Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 7, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 13
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame 2020 m. gruodžio 10 d. vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė
Svarstoma opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų darbotvarkė.
14.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl socialinės politikos prioritetų“ projektas Nr. XIVP-91 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl socialinės politikos prioritetų“ projektas Nr. XIVP-91. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerą vakarą, mieli kolegos. Kaip matote, yra rezoliucija dėl socialinės politikos pagrindų. Šios rezoliucijos tikslas yra paskatinti Seimo diskusijas dėl socialinės politikos prioritetų, kartu galbūt reflektuojant ir tą Vyriausybės programą, kurią mes svarstome ir į kurią gilinamės jau kelinta diena.
Viena vertus, žiūrėdami į tą socialinę politiką ir į jos raidą pastaruosius ketverius metus, mes galime sakyti, kad Lietuva tikrai nuosekliai žengia gerovės valstybės link ir sprendžia pačias opiausias problemas. Kai kurie mūsų pasiūlyti būdai, pradėti taikyti būdai sulaukė labai gero tarptautinių ekspertų dėmesio. Viena vertus, praėjusiais metais vaiko pinigai buvo palankiai įvertinti tiek Europos Komisijos kaip priemonė, padedanti mažinti šeimų ir vaikų skurdą, jie palankiai paminėti ir EBPO ataskaitoje, kuri pasirodė lapkričio 23 dieną, kaip vėlgi pasiteisinusi priemonė.
Kitos priemonės taip pat buvo įvardintos ir palaikytos ekspertų kaip tinkamos ir geros. Jeigu reflektuotume lapkričio 23 dienos EBPO ekonominę Lietuvos apžvalgą, EBPO ataskaitą, matytume, kad ta pati priemonė, tokia kaip nemokami arba be priemokų vaistai senjorams, yra pripažįstama kaip pasiteisinusi ir prisidėjusi prie senjorų skurdo sumažinimo.
Įvyko ir daug kitų pokyčių. Natūralu, kad vertinant Vyriausybės programą ir žiūrint į pokyčių tęstinumą, kai kartais galbūt skirtinga komunikacija, kyla klausimų, kaip ta socialinė politika tęsis. Ypač daug klausimų kyla, natūralu, dėl universalios vaiko pinigų išmokos universalumo, kiek tas principas bus išlaikytas tiek kitais metais (dėl tų kitų metų galbūt yra didesnis tikrumas), tiek ir antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais šio Seimo kadencijos darbo metais. Dėl šios priežasties siūlytume Seimui rezoliucija išskirti keturis prioritetus.
Tai yra šeimoms palankios, saugios nuo priklausomybių medžiagoms aplinkos kūrimą, užtikrinimą, kad bus išlaikytas vaiko pinigų mokėjimo universalumo principas, tai yra vaiko pinigai bus prieinami kiekvienam Lietuvos vaikui. Juo labiau kad ir Lietuvos ekspertai, ekonomistai, kuriuos matome paskutinėmis savaitėmis, labai palankiai vertina universalumą. Sako, kad universalumo nebuvimas, kažkoks diferencijavimas galėtų prisidėti netgi prie šešėlinės ekonomikos skatinimo, suvokiant, kad dalis šeimų galbūt slėptų savo tikrąsias pajamas tam, kad galėtų gauti neuniversalia tapusią vaiko pinigų išmoką.
Trečiasis siūlymas yra užtikrinti nuoseklias paslaugas šeimai, taip pat valstybės paramą pirmam jaunų šeimų būstui įsigyti. Jaunos šeimos šį projektą vertina ypač palankiai, juo naudojasi, keliasi gyventi į regionus.
Paskutinė, manau, tikrai daugiausiai visų pritarimo sulauksianti tezė ir raginimas – išlaikyti nuoseklų senatvės pensijų augimą, ką mums pavyko padaryti šiomis dienomis. Kalbant apie pensijų indeksavimą, reikia tikėtis, kad tas mūsų imperatyvas, kurį esame visi prisiėmę, bus reikalingas ir naudingas per kitus ateinančius metus. Tikrai tas pensijų augimas, kuris buvo įspūdingas – 50 % per ketverius metus, tikėkime, ir toliau tęsis, įvertinant tai, kad vis dėlto tiek Europos Komisija, tiek EBPO kalba apie tai, kad senjorų skurdas yra gana didelis. Tokios būtų rezoliucijos mintys ir idėjos. Mielai lauksiu jūsų klausimų ir į juos atsakysiu. Tikiuosi diskusijos, kuri mums visiems būtų naudinga.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Yra keletas kolegų, norinčių jūsų paklausti, bet prieš suteikdamas žodį noriu priminti kolegoms, kad balsavimas bus bendras, kaip ir rytinėje darbotvarkėje, nuo 17 val. 10 min. iki 17 val. 40 min. Nebent darbotvarkę baigsime šiek tiek anksčiau.
Jūsų nori paklausti kolega A. Vyšniauskas. Prašau. Kolega Andriau, gal kortelę reikėtų įdėti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti. Rezoliucijoje yra toks sakinys, kad iki šiol pavyko tvarkytis su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir kitomis pasekmėmis. Jūsų nuomone, 3 tūkst. atvejų per dieną yra rezultatas gero tvarkymosi ar nelabai gero tvarkymosi?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Rezoliucijoje kalbama apie ekonomines pasekmes, nes joms ir yra skirta, socialinei politikai. Manau, visus skaičius mes turime vertinti pasaulio kontekste. Visur situacija yra blogėjanti.
Kitas dalykas. Turėtume vertinti savo atsakomybės ir savo elgesio kontekste, tai yra natūralu. Kai skaitai kai kurių Seimo narių raginimus dar spalio pabaigoje neuždaryti barų, būti aktyviems, neuždaryti visuomenės, tai tikrai kyla klausimas dėl tų Seimo narių atsakomybės, kodėl buvo tuo metu tokie raginimai ir toks noras eiti į barus. Kaip praktika ir esama situacija parodė, iš tikrųjų šiek tiek buvome užsiliūliavę. Visų pirma, manau, dėl tos situacijos, kuri tikrai nėra gera, turėtume žiūrėti į save, o ne į institucijas. Bet ji nepagerės, jeigu mes visi nepradėsime tvarkingai dėvėti kaukių, įskaitant ir šioje salėje, ir jeigu mes visi visuomenėje nesielgsime atsakingai. Šiuo atveju aš manau, kad ne nepaprastoji padėtis turėtų spręsti situaciją, bet žmonių atsakomybės skatinimas. Praktika (ja tenka domėtis) tos pačios Pasaulio sveikatos organizacijos rodo, kad kitose valstybėse turint panašius ribojimus rezultatai pasiekiami geresni.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Džiugelis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų jūs ir patys rašote, kad nežiūrint to, jog buvo sėkminga ekonomika ir augo valstybės biudžeto pajamos, vis tiek atskirtis gana didelė. Norėčiau paklausti vis dėlto dėl tų vaikų pinigų. Ar tikrai manote, kad nereikėtų patikslinti šiek tiek, kad tuos vaikų pinigus gautų siekiant daugiau mažinti atskirtį, o ne tie, kurie galbūt ir taip turi dideles pajamas? Šiuo atveju, jeigu tas žmogus, kuris gauna dideles pajamas, dar gauna ir papildomas lėšas, tai iš tikrųjų nemažina atskirties. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų keisti, nes, kaip žinome, šiuo metu biudžeto situacija nėra pakankamai palanki, kad būtų galima daryti dar didesnes injekcijas mažinant atskirtį? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, žiūrint į biudžeto situaciją, būtų galima taupyti iš kitų sričių, bet tikrai ne vaikų, šeimų ar medicinos, sveikatos aprūpinimo. Tie būtiniausi visuomenės ir kiekvieno žmogaus interesai turėtų būti išlaikyti. O dėl išmokos universalumo aš vis dėlto būčiau linkusi pritarti mūsų ekonomistų išsakytiems nuogąstavimams, kad tas gyvulių ūkis, ką ir jūs kartais, kolegos, mėgstate vartoti, vaiko išmokų atveju tikrai gali nepasiteisinti, puikiai žinant, kad ir kitais atvejais, kada išmokos yra susiejamos su žmonių socialine padėtimi, su jų pajamomis, žmonėms atsiranda natūrali pagunda, ką aš jau ir minėjau, tas savo pajamas dirbtinai susimažinti tiesiog dalį atlyginimo gaunant į vokelius, nemokant mokesčių, bet šitaip užsitikrinant gauti išmokas. Aš manyčiau, kadangi mes, juo labiau ir krizės laikotarpiu, visą laiką kalbame apie tai, kad turėtų būti skatinamas vartojimas, tai tikrai šitie pinigai patenka į vartojimą, šeimos juos naudoja, ir, antra vertus, neturime to galimo šešėlio, kuris atsirastų su tokiu dirbtiniu bandymu nuslėpti savo pajamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi P. Gražulis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų dar šį antradienį R. Karbauskis paskelbė, kad kitą savaitę pristatys šešėlinę Vyriausybę, jos sudėtį. Natūralu, kad tokiu atveju turėtų būti pristatyta šešėlinės Vyriausybės programa. Ar jūs visgi atsisakote pristatyti tą programą ir sudėtį, kad pasirinkote eiti kitu keliu, deklaratyviu keliu? Iš esmės rezoliucija, kaip žinoma, yra žemesnis dokumentas negu Vyriausybės programa. Be abejo, jūs jos netvirtinsite, bet vis tiek, ar čia taupote laiką ir norite mažiau rašymo darbais užsiimti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolega, dėl teisės aktų hierarchijos gilių abejonių turėčiau, ką jūs pasakėte, nes Seimo rezoliucija vis dėlto yra teisės aktas, kuris… Yra tokių, šešėlinės Vyriausybės programa, kaip ir pats pastebėjote, nebus tvirtinama ir teisės aktu netaps, tai čia hierarchija, imperatyvumas ir visuotinumas, manau, yra labai aiškūs. Manau, kad kitą savaitę jūs tikrai, kaip ir buvo žadėta, galėsite ir pasidžiaugti, ir pasveikinti šešėlinę Vyriausybę, ir manau, kad labai neilgai trukus galėsime diskutuoti ir apie šešėlinės Vyriausybės programą, kas tikrai yra puikus ir sveikintinas dalykas, ypač žinant tai, kad tas įvyks pirmą kartą Lietuvos istorijoje po nepriklausomybės atkūrimo.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi V. Bakas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, ar jūs savo rezoliucijos turinį derinote su dabartinės valdančiosios daugumos programinėmis nuostatomis socialiniais klausimais? Ir tą patį klausimą – žinote, daug priėmėme tų rezoliucijų, bet vis dėlto jų reikšmė ir įtaka gyvenime yra labai maža. Ar jūs matote, kad bus realiai kažkokia apčiuopiama nauda?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ši rezoliucija gimė dėl to, kad mes pasigedome kai kurių socialinės politikos bruožų pateiktoje Vyriausybės programoje ir ypač tų bruožų, kurie yra susiję su skurdo mažinimu ir konkrečiomis priemonėmis, tai dėl to ir siūlome Seimui ir tokiu būdu atkreipti dėmesį į tas problemas, kurios tikrai yra aktualios ir vienos iš svarbiausių, jeigu mes žiūrėtume į tą EBPO lapkričio 23 dienos ataskaitą. Faktiškai skurdo mažinimas, jo priemonės ir švietimo sistema buvo tie raktiniai žodžiai, kurie ten yra minimi ir prie kurių, reikėtų suprasti, mums teks dirbti, jeigu tikimės tos ataskaitos pagerėjimo dar po ketverių metų.
PIRMININKAS. V. Bakas. Bet matome, kad nėra. Tada klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų sveikiname jūsų rezoliuciją. Taip pat aš ir mūsų partijos nariai pasigedome Vyriausybės programoje sisteminio požiūrio į šeimą, į paketą, kurį gavo šeima tuos ketverius metus ir kiekvienas galėjo pajusti ir dėmesį, ir paramą. Tai, be abejo, ateities rodikliuose dar atsispindės kelis metus. Ir skurdo mažinimo, ypač kalbant apie vaikų skurdą.
Iš tiesų, mūsų giliu įsitikinimu, viena iš efektyviausių skurdo mažinimo paramos priemonių šeimoms yra universalios išmokos. Ne valstybė turėtų pasakyti, kad vienas ar kitas vaikas yra daugiau nusipelnęs gauti ar mažiau nusipelnęs gauti. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto mes turėtume sugalvoti ir motyvacinę sistemą, kaip šeimos, kurios yra pasiturinčios, galėtų neimti tos išmokos, ar sukurti garbingų, pilietiškų šeimų sąrašą (gal paprastai pavadinta) ar portalą ir tas šeimas eksponuoti, pagirti, kad jos štai turi pakankamai pajamų, atsisako kitų piliečių…
PIRMININKAS. Kolege, laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …kuriems reikia labiau, labui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai jums pritarčiau, kad jeigu tai būtų savanoriška, iš visuomenės kylanti iniciatyva, iš šeimų sambūrio, nes tikrai turime labai daug gražių, šeimas vienijančių organizacijų, tai tikrai būtų sveikintinas dalykas. Jis leistų turtingiems žmonėms savanoriškai pasidalinti savo gerove su kitais žmonėmis, kartu nediferencijuojant vaikų ir visas šeimas išlaikant orias.
Iš esmės to paties tikslo buvo siekiama ir nemokamu moksleivių maitinimu, ką mes pradėjome daryti. Taip visos šeimos, visi vaikai mokykloje tampa ir lygūs, ir visi gali turėti galimybę mokytis sveikai maitintis ir tą daryti nuo pat mažų dienų. To irgi, beje, pasigedome kaip iš vienos tokių priemonių Vyriausybės programoje.
Aš tikrai manyčiau, kad ir už programos rėmų mes galėtume surasti daug sutarimo, kuris galėtų būti platus, nes juo labiau, kaip ir minėjau, tie iššūkiai, tą įvardina ir EBPO, tikrai yra ganėtinai dideli.
PIRMININKAS. Ačiū, puikiai suspėjote per paskirtą laiką. Svarstymas. Diskusija. Diskutuoti užsirašė keturi kolegos. Pirmasis diskusijoje dalyvauja T. Tomilinas. Iki 5 minučių.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, paskutiniuose paskirtos premjerės ir finansų ministrės pasisakymuose mes jau matome neužtikrintumą dėl vaiko pinigų ateities. Akivaizdu, kad nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai, kaip ir planavo Seimas, didės, universalūs vaiko pinigai didės, nes nauja Vyriausybė neturės galimybės pakeisti Seimo priimtų sprendimų. Aš manau, kad mes pasielgėme išmintingai, 2019 metais priėmę sprendimus dėl 2020 ir 2021 metų. Todėl jokios politinės diskusijos dėl vieno ir kito euro vaiko pinigams nevyksta. Visiems yra viskas aišku, kad 2021 metais universali išmoka bus 70 eurų, o papildanti išmoka, mokama nepasiturintiems vaikams, taip pat daugiavaikėms šeimoms, bus 110, 111 eurų. Taigi pagrindinė politinė diskusija prasidės kitais metais, bet aš tikrai raginčiau jus išlaikyti tęstinumą ir štai kodėl.
Vaiko pinigų reforma pavyko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai yra mastas. Mes daugybę metų bandėme tikslinėmis priemonėmis, taikliomis, kaip jas vadino tų priemonių kūrėjai, spręsti atskirties, skurdo, nelygybės problemas. Mes bandėme naudoti tam Europos Sąjungos projektus, finansavome kažkokias specifines grupes, bandėme jas kelti ant kojų. Visaip mažinome prieinamumą prie socialinių pašalpų ir kompensacijų, įvairias sąlygas kėlėme. Maždaug iki 2016 metų tokia politika buvo taikoma visų valdžių, nepriklausomai nuo jų atspalvio, kairės ar dešinės. Rezultatas buvo vienas – nelygybė augo, socialinių problemų daugėjo, emigracija, savižudybės ir visas kitas bukietas problemų ėjo šalia.
2016 metais visi kartu padarėme labai didelį perversmą ir pažadėjome labai didelę priemonę, kuri kainuoja arti pusės milijardo eurų, ir neprašovėme, nes priemonę… Tai patvirtina ne tik buvę valdantieji, kas gali tikėti buvusiais valdančiaisiais, reikia tikėti tuo, ką kalba Europos Sąjungos institucijos, ką kalba EBPO, ką kalba ekspertai, net mūsų kai kurie bankų ekspertai, kurių negali įtarti palankumu valstiečiams ar ten kairės politikai, faktiškai vienu balsu sako: taip, taip reikėjo daryti.
Būtent universalumas, tos PNPD vadinamosios lengvatos pakeitimas vaiko pinigais ir vaiko pinigų spartus didinimas lėmė esminį pokytį, kad šeimose yra mažiau skurdo, mažiau vaikų skurdo. O šalia visų kitų priemonių, aišku, mes turime ir didelį nelygybės rodiklio mažėjimą. Nuo septynių iki šešių kartų pagal 2018 metų faktą ir pagal prognozes, kurios jau yra plačiai taikomos mūsų Vyriausybėje, dabartinė faktinė padėtis yra arti 5,5. Tai yra didžiulis šuolis per vieną kadenciją.
PIRMININKAS. Jums liko 30 sekundžių.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pasaulis intuityviai eina link universalių bazinių pajamų. Daugelyje šalių diskutuojama dėl to, ar pradėti tokį eksperimentą. Pasaulis skaitmenizuojasi ir smarkiai keičiasi, todėl mes neturime jokios moralinės teisės net abejoti vaiko pinigų politikos nauda šaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasisakyti kviečiamas M. Lingė. Ruošiasi P. Gražulis.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų labai džiugu girdėti, kai opozicija darbą, savo opozicinę darbotvarkę pradeda nuo rūpinimosi socialiniais klausimais. Vakar ir mes Socialinių reikalų ir darbo komitete pusantros valandos svarstėme programą. Tai turbūt rekordinis komitetas, skyręs šiam klausimui tiek dėmesio, ir tikimės, kad taip išliks visą kadenciją.
Vyriausybės programa, kaip žinoma, bus tvirtinama tik rytoj, tik rytoj įgaliojimus gaus ir XVIII Vyriausybė. Tačiau rezoliucijos iniciatoriai jau siūlo Seimo vardu teisės aktu, kaip hierarchiškai kolegė buvo paminėjusi, svarbiu aktu, siūlo vertinti programą, kurios dar nėra ir ji nėra patvirtinta. Taigi nestatykime vežimo prieš arklį. Tai vien jau teisiškai abejonių kelianti iniciatyva.
Na, o ir dėl turinio – matome motyvų, kurie keltų klausimų ir kelia diskusijų. Ar verta papildomai priminti, kad skurdas Lietuvoje išlieka opi problema. Ar tai neigiama Vyriausybės programoje? Mes kaip tik sakome ir įsipareigojame pagal aiškius kriterijus, kad bendras skurdo lygis būtų sumažintas iki 17 % nuo šiuo metu esančių daugiau kaip 20 %. Ar galime leisti teisės aktu skleisti dezinformaciją apie vaiko pinigų atsisakymą? Negalime. Jau tiek dabar iš patvirtintos Ministrės Pirmininkės ar iš ministrės girdėjome patikinimus, kad nesirengiama naikinti ar mažinti vaiko pinigų. Programoje kaip tik sakome, kad vaiko pinigų mokėjimas bus susiejamas su darželio lankomumu vaikams iš šeimų, kurios turi įvairių socialinių iššūkių. Ir šis momentas, šis susiejimas yra ypač svarbus, jeigu norime ištraukti iš skurdo spąstų, neužprogramuoti tų jaunų mūsų ateities kartų, kurios gali būti per ugdymą iš karto patekusios į švietimo sistemą, į socialinę tinkamą aplinką, ištraukti ir galės įgyti galimybių šansus.
Rezoliucija siūloma išlaikyti nuoseklų senatvės pensijų augimą. O ar kas siūlo kitaip? Seimas jau yra priėmęs pensijų indeksavimo įstatymus, kurie yra depolitizuoti ir depolitizuoja pensijų kėlimą, o antradienį vieningai sudarėme galimybę indeksuoti pensijas ir BVP neaugimo metais. Nuogąstaujama dėl paslaugų šeimai, tačiau Vyriausybės programoje numatyta užtikrinti galimybes derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, kurti algoritmus, padedančius atitinkamai vaikams ir šeimoms pagal jų individualius poreikius gauti pagalbą. Kalbama apie pagalbą šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Visiškai neneigdami paramos svarbos, mes didesnius akcentus teikiame, kad reikia stipriau vystyti socialines paslaugas.
Dar daugiau. Rezoliucija siūloma konstatuoti, kad Lietuvai iki šiol pavyko tvarkytis su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis pasekmėmis. Taigi ar šioje vietoje neišryškėja tikrieji iniciatyvos tikslai, kai prisidengiant kilniais socialiniais tikslais iš tikro norima Seimo vardu legitimizuoti nesuvaldytą pandemiją?
Gerbiamieji, pandemijos suvaldyti nepavyko, degame. O ką jau kalbėti apie pasekmes, kurias bus galima vertinti tik tada, kai bus užgesintas šis nekontroliuojamas gaisras. Ir jei rezoliucijos iniciatoriai mano, kad per mažai Vyriausybės programoje yra kokių nors priemonių, tai išties maloniai kviestume siūlyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą – kurkime, eikime konstruktyviu bendradarbiavimo keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasisako P. Gražulis. Ruošiasi J. Razma.
P. GRAŽULIS (MSNG). Sveiki gyvi, gerbiami Seimo nariai. Aš manyčiau, gal šiek tiek vis dėlto per ankstyva ši rezoliucija, nes jeigu kalbėsime apie dabartinės valdančiosios daugumos socialinio sektoriaus programines nuostatas, gal didelių priekaištų ten ir nerasime. Bet dažnai programos ir įsipareigojimai yra pamirštami ir jie neįgyvendinami.
Ten kalbama taip jau įdomiai ir apie sidabrinę ekonomiką, kurioje daug dėmesio bus skiriama senjorams – jie bus mokomi, bus skiriamos investicijos į jų perkvalifikavimą. Ir, matyt, po tuo slypi irgi, kadangi A. Kubiliaus Vyriausybė nuo 60 iki 65 metų amžiaus pailgino pensinį amžių, galbūt valdančioji dauguma (atsispindės tai tik, matyt, priemonių plane) planuoja pailginti pensinį amžių iki 70 ar 72 metų, nes labai ruošiasi nemažas investicijas skirti senjorams, juos mokyti, juos parengti darbui. Problema yra ta, kad, matyt, prie konservatorių labai daug jau išvažiavo jaunimo, ir tikrai išvažiavo daug jaunimo iš Lietuvos, trūksta darbo jėgos, tai nori, kaip sakoma, įdarbinti senjorus. Nežinau, ar jei bus pailgintas pensinis amžius, labai tai sveikintinas dalykas, galbūt geriau reikėtų senjorams sudaryti poilsio sąlygas, užtarnautas poilsio sąlygas.
Antras dalykas – dėl socialinės atskirties. Dėl socialinės atskirties visos vyriausybės, nežinau, kiek kadencijų kalba, programose rašo, deja, ta socialinė atskirtis taip ir nemažėja, skurstančiųjų skaičius labai jau neženkliai pamažėjo ir šioje kadencijoje. Aš analizavau vieną dabartinės valdančiosios daugumos programinę nuostatą, kuriai pritarčiau. Nereikia pinigų skirti tiems, kas jų turi daug, taip pat ir vaiko pinigus skirti tiems, kas turi vidutines ir mažas pajamas. Tiems tėvams, kurie turi dideles pajamas, kam dar skirti tuos pinigus?
Lygiai kaip su pensijų indeksavimu ar didinimu. Kada pensijas indeksuojame, tai kas turi didesnę, proporcingai gauna daugiau negu tas, kuris turi mažesnę. Tai reikėtų didinti bazinę pensiją. Tokiu atveju tikrai efektyviau mažintume skurdą. O dabar visą laiką gauna pagal mūsų seimų kadencijų politikų nuostatas: kas turi daugiau, tam pridedama daugiau, kas turi mažiau, tam duodama mažiau, tad niekada mes tos socialinės atskirties ir nesumažinsime. Jinai visada didės pagal tokią socialinę politiką.
Manau, kad rezoliucija nedarys didelės įtakos valdančiosios daugumos politikai. Man atrodo, čia toks priminimas, kad neatsisakytų tos politikos, kad teiktų įstatymo pataisas, kad vis dėlto ta socialinė sritis, dėl kurios mums baksnoja ir Europos Sąjunga, kad mes niekaip neišbrendame iš tokios gilios socialinės atskirties, tas klausimas būtų prioritetinis.
Man labai gaila vieno dalyko, buvo labai gera buvusios Lenkų frakcijos iniciatyva – senjorams buvo pasiūlyta 13 senatvės pensija ar dalis pensijos. Tikrai buvo geras sprendimas prieš šventes gauti papildomai lėšų, pasiruošti gražiai šventėms, gal apdovanoti, nupirkti dovanėlę anūkui ar panašiai. Čia sprendimas buvo geras – buvo fiksuota suma. Nesvarbu, kokia tavo pensija – didelė ar maža, bet tu gauni tam tikrą pinigų sumą ir prieš šventes buvo tikrai labai gera idėja, bet gaila, kad šios idėjos dabartinėje valdančiosios daugumos programoje jau yra atsisakyta.
Taigi už rezoliuciją galima balsuoti galbūt tik dėl to, kad neatsisakytų savo nuostatų, savo pažadų valdančioji dauguma ir kad laikytų prioritetiniu klausimu, vienu iš prioritetinių klausimų socialines problemas ir socialinių problemų sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasisakyti kviečiamas kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji rezoliucijos autoriai, šiuo atveju valstiečiai ir žalieji, kaip pastebėjote, net ir ką tik prieš mane kalbėjęs aršiausias jūsų gynėjas nepritarė šiai jūsų iniciatyvai. Aš tikrai siūlyčiau jums pagalvoti, ar tokių rezoliucijų šiandien laukia Lietuvos žmonės. Kai žmonės išgąstingai stebi kasdien vis didėjančius susirgusių kovidu skaičius, kai gydytojai pervargę nuo vis didėjančių ligonių srauto, kai jūs matote naujausius rodiklius apie bendrą sergamumą, kad lapkričio mėnesį mirtingumas yra 43 % didesnis lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu apskritai nuo visų ligų, mes čia dabar priimame rezoliuciją, kuria daroma savigyra, kaip mat buvusi Vyriausybė gerai dalino pinigus, kaip sustabdė ekonomikos kritimą.
Jeigu jau kalbame apie ekonomikos kritimą ir sakome, kad jis Lietuvoje buvo gana nedidelis, tai pasakykime, kad Lietuva daugiausia ir pasiskolino. Kur jūs rasite valstybę, kad per šitą laikotarpį beveik 10 % nuo BVP būtų priauginusi skolą? Nemanau, kad galėsite įvardinti. Nereikia stebėtis, kad tiek įliejus pinigų ekonomikai tai kažkiek, žinoma, pagelbėjo.
Kolega T. Tomilinas čia jau pasakė, kad dėl kitų metų įstatymai priimti, pensijos indeksuojamos, vaiko pinigai auga, tad kokių čia dar rezoliucijų reikia? Jeigu naujoji Vyriausybė ateis su projektais, keis kokius nors principus kada nors ateityje, nors nežinau, ar taip būtinai bus, tada ir diskutuosime. Jūs galbūt savo alternatyvą siūlysite. Kam ta rezoliucija, kam ta visokia savigyra?
Jūs labai ginate universalios vaiko išmokos principą. Aš dar suprasčiau, jeigu tai būtų ginama tame kontekste, kad taip yra paprasčiau, greičiau galima išspręsti, nieko čia nereikia daug administruoti, skaičiuoti, kieno ir kokios ten pajamos, bet kad jis būtų labai teisingas, tai aš nenorėčiau sutikti. Vis dėlto pagalvokite: štai ta rezoliucija jūs siūlote, kad ir toliau gautų vaiko išmokas, tarkim, koks nors „MG Baltic“ prezidentas, kurio turtas artėja prie milijardo ir kuris, berods, augina tris vaikus. Jis, gavęs tuos vaiko pinigus, turbūt tikrai turi gerai pasijausti ir suvokti, kad gyvena turbūt turtingiausioje pasaulio valstybėje. Jeigu norite jam suteikti tokį jausmą ir toliau, tai, žinoma, galite siūlyti tuos vaiko pinigus ir patiems turtingiausiems. Todėl aš kviečiu pačius iniciatorius susivokti, kad rezoliucija ne laiku ir ne vietoje, jos turinys labai abejotinas, atsiimti ir prašyti, kad mes visi balsuotume prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Dėl vedimo tvarkos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, dėl vedimo tvarkos ir dėl tų replikų. Aš kolegas vis dėlto kviesčiau pasisakant nemarginalizuoti kai kurių vaikų, nes nė vienas vaikas savo tėvų, kokie jie bebūtų, nepasirenka. Kai vartojame pavyzdžius, tikrai tų tėvų, kurie galbūt vienaip ar kitaip pasielgė, mes nesiekime su konkrečiais atvejais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Priėmimas. Pasisako keturi – už, keturi – prieš. Už pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dar mačiau Moniką prie šoninio mikrofono, bet jau nebematau.
Gerbiami kolegos, apie vaiko pinigų pranašumą prieš bet kokią kitą politiką buvo labai daug diskusijų šioje kadencijoje. Labai buvo keista matyti, kaip buvusi opozicija aršiai kritikavo vaiko pinigų politiką, didinimą, o paskui darniai ir faktiškai vienbalsiai balsavo (aš nekalbu apie liberalus, labiau kalbu apie konservatorius) už vaiko pinigų didinimą. Būtų labai gražu, kad jūs laikytumėtės savo rinkiminių pažadų, nes faktiškai kas antras pažadas buvo apie tęstinumą, apie tai, kad žmones nervina nuolatiniai pokyčiai kiekvieną kadenciją. Dabar jūs turite progą parodyti savo nuoseklumą, savo pagarbą Lietuvos šeimoms ir jų norui tą tęstinumą matyti. Balsuodami už šią rezoliuciją jūs nuraminsite Lietuvos žmones, mums bus daug mažiau pagundų ir pagrindo ką nors kritikuoti, o ta problema, kad vaiko pinigų universalumas yra galbūt per dosnus turtingiems, jau seniai išspręsta. Mes gi turime bent jau dėl darbo pajamų progresinę skalę. Aš labai tikiuosi, kad ir šią politiką jūs išlaikysite, nes čia jau būtų visiškas jūsų principų pažeidimas, kai jūs kalbėjote apie mokestinį tęstinumą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasisako prieš J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra toks labai gražus posakis – viščiukus skaičiuojame rudenį. Norėčiau tą patį posakį pritaikyti dėl finansinių metų, nes finansiniai metai bus skaičiuojami kitais metais. Tačiau jūs savo rezoliucijoje nurodote, jau dabar konstatuojate, kad Vyriausybė su kovidu puikiai ekonomiškai susitvarkė ir nebuvo sukelta jokių pasekmių. Tai šiek tiek prieštarauja logikai, nes metai dar nesibaigė, o rezoliucija jau lyg ir planuotume konstatuoti, kad mūsų finansinė padėtis puiki, ekonominė padėtis. Čia vienas aspektas.
Antras aspektas. Atsakau gerbiamam T. Tomilinui dėl to, kad mes turėtume nuraminti žmones. Aš tikrai galiu drąsiai pasakyti, kad žmonės nusiramins, kai rytoj bus priimta Vyriausybės programa, kuri tikrai yra socialiai atsakinga ir orientuota ne vien tiktai į išmokų ir pašalpų didinimą, bet taip pat į kokybiškų paslaugų prieinamumą labiausiai pažeidžiamiems Lietuvos žmonėms.
Gerbiami kolegos, tikrai mes, manau, galime sutarti dėl to, kad Lietuva turi skirti daugiau dėmesio socialinei politikai ar paslaugų, ar išmokų pavidalu. Tačiau nereikia statyti vežimo prieš arklį ir registruoti, tiksliau, pritarti šiai rezoliucijai, kuri iš esmės dabartiniame kontekste yra niekinė. Todėl kviesčiau kolegas iš tikrųjų susitelkti į opozicijos darbą, konstruktyviai kritikuoti siūlymus, jeigu tokių būtų, bet neužsiiminėti pseudopolitika. Todėl kviečiu kolegas nepritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalbės A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai šiandien priėmėme rezoliuciją dėl užsienio politikos tęstinumo, tai yra normali praktika ir, aš manau, niekas dėl to labai nesisieloja ir niekas neišgyvena. Manau, kad ir dėl socialinės politikos tęstinumo tai būtų labai logiškas ir gražus žingsnis mūsų visų. O vis dėlto kartelė tikrai užkelta pakankamai aukštai. Būtų smagu, kad dabartinė dauguma atsižvelgtų į tuos tikrai, sakyčiau, kai kuriuos pasiekimus, visai nemažus, socialinėje srityje kaip tie patys vaiko pinigai, taip pat ir šeimos kortelė, kur yra didžiulis veikimo laukas, tarkime, prie šeimos kortelės veikimo laukas ir visi kiti dalykai.
Taip pat mums visiems rūpi ir tas dalykas, kad socialinei sričiai… taip pat ir ministerija turėtų susirūpinti, ir mes visi, kad socialinei sričiai pagal Europos Sąjungos vidurkį nuo BVP skiriame vos ne per pusę mažesnį finansavimą. Tas irgi mums visiems turėtų labai rūpėti. Todėl, manau, ta rezoliucija… va čia būtų ir vaiko pinigai, čia būtų ir pensijų didinimas, ir taip toliau, ir nemokamas pradinukų maitinimas. Ne visai sutinku su ponu Jurgiu, kai jis sako, kad „MG Baltic“ vaikui nereikia duoti pinigų, o dėl nemokamo maitinimo mes jau priėmėme ir visi, tada buvusi opozicija, taip pat balsavo, kad visi pradinukai būtų nemokamai maitinami, nepriklausomai nuo pajamų.
Aš manau, nereikia išsigąsti šios rezoliucijos, reikia jai pritarti ir tada visiems bendrai veikti be pykčio, be kritikos, be pavydo, tačiau eiti ta linkme, kad Lietuvos žmonės tikrai jaustųsi saugūs. Taip pat yra dar tokių dalykų, kuriuos nuėjusi valdžia jau buvo pradėjusi grąžinti, tai ir valstybines pensijas pareigūnams. Manau, kad irgi reikėtų pamąstyti, kad nors po kažkiek, bet tuos pinigėlius tiems žmonėms, kuriems priklauso, reikia grąžinti. Todėl tikrai siūlau visiems tartis, kalbėti, o rezoliucijai siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, paprastai, sulaukęs rezoliucijos, tikiesi, kad tai bus toks telkiantis dokumentas, kaip šįryt priimta rezoliucija dėl užsienio politikos, ir ieškai tos santarvės taškų. Tai aš irgi su tokia viltimi atsiverčiau rezoliucijos tekstą ir galiu pasakyti – jis nėra telkiantis, jis gal ir nėra blogas, tačiau tai ne tas žanras, tai tiktų rytdienos diskusijai dėl Vyriausybės programos. Ir tai yra normalus opozicijos produktas, kai opozicija pagiria save, kaip gerai kovojo COVID-19 frontuose, kaip gerai realizavo socialinę politiką, ir čia galima tikrai diskutuoti. Yra ir gerų dalykų, pasiekimų, yra ir nesėkmių, bet natūralu, kad opozicija pasigiria.
Tačiau yra ir kita dalis, kur yra vertinama valdančiosios daugumos pasiūlyta XVIII Vyriausybės programa. Ir štai sakoma – skurdo mažinimo priemonių stoka XVIII Vyriausybės programoje. Paskui prašote, kad mes balsuotume už jūsų rezoliuciją. Jeigu mes balsuojame už tokį tekstą, tai mes turime skubiai bėgti ir keisti tos Vyriausybės programą kažkuriais punktais, jeigu mes pripažįstame, kad tai yra stoka.
Kitas dalykas, gąsdinimas, kad bus atsisakoma vaiko pinigų. Tada staigiai M. Navickienė su I. Šimonyte bėga keisti Vyriausybės programos, jeigu balsuoja šiandien čia. Aš vadinu tą jūsų rezoliuciją normaliu dokumentu debatams apie Vyriausybės programą, kur opozicijos ir valdančiųjų nuomonės išsiskiria. Tai normalūs debatai, kurie gali vykti rytoj, tačiau jokiu būdu tai negalėtų būti rezoliucijos žanras. Aš su viltimi atsiverčiau rezoliucijos tekstą tikėdamasis telkiančio dokumento, jis toks nėra. Tai nieko keisto, negaliu palaikyti. Atsiprašau, nors galvojau, kad tai bus kažkas panašaus dėl Socialinės politikos tęstinumo gairių, siekiant ne kritikuoti ką nors, o sutelkti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Antroji rezoliucija vėlgi gražiai surašyta, galima jai pritarti, bet, matyt, ja norima parodyti LVŽS ir buvusios daugumos nuopelnus. Nors realiai reiktų pasakyti, kad, gerbiamieji buvę valdantieji, jūsų socialinė politika patyrė fiasko. Lietuvos atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Ketvirtadalis žmonių skursta. Nors buvo ekonominis pakilimas, deja, nebuvo sugebėta šios atskirties sumažinti. Priešingai, pinigai buvo taškomi iš esmės galbūt daugiau tiems, kurie parėmė per rinkimus, ar kokiems nors draugams politikoje, bet nežiūrint realiai, kur koks regionas patiria didesnę atskirtį.
Na, ir dėl „MG Baltic“. Jurgi, labai ačiū už pastabą, bet aš dar noriu pridurti. Žinokite, vaiko pinigai „MG Baltic“ prezidentui yra menkniekis. Valstiečiai pasirūpino „MG Baltic“ prezidentu, atiduodami jam šimtamilijoninius užsakymus krašto apsaugos sistemoje – statys kareivines. Patikėkite manimi, ten maržos tokios, kad galėtų užtekti ištisų miestelių vaikams, kurie patiria atskirtį. Tai irgi šia prasme čia yra valstiečių nuopelnas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Bet aš taip supratau, jūs ne ten užsirašėte, norėdamas pasisakyti. Kalbėjote prieš rezoliuciją.
V. BAKAS (MSNG). Aš kalbu apie turinį.
PIRMININKAS. Būkite atidesnis kitą kartą.
