LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 416
STENOGRAMA
2020 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 9 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, nuo birželio 9 dienos iki liepos 9 dienos yra sudaroma tokia balsų skaičiavimo grupė: K. Glaveckas – Liberalų sąjūdžio frakcija, P. Gražulis – Mišri Seimo narių grupė, V. Kamblevičius – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, R. Martinėlis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, Č. Olševskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, N. Puteikis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, D. Šakalienė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Siūlau pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Pasiūlymai dėl darbotvarkės. M. Majauskas, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF*). Ačiū, Pirmininke. Prašymas išbraukti rezervinį 2 klausimą, projektą Nr. XIIIP-3662, kuriuo yra išbraukiamas Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis iš lošimų priežiūros klausimų svarstymo. Čia lošimų priežiūra prijungiama prie Narkotikų departamento, tai bandoma padaryti skubos tvarka. Todėl prašome išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, kad Biudžeto ir finansų komitetas galėtų tinkamai ir deramai apsvarstyti šitą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau ir negirdime. M. Majauskas frakcijos vardu siūlo išbraukti rezervinį 2 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo projektą dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3662 ir Nr. XIIIP-3682 komitetų keitimo. Turime apsispręsti balsuodami. Pritariantieji M. Majauskui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 65, prieš – 12, susilaikė 29 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
10.04 val.
Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4870(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4870. Priėmimas. Į tribūną kviečiu V. Rinkevičių, yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
3 straipsnis – teisė į vienkartinę išmoką. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto komentaro.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gautos Teisės departamento techninio pobūdžio pastabos. Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiu pritarimu, pridardami ir komiteto nuomonei, ir Teisės departamento pasiūlymui, galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra.
Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 ir 9 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties, kolegos, keista, kad mes tokius sprendimus priimame tada, kai yra ekstremalioji situacija Lietuvoje arba iki rinkimų lieka keletas mėnesių ir bandoma parodyti, kad valdžia yra labai gera ir pradeda rūpintis vaikais. Bet kokiu atveju aš sveikinu tokį sprendimą ir manau, kad tai tikrai prisidės… Ne taip, kaip girdžiu kai kurių ministrų arba viceministrų pozicijas, kad tie pinigai turi būti skiriami vaikui kėdę, baldą nupirkti ar užuolaidą, ar rašomąjį stalą. Mano galva, priešingai – tie pinigai turi būti skiriami vaiko ugdymui, vaiko švietimui ir vaiko tobulėjimui. Kad ir kokia būtų pinigų suma, iš tikrųjų mes šiandien turime labai didelį dėmesį skirti švietimui. Tikrai kviečiu, kolegos, palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, turime suprasti, kad ši vienkartinė išmoka yra iš skolintų pinigų, kuriuos tiems patiems vaikams reikės grąžinti. Tai leiskite man paklausti jūsų, kas nori dovanos, kurią reikės grąžinti? Grąžinti tuos pinigus tikrai vaikams reikės.
Antras dalykas, kuris irgi kelia nerimą, kad mes vienkartinėmis išmokomis neva bandome spręsti sistemines problemas – tai šeimų skurdo, socialinės atskirties. Vienkartine išmoka mes tikrai neišspręsime. Jeigu norime spręsti problemas, turime nustatyti nuolatinį finansavimą, periodinį finansavimą, kad šeimos gautų pakankamai lėšų išlaikyti vaikus ir neskurstų.
Trečias dalykas, taip pat turime atkreipti dėmesį, kad vienkartiniais tokiais pabarstymais mes tikrai ekonomikos nepaskatinsime. Tuo labiau, tikėtina, mes išleisime iždo pinigus, užsiauginsime skolą, o kai reikės spręsti sistemines sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo problemas, kai reikės didinti atlyginimus viešajam sektoriui, pinigų nebeliks. Aš kviečiu labai rimtai susimąstyti. Aš suprantu, kad tai labai populiarus sprendimas, ypač prieš rinkimus, tačiau mes turime labai atsakingai skaičiuoti mokesčių mokėtojų pinigus ir galvoti apie tai, kokius sprendimus netrukus reikės priimti dėl atlyginimų didinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties negaliu nesutikti su M. Majausku, kuris sako, kad tai nėra toks sisteminis požiūris arba sprendžiantis sistemines problemas. Tenka grįžti į praeitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių salę, kai mes siūlėme sistemiškesnį sprendimą, tai yra paankstinti didesnių vaiko pinigų mokėjimą puse metų, nuo 2020 m. liepos 1 d., perkelti datą iš 2021 m. sausio 1 d., tačiau Seimas tam, deja, nepritarė. Akivaizdu, kad sisteminiams sprendimams šis Seimas dar nėra subrendęs.
Reikia pasakyti, kad jeigu einame vienkartinių išmokų keliu, o panašu, kad einame tokiu keliu, tai vienkartinės išmokos, susijusios su vaiko pinigais, yra tikriausiai pats logiškiausias sprendimas, tai yra tas sprendimas, kurį mes su kolegomis siūlėme, atrodo, prieš tris savaites. Deja, tada tam Seimas nepritarė. Džiugu, kad kai tą pasiūlymą pateikė Prezidentas, panašu, Seimo pozicija yra kitokia.
Ir tai yra logiškiausias sprendimas vien dėl to, kad taikoma į tą grupę, kuri labiausiai nukentėjo nuo pandemijos, nuo situacijos, susijusios su koronavirusu. Tai yra jaunos šeimos, auginančios vaikus, tai yra tie žmonės, kurių pajamos, esant dabartinei situacijai, krito labiausiai. Tai yra tie žmonės, kurie neteko darbo, ir tai yra tie žmonės, kurių išlaidos padidėjo dėl vaikų nuotolinio mokymo ir su tuo susijusių įvairiausių išlaidų. Todėl labai džiugu, kad tą vienkartinių išmokų mokėjimo traukinį mes pakreipėme ta linkme, orientuojame į tuos žmones, kuriems iš tiesų dabartinė situacija yra skaudžiausia ir kuriems to labiausiai reikia.
Todėl raginu bent dabar pritarti Prezidento siūlomam įstatymo projektui ir apgailestauju, kad tam nebuvo pritarta, kai mes su kolegomis tą siūlėme prieš tris ar keturias savaites.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų tai nėra taikli socialinė parama, nes ją gaus visi – ir tie, kurie stokoja, ir tie, kurie yra pasiturintys, kaip ir apskritai visa vaiko pinigų sistema. Dabar tai yra vienkartinė išmoka ir, deja, apgailestauju, kad Prezidentas prisideda prie valstiečių ir žaliųjų rinkimų kampanijos, prie tų pinigų, kurie bus išdalinti senjorams vieną kartą – 200 eurų rugpjūtį, dabar dar ir per vaikus bus pamaloninti rinkėjai. Todėl labai apgailestauju.
Antras dalykas yra mūsų finansai, ir valdžios sektoriaus deficitas Lietuvoje bus didžiausias Europos Sąjungoje. Mes atžagaria ranka šen ir ten skirstome pinigus, socialines išmokas ir išlaidas, tačiau nematome biudžeto, nematome, kas tą skolą, kurią pasiskolinome, atiduos ir kaip. Rugpjūtį ar liepos mėnesį tie pinigai, kuriuos mes sumokėsime, vėliau turės būti sumokėti tikriausiai tų pačių jaunų šeimų, tų pačių senjorų ir visų Lietuvos žmonių per kitus mokesčius, nes, kaip sakoma, nemokamų pietų nebūna. Už šią vienkartinę išmoką mums taip pat teks susimokėti. Ne šiandien, bet teks rytoj. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kategoriškai negaliu pritarti kolegės A. Armonaitei nuomonei. Jai visiškai normalu žygiuoti mitinge, kuriame yra tokie šūkiai kaip „Fuck the Police“, ir kartu yra vėliavų su teroristine organizacija JAV pripažinta „Antifa“, bet jai atrodo visiškai normalu, kad jaunoms šeimoms, kurios turi vaikų, nereikalinga parama. Aš – priešingai, sveikinu Prezidento lyderystę, sveikinu, kad buvo išgirstas Darbo partijos siūlymas dėl paramos vaikams, dėl paramoms toms šeimoms, kurios augina vaikus, nes būtent šios šeimos labiausiai nukentėjo per karantiną dėl COVID-19, daugeliui jų ženkliai sumažėjo pajamos, kai kurie neteko darbo. Kad vaikai galėtų gauti vasaros stovyklą ar papildomas edukacines galimybes, ar lankyti baseiną, yra reikalingai pinigai. Būtent jaunos šeimos turi didžiausius vartojimo poreikius, o šie pinigai tikrai grįš į valstybės biudžetą ir paskatins ekonomiką. Jokių rimtų ekonominių argumentų, kad taip galėtų neįvykti, nėra. Tikrai raginu visus kolegas palaikyti, parodyti susitelkimą, nes visos jaunos šeimos, su kuriomis teko bendrauti, tikrai labai šiuo sprendimu džiaugiasi ir mato, kad jos valstybei kaip valstybės pagrindas, valstybės stuburas yra tikrai reikalingos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Galbūt tikrai yra tokių šeimų, kurioms reikalinga parama, ir ta parama yra aktuali būtent dabar, neabejoju, kad taip yra. Neabejoju, kad Prezidento siūlymas yra vedinas gerų norų, tačiau į jį papuola visos šeimos. Jeigu būtų selektyvesnis siūlymas, jeigu siūlytų remti tas šeimas, tų šeimų vaikus, kurie tikrai papuolė į skurdo spąstus, būtų galima jas ir labiau paremti, ir būtų teisingesnis siūlymas. Tai čia viena.
Antras dalykas yra tai, kad vėlgi tas siūlymas sutampa su rinkimais. Aš nesistebiu, kad valstiečiai jam pritaria, nes jie elgiasi racionaliai. Rinkimų metu, rinkimų periodu žmonės nesupras, kas tą siūlymą teikia – Prezidentas, ne Prezidentas. Kadangi tie pinigai bus labai plačiai paskleisti, laurai už tokį pinigų pataškymą atiteks valstiečiams, o atiduoti skolas reikės ateities kartoms. Vadinasi, mes krauname naštą ateičiai, tai yra ateities sąskaita – lėtesnis augimas, lėtesnis atlyginimų, socialinės gerovės augimas ateityje. Tie patys vaikai ateityje gyvens sunkiau.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš nesitikiu, kad liberalios pakraipos politikai iš Tėvynės sąjungos ir Liberalų partijų deramai supranta universalių pinigų skyrimo prasmę, parama šeimoms per vaikus skiriant visiems paramą. Tai yra požiūrio klausimas, manoma, kad pasitikėjimo šeimomis klausimas. Tai yra esminis skirtumas. Bet manau, kad iš tikrųjų žingsnis yra teisingas ta prasme, kad jeigu mes jau liejame pinigus, gelbėjame mūsų žmones ir padedame jiems šioje krizinėje situacijoje, tai įliejimas per šeimas, per vaikus yra pats racionaliausias būdas. Tai nebiurokratinis būdas paremti kažką, kaip mes įsivaizduojame geriau. Didžioji dalis šeimų yra gana savarankiški, gerai mąstantys, išmanantys subjektai ir jie žino, kam tuos pinigus išleisti. Jie greitai atsidurs rinkoje ir tai taip pat turės teigiamą poveikį mūsų ekonomikai.
Kita vertus, būtent ši grupė kartu su pensininkais yra skurdo rizikos viena iš lyderių, ypač didesnės šeimos, kurios šiuo atveju ir gautų didesnę paramą. Bet kuriuo atveju iš tikrųjų tai yra teisingas ir racionalus sprendimas, remiantis mūsų tautos gyvybingumo klausimą. Jeigu mes galvojame, kad ekonomika atsiranda iš kažkur, tai reikia prisiminti, kad tą ekonomiką kuria gyvi žmonės, kiek tų gyvų žmonių bus, tiek ir bus. Tai skatinimas vaikų, palengvinimas naštos auginant vaikus yra ateičiai skirta priemonė.
PIRMININKAS. Motyvuojančios kalbos baigtos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 108: už – 101, prieš – 3, susilaikė 4 Seimo nariai. Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos padariniams mažinti, įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4801) priimtas. (Gongas)
M. Majauskas. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Turiu kolegų atsiprašyti – suklaidinau…
PIRMININKAS. Labiau į mikrofoną kalbėkite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …dėl rezervinio klausimo. Iš tiesų yra ne 2 rezervinis, o 1 rezervinis pažymėtas. Nežinau, ar prašyti skelbti naują balsavimą, ar priimti tai kaip mano atsiprašymą. Ačiū. (Balsai salėje)
10.18 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. 1 rezervinis klausimas – įstatymų projektai Nr. XIIIP-3670 ir Nr. XIIIP-3675. Klausimas keliamas dėl Biudžeto ir finansų komiteto, ne dėl Žmogaus teisių komiteto, kaip anksčiau buvo sakyta. Turbūt, gerbiami kolegos, grįžtant prie darbotvarkės, galėtume pritarti bendru sutarimu, kad 2 rezervinis nėra išbraukiamas, o dėl 1 turėtume apsispręsti ir balsuoti. Taip?
Tada teikiu balsuoti dėl 1 rezervinio klausimo, tai yra protokolinio nutarimo projekto, dėl minėtų įstatymų buvimo darbotvarkėje. Tie, kurie mano pritariantys M. Majausko pasiūlymui, kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 83, prieš – 12, susilaikė 21 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta. Taigi darbotvarkėje nelieka 1 rezervinio klausimo, o 2 – darbotvarkėje lieka.
Prašyčiau pritarti dabar tokiai darbotvarkei bendru sutarimu, visai darbotvarkei. Pritariame. Dėkoju.
10.20 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4801(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4801. Priėmimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar nepakviečiau pranešėjo. A. Nekrošius, prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau pasiteirauti, kuo vadovaujantis buvo iš naujo perskirstyta darbotvarkė, nes ką tik balsavome dėl darbotvarkės klausimų? Mes ryte patvirtinome tokią darbotvarkę, kokia yra.
PIRMININKAS. Todėl, kad Seimas buvo suklaidintas dėl darbotvarkės ir balsavo ne už tą, už ką buvo pasiūlyta.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Bet mes balsavome du kartus dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnyje yra daug straipsnių ir tuos visus straipsnius turime priimti atskirai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymo nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru nutarimu. Dėl 9 straipsnis pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Ir tada naujasis 2 straipsnis. (Balsai salėje) Naujos redakcijos 1 straipsnis su visais straipsniais priimamas bendru sutarimu? Priimamas. Tada dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto pirmininką V. Ąžuolą pasakyti komiteto nuomonę. (Šurmulys salėje) Gerai, veikia. Veikia.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, jos techninio pobūdžio dėl įsigaliojimo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tada galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui pagal tai, kaip buvo komiteto pritarta Teisės departamento pasiūlymui. Motyvai dėl viso. K. Glaveckas – motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro šito įstatymo, Valstybės skolos įstatymo, korekcija vyksta tokiomis sąlygomis, kurių kitaip nepavadinsi kaip ekstremaliomis, nes didelė dalis ekonomikos, tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos rinkos, kapitalo rinkos, taip pat darbo žmonių judėjimas ir kiti labai smarkiai tapo suvaržomi ir dėl to natūralu, kad visos ekonomikos patiria didelę bėdą. 2008 metais ta finansinė krizė, kuri atėjo dėl bankų, buvo sprendžiama, kaip žinote, taupant ir naudojant visokias taupymo priemones ir jos tęsėsi visą tą laikotarpį, tai dabartinis sprendimas daugiau sąlygotas yra tiek Amerikos, tiek Kinijos, tiek kitų šalių patyrimu arba būdu išeinant iš krizių, tai yra faktiškai pinigų spausdinimu arba pinigų, naujų finansinių išteklių įliejimu į rinką.
Natūralu, kad Lietuva nuošalyje nuo to proceso nelieka, ir galimybė pasiskolinti jai pinigų daugiau, gryną skolinimąsi padidinti, kuris reikalingas, taip pat yra motyvuota. Tačiau vienas dalykas, klausimas, galėtų būtų abejotina… Klausimas – kaip tie pinigai bus naudojami, deja, tai ne šito įstatymo klausimas, bet svarbiausias dalykas, kad vis dėlto atsiranda klausimas, kaip tos lėšos, tie milijardai, milijonai, kurie bus pasiskolinti, bus panaudojami? Kiek panaudojami investicijoms, panaudojami eksportui skatinti ir kitiems dalykams, kurie užtikrins stabilius finansus ir ekonomikos augimą. Todėl siūlau balsuoti už Valstybės skolos įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad mes kuriame vis naujas ir naujas priemones, galbūt tai savaime nėra blogai, bet, deja, nesugebame efektyviai įgyvendinti jau sukurtų priemonių, nesugebame užtikrinti likvidumo pagalbos įmonėms, nesugebame užtikrinti, kad prastovos, kurios buvo numatytos, greitai ir sklandžiai pasiektų darbdavius ir darbuotojus. Mes nesugebame užtikrinti, kad garantijos, kurios taip pat buvo numatytos, būtų teikiamos sklandžiai ir greitai, ir kuriame vis naujas ir naujas priemones.
Aš turiu labai didelių abejonių dėl to, jog šis įstatymo projektas yra skirtas pagalbai stambiausioms įmonėms, o smulkiausios įmonės vis dar negauna pažadėtos pagalbos. Kviečiu valdančiuosius atkreipti dėmesį į tai, jog reikia užbaigti pradėtus darbus, juos įgyvendinti taip, kaip buvo pažadėta, ir tada imtis galbūt naujų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Dviprasmiškas projektas, iš tikrųjų valstybė prisiima dar 0,5 mlrd. eurų papildomų įsipareigojimų. Grubiai tariant, 100 mln. eurų yra labai gerai pateisinta, tai yra pagalba turizmo sektoriui, kuris iš tikrųjų šiandien turi garantuoti šimtaprocentines garantijas už savo neįvykusias keliones, nes bankai prašo ne dalies, bet šimto procentų padengimo. Realiai turizmo sektorius žlugtų be šito įstatymo, nes Vyriausybė kol kas ir taip nieko nepadarė su savo žadėtu 45 mln. eurų paketu.
Gerai yra tai, kad prekiniai kreditai taip pat gaus garantijas. Apie tai buvo kalbėta opozicijos sušauktame verslininkų asocijuotų struktūrų pasikalbėjime tribūnoje. Tai reikia daryti dešimt kartų intensyviau. Tačiau labai gąsdina tai, kas pavadinta verslo likvidumo palaikymu, tai yra tiesioginis valstybės dalyvavimas akcininko teisėmis verslo valdyme. Tai nėra paskolų, obligacijų ar kokių nors pagalbos priemonių suteikimas. Su šita skola valstybė žada užsiimti tiesiogiai verslu ir apie tai yra lydimieji teisės aktai, kai net kontroliuojančios ir prižiūrinčios institucijos, tokios kaip Lietuvos bankas, imasi naujo vaidmens, tai yra verslininko vaidmens, ir tai yra pavojinga, nes už mūsų skolintus pinigus valstybė žada investuoti, o principai, kokiais tai daroma, kol kas nėra nei skaidrūs, nei aiškūs, nei toliaregiški. Ir tai gąsdina, nes mes 400 mln. eurų žadame atiduoti Vyriausybei be aiškios strategijos, kaip tai bus daroma.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad matome dvi krizes, jau ne kartą kalbėjau, 2008 metų ir dabartinę krizę, kurią sukėlė koronavirusas, ir kaip skirtingai elgiasi Lietuva ir dabartinė valdančioji dauguma. Iš tikrųjų pinigai atiduodami verslui, socialiai remtiniems asmenims, bet opozicija visada ras prie ko nors prisikabinti, bet nematys niekada savo klaidų, padarytų praeityje. Nors bankai sukėlė krizę, bet bankams jie ir sukrovė tuos milijardus, šimtus milijardų, atimdami iš Lietuvos žmonių, pensininkų, darbuotojų, atimdami turtą, įmones, butus, namus – taip krovė milijardus bankams. Jie čia net neužsimena apie savo padarytą milžinišką žalą Lietuvos valstybei, jos ekonomikai, todėl opozicijos atstovai konservatoriai ir liberalai tikrai turėtų patylėti ir pasimokyti, jeigu ateityje bus krizė, kaip krizės sąlygomis reikia elgtis: duoti tiems, kas mažiausiai turi.
Aš tikrai remiu šitą įstatymą ir manau, kad ta paskola atgaivins verslą ir verslas ne stovės dešimtis metų, o greitai pradės vystytis. Manau, tikrai bus didelis šuolis ekonomikai.
PIRMININKAS. Motyvai baigti. Balsuojame dėl Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4801 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116 Seimo narių, balsavo 115: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4801) priimtas. (Gongas)
A. Nekrošius – replika po balsavimo.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš iš esmės dėl vedimo tvarkos, nes norėčiau tiesiog aiškumo. Kodėl vis dėlto buvo išbrauktas šis klausimas iš darbotvarkės? Kodėl vyko balsavimas jau patvirtinus darbotvarkę? Kokio Seimo statuto punktu vadovaujantis tai buvo padaryta?
PIRMININKAS. Jūs balsavote taip pat, kaip ir visi kiti Seimo nariai, už tai, kad būtų grįžtama prie darbotvarkės. Ir jūs balsuodami patvirtinote, kad buvo klaida. Buvo kalbama apie vieną komitetą ir šią diskusiją nutraukiu, nes Seimas patvirtino kitą darbotvarkę. Ačiū.
10.30 val.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2694 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4802(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.2 klausimas – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4802. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Priėmimo stadija. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra, pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas. Kęstuti Glaveckai, jums įjungtas mikrofonas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, šis valstybės ir finansų… biudžeto finansinių rodiklių korekcijos, kai padidinamas grynojo skolinimosi limitas, priėmimas iš tikro yra prieš tai buvusio klausimo tęsinys, ir aš manau, kad reikėtų jį net palaikyti, remiantis tuo, kad, vienaip ar kitaip, galimybė pasiskolinti ir šiais metais, ir kitais metais didesnius pinigus ir palyginti labai geromis sąlygomis iš tikro duoda galimybę spręsti tuos klausimus, kurie reikalingi. Visų pirma, dar kartą pakartosiu, tai investicijų skatinimas, o ne pravalgymas. Antras dalykas, tai stabilios finansinės sistemos ir ekonomikos augimo, įskaitant nedarbo mažinimą, palaikymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Atrodo, čia toks techninis pakeitimas, bet vis dėlto verta prisiminti keletą esminių dalykų.
Vienas kalbėtojas čia daug kalbėjo apie opozicijos teisę ką nors iš viso kalbėti, bandydamas palyginti žalią su kvadratiniu. Aš tik noriu priminti, kad anų valdžių sprendimų rezultatas buvo euras, jis leidžia dabartinei valdžiai santykinai komfortiškai jaustis ir nevykdyti prociklinės politikos. Tiek ir yra tų nuopelnų čia.
Bet baigiasi trečias mėnuo be biudžeto patikslinimo. Skolinimosi limitas buvo padidintas, tas buvo natūralu, nes išlaidos nebuvo mažinamos ir vien joms dėl paramų nesurinkimo reikėjo gerokai daugiau skolintų lėšų. Tą supranta bet kas, kas moka skaičiuoti. Tad natūralu, kad tą sprendimą opozicija taip pat palaikė. Bet būtent aš tą pačią dieną finansų ministro klausiau, kada bus pateiktas ir esminis biudžeto pakeitimas. Ministras tuo metu tos būtinybės neatmetė, nes niekas turbūt jo dar nebuvo pamokęs taip itin kūrybiškai žiūrėti į biudžeto išlaidas, kaip jis žiūri dabar.
Ekstremaliosios situacijos valdymo išlaidos yra apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, bet ekonomikos palaikymas yra daugiau nei konkrečios ekstremaliosios situacijos suvaldymas. Ar neturėtų tautos atstovybė spręsti, kokiomis priemonėmis geriausiai ekonomikai padėti, kiek teks pajamų daliai, kiek teks išlaidų daliai ir kokioms išlaidoms skirsime papildomai. Turėtų. Man visiškai aišku, kad niekas jūsų neįtikintų elgtis priešingai, nei jūs dabar elgiatės, bet vis dėlto mes galėtume bent pasiginčyti. Ir sprendimai atrodytų labiau paaiškinti ir labiau suprantami. Dabar gi jų svarstymas be konteksto yra tiesiog šaudymas aklomis.
Kadaise Vyriausybė turėjo 100 mln. litų ir jų skirstymas nebuvo geriausias pavyzdys. Dabar susikūrė sau 5 mlrd. rezervą. Tad kol biudžeto patikslinimas nebus pateiktas Seimui, negaliu pritarti jokiems pavieniams siūlymams ir jokiems šaudymams nematomis. Negaliu pritarti jūsų požiūriui, todėl balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuojame. Balsuojame dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4802 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narys: už – 84, prieš – 12, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4802(2) priimtas.
Per akademinę pertraukėlę siūlau pasveikinti A. Palionį su jo mažu jubiliejumi. (Plojimai)
10.36 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4803(2) (priėmimas)
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4803(2). Priėmimas. Taip pat yra pasiūlymas priėmimo stadijoje. Kviečiu V. Ąžuolą į tribūną. Priimsime pastraipsniui. Yra vienas straipsnis, bet dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto komentaro.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė Teisės departamento pasiūlymą, jam pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir galime pritarti bendru sutarimu tokios redakcijos visam 1 straipsniui? Pritariame.
Motyvai dėl viso. P. Gražulis – motyvai už. P. Gražulio nėra. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlau atkreipti dėmesį į šitą virsmo tašką Lietuvos valstybėje. Šiuo įstatymu Lietuvos bankui suteikiama teisė dalyvauti kaip steigiamajam nariui įmonės veikloje, tai yra komanditinėje bendrovėje. Lietuvos centrinis bankas vietoj savo tiesioginių priežiūros funkcijų pradės užsiimti verslu. Tai yra, mano įsivaizdavimu ir visų liberalų įsivaizdavimu, prasta tendencija, nes banko, centrinių bankų pagrindinė užduotis yra priežiūra ir monetarinė politika, o ne užsiėmimas verslu. Šiuo vadinamuoju pagalbos verslui fondo įkūrimu Vyriausybė gauna 500 mln. eurų tam, kad supirkinėtų obligacijas, kas yra labai naudingas instrumentas pasinaudojant euro zonos privalumais skolintis iš Europos Centrinio Banko, pigiomis palūkanomis pritraukti papildomų pinigų, tačiau papildomai bus investuojama į įmonių akcijas ir čia visiškai neaišku, kuo šita valstybė užsiims, kuo užsiims centrinis bankas. Turint omeny ir matant, kokius jau valdybos atrankos kriterijus yra paskelbusi Ekonomikos ministerija, matyti, kad valstybės tarnautojai užims dominuojančią poziciją, tai yra 50 % šitos įmonės valdybos narių. Į kokias įmones ji investuos, irgi nežinia. Ar tai bus vienai ar kitai politinei partijai artimos įmonės? Kokiais principais šitos valstybinio kapitalo įmonės konkuruos su privačiomis įmonėmis? Kada bus parduodamos šių įmonių akcijos? Tai irgi nėra aišku. Kokius nuostolius ar pelną atneš Lietuvos mokesčių mokėtojams? Šitų atsakymų mes neturime. Taip, toks pagalbos fondas turi egzistuoti, bet tik kaip skolos fondas, bet ne aktyvus investicinis fondas valstybės vardu su valstybės tarnautojais, kurie apie verslą ne visada geriausiai išmano. Todėl aš griežtai pasisakau ir kviečiu visus liberalų vardu pasisakyti prieš tai, kad centrinis bankas pradėtų užsiimti verslu.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Tai yra priežiūros organizacija.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai gaila klausantis kolegos, kad jis neįsigilino į šio fondo veiklą, kam jis yra kuriamas ir kam jis reikalingas. Pagrindinis tikslas yra su dabartine COVID-19 situacija susidūrusioms įmonėms, kurios patiria tikrai didelių sunkumų, kurioms jau iškilo išlikimo klausimas, valstybės tikslas turėtų būti padėti įmonėms išlikti šiuo laikotarpiu ir tęsti toliau veiklą. O kokia forma, ar tai bus paskolinta joms, ar bus perkamos akcijos, ar kita forma, bet visada bus sudaryta galimybė toms įmonėms išsipirkti atgal ar tai akcijas, ar paskolas. Šis fondas veiks iki 2021 metų pabaigos.
Europos Komisija tą patį sako valstybėms, kad iki 2021 metų pabaigos valstybės turi rūpintis įmonėmis, kurios patiria sunkumų, ir padėti joms išgyventi tą laikotarpį. Pavyzdys. Jeigu šiuo metu staiga krito didelės įmonės pardavimai ir ji neturi galimybių netgi susimokėti savo įsipareigojimų, ar tai būtų paskolos, visa kita, tai ar valstybės tikslas, kad ji bankrutuotų ir būtų labai daug bedarbių?
Aš siūlau palaikyti šio fondo kūrimą. Į mus kaip pavyzdį jau žiūri kitos šalys, panašų fondą kurs taip pat ir kitos šalys, tas pavyzdys tikrai yra geras. Tuo labiau kad į jo valdymą įtraukiama tiek privatus verslas, tiek valstybė, tiek Lietuvos bankas. Valstybė garantuoja, 100 mln. pirminį įnašą duoda šiam fondui ir už 400 mln. duoda garantiją. Kita šio fondo dalis – 500 mln. yra privačios įneštos lėšos. Vadinasi, privatus verslas taip pat prisiims dalį šio fondo rizikos ir tikrai nebus noro, kad jis veiktų netinkamai. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Kolegos, aš noriu kai ką patikslinti. Visų pirma po Dž. M. Keinso mirties ir praktiškai jam dar gyvam esant šitas instrumentas jau tada buvo naudojamas, didžiosios depresijos metais. Ir faktiškai dabartiniu metu, ką kalbėjo ir V. Ąžuolas, tas skolinimosi instrumentas, arba valstybė, kitaip sakant, išperka blogas paskolas, arba iždas blogas paskolas, arba dar kokia nors valstybinė institucija išperka blogas paskolas arba blogus kreditus siekiant tikslo, kad būtų palaikytas tų kompanijų likvidumas. Čia tas instrumentas tikrai nekelia abejonių. Aš manau, kad viskas yra gerai.
Problema yra kita – kokiais kriterijais remiantis arba kur tie suformuluoti kriterijai, kam konkrečiai bus skirtas tos paskolos išpirkimas arba blogų kreditų išpirkimas, arba laikinas išpirkimas ar ilgesnis? Dėl šito aiškumo nėra. Tam tikra prasme šita pataisa, šitas įstatymas turi tokią silpną vietą, kuri nėra atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 109 Seimo nariai: už – 89, prieš – 5, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4803) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad Lietuvoje pažadėta verslo parama pasiekė vos 9 % savo pažadėto dydžio per „Invegą“. Užuot iš tikrųjų užtikrinusi likvidumą įmonių, kurios šiandien yra kritinėje situacijoje, valstybė kuria mechanizmus, kurie perims įmones, kurios stagnuoja dėl pačios valstybės kaltės. Mes, Liberalų sąjūdis, kreipiamės į Jo Ekscelenciją Prezidentą ir prašome vetuoti šitą įstatymą, nes tai iš tikrųjų yra centrinio banko tiesioginis dalyvavimas versle ir tai negali būti pateisinama šitoje situacijoje.
PIRMININKAS. Ar, Kęstuti Mažeika, laukiate replikos po balsavimo? Nelaukiate. Dėkoju.
10.44 val.
Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Yra du straipsniai.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 103: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4854(2) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4855(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo, įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4855. Priėmimas. (Balsai salėje) Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Tik ką gautas T. Tomilino pasiūlymas, bet jis yra vėlokai registruotas, todėl priimdami pastraipsniui pritariame bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4855(2) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 1, 3, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 381, 40, 45, 53, 55, 57 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu, VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Konkurencijos įstatymo straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu, VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvadą paskelbs Seimo narė R. Miliūtė. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Sveiki, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė paskelbtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskutuoti Seimo narį K. Glavecką. Kęstuti Glaveckai! Atsisakote. Ačiū.
Pasiūlymų nėra. Motyvai po svarstymo. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti po svarstymo šiam projektui bendru sutarimu? Pritariame.
10.48 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 131, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4826(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4826. Svarstymas. Pranešėjas V. Poderys paskelbs Ekonomikos komiteto išvadą.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4826(2) ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas. Pauliau Saudargai, ar kalbėsite telefonu, ar kalbėsite per mikrofoną? K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, nebuvo motyvuojančių prieš, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.49 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Nėra prieštaraujančių, nėra neigiamų nuomonių. Siūlau pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.50 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033. Svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą paskelbs Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, balsavimo rezultatai Aplinkos apsaugos komiteto: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Salamakiną paskelbti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą. Atsižvelgė į žemdirbių savivaldos organizacijas, socialinių partnerių siūlymus ir balsavo dėl projekto. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Siūlo atmesti projektą. Atmesti todėl, kad keliami mokesčiai už aplinkos teršimą, tai nespręs problemos, todėl komitetas bendru sutarimu siūlo nepritarti projektui.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Pasiūlė jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir taip pat mūsų komiteto pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiu Seimo narį S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai, šis įstatymo projektas svarstomas keleto pasaulinių ir Lietuvos įvykių šviesoje. Visų pirma Europos žaliojo kurso fone ir Lietuvoje sudarytos ekonomikos skatinimo programos, atsigavimo po koronaviruso plano šviesoje. Tiek Europa, tiek Lietuva apsisprendė, kad naujos darbo vietos, kurios bus kuriamos po koronaviruso arba artimiausią dešimtmetį, būtent bus pačioje Europoje susijusios su gamtą tausojančiomis technologijomis ir industrijomis. Už didelių žodžių turi būti ir konkretūs veiksmai.
Aš labai skatinčiau nesiklausyti Kaimo reikalų komiteto ir neatmesti šio projekto, o kaip tik pritarti ir eiti pirmyn, nes tai yra Vyriausybės teiktas projektas, kuriuo sudaromos sąlygos iš tikrųjų rinktis daugelyje industrijų švaresnes, labiau gamtą tausojančias technologijas. Projektas yra platus, keičiantis labai didelę dalį apmokestinamų tarifų. Mokestis už aplinkos teršimą turėtų būti pervadintas, kaip gerbiama V. Vingrienė teisingai pasiūlė, – ekonominė sankcija už per didelį teršimą. Tai neturėtų tiesiogiai būti siejama su mokesčiu ar mokesčių didinimu, bet čia yra klausimas, kiek stipriai bausime tuos, kurie viršija normalias ribas.
Šis projektas liečia tiek vandentiekį, vandenvalą, tiek energetiką, tiek atliekų tvarkymą, tiek 2 tūkst. 800 Lietuvos įmonių, kurios turi taršos leidimus arba TIPKʼus. Šis projektas taip pat liečia ir žemės ūkį. Tai irgi yra vienas iš didesnių pavojų Lietuvos gamtai, jeigu tai yra nesubalansuotas arba neekologiškas žemės ūkis.
Norėčiau paliesti turbūt kertinę diskusiją sukelsiantį atliekų tvarkymą. Čia yra begalė nesutvarkytų problemų. Šis projektas sprendžia dalį jų. Visų pirma yra pakuotės atliekos, kurių susidaro tikrai daug modernioje valstybėje. Mano tėvai, seneliai į turgų eidavo ir žuvį pirkdami pakuodavo ją į sviestinį popierių. Šiais laikais kiekvienas produktas yra atsivežamas ir yra ilgo vartojimo todėl, kad jis yra įpakuotas į pakuotę. Pakuočių daugėja, tačiau susitvarkymas su jomis yra mūsų atvira melagystė Europoje, nes mes vis dar skelbiame Europai, kad perdirbame didžiausią procentą plastiko, nors realiai pasižiūrėjus, kiek įmonių turime Lietuvoje, tai jos gali perdirbti tik 1–2 % Lietuvoje susidarančio plastiko. Mes save apgaudinėjame, kad tvarkome kai kurias atliekų rūšis. Plastikas vienas jų.
Europai paskelbus kovą prieš plastiką šis įstatymo projektas sukelia iniciatyvą tvarkytojams, organizacijoms tvarkytis ne tik su plastiku, bet ir stiklu, kurio užduočių nevykdyta pernai metais, ir rytoj komitete diskutuosime dėl depozito išplėtimo. Šis projektas taip pat įtraukia ir sąvartynus, kurie tvarkant atliekas yra paskutinė alternatyva. Tai žmonijos evoliucijoje yra pats prasčiausias būdas tvarkytis su atliekomis – tiesiog suvežti į vieną vietą ir padėti. Mes niekada nepradėsime kalbėti apie perdirbimą, naujų dalykų sukūrimą mūsų aplinkoje. Prisiminkime, kad šiandien tik kas septintas, grubiai tariant, produktas, tai yra maždaug 15 % gaminių, yra pagaminta iš kažko, kas buvo prieš tai atlieka. Mes dar gyvename ne žiedinėje ekonomikoje, o linijinėje ekonomikoje – paimame resursą, pagaminame, jį išmetame ir padedame. Jeigu mes norime, kad šis ratas užsisuktų, nebeimtume iš gamtos resursų, reikia ir mokestinių paskatų. Ir sąvartynų taršos mokestis yra būtent vienas iš jų.
Šiandien Lietuva, turėdama Europos komisarą, atsakingą už aplinkosaugą, turi mažiausią Europos Sąjungoje sąvartynų taršos mokestį. Ir aš siūlau nesibaiminti, kai bus pasiūlymas atmesti gerbiamo aplinkos ministro pasiūlymą mažinti šį mokestį. Aš siūlau nepritarti ministro pasiūlymui dėl vienos paprastos priežasties. Klaipėdos regionas, kuriame yra atliekų deginimo jėgainė jau septynetą metų, turi vos 7–8 % atliekų, kurios galutinai atsiduria sąvartyne. Mes kalbame tiktai apie 7–8 % atliekų, kurios bus apmokestinamos vis didėjančiu ir didesniu atliekų tarifu. O kitas atliekas iki tol mes tvarkysime pažangesniais būdais. Todėl regionai, tokie kaip Vilniaus, Kauno, ar visa kita Lietuva, kuri jau yra sukūrusi atliekų tvarkymo sistemą, turi dešimt mechaninio biologinio apdorojimo įrengimų… Šiemet jau turėsime ir trečiąją paleistą deginimo jėgainę. Turime pasakyti, kad atliekų tvarkymo sistema sukurta. Dabar laikas stipriai priveržti sąvartynus, kad mes pagaliau pradėtume ne atliekų kultūrą, kai padedame atliekas, bet pagaliau pradėtume jų perdirbimą.
Todėl aš labai kviečiu žiūrėti į šį projektą su pažangia iniciatyva ir klausimas yra, kaip toliau surinkti pinigai, už kuriuos mokės teršėjai, bus panaudoti skatinimui? Čia yra didysis klausimas. Pinigų bus tikrai surinkta. Tikrai Lietuvoje yra taršių įmonių, kurioms reikia reorganizuotis, ir šie pinigai, kurie yra surenkami, turi grįžti į industriją, skatinant ir remiant persitvarkymą. Tačiau jeigu jie ir toliau bus panaudojami ne pagal tikslą, mes turėsime ekonomiką, kuri yra brangi ir nekonkurencinga, ir neturėsime įmonių, kurios galės susitvarkyti, gaudamos subsidijos, nes žaliasis kursas, tvarios technologijos yra visada brangesnės ir susijusios su valstybinėmis subsidijomis. Todėl kviečiu pritarti ir sveikinu Aplinkos ministeriją ir Vyriausybę pateikus šį gerą projektą.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narę V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip jau minėjo prieš tai kalbėjęs kolega, šis mokestis turėtų vadintis iš principo ekonominių sankcijų už perteklinį teršimą ar netvarkymą mokesčiu. Deja, vadinamas kol kas Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymu, bet esmė ne ta, kaip jis vadinamas, o kokia iš tikrųjų jo pritaikymo galimybė.
Taigi šio įstatymo, kuris tikrai buvo svarstomas pakankamai ilgai, tikslas – padidinti ekonomines sankcijas už perteklinę taršą, už netvarkomas atliekas, už nesitvarkymą, paskatinanti investuoti į pažangesnes technologijas, mažiau taršias technologijas ir tvarkytis. Na, neapsistosiu prie kitų klausimų, bet svarbiausia ir išties labai akcentuotina šiandien – norėčiau pakalbėti apie mokestį, didesnę sankciją galvos skausmu tapusiam padangų netvarkymo sektoriui.
Diskusijos dėl šios problemos, mano iniciatyva, keliamos jau trejus metus, registruotos pataisos ilgai ir kantriai buvo aptarinėtos, diskutuotos, tačiau gaisro Alytuje padariniai aiškiai atskleidė katastrofos mastą ir būtinybę veiksmų imtis nedelsiant. Taigi Seime surengtose konferencijose ir diskusijose vieningai sutarta, kad tiek padangų, tiek kitų atliekų sutvarkymo problema bus išspręsta tik jų perdirbimu ir griežčiau drausminančiomis sankcijomis už netvarkymą.
Aplinkos apsaugos komitete pritarta mano siūlymui didinti mokestį už aplinkos teršimą, už netvarkomas padangas iki 300 eurų už toną automobilinių ir 600 eurų už toną didžiagabaričių, nes iki šiol galiojanti bauda už netvarkymą siekė vos 86 eurus, kai jų perdirbimas kainuoja 200. Akivaizdu, kad tokia menka bauda neskatino tvarkymo, o skatino tolesnį teršimą ir atliekų sandėliavimą, iki joms galiausiai tapus vienos katastrofos – gaisro prakuru. Taigi, Seimui pritarus šiai pataisai, ji įsigaliotų nuo liepos 1 dienos ir tai būtų svarus žingsnis, duosiantis pradžią tolesniam veiksmingo padangų tvarkymo infrastruktūros kūrimui.
Praėjusį antradienį po pateikimo pritarta ir mano su kolega Simonu pataisai šį surinktą mokestį panaudoti padangų tvarkymui arba investicijoms į perdirbimą ir įvardijant, kas yra perdirbta, sutvarkyta padanga ir kitos atliekos. Tai užkirs kelią tolesniam fiktyviam padangų tvarkymui ir fiktyviam sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui.
Taigi pataisos iniciatyva bus žengti pirmieji žingsniai ne tik sutvarkymo, ne tik problemos sprendimo, bet ir žiedinės ekonomikos kelyje aiškiai patvirtinant, kad šis modelis toli gražu ne fikcija, nes šiandien Lietuvoje tikrai netrūksta socialiai atsakingo ir inovatyvaus verslo pavyzdžių. Jis savo veikla įrodo, kad turint pakankamai noro ir ambicijos žiedinės ekonomikos principus galima efektyviai realizuoti.
Užtikrintai pasisakau už paramą tokiems pažangiems verslams ir bet kokias pastangas atverti kelius iniciatyvoms, patvirtinančioms, kad draugiškumas aplinkai yra ne našta, o perspektyvi galimybė. Parama entuziastingiems ir konkurencingiems verslams yra ne tik perspektyvi gairė daugelį ekonomikos problemų spręsti, bet ir efektyvi priemonė skatinti bei bausti pažanga nesuinteresuotus, sustabarėjusius verslus, jau seniai išmokusius nebijoti protokolais mojuojančių aplinkosaugininkų.
Taigi, siekiant deramai pasinaudoti šiomis galimybėmis, būtina užkirsti kelią neatsakingoms, tvarkymo veiklą imituojančioms praktikoms, kurios šiandien jau tapo vyraujančia norma. Negalima toliau leisti socialiai neatsakingoms įmonėms akiplėšiškai įrodinėti, kad netinkamas sutvarkymas yra tinkamas.
Galiausiai įstatymo projektu numatomos ir didesnės sankcijos už netvarkomas pakuotes. Tai paskatins irgi ieškoti naujų būdų perdirbti. Šiuo tikslu taip pat bus ne šio įstatymo, deja, pataisa, bet bus parengtos pataisos numatant mokestį už atliekų deginimą, ypač labiau sankcionuojant už deginimą tų pakuočių, kurios tinkamos kaip žaliava perdirbti. Taigi nors nedideliais žingsneliais, tačiau palengva…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …Lietuvos aplinkosaugos sektorių užtikrintai kreipiame Europos žaliojo kurso keliu. Kviečiu pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A. Skardžių. Svarstysime pasiūlymus. Gerbiami kolegos, pasiūlymų yra labai daug, turbūt galime pritarti, kad pritariančių tam, kad būtų svarstomi pasiūlymai, visada užteks. Bendrai susitarėme. Ačiū.
Dabar prašysiu pateikti pasiūlymą Seimo narės V. Vingrienės. Pirmasis pasiūlymas. Įsidėkite kortelę. Siūlote pakeisti pavadinimą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia siūliau pakeisti pavadinimą pervadinant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą į Ekonominių sankcijų už aplinkos teršimą įstatymo pavadinimą.
PIRMININKAS. Taip. Komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Balsuojame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė dėl šio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip, taip.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Mes dabar balsuojame už pasiūlymą, tai komiteto… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas buvo pakeisti pavadinimą. Už jį balsavo 8 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas yra Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Čia redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Artūrai…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip kolega gerai paminėjo, tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Jam komitetas…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė pakeisti skaičių vietoj 8 į 9.
PIRMININKAS. Ir galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame.
Kitas taip pat Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, tai 2 straipsnio…
PIRMININKAS. Ne jūs. Pristato V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo mano siūlymas, ką pavadinti perdirbtomis ir sutvarkytomis padangomis, bet jis iškeltas į kitą įstatymo projektą. Jam pritarėme praeitą antradienį, taigi aš atsisakau šio pasiūlymo. Jis iškeltas. Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Ir balsuoti nereikalaujate?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas yra Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas. Prašau komentuoti K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų irgi yra patikslinimas, redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Čia yra daug patikslinančių sąvokų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Ir komitetas sąvokoms…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, komitetas visoms sąvokoms pritarė. Tai yra mes kalbame apie 18 punkto pasiūlymus, kurie yra… tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Seimo narys K. Mažeika buvo pateikęs nemažai pataisų, komitetas visoms pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas… P. Saudargas nori motyvuoti už? Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Taip, aš noriu trumpai pasakyti motyvuodamas už, kad tikrai balsuotume už šį pasiūlymą. Tokia nedidelė pastaba, kad redakcinis, kaip ir paminėta, pasiūlymas yra dviejų lapų ilgio. Gal tiesiog renkime įstatymus truputėlį nuosekliau, kad paskui nereikėtų koreguoti, rašyti tomų tomus. Tiesiog pastaba. Bet šiaip balsuoju už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitokių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Kitas taip pat Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas dėl 4 straipsnio – mokesčio objektas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Taip pat yra vietoj žodžių „teršalų normatyvai“ – „taršos normatyvai“. Ilgai derinome su kalbininkais ir reikėjo pakoreguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame.
Toliau K. Mažeika teikia siūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Kitas pasiūlymas taip pat yra suderintos sąvokos. Tai kilimo ir tūpimo ciklai. Vėlgi atsižvelgiant į sąvokas buvo pasiūlyta, kad jos būtų suderintos.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui.
Toliau kitam pasiūlymui dėl teršalų ir taršos mes jau pritarėme. Nebereikia dar kartą pritarti.
Kitas taip pat K. Mažeikos pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Vietoj žodžio „leistino“ – žodis „leidžiamo“ taršos normatyvo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ir mes pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame. Toliau K. Mažeika teikia siūlymą dėl keičiamo įstatymo 1 straipsnio.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tiesiog išbraukiamas vienas žodis.
PIRMININKAS. Ne, dėl vienkartinių pakuočių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl vienkartinių…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau, per toli pažiūrėjau. Taip, yra patikslinama – „vienkartinių pakuočių atliekomis“.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir mes pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui. Kitas K. Mažeikos pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra išbraukiamas žodis „tačiau“.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė ir mes pritariame bendru sutarimu. Dar vienas K. Mažeikos pasiūlymas. Jame „leidžiama“ ir „leistinos“, kartojama.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kartojama.
PIRMININKAS. Tokiam pritarėme.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Toliau kitas pasiūlymas „pakilimo“ ir „nusileidimo“…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip pat jau buvo.
PIRMININKAS. K. Mažeikos, taip pat jau buvo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė ir šitam.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, pritariame visi bendru sutarimu. Toliau redakcinio pobūdžio. Vietoj…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Vietoj „septyni“ – „aštuoni“ dėl pasikeitusios numeracijos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Čia priedas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, priede.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Kitas pasiūlymas taip pat K. Mažeikos – „pakilimo“ ir „tūpimo“, jis jau buvo aptartas kitame pasiūlyme.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė ir šitam.
PIRMININKAS. Pritariame šiam pasiūlymui. Toliau tarša. Taip pat.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jau pritarėme.
PIRMININKAS. Jau pritarėte.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Pritariame ir šiam. Toliau K. Mažeika siūlo…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tūpti.
PIRMININKAS. Vėl „pakilimo“ ir „tūpimo“, jau buvo, aptarėme ir pritarėme. Pritariame ir šiam pasiūlymui.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritariame.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas K. Mažeikos dėl „leistina“ – „leidžiama“, „leidžiamos“.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritariame.
PIRMININKAS. Taip pat jau buvo aptarta ir buvo pritarta. Ir komitetas pritarė, ir mes pritariame.
Kitas pasiūlymas vėl toks pat, analogiškas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritariame.
PIRMININKAS. „Leidžiama“ ir „leidžiamos“, kartojama. Jau jam yra pritarta. Toliau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tūpimo ciklas. Pritariame.
PIRMININKAS. „Tūpimo“ ir „pakilimo“, „kilimo“, jau buvo pritarta ir mes dar kartą pritariame.
Toliau kitas pasiūlymas. Vėl „tūpimo“ ir „pakilimo“.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritariame.
PIRMININKAS. Redakcinės pataisos, joms jau pritarėme anksčiau. Toliau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Priedai.
PIRMININKAS. K. Mažeika siūlo: vėl „leistinos“ taisoma į „leidžiamos“. Tokiam pasiūlymui jau esame pritarę.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pritarta.
PIRMININKAS. Toliau Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas – „Mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, leistinos taršos tarifai“. Prašau pristatyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dioksinai, lentelė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Siūliau išbraukti dioksinų, furanų normas, nes jie yra matuojami ir kenksmingos jų normos yra skaičiuojamos mikrogramais, tai būtų visiškai, kaip pasakius, nereikšminga sankcija juos viršijus. Tačiau komitete svarstant šitą klausimą buvo sutarta ir padidintos dar dioksinų normos iki 5 mln., tai aš atsiimu šitą pataisą.
PIRMININKAS. Atsiimate, nesvarstome. Ačiū. Kitas jūsų pasiūlymas taip pat yra lentelė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat su dioksinais, furanais čia, jeigu tris kartus viršija…
PIRMININKAS. Tris kartus, susiję taip pat.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Susiję, irgi atsiimu.
PIRMININKAS. Ir trečias jūsų, kad čia trečio nėra pasiūlymo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ne.
PIRMININKAS. Čia yra tik du jūsų pasiūlymai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Čia dioksinai, du pasiūlymai, bet komiteto patobulintame…
PIRMININKAS. Abu atsiima.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Toliau kitas pasiūlymas Seimo nario K. Mažeikos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Galvaniniai elementai.
PIRMININKAS. Yra redakcinis. Vietoj „baterijos“ – „galvaniniai elementai“.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Patikslinantis.
PIRMININKAS. Patikslinimas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti šitam pataisymui.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Toliau V. Vingrienė siūlo pakeisti ketvirtą priedą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl pakuočių mokesčio buvo keletas mano pasiūlymų. Mes ilgai diskutavome šiais klausimais, aš tiesiog pasiūliau įtraukti kombinuotą pakuotę, jos nediferencijuoti ir mokestį už netvarkomą kombinuotą pakuotę padidinti iki 1 tūkst. ir 1 tūkst. 200 eurų. Tam pasiūlymui pritarta iš dalies, kaip suprantu.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto nuomonė, kad paliktume vienos kombinuotos pakuotės rūšį vietoj dviejų, didintume tarifą kombinuotai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei, laipsniškai didintume mokesčio tarifą stiklinei, popierinei ir medinei pakuotei, pritarti įkainiams, pateiktiems pridedamoje lentelėje, tai yra toje lentelėje, kuri bus kitame pasiūlyme.
PIRMININKAS. Ar V. Vingrienė sutinka su tokiu pritarimu iš dalies?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKAS. Ir mes visiškai pritariame.
Toliau – kitas Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas. Atsiimate?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsiimu, bet pats paskutinis, kur buvo pasiūlymas…
PIRMININKAS. Šį atsiėmėte, kalbėkime nuosekliai. Toliau yra K. Mažeikos pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, čia yra dar V. Vingrienės.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsiėmiau tą iki K. Mažeikos, po to…
PIRMININKAS. Kolegos, paprašysiu, tada diskutuokite. Jūs atsiėmėte pasiūlymą. Toliau, kitas pasiūlymas yra K. Mažeikos – pakeisti projekto 1 straipsnio… Redakcinis. Antras, ketvirtas stulpelis, pritariame ir mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui.
Toliau – Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas. Pakuočių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą tarifai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Vieną aš atsiėmiau, o prie kito einame. Čia galutinis.
PIRMININKAS. Šitą atsiėmėte, o kitas jūsų pasiūlymas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kitas siūlymas buvo taip pat laipsniškai didinti mokestį už aplinkos teršimą pakuotėmis – stikline, popierine ir medine pakuote. Ir nuo 2022 metų diferencijuoti šitą pakuotės mokestį pagal tai, ar tai perdirbama pakuotė, ar neperdirbama pakuotė. Komitetas šitam siūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė V. Vingrienės pasiūlymui, tai yra ketvirtam priedui.
PIRMININKAS. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame.
Kitas V. Vingrienės pasiūlymas yra papildyti įstatymą 8 priedėliu.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia aš siūliau įvesti mokestį už degintinas atliekas, numatant degintinų atliekų mokestį priklausomai nuo to, kokios tai būtų atliekos – nepavojingos, nepavojingos atskirose sekcijose šalinamos atliekos arba nepavojingos rūšiuotos atliekos. Mano manymu, tai yra labai svarbus dalykas, nes šiandien, tarkim, degintinos atliekos ne tik neapmokestinamos, bet už jas dar yra sumokama deginimo jėgainėms. O Europos Komisija siūlo įvesti deginimo mokestį motyvuojant perdirbti atliekas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė ir argumentai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Komiteto motyvai. Tai naujas mokestis, kuris Mokesčio už aplinką teršimo įstatyme derinimo metu nebuvo svarstytas ir aptartas su suinteresuotomis institucijomis bei Vyriausybe. Siūlomos formuluotės neatitinka (…) teisės aktų formuluočių ir nebūtų aišku, kas už ką turi mokėti. Tvarkant atliekas taikomas toks atliekų prevencijos ir prioritetų eiliškumas: prevencija, pakartotinis perdirbimas, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas. Todėl nuosekliai nustačius mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis, šalinamomis sąvartyne… turėtų būti brangiausia alternatyva. Pigesnė alternatyva už šalinimą būtų naudojimas energijai gauti, ką ir siūlo kolegė, apmokestinti tą pigesnę alternatyvą negu sąvartynui (…), o perdirbimas – pigiausia alternatyva. Šiuo metu siūlomame įstatymo pakeitimo projekte į tai neatsižvelgiama. Šis pasiūlymas galbūt ateityje ir gali būti svarstomas. Šiuo atveju komitetas jam nepritarė, nes iškrenta iš viso šio įstatymo konteksto.
PIRMININKAS. Virginija, ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Daugiau nereikia. Jūs nereikalaujate balsuoti. Komitetas nepritarė ir Seimas taip pat toliau gali nebalsuoti dėl šios pataisos, laikydamasis komiteto nuomonės nepritarti.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių S. Gentvilo, P. Saudargo ir A. Gedvilienės. Kas pristato?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Atsiimtas.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate pasiūlymą. Ačiū. Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Imbraso.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas Juozai, pristatykite lentelę.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlymo esmė yra sąvartyne šalinamų atliekų mokesčio tarifai, kad nebūtų drastiškai didinamas mokestis, kas sukeltų mokestį už atliekų tvarkymą gyventojams. Ir lygiagrečiai yra galimybės didinti tarifus už atliekų deginimą. Todėl siūlomas nuoseklus, nedrastiškas deginimas, kad būtų laiko pasirengti. Yra įvairiausių kitų priemonių, kurios nesukeltų šitų neigiamų… gyventojų mokesčių didinimo ir deginančių įmonių, kurios degina atliekas, mokesčių didinimo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komiteto nuomonė buvo pritarti. Pagrindinis motyvas yra tas, kad šiems metams – 2020 metams – tarifas yra nustatytas, ir šiais metais, jei Aplinkso ministerija, Energetikos… bus įvykdžiusi savo pareigą, tai pradės veikti Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ir reguliuoti tuos tarifus. Todėl visos tos lentelės praras prasmę. To mes siekiame, turime pažadus iš Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos ir tikimės, kad taip ir bus. Todėl siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Dėl motyvų yra. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Kaip ir minėjau, aną pasiūlymą, kurį kartu su Simonu mes teikėme, mes atsiėmėme, nes iš tikrųjų komitete radome bendresnį, kaip matau, ne visiškai bendrą, bet bendresnį sutarimą dėl to laiptuoto didinimo, kad rinka galėtų prisitaikyti. Tai turbūt yra labai normali, paprasta logika. Kad mokesčių didinimas ne užgriūtų staiga, o didėtų laipsniškai kas metus, buvo pasirinkti tokie tarifai: 10, 15, 20 ir 25 eurai. Čia kas kiekvienus metus auga ir buvo nueita tuo keliu. Todėl aš palaikyčiau komiteto pirmininko siūlymą, ši lentelė, kaip minėjome, gal ir neteks prasmės ateityje, bet šiandien mes matome labai paprastą logiką: rinkos dalyvių iš karto neužkrauti staigiais mokesčių padidėjimais. Čia siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šis balsavimas bus toks parodomasis balsavimas, kiek žali mes esame ir kiek kuriame žaliąją ekonomiką, žiedinę ar liekame prie linijinės ekonomikos.
Štai kompiuteryje turiu RATCʼo asociacijos prezidento, Alytaus RATCʼo vadovo A. Reipo 2018 metų rugsėjo laišką komiteto nariams, jame sakoma: „Prašome šiuo laikotarpiu pratęsti lengvatinį 5 eurų už toną taršos mokesčio tarifą sąvartynams, o sukūrus pakankamus deginimo įrengimus iš karto taikyti 50 eurų tarifą.“ Dabar pažiūrėkite, kas įvyksta šiais metais? Šiais metais atsidaro trys deginimo jėgainės. Jau sukurta dešimt automatinių rūšiavimo linijų. Visa atliekų tvarkymo sistema sukurta. Laikas pradėti apmokestinti sąvartynus, ir Sąvartynų asociacijos vadovas prieš dvejus metus pats sakė taikyti 50 eurų taršos mokestį. Dabar komiteto pirmininkas, aplinkos ministras registruoja tokį mitais apipintą mokestį, kad paliekame 10 eurų.
Gerbiamieji! Visi gerbiamieji, nepadidės rinkliava, nes deginimo įrenginiai, kai sudegina, iš 5 tonų atliekų palieka 1 toną pelenų, ir čia yra mokestis, kiek kainuos pelenus nusodinti ir pašalinti sąvartyne, ir rinkliava nekils. Nes, kaip rodo Klaipėdos regioninio sąvartyno pavyzdys, Klaipėdos sąvartyne lieka ir patalpinama vos 7 % viso atliekų srauto.
Klausimas, kiek mes brangiai apmokestinsime tuos 7 %. Nuo 7 % apmokestinimo rinkliava nepasikeičia, pasikeičia ji nuo to, ar savivaldybės stengiasi išrūšiuoti, ar ne. Jeigu mes pritarsime J. Imbraso 10 eurų mokesčiui, tai savivaldybės ir nesistengs to daryti.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu nepritarsime ir paliksime, kaip Europa ir kaimynai latviai, estai taiko, 40–50 eurų…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). … tada prasidės žiedinė ekonomika. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos, nuomonės išsiskyrė, dėl J. Imbraso pasiūlymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 79, prieš – 3, susilaikė 8 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos pasiūlymas. Pristato K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mūsų pasiūlymas turbūt jau netenka prasmės, nes jau yra nubalsuota. Mes siūlėme taip pat nuoseklų perėjimą, turbūt pagrindinė pasiūlymo esmė, kad būtent 2024 metais tiek nepavojingų, tiek pavojingų atliekų tarifas būtų vienodas, nebūtų piktnaudžiavimo šalinti nepavojingų atliekų sąvartynuose.
PIRMININKAS. Taigi balsuoti jau negalime, nes tarifai jau yra priimti. Jūs atsiimate. Ačiū.
Dar vienas pasiūlymas – Seimo nario J. Razmos. Gal A. Skardžius gali pristatyti?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, tai yra 9 priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, kaip jie reguliuos šį įstatymą, kurį Seimas priims. Ponas J. Razma siūlė pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti taip: šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4, 5 dalis, įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. Toliau. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2021 m. sausio 1 d. Komitetas šiam gerbiamo J. Razmos pasiūlymui pritarė iš dalies ir pasiūlė savo redakciją, kurią matote išdėstytą. Ji gana ilga. Ar skaityti?
PIRMININKAS. Gal neskaitykite. Tik turėtume žinoti J. Razmos nuomonę, ar jis sutinka su tokiu pritarimu iš dalies. Jo nėra. Tai pritariame suderintai ir pritariančiai iš dalies J. Razmos pasiūlymui komiteto nuomonei. Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu.
Kitas pasiūlymas – K. Mažeikos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Išbraukti perteklinę nuostatą dėl mokesčio tarifų indeksavimo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir mes pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui.
Kitas – Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Pristato V. Ąžuolas. Ar V. Rinkevičius? Kas galėtų? Pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Galite per šoninį mikrofoną?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, galiu pasakyti, kad komitetas pritarė iš dalies. Buvo siūloma…
PIRMININKAS. Ne, komitetas nepritarė. Aš prašau komiteto nuomonės. Prašau. V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš siūlyčiau tada apsispręsti ir balsuoti dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo.
PIRMININKAS. Negirdėti. (Balsai salėje) Įsigaliojimas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo. Kad įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Toks buvo pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Galima, Pirmininke? Gerbiamas kolega siūlė, kad 2020 m. liepos 1 d., o komitetas pasiūlė pusę metų vėliau – 2021 m. sausio 1 d.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Atsiprašau, nes nukeltas svarstymas.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone ir siūlymą atsiimate? Gerai, dėkoju. Kitas pasiūlymas – K. Mažeikos. Ilgas pasiūlymas. Paskutinis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų vėlgi dalis yra redakcinio pobūdžio – žodį „leistino“ pakeisti į „leidžiamo“, taip pat išbraukti 3 punktą, kur yra nustatoma galia iki 60 kilovatų, siūlome išbraukti. Taip pat dar 7 punkte būtent nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčių mokėtojai per mokestinį laikotarpį… Žodžiu, redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir komitetas?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas šiems pasiūlymams pritarė, kadangi mes jau anksčiau pritarėme jiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai po svarstymo dėl viso. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gal būčiau kalbėjęs ir kitaip, bet kadangi kilo diskusijų dėl deginimo, dėl tarifų, tai pasikalbėsime trupučiuką kitaip. Manau, po 20 metų bus galima atsukti šį mano pasisakymą ir pažiūrėti, kad buvau teisus, nes man atrodo, kad deginimo jėgainės yra dar viena galima afera, jeigu nesužiūrėsime kainų, nes – taip, tai turėtų būti kaip ir žiedinės ekonomikos elementas, tačiau taip nebus, jeigu tai taps dar vienas gargaras monopolininkas, už kurio egzistavimą mes visi mokesčių mokėtojai sumokėsime.
Kaip atsitiko su mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais? Pasistatėme už milijonus įrenginius ir nėra kur dėti. Jie konkuruoja su pirminiu rūšiavimu, kurie konkuruoja su (…) sistema, su depozitu, su visu kuo, su perdirbimu, jie tiesiog valgo tas atliekas už labai didelius pinigus. Dabar pasistatysime dar vieną gargarą, kuris taip pat valgys tas atliekas už labai didelius pinigus. Taip, atliekų Lietuvoje gal ir nebebus, bet žiedinės ekonomikos idėja bus palaidota amžiams, nes žiedinė ekonomika tai yra efektyvus pirminis rūšiavimas, tai yra efektyvus perdirbimas ir į rinką padavimas perdirbto, konkurencingo produkto. Jeigu to nėra, jeigu mūsų galutinė stotelė yra tiktai deginimas, tai apie kokias čia žiedines ekonomikas mes kalbame?
Todėl aš visada kėliau klausimą, kodėl yra toks brangus atvežimo mokestis į atliekų deginimo gamyklą, jeigu, mielieji, atvežame jiems kurą, dar už tai susimokame, susimokame už elektrą, susimokame už šilumą ir galų gale už visa tai susimoka būtent gyventojas, mokesčių mokėtojas. Jeigu mes jau statome su Europos Sąjungos parama tokius gargarus, tai kaip tik mokesčiai už atliekų išvežimą, už elektrą, už šilumą gyventojams turėtų ženkliai sumažėti. Jeigu taip neatsitiks, matyt, tai tebus dar viena amžiaus afera. Labai ačiū, bet už įstatymą aš siūlau balsuoti už, nes šiaip, kai sudėliojome tarifus, tai jis dabar yra kaip ir neblogas.
PIRMININKAS. Laikas.
P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymas akivaizdžiai padidins mokesčius žmonėms ar už atliekas, ar už naudojamą kurą. Tikrai posėdžio pradžioje mes demonstruojame savo vienkartinį jautrumą vaikams, mokame jiems tuos koroninius pinigus, priimame įstatymą ir praėjus valandai laiko priimame įstatymą, kuris iš tikrųjų padidins žmonėms mokestinę naštą. Jeigu jūs netikite, pažiūrėkite į įstatymą. Mokesčių lengvatos. Dabar nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidžiami: fiziniai, juridiniai asmenys, teršiantys transporto priemonių, kuriose įrengtos veikiančios išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos; fiziniai, juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 %; fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones. Šito nebelieka. O ką mes atleidžiame? Pasižiūrėjau, savo akimis nepatikėjau – taip, krovininį transportą ir autobusus. Nustatome, kad registracija, per ketverius metus buvo registruota ir per trejus metus, bet praktiškai orientuojamės būtent į šitą verslo segmentą. O kur liko tie, kurie užsiima individualia veikla? Galų gale, kur liko žemės ūkyje dirbantys žmonės, kurie turėjo tą mokestinę lengvatą? Tikrai man bus įdomu pasižiūrėti, kaip valstiečiai balsuos už šitą įstatymą ir kaip jie paaiškins grįžę į savo kaimus žmonėms, kodėl jiems mokesčiai padidėjo.
