LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO NR. X‑1771

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-961

 

2021-10-27  Nr. 109-P-49

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys,  Valius Ąžuolas, Andrius Palionis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

(1)

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771 išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant įstatymo pavadinimą ir jį išdėstant taip: ,,Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas”. Įstatymo pavadinimo keitimas kelia abejonių dėl šių priežasčių:

Pirma, Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose pažymėjo, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Be to, nutarimuose pažymima, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas – teisėjo socialinė (materialinė) garantija – susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų. Atsižvelgiant į tai, bei į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, sąvoka ,,teisėjų atlyginimas” apimtų visas įstatymo projekte siūlomas nustatyti išmokas teisėjams. Todėl, svarstytina, ar įstatymo pavadinimo keitimo nereikėtų atsisakyti.

Antra, Teismų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Tuo atveju, jeigu būtų keičiamas įstatymo pavadinimas, manytina, kad atitinkamai turėtų būti keičiamas Teismų įstatymo 96 straispnio pavadinimas ir šiame straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas.

Trečia, pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose yra pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą. Pakeitus įstatymo pavadinimą, įstatymuose dėstomos nuorodos turėtų būti patikslintos, nurodant naują įstatymo pavadinimą.

Svarstyti pagrindiniame komitete.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

(1)

3

 

 

2. Projekto 1 straipsniu teikiamo Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – teikiamo įstatymo) 3 straipsnyje siūloma nustatyti: ,,Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba nepakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinęs ir atsižvelgęs į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas. <...>“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą teisėjų atlyginimų dydis priklausytų nuo Vyriausybės ir profesinių sąjungų organizacijų derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo rezultatų, t.y. susitarimo dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo nutarimuose konstatavo, kad valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų atlyginimų dydis priklausytų nuo Vyriausybės ir profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) susitarimo, atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo, jų atlyginimų nustatymo principų.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnį, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kurį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. 

Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytas pastabas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projektą papildyti, nurodant, iki kada Seimas turi patvirtinti bazinį dydį, kaip tai yra nustatyta kituose pareiginės algos bazinio dydžio skaičiavimo tvarką reguliuojančiuose įstatymuose (iki Seimo pavasario sesijos pabaigos).

Svarstyti pagrindiniame komitete.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

(1)

4,6

 

 

3. Projektu teikiamo įstatymo 4 ir 6 straipsniuose siūloma reguliuoti bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų apmokėjimą už darbą bei budėjimą poilsio ir švenčių dienomis. Neaišku, kodėl nėra siūloma nustatyti apmokėjimo už viršvalandžius, jeigu teisėjas, norėdamas nepažeisti bylų nagrinėjimo terminų, yra priverstas dirbti po darbo valandų. Pastebėtina, kad specialieji įstatymai nustato palyginti trumpus bylų nagrinėjimo terminus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir kt.). Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011m. vasario 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog „pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis.“ Taigi abejotina, ar projektu teikiamu įstatymu yra tinkamai įgyvendinamas nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Svarstyti pagrindiniame komitete.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

(1)

4

 

 

4. Projektu teikiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro: pareiginė alga; priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; darbo bei budėjimo poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimo apmokėjimas; priemoka už padidėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas atitinkamą atlyginimo koeficientą, nustatytą šio įstatymo priede, padauginus iš bazinio dydžio. Taigi Konstitucinio Teismo teisėjams jokie priedai nenumatyti.   Galbūt priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Konstitucinio Teismo teisėjams nenustatytas, nes jų atlyginimas yra apie 30 procentų didesnis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareiginė alga, kita vertus, Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimas ir maksimalų priedą gaunančio už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo atlyginimas yra panašaus dydžio. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra bene vieninteliai Lietuvos valstybei tarnaujantys pareigūnai, kuriems priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nemokamas (toks priedas numatytas valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės politikams ir valstybės pareigūnams - Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, diplomatams – Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.).Taip pat neaišku, kodėl Konstitucinio Teismo teisėjams neturėtų būti apmokama už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime paminėjo, „kad gali susidaryti tokios situacijos, kad vykdant kai kurias Konstitucinio Teismo teisėjų funkcijas, siekiant nepažeisti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų terminų, Konstitucinio Teismo teisėjams gali reikėti dirbti poilsio ar švenčių dienomis. Antai pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septyniasdešimt dvi valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui; į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.“. Be to, Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia vienodo teisėjų statuso principą, teisėjų, kad ir kokios teismų sistemos teisėjai jie būtų, atlyginimų įtvirtinimo principai, inter alia jų sudedamosios dalys, turi būti tokie patys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, kiek tai susiję su Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimo struktūra, neturėtų būti tobulinamas.

Svarstyti pagrindiniame komitete.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

 

 

 

5. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingais įstatymais nustatant pareiginės algos koeficientus teisėjams ir teismuose dirbantiems valstybės tarnautojams trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, projektu teikiamu įstatymu siūlomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas – 19,2, apylinkės teismo teisėjo – 16,2, o pagal Valstybės tarnybos įstatymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kanclerio pareiginės algos koeficientas – 19,5-21,5, apylinkės teismo kanclerio– 17-19,5.

Svarstyti pagrindiniame komitete.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                        Mykolas Majauskas

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė