauji leidimai naudoti laivų stotis, iš kurių 44 leidimai išduoti 5W stotims
supaprastinta tvarka užregistruojant laivo stotį. Metų pabaigoje galiojo 1074 leidimai
naudoti laivų stotis, iš kurių 327 leidimai išduoti 5W stotims supaprastinta tvarka
užregistruojant laivo stotį;
741 leidimas naudoti fiksuotosios tarnybos radijo stotis. Pagal radijo dažnių naudotojų
prašymus panaikinome 620 tokių leidimų;
105 nauji leidimai naudoti orlaivių stotis. Metų pabaigoje galiojo 828 tokie leidimai.
Išduoti 3 leidimai naujienų rinkimo Žemės stotims ir 1 leidimas GNSS signalo stiprinimui
patalpų viduje.
120 leidimų Sausumos judriosios ir fiksuotosios (iki 960 MHz) tarnybų vidaus radijo
ryšio tinklams, skiriant 225 radijo dažnius (kanalus).
Padidinus stočių galias Vilniuje, Šalčininkuose ir Švenčionyse, pietryčių
Lietuvos regiono tinklas ir jo aprėptis padidėjo 3,7 procentinio punkto (nuo
14,8% iki 18,5%). Pietryčių Lietuvos regiono tinklu transliuojamos šios TV
programos:   TVP Info, TVP Historia 2, TVP Polonia, TVP Wilno, TVP World,
Belsat TV, TVP Kultura 2, Nuta.TV, Power TV, TV3 Plus.
Radijo dažniai
Skiriame radijo dažnius, nustatome jų naudojimo sąlygas, kad būtų užtikrinta kuo
didesnė nauda vartotojams, išvengiama trukdžių, sudaromos sąlygos konkurencijai ir
inovacijų plėtrai.
27

Nustatėme radijo transliaciją vakarinėje Lietuvos dalyje iš Karaliaučiaus
srities nesukoordinuotu radijo dažniu.
Rusijos administracija nereagavo į mūsų reikalavimus nutraukti elektromag-
netinės spinduliuotės šaltinį. Įvertinome neteisėtos stoties veiklos poveikį
Lietuvos ir kaimyninių valstybių radijo stotims ir pateikėme siūlymus
kompetentingoms institucijoms dėl proporcingų techninių priemonių tokios
transliacijos atžvilgiu.
Užtikriname radijo dažnių naudojimo / radijo ryšio stočių ir orbitinių išteklių tarptautinę
apsaugą koordinuodami juos su kaimyninėmis šalimis bei notifikuodami tarptautiniuose
dažnių registruose.
Inicijavome Lietuvos radijo dažnių stočių statuso pakeitimą.
RRT iniciatyva bei pagal mūsų pateiktus argumentus ITU Radijo reguliavimo
taryba (RRB) pakeitė Lietuvos 11 radijo dažnių stočių, notifikuotų 3400–3600
MHz dažnių juostoje, statusą, kuris yra lygiavertis rusų karinių radijo ryšio
stočių atžvilgiu. Mūsų stotims buvo suteikta tarptautinė apsauga. Tai tapo
precedentu – ITU Biurui buvo pavesta paviešinti atitinkamo Radijo reglamento
straipsnio vykdymo procedūrą analogiškais tarptautinio koordinavimo
atvejais.
Kitų šalių notifikuojamų įrašų įtakos Lietuvos stočių veikimo zonai verti-
nimas.
Notifikavimui į Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą (ITU) buvo išsiųsti 709
belaidės plačiajuostės prieigos stočių įrašai. Šis skaičius, lyginant su 2022
metais, buvo didesnis beveik 6 kartus. 
Padidėjimas susijęs su sparčia 5G plėtra Lietuvoje. Siekiant šių stočių
tarptautinio pripažinimo, notifikavimui iš 3400–3800 MHz radijo dažnių
juostos pateikti 585 įrašai.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Siekiame rinkai užtikrinti geresnes dažnių naudojimo sąlygas Lietuvos teritorijoje ar
pasienyje su kaimyninėmis šalimis. Atnaujiname tarptautinius susitarimus, atsižvelgdami
į vyraujančias technologijas, ITU-R ir CEPT rekomendacijas.
28

Atnaujintas dvišalis susitarimas 3400–3800 MHz radijo dažnių juostoje su Latvijos
administracija, įtraukiant 5G NR sistemas.
Sukoordinuoti 2 radijo dažniai oreivystės antžeminėms stotims. Pakeistas 28
anksčiau sukoordinuotų oreivystės dažnių (kanalų) atskyrimo iš 25 kHz į 8,33 kHz
parametras.
Sukoordinuotos 3 judriosios tarnybos 790–862 MHz radijo dažnių juostoje stotys.
Išsiųstos paraiškos dėl 6 Lietuvos FM radijo stočių įtraukimo į Ženevos 1984
planą (GE84), išsiųsta 40 paraiškų dėl Lietuvos FM radijo stočių Įtraukimo į Pagrin-
dinį tarptautinį dažnių registrą (Master International Frequency Register, MIFR).
Notifikuotos 67 stotys VHF diapazone ir 10 judriosios tarnybos stočių 790–862
MHz radijo dažnių juostoje.
Koordinuodami bei įvertindami ITU tarptautiniuose dažnių registruose
skelbiamus kitų šalių įrašus apie veikiančias ar planuojamas diegti radijo ryšio
stotis, užtikriname lygiateisį spektro naudojimą bei išlaikome tarptautinę
apsaugą Lietuvoje plėtojamoms radijo ryšio sistemoms.  Suderintas radijo dažnių
naudojimas tarp šalių užtikrina galimybę teikti kokybiškas ryšio paslaugas bei
padeda išvengti trukdžių.
2023 m. atlikę elektromagnetinio suderinamumo skaičiavimus sukoordinavome ir
nustatėme priimtinas naudojimo sąlygas:
49 Lenkijos Respublikos ir 6 Latvijos Respublikos sausumos judriosios tarnybos
radijo stotims;
332 Lenkijos Respublikos ir 314 Latvijos Respublikos fiksuotosios tarnybos stočių;
30 palydovinių tinklų ir 7 Žemės stotims;
47 FM stotims ir 20 T-DAB stočių.
Neprieštarauta dėl 590 Baltarusijos Respublikos fiksuotosios tarnybos stočių veikimo.
29

Pateikėme komentarus tarptautiniuose registruose dėl:
127 judriosios tarnybos bazinių stočių;
909 kitų šalių Oreivystės radijo dažnių pateiktos koordinavimo paraiškų;
85 naujų kitų šalių planuojamų palydovinių tinklų ir sistemų potencialių trukdžių
Lietuvos antžeminėms sistemoms.
 Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Rusijos Federacijos stotys nekoordinuojamos.
Siekiame, kad būtų pakankamai nacionalinių ryšio numerių išteklių, reika-
lingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
Skyrėme 446 161 numerį. Numeriai buvo skirti vidutiniškai neviršijant 3 dar-
bo dienų termino.
Panaikinome teisę naudoti 113 354 numerius, 5 337 numeriai perleisti ki-
tiems naudotojams. Numerio perkėlimo paslauga sudaro galimybę varto-
tojui rinktis geriausias sąlygas galintį pasiūlyti operatorių.
Atlikome trumpų ryšio numerių naudojimo priežiūrą, Ryšio numerių skyrimo
taisyklėse nustatėme, kad trumpi numeriai per 3 mėnesius nuo teisės
naudoti atitinkamą numerį įgijimo dienos turi būti aktyvuoti. Patikrinome iš
18XX numerių serijos 86 numerius ir iš 19XXX numerių serijos 51 numerį.
Patikrinimas buvo atliekamas ieškant informacijos internete ir atliekant
tęstinius skambučius.
Rezultatas. Nustatyta 10 numerių, kurie nėra aktyvuoti tinkle, ir apie 18
numerių, kurių informacija apie jų veikimą ir tarifus neskelbiama. Po patikrinimo
5 trumpus numerius numerių naudotojai grąžino RRT kaip nenaudojamus ir 1
numeris buvo panaikintas už skolas. RRT susigrąžino 6 trumpus numerius,
kuriuos galės paskirti kitų paslaugų teikimui.
Numeracija
tiek numerių skyrėme 2023 metais
30

25
domenuose suteikėme
teisę naudoti Lietuvos
vardą
Panaikintų domenų
nebuvo.
3 d.d.
Teisė naudoti
Lietuvos vardą
domenuose buvo
skirta vidutiniškai
neviršijant
Domenai
Suteikiame teisę naudoti Lietuvos vardą domenuose, jei šis vardas naudojamas tinkamai,
deramai reprezentuojant Lietuvą internete.
Renginiai
Pasaulinė radijo ryšio konferencija
Dalyvavome kas ketverius metus vykstančioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC). Ji
atlieka esminį vaidmenį harmonizuojant spektro naudojimą pasaulyje. Harmonizavimu
siekiama užtikrinti masto ekonomiją, sukurti tvaraus ryšio ateitį ir palengvinti radijo dažnių
juostų planavimą, atsižvelgiant į skirtingų tarnybų poreikį bei augantį duomenų vartojimą.
Konferencijoje nustatomi tarptautiniai radijo ryšio valdymo principai, pagrindinės radijo ryšio
plėtros kryptys ir priimami sprendimai dėl ITU Radijo ryšio reglamento pakeitimų. ITU šalys
narės yra įsipareigojusios laikytis Radijo ryšio reglamento nuostatų.
2023 m. buvo sprendžiama dėl įvairių radijo ryšio technologijų tolesnio naudojimo pasauliniu
ar regioniniu mastu. Lietuvos vyriausybinė delegacija konferencijoje siekė užtikrinti, kad radijo
ryšį reglamentuojančios nuostatos sudarytų kuo geresnes sąlygas Lietuvos radijo dažnių
naudotojų poreikiams tenkinti. Vienas iš svarbiausių sprendimų Lietuvai – mūsų šalies
operatoriai 3600-3800 MHz galės plėtoti 5G tinklus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant
pasienio zonas.
31