Dar įdomiausia… Ai, atsiprašau, laikas baigėsi.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Po svarstymo kalba po vieną. Matau, ministras nervinasi, bet kalbame, deja, po vieną. Balsuojame po svarstymo. Nuomonės išsiskyrė.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 po svarstymo pritarta.
K. Mažeika – replika po balsavimo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Labai trumpai, nesigilindamas į detales, tikrai noriu padėkoti sąmoningiems kolegoms, dabar visi esame su kaukėmis ir turbūt, jeigu mes nieko nedarytume, tai turėtume su tomis kaukėmis ateityje susitaikyti ir vaikščioti ne tik patalpoje vengdami užsikrėsti virusu, bet ir nuo taršos, kuri yra ore, vandenyje ir taip toliau. Iš tiesų dėl tų grėsmių, su kuriomis mums ateityje teks kovoti, turbūt turime priimti sprendimus dabar. Iš tiesų, kolega, dėl tų baimių, kurias jūs išsakėte, – turbūt jūs kalbate ne apie šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems žengus tikrai pažangų žingsnį, nes pastaruoju metu aplinkosaugos problemos jau pramušė dugną, o mes turime pramušti stogą į perspektyvius žiedinės ekonomikos vandenis. Bet aš norėčiau atsakyti į P. Saudargo išsakytą nuomonę dėl deginimo mokesčio. Čia šiuo metu, kaip ir komiteto svarstymo metu, buvo atsisakyta mano pasiūlymo, bet noriu pasakyti, kad yra parengtas kitas įstatymo projektas dėl mokesčio už deginimą ir jam jau pritarta po pateikimo. Taigi, mes svarstysime, dar tobulinsime ir tikrai mokestis, deginimo mokestis, mokestis už aplinkos teršimą, bus nustatytas.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau paklausti tų, kurie dabar taip aistringai dėkoja visiems, balsavusiems už šį įstatymo projektą. Ką tik mes nubalsavome, kad nuo mokesčio atleidžiami tie, kurie naudoja bioetanolį E85. Latvijoje šita degalų rūšis yra uždrausta naudoti dėl jos nesaugumo. Automobiliai, kurie naudoja būtent tokį kurą, turi žaliomis didelėmis raidėmis užsirašyti, kokia yra naudojama degalų rūšis. Ar čia yra saugumo sumetimais, ar čia grynai kokio nors verslo sumetimais yra priimta tokia išlyga, kad jiems nereikės mokėti už tuos realizuojamus degalus, skatinti jų naudojimą, kai kaimyninėje valstybėje yra uždrausti tie degalai?
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Aš mažą repliką P. Urbšiui nuraminti. Kai E. Makronas vadovavo Paryžiaus klimato susitarimui, per pasaulį ėjo su klimato kaitos vėliava, bet pametė ją tuomet, kai buvo geltonųjų liemenių protestai dėl 2 euro centų dyzelio papildomo akcizo. Dyzelio ir kitų akcizų neįmanoma išvengti, bet šitas taršos įstatymas – tų mokesčių visiškai galima išvengti renkantis alternatyvas ir jos egzistuoja. Tad nesigąsdinkime, kad čia keliami mokesčiai. Čia keliami mokesčiai tiems ir sankcijos keliamos tiems, kurie toliau teršia, o tarša turi būti įkainota.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Vis dėlto neišvengiamai priėmę tą įstatymą turėsime galvoti apie atliekų tvarkymo sisteminį teisės aktą, kuriame savo vietą ras ir mechaninio biologinio apdorojimo grandinė, ir deginimo įmonės, kurios šiandien bando veikti kaip energijos gamybos subjektai, o ne kaip atliekų tvarkymo grandinės dalis.
Gerbiami kolegos, ypač Simonai, noriu paminėti, kad nesakykite netiesos. Šiandien atliekos, kuri gali būti perdirbta, negalima nei deginti, nei šalinti sąvartyne. Tai yra neišvengiamos alternatyvos, bet tai turi būti atliekų tvarkymo grandinės dalis, čia yra svarbiausia. Šis įstatymas to neapima. Vis dėlto reikalingas sisteminis požiūris, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir nebūtų lupikaujama iš mūsų piliečių kišenės.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Saudargas užbaigs diskusiją.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų, nekalbant apie visas kitas įstatymo dalis, kurioms aš pritariu, reikėjo šio įstatymo, mokesčius reikėjo kelti, reikėjo sutvarkyti mokestinę bazę, tačiau dar kartą apie deginimo jėgaines. Deginimo jėgainės turi būti natūralus rinkos dalyvis, efektyviai veikiantis, tai modernios, efektyvios statomos gamyklos. Neturime per mokesčius prievarta kitus rinkos dalyvius versti vežti jiems nemokamai kurą, dar gerokai primokant. Kai šitą dalyką mes jau tvirtinsime, turėsime dar kartą Seime labai atidžiai svarstyti, koks vis dėlto turėtų būti vartų mokestis, atvežant į deginimo jėgaines. Šiandien, manau, daugmaž mes sudėliojome, bet tą reikės labai atidžiai prižiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.39 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4034(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mielieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra lydimasis – Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4034(2). Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Ar V. Rinkevičius sutiktų? Gerbiamas Viktorai, Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio, ką tik mūsų apsvarstyto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo lydimojo. Tai lydimasis teisės aktas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame. Prašom, kolegos, balsuoti. Balsuojame po svarstymo dėl Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Esame sutaupę 25 minutes, galbūt galėtume iš vakarinės darbotvarkės? Sutaupę iki Seimo nutarimo dėl teisėjų ir kitų pareigūnų skyrimo. Ar galėtume iš vakarinės darbotvarkės leisti pateikti ministrei R. Tamašunienei Vidaus tarnybos statuto ir lydimųjų… Galime? Dėkoju, pritarėme bendru sutarimu.
11.42 val.
Vidaus tarnybos statuto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, II skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 121, 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4891, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4892, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4893, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4894, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28, 29, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4895, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4896, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4897 (pateikimas)
Kviečiame R. Tamašunienę. Tai būtų Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektas Nr. XIIIP-4891 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-4892, Nr. XIIIP-4893, Nr. XIIIP-4894, Nr. XIIIP-4895, Nr. XIIIP-4896 ir Nr. XIIIP-4897. Prašom, gerbiamoji ministre, pateikti minėtus įstatymų projektus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, pristatome Vidaus tarnybos statuto ir visų lydimųjų teisės aktų projektus. Jų tikslas – sudaryti teisines prielaidas vykdyti pakopinį vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimą, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą VRM žinioje esančioje statutinėje kolegijoje, taip pat užtikrinti, kad pareigūnai būtų rengiami ir profesinėje mokykloje, gautų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir pratęstų studijas aukštosiose mokyklose, universitetuose.
Kalbant apie proporcijas, kaip yra šiandien, aukštojo universitetinio išsilavinimo reikia apie 5 % visų pareigūnų, o profesinio bakalauro poreikis yra 38 % ir profesinis mokymas –57 %, pirminės grandies pareigūnai vėliau gauna laipsnius, įgydami patirties.
Kodėl mes matome, kad toks projektas yra svarbus? Pirmiausia noriu pabrėžti, kad viešojo saugumo pareigūnų rengimas nėra laisvos rinkos dalykas, tai valstybės pareiga užtikrinti pareigūnų kaitą, motyvuoti pareigūnus, skatinti, kad profesija būtų patraukli, pritraukti gabius jaunuolius į profesiją ir užtikrinti visos sistemos darną.
Šiuo metu mes turime tik dviejų pakopų rengimą, tai yra profesinis mokymas, tik tiek. Vėliau jaunuoliai, gabūs jaunuoliai arba paskatinti vadovų, renkasi universitetus, dažniausiai tai yra teisės mokslai, arba Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos kursus arba studijas, arba kitose universitetinėse mokyklose. Bet tai yra teorinis parengimas. Visos tarnybos ir vadovai mano, kad vis dėlto reikėtų daugiau praktinių įgūdžių. O tuos praktinius įgūdžius galėtume suteikti būtent įsteigdami kolegiją. Taip pat studijos trunka pernelyg ilgai, pareigūnų vertinimu, aukštosios studijos. Kolegijos studijos truktų metais trumpiau ir tai užtikrintų visų pakopinių statutinių įstaigų, kurioms taikomas vidaus tarnybos statutas, pareigūnų rengimą integruojant profesinį mokymą, aukštąjį mokslą valstybės lėšomis pagal centrinių statutinių įstaigų poreikius atitinkančias programas. Taip pat siekiame šiuo projektu reglamentuoti statutinės kolegijos statusą, finansavimą, valdymo organus, kitas nuostatas, susijusias su statutinės kolegijos tolimesne veikla ir vykdomomis studijomis.
Įsteigus žinybinę statutinę kolegiją bus pasiekti tokie tikslai: tai pirmiausia kokybiškas visų tarnybų pareigūnų rengimas valstybės lėšomis pagal reikalingas programas; koleginių studijų programos bus orientuotos į praktinių įgūdžių suteikimą; bus įgyvendintas pakopinis pareigūnų rengimas, kai įgiję profesinę kvalifikaciją pareigūnai galės tęsti studijas kolegijoje; statutinių įstaigų atstovai dalyvaus kolegijos taryboje priimant sprendimus (būtent siekiame to lankstumo, kad vadovai, matydami, kaip turi kisti jų tarnyba, kaip prisitaikyti prie teisės aktų ir vykdomų vis naujų funkcijų, galėtų priimti sprendimus ir parengti atitinkamai pareigūnus, kurie stos vėliau į tarnybą); ir kolegijos filialų bendradarbiavimas su statutinėmis įstaigomis užtikrins pareigūnų rengimo poreikius.
Taigi mes dabartinių profesinių mokyklų pagrindu steigiame kolegiją ir profesinės mokyklos bus tos kolegijos filialais. Numatyti keli etapai. Pirmiausia tai policijos profesinė mokykla ir pasieniečių pirmuoju etapu rengimo centras, vėliau – pataisos mokymo centras ir Muitinės departamentas. Taip užtikrintume visų tarnybų švietimo ir rengimo sistemą. Ačiū. Į klausimus atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Butkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama ministre, niekas neabejoja statutinių pareigūnų kvalifikacijos kėlimo poreikiu, tik dėl taktikos norėtųsi keletą klausimų paklausti. Visų pirma dėl kolegijos kaip atskiro darinio ir ypač pavaldumo. Kodėl reikia atskiros kolegijos? Ar tai negalėtų būti esamo kokio nors universiteto fakultetas? Kodėl kolegija turi būti pavaldi būtent jūsų ministerijai? Ir kodėl į kolegiją gali stoti tik tie asmenys, kurie asmeniškai ministro siuntimu, gauna siuntimą pagal, pacituosiu, 9 straipsnį – 121 papildymą, tai yra tie, kurie baigė ir tik ministro pavedimu ir siuntimu gali stoti į šią kolegiją? Ačiū už atsakymus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerai, pradėsime nuo pradžios. Pirmiausia mes orientavomės į tą gerąją praktiką ir net į Lietuvos patirtį, kaip veikia Karo akademija. Tai yra kitokios, sakykime, paskirties švietimo įstaiga ir rengia kariškius mūsų kariuomenės sistemai. Taip matytume, kad turėtų būti… Tai yra prie Krašto apsaugos ministerijos. Tai taip matytume, kad prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat statutiniams pareigūnams rengti turėtų būti įsteigta kolegija ir užtikrintų pakopinį rengimą. Būtent tokį modelį ir taikome siūlydami šį įstatymo projektą. Stodami į kolegiją, kaip ir dabar į profesinę mokyklą, turi būti perėję medicininę patikrą ir fizinės parengties užduočių egzaminus jaunuoliai. Taip liks ir dabar. Siuntimas, aš dabar bijau, kokį punktą jūs ten cituojate, tiksliau patikslinti, šiuo metu yra į aukštąjį mokslą su siuntimu, duodami siuntimai. Tai yra tarnybos užsako vietas, jas vėliau apmoka savo pareigūnams, kurie ar neakivaizdiniu būdu, ar kitokia forma studijuoja aukštosiose mokyklose.
Kodėl negalima kitose kolegijose ar universitetuose? Mes manome, kad yra daug taktinio parengimo ir kitokia, sakykime, disciplininė kultūra turėtų būti šioje mokykloje. Galvotume, kad vadovas taip pat turėtų būti pareigūnas, kad kiekvienas rytas prasidėtų rikiuote, kad tų taktinių ir organizacinių kultūrinių įgūdžių jau nuo pat mokymosi pradžios įgautų kursantai ir atėję į tarnybą galėtų geriau integruotis. Šiuo metu mokymas vyksta vienus metus, jeigu kalbame apie policininkų rengimą. Vadovai taip pat mato, koks platus dabar kiekvieno policininko atliekamų funkcijų ir užduočių baras.
Parengimo tikrai trūksta, nes reikia daug sociologinių mokslų, reikia psichologijos išmanymo, reikia, be abejo, administracinės, baudžiamosios teisės išmanymo ir dar plius visas taktinis, fizinis pasirengimas ir taip toliau. Tai tos studijos tikrai per trumpos, o vėliau universitetinės studijos suteikia tik teorinių žinių. Tai vėlgi dingsta ta praktinė dalis, kuri kompensuojama tik per kvalifikacijos kėlimą ir per nuolatinius fizinės parengties kursus ir pratybas, kurias organizuoja institucijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Sysas.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jeigu švietimo, mokslo ir sporto ministras pristatytų šitą įstatymo projektą, tai gal suprasčiau, kodėl reikalinga atskira statutinė kolegija. Dabar jūsų pristatymą aš vertinu kaip grįžimą atgal. Kažkada kai kurie technikumai Lietuvoje priklausė ir kitoms ministerijoms, Žemės ūkio ministerijai. Po to buvo daromos tam tikros reorganizacijos, reformos. Buvo Policijos akademija. Buvo atliktos studijos, kad mūsų universitetuose vienam studentui per daug turime ploto, kad infrastruktūra išvystyta. Man visiškai nesuprantama, kodėl taip yra daroma, nes pagal jūsų paaiškinimą, aš manau, užtektų paruošti atskiras studijų programas su atskirais reikalavimais ir šita problema būtų išspręsta.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Tikrai man būtų dar keisčiau, jeigu šį į statymą pristatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras, nes būtent vidaus reikalų ministras turi užtikrinti natūralią pareigūnų kaitą ir tiek pareigūnų, kiek kiekviena tarnyba reikalauja. O šiuo metu jau susiduriame su tam tikromis problemomis.
Antras dalykas, negrįžtama į praeitį, bet kuriamas naujas progresyvus dalykas ir užtikrinamas pakopinis pareigūnų parengimas. Vertinant, kaip buvo anksčiau, noriu pasakyti, kad Policijos akademija, pavyzdžiui, kuri rengė tik policijos pareigūnus, vertinama labai gerai. Tas parengimas vadovų ir buvusių, ir veteranų, ir dabartinių vertinamas gerai, nes po pirmo kurso išeidavo kitos grandies pareigūnas, kalbu apie policininką, ir galėdavo stoti į tarnybą visiškai pasirengęs.
Dabar mes matome plačiau, kad tai turėtų apimti ir Kalėjimų departamento, ir muitinės pareigūnus, VSAT’o pareigūnus, VSD pareigūnus ir policininkus. Jokios naujos infrastruktūros mes nekuriame, labai svarbu pabrėžti, o kuriame tai bazėje profesinių centrų, kurie yra ir filialai, o centras numatomas policijos mokykloje Mastaičiuose, pats kolegijos centras.
Kalbant apie finansinę išraišką, tai iš tiesų, jeigu mes pritarsime tokiems mūsų teikiamiems projektams ir numatysime, kaip yra Karo akademijoje, stipendijas ir uniformas iš valstybės biudžeto, tai tų lėšų pareikalaus. O kalbant apie studijų krepšelį, tai mes ir norime, kad perskirstytų iš švietimo ir mokslo ministro aukštosioms studijoms skiriamo krepšelio, ta dalis būtų skiriama tai kolegijai. Pasirinkome tokį, sakykime, biudžeto lėšų panaudojimo patį optimaliausią variantą, taip pat siekiame išnaudoti nepilnai išnaudojamą dabar sukurtą bazę, kur yra profesinis mokymas arba įvadinis mokymas, arba kvalifikacijos kėlimas organizuojamas.
Mes matome taip pat bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis, su universitetais ir matome susidomėjimą dėstytojų, profesorių, kurie taip pat nori ne tik mokslinius darbus, bet ir taikomuosius darbus rašyti ir išbandyti. Kaip tik kolegija bus ta vieta, kur ir mūsų aukštojo mokslo bendruomenės nariai, ir mūsų taktikai – pareigūnai, instruktoriai, kurie rengs fiziškai ir taktiškai pareigūnus, manome, pakels į aukštesnį lygį visą parengimą ir mūsų pareigūnų rengimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, iš jūsų atsakymų susidarau įspūdį, kad visgi Policijos akademijos uždarymas nebuvo pats protingiausias žingsnis, kuris buvo padarytas Lietuvos švietimo sistemoje, bet mano klausimas dėl šio įstatymo: kodėl būtent pasirinkote Mastaičiuose, o ne kur nors kitur? Aš žinau, kad ten skyrė patalpas, bet kodėl pasirinkimas būtent ten? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia Mastaičiuose ir dabar yra sukurta pakankamai gera infrastruktūra, be to, dar turima ateities planų įrengti geresnę šaudyklą. Taip pat yra viešbutis, daug didesnis bendrabutis ir galima numatyti daugiau vietų tiems jaunuoliams, kurie norėtų gyventi bendrabutyje. Būtent dėl to. Ir pats parengimo laikas Mastaičiuose yra ilgiausias – rengiami pirminės grandies policininkai pareigūnai. Kalbant apie praktinius dalykus, taip pat ir pati informacinių technologijų bazė, duomenų bazės, kurios reikalingos iškart mokyti pareigūnus, yra toje mokykloje, todėl pasirinkome centrą Mastaičiuose, Kauno rajone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Tumėnas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, kažkada mes visas aukštąsias mokyklas, kitas švietimo įstaigas surinkome po vienu stogu – Švietimo ir mokslo ministerija. Kažkada buvo tradicija, kaip ir sakoma, čia buvo gerbiamo A. Butkevičiaus, kad Žemės ūkio ministerija turėjo savo universitetą ir taip toliau. Koks motyvas yra surinkti ir jums tapti steigėjais, kai finansavimas vis tiek iš dalies bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos? Čia šiek tiek nesuprantama.
Kaip jūs galvojate? Galbūt tada ir visą finansavimą pasiimkite, finansuokitės iš savo biudžeto ir laikykite tas savo mokyklas, o švietimo biudžetą palikite tiems, kas yra steigėjas, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Šiuo metu profesinių mokyklų steigėjais yra mūsų statutinės tarnybos.
Kalbant apie universitetus, be abejo, visi yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, bet šiuo metu pagal tikslinį finansavimą nėra galimybės skirti finansavimo konkrečiai studijų programai, o tokios programos mums ir reikia. Mes galime tik pasirinkti teisės krypties programą, o tai ne visai atitinka to, ko laukia tarnybos iš atėjusio pareigūno su išsilavinimu į tarnybą. Todėl, kaip ir minėjau, visas sujungėme, bet ne visas sujungėme, bet, kaip ir buvo minėta, Policijos akademijos išvis neliko. Manome, kad tikrai gerai dirba Karo akademija ir puikiai yra parengiami kariškiai, kariuomenė bendradarbiauja su šia aukštąja švietimo įstaiga. Tuo modeliu remdamiesi… Taip pat mus palaiko Krašto apsaugos ministerija, teikia informaciją ir patarimus, kad tokia aukštojo mokslo (profesinio bakalauro) institucija būtų prie Vidaus reikalų ministerijos ir užtikrintų… Dar kartą noriu pakartoti – teisės mokslus diktuoja laisvos rinkos dalykas. Vienąkart mes galime vieną pakraipą pasirinkti ar kitą, bet visada valstybei reikės pasieniečio, visada valstybei reikės muitininko, o tokios programos nebūtinai aukštojoje mokykloje yra rengiamos ir nebūtinai tais metais tokių programų bus. Todėl ir norime užtikrinti tą tęstinumą ir palaipsniui apimti visas tarnybas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nors laikas ir baigėsi, buvau paminėjusi pavardę, tad paskutinis klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nuoširdžiai ačiū. Gerbiama ministre, matyti, kad jūs tikite, ką sakote, nuosekliai išaiškinote visą pakopiškumą šios būsimos statutinės kolegijos. Tačiau aš noriu pratęsti, kad jūs man išbarstytumėte vyrų abejones. 1990–1997 metai – Policijos akademija, vėliau – Teisės akademija, reorganizacija į Mykolo Romerio universitetą. Truputį keista. Ar, jūsų nuomone, nebuvo galima, pavyzdžiui, kad Mykolo Romerio universitete būtų atskiras fakultetas ir tos programos būtų vykdomos?
Antra. Ar jūs kalbėjotės ir ar pritarė tam švietimo ministras? Nors jūs sakote, kad nieko bendro čia nėra. Kvalifikacija, krepšeliai – Švietimo ministerijos ir jūsų ministerijos sankirta akivaizdi.
PIRMININKĖ. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Norėčiau, kad atsakytumėte.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš gal nuo paskutinio klausimo. Tikrai bendro yra. Mes teikiame ir Mokslo ir studijų įstatymą. Aš negaliu pasakyti, kad nieko bendro nėra. Mes bendroje darbo grupėje dirbame kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, svarstome būtent ir lėšų poreikį, ir studijoms reikalingų krepšelių, tai yra skiriamų lėšų kolegijai poreikį.
Ar gali tai rengti? Taip. Mykolo Romerio universitete, jūs teisingai pastebėjote, buvo Viešojo saugumo akademija, tai yra fakultetas, skirtas pareigūnams, bet, kaip minėjau, ne visada ir ne kasmet buvo rengiami tie pareigūnai. Dažniausiai vis dėlto pasirinkdavo teisės mokslus ir, kaip sakiau, su praktiniais įgūdžiais tai mažai ką turi bendro. Aišku, teisinės žinios teisininko, baigusio aukštąjį mokslą, visada yra labai gerai, bet visa kita – nebūtinai. Juo labiau kad gabūs jaunuoliai dabar labai nusivilia sužinoję, kad tapti policininku gali tik profesinėje mokykloje, pasieniečiu – tik profesinėje mokykloje. Jie, aišku, turi gerus mokymosi rezultatus po bendrojo ugdymo mokyklos ir pasirenka teisės mokslus, pavyzdžiui, arba kitus mokslus. Ta jaunuolio, buvusio realaus kandidato ir norėjusio ateiti į tarnybą, svajonė nebūtinai po ketverių metų tokia ir bus, nes, baigęs bendrąją teisę, jis gali nueiti ir kitur. Tai yra pati tarnyba gabesnius mokinius praranda pasiūlydama tiktai profesinį mokymą. O ateityje jau tu papildomai mokykis neakivaizdiniu būdu ar kitaip rinkis. (Aliarmo signalas) Štai gauname aliarmą iš mūsų tarnybų, greičiausiai bus vėtros ir liūtys. Prašome susipažinti su reikiama informacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kartu pajautėme atitinkamai ir signalus. Ačiū, gerbiamoji ministre, atsakėte per nustatytą laiką į jums pateiktus klausimus.
Motyvai. V. Bakas – motyvai už.
V. BAKAS (MSNG). Ministre, čia jūs protestuojate tais signalais? Ar kaip? Gerbiami kolegos, iš tikrųjų teikiamas įstatymo projektas išspręstų daugybę problemų ir tokį pareigūnų rengimo vakuumą. Aišku, išspręstų tada, jeigu mes jį dar šiek tiek tobulintume komitetuose. Faktas, kad šiandien pareigūnų rengimas yra labai išbarstytas. Šita kolegija leistų šiek tiek konsoliduoti, nes rengia įstaigos kas kaip supranta. Aš tik… Matome ir tragiškus įvykius, rodančius, jog kvalifikaciją reikia kelti tiek aukščiausiems teisėsaugos įstaigų vadovams, tiek tiems, kurie atsakingi už valdymą, taip pat ir pareigūnams.
Bet, gerbiama ministre, gerbiami kolegos, kurie svarstysite komitetuose, aš vis dėlto siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad šiam įstatymui įgyvendinti yra numatoma paimti apie 0,5 mln. eurų iš dabartinių vidaus reikalų įstaigų. Čia vis dėlto reikėtų tą klausimą spręsti kitaip, manyčiau, nes ir taip pareigūnams yra neįgyvendintų pažadų tiek dėl „Programos 1000“, taip pat nėra tinkamai atlyginta už darbą suvaldant pandemiją. Tikrai dėl geros idėjos neturėtų kentėti pareigūnų interesai, mūsų visų piliečių saugumo interesai. Aš siūlyčiau balsuoti už, bet vis dėlto kartu galvoti apie biudžeto projektą, kuriame būtų numatytos reikiamos lėšos šitai kolegijai steigti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nerandu nė vieno bent kiek racionalaus argumento šituo klausimu. Nė vieno. Pati strategija šitos Vyriausybės buvo mažinti universitetų skaičių. Dabar, pasirodo, mažinant reikia juos didinti. Analogija su Krašto apsaugos akademija, su KAMʼo akademija, yra visiškai netinkama. Ten yra aukštojo mokykla. Čia bandoma grįžti į vakarykščią dieną. Kada visas pasaulis stiprina išsilavinimo kokybę, čia išsakoma – ji yra per daug didelė, reikia sumažinti išsilavinimo kokybę, nes yra teikiamas universitetinis išsilavinimas ir yra galimybė gauti šitą, būtent platesnį, humanitarinį išsilavinimą, kurį suteikia kontekste policijos išsilavinimo. Sako, kad to nereikia. Reikia oficierius kepti. Aš matau vienintelį argumentą – liko keturi mėnesiai šitai kadencijai, tai reikia kai kuriems žmonėms karšyklą sukurti. Kadangi toje akademijoje bus galima kepti įvairius oficierius, jiems reikės oficierių įdarbinti. Jie ten marširuos, šaudys ir bus tokia Lietuvos policija, kuri paskui keliu prispaudusi užsmaugs žmones. O gal tokios nebūtina mums turėti, gal mes turime galimybę civilizuotesnę ir šiuolaikiškesnę turėti? Tikrai nereikia šituo keliu eiti. Pasirodo, dar ir papildomai lėšų reikia. Jeigu, sako, trūksta motyvacijos eiti į policiją, tai kurkite motyvacinę sistemą. Jeigu yra programose kas netobula, patobulinkime programas, kalbėkime apie tai. Čia visiškai nesuprantama. Nuo nulio daroma, niekai ir visiškai prieš strateginę liniją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsiskyrė, balsuojame po pateikimo dėl Valstybės tarnybos statuto ir lydimųjų teisės aktų.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Dėl komitetų, gerai, kadangi neperskaičiau dėl papildomų: Teisės ir teisėtvarkos komitetas – dėl Valstybės sienos ir policijos įstatymo, dėl Mokslo ir studijų įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, dėl Profesinio mokymo pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir dėl Nelaimingų atsitikimų darbe pagrindinis –Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dabar pasiūlymai dėl komitetų tikriausiai. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų tai yra švietimo klausimai. Manyčiau, kad pagrindinis įstatymo projektas, bazinis, taip pat turėtų būti svarstomas ir Švietimo ir mokslo komitete. Be to, dar norėčiau pasisakyti dėl balsavimo, tai iš tikrųjų irgi nemanau, kad turėtų būti remiasi principu, kad yra profesinė mokykla ir prie jos reikia daryti kolegiją. Tai blogas pavyzdys, kada iš profesinės mokyklos, kad būtų išlaikyta pakankamai asmenų toje sistemoje, paprasčiausiai permeta ir kolegiją. Ko gero, protingiau būtų daryti kolegiją kitoje vietoje, atskirai ir pasiremiant tomis kolegijomis, kur yra bazinis teisinis išsilavinimas, o priedus pridėti, nes iš tikrųjų nemanau, kad tos profesinės žinios yra pagrindinės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs kaip papildomą siūlote, kad dėl pagrindinių būtų ir Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. V. Juozapaitis – replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gal ministrė pirma nori kalbėti?
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs kaip visada, džentelmenas. Ministrė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, aš į prieš tai kalbėjusio ar dėl motyvų prieš kolegos noriu reaguoti. Labai keista, kai profesorius menkina Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Mes norime dabar proporcijas… 77 % dabartinių pareigūnų yra baigę profesinį mokymą. Įsteigus kolegiją ir suteikus išplėstinių studijų galimybę ta proporcija keisis iš esmės ir 60 % pareigūnų bus baigę aukštąjį mokslą – profesinį bakalaurą. To ir siekiama. Todėl jūsų išsakyti argumentai išvis net nepanašu į tą pusę, kad turėtumėte supratimą apie švietimo sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų pastarasis gerbiamos ministrės komentaras buvo šiek tiek pro šalį ta prasme, kad tas kandumas tikrai nedaro nei kokios nors geros įtakos šiam sprendimui, nei šiaip yra padorumo ženklas. Iš tikrųjų dabar lyg ir pasitaisė ministrė, kalbėdama apie aukštąjį mokslą, pasakydama ir turėdama omeny, kad kolegijos taip pat yra aukštosios mokyklos, nes visą laiką pristatinėdama ji aiškino, kad tiems, kurie mokysis kolegijoje, nebūtinai reikės aukštojo mokslo išsilavinimo. Tai ir yra visa esmė. Ar kolegija, ar universitetas, pirmoji pakopa yra lygiavertė visoje Europoje. Visoje Europoje ar universitetinis, ar profesinis bakalauras yra lygiaverčiai ir nepurtykite galvos. Paklauskite komiteto pirmininko, kuris sėdi už jūsų.
Taigi todėl reikia labai aiškiai pasakyti, kad mes suprastume, kad jūs, gerbiamoji vidaus reikalų ministre, tikrai išmanote ir švietimo reikalus. Todėl tiesiog privaloma, kad mes apie tuos dalykus kalbėtume būtent Švietimo ir mokslo komitete, ir, be jokios abejonės, čia be visuotinių klausymų…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …tikrai neapsieisime, nes iš esmės yra keičiama švietimo sistema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, bus tam laiko, nes siūloma svarstyti rudens sesijoje. Tikrai viską aptarsime.
Ministre, jūs norite atsakyti į jums mestą repliką.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Noriu patikslinti, kad šiuo metu yra pirmos ir šeštos pakopos pareigūnų rengimas. Lietuvoje yra sistema palaipsniui. Nuo ketvirtos, penktos ir šeštos. Mes steigiame būtent penktą pakopą – ne universitetinį aukštąjį mokslą. Tai yra profesinis bakalauras. (Triukšmas salėje) Noriu pasakyti…
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, prašau tylos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …esminius skirtumus. Baigę universitetą jūs galite pretenduoti į valstybės tarnybą ir taip toliau ir yra aukštojo universitetinio mokslo reikalavimai. O į kitas pareigybes gali užtekti tik kolegijos mokslo. Jeigu norite pasakyti, kad jie yra lygybės ženklo, lygybės ženklo dėti negalima ir negalima jaunuoliams taip pat užkirsti kelio tobulintis…
PIRMININKĖ. Dėkoju!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …ir užimti tam tikras pareigas pagal įgytą išsilavinimą. Tai irgi būtų labai gerai žinoti Švietimo ir mokslo komiteto nariams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes jau vėluojame pagal laiką, tad replikos ypač trumpos. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš grįžtu prie komitetų. Aš siūlyčiau ne tik šiuo atveju, bet visada pagal buvusią mūsų nesėkmingą praktiką neskaidyti paketo projektų į skirtingus pagrindinius komitetus, o dėl viso paketo duoti vieną pagrindinį komitetą, tik papildomus galima įvairius skirti. Šiuo atveju aš siūlyčiau dėl visų paketo projektų pagrindiniu komitetu skirti Švietimo ir mokslo komitetą, o papildomais komitetais – atitinkamai pagal jų profilį, nes keistai atrodo: vieną paketo projektą, sakykime, kitas komitetas atmes, kiti komitetai kitus – kitaip. Aš siūlau ir ateityje taip elgtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šiuo atveju yra, kad kaip pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl visų, išskyrus du, kur yra Mokslo ir Profesinio mokymo įstatymai. Tai logika taip lyg ir diktuotų. Ar reikalaujate, kolegos, balsuoti? Manau, kad suderinsime šią poziciją.
Kolegos, sutariame, kad labai trumpos replikos. K. Masiulis, nes jau vėluojame pagal laiką.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Trumpos. Kadangi mane auklėjo vidaus reikalų ministrė, tai aš noriu jai mesti kamuolį atgal. Noriu pasakyti, kad akademiniam personalui kolegijose ir universitetuose yra labai skirtingi reikalavimai. Kolegijose oficierius galės dirbti, universitete jis neturi ką veikti, jam reikia mokslinio laipsnio ir turi mokslinių darbų turėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė replika. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų kai kurie kolegos konservatoriai labai stipriai, matyt, yra atitolę tiek nuo skaidrumo, tiek nuo akademinių ir švietimo reikalų, dėl to klaidina mus. Kadangi tai vis dėlto yra susiję su policijos darbu, siūlyčiau balsuoti, kad dėl visų tų klausimų pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Taip. Lyg ir išsiaiškinome bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, grįžtame į rytinio posėdžio darbotvarkę.
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ projektas Nr. XIIIP-4881(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ projektas Nr. XIIIP-4881(2). Svarstymas. Kviečiu Kultūros komiteto atstovą. Prašom. Gerbiamas S. Tumėnas. Kultūros komiteto išvada.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mūsų komiteto posėdis įvyko birželio 4 dieną. Sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4881(2) skirti G. Ramanauskaitę žurnalistų etikos inspektore. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Papildomas komitetas buvo Žmogaus teisių komitetas. Komiteto pirmininkas V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama Seimo vicepirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas dėl G. Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore. Posėdis vyko birželio 3 dieną. Už – 4, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. V. Juozapaitis. Ruošiasi P. Urbšys.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kolegos, nekalbėsiu apie pačią pretendentę, nėra daug priekaištų ir tikrai turbūt šiandien teks balsuoti už, juolab kad šiandien alternatyvos nėra. Tiesa, po pietų mes ją tik atleisime iš darbo, tai gal nepaskyrus dar ir galės padirbėti. Bet iš tikrųjų aš noriu kreiptis į jus dar kartą su tuo pačiu prašymu arba klausimu, arba teiginiu, kurį pasakiau prieš savaitę per šoninį mikrofoną.
Ši tarnyba yra tikrai labai svarbi stebint, vykdant viso mūsų visuomenės informavimo vadinamojo lauko monitoringą, nes iš tikrųjų tas kiekis purvo, paskalų, įvairiausio šmeižto ir visokių kitų dribsnių yra išaugęs turbūt neįtikėtinai. Ši tarnyba, turėdama tokį biudžetą, yra nepajėgi, bent jau taip teigia šios tarnybos vadovė, taigi aš kreipiuosi… Nepajėgi spręsti laiku, nes teisės aktai numato, kad žurnalistų etikos inspektorius privalo per tris mėnesius pateikti tyrimo rezultatus, nebent ten būtų labai daug medžiagos, tai galima būtų dar du mėnesius pridėti. Bet žinau, kad tikrai yra krūva, visa krūva tų neišspręstų ir neišnagrinėtų skundų, o tai reiškia, kad jie visi, kad ir kaip pasibaigtų, bus skundžiami vienos ar kitos pusės, o tai reiškia, kad tai užtruks dar metus, na, o po metų kaip nors nagrinėti tą skundą yra visiškai beprasmiška, nes laikas ištrina visas ribas. Juo labiau kad, jūs žinote, artėja ir rinkimai, todėl kai kurie politikai arba kiti kokie nors privatūs asmenys, leidžiantys sau kad ir feisbuko paskyrose išreikšti vieną ar kitą savo požiūrį, kuris neatitinka šios dienos įstatymo, negali būti apsvarstyti laiku ir jiems negali būti pareikšta nutartis, nes tiesiog fiziškai ši tarnyba nespėja to padaryti.
Taigi aš kreipiuosi į jus, brangūs valdantieji, kurie šiandien turite tą milijardinę piniginę, rasti vis dėlto galimybę ir šios įstaigos biudžetą papildyti būtent dėl tos priežasties, kad neišnyktų tas skaidrumas, apie kurį taip noriai čia visi kalba. Jeigu ten atsirastų pakankamas kiekis lėšų arba pakankamas kiekis tarnautojų, valstybės tarnautojų, teisininkų, kurie būtų pajėgūs spręsti ir nagrinėti tuos skundus, iš tikrųjų ta tarnyba turėtų didžiulę reikšmę. Dabar panašu, kad jos pastangomis arba jos specialaus sudarymo sąlygomis būti neveikliai yra sudaromos prielaidos, kad tie žmonės, kurie šiandien turėtų būti apsvarstyti, išvengia atsakomybės. Taigi kreipiuosi į tuos, kurie turi piniginę, kurie girdi, kurie mato, kuriems rūpi ir kuriems jų žodžiai ir darbai yra tapatūs. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys. Ruošiasi S. Tumėnas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų yra labai gera proga mums pakalbėti apie problemas, kurios susijusios su institucijomis, atskaitingomis Seimui, ir galbūt pasvarstyti, kur tų problemų šaknys. Ką tik gerbiamas Vytautas minėjo tokį paradoksą, kad yra Žurnalistikos inspektoriaus tarnyba, kuri iš tikrųjų turi reaguoti į skundus ir pareiškimus, bet ji yra neveiksni. Galiu pasakyti skaičių. Šiuo metu tarnyba nagrinėja 190 skundų. 102 skundai nagrinėjami viršijant teisės aktais nurodytus terminus. Teisės aktuose maksimalus terminas yra 6 mėnesiai. Čia yra kitoms institucijoms, kurios nepavaldžios Seimui, ten yra 30 dienų. Kažkodėl būtent Seimui pavaldžios institucijos turi tokią privilegiją, ja naudojasi. Šiandien konstatuokime – 102 skundus iš 190 nagrinėja daugiau negu pusę metų, jeigu aš teisingai supratau. Kyla klausimas, ar čia vien tiktai pinigų problema, kvalifikacijos problema ar galų gale institucijos, prižiūrinčios savo pavaldumo įstaigas, problema?
Dar daugiau. Iš Seimui pavaldžių institucijų yra tokia Seimo vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaiga. Žinote, kiek laiko ji nagrinėja skundus? Ji iš viso neturi galutinio skundų išnagrinėjimo termino. Gali būti metai ir daugiau. O kai mes komitete, vykdydami parlamentinę kontrolę, pabandėme išsiaiškinti vyriausiojo Seimo kontrolieriaus suvokimą, kaip jis įsivaizduoja savo įstaigą ir save, kai aš paminėjau, ar jūs žinote, kad jūs esate vis dėlto atskaitingi Seimui, tai tas vyriausiasis Seimo kontrolierius pasakė: ne, aš nesu atskaitingas Seimui. Nors mūsų puslapyje, kuriame yra institucijos, atskaitingos Seimui, priskiriama, kad Seimo kontrolierių įstaiga yra Seimui atskaitinga valstybės institucija, jų teisinius santykius tiesiogiai nustato šalies Konstitucija.
Ar jums nekilo klausimas, kad būtent Seimui pavaldžios institucijos, kurios iš tikrųjų turėtų orientuotis į Seimo prestižo gerinimą, kai kurios yra tapusios grynai parazituojančios? Man atrodo, būtent dėl mūsų kaltės. Jeigu mes galvojame, kad jei žmogus, kuris nusivilia kitomis institucijomis, kreipsis į Seimui pavaldžią instituciją ir ten ras tiesą, tai tikrai mes jį klaidiname, klaidiname žmones. Mes dar labiau padidinsime nusivylimą.
Dėl žurnalistikos etikos inspektorės gebėjimo spręsti šitas problemas kyla abejonių, nes iš tikrųjų ne vien ji tai gali padaryti. Bet aš bijau, kad mes dar kartą pasvarstysime, automatiškai nubalsuosime ir paliksime juos likimo valiai. Nesvarbu, kiek ten biudžeto pinigų išeis. Tai, kad kai kurių tokių įstaigų efektyvumas nulinis ar imitacinis, ar kai kurios yra tapusios pačios sau, net pakilusios virš Seimo, aš manyčiau, kad galbūt reikėtų mums patiems labai kritiškai pažiūrėti į save ir situaciją keisti iš esmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū gerbiamai posėdžio pirmininkei už galimybę pasisakyti.
Gerbiami Seimo nariai, gerbiama pretendente. Mes turbūt jau nusibodome, mūsų komiteto nariai, pretendentei, nes jau keletą posėdžių kalbėjome apie galimybę pratęsti jai įgaliojimus dirbti savo darbą – skirti žurnalistų etikos inspektore.
Kokios priežastys, kad aš pasisakau už? Visų pirma tai kompetentinga, reikli, griežta, bet teisinga pareigūnė. Ir tai sakau ne tik aš, tai sako visi, kurie rekomendavo šį asmenį šitoms pareigoms. Taip kalbėjo Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir daugelis kitų institucijų, kurių visų čia nebeišvardinsiu.
G. Ramanauskaitė turi tarptautinę patirtį, įvertinta Ukrainos ambasadoriaus apdovanojimu, padėka už Ukrainos ir Lietuvos informacijos srities tobulinimą. G. Ramanauskaitė yra Pasaulio ombudsmenų organizacijos narė. Aš bandžiau apmąstyti, reflektuoti jos tą sėkmės raktą, o jis, man regis, yra visiškai paprastas. Ji nuėjo kelią, įvairiausią kelią nuo pirmųjų žingsnių kaip bibliotekininkė, referentė, bibliotekininkė, vėliau institucijos generalinė direktorė, Medijų tarybos narė, ekspertė ir taip toliau. Tai yra toks brandos kelias, augimo kelias. Mano nuomone, tai ir yra tas toks jos darbo sėkmės raktas.
Sakiau, noriu kalbėti ne tik apie ją, bet ir apie mus. Per projekto pateikimą aš jau užsiminiau ir kalbėjau apie receptą, kuris mums, Seimo nariams, galėtų padėti. Jeigu reikėtų ieškoti recepto, kaip reikia išlikti reikliam, griežtam, bet teisingam, mums, kiekvienam Seimo nariui, kurie mėgsta būti kandūs, mėgsta pyktis, mėgsta diskutuoti kartais visiškai be pagrindo, man regis, reikia mokytis iš dabartinės žurnalistų etikos inspektorės G. Ramanauskaitės ir kreiptis į ją to recepto.
Nelengvas jos darbas, socialiai jautrus, kai į ją kreipiasi tariamai ar tikrai įžeisti asmenys, įžeisti žurnalistų, įžeisti redakcijų. Su jomis nelengva kiekvienam žmogui aiškintis ir ieškoti tiesos, tačiau G. Ramanauskaitė visada kantriai, kompetentingai žmonėms padeda. Tuo ne kartą įsitikinau kalbėdamas su žmonėmis.
Taigi, linkiu jai sėkmės. Tikiuosi, kad mes šiandien patvirtinsime ją žurnalistų etikos inspektore. Ir tai, ką sakė V. Juozapaitis, ką po pietų darysime, bus tik formalizmas. Tai būtų graži Seimo dovanėlė jos artėjančio gimtadienio proga, rodos, rytoj. Kviečiu pritarti šitai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matote, vyrai viską suskaičiuoja. Ar, gerbiama Gražina Ramanauskaite, norėtumėte kalbėti? Ne, atsisakote.
Motyvai dėl priėmimo. (Balsai salėje) Balsavimas buvo slaptas. O dabar, jeigu dar yra norinčių pasakyti motyvus… S. Tumėnas jau kalbėjo, manau, kad antrą kartą ne. V. Simulikas. Prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo pirmoji vicepirmininke. Mieli kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad gerbiama Gražina kiekvienais metais teikdavo Seimo nariams, pirmiausia ŽTK, bet ir kiti komitetai, kiti Seimo nariai gaudavo jos veiklos ataskaitą, analizę, kokios problemos, kaip jos galėtų būti sprendžiamos. Jau kolega Stasys minėjo apie jos kompetenciją. Manau, niekam nekyla abejonių dėl šio žmogaus kompetencijos būtent toje srityje – labai subtilioje, labai svarbioje. Tas purvas liejasi ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės, ir labai dažnai būna piktnaudžiavimas galimybe – tie vadinamieji anoniminiai komentatoriai ar dar kas nors sau leidžia daryti tai, ką aš įsivaizduoju. Bet tiek jos tarnybai, tiek policijai ačiū, kad jie sugeba reaguoti, ir dažnokai išsiaiškinami tų raštų autoriai. Tikrai ne vieną kartą buvo siūlyti įvairių įstatymų tobulinimo variantai.
Tiek, kiek mes, kolegos, sugebėjome panaudoti ir pateikti Seimui… Seimas tobulino teisinę bazę, siekdamas garbingo bendravimo viešajame sektoriuje, siekdamas apginti tiek paprastą pilietį, eilinį pilietį, tiek ir politiką nuo šmeižto, nuo melo, nuo dvejopų standartų. Esu įsitikinęs, kad jeigu mes, kolegos, palaikysime, kolegė toliau dirbs tvarkingai.
Bėdos, kurias minėjo gerbiamas profesorius, yra finansai. Aišku, labai svarbu finansai, ŽTK ne vieną kartą buvo iniciatoriai, kad atkreiptų dėmesį į tai, ir kadrų „nutekėjimas“, nes jauni žmonės ateina, būna paruošti gyvenimui, kompetentingi ir keleto metų eigoje jie suranda geriau apmokamą darbą. Mieli kolegos, valstybės tarnybos duona yra ne taip brangiai vertinama. Ir jauni žmonės pasimokę tikrai suranda kitus kelius, kur geriau mokama. Reikėtų ir mums pagalvoti apie ateitį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. Gerbiami kolegos, reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. (Balsai salėje) Kas nematote, ateikite arčiau. O kaip balsuoti, jau ne kartą balsavote, tai žinote.
Dėl balsavimo komisijos, baigiant visus Seimo nutarimus, priminsiu dar kartą.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4882(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4882(2). Svarstymas. R. Šarknickas, Kultūros komiteto išvada.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Kultūros komiteto sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektui Nr. XIIIP-4882(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. M. Adomėnas. Ruošias S. Tumėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt seniai buvo toks laikas, kai Kultūros paveldo komisijos vaidmuo buvo toks svarbus mūsų valstybėje. Aš tai sakau tikrai ne iš retorinių paskatų, bet po to, kai jau atrodė, jog kultūros paveldo tvarkymo ir priežiūros sistema yra sutvarkyta ir tarsi veikia, mes staiga vėl pamatėme kažkokį regresą, kuris neaišku, iš kur kyla.
Visi prisimename praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio laukinės plėtros veiksmus, kai visus leidimus buvo galima nusipirkti, ir jo paminklai liūdnąja prasme vis dar puošia irgi liūdnąja prasme mūsų senamiesčius, mūsų dvarų teritorijas ir taip toliau. Istoriniuose kontekstuose galėjo atsirasti jam visiškai nederami pastatai ir nauji vystymo projektai ir panašiai. Deja, atrodo, kad per paskutinius keletą metų mes vėl grįžtame į kažkokią panašią stadiją, tik, aišku, žymiai rafinuočiau. Dabar mes turime Misionierių sodus, kuriuos kolegos paveldosaugininkai, visuomenininkai siūlo vadinti Misionierių tvartais, gadinančiais vieną įspūdingiausių istorinių Vilnius vaizdų. Mes turime Kaune ant artdekinių pastatų išdygstančius stiklainius, kurie yra kažkokiu būdu suderinti ir skiriasi tik centimetrais tarsi nuo patvirtinto projekto. Kultūros paveldo departamentas yra uždėjęs savo probatą.
Lygiai tas pats dėl Misionierių sodų. Mes turime situaciją, kai ateina vystytojai ir prie pat istorinės miesto sienos tariasi apie dar vieno daugiaaukščio stiklainio statybą. Neaišku, susitikimo dalyviai nutyli, apie ką ten buvo kalbamasi iš tikrųjų, ir duoda prieštaringus parodymus. Mes turime situaciją, kur vėlgi istoriniai mediniai dvareliai yra tiesiog nugriaunami be jokių sankcijų ir be jokios reakcijos iš paveldo apsaugos institucijų, ir taip toliau, ir taip toliau. Kitaip tariant, atrodo, vėl pasiekėme stadiją, kur tos kultūros paveldo institucijos kažkokiu būdu buvo kooptuotos į planus vystytojų, kurie veikia jau kur kas rafinuočiau, jau jiems nebereikia nusipirkti leidimų. Tie leidimai daryti tai, kas akivaizdžiai yra neteisėta, gaunami, Kultūros paveldo departamentas nesugeba tam pasipriešinti, o gal neturi tam valios. Šiuo atveju Valstybinė kultūros paveldo komisija yra vienintelė institucija, kuri gali turėti nepriklausomą balsą. Todėl dabar aš tikrai nenoriu argumentuoti, vienaip ar kitaip, aš noriu tiesiog iškelti keletą klausimų jūsų dėmesiui ir jūsų balsavimui. Turint omenyje, kaip svarbu yra šios komisijos nepriklausomumas ir jos gebėjimas pasipriešinti, reikia savęs klausti, ar gali ten dirbti ir vadovauti žmonės, kurie neturi darbo tokiose institucijose patirties, tik paskirti į komisiją iš karto yra siūlomi pirmininkais.