Prieš kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip suprantu, valstiečiai bando imti iniciatyvą ir rašyti alternatyvią Vyriausybės programą ir dabar jau socialinės politikos gaires surašė. Jie galėjo tą padaryti sau prieš ketverius metus ir gražiai įgyvendinti. Dabar yra kita realija, kita Vyriausybė ir ji yra surašiusi savo programą, kurią rytoj mes svarstysime.
Kadangi valstiečiai yra gražiai pasakę, net S. Skvernelis, dar ir šiandien esantis premjeru, yra pasakęs, kad mes, ši dauguma, nusirašėme nuo jų programos beveik viską, tai aš tikiuosi, kad rytoj valstiečiai labai gausiai susirinks ir, kadangi tai yra programinis plagiatas, už tą programinį plagiatą ims ir balsuos. Tai kam reikalingos tada alternatyvos? Čia yra nelogiški siūlymai, nes jau yra ir taip viskas nusirašyta, telieka tik už tą gražiai ir vieningai balsuoti.
Gerbiami valstiečiai, nebekurkite ir nebedauginkite nereikalingų popierių, o balsuokite rytoj už Vyriausybės programą, kuri yra jūsų programos tęsinys.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Jonai, pirmiausia sveikinimai užėmus Seimo posėdžio pirmininko vietą pirmą kartą. O kalbėdamas už rezoliuciją noriu pasakyti, kad, kolegos, iš tikrųjų per ketverius metus buvusios kadencijos jūs visi padarėte tektoninį šuolį ir padėjote Lietuvos skurdo rodikliams pagaliau pajudėti teigiama linkme. Tą pripažįsta Europos Komisija, tą pripažįsta EBPO, apie tai ir kalba rezoliucija. Balsavimas prieš būtų balsavimas prieš tarptautinių ekspertų išvadas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Rezoliucija ir nesako, kad puikiai susitvarkėme su COVID krize. Ji tik kukliai užsimena, kad šios krizės ekonominės pasekmės yra vienos iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje, o skurdas ir socialinė atskirtis išlieka viena opiausių Lietuvos problemų. Tai irgi yra paminėta rezoliucijoje. Balsuodami prieš jūs balsuojate prieš tai, kad skurdas ir socialinė atskirtis išlieka viena opiausių problemų.
Taip pat noriu pasakyti, kad taip, daugelis teiginių naujosios Vyriausybės programoje skamba kaip tęstinumas buvusios Vyriausybės programos, ir ši rezoliucija būtent to tęstinumo link mus visus ir kreipia. Prisiminkime, kokios būklės „Sodros“ rezervas buvo, kai jūs visi prieš ketverius metus pradėjote dirbti, ir koks jis yra dabar. Tai tik palinkėjimas ir, kaip skamba tekstas, raginimas išlaikyti tą gerą pagreitį. Ir vėlgi norisi, kad nematytume tekste to, ko ten nėra, ir matytume tai, kas ten yra. O dėl nuogąstavimo ir baimės, kad tikrai socialinė atskirtis yra pastumiama į podukros vietą naujosios Vyriausybės programoje, na, toks įspūdis susidaro. Ir kalbant apie tuos vaiko pinigus vėlgi universalumas yra atsakymas. Tai ir yra tikroji galimybių lygybė, kai nesvarbu, kokioje šeimoje, kokiame kaime ar mieste tu gimsti, tu esi traktuojamas vienodai. Apie tai ir kalba ši rezoliucija, ragindama tai išlaikyti. Taigi raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir prieš pasisako M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Giedriau, aš kviesčiau matyti tai, kas yra, ir nematyti to, ko nėra XVIII Vyriausybės programoje. Pagal analogiją, ką jūs kalbate dabar, jeigu balsuosi prieš rezoliuciją, tai balsuosi prieš prioritetą mažinti skurdą, tai aš tokį pat argumentą tada naudočiau, jeigu balsuosite prieš Vyriausybės programą, tai balsuosite prieš skurdo mažinimą ir šį prioritetą. Nes Vyriausybės programoje yra kalbama apie skurdo mažinimo problemą konkrečiomis priemonėmis labai nuosekliai ir daug. Tai pradėti norėčiau nuo to.
Dabar apie sąmokslo teorijas, kurios skleidžiamos konkrečiai šioje rezoliucijoje. Mes daug girdėjome apie tai, kad ši Vyriausybė mažins pensijas arba jų nedidins, mes daug girdėjome, kad nebebus mokami vaiko pinigai, kad nebus antrokų maitinimo, ir kitų sąmokslo teorijų, kitaip pavadinti negaliu. Noriu tik pasakyti, kad ši Vyriausybė įsipareigojo rasti lėšų pensijų didesniam indeksavimui, kurio, deja, nuėjusi Vyriausybė biudžete net nebuvo suplanavusi. Todėl kalbėti apie tai, kad nėra konkrečių priemonių, nėra skurdo mažinimo prioriteto arba nėra programoje tų rodiklių, kurie yra numatyti socialinėje dalyje jūsų rezoliucijoje, na, yra neteisinga. Aš siūlyčiau liautis tokiu būdu politikuoti.
Na, o kodėl pati nepalaikysiu tokio rezoliucijos teksto, tai labiausiai nepalaikysiu dėl sakinio, kuriame kalbama, kad Lietuvai iki šiol pavyko tvarkytis su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis pasekmėmis. Taip mes legitimizuotume nesuvaldytą pandemiją ir to padaryti tikrai negalime, turime tikrai sudėtingą situaciją. Kviečiu kolegas susilaikyti ir telktis bendram darbui dėl priemonių plano.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonės už, prieš išsakytos. Bet prieš teikdamas balsuoti… (Balsai salėje) Giedrius turbūt ne. Vėliau. Replikos teisė po balsavimo. Teikiu balsuoti. Atsiprašau. Teisingai, ačiū. Perspėjo, kad balsavimas bus 17 val. 10 min. Pagal susitarimą nieko negaliu pakeisti.
Replika po balsavimo – Giedrius. Prašau. Prieš balsavimą.
G. SURPLYS (LVŽSF). Kadangi Monika paminėjo mano kuklų vardą, aš tiesiog noriu sureaguoti, kad, pirma, dar kartą kartoju, niekas nekalba apie kovido suvaldymą, kalbame apie ekonominių pasekmių suvaldymą. Tai yra viena. Ir tai yra pagrįsta ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis.
Kitas dalykas, dėl ko ši rezoliucija ir gimė. Tai, ką jūs kalbate, yra įsipareigojimai kitiems biudžetiniams metams. Ir taip, tai yra biudžete. Tokį biudžeto projektą atnešė buvusi, dabar jau buvusi, galiu sakyti, Vyriausybė. Bet mes nematome perspektyvos, kas bus 2022, 2023 ir 2024 metais. Iš ministrų atsakymų komitetų posėdžiuose panašu, kad ir yra svarstoma atsisakyti vaiko universalios išmokos, nebedidinti pensijų. Todėl kyla tokios rezoliucijos ir idėjos.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. Ir trumpą repliką K. Masiulis. Prašom. Atsiprašau, neįjungiau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Bus trumpesnė negu gerbiamo Giedriaus. Rezoliucijoje kalbama apie kovido suvaldymą. (Balsai salėje) Apie kovido suvaldymą.
PIRMININKAS. Ir kolegė Monika. Trumpą, jeigu galima.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai trumpą. Labai trumpą repliką apie tai, kad biudžete numatytoms ir Seime priimtoms priemonėms pinigų numatyta nebuvo ir jų ieškoti dabar turi ši Vyriausybė. Tai čia tik bendram suvokimui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš drįstu nutraukti diskusijas.
14.54 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69 (pateikimas)
Svarstomas antras popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau į tribūną.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, tikiuosi, šis įstatymo projektas nesukels tiek aistrų. Jis yra daug paprastesnis, labai pragmatiškas ir praktiškas. Kilo mintis jį pateikti dėl to, kad pamačiau straipsnius, kaip specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, sulaukę 21-ojo gimtadienio, nebaigę mokslo metų, turi palikti mokyklą, kurioje mokosi. Pasisakė tikrai ir neįgaliųjų organizacijos, kad tai yra nenormali praktika, kad vaikas, kuris pradėjo mokslo metus, sulaukęs 21-erių negali tų mokslo metų baigti, tai yra su juo nutraukiama sutartis. Faktiškai tokių pavyzdžių ir buvo.
Todėl ir įstatymo projekte numatau, kad tie specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, žmonės galėtų mokytis iki pabaigos mokslo metų, kuriais jiems sukanka 21-eri metai. Atitinkamai jiems būtų iki 21-erių metų imtinai suteikiamos reikiamos paslaugos, kurios yra numatytos taip pat Švietimo įstatyme.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, gal jūs skaičiavote, kiek kainuotų tos paslaugos biudžetui?
V. GAPŠYS (DPF). Iš esmės buvo pasakyta, kad yra numatomos lėšos mokslo metams. Tai tiems vaikams, kurie jau mokosi, pagal tokius pirminius pamąstymus nekainuotų, nes jiems jau yra numatytos tiems mokslo metams, tiesiog su jais yra nutraukiama sutartis. Bet aš manau, kad patikslins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ar taip yra. Faktiškai, kiek aš išsiaiškinau, tai būtent taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Už pasisako J. Razma. Prašau. Kadangi nėra prieš, tai gal…
J. RAZMA (TS-LKDF). Jau pradėjau, tai…
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). …tiek to. Gerbiami kolegos, kaip tik čia mes turime kitokį konstruktyvaus opozicijos veikimo pavyzdį. Tikrai galima paremti, kai yra pastebimos kažkokios, kad ir nedidelės, problemos ir siūloma jas išspręsti. Tai yra visiška priešingybė, ką mes matėme valstiečių ir žaliųjų prieš tai teiktame projekte, kuris yra tik tuščias oro drebinimas. Šiuo atveju tikrai kviečiu palaikyti. Aš tikiuosi, kad Seime mes galėsime priimti tą pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Primenu, kad balsavimas prasidės 17 val. 10 min.
14.58 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“ projektas Nr. XIIIP-5352(2) (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“ projektas Nr. XIIIP-5352(2). Pranešėja – kolegė D. Šakalienė. Prašau D. Šakalienę į tribūną pristatyti savo rezoliuciją. Prašau. Jums 10 minučių.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Atsiprašau. Nežinau, ar man vienai šiandien dėl interneto ryšio kyla sunkumų, bet…
Iš tikrųjų yra labai simboliška, kad šiandien, gruodžio 10 dieną, būtent Tarptautinę žmogaus teisių dieną, mes kalbame apie šį labai skaudų klausimą. Turbūt visi žinote, kad Lenkijos tribunolo spalio 22 dieną priimtas sprendimas, kuriuo yra uždraudžiamas nėštumo nutraukimas net tais atvejais, kai dėl apsigimimo vaisius mirs dar įsčiose ar netrukus po gimdymo, iš esmės ignoruoja Jungtinių Tautų, Europos Tarybos rekomendacijas, konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ar baudimą. Nors būtent priežastis, kad vaisius turi sunkių ar negrįžtamų apsigimimų arba serga nepagydoma liga, buvo teisinis pagrindas nutraukti nėštumą absoliučia dauguma atvejų, tai yra 1 tūkst. 74 atvejai iš 1 tūkst. 110 atvejų 2019 metais. Likusiais atvejais jis buvo nutrauktas dėl nėštumo keliamos grėsmės moters gyvybei ar pastojus dėl draudžiamo poelgio, tai yra išžaginimo, kurie yra vieninteliai kiti atvejai, leidžiami pagal 1993 metų šeimos planavimo aktą.
Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė gauti ginekologo paslaugas Lenkijoje yra labai apribota ir kai kuriuose regionuose beveik neegzistuoja. Būtent dėl to yra daug nepageidaujamų nėštumų, prasta reprodukcinė sveikata, didelis gimdos kaklelio vėžio paplitimas ir nepakankamos galimybės naudotis kontracepcija. Teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta sutartyse ir chartijoje, ir jos turi būti visapusiškai paisoma.
Noriu atkreipti dėmesį, kad remiantis tiek chartija, tiek AŽTK ir AŽTT praktika moterų lytinė reprodukcinė sveikata bei teisės yra susijusios su daugeliu žmogaus teisių, kaip antai teise į gyvybę, teise nepatirti nežmoniško ar asmens orumą žeminančio elgesio, teise naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, teise į privatų gyvenimą, informaciją ir švietimą. Beje, šios žmogaus teisės taip pat įtvirtintos Lenkijos Konstitucijoje.
Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komitetas ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas dar 2018 metų rugpjūčio mėnesį paskelbė bendrą pranešimą, kuriame pabrėžė, kad galimybė saugiai ir teisėtai atlikti nėštumo nutraukimą, taip pat gauti susijusias paslaugas ir informaciją yra esminis moterų reprodukcinės sveikatos aspektas, ir primygtinai ragino šalis panaikinti moterų ir mergaičių lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apribojimus, nes dėl to kyla grėsmė jų sveikatai ir gyvybei, nes galimybė nutraukti nėštumą yra žmogaus teisė, o jo nukėlimas ar atsisakymas jį padaryti yra tam tikros formos smurtas lyties pagrindu ir gali būti laikomas kankinimu arba žiauriu nežmonišku ir žeminančiu elgesiu. Beje, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagal trečiąjį Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslą numatytas siekis, o panaikinimas smurto lyties pagrindu yra pagal penktąjį darnaus vystymosi tikslą numatytas siekis.
Beje, priminsiu, kad Lenkija neįvykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl galimybės teisėtai nutraukti nėštumą. Mes iš tiesų labai atsilikome, nes jau lapkričio 26 dieną Europos Parlamentas dėl šios situacijos priėmė labai griežtą rezoliuciją, keleriopai griežtesnę nei šis tekstas, kurį aš siūlau ir dėl kurio kviečiau kolegas teikti pasiūlymus, pataisas, korekcijas, ką nors išbraukti, pridėti. Kolega E. Zingeris pasinaudojo šia galimybe.
Europos Parlamento rezoliucijoje, beje, pabrėžiama, kad tiek Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, tiek Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas vykdė misijas į Lenkiją ir iš šių misijų priėjo prie tikrai labai didelį susirūpinimą keliančių išvadų. Taip pat atsižvelgė į tai, kad Taryba taip pat pradėjo procedūrą, tiksliau, keturias pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl teisės viršenybės principų, dėl teisinės valstybės principų galimų pažeidimų. Noriu atkreipti dėmesį, kad net penkių Europos Parlamento daugumos frakcijų vadovai kreipėsi raštu į Lenkijos Ministrą Pirmininką.
Mūsų Seimas beveik per du mėnesius nesugebėjo reaguoti ir tikrai labai gaila. Aš labai gerai suprantu, kad mūsų santykiai su Lenkija yra ypatingi nuo istorinių, kultūrinių ryšių iki gyvybiškai svarbios partnerystės NATO ir energetinės nepriklausomybės klausimais. Lenkija yra mūsų kaimynė, sąjungininkė ir bičiulė. Todėl ir tik todėl Lietuva kaip draugas draugui gali išreikšti susirūpinimą, palaikyti savo bičiulius kaimynus, jau pusantro mėnesio besirenkančius į protestus, kurių mastas yra beprecedentis nuo „Solidarność“ laikų.
Prieš pusantro mėnesio ėmiausi šios iniciatyvos siekdama išreikšti solidarumą su žmogaus teises ir demokratiją ginančiais Lenkijos piliečiais, mūsų draugais, bičiuliais ir kaimynais. Jūsų valia pritarti šiai rezoliucijai ar ne, tačiau džiaugiuosi, kad po keturių kartų, kai Seimui garbės nedarančiais būdais buvo neleista jos net pristatyti, galima apie tai kalbėtis šioje salėje, išsakyti nuomones demokratinės diskusijos metu.
Taip pat manau, kad labai gerai, kad, kaip ir žinote Seimo statutą, nors Užsienio reikalų komitetas nesiėmė svarstyti šios rezoliucijos, žinojome, kad taip bus, vis dėlto savotiškai buvo parengta, galbūt alternatyvi rezoliucija pristatoma dėl žmogaus teisių, teisės viršenybės principo ir demokratijos apsaugos formuojant užsienio politikos gaires. Todėl šiandien – Tarptautinę žmogaus teisių dieną matau, kad, viena vertus, mes tiesiog beviltiškai pavėlavome išreikšti poziciją šiuo klausimu.
Antras dalykas. Šioje Užsienio reikalų komiteto pristatytoje rezoliucijoje, apie kurią kalbėjome rytinėje darbotvarkėje, valdančiųjų valia yra tam tikrus dalykus vis tiek prieš opozicinę darbotvarkę įdėti, atrodo, bent jau buvo sutarta, kad šis Seimas norėtų užtikrinti visų žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Matydama, kiek kolegų yra salėje, matyt, nebus nei priėmimo šios rezoliucijos, nei faktiškai diskusijos dėl jos, tik noriu paraginti Tarptautinę žmogaus teisių dieną – nerūšiuokime žmonių, ginkime visų žmonių teises, visas jų laisves, visas jų teises, nepagrįstai neribokime nė vieno piliečio teisės, kai visai šalia mūsų matome kenčiančius žmones, žmones, kurių teisės yra ribojamos, irgi netaikykime dvejopų standartų. Kaip suprantu, prieš balsavimą dar galiu šią rezoliuciją atsiimti. Tą ir darau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. O jūs į klausimus nenorėtumėte atsakyti? Ne, nenori. (Balsai salėje) Rezoliuciją atsiėmė, tai neliko svarstymo objekto.
Prašom, kolegė R. Tamašunienė. Tuoj įjungsime. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Reikia padėkoti rengėjai, atsiėmusiai savo rezoliuciją, nes būtent šiandien, Tarptautinę žmogaus teisių dieną, mes galime kalbėti ir apie mažiausių, apsiginti negalinčių žmonių teisę. Lenkijoje vyksta didelė kova, vertybinė kova. Konstitucinis tribunolas visiškai nepanaikino nėštumo nutraukimo pagrindų, pasisakė taip, kaip yra įtvirtinta Lenkijos Konstitucijoje. Tai sukėlė pasipiktinimą vienos visuomenės dalies, bet taip pat didžiulį palaikymą visos kitos Lenkijos dalies. Aš galvoju, kad būtent tradicija, didelis katalikiškas kraštas, kalbantis apie gyvybės kultūrą, – būtent taip Lenkija išspręs savo dabartinį labai aršų, bet kartu ir jautrų dialogą, Lenkija liks tuo tradiciniu katalikišku kraštu ir rodys pavyzdį kitiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kolegė Dovilė atsiėmė savo rezoliuciją, nes, matyt, išgirdo Eugenijaus žodžius, kad rezoliucija turi telkti, o jos teikiama rezoliucija tikrai netelkia. Tačiau ar neatsiima savo varianto E. Zingeris, pateikęs antrąjį pasiūlymą, daug politkorektiškesnį, būtų galima jį, ko gero, svarstyti. Kaip tokiais atvejais elgiamasi?
PIRMININKAS. Rezoliucijos nėra, nėra kaip teikti ir pasiūlymų. Kolega P. Gražulis, tada V. Mitalas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, man jau šiandien su tomis rezoliucijomis šiek tiek ir nusibodo. Tai rūpinomės teisėmis Baltarusijoje, tai Rusijoje, tai dabar rūpinamės Lenkijoje. Ar pas mus viskas gerai? Ar pas mus nėra žmogaus teisių pažeidimų? Atvirkščiai, dabar jau vyrų yra mažuma. Mūsų Seimo Pirmininkė – moteris, ministrė – moteris, premjerė – moteris, ministrės beveik visos moterys, tai ko jos čia dar nori tos moterys? Mes, vyrai, jau žodžio ištarti negalime, praeiti negalime. Klausykite, kur čia mes nueisime? Vyrai jau greitai turės kovoti už savo teises. Mes tikrai per daug užsileidome, man atrodo, ant savo galvos.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Petrai. Pabaigoje trumpai V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėjau padėkoti D. Šakalienei. Tikrai ne dėl to, kad ji atsiėmė rezoliuciją, o dėl to, kad ji tą rezoliuciją pateikė. Aš tikrai buvau pasirengęs pritarti rezoliucijai. Labai apgailestauju, kad ji buvo atsiimta.
15.09 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Einame dar toliau pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358. Pranešėjas – E. Jovaiša. Prašom, kolega.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo įstatymas numato, kas gali rengti ir vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir kokių sričių programos gali būti teikiamos. Bet šiame Švietimo įstatyme tos sritys ir tos programos turi baigtinio sąrašo pavidalą ir tame sąraše yra, sakyčiau, ne taip jau daug tų teikėjų. Kaip skamba dabar?
Neformaliam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Ir sąrašas baigiasi. Bet gyvenimas, kaip žinome, nestovi vietoje. Yra įvairiausių poreikių, ypač galime dabar šnekėti apie krašto gynybos, apie pilietinio ugdymo papildančias programas, apie inžinerijos programas, todėl aš siūlau papildyti šį Švietimo įstatymą ir pasakyti, kad tas sąrašas nėra baigtinis, kad gali jį teikti ir kiti švietimo teikėjai, o neformaliojo ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Taigi mano pasiūlymo tokia esmė – palengvinti ir paįvairinti ugdomąjį mūsų darbą mokykloje. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti pora kolegų. Pirmas – V. Juozapaitis. Prašom. Nematau salėje. Tada E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, aš dabar tik iš klausos išgirdau, tai dar taip ir nesuartikuliavau klausimo, tai aš tik suartikuliuosiu savo pasitenkinimą šita idėja, kurią jūs teikiate.
Kita vertus, ar mes, kaip Seimas, neatiduodame papildomai savo funkcijų Vyriausybei, švietimo ministrui? Gal toks klausimas būtų. Bet šiaip patinka man, ką jūs siūlote, idėjinio turinio prasme. Tai nebent klausimas, ar čia prisimindami, kaip anos kadencijos pradžioje buvo pasakyta jūsų buvusio vadovo, visas galias atiduosime Seimui? Tai čia šiuo atveju lyg ir skamba kiek kitaip, nors aš ne prieš, pasitikiu ministerija.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Šiuo atveju, gerbiamas Eugenijau, normali praktika. Mes priimame įstatymą, mes, sakyčiau, korektiškai pasakome, kad ir kiti teikėjai. O jau vykdomoji valdžia, jūs būkite malonūs, nuspręskite, ar tos programos yra kokybiškos, ar tos sritys tinka plečiant Lietuvos valstybės švietimo galias. Štai, man atrodo, tradicinė schema. Aš atsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už atsakymus. Už ir prieš yra po vieną. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš raginu kolegas palaikyti, nes, kalbant apie neformalųjį ugdymą, visą laiką yra gerai, kai mokytojai yra mažiau įtraukiami, tiksliau, įspraudžiami į tam tikrą formatą, tam tikrus rėmus. Tikrai manau, kad tai galėtų būti geras žingsnis ta linkme, kad apskritai Lietuvos ugdymo sistemoje, ypač vidurinėse mokyklose, pradiniame ugdyme, būtų kuo mažiau tų rėmų ir kuo daugiau judėtume link to, kad ugdytume vaikus kūrėjais, o ne tais žmonėmis, kuriuos mokome kalti tam tikrą medžiagą. Kalbant apie neformalųjį ugdymą ypač svarbu, kad ir kitiems žmonėms, kurie prieina kūrybiškai prie tų ugdymo veiklų, įstatymas leistų tas neformalaus ugdymo veiklas teikti vaikams. O be abejonės, bus tam tikri apibrėžimai, kokių, sakykime, dalykų vis dėlto negalima būtų, bet kūrybingumas šiuo atveju tikrai yra ypatingos svarbos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. prieš pasisako L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Esu prieš, nes noriu pasakyti, kad išties vaikai nėra kažkokie, mano manymu, eksperimentai. Tai yra žmonės, tai yra tokie patys kaip ir mes, kurie turi būti galbūt ginami kokybiškų paslaugų. Man toks jausmas darosi, kad mes šiandien priimame arba siūlomas variantas, kas sumąstė, tas gali dirbti su vaiku. Aš šiuo atveju kategoriškai sakau ne, nes mes pirmiausia turbūt išmokykime tuos, kurie dirba muzikos, dailės, kitose, sporto mokyklose, dirbti labai kokybiškai ir šitų net nereikės plėsti. Turi turėti išsilavinimą, turi turėti įgūdžius, turi mokėti su tais vaikais užmegzti santykį, jau nekalbant apie tai, kad vos tik mes pasakome, kad kiti, vadinasi, jie pretenduoja į tą patį krepšelį. O jeigu jie pretenduoja į tą patį krepšelį, tai kaip valstybė mes turime galbūt turėti kiek nors orumo, savigarbos ir pareikalauti, kad už tai, už ką mes mokame, mes galime pareikalauti kokybės, o ne bet kas, kas atėjo, iš karto gali dirbti su vaiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kaip žinome, balsavimas bus vėliau numatytu laiku.
Replika – E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Niekas nekalba apie nekokybišką ugdymą. Tas krepšelis niekur neprapuola, yra vaikų pasirinkimai ir kokybė yra reguliuojama, kaip ir dabar reguliuojama kokybė Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų ir visokių kitokių procedūrų. Čia šnekėti apie tai, kad mes atimame iš ko nors, – ne, mes pridedame vaikams galimybę plačiau rinktis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36. Pranešėjas – V. Gapšys. Nematau kolegos salėje. Tada turbūt… Nėra. Galbūt grįšime.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr. XIVP-35. Taip pat V. Gapšys. Nėra šiuo momentu.
15.17 val.
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIVP-86 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIVP-86. Pranešėjas – G. Paluckas. Prašom, kolega, į tribūną. Ir dar šeši Seimo nariai pasirašė, kaip suprantu. Prašau, 10 minučių.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikiuosi, 10 minučių ir neprireiks, nes klausimas tikrai nėra naujas ir Seime jis buvo nagrinėtas, tiksliau, buvo nagrinėjamas ne kartą. Turint galvoje, kad dar 2000 m. vasario 17 d. Lietuva ratifikavo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri turi įstatymo galią ir sukuria galimybes ir teises šalies piliečiams ir tautinėms mažumoms mažumos kalba naudoti savo asmenvardžius, ir turint galvoje, kad 2014 metais Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs šiuo klausimu ir šį klausimą spręsti atidavęs Seimui, matyt, yra pats laikas tuos sprendimus padaryti.
Kaip gerbiamas J. Razma minėjo, jog galbūt tos rezoliucijos neturi didelės reikšmės, tai būtent šis įstatymo projektas yra labai reikalingas žmonėms, nes yra daug žmonių, kurie laukia galimybės savo vardą ir pavardę vartoti pagal savo šeimos kultūrinę tradiciją.
Įstatymo projekto jau yra, matyt, trečia versija, trečias variantas būtų, ir jo išskirtinumas šiuo atveju yra tas, kad čia eliminuojama mūsų šalies piliečius, tautines mažumas, žeminanti prievolė įrodinėti savo užsienietišką kilmę. Nesuprantama, mano galva, kad mūsų šalies piliečiai, norėdami rašyti savo asmenvardžius, dar turi įrodinėti, kad kažkada jų protėviai buvo užsienio šalies piliečiai ir todėl gali ir turi teisę, įgyja teisę rašyti savo vardą ir pavardę naudodami tas tris vadinamąsias papildomas lotynų abėcėlės raides.
Mano nuoširdus prašymas, matyt, kolegoms šiek tiek panaikinti skirtį tarp pozicijos ir opozicijos, nes panašu, kad šis klausimas reikalauja viso Seimo vienokio ar kitokio sprendimo, ir panašu, kad kiekvienoje frakcijoje yra įvairiai šiuo klausimu mąstančių, ir pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo, o komitete pamėginti visas tris versijas vienokiu ar kitokiu būdu, kaip angliškai sakoma, sumerdžinti, o iš tikrųjų sujungti, randant pagarbų ir žmogaus teises užtikrinantį sprendimą, nebetempiant laiko, nes tas sprendimas yra laukiamas ir visiems reikalingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti 15 kolegų. Noriu paraginti kolegas trumpinti, kiek įmanoma, klausimų laiką ir atsakymą, kad būtų jums galimybė kuo daugiau paklausti.
Prašau. Pirmas – A. Nekrošius. Nėra. E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū už žodį. Nuoširdžiai palaikydama šį jūsų projektą norėčiau užduoti du klausimus. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad vardą ir pavardę pagal tautinės mažumos kalbos taisykles galės užsirašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, priklausantys tautinei mažumai. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad joks teisės aktas šiandien neapibrėžia, kas yra tautinė mažuma, ar nemanote, kad būtų tikslinga apibrėžti visgi šią sąvoką?
Antras klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad jau dešimt metų neturime tautinių mažumų įstatymo, kuris reglamentuotų šiuos santykius, kaip, jūsų manymu, būtų galima identifikuoti asmens tautybę, ar pagal gyventojų registrų duomenis, kurie nėra privalomi, ar visgi pagal laisvą valią? Ir jeigu pagal laisvą valią, ką daryti tiems žmonėms, kurie turi, tarkim, įrašytą tautybę – lietuvis? Ačiū.
PIRMININKAS. Noriu, prieš atsakant kolegai, pažymėti, kad pagal Statutą yra vieno klausėjo ir užduodamas vienas klausimas. Čia atkreipiu dėmesį. Prašau atsakyti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš pasistengsiu trumpai atsakyti, nes į kai kuriuos klausimus, matyt, iš tikrųjų reikia atsakyti diskutuojant. Tačiau socialdemokratai praėjusios kadencijos Seime yra registravę atskirą įstatymą, kuriame irgi yra apibrėžiama ir kalbama apie tautines mažumas. Tačiau tautinių mažumų apibrėžimas yra prieinamas ir pagal tarptautines konvencijas. Tačiau jeigu čia trūksta tam tikro konkretumo ir aiškumo, mes tuos dalykus galėtume apibrėžti diskutuodami komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S. Tumėnas. Ruošiasi R. Baškienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, truputį keista, kad jūsų partija šiuo siūlymu nutarė aplenkti liberaliausią Seime partiją. Čia man, pirmiausia, keista.
Antra. Ar jūs, rengdamas šias pataisas, šį siūlymą, susipažinote su jūsų kolegų nesėkmingu siūlymu teikti Tautinių mažumų įstatymą, kuris net nebuvo svarstytas, atmestas, tačiau jūs tuos terminus iš to įstatymo paėmėte? Kaip čia minėjo būsima ministrė, tautinių mažumų. Net nėra parašyta, kas tai yra, o jūs jau visa tai taikote.
Toliau. Ar nebus paleista Pandoros skrynia, nes tas trijų raidžių įvedimas nieko neišgelbės? Nieko neišgelbės. Reikės dar apie 100 ateityje mąstyti.
Toliau. Su kokiais kalbininkais, autoritetais jūs tuos dalykus derinote?
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar tiesiog nutarėte, kad čia turi būti politinis sprendimas? Tam kartui tiek.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerai, kad tam kartui. Gerbiamas kolega, tikrai ačiū už visus klausimus, bet noriu prisipažinti, jog Tautinių mažumų įstatymo projekto vienas iš neformalių, taip sakant, svarstytojų ir rengėjų buvau ir aš pats, todėl tikrai neabejoju, jog tokio įstatymo reikia ir galėtų būti priimtas šios kadencijos Seime.
Tačiau čia tikrai niekas nelenktyniavo, pirmiausia noriu tai pasakyti. Ir praėjusių rinkimų kadencijoje Socialdemokratų frakcija tam tikrą kompromisą kolegų konservatorių registruotam įstatymo projektui buvo parengę, todėl čia yra nuoseklus darbas. Šiuo atveju nauja redakcija tiesiog yra švaresnė ir geresnė.
Kalbant apie tai, ar tai yra politinė valia ir apie plečiamą, aiškinamą, naudojamą įvairių kitų simbolių gamą, taip, tai yra politinė valia. Tai yra politinė valia ir Seimas gali apsispręsti naudoti vadinamąją lotynų abėcėlę ir tas vadinamąsias tris raides.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienės nematau salėje. Tada klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi E. Pupinis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, klausimas būtų toks. Jūs čia sakėte, nelenktyniaujate, bet man atrodo, jūs jau nebespėjate į lenktynes, nes praeitą kadenciją buvo registruoti du alternatyvūs variantai. Vienas yra labai panašus į jūsų, kitas buvo tas vadinamasis latviškas variantas, na ir per tuos ketverius metus taip niekam jų nepavyko sujungti.
Klausimas, kam jūs dabar darote tai, kas jau yra padaryta, nes abiem yra pritarta po pateikimo? Geriau dirbti komitetuose ir ten ieškoti, jeigu tai įmanoma, kokio nors kompromiso.
Mano klausimas būtų toks. Ar jūs esate atlikę analizę ir išsiaiškinę galų gale, ko mūsų tautinėms bendrijoms labiausiai reikėtų, kad jos jaustųsi saugios ir Lietuvos Respublikos piliečiai visaverčiai? Ko? Ar būtent šitų sprendimų, ar, sakykime, socialinės ekonominės atskirties mažinimo? Ar turite pasidarę tokį tyrimą? Praeitoje kadencijoje buvo Lenkų rinkimų akcija valdžioje, ta politinė jėga, kuri turbūt daugiausia atstovavo tautinėms bendrijoms. Jie net nekėlė šito klausimo, tai gal šitas klausimas nėra svarbus? Labai ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, dar kartą noriu pasakyti, kad tai tikrai nėra jokios lenktynės ir šis variantas, ši versija pagerina prieš tai teiktas pastabas. Aš tikrai tikiu, kad šios kadencijos Seimui užteks politinės valios, sugebėsime sujungti visas versijas ir priimti reikalingą politinį sprendimą. Bet ko reikia tautinėms mažumos, aš manau, iš dalies atliepia ir Lietuvos lenkų parengta strategija iki 2030 metų, su kuria mes visi turėjome progos, matyt, susipažinti, nes frakcijoms buvo pristatyta, taip pat prezidentūroje. Antras dalykas, Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuris buvo rengiamas, taip pat kilo iš žinomo, suvokto ir su tautinėmis bendrijomis diskutuoto poreikio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi E. Jovaiša.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų tai sena tema, seniai jau nagrinėjama, 2008 metais, kiek prisimenu, buvo. Ir jūs daugiau apeliuojate į tapatybę asmens ir jo kaip nuosavybės užrašymą to asmenvardžio – vardo, pavardės. Ir informatikai atsiuntė turbūt daugumai tą laišką, kad iš tikrųjų ar neatidaroma tam tikra Pandoros skrynia, kuomet visi piliečiai, tarkime, kitų tautybių, kurie vartoja ne tik šias paminėtas raides, bet ir kirilicą, ar neturės teisės reikalauti, kad ir į jų norus būtų atsižvelgta? Tokiu būdu galbūt mes nueisime labai toli, tarkime, iki hieroglifų, ir po to ar nereikės mums visiems iš naujo mokytis tam tikrų kalbų vien todėl, kad mes norime atsižvelgti į teises visų piliečių, kurie čia gyvena, o ne tik į savo tautos išlaikytą kalbą? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mes visada galime skęsti abejonėse, bet tai tikrai nėra argumentas nesudaryti galimybės žmonėms naudotis jiems priklausančia teise savo asmenvardžius rašyti pagal savo šeimos tam tikrą kultūrinę tradiciją. Taip, yra priimtinumo tam tikros ribos, ir jos yra logiškos, todėl tais įstatymų projektais yra siūloma vartoti lotynų abėcėlės tas vadinamąsias papildomas tris raides. Šis įstatymo projektas plečiamai nesiūlo ir neaiškina apie kitus galimus rašmenis. Dėl šios priežasties ir sakau, jog tai yra Seimo politinė valia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Jovaiša. Ruošiasi R. Tamašunienė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, aš labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ko nesupranta šito įstatymo teikėjai. Toks vaizdas, kad iš tikrųjų, gerbiamasis prelegente, jūs nežinote visiškai pasekmių, o tas pasekmes nurodo mums Teisės departamentas šios dienos išvadose. Noriu jums pasakyti, kad jūs sudarote tokią štai galimybę, cituoju. Gerbiamas Seime, kaip jūs tai paaiškinsite? Cituoju: „Lietuvos Respublikos piliečiui pakanka nurodyti, kad jis save laiko tautinės mažumos atstovu, ir tai būtų pakankamas pagrindas jam reikalauti, kad asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas ir pavardė būtų nerašomi lietuviškais rašmenimis.“ (Aukščiau išdėstyta Teisės departamento išvada) „O tai reiškia, kad prieštarautų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytose oficialiose išvadose… į kurią įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti.“
PIRMININKAS. Laikas!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tai yra… (Šurmulys salėje)
G. PALUCKAS (LSDPF). Galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Gerai, galite atsakyti. Jau laikas baigėsi.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, tikrai klausimo esmė yra aiški, bet Teisės departamentas dėl kiekvieno projekto buvo teikęs panašias pastabas, ir šiuo atveju aš tai vertinu kaip teisės akto projekto tikslingumo komentarą, o ne teisinės juridinės technikos kokią nors kritiką ar pasiūlymus. Tuo labiau komitete būtų svarstomi tie klausimai ir atsižvelgta arba ne į Teisės departamento pastabas. Tai ne pirmas kartas.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi J. Razma. Jau paskelbiau, tai paskutinis bus J. Razma.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, mano 8 sekundes nuvogėte, pirmininke. Aš noriu paklausti apie jūsų įstatymo projektą, kuriam šiaip pritarėme, bet iš tikrųjų jį pristatėte kaip trijų raidžių projektą. Kalbant apie lenkų tautinę mažumą, tai nei X, nei Q raidė jų pavardėse nėra vartojamos. Aš vis dėlto noriu paklausti, nes pačiame projekte, 4 straipsnio 1 dalyje, yra parašyta, kad piliečio, priklausančio tautinei mažumai, prašyme jo vardas ir pavardė rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal atitinkamos tautinės mažumos kalbos taisykles. Aš noriu paklausti dėl diakritinių ženklų, jeigu jie bus naudojami, tokias pavardes galėsime užsirašyti, jeigu ne, deja, ta galimybe pasinaudos labai nedaug piliečių. Bet mes suprantame, kad yra ir kitų tautybių, todėl šį įstatymo projektą sveikiname. Ir dar noriu pasakyti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …yra užregistravusi bent tris projektus dėl Tautinių mažumų įstatymo, būtent šitoje Vyriausybėje gimsta naujas projektas. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, jog iš visos registruotų teisės aktų projektų gausos galų gale bent ši kadencija sugebės rasti tam tikrą sprendimą. Atleiskite, jeigu pristatymo metu kažkiek ir buitiškai vartojamos sąvokos buvo vartojamos ar stengiamasi užbėgti už akių nuogąstavimams, kad asmenvardžiuose bus naudojami plečiamai įvairių kitų, sakykime, abėcėlių ar hieroglifų rašmenys. Šiuo teisės akto projektu tai tikrai nėra numatoma.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų pristatymo ir atsakymo į klausimus laikas baigėsi. Dabar pasisakymai už ir prieš. E. Dobrovolska – už.