Svarbiausi priimti sprendimai:
Konferencijoje judriojo radijo ryšio sistemoms (IMT) su galimybe diegti ir WiFi sistemas
paskirti dažniai iš 6425–7125 MHz juostos, tokiu būdu suteikiant papildomus 700 MHz
prie jau turimų. 2027 metų konferencijoje (WRC-27) numatyta išstudijuoti suderinamumo
sąlygas ir, esant teigiamam rezultatui, praplėsti šią juostą iki 7250 MHz, pridedant
papildomus 125 MHz. Šalys turės nuspręsti, kurią sistemą pasirinkti. Europa sprendimą
dėl IMT ar WiFi ketina priimti 2025 metais. 
Konferencijoje suteiktas aukštesnis (pirminis) statusas mobiliajai tarnybai 3600–3800
MHz dažnių juostoje, be jokių papildomų reguliacinių procedūrų registruojant stotis ITU
dažnių registre, jei judriojo radijo ryšio stočių energijos srauto tankio vertės virš
kaimyninių valstybių sienų neviršys tam tikros nustatytos ribos. Toks naujas reguliavimas
žymiai palengvins 5G tinklo plėtrą Lietuvoje šiame diapazone, lyginant su 3400–3600
MHz dažnių juosta, kurioje stočių registracija užtrukdavo iki 2 metų. Registracija ITU
dažnių registre suteikia stotims tarptautinę apsaugą. 
Televizijos transliavimo diapazone leista naudoti judriąją tarnybą antrine teise, t. y.
nekeliant trukdžių šalies televizijai ir atitinkamai apsaugant televiziją kaimyninėse šalyse.
Tam nustatytos elektrinio lauko ribinės vertės, kurių negalima viršyti virš kaimyninių šalių
sienų, ir reikalingas kaimyninės šalies sutikimas pagal Radijo reglamento procedūrą 9.21.
Numatyta, kad šio diapazono reguliaciniai pakeitimai galimi 2031 m. Kai kuriose arabų
šalyse leista naudoti judriąją tarnybą 614–694 MHz diapazone pirmine teise. Tai signalas
industrijai, kad vyksta 600 MHz dažnių juostos harmonizacija globaliu mastu. 
Globaliu mastu sutarta, kad bus leista naudoti žemės stotis orlaiviuose ir laivuose (ESIM)
– tai leis lėktuvuose ir laivuose užtikrinti kokybišką interneto ryšį ir pridės tiek rinkos
dalyviams, tiek reguliuotojams daugiau aiškumo, kaip reguliuoti ESIM nacionaliniu lygiu.
Priėmus Radijo asamblėjai naują rekomendaciją ITU-R M.2164 radijo mėgėjams įvesti tam
tikri spinduliuojamos galios ribojimai, siekiant apsaugoti radijo navigacijos tarnybas
1240–1300 MHz diapazone, užfiksavus žalingos interferencijos atvejus. 
Išlaikytos tos pačios apsaugos sąlygos tarptautiniuose vandenyse ir oro erdvėje NATO
naudojamoms sistemoms 4,8–4,99 GHz radijo dažnių juostoje.
Priimta rezoliucija dėl žalingųjų trukdžių palydovinės radionavigacijos tarnybai (RNSS)
mažinimo 1164–1215 MHz ir 1559–1610 MHz dažnių juostose, skatinanti:
taikyti būtinas priemones, kad būtų išvengta slopinimo įrenginių platinimo ir neteisėto
naudojimo, kurie sukelia arba gali sukelti žalingus trukdžius;
bendradarbiauti spektro reguliavimo institucijoms, oreivystės ir jūrų saugumą užtikri-
nančių institucijoms, siekiant sumažinti trukdžių riziką;
pranešti apie žalingų trukdžių atvejus pagal Radijo reglamento 15 straipsnį.
32

2023 metais nustatėme 137 pažeidimus (2022 m. – 994), iš kurių 119 dėl
neregistruotų bazinių stočių celių, 11 dėl savavališkai įrengtų mobiliojo ryšio
retransliatorių, 4 dėl turto apsaugos įrangos ir 3 dėl radijo relinės linijos naudojimo.
Matomas žymus pažeidimų sumažėjimas dėl aktyvesnio bendravimo su operatoriais,
kurie pradėjo atsakingiau registruoti bazinių stočių celes (2021 m. buvo nustatyta
1130 tokių pažeidimų).
Spektro ir įrenginių priežiūra
Vykdėme radijo dažnių stebėseną visoje Lietuvos teritorijoje.
Radijo spektro stebėsena yra svarbus radijo dažnių valdymo sistemos
komponentas, įgalinantis įvertinti realią spektro naudojimo būklę, kiek ir kur
spektras yra naudojamas arba yra laisvas, ar radijo dažnių naudotojai laikosi
jiems nustatytų dažnių naudojimo sąlygų. Vykdant stebėseną, taip pat
vertinama radijo trukdžių atsiradimo galimybė ir vykdoma nelegalių radijo
dažnių naudotojų paieška.
137
pažeidimai
Vykdėme radijo stebėseną NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje.
Užtikrinome sklandų renginio ryšių darbą 24 valandas per parą.
33
Siekiame kad radijo ryšiai veiktų be trukdžių, dažniai būtų naudojami pagal nustatytas
sąlygas, o įrenginiai atitiktų jiems keliamus reikalavimus.
Užtikrinome, kad vartotojus pasiektų aukštos kokybės radijo ir televizijos
transliuojamos programos
Atlikome 664 dažnio nuokrypio ir radijo dažnio moduliavimo galios matavimus
ir nustatėme 13 radijo dažnių (kanalų) naudojimą ne pagal nustatytas sąlygas.
Visi radijo stočių signalų parametrų neatitikimai buvo pašalinti per numatytą
laikotarpį – vieną mėnesį. 2022 m. buvo atlikti 758 tokie matavimai ir
nustatytas 31 naudojimas ne pagal sąlygas.

Ištyrėme 407 fizinių ir juridinių asmenų prašymus dėl radijo trukdžių.
2022 m. buvo atlikti 299 tyrimai, taigi skaičius išaugo 36 proc.
Didžioji dalis prašymų (202) gauta dėl radijo trukdžių mobiliojo ryšio bazinėms
stotims, jų kiekis, lyginant su 2022 metais, išaugo 109 procentais.
32 atvejais trukdžius sukėlė mobiliojo ryšio retransliatoriai, 20 – aktyvinės TV
antenos, 10 – mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai. Taip pat gavome 98
prašymus dėl radijo antžeminės televizijos programų priėmimo trukdžių
pašalinimo.
Vidutinis vieno trukdžio tyrimo laikas buvo 7 darbo dienos. Šis rodiklis labai
priklauso nuo to, kaip dažnai pasireiškia trukdžiai, kada pareiškėjas gali priimti
RRT darbuotojus pašalinti trukdžius, taip pat nuo tyrimo sudėtingumo ir kitų
aplinkybių. Pavyzdžiui, sudėtingesniais atvejais, kada trukdžiai pasireiškia retai
arba pareiškėjai negali priimti RRT darbuotojų, tyrimai užtrunka ir 20 darbo
dienų.
Atsižvelgdami į statistiką ir sumažėjusį neatitikimų skaičių, 2024 metais
planuojame per pusę sumažinti Lietuvos radijo ir televizijos matavimų skaičių.
Resursus ir daugiau dėmesio skirsime prevenciniams ir palyginamiesiems
matavimams pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Tikrinome, ar radijo ryšio tinklai ir stotys atitinka RRT nustatytas sąlygas.

Tikrinome, ar radijo ryšio tinklai ir stotys atitinka RRT nustatytas sąlygas. RRT
radijo ryšio tinklams ir stotims skirdama dažnius nustato taisykles,
reglamentuojančias, kaip šie dažniai turi būti naudojami, kad nesukeltų
trukdžių kitiems vartotojams. 
2023 metais atlikome 113 (2022 m – 120) vidaus radijo ryšio tinklų ir 16 (2022
m – 20) radijo ir televizijos transliavimo stočių planinių patikrinimų. Taip pat
atlikti neplaniniai patikrinimai – patikrinta 12 vidaus radijo ryšio tinklų (2022 m
– 12), 6 radijo (2022 m – 7) ir 4 televizijos (2022 m – 4) transliavimo stotys. Iš
viso buvo nustatyti 48 (2022 m – 40) įrengimo projekto neatitikčių arba radijo
dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų pažeidimai.
Nustatyti šie pažeidimai: siųstuvo efektyvioji spinduliuotės galia neatitiko
nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, neleistina stoties įrengimo
vieta, signalo parametrai neatitiko nustatytų normų, neleistinas radijo dažnis,
neleista arba netinkamai įrengta antena.
34

Mūsų išspręstų situacijų pavyzdžiai
Gavome pranešimą, kad yra fiksuojami orlaivių, kylančių ir besileidžiančių Vilniaus oro uoste,
pilotų radijo ryšio trukdžiai. Atlikome trukdžių paiešką ir nustatėme, kad trukdžių šaltinis –
juos generuojanti kambarinė TV antena Salininkuose. Ją išjungus, trukdžiai buvo pašalinti.
Vilniaus gyventojas skundėsi, kad jo automobilio signalizaciją veikia trukdžiai. Kaimynystėje
suradome radijo trukdžius sukeliantį prietaisą – nuolat 433,86 MHz radijo dažniu veikiantį
belaidį durų skambutį. Prietaisą išjungus, radijo trukdžiai išnyko.
Nustatėme net 3 trukdžių šaltinius vieno mobilaus ryšio operatoriaus bazinei stočiai
Šiauliuose. Juos skleidė bevielė kūdikio stebėjimo kamera, mobilaus ryšio kartotuvas ir
aktyvinė TV antena.
Vienas parduotuvių tinklas pranešė apie trukdžius elektroninių kainų etikečių įrangai vienoje
iš parduotuvių Vilniuje. Nustatėme, kad parduotuvės elektroninių kainų etikečių įranga
netinkamai veikia dėl stipraus elektromagnetinio lauko, kurį sukelia viešojo mobiliojo ryšio
bazinės stotys, įrengtos ant tos pačios parduotuvės stogo.
35