Kitas klausimas, ar kandidatas į pirmininkus yra parodęs nepriklausomą valią priešintis, ginti, gulti krūtine ir nepasiduoti spaudimui iš viršaus. Būtent tokių savybių ir reikės. Iš tikrųjų aš nenoriu dabar agituoti ar vienaip, ar kitaip, aš tiesiog manau, kad jeigu mes paskirsime žmogų, kuris neturi tų savybių, tai paskui dar ilgus metus matysime tai, kad mūsų per šimtmečius sukurti istorijos paminklai yra užstatomi, subjaurojami, išgriaunami. Pažiūrėkite vien į paskutinio Vokiečių gatvės sutvarkymo projekto konkursinius pasiūlymus. Nė vienas iš jų neatsižvelgė į istorinę miesto aplinką, į tą prasmių ir reikšmių kontekstą, kuris supa. Visi jie atrodo, tarsi būtų statomi plynoje vietoje. Šiuo atveju kultūros paveldo institucijos turi kalbėti labai garsiai. Klausimas mums: ar mes tikrai paskiriame žmogų, kuris sugebės būti maždaug tiek aršus, kiek N. Puteikis, bet kalbėti teisės argumentų kalba ir atstovėti už tai, kas yra nepopuliaru nei miesto valdžios, nei vystytojų, nei galbūt ir Vyriausybės akivaizdoje? Atstovėti už tą paveldą, kurį mes ne patys sukūrėme, bet bent jau norime perduoti kitoms kartoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas. Ruošiasi N. Puteikis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už galimybę dar kartą pasisakyti. Gerbiami Seimo nariai, gerbiama pretendente, į Seimo posėdžių salę šiandien pretendentė atėjo įveikusi ne vieną konkurentą savo vidinėje institucijos kovoje. Mano nuomone, kandidatė – solidi mokslininkė, daktarė, muziejininkė, pedagogė, ekspertė, daugybės mokslinių publikacijų Lietuvoje ir užsienyje autorė.
Pretendentė turi didelę tarptautinę patirtį, įgytą dalyvaujant moksliniuose ir meno projektuose, bendradarbiaujant su Lenkijos, Italijos, Vokietijos mokslininkais. Jai nesvetima ir kuršių, žiemgalių, žemaičių krašto istorija, šių vietų dvarų tyrinėjimai, mikroistorijos tyrimai, vietokūros termino aktualizavimas.
Kelia pasitikėjimą pretendentės ekspertinis darbas. Komiteto posėdyje kiek įkyrokai net keletą kartų kamantinėjau ją apie praktinius dalykus, apie juos užsiminė ir kolega M. Adomėnas. Tai bus jai, mokslininkei, nauja, mažiau pajausta realybė, su kuria susidurs tapusi komisijos pirmininke. Mane kiek nuramino jos publikacija „Įpaveldinimo praktika Lietuvoje: ypatumai ir naujos galimybės“. Deja, gyvenimo realybė Lietuvoje rodo, kad bus susiduriama ne tik su įpaveldinimo praktika, bet ir su kiek „paslėpta“ išpaveldinimo praktika, prisidengus Statybos įstatymu, kitais teisiniais dokumentais.
Čia jau norisi palinkėti pretendentei turėti tvirtą vertybinį stuburą, kurio dažnai pritrūksta savivaldybių tarnautojams, KPD skyrių specialistams. Būsimos, tikiuosi, komisijos pirmininkės darbas – sieti dabarties žmogų su praeitimi, ankstesnių kartų palikimu, ypač svarbu užtikrinti, kad tie dalykai nebūtų įvilkinėjami į politinės valios apdarą. Linkiu, kad paveldiniai objektai nelemtų susiskaldymo ir netaptų konfliktu tarp atskirų socialinių grupių priežastimi pačios valstybės viduje, apie tai užsiminė ir mano kolega. Tai yra iššūkis, kaip ir iššūkis, kiek istoriniai objektai gali būti keičiami, kaip ir koks požiūris į juos bus formuojamas visuomenės savimonėje.
Gerbiama pretendente, eidama į šias pareigas, turite suprasti, kad susidursite su norų ir galimybių prieštara. Vienas pavyzdys. Pavyzdžiui, daug politikų Šiaulių rajone, ne vienas KPD specialistas norėjo kardinaliai sutvarkyti Šiaulių rajono Gruzdžių dvaro pastatus, bet susidūrė su realybe, kai iš 30 dvaro objektų keli pastatai, pasirodo, yra Turto banko nuosavybė, keli pastatai yra privatizuoti dar nuo 1990 metų ir netvarkomi, o visų akys žiūri į savivaldybę, kuri net nėra šitų pastatų šeimininkė. Taigi apie tai būsimai pirmininkei reikės, matyt, mąstyti. Taigi linkiu įveikti tokius iššūkius, kurių vieną pasakiau, būti veikliai, sprendžiančiai praktiškai problemas, kūrybingai, tokiai, kokia jūs buvote mokslininke ir menotyrininke. Baigdamas noriu išsakyti viltį ir tikėjimą, kad kuo greičiau Kryžių kalne prie Šiaulių atsirastų lentelė, kad šis sakralinis objektas yra UNESCO saugomų objektų sąraše. Tai svarbu man ir kaip Šiaulių krašto žmogui, ir kaip Lietuvos piliečiui. Taigi linkiu pritarti šiai kandidatūrai ir linkiu būsimai pirmininkei sėkmės darbų ir gražios teorijos, ir praktikos sinergijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu N. Puteikį. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). A nesu toks optimistas, kaip ką tik prieš mane kalbėjęs kolega ir pasiremsiu visiems gerai žinomu pavyzdžiu. Nepaisant to, ką bešnekėtų kultūros ministras, viceministrė ar Paminklosaugos komisija, Kultūros paveldo departamentas, iš tikrųjų, kaip teisingai sakė M. Adomėnas, antstatai ant gražiausių prieškario Kauno architektūros pastatų dygsta nenumaldomai. Kodėl? Todėl, kad pinigingi žmonės Lietuvoje yra įtaigingesni ir stipresni už Kultūros ministerijos srityje dirbančius paminklosaugininkus. Tai tam yra sukurta Seimui atskaitinga Kultūros paveldo komisija, kurios pirmininkė, be abejo, turėtų būti tas didysis sarginis šuo, kuris reikalautų, kad tokių dalykų nebūtų. Deja, prieš tai dirbusi, kilusi iš Kauno architektė šito nereikalavo, deja, kultūros viceministrė I. Veliutė iki šiol iš departamento jokios atsakomybės už tuos baisius antstatus nereikalauja, vadinasi, gerbiami kauniečiai ir Lietuvos gyventojai, galėsime netrukus daryti ekskursiją ir rengti konkursą, kuris Kauno prieškario architektūros pastatas bus labiau sudarkytas ir tas sudarkymas bus paremtas visų paminklosaugos institucijų parašais.
Taigi vienintelė viltis – dabartinė kandidatė. Ar jinai sugebės atsispirti viceministrės I. Veliutės įtakai, ar jai vadovaujant Paminklosaugos komisija sugebės atsispirti visiems tiems Kultūros ministerijoje nuolat gimstantiems projektams, kurių esmė – leisti magnatams nevaldomai statyti betono ir stiklo pastatus visuose senamiesčiuose, ypač Vilniuje? Paskutinė nuotrauka (ačiū M. Adomėnui) iš tikrųjų labai iškalbinga. „Icor“ koncernas, atsistojęs prie Vilniaus bastėjos papėdėje esančios vandens perpumpavimo stoties, svarsto Vilniaus miesto administracijos direktorius P. Poderskis, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. Pakalnis paslaugiai magnatams rodo, kaip jie galėtų įtalpinti tą 1 tūkst. kv. metrų šioje vietoje.
Kas nežino, priminsiu. Atgimimo laikais (nesakysiu, nes amžinąjį atilsį tas žmogus) valingu sprendimu buvo sugriauta senovės gynybinė Vilniaus siena ir toje vietoje įrengtas šis perpumpavimo monstras. Ką aš tuo noriu pasakyti? Kad nespės naujai paskirta komisija perimti savo įstaigos raktų, kai nuskambės žiniasklaidoje žinia, kad „Icor“ investuoja į tą vietą ir stato dangoraižį, kuris, be abejo, turės būti didesnis negu „MG Baltic“ betonoidai Užupyje ar didesnis negu kito didelio magnato pastatai, kuriais bandoma apsupti Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Aišku, kad visi mūsų lietuvių magnatai stengsis pralenkti gruzinišką magnatą, kuris sudarkė Misionierių bažnyčios aplinką.
Nors ir kaip ten būtų, tiek Paminklosaugos komisijai, tiek jos pirmininkei neišvengiamai teks spręsti šiuos klausimus. Aš noriu jai palinkėti: neklausykite savo kolegės viceministrės I. Veliutės ir drąsiai, ryžtingai stokite ginti pirmiausia šiuos pavienius atvejus nuo magnatų užmojų. Jeigu jūs sugebėsite atremti iš pradžių „Icor“ puolimą prie Bastėjos ir neleisite ten pastatyti betoninio, gelžbetoninio, stikloidinio monstro, tada jus gerbs, pačią komisiją gerbs, Seimą gerbs, kad jis sugebėjo paskirti principingą pirmininkę, ir tada net ir tie magnatai kauniečiai neišdrįs kėsintis į gražiausius prieškario pastatus ir ten statyti savo tuos baisius antstatus. Bet jeigu jūs leisite nors vienam magnatui laimėti nors vieną betonoidą dabar po jūsų paskyrimo, tai Kauno senamiestį galėsime iš tikrųjų palaidoti, kaip ir kitus senamiesčius.
Turiu abejonių dėl šitos kandidatūros grynai dėl viceministrės I. Veliutės įtakos. Viceministrės I. Veliutės paminklosauginės nuostatos… kas netikite, galite pasižiūrėti Kultūros komiteto posėdį, kuriame po to, kai kultūros ministras pasmerkė Zapyškio bažnyčios aplinkos betonavimą ir išėjo, viceministrė I. Veliutė labai ryžtingai pritarė tokiam betonavimui.
Gerbiama pretendente, jeigu atsispirsite I. Veliutei, aš balsuosiu už jus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Ar gerbiama V. Ščiglienė pageidautų? Prašau. Taip, prašau į tribūną.
V. ŠČIGLIENĖ. Dėkoju gerbiamai pirmininkei. Nuoširdžiai dėkoju pranešėjams, Kultūros komitetui, frakcijoms, pakvietusioms į susitikimus, ir visiems Seimo nariams. Taip pat noriu padėkoti Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kuri manimi pasitikėjo ir išrinko mane kandidatuoti. Visa tai vertinu kaip ligi šiol neturėtas, tačiau labai svarbias mane ištikusias patirtis.
Kultūros paveldo politika, jos formavimas yra išminties sritis, nes nuo mūsų visų bendrų sprendimų priklauso ne tik praeities dabartyje esmė, virstanti duotybe, bet ir ateitis, jos tęstinumas. Paveldas yra veidrodžio atspindys, reprezentuojantis mus pačius, o paveldo ištekliai yra riboti ir neatkuriami, nes, A. Ryglio žodžiais tariant, juos kažkada sukūrė meninė valia. Posėdis Seimo Kultūros komitete, vėliau plenarinis posėdis, susitikimai su jumis frakcijose, gerbiami Seimo nariai, dar kartą paliudijo, kad paveldo sistema yra sudėtinga ir problemos neišspręstos per daugelį metų. Taigi tikiu turiningo bendro darbo galimybe. Sudėjus visus pozityvius suinteresuotų šalių judesius šioje srityje vertėtų daug nuveikti. Kultūros paveldas yra prigimtinė žmogaus teisė, mūsų esatis ir orumas. Visą sąmoningo darbo laikotarpį kultūros paveldas buvo neatsiejama mano mokslinių interesų, praktikų, pedagoginio darbo dalis, nepriklausomai nuo šiandienos jūsų sprendimo, ir ateityje bus pagrindinis mano darbinės veiklos orientyras, nes toks yra pasirinkimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai V. Ščiglienei. Gerbiami kolegos, galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? (Balsai salėje) Pastebėjau, kad norinčių kalbėti dėl motyvų… O, atsiprašau, yra. S. Tumėnas jau kalbėjo. N. Puteikis jau kalbėjo. A. Kupčinskas. Prašom. Kažkaip mums aparatūra suveikė pavėluotai. Suspėjome viską laiku suderinti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū už suteiktą žodį. Išties aš palaikau ir N. Puteikio, ir M. Adomėno pozicijas. Esu gana skeptiškas dėl šios kandidatūros, nes man norėtųsi matyti, kad Kultūros paveldo komisija tikrai būtų nepriklausoma ir tikrai būtų Lietuvos kultūros paveldo pusėje. Kiek matau iš svarstymų Seime, gaila, kad frakcijoje mes turėjome tiktai kelias minutes susitikimui ir aiškesnių pozicijų išsiaiškinimui, bet matau, kad Kultūros paveldo komisija tampa lyg ir filialu, lyg ir priedėliu prie Kultūros paveldo departamento.
O Kultūros paveldo departamento principingumo mes jau nejaučiame kelerius paskutinius metus. Čia galime prisiminti ir Zapyškio bažnyčios atvejį, ir Kauno centrinio pašto rūmų atvejį, ir Kauno sporto halės nugriovimo atvejį, ir Kačiūniškės dvaro atvejį, ir visus kitus, kur principingumo išties nėra. Ir labai įdomiai atrodo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus pozicija, kurią, galima sakyti, stoguoja tiek pats Kultūros paveldo departamentas, tiek ir Kultūros ministerija. Man susidaro įspūdis, kad iš tiesų Kultūros paveldo komisija taps filialu ir pataikaus visai dabar esančiai kultūros paveldo politikai Lietuvoje.
Kitas dalykas, kolega S. Tumėnas minėjo, kad kandidatė įveikė labai daug pretendentų. Galiu priminti, kad po pirmo balsavimo pretendentė su kita pretendente buvo surinkusios po penkis balsus ir tiktai paskui įvairiu rankų išsukinėjimo būdu gavo tą papildomą balą, konsultuodamasi su Kultūros komitetu, su…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Siūlau susilaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš užsirašiau tik tam, kad būtų lygu – už ir prieš. Aš noriu pasakyti, kad pretendentės kompetencija tikrai nekelia abejonių, ir aš manau, kad būtent šiame darbe, kai susikerta daugybė interesų, kai kalbama apie tų interesų įgyvendinimą per įvairių pasakų prizmę, ši pretendentė, turėdama iš tikrųjų didelį žinių bagažą, toms pasakoms nepasiduos.
Gerbiamas Andriau, nesolidu kalbėti, kas būtų, jeigu būtų. Dar nėra, tai palaukime, kai iš tikrųjų pretendentė užims vietą, į kurią pretenduoja, ir tada tikrai vertinsime jos darbo rezultatus. Aš balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas taip pat buvo užsirašęs kalbėti. Motyvai už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritariu kolegai A. Gumuliauskui. Tikrai abejonių nekelia, kompetenciją mes matome ir iš pristatymų, juolab kad bendruomenė taip pat ją delegavo į pirmininkus. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Slapto balsavimo biuletenį patvirtiname bendru sutarimu. (Balsai salėje) Kur ir kada, balsavimą jau galiu paskelbti dabar.
Slapto balsavimo grafikas, pateiktas frakcijoms, jį perskaitau: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – nuo 13 valandos iki 13 val. 10 min., Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – nuo 13 val. 10 min. iki 13 val. 20 min., Mišri Seimo narių grupė – nuo 13 val. 20 min. iki 13 val. 25 min., Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – nuo 13 val. 25 min. iki 13 val. 40 min., Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat – nuo 13 val. 25 min. iki 13 val. 40 min., Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – nuo 13 val. 25 min. iki 13 val. 40 min. ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – nuo 13 val. 25 min. iki 13 val. 40 min. Na, frakcijomis, kad būtų kuo mažiau susitelkimo. Galutinis balsavimas baigsis 13 val. 40 min.
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4780(2) (svarstymas ir priėmimas)
Bet dar prieš tai dar darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4780(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Širinskienės nematau, gal gerbiamas R. Andrikis perskaitytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Taip pat slaptas balsavimas dėl atleidimo.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Klausimas buvo svarstytas birželio 3 dieną. Vienbalsiai, dalyvaujant devyniems asmenims, pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl motyvų. Norinčių kalbėti dėl atleidimo taip pat nėra. Pritariame. Slapto balsavimo biuletenį galime patvirtinti bendru sutarimu. Balsavimas, kaip jau paskelbiau, prasideda 13 valandą ir baigiasi 13 val. 40 min., čia, čia pat, antruose rūmuose, kur mes jau ne kartą esame balsavę.
Dar noriu priminti slapto balsavimo grupę: K. Glaveckas, P. Gražulis, V. Kamblevičius, R. Martinėlis, Č. Olševskis, N. Puteikis ir D. Šakalienė.
Rytinio posėdžio pabaigti negalime, nes laukia slaptas balsavimas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, linkiu sėkmės.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tik dabar galiu paskelbti apie rytinio plenarinio posėdžio pabaigą, nes mes turėjome slaptą balsavimą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.