E. DOBROVOLSKA (LF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, būtent kalbant apie vardų ir pavardžių rašymą, mes turime situaciją, kai iš esmės mišrios šeimos (šiandien yra virš šimto šeimų, kurios iškovojo teisę į originalią asmenvardžių rašybą) jau turi paso pagrindiniame lape šiuos įrašus. Ką tai reiškia? Kad šiandien netgi tautinės mažumos, kurios anksčiau negalėjo įrašyti ir privalėjo įrodyti savo sąsajas su kitomis valstybėmis… Šiandien ir Malgorzata su rz, ir Anna su dviguba n jau turi pasus.
Aš kviesčiau visus palaikyti šį įstatymo projektą. Akcentuoju tai, kad šiandien mes iš esmės švaistome biudžeto pinigus, nes kaip atrodo tos bylos? Kiekvienoje byloje dalyvauja Valstybinė kalbos komisija, kuri teikia išvadas, visose šitose bylose numato, kad nėra grėsmės valstybinei kalbai, nes būtent mišrios šeimos, sudarydamos santuoką, arba vaikai tokiose šeimose iš esmės vardus ir pavardes gali užsirašyti, juolab kad dažnai būna ir dviguba pilietybė. Aš manau, kad mes tikrai turime unikalią progą pradėti šias diskusijas ir kalbėti nediskriminuodami tam tikrų grupių, tai yra ne tik apie mišrias šeimas, bet galėtume kalbėti ir apie tautines mažumas, kurios visų pirma yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš pasisako L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai nematau prasmės pritarti šiam įstatymo projektui. Kaip ir minėjau klausdamas, praeitoje Seimo kadencijoje diskusija jau buvo prasidėjusi, mes turime du alternatyvius variantus ir nieko naujo mums čia tikrai nereikia, galime dirbti ir ieškoti kokių nors sprendinių iš to, kas jau yra.
Antras dalykas, kuris svarbus ir kurį reikia pabrėžti: jeigu mes norime tikrai koordinuotos ir nuoširdžios Lietuvos politikos savo tautinių bendrijų atžvilgiu, mums reikia labai rimtos analizės, rimtų sociologinių tyrimų, kuriais būtų išsiaiškinti realūs tautinių bendrijų poreikiai, kad jos Lietuvoje jaustųsi labiau – dar labiau kaip savo namuose, juk tai yra ir mūsų visų tikslas.
Asmeniškai aš pasisakau už tą vadinamąjį latvišką variantą, perėjusį visas tarptautines institucijas, atitinkantį visus žmogaus teisių standartus, ir tai yra sprendinys, kuris tikrai galėtų papuošti Seimą, jeigu mes judėtume ta kryptimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos, balavimas bus numatytu laiku – 17 val. 10 min.
15.34 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41, Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 2-8.1 klausimą – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-41. Pranešėjas – kolega R. Šarknickas. Prašom. Ir lydimasis – Muziejų įstatymas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Aš gal norėčiau posėdžio pirmininko paprašyti Muziejų įstatymą ir Kultūros centrų įstatymą sukelti į vieną, nes principas yra tas pats.
PIRMININKAS. Taip, taip.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kalbama dėl kultūros centrų vadovų ir muziejų vadovų kadencijų – tarp jų yra konkursai. Kas penkeri metai yra numatyti konkursai. Noriu pabrėžti ir akcentuoti, kad mes nekalbame apie valstybines įstaigas ar nacionalines, tai susiję tik su regionais. Į Savivaldybių asociaciją kreipėsi faktiškai didžioji dalis savivaldybių, nes trūksta vadovų, kurie galėtų vadovauti kultūros centrams ir muziejams. Šiuo projektu aš siekiu, kad neliktų klaidos, padarytos mūsų kadencijoje. Buvo, aišku, norima kuo geriau, tačiau šiek tiek išėjo kitaip, norisi tai ištaisyti.
Kitas dar pagrindinis dalykas yra tas, kad ne tik trūksta vadovų, bet nėra ir socialinių garantijų. Tarkime, vadovas penkerius metus vadovauja įstaigai, po penkerių metų įvyksta konkursas, jis jo nelaimi, socialinių garantijų nebėra, nes jis, atvykęs su šeima, faktiškai ima paskolą būstui, nekilnojamajam turtui, automobiliui ir panašiai įsigyti. Todėl mes radome… Dabar yra ta niša, kad trūksta tiesiog specialistų, kurie galėtų vadovauti įstaigoms. Todėl prašyčiau kolegų pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui. Tokia esmė būtų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys kolegos. S. Tumėnas – pirmasis. Ruošiasi E. Pupinis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Robertai, pagirtina ir drąsu, kad suklydus tai suprantama ir bandoma ištaisyti. Aš tikiuosi, kad tai ir padarysime. Ar jūs gaudavote tokių pranešimų, nusiskundimų, kad ypač rajonuose trūksta jau dabar tų vadovų? Ir muziejų, ir centrų. Jaunos šeimos tiesiog nesiryžta važiuoti žinodamos, kad tik dvi kadencijas ilgiausiai galės dirbti. Ar tokių atvejų jūs daug gaunate?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikrai daug. Turbūt ir jūs jau esate matęs Kultūros komitete elektroninius laiškus, ateinančius asmeniškai jums, taip pat kolega socialdemokratas Liudas kalba apie švietimo įstaigas, kur trūksta net kelių šimtų direktorių. Čia analogiškas atvejis, kur taip pat reikės lygiagrečiai išspręsti šią problemą.
Kadangi aš atstovauju Alytaus miesto apygardai, Dzūkijos kraštui, taip pat buvo, net metus reikėjo laukti, kad kas nors atvažiuotų ir dalyvautų konkursuose.
Dar papildyti norėčiau. Užtektų savivaldybei pačiai suformuoti komisiją, kuri spręstų, yra du žodžiai „gerai“ ir „labai gerai“, tada jis toliau kitą kadenciją dirba toje įstaigoje. Pagrindinis dalykas, kad nereikėtų konkurso. Jeigu, tarkime, savivaldybė nusprendžia, negerai dirbi, tada įvyksta konkursas, kad galėtų dalyvauti kiti žmonės, ir tas, kuris negerai dirba, taip pat turi teisę dalyvauti konkurse. Toks principas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų mes ten kirtome iš peties tuos vadovus. Džiugu, kad pripažįstate, kad iš tikrųjų biškutį perlenktos lazdos. Švietimo sistemoje jau biškutį kitaip yra šiuo metu. Bet vėlgi kai kurie jau pripažįsta, kad ir ten buvo klaida, jau teikia, kad iš tikrųjų negali būti vykdomi jokie konkursai, jokios kadencijos. Nemanote, kad vis dėlto turėsite pereiti ir jūs per tai? Jeigu neatsiras žmonių, kurie norės dirbti ir dalyvauti konkursuose, ar nereikės vėl grįžti?
Todėl dar vienas klausimas. Ar nemanote, kad vis dėlto ne čia problema? Problema galbūt atlygio ir tokios nepaklausios darbo vietos, nes neadekvatus atlyginimas. Galbūt kitu keliu reikėtų eiti? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip žinote, atlyginimai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos aną kadenciją buvo tikrai keliami, taip pat numatyta ir jūsų Vyriausybės kelti, tai motyvacijos, manau, tikrai tam užtenka. Kultūros centrų, įstaigų vadovų, muziejininkų, bibliotekininkų atlyginimai taip pat yra pakelti. Dėl šios finansinės vietos, aš manau, motyvacijos kaip ir užtenka, juolab kad, kaip ir minėjau, yra numatyta į priekį.
Kitas dalykas, faktiškai visos savivaldybės irgi atsižvelgia į atvykstančius žmones, laiminčius konkursus, padeda įsigyti ir būstus, tai susiję ir su medikais, kultūros lauko žmonėmis, švietimiečiais. Manau, to tikrai pakanka ir bus gerai. Bent jau šioje situacijoje tikrai dabar geriau. Kaip sakau, labai gerai nelikti klaidoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs įžvelgiate kultūros centrų problemą, betgi analogiška problema yra ir dėl švietimo įstaigų vadovų. Jūs pats žinote, kad Alytuje yra kelios švietimo įstaigos, o per visą Lietuvą – virš 200, kur nėra direktorių, nes jie nenori eiti į šitą sistemą, kur penkerius metus atbuvai, po to gal būsi antrą kadenciją, gal nebūsi. Lygiai ta pati problema yra ir švietimo įstaigose, ir kultūros įstaigose. Kodėl bandote taisyti tik kultūros įstaigų?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Todėl, kad jie pirmi kreipėsi, gal taip. O lygiagrečiai, kaip ir minėjau savo kalboje, mes su jūsų kolega Liudu prieisime ir prie švietimo klausimo. Tikrai pritariu, Juliau, tam, ką jūs pasakėte savo klausimu su atsakymu iš esmės – reikia tvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai po pateikimo už, prieš. Noriu pabrėžti, kad motyvus sakome dėl dviejų įstatymų projektų Nr. XIVP-41 ir Nr. XIVP-42. Prašom. S. Tumėnas – už. O gal nereikia, kadangi čia nėra prieš, tai galime… taupome laiką, nes vėluojame su darbotvarke. Ar norite, kolega?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerai.
15.41 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl balsavimo internetu spartesnio įteisinimo rinkimuose“ projektas Nr. XIVP-57 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Svarstome darbotvarkės 2-9 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl balsavimo internetu spartesnio įteisinimo rinkimuose“ projektas Nr. XIVP-57. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, norime pateikti rezoliucijos projektą, kuriuo nėra tiesiogiai nei įteisinamas, nei neįteisinamas internetinis balsavimas, tačiau pasakoma, kad mes galėtume judėti su tuo klausimu į priekį ir judėti taip, kad sudarytume darbo grupę Lietuvos Respublikos Seime, kuri tą klausimą apsibrėžtų, kokiu spartumu mes norime įteisinti internetinį balsavimą, o galbūt nerasime būdo tam padaryti.
Tie klausimai buvo aptariami ir koalicinėje sutartyje sudarant Vyriausybę. Aš manau, kad mes tų klausimų turime neužmiršti atsižvelgdami ir į tai, kad yra priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos. Deja, praėjusiuose Seimo rinkimuose nebuvo galima jų faktiškai panaudoti, tačiau ta diskusija jau yra užsitęsusi ir, manau, atėjo pakankamai tinkamas laikas ją perkelti į tokį lygį, kad mes sudėliotume planus, ir tai galima, manau, padaryti Seimo formatu. Būtų labai džiugu, jeigu ir Seimo Pirmininkė imtųsi iniciatyvos tai darbo grupei vadovauti, tačiau rezoliucijoje tai nėra aptariama, čia, manau, galima pažiūrėti ateičiai, bet siūlau diskusijas atverti, pradėti ir priimti sprendimus. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti. Pirmas – K. Adomaitis. Nematau. Tada klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi D. Asanavičiūtė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, gerbiamas kolega, norite spartesnio įteisinimo rinkimuose. Ne dėl paties tempo, bet dėl pasirinktos formos, kad būtų sudaryta darbo grupė valdybos sprendimu, kas tokią grupę turėtų sudaryti? Mano vertinimu, labai svarbu yra atsakingų institucijų, specialistų, ekspertų dalyvavimas, kadangi ir šiandien turime informaciją dėl kibernetinių atakų, kibernetinių grėsmių, taip pat žinome, kad Lietuvos IT specialistai, programišiai – gabūs jauni žmonės, o pirmiausia mes kalbame apie rinkimus, kad niekam nepasėtume abejonės, kad rinkimai, įvykę elektroniniu būdu internetu, įvyko skaidriai, įvyko be jokio įsikišimo. Taip pat žinome ir praktiką Amerikos prezidento praėjusios kadencijos rinkimuose, kuomet visuomenei kilo labai daug abejonių. Kaip jūs įsivaizduojate tą darbo grupę Seime iš Seimo narių, politikų, bet ne specialistų?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Labai geras klausimas ir Seimo valdyba gali sudaryti darbo grupę, į kurią įeina ir specialistai. Reikia suprasti, kad tas klausimas susideda iš dviejų dalių: politinės ir techninės dalies. Techninė dalis neprasideda tol, kol politikai nepasako, kad mes esame tam pasiruošę, kad politinė valia tam yra pribrendusi. Man gaila žmonių darbą kartais stebėti, kai jie tikrai parengia visus reikiamus, būtinus teisės aktų projektus, technines analizes ir galiausiai tai nugula kažkur į stalčių, nes politikai pasako – dar neturime politinės valios. Būtent Seimas yra ta institucija, kur galima įtraukti Seimo narius ir galima įtraukti ekspertus. Jūs puikiai žinote, kad Seimo nariai nelabai turi galimybių dalyvauti kitų formatų darbo grupėse, todėl tik sujungę techninę dalį ir politinę dalį į vieną mes galėtume pasiekti proveržį. Kaip ir sakiau, pati rezoliucija nenustato, kad bus įteisintas, kada bus įteisintas. Jinai kviečia svarstyti tą klausimą, kviečia diskutuoti ir sudaryti tam darbo grupę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Asanavičiūtė. Ruošiasi J. Sabatauskas.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū gerbiamam pirmininkui. Iš tikrųjų, kaip žinome, Vyriausybės programoje nauja Vyriausybė išgirdo užsienio lietuvių balsą ir būtent internetinio balsavimo įgyvendinimas Pasaulio lietuvių apygardoje jau yra Vyriausybės programoje. Tai yra didelis žingsnis, tikrai didelis atsižvelgimas į tas problemas, su kuriomis susiduria užsienio lietuviai balsuodami. Todėl sakyčiau, kad šita rezoliucija tarsi dvigubina tai, kas jau bus daroma. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Jūs tikriausiai žinote, kad liepos 16 dieną Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija protokoliniu sprendimu yra numačiusi įgyvendinimo planą, 16 punktų įgyvendinimo planą, kurį dabar turės, kadangi jo, natūralu, nespėjo per kelis mėnesius įgyvendinti, po truputėlį įgyvendina. Ar jūs įsivaizduojate, nes jūs prašote sukurti darbo grupę, kuri parengtų balsavimo internetu veiksmų planą, kad jūs naują planą norėtumėte kurti?
PIRMININKAS. Laikas, kolege. Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų jūs Vyriausybės programoje atkartojate tai, kas iš esmės yra įstatymuose, nes įstatyme jau yra dėl pasaulio lietuvių, praeitos kadencijos Seimas tai padarė. Vyriausioji rinkimų komisija nespėjo (natūralu, buvo pakankamai trumpas laikas) to įgyvendinti ir ji žiūri gana siaura prasme.
Tai, ką jūs pasirašėte koalicijos sutartyje, yra žingsnis į priekį. Sutinku. Mes apie tai kalbame, bet jūs kalbate ten apie pilotinį bandymą savivaldos arba Pasaulio lietuvių apygardoje rinkimuose. Aš manau, kad ketveri metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį mes galėtume į tai pasižiūrėti kur kas plačiau. Mes turime ir Europos Parlamento rinkimus, mes turime ir savivaldos rinkimus, mes turime ir kitas apygardas, ne tik Pasaulio lietuvių. Ir turime epidemiologinę situaciją, kaip kad turėjome per šiuos rinkimus.
Todėl aš manau, kad mes turime vertinti plačiau ir neišimdami VRK iš bendro konteksto, kviesdami ją kartu dalyvauti, bet suprasdami tai, kad tuos sprendimus priims tik Seimas. Niekas kitas. Vyriausioji rinkimų komisija nepriims, tempo nepaspartins labiau, negu nustatys Seimas. Todėl aš siūlau sutelkti politines jėgas, susitarti politinėms jėgoms, politinėms partijoms. Įrašome specialiai, kad visos politinės frakcijos būtų atstovaujamos ir, žinoma, Mišri grupė būtų atstovaujama toje darbo grupėje. Kai mes pasieksime susitarimą ten, toje darbo grupėje, mes galėsime eiti į aukštesnį politinį lygį, tai yra parlamentą, ir tada jau galėsime įgyvendinti faktiškai, jeigu tas susitarimas bus pasiektas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Suteiksiu J. Sabatauskui, o K. Adomaitis turbūt dėl vedimo tvarkos. Prašau. Minutėlę, tuoj įjungsime.
K. ADOMAITIS (LF). Aš buvau užsiregistravęs klausti ir tiesiog dėl techninių priežasčių turbūt mane prašokote. Aš norėjau kaip nors grąžinti tą savo eilę.
PIRMININKAS. Nebuvo jūsų sistemoje. Bent jau mes nepastebėjome. (Balsai salėje: „Buvo.“)
V. GAPŠYS (DPF). Salėje nebuvo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, teisingai, jūsų vietoje nebuvo. Taip, taip. Dabar prisiminiau. Praleidote savo laiką, tai dėl to ir išmetė.
K. ADOMAITIS (LF). Tai ar bus galima užduoti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar laikas praėjo, dabar turbūt nebegalima. (Balsai salėje)
Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi M. Majauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs, kaip sakote, atsargiai einate tuo keliu pažymėdami, kad Seimas jau Seimo rinkimų įstatyme kaip ir buvo numatęs vieną galimybę Pasaulio lietuvių apygardoje arba dėl pandemijos negalintiems ateiti į rinkimų apylinkes balsuoti, bet VRK, kaip jūs sakėte, nespėjo, ji net nebandė bandyti realizuoti įstatymo tą nuostatą. Tik buvo sušaukusi vieną pasitarimą ir jame iš karto konstatavo, kad ne, mes nedarysime. Šiuo atveju sveikinu jūsų tą žingsnį, bet jūs nesvarstėte tos patirties kitų valstybių, kur balsavimas būna ir ne vien internetu, o balsavimas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …vadinamasis išankstinis balsavimas, elektroninis balsavimas tose išankstinio balsavimo vietose, bet jau elektroninio balsavimo priemonėmis, kad būtų galimybė balsuoti ne vien tik bandomosiose vietose, kaip numatė naujoji Vyriausybė savo programoje, bet ir…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …visur, visuose rinkimuose. Ir jūs nebijote šitų baubų, kurie skatina…
PIRMININKAS. Kolega, nepiktnaudžiaukite laiku.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). … mitus apie hakerius?
V. GAPŠYS (DPF). Aš gerbiu visas nuomones, gerbiu Vyriausybės programoje įrašytas, atsiprašau, koalicinėje sutartyje įrašytas nuostatas, kurios mini pilotinius bandymus, bet rezoliucijoje ir pažymima, kad mes galime išplėsti diskusiją ir mes galime kalbėti apie įvairius variantus. Būtų labai šaunu ir jūsų pasiūlymus, ir mintis taip pat aptarti dėl galimybės galbūt išankstiniu būdu balsuoti, jeigu nepavyksta susitarti plačiau. Aš nenustatau rezoliucijos projekte jokių rėmų, nemanau, kad tai yra mano kompetencija. Aš kviečiu pradėti diskusiją politiniu lygiu, gana aukštu parlamentiniu lygiu, įtraukiant ekspertus ir pasakant apie tuos hakerius.
Žinoma, kibernetinis saugumas išlieka svarbi tema ir mes jos neišvengsime kalbėdami apie balsavimą internetu, tačiau mes turime ir pavyzdžių, kur vyksta tas balsavimas internetu. Ta pati Estija. Man pačiam teko asmeniškai stebėti 2006 metais, kaip vyko balsavimas internetu Estijoje. Jau praėjo 14 metų. Mes manome, kad taip pat galime judėti į priekį.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ačiū už jūsų pristatytą rezoliuciją. Na, jūs pats teigiate, kad tai yra kvietimas diskutuoti ir potenciali darbo grupė nėra preliudija visuotinio internetinio balsavimo čia ir dabar, tačiau jūs, matyt, pats turite savo asmeninę nuomonę, kaip mes turėtume judėti ir kada, kaip plačiai, jūsų nuomone, turėtų būti internetinis balsavimas įgyvendintas?
V. GAPŠYS (DPF). Aš manau, kad galutinis tikslas, natūralu, jeigu, mano nuomone, kuri, kaip ir sakau, nėra įrašyta į rezoliuciją, kad ji tokia turi būti ar taip turi nutarti darbo grupė, jokiais būdais, aš niekam nesistengiu jos primesti ir pasiruošęs diskutuoti ir girdėti visus argumentus, bet aš galvoju, kad mes anksčiau ar vėliau galime tai turėti visų lygių rinkimuose. Jeigu mes žiūrėsime į dabartinį rinkimų planą, kuris numatomas, jeigu neįvyks jokių nesusipratimų, tai mes 2023 metais turėsime savivaldybių tarybų rinkimus, mes ten galėtume turėti bandomuosius, pilotinius, tuos bandymus ir galėtume 2024 metais Europos Parlamento rinkimuose, galbūt dar neliesdami Prezidento rinkimų, leisti, po to ir Seimo rinkimuose 2024 metais plačiau negu tik Pasaulio lietuvių apygardoje.
Bet vėlgi, kaip sakau, tai yra pamąstymai. Manau, kad būtų labai gerai, jeigu mes būtume pasiruošę su techninėmis galimybėmis pilotinius bandymus atlikti šiek tiek anksčiau. Jeigu taip nutiktų, kad būtų rinkimai, tarkim, kokioje nors vienmandatėje atsirastų ar panašiai, išbandyti vienmandatės lygiu. Aš manau, kad būtų techniškai gana nedidelė grupė žmonių, kurie balsuoja, galima išbandyti technologinius, techninius sprendimus ir tai galėtų įvykti apie 2023 metus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą, už pateikimą. Diskusija. Svarstymas. Bendroji diskusija. P. Gražulį kviečiu į tribūną. Ruošiasi K. Adomaitis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad, deja, jau Europos Sąjungos šalyse senbuvėse prieš desėtką metų ar mažiau buvo įvestas, tiek Vokietijoje, tiek Italijoje, tiek Anglijoje, tas elektroninis balsavimas, internetinis. Deja, šalys nesusižavėjo ir grįžo prie balsavimo natūra, tai yra taip, kaip mes šiandien balsuojame. Net Estija, pažiūrėkite, Estija šiandien pasakė, kad elektroninis balsavimas nepadidino balsuotojų skaičiaus. Taigi, kas turi politinę valią balsuoti, tas ateina ir balsuoja, o ypač šiandien Lietuvoje tikrai yra sudarytos geros sąlygos balsuoti ir ypač kai balsuojama priešlaikiniu balsavimu. Nesvarbu, kokioje esi vietoje, gali balsuoti savo apygardoje už savo kandidatą. Taip pat čia yra pačios svarbiausios ir Amerikoje, pačios svarbiausios, svarbiausia problema ne tik kibernetinės atakos, tai yra užtikrinimas, kad tas balsavimas būtų sąžiningas, kad nebūtų klastojimų. Kaip jūs užtikrinsite? Pavyzdžiui, aš turiu kompiuterį arba sukviečiu visus savo draugus, vyrai, ateikite čia ir pabalsuokite taip, kaip man reikia. Arba… Tikrai mes to neišvengsime, atsiras daugiau galimybių klastoti rinkimų rezultatus. Šiandien, matote, kokios aistros vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl balsavimo. Kaip, koks bus priimtas galutinis sprendimas, dar mes nežinome, bet manau, kad tai nesutelkia tautos. Daugelis žmonių, jeigu mes įvesime elektroninį balsavimą, aš jums sakau, ką kalba žmonės, neis balsuoti, nes sakys, už juos jau nubalsavo. Prisiminkime, kiek ilgai žmonės prisimena rinkimų dieną, kai buvo klastojami balsai Prezidento rinkimuose, kai Kaune tiesiog užgeso kompiuterio programa. O jai atsinaujinus, rezultatai pakito. Žmonės dar šiandien apie tai kalba. Šiandien dar žmonėse išlikę, kad negalima pasitikėti elektroniniu balsavimu. Tai kur mes einame? Man atrodo, mes tik padidinsime žmonių nepasitikėjimą. Net jeigu bus ir sąžiningi balsavimai, bet žmonėse atsiras daug daugiau abejonių dėl tikrų demokratiškų rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom, K. Adomaitis. Prašom į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, laba diena. Iš tiesų šita darbo grupė, kuri pristatyta, pateikia internetinį balsavimą kaip labiau technologinį klausimą ir ieško, kaip surasti technologinius sprendimus. Bet aš norėčiau truputį atsukti laikrodį atgal ir internetinį balsavimą vertinti ne iš technologinės pusės, o visų pirma iš vertybinės principinės pusės. Įprastą balsavimą gali įvertinti bet kokio išsilavinimo, bet kokios pozicijos, bet koks žmogus, kuris gali būti visiškai nesusijęs su technologijomis ir gali tapti rinkimų stebėtoju, ir įsitikinti jų rezultatu ir jį įvertinti, o įvesdami internetinį balsavimą, mes iš tiesų priimame visiškai kitokį vertybinį principą. Supratimą apie tai, kaip vyksta balsavimas, turės gal tik pusė procento Lietuvos gyventojų, kurie yra artimai susiję su technologijomis. Tai tikrai nepadės mums užtikrinti tų rinkimų aiškumo ir suprantamumo gyventojams. Aš jau net nekalbu apie technologinius ir kibernetinio saugumo dalykus. Ir su tuo susijęs dalykas yra, kai mes dažnai kalbame, kad svarbu užtikrinti skaidrumą, kibernetinį saugumą, bet net nereikia, kad kas nors įsilaužtų į kažkokius serverius ir pakeistų kokius nors rezultatus, demokratinių rinkimų rezultatu užtenka sukelti abejonę, kad būtų galima iš viso kvestionuoti balsavimo rezultatus. Net, jeigu kas nors suabejos rezultatu, pasitelkdamas propagandą, pasitelkdamas kažkokius fake news dalykus, vien tai galės mums pakirsti mūsų demokratijos pagrindus ir atsparumą. Iš tos pusės aš kviečiu šitą diskusiją apie internetinį balsavimą pakelti į vertybinį principinį lygį, bet neskubėti su technologiniais sprendimais, ką kviečia padaryti šita darbo grupė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. (Balsai salėje) Svarstymo procedūra baigta. Priėmimas. Pasisakymai už, prieš. Sekundėlę. Už pasisako J. Razma. Prašom. Nėra J. Razmos. A. Bagdonas.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Trumpai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, paskutinis pranešėjas ką kalbėjo, nieko negirdėjau. Gal galėtų pakartoti, ką jis sakė? (Balsai salėje) Negirdėjau nieko.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką, už humorą, bet… Prašom, A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Iš tiesų sveikinu iniciatyvą. Manau, kad ir praėjęs Seimas turėjo suteikti tą galimybę žmonėms balsuoti patogiai, elektroniniu būdu ne tik Pasaulio lietuvių apygardoje. Manau, kad 2023 metais mes tikrai galime išbandyti šią sistemą savivaldos rinkimuose. Manau, kokių nors geopolitinių grėsmių tikrai neturėtų būti. O jeigu ši sistema veiks puikiai, mes, manau, ir nacionaliniuose rinkimuose taip pat ją galime išbandyti, ir, žinoma, referendume, kurį, tikiuosi, per šią kadenciją suorganizuosime dėl pilietybės išsaugojimo klausimo. Ten pritrūko ne žmonių apsisprendimo, o tiesiog dalyvių skaičiaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiami kolegos, V. Gapšys, kiek aš atsimenu, jau 12 metų visą šį projektą stumia ir politinės diskusijos vyksta, ir neveiksminga, ir Vytautas paseno, ir užsitarnavo, taip sakant, baudas, kas čia dabar bus. Bet šiam balsavimui negalime pritarti, nes kibernetinės atakos ir, kaip dabar vystosi technologijos, kvantų kompiuteriai bus, tai galės, taip sakant, valdys pasaulį didžiosios valstybės, kurios tuos kompiuterius turės. O mums lieka tik seni klasikiniai metodai, kaip buvo tos būdos ar širmos, kai žmona nežinojo, kaip vyras balsavo, vyras nežinojo, kaip žmona balsavo. Viskas yra liuks, labai puiku, ir aš nesuprantu, kodėl reikia keisti ir bandyti tai, kas nepasiteisins ir paskui reikės atšaukti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro kolega V. Gapšys, kaip ir pats pasakė, nori atverti diskusiją, labai remiasi Estijos patirtimi.
Man praėjusią kadenciją teko vadovauti Estijos tarpparlamentinių bičiulių grupei ir teko net kelias diskusijas organizuoti kartu su Estijos ambasada. Tikrai jų sistema įdomi, bet kol kas yra sunkiai pritaikoma Lietuvoje pirmiausia vien dėl to, kad visi estai, net ir išeiviai, turi ID korteles. Tuo tarpu yra mažuma mūsų lietuvių išeivių, kurie turi ID korteles, dažniausiai turi tik pasus. O jeigu pažiūrėsime ir Lietuvoje, tai tik trečdalis lietuvių turi ID korteles. Ir ką sako nacionalinio saugumo ekspertai, kibernetinio saugumo ekspertai, kad įvairūs „Smart-ID“ ar bankų sistemų generatoriai neužtikrins balsavimo patikimumo, todėl tik per ID korteles galima organizuoti balsavimus. Dėl to šiemet nepavyko organizuoti balsavimo internetu vienmandatėje apygardoje.
Šioje rezoliucijoje taisytinas galbūt tik tas dalykas, kad ne visų rūšių rinkimuose. Estai ėjo irgi lėtais žingsniais, estiškais žingsniais, vienas po kito. Ir, kaip patys estai sako, nuo to aktyvumas nepadidėjo, tik visi estai susėdo ant sofų ir pusė estų pakyla nuo sofų balsuoti, kita pusė taip ir lieka sėdėti ant sofų. Tai nesodinkime mes lietuvių ant sofų ir pradėkime nuo mažų žingsnelių, estiškų žingsnelių. Ir galbūt atverkime balsavimą ne tik vienmandatėje pasaulio apygardoje, bet ir daugiamandatėje, kad visi išeiviai, kaip ir Prancūzijos išeiviai gali visi balsuoti internetiniu balsavimu, Šveicarijos išeiviai, taip ir mes.
Iš principo palaikau rezoliuciją, kad reikia tobulinti balsavimą, bet išmokime ir tas pamokas, ko estai pasimokė per tuos lėtus žingsnelius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jau buvo diskutuota 2015 metais, taip pat kolegos tą diskusiją buvo užvedę. Buvo įdomių dalykų, kad buvome pasikvietę įmonių, kurios užsiima tokiais dalykais, tokių kaip „Smartmatic“, „Dominion“, kitos. Ir kokį mes vaizdą dabar matome? Amerikos vaizdą, kur yra pareikšti įtarimai dėl rinkimų klastojimo, kitokių dalykų. Aišku, dar nežinome, kuo tai baigsis, kiek bus įrodymų, kitų dalykų, bet gal neskubėkime lipti ant to grėblio, ant kurio jau kitos valstybės buvo užlipusios. O tą gerą tvarką, kurią turime, gal reikėtų tobulinti, bet nepulkime stačia galva daryti tai, dėl ko vėliau gali tekti labai gailėtis. Šiandien reikėtų dar susilaikyti nuo tokių sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir už kalba M. Majauskas. Atsisako. Taigi balsavimas vyks sutartu metu kaip ir dėl visų popietinės darbotvarkės klausimų.
Dabar savo poziciją perleidžiu kolegai J. Sabatauskui. Ačiū už dėmesį.
16.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, kolega. Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 2-5 klausimo, nes nebuvo pranešėjo. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šis Seimo statuto pakeitimas susijęs su keliais dalykais. Vienas visiškai techninis, tai yra iš 10 straipsnio 3 dalies išbraukiamas Užsienio reikalų komitetas. Iki šiol buvo įrašyta, bet faktiškai niekada nebuvo naudojama, kad kaip ir Europos reikalų komiteto nariai, taip ir Užsienio reikalų komiteto nariai galėtų būti ir kitų komitetų atstovai. Faktiškai bent jau nuo 2008 metų, kiek aš pamenu, to ir nebuvo, tačiau niekas neištaisė tos nuostatos, tad rengdamas kitą pakeitimą nusprendžiau įrašyti ir šį aspektą.
Antras dalykas. 2 straipsnis yra šiek tiek platesnis, tai yra klausimas dėl frakcijoms skiriamų lėšų ekspertizėms ir įstatymų projektams rengti. Šiuo metu tokios lėšos yra numatytos, tai nėra visiška naujovė, tačiau tos lėšos priskirtos prie bendrųjų lėšų, kur yra ir kanceliarinės frakcijų lėšos telefono išlaidoms ir panašiai. Tai yra labai nedidelė lėšų suma ir faktiškai niekas iš frakcijų, man neteko girdėti, nerengia ekspertizių būtent iš tų lėšų. Todėl siūlau išskirti šią kategoriją iš to bendro kanceliarinių lėšų krepšelio, išbraukti ir įrašyti kaip atskirą kategoriją. Tai nėra, kaip ir sakiau, nauja, bet papildomai numatyti tam lėšų.
Koks yra tikslas? Mes jau kiek kartų diskutuojame ir ginčijamės dėl įvairiausių ekspertizių, projektų parengimo kokybės ir panašiai. Visame pasaulyje yra priimta, kad politinės partijos, jų frakcijos yra būtent tos, kurios teikia tuos projektus, kurios vertina, kurios atlieka ekspertizes, natūralu, kad tam reikia pasitelkti ir išorinius ekspertus. Mes šiuo metu turime metodą, kad kreipiamės ekspertizės per komitetus į valdybą, aš manau, kad tai nepasiteisinęs būdas. Iki šiol matėme, kad jis buvo labiau naudojamas kaip projektų sustabdymas, pristabdymas, o kai yra paskelbiamas konkursas už eurą ar 100 eurų atlikti ekspertizę, man tai kelia abejonių.
Man kelia abejonių, ar tai yra tas būdas, kai mes tikrai gauname kokybišką produktą. Dažniau tai yra vienos ir kitos besiginčijančių pusių noras pateikti savo argumentus ir pasinaudojęs tuo valdybos organizuotu konkursu Teisės departamentas jį faktiškai vykdo, bet tai nėra kokybiškas darbas į priekį. Aš nesakau, kad jį reikia išbraukti, panaikinti, aš manau, kad valdyba turėtų jį tobulinti, bet aš manau, kad kur kas produktyviau ir efektyviau būtų, jeigu tas lėšas turėtų frakcijos, kurios teiktų tas ekspertizes, užsakytų jas, teiktų prie projektų ir mes galėtume jas įvertinti. Manau, kad tai būtų politiškai brandu, tai būtų nauda frakcijoms ir tai būtų nauda apskritai teisėkūrai.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai.
Dėl vedimo tvarkos – A. Guoga.
A. GUOGA (DPF). Aš nežinau, atrodo, tokie protingi žmonės ir pradėjo kalbėti apie Amerikos rinkimus, kad ten yra problema. Kolegos, nebuvo internetinio balsavimo Amerikoje. Jūs ne kokiame nors kosmose, jūs Seime. Jūs pažiūrėkite, nebuvo internetinio. Problema su neinternetiniu balsavimu Amerikoje, internetinis balsavimas kaip tik užtikrintų skaidrumą. Nekelkite abejonių, kai jų nėra. Nėra! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Čia jūs jau kalbate ne šiuo klausimu. Turbūt čia replika po praėjusio klausimo. Dėkoju.
Paklausti nori vienas Seimo narys – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamas Vytautai, pagal jūsų projektą kur jūs priskiriate Mišrią grupę? Ar išvis išmetate iš apyvartos Mišrią grupę? Mūsų jau yra didelė grupė labai solidžių, gerbiamų žmonių, Seimo narių. Ką mums reikės daryti?
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiu jus lygiai taip pat, kaip ir visas kitas frakcijas. O Seimo statutas numato, kad Mišri grupė turi frakcijos teises. Lygiai taip pat naudotųsi tuo, ką ir gauna frakcijos pagal savo frakcijos narių skaičių. Jūs tikrai nesate išmetami. Jeigu svarstymo metu paaiškėtų, kad reikia specialiai įvardinti ir Mišrią grupę, aš tikrai nebūčiau prieš, bet aš manau, kad Seimo statutas gana aiškiai apibrėžia, kad jūs turite tas pačias teises kaip ir frakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti daugiau norinčių nėra.
Dėl balsavimo motyvų. Už – A. Vyšniauskas. (Balsai salėje) A. Vyšniauskas nebenori kalbėti? Atsisako. Kitas – R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Tiktai labai trumpai pasisakysiu už. Buvo paminėtas Statuto 10 straipsnis. Mes jau jį pakeitėme, jame neliko Užsienio reikalų komiteto, kai mes priėmėme visus sprendimus, susijusius su Ateities komitetu. Tik tai norėjau pastebėti.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Prieš nori pasisakyti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Irgi ne tiek prieš, kiek su abejonėmis. Dėl Užsienio reikalų komiteto kolega R. Lopata pasakė.
Kitas dalykas. Mes turime įvertinti, kiek kainuotų šita pataisa, nurodyta 2 punkte, 2 straipsnyje. Tai per visą kadenciją kainuotų apie ketvirtį milijono eurų. Per metus – apie 60 tūkst. eurų. Lyg ir norėtųsi, kad frakcijos gautų tai ekspertizei lėšų, nesinori priešintis, bet tiesiog turime įvertinti ir tas galimybes. Seimas, deja, nėra gerai finansuojama institucija, kad nepakibtume ore su gera kolegos Vytauto intencija, o iš to nieko gero neatsitiktų, arba kad nepritrūktų langams, stogams ir kokiai nors internetinei įrangai Seime finansuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kaip darbotvarkėje ir numatyta, balsavimas dėl šio projekto po pateikimo bus 17 val. 10 min.