Vienas mobilaus ryšio operatorius Vilniuje fiksavo trukdžius LTE-900 dažnių juostoje.
Aptikome skaitmeninio pobūdžio plačiajuosčius signalus, kurių šaltiniai – keliose miesto
sankryžose veikiantys modemai, prie kurių buvo prijungtos vaizdo stebėjimo kameros.
Dar vieną trukdžių šaltinį operatoriaus bazinei stočiai išaiškinome Panevėžio rajone.
Nustatėme, kad trukdžius skleidžia   aktyvinė TV antena, naudojama prikabinamoje
turistinėje priekaboje, kuri įtampą gauna iš ūkinio pastato elektros maitinimo tinklo.
Radijo ryšio slopinimo įrenginių negalima nei naudoti, nei jų turėti – tai yra nelegalu
pagal Elektroninių ryšių įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą, išskyrus
atvejus, kai valstybės institucijos atlieka joms priskirtas funkcijas. Sulaukiame
prašymų iš Lietuvos policijos pareigūnų nustatyti, ar konfiskuotas įrenginys yra
radijo ryšio slopinimo įrenginys.
2023 m. atlikome 18 tyrimų, 2022 m. – 11. Surašėme administracinio nusižengimo
protokolus ir paskyrėme baudas šių įrenginių savininkams. Priėmėme nutarimus
konfiskuoti 10 radijo ryšio slopinimo įrenginių. Laboratorijoje išbandėme 21 tipo
radijo ryšio įrenginį, kurie buvo gauti iš teisėsaugos institucijų.
18
tyrimų
Tarptautinė veikla
Dalyvavome Baltijos radijo spektro stebėsenos specialistų susitikime, kur su Latvijos ir
Estijos kolegomis pasidalinome praktine matavimų ir trukdžių paieškos patirtimi.
Dalyvavome pasiruošime 2024 m. Olimpinėms žaidynėms Prancūzijoje, kurių metu tei-
ksime spektro priežiūros pagalbą Prancūzijos reguliavimo tarnybai ANFR.
Įrenginių rinkos priežiūra
Siekiame, kad elektriniai bei elektroniniai gaminiai, taip pat įranga, turinti elektrinių ar
elektroninių sudedamųjų dalių, atitiktų taikomus privalomus reikalavimus, užtikriname
tokios aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą.
36

RRT tapo pirmąja paskirtąja Europos Sąjungos radijo ryšio įrenginių ban-
dymų įstaiga.
Visos Europos Sąjungos šalys nuo šiol galės mūsų akredituotoje laboratorijoje
Kaune tikrinti rinkose parduodamus radijo ryšio įrenginius.
ES sprendimas
Vykdėme Lietuvoje parduodamų ir į Lietuvą įvežamų įrenginių rinkos prie-
žiūrą.
RRT laboratorijoje išbandėme 54 tipų radijo ryšio įrenginius ir 50 tipų
elektrinių bei elektroninių aparatų (2022 m. – 40 ir 40 tipų). Atlikę bandymus
pagal darniuosius standartus nustatėme, kad 44 proc. radijo ryšio įrenginių ir
44 proc. elektrinių bei elektroninių aparatų neatitiko techninių reglamentų
esminių reikalavimų (2022 m. neatitiktis atitinkamai sudarė 58 proc. ir 55
proc.).
2023 m. iš prekybos buvo pašalinti 7 tipų radijo ryšio įrenginiai (WiFi
stiprintuvas, PMR racija, radijo mikrofonas, radijo bangomis valdomi žaislai) ir
14 tipų elektriniai bei elektroniniai aparatai (sulčiaspaudė, šaldytuvai su
sensoriniu valdymu, LED lemputės ir maitinimo blokai). 2022 m. atitinkamai
pašalinti 14 ir 18 tipų gaminiai. Informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir
pašalintus iš prekybos gaminius paskelbėme bendrosios rinkos priežiūros
informacijos archyvavimo ir mainų bazėje (ICSMS), kad ir kitose šalyse būtų
išvengta šių reikalavimų neatitinkančių įrenginių tiekimo į rinką.
Per 2023 m. taip pat patikrinome 75 tipų radijo ryšio įrenginių ir 79 tipų
elektrinių bei elektroninių aparatų atitiktį techninių reglamentų
administraciniams reikalavimams (2022 m. – 60 ir 100 tipų). Nustatėme, kad
techninių reglamentų administracinių reikalavimų neatitiko 13 proc. patikrintų
gaminių (2022 m. – 14 proc.).
2023 metais pradėjome tikrinti radijo ryšio įrenginius ir elektrinius bei
elektroninius aparatus, parduodamus elektroninėse parduotuvėse. 2023 m.
patikrinome 50 tipų gaminius (25 tipų radijo ryšio įrenginius ir 25 tipų
elektrinių bei elektroninių aparatus) 16-oje elektroninių parduotuvių.
Nustatėme, kad 5 tipų radijo ryšio įrenginiai ir 10 tipų elektriniai bei
elektroniniai aparatai (30 proc. gaminių) neatitiko techninių reglamentų
administracinių reikalavimų. Šie gaminiai pašalinti iš prekybos.
37

Europos ir tarptautinei rinkai skirtų naujų gaminių patikra.
I-II ketv. privačių ūkio subjektų prašymu išbandėme 35 tipų (39 vnt.) naujus
elektrinius bei elektroninius aparatus. Iš jų 10 tipų aparatai neatitiko esminių
reikalavimų ir buvo užkirstas kelias jiems patekti į rinką.
Vykdėme ES šalių rinkos priežiūros kampaniją.
Suomijos reguliuotojo TUKES prašymu atlikome 10 tipų aparatų bandymus, iš
jų 7 neatitiko esminių reikalavimų, t. y. neatitiko darniuosiuose standartuose
nustatytų leistinųjų ribų. Sprendimą šalinti iš rinkos priėmė Suomijos regu-
liuotojas.
38

Skaitmeninių paslaugų
reguliavimas
Prižiūrime
patikimumo
užtikrinimo
paslaugų
rinką
39

Elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugos užtikrina saugias ir teisėtas
elektronines operacijas. Patikimumo užtikrinimo paslaugomis laikoma:
Elektroninių parašų ar
elektroninių spaudų
sertifikatų kūrimas
Interneto svetainės
tapatumo nustatymo
sertifikatų kūrimas
Elektroninių
laiko žymų
kūrimas
Elektroninių parašų ar
elektroninių spaudų
galiojimo patvirtinimas
Elektroninių parašų ar
elektroninių spaudų
ilgalaikė apsauga
Elektroninis
registruotas
pristatymas
Siekdami paskatinti Lietuvos gyventojus naudotis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, didelį
dėmesį skiriame patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrai, kad būtų užtikrinamas
visus reikalavimus atitinkančių, saugių ir patikimų paslaugų teikimas, taip pat elektroninio
parašo naudos ir patikimumo užtikrinimo paslaugų viešinimui, ypač tarp mažesnes pajamas
gaunančių ar vyresnio amžiaus asmenų.
Nuotolinis tapatybės nustatymas vaizdo priemonėmis
Priėmėme sprendimus, įtvirtinusius galimybę patikrinti fizinio asmens
tapatybę vaizdo priemonėmis ir taip sudarėme galimybę kvalifikuotiems pati-
kimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams diegti naujus technologinius
sprendimus, o patikimumo užtikrinimo paslaugų naudotojams patogesniu
būdu gauti kvalifikuotų sertifikatų išdavimo paslaugas. Pakeitimus inicijavome,
nes nauji pažangūs technologiniai sprendimai jau sudaro galimybę saugiai ir
patikimai nustatyti asmens tapatybę nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis
užtikrinant fiziniam dalyvavimui lygiavertį saugumą.
40
Asmens tapatybės ir papildomų specifinių požymių tikrinimo
išduodant kvalifikuotus sertifikatus tvarkos aprašas
Elektroninės atpažinties reglamentavimas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. tapome kvalifikuotos elektroninės atpažinties (eID)
paslaugos teikėjų priežiūros įstaiga. 2023 m. priėmėme šiai funkcijai vykdyti
būtinus teisės aktus.

Pranešimų apie patikimumo užtikrinimo paslaugų ir prižiūrimų
elektroninės atpažinties priemonių saugumo ir (ar) vientisumo
pažeidimus pateikimo tvarkos aprašas
Iki tol RRT prižiūrėjo tik patikimumo užtikrinimo paslaugas, tačiau 2023 m.
gegužę priėmus Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių
operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo pakeitimus, buvo nusta-
tyta pareiga RRT vykdyti ir eID teikėjų priežiūrą, nustatytas priežiūros modelis
bei įpareigojimas RRT priimti atitinkamus teisės aktus.
Priklausomai nuo elektroninės atpažinties priemonės išdavimo procedūrų,
techninių ir saugumo aspektų, eID priemonei galės būti priskirtas tam tikras
saugumo užtikrinimo lygis. Saugumo užtikrinimo lygiai pagal teisinį
reguliavimą Europos Sąjungoje yra trys – žemas, pakankamas ir aukštas. eID
priemonė, kuriai bus priskirtas aukštas saugumo užtikrinimo lygis, turės
didžiausią pasitikėjimą ir su tokia priemone fiziniams asmenims bus galimybė
gauti ypatingos svarbos viešąsias ir (arba) administracines paslaugas, pavyz-
džiui, ateityje balsuojant internetu ar naudojantis asmeninės skaitmeninės
dėklės (EU Digital Identity Wallet) aplikacija.
Kvalifikuotos elektroninės atpažinties priemonės išdavimo
paslaugos teikimo priežiūros tvarkos aprašas ir Elektroninės
atpažinties priemonių, naudojamų teikiant elektronines paslaugas,
saugumo užtikrinimo lygio pasirinkimo gairės
Prižiūrėjome patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjus.
Siekiame užtikrinti, kad patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai ir jų
teikiamos patikimumo užtikrinimo paslaugos atitiktų eIDAS reglamente ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai lemia
paslaugų kokybę ir skatina vartotojų pasitikėjimą bei norą naudotis
skaitmeninėmis paslaugomis.
2023 m. pabaigoje 7 skirtingų tipų (iš galimų 9) kvalifikuotas patikimumo
užtikrinimo paslaugas teikė 6 kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo
paslaugų teikėjai:  
2 kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus sudarantys paslaugų
teikėjai: Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos (ADIC) ir VĮ Registrų centras (VĮ RC).
2 kvalifikuotų elektroninių laiko žymų kūrimo paslaugas teikiantys
paslaugų teikėjai: UAB „BalTstamp“ ir VĮ RC.
41

1 kvalifikuotus elektroninio spaudo sertifikatus sudarantis paslaugų
teikėjas VĮ RC.
2 kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuotas galiojimo patvirtinimo
paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai: UAB „Dokobit“ ir UAB „Nevda“.
2 kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotas galiojimo patvirtinimo
paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai: UAB „Dokobit“ ir UAB „Nevda“.
1 kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuotas ilgalaikės apsaugos
paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas UAB „MIT-SOFT“.
1 kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotas ilgalaikės apsaugos
paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas UAB „MIT-SOFT“.
Įvertinome UAB „MIT-SOFT“ pranešimą apie ketinamas teikti kvali-
fikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas.
Suteikėme kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusą bei
teisę teikti kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų
kvalifikuotas ilgalaikės apsaugos paslaugas
Įvertinome kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų veiklos
procesus.
Įvertinę UAB „Baltstamp“, Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus
reikalų ministerijos (ADIC) ir VĮ Registrų centro veiklos procesus (privalomas
auditas atliekamas kas 2 metus), taip pat UAB „Dokobit“, ADIC ir VĮ Registrų
centro teikiamų kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo
pakeitimus, po paslaugų teikėjų atliktų atitinkamų patikslinimų patvirtinome
šių paslaugų teikėjų ir jų teikiamų kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo
paslaugų atitiktį keliamiems reikalavimams.
Įvertinome Registrų centro pasiūlytą naują technologinį sprendimą.
Įvertinę VĮ Registrų centro siūlomo naujo technologinio sprendimo saugumo ir
patikimumo aspektus, suteikėme įmonei teisę platinti kvalifikuotus elek-
troninio parašo ir elektroninio spaudo sertifikatus naudojant mobiliąją
programėlę LT ID, kuri skirta valdyti kvalifikuoto elektroninio parašo ir spaudo
kūrimo duomenims bei sertifikatams nuotoliniu būdu.
42

Pašto paslaugų reguliavimas
Vykdome kokybišką pašto paslaugų teikimo priežiūrą, užtikrindami
efektyvią konkurenciją pašto sektoriuje, prieinamas ir tinkamos kokybės
universaliąsias pašto paslaugas, kurios būtų teikiamos visoje Lietuvoje.
43

Pirmą kartą atlikome apklausą apie aplinkos tvarumo praktikas pašto
sektoriuje.
Iš apklaustų teikėjų tik nedidelė jų dalis, t. y. 20 proc., atsakė, kad aplinkos
tvarumo klausimas yra vienas iš esminių jų įmonės įvardintų tikslų ir
įsipareigojimų bendruomenei. Šie teikėjai, tarp kurių daugiausia – didžiųjų
pašto sektoriaus įmonių, yra nusistatę ambicingus aplinkos tvarumo tikslus ir
labai konkrečius veiksmų planus, skelbia visuomenei su tvarumu susijusią
informaciją, yra nusistatę aplinkos tvarumo rodiklius ir pasitvirtinę metodikas,
kaip juos skaičiuoja. Jų taikomos aplinkos tvarumo praktikos yra itin
kompleksiškos, sistemingai taikomos ir inovatyvios.
Dar 36 proc. visų atsakiusių, daugiausia – vidutinės pašto sektoriaus įmonės,
teigia savo veikloje pasitvirtinusios tam tikrus aplinkos tvarumo veiksmų
planus, taip pat taiko kai kurias aplinkos tvarumo praktikas, tačiau daugeliu
atveju tik iš dalies ar fragmentiškai.
Didžioji dalis, net 44 proc. visų atsakiusių, daugiausia – mažos ir iš dalies
vidutinės pašto sektoriaus įmonės, atskleidė, kad nėra nusistačiusios aplinkos
tvarumo tikslų ir iš esmės jokios aplinkos tvarumo praktikos netaiko. Šiai
įmonių grupei tai nėra svarbus ar prioritetinis klausimas, be to, aplinkos
tvarumo programoms vykdyti jos gali ir neturėti pakankamai finansinių
resursų.
RRT taip pat inicijavo Pašto įstatymo pakeitimus, tarp kurių – ir pašto paslaugų
teikėjų įpareigojimas teikti informaciją apie taikomas aplinkos tvarumo
praktikas.
20%
36%
pašto pašto sektoriaus įmonių
atsakė, kad aplinkos tvarumo
klausimas yra vienas iš esminių
jų įmonės įvardintų tikslų ir
įsipareigojimų bendruomenei.
pašto sektoriaus įmonių
teigia savo veikloje
pasitvirtinusios tam
tikrus aplinkos tvarumo
veiksmų planus.
44
44%
pašto sektoriaus įmonių
nėra nusistačiusios
aplinkos tvarumo tikslų ir
iš esmės jokios aplinkos
tvarumo praktikos netaiko.

Skyrėme AB Lietuvos paštui 184,5 tūkst. Eur baudą už universaliosios
pašto paslaugos (UPP) tarptautinių siuntų kokybės rodiklių nevykdymą.
Įvertinę AB Lietuvos pašto pateiktus 2022 m. universaliosios pašto paslaugos
kokybės rezultatų duomenis, nustatėme, kad AB Lietuvos paštas neįvykdė
tarptautinėms pirmenybinėms korespondencijos siuntoms nustatytų kokybės
reikalavimų. Pagal Susisiekimo ministerijos nustatytus kokybės reikalavimus,
trečią darbo dieną po išsiuntimo bendrovė turi pristatyti 85 proc. tarptautinių
pirmenybinių korespondencijos siuntų, o penktą darbo dieną – 97 proc.
pirmenybinių korespondencijos siuntų. Vertinimo metu AB Lietuvos pašto
rezultatai atrodė taip: D+3 importas siekė 7,7 proc., eksportas – 2,5 proc.; D+5
importas siekė 33,9 proc., eksportas – 17,0 proc. Pastaruosius kelerius metus,
RRT duomenimis, AB Lietuvos pašto tarptautinių pirmenybinių
korespondencijos siuntų, siųstų tarp ES valstybių narių, kokybės rezultatai
nuosekliai prastėjo.
Palyginus AB Lietuvos pašto kokybės rodiklius su Estijos, Latvijos ir Lenkijos
kokybės rodikliais, matyti, kad iš Lietuvos siunčiamos korespondencijos
siuntos į ES valstybes nares vidutiniškai keliavo 16 proc. ilgiau nei
korespondencijos siuntos, siunčiamos iš Lenkijos, 43 proc. ilgiau nei
korespondencijos siuntos, siunčiamos iš Estijos, ir net 49,5 proc. ilgiau nei
korespondencijos siuntos, siunčiamos iš Latvijos. Į kai kurias ES valstybes nares
korespondencijos siuntos iš Lietuvos keliavo ilgiau nei 10 dienų, pavyzdžiui, į
Bulgariją, Čekiją, Daniją, Suomiją, Rumuniją, Ispaniją, o į Kiprą keliavo apie pusę
mėnesio, t. y. 14,8 dienos.
Nustatėme, kad AB Lietuvos paštas 2022 m. teikdamas universaliąją pašto
paslaugą pažeidė Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą,
nevykdydamas Susisiekimo ministerijos nustatytų kokybės reikalavimų (AB
Lietuvos paštas neįvykdė tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų,
siųstų tarp ES valstybės narių, kokybės reikalavimų), už kurio pažeidimą Pašto
įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatytas sankcijos taikymas.
Rengėme Pašto įstatymo, kuris nebuvo atnaujintas 10 metų, pakeitimo
projektą.
Galiojanti Pašto įstatymo redakcija buvo priimta prieš 10 metų ir nuo to laiko
šis įstatymas nebuvo iš esmės peržiūrėtas. Siūlomais pakeitimais yra siekiama
užtikrinti, kad Pašto įstatyme nustatytas reglamentavimas atitiktų
ekonomines, socialines, technologines rinkos aplinkybes, pašto paslaugos
naudotojų poreikius ir šios paslaugos teikimo tendencijas, būtų technologiškai
neutralus ir sudarytų galimybes inovacijų plėtrai ir skaitmenizavimui.
RRT tarybos sprendimas
45

Parengėme tris išvadas dėl kompensacijų Lietuvos paštui iš valstybės
biudžeto už 12,7 mln. Eur:
2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikėme išvadą dėl 2022 m. periodinių leidinių
pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos
teikimo nuostolių;
2023 m. gruodžio 6 d. pateikėme išvadą dėl periodinių leidinių pris-
tatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir
vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenume-
ratoriams paslaugos teikimo nuostolių už 2023 m. I pusm.;
2023 m. gruodžio 19 d. pateikėme patikslintą išvadą dėl 2022 m.
periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenume-
ratoriams paslaugos teikimo nuostolių.
Atlikome Lietuvos pašto sąnaudų apskaitos sistemos patikrinimą. 2023 m.
gruodžio 7 d. buvo pabaigtas auditas.
Nustatėme, kad Lietuvos pašto 2022 metais naudota sąnaudų apskaitos
sistema ir už 2022 m. parengta bendrovės metinė ataskaita iš esmės atitinka
teisės aktų reikalavimus. Deja, Lietuvos paštas neatliko Pašto skirstymo depar-
tamento darbo laiko normų matavimų, todėl negalėjome įsitikinti, kad
sąnaudų paskirstymo nešikliai, paremti minėto departamento darbo laiko
normatyvų duomenimis, yra nustatyti tinkamai.
Siekdami užtikrinti RRT reguliuojamųjų paslaugų, kurių naudotojai yra visi
Lietuvos gyventojai, tarifų pagrindimą faktiškai patiriamomis sąnaudomis,
kreipėmės į Lietuvos paštą dėl patikrinimo metu nustatytų neatitikimų ir
rekomendacijų įgyvendinimo. Lietuvos paštas buvo įpareigotas pašalinti
sąnaudų apskaitos sistemos trūkumus ir pateikti rekomendacijų įgyvendinimo
planą.
Lietuvos paštas kreipėsi į mus su prašymais kompensuoti 2022 m. periodinių
leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos
teikimo nuostolius ir 2023 m. I pusmečio periodinių leidinių pristatymo kaimo
gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai
apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos teikimo
nuostolius.
Išnagrinėję pateiktą informaciją ir kitus duomenis nustatėme, kad bendrovės
prašomas nuostolių už 2022 m. dydis yra koreguotinas. Tyrimų išvadas
pateikėme Susisiekimo ministerijai. Lietuvos pašto prašomi kompensuoti
periodinių leidinių teikimo nuostoliai kasmet didėja.
46

2022 m. ir 2023 m. I pusmetį periodinių leidinių nuostoliai buvo 11,4 proc.
didesni, palyginti su 2021 m. ir 2022 m. I pusmečio nuostoliais. Tai lemia
pristatomų periodinių leidinių sąnaudų didėjimas ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu tvirtinami periodikos tarifai, kurie yra gerokai mažesni
nei periodikos teikimo sąnaudos.
Patvirtinome nuo 2024 m. sausio 1 d. taikomus naujus universaliosios
pašto paslaugos (UPP) didžiausius tarifus.
Įvertinome Lietuvos pašto prašymą kelti didžiausius universaliosios pašto
paslaugos (UPP) tarifus ir priėmėme sprendimą padidinti galimą taikyti
Lietuvoje siunčiamų korespondencijos siuntų tarifų maksimalią ribą
vidutiniškai apie 22 proc., siuntinio tarifų maksimalią ribą sumažinti 10 proc. už
vnt., bet padidinti 56 proc. už kg, atsižvelgiant į Lietuvos pašto 2022 m.
patirtas teikimo sąnaudas. Tokį sprendimą lėmė mažėjantis UPP kiekis ir
augančios paslaugos teikimo sąnaudos, kurios neigiamai veikia Lietuvos pašto
finansinį stabilumą.
Atlikome universaliosios pašto paslaugos teikėjo AB Lietuvos pašto tinklo
vertinimą.
Nustatėme, kad iš 6 universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo
charakteristikų reikalavimų 3 reikalavimai yra tenkinami, 2 reikalavimai
netenkinami nežymiai arba gali būti vertinami kaip atitinkantys išimtį, 1 rei-
kalavimas yra netenkinamas.
Dėl RRT atlikto universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo
charakteristikų vertinimo informuotas AB Lietuvos paštas (su įpareigojimu
įsteigti dviejose vietovėse pašto paslaugos teikimo vietas, peržiūrėti 81
kaimiškąją vietovę) ir Susisiekimo ministerija (su siūlymu peržiūrėti tinklo
charakteristikų reikalavimus ir atlikti pakeitimus).
2023 m. gruodžio mėn. AB Lietuvos paštas pagal RRT nurodymus įsteigė 2
trūkstamas pašto paslaugos teikimo vietas Mickūnų ir Šatrininkų seniūnijose,
Vilniaus raj.
47

Organizavome konferenciją „Pašto sektoriaus transformacija ir ateities perspektyvos“.

2023 m. gegužės 30 d. konferencijoje diskutavome dėl iššūkių, prisitaikant prie pašto rinkos.
Pastaraisiais metais Lietuvos, kaip ir visos Europos, pašto rinka patyrė didelių pokyčių,
kuriuos paskatino technologijų pažanga ir didėjanti konkurencija, skaitmeninių technologijų ir
alternatyvių informacijos siuntimo kanalų plėtra.
Diskutuota apie pašto sektoriaus ateitį, koncentruojantis į tvarius bei inovatyvius techno-
loginius ir verslo sprendimus. Pristatytos e. komercijos tendencijos Europoje ir pasaulyje,
vykdoma modernizacija logistikos srityje, nauji ir inovatyvūs tvarumo ir saugumo sprendimai
pašto sektoriuje, taip pat ateities technologijos – dronų veiklos reglamentavimas.
Renginiai
48
Peržiūrėti įrašą

Geležinkelių transporto
paslaugų reguliavimas
Vykdome geležinkelių rinkos stebėseną, reguliuodami ir prižiūrėdami
geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių
operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklą. Siekiame, kad būtų
sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai ir plėtrai geležinkelių
transporto paslaugų srityje.
49

Įtvirtinome geležinkelių transporto rinkos dalyvių teikiamų ataskaitų
turinį ir tvarką.
Priėmėme sprendimus, teisiškai įtvirtinusius viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų
įrenginių operatorių periodinių ataskaitų apie geležinkelių transporto veiklą
teikimo RRT turinį ir tvarką. Tai leis visiems geležinkelių transporto rinkos
dalyviams aiškiai žinoti informacijos teikimo periodiškumą ir vienodai suprasti
teikiamos informacijos turinį.
Pirmą kartą parengėme geležinkelių sektoriaus metinę ataskaitą.
Ataskaitos pagrindu vykdoma geležinkelių transporto rinkos stebėsena. 2022
m. krovininiais traukiniais Lietuvos geležinkelių tinklu iš viso buvo pervežta 38
proc. mažiau krovinių nei 2021 m. Toks reikšmingas pokytis rodo, kad krovinių
vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugų rinka buvo itin paveikta Europos
Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų taikomų ekonominių sankcijų
Baltarusijai bei 2022 m. vasario mėn. Rusijos Federacijos pradėto karo
Ukrainoje. 2022 m. traukiniais buvo pervežta 4,69 mln. keleivių, t. y. 1,21 mln.
arba 35 proc. daugiau nei 2021 m. 2022 m. vietiniais maršrutais buvo
nuvažiuota 47 proc. daugiau keleivio km nei 2021 m., tarptautiniais maršrutais
– 22 proc. keleivio km daugiau nei 2021 m.
Rekomendacijos
Informacijos teikimo geležinkelių transporto rinkos
reguliuotojui taisyklės
Geležinkelių transporto rinkos dalyviams naujos
taisyklės: kaip ir kokią informaciją skelbti
Daugiau informacijos apie Lietuvos geležinkelių
transporto paslaugų rinką 2022 m.
Parengėme ir paskelbėme rekomendacijas geležinkelių paslaugų įrenginio
aprašui.
Parengėme ir paskelbėme rekomendacijas geležinkelių paslaugų įrenginio
aprašui, kurios padės geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams paprasčiau
įgyvendinti jiems skirtus įpareigojimus ir užtikrins skaidrumą bei prieinamumą
potencialiemsnaudotojams.
50

RRT direktoriaus 2022-04-13 įsakymas
RRT tarybos sprendimas
RRT tarybos sprendimas
Antrą UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą gavome dėl užmokesčio už skirtus,
bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Skundą
pripažinome nepagrįstu. Palikome galioti viešosios geležinkelių infrastruk-
tūros valdytojo įsakymą, kuriuo apskaičiuotas UAB „Gargdžų geležinkelis“
mokėtinas užmokestis, taip skatinant vežėjus laiku atsisakyti nereikalingų
skirtų pajėgumų, kad infrastruktūra būtų naudojama efektyviai.
Baigėme tyrimą dėl geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamų paslaugų
užmokesčių.
Įpareigojome AB „LTG Infra“ perskaičiuoti 2021–2022 m. dalies geležinkelių
paslaugų įrenginiuose teiktų paslaugų tarifus. Po RRT sprendimo 2023 m. „LTG
Infra“ grąžino 2,4 mln. Eur geležinkelių paslaugų įrenginių naudotojams.
Išnagrinėjome du vieno vežėjo skundus dėl geležinkelių infrastruktūros
valdytojo veiksmų.
Vieną UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą gavome dėl užmokesčio už
naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra perskaičiavimo. Nusprendėme,
kad skundas yra nepagrįstas ir vežėjui 1508 Eur nepriemoka už naudojimąsi
viešąja geležinkelių infrastruktūra apskaičiuota pagrįstai.
2023 m. kovo 29 d. organizavome konferenciją geležinkelių transporto rinkos dalyviams,
kurioje aptarėme, kokia ateitis laukia geležinkelių transporto sektoriaus bei kokie
pokyčiai yra numatomi. Įžvalgas plačiau pristatėme ne tik mes, bet ir LR susisiekimo
ministerijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atstovai.
2023 m. gruodžio 12 d. organizavome susitikimą su geležinkelių transporto rinkos
dalyviais, kurio metu pristatėme Europos Komisijos iniciatyva parengtas geležinkelių
infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir eismo organizavimo Europos Sąjungos geležinkelių
tinkle pakeitimo projektą. Susitikimo dalyviai pasidalino jiems kylančiomis abejonėmis ir
numatomais galimais sunkumais dėl naujo reguliavimo.
Renginiai
51

Vartotojų apsauga
Vartotojų
konsultavimas
Ginčų
nagrinėjimas
Vartotojų
apsauga
internete
52

pasitvirtinę
pranešimai
65%
pranešimų daugiau
nei 2022 metais.
pranešimai persiųsti įvairių
šalių interneto paslaugų
teikėjams, svetainių
savininkams, socialinių
tinklų valdytojams
643
Ištyrėme 2516 interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gautus prane-
šimus apie žalingą ir draudžiamą turinį internete.
RRT interneto karštąja linija „švarusinternetas.lt“ gauta 2516 pranešimų apie
draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį inter-
nete. Palyginti su 2022 metais, pranešimų skaičius padidėjo 65 proc.
Iš pasitvirtinusių pranešimų 643 apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus
persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms, tarptautinės interneto
karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. Dar 184 pranešimai persiųsti įvairių
šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų
valdytojams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų svetainėse ar
tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų
kuo skubiau pašalintas.
Vartotojų apsauga internete
Siekdami, kad vartotojai, ypač vaikai ir nepilnamečiai,
būtų apsaugoti nuo žalingo turinio internete, prižiū-
rime, kaip naudojamos žalingo turinio filtravimo ir žy-
mėjimo priemonės, nagrinėjame pranešimus apie ža-
lingą ir draudžiamą turinį internete.
2516
gauti pranešimai apie draudžiamą
skleisti ar neigiamą poveikį
nepilnamečiams darantį turinį internete
184
53

Įtarus draudžiamą skleisti turinį Lietuvos tarnybinėse stotyse, 34 pranešimai
persiųsti tolesniam tyrimui Policijos departamentui, o 32 pranešimai, įtarus
neigiamą poveikį nepilnamečiams, persiųsti tolesniam tyrimui Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybai.
2023 m. pasirašėme ilgalaikį susitarimą su Policijos departamentu dėl bendra-
darbiavimo vykdant interneto karštosios linijos funkcijas
Rūpinamės, kad viešųjų kompiuterių tinkle prieigos teikėjai naudotų žalin-
go turinio filtravimo priemones.
Mūsų pastangų rezultatas – privalomųjų neigiamą poveikį nepilnamečiams
darančios viešosios informacijos filtravimo priemonių naudojimo augimas.
Nuolat teikiame ugdymo įstaigoms ir bibliotekoms konsultacijas, skelbiame
savo rekomendacijas interneto turinio filtravimo priemonių įdiegimo,
pasirinkimo ir naudojimo klausimais, vertiname ir aprobuojame interneto
turinio filtravimo priemones.
16%
Per metus informaciją pateikusių respondentų, naudojančių priva-
lomąsias filtravimo priemones, dalis nežymiai išaugo: 2022 m. priva-
lomąsias filtravimo priemones naudojo 74 proc. atsakymus patei-
kusių įstaigų, 2023 m. – 75 proc
Respondentų, kurie naudoja kitas, RRT neaprobuotas, filtravimo
priemones, skaičius išaugo: 2022 m. – 12 proc., 2023 – 16 proc.
75%
54

Įvertinome 68 348 potencialiai žalingo turinio vaizdus.
2022 m. pasirašėme ilgalaikę sutartį ir bendradarbiavimo susitarimą su
Kanados nevyriausybine organizacija „Canadian Centre for Child Protection“
prisijungėme prie tarptautinio projekto „Arachnid“, skirto kovai su itin jautriu
ir visose pasaulio šalyse draudžiamu turiniu – vaikų seksualinio išnaudojimo
vaizdais. Per metus dalyvaudami šiame projekte įvertinome 68 348
potencialiai žalingo turinio vaizdus.
Tapome socialinio tinklo „Discord“ patikimu pranešėju.
Kaip pasauliniame interneto tinkle, taip ir „Discord“ socialiniame tinkle yra
draudžiama vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga (CSAM), seksualinis
nepilnamečių viliojimas, neapykantos kalba, smurtą, savęs žalojimą ir
savižudybę skatinanti ir kt. informacija. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu
RRT ekspertai, gavę vartotojų pranešimus, pagal nustatytas procedūras
kreipsis į šį socialinį tinklą, kad informacija būtų kuo skubiau pašalinta.
„Discord“ įsipareigojo RRT pranešimus tirti skubos tvarka.
55

Visuomenės
konsultavimas ir
edukacija
Siekiame, kad mūsų reguliuojamų rinkų paslaugų
vartotojai žinotų pagrindines šių paslaugų teikimo
sąlygas, savo teises ir galėtų priimti geriausiai jų
interesus atitinkančius sprendimus ir efektyviai įgy-
vendinti bei ginti savo teises.
dėl el. ryšių paslaugų
56
Inicijavome projektą „Nė vienas nėra pamirštas“, skirtą senjorų skaitme-
ninei įtraukčiai didinti.
2023 m. pradėjome projektą, kurio metu raginame Lietuvos bendruomenes
aktyviai įsitraukti ir didinti savo narių skaitmeninius įgūdžius. Spalio 30 dieną
LR Prezidentūroje oficialiai paskelbta šio projekto pradžia. Renginyje dalyvavo
ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Generalinė sekretorė Doreen
Bogdan-Martin.
Tarptautinės organizacijos įtraukia visuomenės amžėjimą ir jo keliamus
iššūkius į savo darbotvarkes. Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų
pasiekti, kad 80 proc. suaugusiųjų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
Tačiau šiuo metu skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas rodo, kad
keturiems iš dešimties suaugusiųjų jų trūksta. Tarp ES visuomenei keliamų
skaitmeninių tikslų – pasitikėjimas skaitmeniniais produktais ir paslaugomis
internete, gebėjimas atpažinti dezinformaciją ir bandymus sukčiauti,
sugebėjimas apsiginti nuo kibernetinių iššūkių ir sukčių.
Projekto metu organizuojamos dirbtuvės Trečiojo amžiaus universiteto
senjorams. Pirmąsias dirbtuves apie saugų elgesį internete, elektroninį parašą
ir vartotojų teises, kuriose dalyvavo 150 senjorų, suorganizavome Klaipėdoje
2023 m. gruodį.

Tapome projekto „Vilnius yra mokykla“ dalyviais.
Vedėme 10 pamokų moksleiviams apie saugų internetą ir telekomunikacijas
daugiau nei 300 moksleivių, skaitėme dvi paskaitas KTU apie pašto ir geležin-
kelių reguliavimą (20 studentų).
Organizavome Saugesnio interneto dieną
RRT buvo vienas iš pagrindinių Saugesnio interneto dienos (SID 2023) renginio organizatorių.
2023 m. vyko konferencija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje „Vaikas +
ekranas + mokykla = ?“, kuri taip pat buvo tiesiogiai transliuojama ir internetu. Renginio temą
įkvėpė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas apie vaikus ir ekranus. Projekto
vadovė prof. dr. Roma Jusienė teigia, kad perteklinis ekranų naudojimas ir įtraukus inter-
netas turi neigiamą poveikį ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.
Renginiai
57

išnagrinėtų vartotojų
kreipimųsi dėl elektroninių
ryšių paslaugų teikimo
58
Siekiame, kad mūsų reguliuojamų rinkų paslaugų naudotojai žinotų pagrindines šių
paslaugų teikimo sąlygas, savo teises ir galėtų priimti geriausiai jų interesus atitin-
kančius sprendimus, taip pat objektyviai ir operatyviai nagrinėjame vartotojų ir kitų
elektroninių ryšių ir pašto paslaugų naudotojų ginčus su šių paslaugų teikėjais.
Konsultacijos
Suteikėme:
65 konsultacijas patikimumo užtikrinimo paslaugų, e. parašo ir e. atpažinties klausimais
(2022 m. – 55 konsultacijos);
401 konsultaciją socialinių tinklų naudotojams (2022 m. – 343)
59 konsultacijas saugesnio naudojimosi internetu (2022 m. – 69)
apie 1700 konsultacijų el. ryšių klausimais ir apie 300 konsultacijų pašto klausimais.
Ginčų nagrinėjimas
Elektroninių ryšių vartotojai
Vidutinė vartojimo ginčų neteisminio sprendimo
procedūros trukmė (teisės aktuose nustatytas 90
kalendorinių dienų terminas):
> 11 000 Eur
50 d.
2022 m.
380
189
34
10
Vartotojų reikalavimai buvo patenkinti (ar iš dalies patenkinti)
arba situacijos su paslaugų teikėjais išsisprendė taikiai
Vartotojų reikalavimai buvo atmesti
Suteiktos išsamios konsultacijos raštu
50 d.
2023 m.
Bendra suma, kuri po RRT sprendimo ar
šalims taikiai susitarus buvo kompensuota
158
Ginčų nagrinėjimas nutrauktas, paaiškėjus, kad
kilęs ginčas nėra priskirtas RRT kompetencijai

išnagrinėtų vartotojų
kreipimusis dėl pašto
paslaugos
Pašto paslaugos vartotojai
Vidutinė pašto ginčų nagrinėjimo trukmė
(teisės aktuose nustatytas 90
kalendorinių dienų terminas):
4 000 Eur
50 d.
2022 m.
140
89
38
2
Reikalavimai buvo atmesti
Nutrauktas nagrinėjimas, paaiškėjus,
kad ne RRT kompetencija.
Suteiktos išsamios konsultacijos raštu
63 d.
2023 m.
Bendra suma, kuri po RRT sprendimo ar
šalims taikiai susitarus buvo kompensuota
Beveik
15
Vartotojų reikalavimai buvo patenkinti (ar iš dalies
patenkinti) arba situacijos išsisprendė taikiai.
Vartojimo ginčų pavyzdžiai
Elektroninių ryšių paslaugos. Į mus kreipėsi vartotoja dėl ginčo su mobiliojo ryšio
operatoriumi „Tele2 Lietuva“. Ji 2023 m. vasario 17 d. nutraukė iki tos pat dienos, t. y. vasario
17 d., pabaigos galiojusią su operatoriumi pasirašytą sutartį.
Kadangi sutartis buvo nutraukta nepasibaigus jos galiojimo laikui, operatorius vartotojai
pritaikė netesybas už visą sutarties laikotarpį – pateikė 87,94 Eur sąskaitą už sutarties
nutraukimą, t. y. pareikalavo atsiskaityti už įrangą ar suteiktas nuolaidas.
59

Vartotoja kreipdamasi į mus reikalavo sumažinti netesybas. Pradėjus spręsti ginčą, vartotoja
mus informavo, kad su „Tele2 Lietuva“ pavyko susitarti – ginčas buvo išspręstas taikiai,
operatorius nebeprašė iš vartotojos atlyginti 87,94 Eur netesybų.
Pašto paslaugos. Kreipėsi vartotoja, kurios teigimu, „Omniva LT“ nepristatė pašto siuntos per
viešai interneto svetainėje deklaruojamą vienos darbo dienos terminą. Taigi, vartotoja
reikalavo atlyginti patirtą žalą.
Vasario 27 d. vartotoja siuntė gavėjui svarbią siuntą, kuri dingo, todėl siuntos turinį pati
vartotoja turėjo vežti siuntos gavėjui iš Vievio į Kėdainius. Ji patyrė 26 Eur išlaidas už kurą.
Vartotojos teigimu, vėliau siunta atsirado ir buvo pristatyta gavėjui po 10 dienų nuo
išsiuntimo, tačiau gavėjui siunta buvo nebereikalinga. Dėl to jis siuntą išsiuntė atgal vartotojai,
o vartotoja gavėjui grąžino siuntimo išlaidas – 4,49 Eur.
Vartotoja pateikė teikėjai pretenziją, teiraudamasi dėl patirtų išlaidų už kurą ir siuntos
grąžinimą atlyginimo, pretenzijoje pažymėdama, kad teikėja skelbia, jog pašto siuntas pristato
per 1 dieną, o ginčo atveju siuntos pristatymas užtruko 10 dienų.
„Omniva LT“ nesutiko tenkinti vartotojos reikalavimo, kaip argumentus nurodydama, jog nors
ir užtrukus siunta visgi buvo pristatyta, o netiesioginės išlaidos nėra kompensuojamos.
Išnagrinėję ginčo aplinkybes, nusprendėme patenkinti vartotojos reikalavimus, t. y. atlyginti
vartotojos patirtas kuro ir siuntos siuntimo išlaidas – iš viso 30,49 Eur.
60

Valstybės registrų ir
informacinių sistemų
tvarkytojų teikiamų
paslaugų įkainių priežiūra
Atlikome atlyginimo už duomenų teikimą ir registro
objekto registravimą dydžių apskaičiavimo priežiūrą –
teikėme išvadas dėl apskaičiuotų įkainių pagrįstumo
sąnaudomis ir dėl prašomų kompensuoti sąnaudų, patirtų
neatlygintinai teikiant registro objekto registravimo ir
duomenų teikimo paslaugas, dydžio pagrįstumo.
61

Registrų centrui 2023 m. gegužės mėn. pateikėme išvadą dėl 2022
m. kompensuojamų sąnaudų dydžio pagrįstumo, o 2023 m. gruodžio
mėn. – išvadą dėl iš naujo įvertintos 2021 m. kompensuojamų
sąnaudų dydžio dalies pagrįstumo.
Nustatėme, kad iš valstybės lėšų pagrįstas kompensuojamųjų
sąnaudų dydis už 2022 m. yra 23 172 535,53 Eur. Registrų centras
siekė gauti teigiamą išvadą dėl 23 216 206,65 Eur.
Atsižvelgdami į teismo sprendimą, iš naujo įvertinome 2021 m.
kompensuojamų sąnaudų 1 134 274,57 Eur sumos pagrįstumą ir
nustatėme, kad Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti
kompensuojama ne didesnė nei 16 196 887,86 Eur suma už 2021 m.
Registrų centrui kompensuojamų sąnaudų dydis už 2022 m. buvo
didesnis 43,1 proc., lyginant su pakoreguotų kompen-suojamų
sąnaudų dydžiu už 2021 m.
Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio mėn. pateikėme neigiamą
išvadą dėl atlyginimo už dokumentų (duomenų) teikimą dydžių
apskaičiavimo pagrįstumo. 
Įvertinome šios valstybės institucijos pateiktą informaciją dėl
atlyginimo dydžių už dokumentų (duomenų) teikimą ir nustatėme,
kad minėti atlyginimo dydžiai apskaičiuoti nesi-laikant teisės aktų
reikalavimų.
Pasikeitus valstybės informacinių išteklių valdymo principams,
įskaitant jų naudojimosi ir apmokestinimo sąlygas, nuo 2024 m.
sausio 1 d.  nebevykdome atlyginimo už duomenų teikimą ir registro
objekto registravimą dydžių apskaičiavimo priežiūros funkcijų.
62
2023 m. pateikėme tris išvadas valstybės įmonėms:

18
Darbo grupių
pirmininkavome,
arba rengėme
projektus  
-ai
Tarptautinė veikla
302
tarptautiniuose
renginiuose
Dalyvavome
132
Parengtos
tarptautinės
pozicijos,
dokumentai,
pranešimai
63

2023 m. minėjome Lietuvos narystės Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje
(ITU) šimtmetį
Dalyvavome ITU Pasauliniame informacinės visuomenės plėtros forume. Pristatėme Lietuvos
skaitmeninį progresą per pastaruosius dešimtmečius – kaip Lietuva iš paramos gavėjos tapo jos
teikėja. Dalijomės apie Lietuvos verslo sėkmę Belize kuriant juridinių asmenų registrą – pirmą
skaitmeninę viešojo sektoriaus paslaugą šioje šalyje.
RRT, Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto pastangomis išleistas proginis šimtmečio pašto
ženklas.
Spalio 30 d. įvyko ITU Generalinės sekretorės D. Bogdan-Martin vizitas Lietuvoje. Ji dalyvavo mūsų
projekto „Nė vienas nėra pamirštas“, skirto senjorų skaitmeninei įtraukčiai didinti, pristatyme LR
Prezidentūroje. Savo kalboje ji išskyrė tris veiklos kryptis, į kurias turėtų orientuotis šalys,
norinčios įtraukti vyresnę populiacijos dalį į skaitmenizacijos procesus: prasmingą ryšį, kurį
apibrėžia paslaugų prieinamumas, įrangos ir paslaugų įperkamumas bei vartotojų saugumo
užtikrinimas; vartotojų įgūdžius ir žinias, leidžiančias jiems pasitikėti savimi skaitmeninėje
visuomenėje; bendradarbiavimą tarp pilietinės visuomenės, akademikų, politikos formuotojų ir
verslo.
64

Suorganizavome Saugesnio
interneto dienos konferenciją
„Vaikas+ekranas+mokykla=?“
Lietuvos nacionalinėje Martyno
Mažvydo bibliotekoje.
Paskelbėme mobiliosios
interneto prieigos paslaugų
kokybės rodiklių įvertinimą
2023
svarbiausi
darbai
Vartotojai oficialiai nuo šiol gali tiek
paslaugas aktyvuoti, tiek pakeisti tiekėją
nuotoliniu būdu. Sausio 1 d. įsigaliojo
RRT nustatyta tvarka, pagal kurią
galutiniam paslaugų gavėjui viešosios
mobiliojo ryšio paslaugos nuotoliniu
būdu būtų aktyvuojamos per 10 minučių
nuo tada, kai jo ryšio įrenginyje yra atlikti
visi būtini veiksmai.
sausis
vasaris
kovas
Kovo 1 d. prasidėjo pirmasis telefonų
numerių pokyčių įgyvendinimo etapas –
parengėme tvarką, pagal kurią 2025 m.
kovo 1 d. ryšio numerių priekyje esantį
skaičių 8 pakeis 0. Šie žingsniai leis
įgyvendinti daugiau nei 20 metų
užtrukusį procesą, kurį stabdė
naudojami skubiosios pagalbos tarnybų
trumpieji numeriai.
65

Paskelbėme 2022 m. IV ketv. el.
ryšių sektoriaus ataskaitą.
Paskelbėme 2022 m. IV ketv.
pašto sektoriaus ataskaitą.
RRT atliktas tyrimas parodė, kad 2022 m.
kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo
32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
Per metus besinaudojančių kvalifikuotu
elektroniniu parašu dalis padidėjo
3 procentiniais punktais.
balandis
Suteikėme teisę Registrų centrui
platinti kvalifikuotus elektroninio
parašo ir elektroninio spaudo
sertifikatus naudojant naują
technologinį sprendimą –
mobiliąją programėlę LT ID.
Tarptautinės telekomunikacijų
sąjungos ginčų komisija priėmė
teigiamą sprendimą Lietuvos atžvilgiu.
Pasienio ruože spartesnį ryšį galintys
užtikrinti dažniai gavo tarptautinę
apsaugą ir į juos turės atsižvelgti
Rusija, plėtodama savo ryšių sistemas.
Leidome padidinti devynių
skaitmeninės antžeminės televizijos
stočių siųstuvų galias. Toks
sprendimas susijęs su geresne
televizijos transliavimo kokybe.
Pirmą kartą organizavome
geležinkelių rinkos klausimams
skirtą renginį, kuriame dalyvavo
geležinkelio įmonių (vežėjų),
ekspedicinių kompanijų, Klaipėdos
regiono krovos kompanijų atstovai.
66

Europos Komisija RRT Kauno laboratoriją
paskyrė pirmąja ir vienintele bandymų
įstaiga visoje Europos Sąjungoje, turinčia
kompetenciją ir teisę atlikti rinkos
priežiūros bandymus radijo ryšio įrenginių
sektoriuje visoms ES šalims narėms.
gegužė
67
Pirmą kartą patikrinome „Lietuvos
geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG
Infra“ 2021 metų geležinkelių
transporto veiklų apskaitos atskyrimo
metinį ataskaitų rinkinį. Tokia apskaitos
atskyrimo reikalavimų laikymosi
priežiūra, kaip kainodaros kontrolės
priemonė, padeda palaikyti pagrįstas,
konkurencinei aplinkai palankias
bendrovės teikiamų geležinkelių
infrastruktūros paslaugų kainas.
Įpareigojome tris rinkos dalyvius –
„Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“
– užtikrinti universaliųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikimą Varėnos,
Ignalinos, Šalčininkų ir Švenčionių
rajono bei Pagėgių savivaldybėse.
Universaliosios paslaugos įpareigojimas
yra viena iš priemonių užtikrinti
galimybę visiems vartotojams naudotis
bent minimalaus skaičiaus nustatytos
kokybės paslaugomis. Jos turi būti
teikiamos už prieinamą kainą visiems
vartotojams, taip pat įperkamos
nepasiturintiems gyventojams.
Dereguliavome Transliacijų perdavimo
paslaugų ir Transliacijų perdavimo
priemonių paslaugų rinkas ir
panaikinome Lietuvos radijo ir
televizijos centrui ir „Telia Lietuva“
taikomus įpareigojimus.

Paskelbėme 2023 m. I ketv.
pašto sektoriaus ataskaitą.

Paskelbėme 2023 m. I ketv.
el. ryšių sektoriaus ataskaitą

Pirmą kartą paskelbė tikėtinas, t. y.
teoriškai apskaičiuotas, judriojo
ryšio operatorių 5G aprėpties
zonas. Skaičiavimai atlikti pagal
mobiliojo ryšio operatorių
pateiktus ir tarnyboje iki 2023
metų gegužės 3 d. užregistruotus
bazinių stočių duomenis.

Suteikėme leidimą UAB „MIT-SOFT“ siūlyti
visiškai naują paslaugą mūsų šalyje –
elektroninių parašų ir elektroninių spaudų
kvalifikuotą ilgalaikę apsaugą.
Pateikėme išvadą dėl Registrų centrui
kompensuojamųjų sąnaudų dydžio
pagrįstumo.
Priėmėme Informacijos teikimo
geležinkelių transporto rinkos
reguliuotojui taisykles. Jų tikslas –
reglamentuoti viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo, geležinkelio
įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų
įrenginių operatorių periodinių ataskaitų
apie geležinkelių transporto veiklą
teikimo RRT turinį ir tvarką.
Surengėme metinę  konferenciją pašto
rinkos dalyviams ir valstybės institucijų
atstovams.
68
birželis

Paskelbėme, kad viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytoja AB „LTG Infra“
geležinkelio paslaugų įrenginių
naudotojams turės grąžinti daugiau nei
2,4 mln. Eur.
Įpareigojome interneto paslaugų tiekėjus
blokuoti prieigą prie žalingų interneto
resursų, kurių registrą sudaro Nacionalinio
kibernetinio saugumo centras.
Išbraukėme elektroninių ryšių paslaugų
teikėją „Arenamobile Lietuva“, UAB, iš
elektroninių ryšių teikėjų sąrašo. To
priežastis – įmonei iškelta bankroto byla.
Atnaujinome tarpininkavimo ginčuose
taisykles.
Sudarėme pagrindinių gairių sąrašą, kuris
padės geležinkelių paslaugų įrenginio
operatoriams paprasčiau įgyventi jiems
skirtus įpareigojimus ir užtikrinti
skaidrumą bei prieinamumą potencialiems
naudotojams.
69
Įsigaliojo RRT įpareigojimas mobiliojo
ryšio operatoriams persiųsti tik tokias
vardines trumpąsias žinutes, kurios
atitinka siuntėjų nurodytus
identifikacinius požymius.
Papildėme kovos priemonių su SMS
sukčiais sąrašą – atsirado sprendimai
blokuoti skambučius ir taikyti tinkamas
technines, organizacines priemones įspėti
vartotojus apie galimai apsimestines
žinutes ar imtis jų blokavimo.

liepa

Sudarius galimybę trumpąjį numerį
111 naudoti pelno nesiekiančioms
organizacijoms, jei šios teikia
humanitarinę, socialinę ar kitokią
susijusią pagalbą, teisė administruoti
numerį suteikta Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus draugijai.
RRT atlikta apklausa parodė, kad
50 proc. ugdymo įstaigų ir bibliotekų,
nesaugančių vaikų nuo žalingo interneto
turinio, nemato poreikio to daryti.
Pristatėme 2022 m. apžvalgą
apie Lietuvos ryšių sektorių.

70
Minėdami Kibernetinio saugumo mėnesį, į
diskusiją pakvietėme mobiliojo ryšio
operatorių, Lietuvos kriminalinės policijos
biuro, Lietuvos banko, Lietuvos pašto,
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro
(NKSC), Valstybinės mokesčių inspekcijos
(VMI) bei Pinigų plovimo prevencijos
kompetencijų centro atstovus.
Parengėme Lietuvos
geležinkelių transporto
paslaugų rinkos 2022 m. ataskaitą.
Pristatėme naują edukacinį projektą,
skirtą senjorų skaitmeninei atskirčiai
mažinti „Nė vienas nėra pamirštas“. Jo
globėju tapo Lietuvos Respublikos
Prezidentas Gitanas Nausėda.

Paskelbėme 2023 m. II ketv.
pašto sektoriaus ataskaitą
Paskelbėme 2023 m. II ketv. el.
ryšių sektoriaus ataskaitą
rugsėjis
rugpjūtis

Lietuvos paštui paskyrėme 184 489 Eur
baudą už teisės aktuose nustatytų
kokybės rodiklių neįvykdymą.
Paskelbėme 2023 m. III ketv.
pašto sektoriaus ataskaitą.
Paskelbėme 2023 m. III ketv.
el. ryšių sektoriaus ataskaitą.
Įtvirtinome papildomą fizinio
asmens tapatybės tikrinimą vaizdo
priemonėmis. Iki šiol tai buvo galima
daryti tik asmeniui fiziškai dalyvaujant
arba nuotoliniu būdu, naudojant
elektroninės atpažinties priemones.
Baigėme pusę metų trukusį
Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą.
Inicijavome Pašto įstatymo pokyčius.


71
Pateikėme galutinę išvadą dėl
Lietuvos pašto patirtų nuostolių už
periodikos pristatymą.
Paskelbėme pirmą kartą atliktos
Lietuvos pašto paslaugų teikėjų
apklausos apie jų taikomas praktikas
aplinkos tvarumo srityje rezultatus.
Tapome patikimu „Discord“
tinklo pranešėju.
Teisiškai įtvirtinome kvalifikuotos
elektroninės atpažinties paslaugos
reglamentavimą.

gruodis

www.rrt.lt
Ryšių reguliavimo tarnyba
RRT | The Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania

DETALŪS METADUOMENYS
Dokumento sudarytojas (-ai) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 121442211,
Mortos g. 14, LT-03219 Vilnius
Dokumento pavadinimas (antraštė) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO
TARNYBOS 2023 METŲ ATASKAITŲ PATEIKIMO
Dokumento registracijos data ir numeris 2024-04-15 Nr. (73.8Mr)1B-1172
Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijos
numeris
–
Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo ADOC-V1.0
Parašo paskirtis Pasirašymas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Jūratė Šovienė, Tarybos pirmininkė
Sertifikatas išduotas JŪRATĖ ŠOVIENĖ LT
Parašo sukūrimo data ir laikas 2024-04-15 15:17:52 (GMT+03:00)
Parašo formatas XAdES-T
Laiko žymoje nurodytas laikas 2024-04-15 15:18:12 (GMT+03:00)
Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją EID-SK 2016, AS Sertifitseerimiskeskus EE
Sertifikato galiojimo laikas 2022-05-20 13:42:30 – 2027-05-19 23:59:59
Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumui
užtikrinti
"Registravimas" paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas
naudojant "RCSC IssuingCA, VI Registru centras - i.k. 124110246
LT" išduotą sertifikatą "Dokumentų valdymo sistema Avilys,
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, į.k.121442211
LT", sertifikatas galioja nuo 2022-10-12 08:20:51 iki 2025-10-11
08:20:51
Pagrindinio dokumento priedų skaičius 1
Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius –
Pridedamo dokumento sudarytojas (-ai) –
Pridedamo dokumento pavadinimas (antraštė) –
Pridedamo dokumento registracijos data ir numeris –
Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninis
dokumentas, pavadinimas
Dokumentų valdymo sistema Avilys, versija 3.5.71.1
Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių)
parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data)
Atitinka specifikacijos keliamus reikalavimus.
Visi dokumente esantys elektroniniai parašai galioja (2024-04-15
19:41:57)
Paieškos nuoroda –
Papildomi metaduomenys Nuorašą suformavo 2024-04-15 19:41:59 Dokumentų valdymo
sistema Avilys