16.13 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Paskutinis tikrai paprastas projektas Seimo statute numatyti teisę frakcijoms pasikviesti į savo posėdį Seimo Pirmininką ir jo pavaduotojus. Aš manau, kad mes dabar turime neblogą diskusiją su Seimo valdyba, bet tokia teisė Statute eksplicitiškai nėra pasakyta, nėra įvardinta. Aš manau, kad jos turėjimas tikrai suteiktų tam tikro solidumo ir platesnės diskusijos galimybę, jeigu tokių poreikių atsirastų, kad frakcija galėtų pasikviesti ir Seimo valdybos narius, kaip ir ministrus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų niekas nenori klausti.
Dėl balsavimo motyvų. J. Razma norėtų pasisakyti už. Nėra Jurgio.
Ką gi, kolegos, balsuosime, kaip ir sutarta, 17 val. 10 min.
16.15 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-28 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-10 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-28. Pranešėjas – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo nariai. Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausia ir ypatinga saugoma teritorija Lietuvoje, ją įsteigė legendinis gamtosaugininkas profesorius T. Ivanauskas. Žuvinto biosferos rezervatas 2004 metais įtrauktas į saugomiausio, labiausiai vertinamo Europos Sąjungos „Natura 2000“ tinklą, taip pat įtrauktas į pasaulinį UNESCO biosferų rezervatų tinklą. Tai yra labai vertinga ir labai saugoma teritorija.
Taip jau nutiko, kad ši Vyriausybė, dabartinė dar Vyriausybė, viename iš savo posėdžių svarstė Žuvinto biosferos rezervato nuostatas ir buvo padaryti pakeitimai, kurie sudarė sąlygas žvejoti vietiniams aplinkui gyvenančių kaimų gyventojams. Taip jau nutiko, kad suteikus tą teisę į Žuvinto biosferos rezervatą privažiavo šimtai automobilių, į Žaltyčio ežerą, kuris yra biosferos rezervato teritorijoje, suplaukė šimtai valčių ir, kaip jau matėte iš žiniasklaidos, nebeliko ko saugoti, nes paukščiai išskrido. Norėdami atitaisyti tą klaidą, kartu su kai kuriais Seimo nariais teikiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir siūlome uždrausti biosferos rezervatuose žvejoti ir medžioti, ir tokiu būdu apsaugoti Žuvinto biosferos rezervatą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kadangi šitas klausimas ypač liečia Žuvinto biosferos rezervatą, būtų įdomi jūsų nuomonė, kodėl ta situacija dabar tokia susiklostė, kad šį rudenį buvo vis dėlto leista ir žvejoti, ir medžioti, dėl to mums reikia priimti šitas pataisas?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Man sunku atsakyti dėl motyvų, kuriais remiantis buvo padaryti šitie pakeitimai, reikėtų, matyt, klausti projekto rengėjų, bet kad situacija nenormali, yra akivaizdu, ir situacija, kurioje atsidūrė Žuvinto biosferos rezervatas, tiksliau, iš ten išskridę paukščiai parodo, kad poveikis tikrai yra neigiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, galbūt pratęsdamas kolegos klausimą, kas atsitiktų, jeigu mes nepataisytume to įstatymo, kuris buvo priimtas anoje kadencijoje, ar visos gulbės ir kiti paukščiai išskristų ir negrįžtų į Žuvintą, ar dar būtų ir kitokių pasekmių būtent kalbant apie Žuvintą? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolegos, jeigu ten nebebus ko saugoti, natūralu, kad Žuvinto biosferos rezervato parko direkcija bus nebereikalinga, nebereikės mokslininkų, nebereikės ten dirbančių gamtininkų ir tokiu būdu valstybė sutaupys ne vieną milijoną eurų, bet tuo pačiu turėsime pasaulinę gėdą dėl to, kad negebame saugoti savo vertybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man tikrai patinka tai, ką jūs darote, ir tai ne pirmas įstatymo projektas, ir tai, ką jūs darėte anksčiau dirbdamas Vyriausybėje. Belieka tik apgailestauti, kad esame dažnai skirtingose politinių barikadų pusėse, bet gamtosaugos klausimais galiu tvirtai pasakyti – esame vienoje koalicijoje ir tuo tikrai labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, ir norėčiau tik paklausti, kokius dar esminius gamtosaugos projektus planuojate teikti, po kuriais galėčiau pasirašyti?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Aš informuosiu galbūt asmeniškai visus kolegas, kurie dirba aplinkosaugos srityje tiek iš kairės, tiek iš dešinės, tiek ir centro, ir pakviesiu tapti bendraautoriais tų teisės aktų arba tų probleminių vietų, kurias reikia taisyti, jų tikrai yra nemažai. Kaip žinote, keturios iš dešimties didžiausių Lietuvos ekologinių nelaimių įvyko per pastaruosius ketverius metus ir tai reiškia, kad Lietuvoje yra ką tvarkyti ir ką taisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega, jūs, kaip naujas Seimo narys, gal vieno akcento nepasakėte, kad įstatymo pataisa reikalinga tam, kad bet koks ministras negalėtų manevruoti taip, kaip buvo manevruota. Tai čia tokia pastaba dėl pristatymo.
O kitas dalykas. Jūs porą kartų pabrėžėte, kad buvo įteisinta galimybė žvejoti ir paukščiai išskrido. Ar tikrai jūs turite įrodymų, kad jie išskrido ne dėl to, kad atėjo ruduo, o išskrido dėl to, kad buvo išleistas K. Mažeikos įsakymas?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Dėl pirmos dalies. Jūs, kaip Seimo senbuvis, tikriausiai žinote, kad Vyriausybės nutarimus pasirašo ne ministras, o Vyriausybė. O dėl paukščių, tai nemanau, kad jie veikia kaip nors susitarę išvien ir vienu metu, kada valtis su žvejais atplaukia į ežerą, jie… išplaukia. Akivaizdu, kad tai yra poveikis to nevykusio Vyriausybės nutarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti jūsų daugiau niekas nenori.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų už – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano apygarda yra tikrai netoli Žuvinto rezervato, mūsų regione tai yra unikali vieta, Sūduvos regione. Vieta, kurią tikrai reikėtų išsaugoti ateities kartoms. Situacija, kuri susidarė pastaruoju metu, kai buvo leidžiama žvejoti ir medžioti, visas ežeras apspistas žvejų, pasinaudojant ta situacija, tai nėra normalus dalykas. Aš pasisakau už rezervatų ir kitų saugomų teritorijų griežtesnį saugojimą ir apsaugą, nes tai yra dalykas, kuris lieka ateities kartoms, lieka mūsų šalies ateičiai. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimas, kaip ir sutarta, vėliau.
16.22 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-64 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-11 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamiems kolegoms pasakyti, kad įstatymo projektą paruošti paskatino tikrai labai daug besikreipiančių žemės savininkų, kuriems, laimė ir nelaimė, pasitaikė, kad jų žemė yra „Rail Balticos“ tiesimo vietoje. Kadangi jie netenka pragyvenimo šaltinio arba stipriai sumažinamos jų pajamos toje vietoje, tai norėčiau išsakyti tokią problemą, su kuria jie susidūrė.
Pirmiausia žemė paimama visuomenės poreikiams ir apmokestinimas už visuomenei paimtą turtą yra taikomas. Taip yra sudaromos sąlygos, paimant žemės sklypą, kitą turtą visuomenės naudai, atlyginti už paimtą nuosavybę netinkamai, kadangi žemė yra paimama, tai dar ir turi žmonės susimokėti mokestį, PVM, nuo tos sumos.
Gal būtų tokia trumpai projekto reikšmė.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmas klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, ačiū už pristatymą. Jis kiek trumpokas, nes ir aiškinamajame rašte nėra nurodytas poveikis pirmiausia biudžetui. Antras dalykas, problemos mastas, kiek tokių sklypų yra paimama. Ir trečias dalykas, kurį norėčiau pasakyti, paėmimas visuomenės poreikiams vyksta teisingai atlyginant, pagal rinkos vertę. Todėl kalbėti apie tai, jog paėmimas visuomenės poreikiams vyksta piktnaudžiaujant, aš faktiškai cituoju aiškinamąjį raštą, matyt, būtų netikslinga. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Tiesiog norėčiau jus patikslinti, kad yra vidutinė rinkos kaina, ne rinkos kaina, nes, parduodant žemę, pavyzdžiui, Panevėžyje, už ją galima gauti daug daugiau, negu dabar moka valstybė. Į mane kreipėsi apie 30 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovės.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar jūsų siūlymą garsūs ekonomistai priskirs prie gyvulių ūkio lengvatų, ar tai bus nepriskirta prie šitos dalies? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Iš kurios pusės pažiūrėti, jeigu žemės ūkis, tai gyvulių ūkis. Bet jeigu nejuokaučiau, tai yra tokia dviprasmybė, nes žmonės, kurie kreipiasi, rašo raštus, iš Žemės ūkio ministerijos gauna tokį atsakymą, kad ne, tai paimta visuomenės reikmėms, jums nereikės mokėti PVM, iš VMI gauna atsakymą: taip, jūs turite susimokėti. Tiesiog turėtų būti tikslumas.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, suprantu, kad skaitote žmonių siunčiamus jums raštus, bendraujate su ūkininkais. Bet ar skaitote, ką rašo teisininkai? Ar bendraujate su žmonėmis, kurie bent ką nors šiek tiek išmano apie mokesčių sistemą? Ar jūs suprantate, kad tuo, ką jūs teikiate, jūs kuriate nepagrįstus lūkesčius visuomenei ir siūlote tai, ko tiesiog neįmanoma padaryti.
Yra Europos Sąjungos teisė, kuri labai aiškiai pasako, ką galima ir ko negalima. Ir PVM direktyvoje nėra nustatyta, kad galima būtų pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinti atlygio už pastato ar pastato dalių ir žemės, ant kurios jis pastatytas, tiekimą. Jūs čia galite teikti ką norite, galite bandyti atrodyti pati geriausia politikė pasaulyje, žadėti žmonėms puikius dalykus, bet laikytina, kad teikiamo projekto nuostatos neatitinka pridėtinės vertės mokesčio direktyvoje nustatyto teisinio reguliavimo. Ar jūs susipažinusi su Teisės departamento išvada, gerbiamoji?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš nevaidinu ir teikiu tokį įstatymo projektą, kuris atrodo man teisingas. Kai kitąkart šnekėsite, galbūt rinkite žodžius. Aš noriu priminti, kad tai yra strateginis šalies projektas, paimama žemė.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, ar jūs iš tikrųjų laikote teisinga, kai žmogus yra baudžiamas du kartus? Kai yra žemė, paimami pastatai, kurie per tą vietą eina, prieš žmogaus valią. Ne žmogus nori, kad iš jo paimtų, bet valstybei reikia. Valstybės poreikiams paima. Negana to, kad kaina yra nustatoma ne tokia, kokia yra rinkoje, o pagal statistinius visokius vertinimus, vidutinius ir kitokius. Tai jau vieną kartą žmogus nubaudžiamas, nes jis gauna mažesnę kainą, negu realiai turėtų gauti. Ir antrą kartą jis nubaudžiamas apmokestinant tą sumą, ką gavo iš valstybės. Tai dar antrą kartą turi susimokėti.
Kaip jūs manote, ar ta praktika išvis yra ta, kuri, taip sakant, motyvuoja žmones net galvoti, kad valstybė su jais elgiasi teisingai ir sąžiningai, o ne nori iš jų atimti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Daug teismų procesų, kur žmonės tikrai dėl to teisiasi, ėjo į teismus, kad neatiduotų savo žemės. Beje, noriu priminti ir M. Majauskui, kad praeitą kadenciją jūsų frakcijos nariai teikė panašų projektą, kad atimta žemė būtų kompensuojama kita žeme. Irgi taip pat buvo ir yra dar kažkur užsilikęs tas projektas. Taigi tikrai manau, kad ne vieną kartą žmonės yra baudžiami. Baudžiami ir už tai, kad paimama žemė, už tai, kad jie netenka jau pajamų, ateities pajamų netenka, ir dar turi už tai susimokėti mokesčius ir pasakyti ačiū, kad paėmėte mūsų žemę.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausti daugiau niekas nenori. Prieš suteikdamas žodį dėl balsavimo motyvų aš norėčiau atkreipti kolegos V. Ąžuolo dėmesį, kad kaukę reikia dėvėti taisyklingai, kad nosis būtų uždengta net ir kalbėjimo metu, kai kaukė smunka. Ačiū.
Dėl balsavimo motyvų už – G. Surplys. Ruošiasi M. Majauskas.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų manyčiau, kad įstatymą reikėtų priimti svarstyti ir tada komitetuose išdiskutuoti, išanalizuoti jo atitiktį direktyvoms ir visiems kitiems teisės aktams. Vėlgi apeliuoju į Konstitucijos 23 straipsnį „Nuosavybė neliečiama“ ir palaikau kolegę Guodą ir tuos žmones, kurie jai rašo, kad iš tiesų kalbame apie strateginius valstybės projektus, kur labai svarbu yra tempas. Tas tempas galbūt kartais diktuoja kainos klausimą ir čia paprastas Lietuvos žmogus, nesvarbu, ar ūkininkas, ar kita veikla užsiimantis pilietis, tikrai yra silpnesniojo pusėje. Taigi vien priimti pasvarstyti, kaip galima būtų tą žmogų tikrai ištraukti iš situacijos, kai jo kartais ir geriausios žemės ar naudingiausios žemės bus paimtos vien tam, kad mes galėtume greičiau pasiekti Taliną ar Varšuvą, yra verta tų pastangų, kurias mes, Seimo nariai, galime dėl jo padaryti. Tikrai siūlyčiau priimti šį įstatymą svarstyti ir tada jau diskutuoti komitete ir taip toliau dėl tų teisinių niuansų.
PIRMININKAS. Prieš kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas buvęs ministre, jūs juk susipažinęs su teisės aktais ir jums turėtų būti gerai žinoma, kas yra Europos Sąjungos direktyvos ir jų privalomas taikymas visoms Europos Sąjungos šalims narėms. Aš nelabai įsivaizduoju, apie kokias diskusijas jūs čia kalbate. Aš neturiu jokių abejonių dėl to, jog mes turime užtikrinti labiausiai pažeidžiamų teises. Galime diskutuoti apie kompensacijas, apie subsidijas, bet priimti mokestinius įstatymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai, ir nuo to, kad mes čia padiskutuosime, daugiau sąmonės juose neatsiras. Aš tik kviečiu pasitarti su specialistais prieš rengiant įstatymus ir pasirinkti instrumentus, kurie realiai atitiktų Europos Sąjungos teisę ir Lietuvos Respublikos teisę. Mieli kolegos, na, šiek tiek įdėkite darbo į tai, ką darote.
16.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl bazinių paslaugų specialiųjų poreikių vaikams užtikrinimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose“ projektas Nr. XIVP-85 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl bazinių paslaugų specialiųjų poreikių vaikams užtikrinimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose“ projektas. Pranešėjas – T. Bičiūnas. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Tiesiog kreipiamės dėl pagalbos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, bendrojo ugdymo mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms, nes iš tiesų šiandien daug vaikų negauna bazinių paslaugų, taip nukenčia ir ugdymo procesas, ir mokymo, mokymosi procesas, taip pat kiti vaikai ir mokytojai, ir tėveliai yra sunerimę.
Šiandien noriu pasakyti, kad yra maždaug 70 tūkst. vaikų, specialiųjų poreikių vaikų, taip pat šiandien trūksta 4 tūkst. 640 švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų. Aš atkreipiu dėmesį, šiandien, tai ne 2024 metai, kai yra numatyta, kad visi specialiųjų poreikių vaikai turi būti integruojami į bendrojo ugdymo mokyklas. Todėl mes raginame Vyriausybę suteikti kiekvienoje ugdymo įstaigoje bazinį švietimo pagalbos paketą, numatyti lėšų didinimą ir kryptingai didinti švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų darbo užmokestį, planuoti biudžetą taip, kad visi gautų tą bazinį paketą, numatyti priemones specialiesiems pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, kad jos būtų adekvačios jų teikiamoms funkcijoms. Užtikrinti tinkamas profesinio tobulėjimo sąlygas, peržiūrėti ir pakoreguoti švietimo pagalbos specialistams ir specialiesiems pedagogams darbo krūvio sandorius, sudaryti sąlygas gauti priedus už papildomus darbus, kurie neįtraukti į jų pareigybės aprašymą. Taip pat numatyti, kur buvo atmesta 28,8 mln. būtinų lėšų, kad gautų bazines paslaugas, reikėtų numatyti biudžete, ir, be abejo, užtikrinti iki 2024 m. rugsėjo 1 d. įtraukiojo ugdymo sąlygas, numatant ir reikalingas lėšas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į specialistų rengimą ir jų profesinį tobulėjimą, kadangi šiandien jų trūksta ir kai kurios institucijos jau neberengia. Labai tikimės jūsų supratimo ir būtent palaikymo, kad būtų teikiamos bazinės paslaugos ir ugdymo, ir mokymo, mokymosi procesas būtų kokybiškas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas. Nėra kolegos. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų labai džiugu, kad šitoje rezoliucijoje yra išsakytos ir iškeltos problemos švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigoje mes turime tikrai labai daug problemų ir žinome, kad pagalbos specialistai ir šitas visas krūvis visą laiką atiteko savivaldybėms, ir kaip jūs norite, taip spręskite, skaičiuokite savo pinigus – turės, neturės savivaldybė pinigų. Ar jums neatrodo, kad apskritai šitas paketas, kurį mes žinome, kad tai yra pagalbos paketas – socialinis pedagogas, psichologas, spec. pedagogas, ar nebūtų tikslinga, kad tai būtų tiesiog valstybės deleguota funkcija ir kiekviena švietimo įstaiga žinotų, kad tikrai gauna finansavimą taip, kaip dabar yra kitose srityse? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Mano asmenine nuomone, jūsų pastebėjimas yra labai taiklus, nes kai buvo išimta iš krepšelių ir tiesiogiai negavo, tai nesilaikoma normatyvų ir kai kurios mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir profesinio mokymo įstaigos tikrai nukenčia, dėl to vaikai ir negauna bazinio paketo, nes neturi kaip įsteigti etatų, nėra pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi S. Tumėnas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama profesore, aš čia esu. Kaip išgirdau, jūs sakote, trūksta virš 4 tūkst. tokių specialistų, ar ne? Aš suprantu vieną dalyką. Jeigu finansavimas pagal jūsų matymą būtų įgyvendintas, kur surasti tokį skaičių tinkamų žmonių? Panaši problema buvo iškilusi jau praėjusioje kadencijoje, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras buvo klausiamas dėl socialinių darbuotojų skaičiaus. Ten, netgi esant tam tikroms lėšoms, jų buvo labai sunku rasti. Kaip jūs įsivaizduojate surinkti tokį didžiulį būrį reikalingų specialistų, netgi esant tinkamam aprūpinimui?
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Pirmas dalykas. Yra dalis specialistų, kurie dirba ne tą darbą, nes nėra etatų ir jie negali dirbti pagal savo specialybę.
Antras dalykas. Mes ir prašome, kad būtų rengiami specialistai, nes juos nustojo rengti, kadangi nėra paklausos. Čia labai elementaru. Programas galima atnaujinti. Norinčių studijuoti tiek socialinę pedagogiką, tiek psichologiją, surdo-, tiflopedagogiką tai yra. Taigi, būtų galima sureguliuoti, bet kai nėra paklausos, jūs suprantate, kad ir nestoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi K. Masiulis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama naujoji Seimo ir akademinės bendruomenės grupės pirmininke, šiandien rezoliucijų diena. Jūsų rezoliucijoje yra daug dalykų, kurie daugiau ar mažiau yra aptariami ir Vyriausybės programoje. Ar jūs galite atsakyti, ar jau yra numatyta, pavyzdžiui, 2021 metų biudžete, ką jūs rezoliucijoje rašote, 28,8 mln., ar tai jau yra numatyta, ar čia tik jūsų noras?
Antras. Įtraukusis ugdymas, kurį jūs čia aktualizuojate nuo 2024 metų, bet Vyriausybės programos švietimo skyriuje apie tai irgi yra daug šnekama. Kaip jūsų rezoliucija koreliuoja su Vyriausybės programos šios srities švietimo dalimi?
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Tiesiogiai koreliuoja, jeigu kalbėsime akademiniais terminais, nes, pirma, 28,8 mln. yra nenumatyta. Kreipėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir įvairios asociacijos, bet buvo biudžete atmesta, tai reikia būtinai numatyti, nes šiandien negauna bazinių paslaugų, o tai privalu teikti.
Toliau dėl įtraukaus ugdymo. Čia turima omeny, kad buvo Seimo nutarimas, kad iki 2024 m. rugsėjo 1 d. reikia, kad visi specialiųjų poreikių vaikai jau mokytųsi mokykloje. Vadinasi, į tą įtraukųjį ugdymą reikia žiūrėti kaip į procesą, kurį nuolat reikia tobulinti, ir reikės papildomų lėšų. Tai visiškai normalu, jeigu žiūrėsime į procesą. Bet paprastai ugdyme žiūrima taip: įdedu ir gaunu rezultatą. Ugdyme yra labai svarbu procesas. Šito dalyko nereikėtų išleisti iš akių. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama profesore, aš norėčiau jūsų pasiteirauti. Pripažįstu, kad problemos, kurias keliate, yra labai rimtos, solidžios ir jas reikia spręsti, neturiu jokių abejonių, kad tai reikia daryti, mano klausimas – ar rezoliucija čia yra tas instrumentas, kuriuo tos problemos pajudės į priekį? Gal reikėtų darbuotis kažkaip rengiant, kai mes aptarinėsime būsimos Vyriausybės darbų planą, gal ten turėtų būti įtraukti tie dalykai? Lygiai taip pat reikėtų tada jau naujajam, matyt, švietimo ministrui aptarti šitų krypčių, kurias jūs keliate, finansavimo klausimus. Rezoliucija dažnai yra tiktai toks deklaratyvus dalykas, norint užangažuoti, užsibrėžti poziciją, na, svarbu tai, bet ar to užtenka?
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū už pastabą. Mes galvojame, kad tai yra labai svarbu, nes rengiant priemonių plantą, Vyriausybės priemonių planą, reikėtų įtraukti labai sistemiškai. Aš pamačiau, kad ir Vyriausybės programoje yra labai daug fragmentuotų dalykų, tad čia mes duodame tokį sisteminį postūmį, į kurį atsižvelgdami jie galėtų sudėlioti savo priemonių planą. Aš manau, čia visiškai logiškas žingsnis, juo labiau kad trečiadienį Švietimo ir mokslo komitete irgi kai kuriuos klausimus svarstysime, bet ten tokius trupinėlius tiktai žiūrėsime.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai, klausti jūsų daugiau niekas nenori.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Oi, atsiprašau, čia rezoliucija. Diskutuoti niekas nepageidauja, neužsirašė. Dabar priėmimas ir motyvai. Dėl motyvų už nori kalbėti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad labai laiku, nes biudžetas vėl bus peržiūrimas. Labai svarbu atkreipti dėmesį šiandien į mūsų švietimą, kur tikrai yra skaudžių vietų. Patikėkite, jeigu kas apsilankytų ugdymo įstaigose, pajustų, kiek šiandien yra vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. Tikrai tas skaičius ne mažėja, o didėja, vadinasi, mums reikalingi pagalbos specialistai.
Kitas momentas, atkreipiu dėmesį, labai teisingai profesorė paminėjo, kad norint parengti specialistus irgi reikia ne vienų metų. Svarbu šiandien mums žinoti, kiek mums trūksta, ir jau dabar reikėtų galvoti, kad atnaujintume programas ir specialistams rengti skirtume daugiau dėmesio. Esu už tai ir tikrai kviečiu visus balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turiniui tikrai negalime nepritarti, nes faktiškai viskas yra šiuo metu ir Vyriausybės programoje numatyta. Bet pačiai formai aš nepritariu. Rezoliucijų, savęs paraginimų, šiandien mes svarstome nemažai, kai galėtume teikti teisės aktus, pasiūlymus dėl biudžeto projektų. Vėlgi yra kitų formų: pagrindinis, aišku, yra įstatymo teikimas. Dėl šių rezoliucijų mes šiek tiek sugaištame laiko, o tikslo nepasiekiame. Manyčiau, daugiau turėtume koncentruotis į tai, ką galime padaryti, į konkrečius dalykus. Tikrai dėl turinio viskas gerai, toks pat kaip ir programoje, bet kam rezoliucijos reikalingos, jei mes iš tikrųjų įgyvendinsime tas programas teikdami įstatymų projektus? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime, kaip ir prieš tai buvo kalbėta, vėliau.
16.44 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-65 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-65. Pranešėja – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš gal trumpai, kad įstatymas… ne per seniausiai priėmėme, ilgai ginčijomės dėl Sodininkų bendrijų įstatymo, būtent dėl kelių buvo nuostata pasirašyti ketinimų protokolą atiduoti savivaldybėms perduotinus kelius, kad galėtų juos taisyti. Siūlome, suderinę su Savivaldybių asociacija, su Žemės ūkio ministerijos atstovais, išbraukti iš Sodininkų bendrijų įstatymo minėtą privalomą pasirašyti ketinimų protokolo nuostatą. Tada neliktų prievolės surašyti minėtą protokolą ir sodininkų bendrijų iniciatyva jau būtų galima pradėti savivaldybėms perduotinų kelių, gatvių, žemės sklypų suformavimą, perdavimą ir perėmimą, reikiamų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų procedūras. Taip pat, atsisakius minėtų nuostatų, bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais, gatvėmis ir (ar) kelių juostomis perdavimas savivaldybėms vyktų sklandžiai, nes neliktų minėtų kriterijų savivaldybėms, būtų galima sudaryti pačioms spręsti dėl pereinamų kelių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, atsimenu, aš irgi kalbėjau šiuo klausimu, jūs labai džiaugėtės, kad galų gale toks įstatymas priimtas. Vėl eilinis kartas, kai mes nenorime gyventi klaidoje. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų įstatymui duoti šiek tiek pagyvuoti? Susitarimas su bendrija ar savivaldybe yra sveikas reikalas, nes savivaldybė niekada neišspręs tų klausimų, kurie yra neišsprendžiami. Tai yra kaip iš žmogaus paimti žemę, kad būtų padarytas pervažiavimas, kelias gaisrinėms ar kitoms priemonėms. Ir Teisės departamento pasakytos tos pačios nuostatos, kad čia yra problemų. Ar nemanote, kad mes per daug greitai skubame priimti teisės aktus, nespėjome dar įgyvendinti kai kurių nuostatų, o mes jau pradedame keisti. Aš tikrai abejoju, ar tikrai Savivaldybių asociacija pritaria tam dalykui. Ji kaip tik ir reikalavo to pakeitimo, kad būtų tam tikri susitarimai, kad jai nebūtų primestos visų bendrijų problemos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mes pusę metų turėjome darbo grupę šiuo klausimu, tikrai ilgai diskutavome. Tai nėra, sakau, mano sugalvotas įstatymas, tai kartu su sodų bendrijų atstovais, savivaldybių atstovais. Tiesiog bandome mažinti tą biurokratiją, nes dabar yra labai sunku šimtu procentų surinkti toms pačioms sodininkų bendrijoms. Beje, vakar su paskirtąja premjere I. Šimonyte šiuo klausimu taip pat kalbėjome, ji irgi iškėlė, kad kelių klausimas sodų bendrijose yra pats baisiausias. Tiesiog norime sumažinti biurokratiją, kad lengviau, greičiau pajudėtų, nes yra paskirta pinigų būtent savivaldybėms, kad tuos kelius būtų galima tvarkyti. Dabar per vieną ar kitą nepritariantį sodininką ar sodo gyventoją negalima to padaryti.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi L. Nagienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pats projektas ir jūsų pataisymai labai geri. Tikrai aš būsiu visada už, kad neliktume klaidoje, tai yra natūralu. Norėjau paklausti. Kiek metų ir kodėl niekaip nepavykdavo dėl sodininkų bendrijų žmonių įgyvendinti šiuo atveju esminį projektą? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Metų tikriausiai daug ir nemažai. Aš manau, kad didžiausia klaida buvo padaryta tuomet, kai leista soduose statyti gyvenamuosius namus ir padaryti iš sodų gyvenvietes. Paskui atsirado ta didžiausia problema, kad nei keliai tam pritaikyti, nei dabar yra kur šiukšlių konteinerius statyti. Tai buvo tikrai prieš 30 ar daugiau metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiama kolege, atkreipiu dėmesį į aiškinamojo rašto 12 punktą. Aiškinamajame rašte buvo pasakyta, kiek reikės valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Yra pasakyta, kad per trejus metus nė vieno cento nereikės. Pakomentuokite man.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi jau yra paskirtos Vyriausybės lėšos, tikrai mes matome, kad labai vangiai buvo naudojama bent jau šiais metais, kai buvo priskirta, ir būtent dėl to, kad, sakė, yra labai didelis biurokratinis aparatas. Kadangi numatomas ir toliau tęstinis, tai papildomų lėšų nereikės.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Guoda, norėčiau užduoti klausimą, kurį visi norėtų užduoti galbūt, tai lėšos. Jeigu mes šiuo sprendimu perduodame bendrijas savivaldybėms, tai yra didžiulis krūvis. Dabar savivaldybės yra pasitvirtinusios savivaldybės tarybos sprendimus pagal kriterijus, pagal kuriuos yra asfaltuojama, ir pagal šiuos kriterijus sodų bendrijos pagal dažnumą, tankį, registravimą, jeigu, sakykime, ten deklaravę gyvenamąją vietą, užims pirmąsias vietas. Taigi, pavyzdžiui, paimkime kokią nedidelę seniūniją, kokią nesvarbu, pavadinimo nesakysiu, ir ten yra kokios keturios sodų bendrijos. Tų kelių kiekis bus dvigubai didesnis už tų žvyrkelių ir kitokių kelių kiekį. Tai mes pirmiausia gal turime numatyti lėšas, nes mes, Seimas, negalime priiminėti tokių įstatymų nenumatę lėšų. O lėšos dabar yra paskirtos Kelių direkcijos tik vienu atveju, tai yra kai reikia inventorizuoti, tai jos savivaldybėms yra numatytos, išdalintos lėšos pagal savivaldybes.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tai būtent dėl to ir yra.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Bet daugiau nėra. Tai aš norėjau paklausti, kaip mes darysime su lėšomis?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kęstuti, būtent, atsiprašau, gerbiamas kolega, norėčiau pasakyti, kad būtent tik tam ir yra, kad būtų pradėtas tas inventorizavimo procesas, nes dabar jis yra nepajudėjęs. Ir čia nešnekame apie kelių asfaltavimą ar daugiau, čia būtent apie tą pirmąjį postūmį, kad prasidėtų tas procesas, nes jis kol kas kitose savivaldybėse visiškai nejuda.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų už kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal daug ko čia nepasakysiu, turbūt visi suprantame, kad tai yra aktuali problema, kuri užsitęsė 30 metų. Visi suprantame, kad socialiai turi jau ir ten būti nukreiptas dėmesys, nes taip pat ten gyvena žmonės ir deklaruotos vietos, ir panašiai. Ten kuriasi jų gyvenimai, gimsta vaikai, eina į mokyklą, kuriasi mažosios parduotuvės ir panašiai. Aš taip pat džiaugiuosi, kad ir premjerė I. Šimonytė pritaria šiai idėjai, ir turbūt, kolegos, nereiktų stabdyti, žygiuokime toliau, juolab kad ir premjerė soduose gyvena, tai irgi išvardino mums keletą problemų, esančių tenai. Dėkoju. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Prieš kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų čia turbūt problema ne įstatymai, o tam tikri susitarimai. Aš nežinau, ar tikrai mes keisime Kelių įstatymą, ar tikrai nedarysime, kad vis dėlto visos tos gyvenamosios vietovės sodų bendrijose būtų normaliai įrengiamos. Iš tikrųjų be savivaldybės ir ten gyvenančių žmonių susitarimo nieko nebus. Negalėsime mes paimti žemės per prievartą iš tų žmonių be jokio susitarimo, nes jie yra užsitvėrę, pasistatę tvoras, pravažiavimai maždaug po tris metrus, gaisrinės nepravažiuoja. Numesti savivaldybei šią problemą ir pasakyti, kad mes pakeitėme įstatymą, jūs dabar kaip nors spręskite… Vien dėl inventorizavimo tikrai to neapsimoka daryti. Ir Teisės departamentas tą rašo. Ar iš tikrųjų keičiame tada Kelių įstatymą ir parašome, kad kelias gali būti ir pusantro metro, ir tokiu būdu atiduodame visus kelius ir visas problemas toms savivaldybėms, kurios neišspręs.
O pinigų tikrai stygius yra ir tų pinigų stigs dar ilgai. Manyčiau, kad tos problemos greitai neišspręsime, reikia palaipsniui. Tegul savivaldybės pamažu dirba. Tempo to mes negalime palaikyti, nes savivaldybės neturi pinigų. Jeigu jau numatytume pinigų didelius kiekius, tai, savaime suprantama, ir interesas savivaldybių atsirastų. O kuomet mes pasakome – savivaldybės, spręskite, primetame dar tą, kad spręskite pačios kažkaip kitais būdais, nesusitarusios su bendrijomis, tai iš tikrųjų tai yra kelias be išeities. Todėl aš susilaikysiu dėl to įstatymo, nes tai yra dar vienas žingsnis į niekur.
16.54 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-74 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-74. Pranešėjas – L. Jonaitis. Prašom, kolega, į tribūną.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia kas mane paskatino dėl šio įstatymo pakeitimo projekto? Dar Prezidentei D. Grybauskaitei baigiant kadenciją buvo toks posakis „pastatyti naują švietimo namą“, kadangi reikia naujų mokytojų, reikia pakeisti vadovus, kurie dirba daug metų. Pirmiausia ir šiame Seime buvo priimtas įstatymas įvesti vadovams penkerių metų terminuotą darbo sutartį, nors vadovai nuolat keldavo savo kvalifikaciją, vykdavo atestacijos, įgydavo kvalifikacines kategorijas, nuolatos kaupdavo savo kompetencijų portfelius ir taip kas keleri metai galėjo atestuotis arba persiatestuoti savo kategoriją.
Be abejonės, ugdymo įstaigų vadovų Lietuvoje yra labai daug, tai ir vadindavo juos įvairiais epitetais: savanaudžiais, dievukais, nepakeičiamais ir taip toliau. Kas įvyko po to, kai buvo įvestos terminuotos darbo sutartys?
Vieniems, kurie išdirbo penkerius metus, davė dar penkerius metus, tiems, kurie išdirbo septynerius metus, davė trejus metus, tiems, kurie išdirbo devynerius metus, davė vienerius metus. Taip atėjome iki to laikmečio, kad šiuo metu nebeturime, kas dirba mokyklų vadovais. Vieni išėjo, nes baigėsi kadencija, kiti išėjo į ištarnautą poilsį, kiti buvo pašalinti iš pareigų dėl blogo vadovavimo. Prasidėjo konkursai. Be abejo, įsteigtas Kompetencijų vertinimo centras ir mes galvojome, kad atvažiuos daug žmonių, tvirtins kompetencijas ir mes atnaujinsime visą švietimo sistemą pradedant nuo vadovų.
Taigi per šitą visą laikotarpį, kai mes įvedėme, matome, kad šiandien vadovų kadencija nepasiteisino. Šiuo metu trūksta 280 įstaigų vadovų. Žmonių, kurie vertina savo kompetencijas, skaičius, tiek jaunų mokytojų, tiek kitų, yra sumažėjęs. 2017 metais buvo 393 pretendentai, 2018 metais buvo 329, 2019 metais – 383, o šiais metais kompetencijas vertinosi 122 asmenys. Iš tų 122 tik 46 pretendentai atitiko reikalavimus. Taigi švietimo įstaigos vadovo asmeninio strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovauti žmonėms, vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetencija turi būti ne žemesnio kaip pakankamo lygio. Kas lemia pretendentų skaičiaus mažėjimą?
Mes turime jauną mokytoją, kurį išrinko kėdainiečiai, T. Bičiūną. T. Bičiūnas irgi yra išsilaikęs kompetencijas, jis galėjo dalyvauti kelių mokyklų konkursuose, bet jis nėjo. Jis galėtų pats plačiau papasakoti, dėl ko jis nėjo. Kas lemia pretendentų skaičiaus mažėjimą?
Tai socialinių garantijų vadovams stoka, menkas darbo užmokestis, sudėtingos konkurso procedūros, reikalavimų labai daug, o atlyginimas mažas. Nėra vadovo ugdymo įstaigoje, tai jo pareigas laikinai eina įstaigos vadovo pavaduotojas, kuris gauna tik apie 10 % atlyginimo priedą. Darbo krūvis padidėjęs, žmogus turi atlikti savo pareigas ir mokyklos vadovo pareigas. Išbalansuotas emocinis saugumas. Kai kas ir dabar man skambina ir laiškus rašo, kad vadovo vieta šilta ir amžina, šis įstatymas tavo neprogresyvus yra. Bet pateikiau vien dėl to, kad nepasiteisino priimtas prieš keletą metų įstatymas.
Jeigu kalbėtume apie vadovų, ką tik paskirtų į mokymo įstaigą, darbo užmokestį, tai jis siekia 1 tūkst. 133 eurus popieriuje. Jeigu daugiausia dar duotų pagal ministro įsakymus, gautų vidutiniškai 1 tūkst. 767 eurus. Mokytojas, dirbdamas vienu etatu, jam nereikia nei kompetencijų, nei nieko, gauna virš 1 tūkst. eurų, o jeigu turi daugiau valandų, gauna ir daugiau.
Mieli kolegos, siūlau šį įstatymo pakeitimo projektą, tik išbraukti du žodžius – penkeriems metams. Šį įstatymą turėjo priimtą estai. Estai jau prieš dešimt metų panaikino terminuotas sutartis. Latviai išvis neturi terminuotų sutarčių. Aišku, konkursuose turi dalyvauti, reikia juos… Žodžiu, bet motyvacijai pakelti, vienas dalykas, atlyginimai nedideli, kitas dalykas, lygiai taip pat kaip mes Seime, ketveriems metams paskirti, norime pasiimti kreditą iš bankų, bet negausime didesnio, arba lizingu ką nors įsigyti, o jauni vadovai ateina, tai nori ir gyvenamą plotą sutvarkyti ar savo gerbūvį ir taip toliau. Kviečiu palaikyti ir pritarti įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori 11 Seimo narių. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų nebuvau tas entuziastas, kuris norėjo pakeisti tuos… įvesti konkursinę sistemą visą, iš tikrųjų terminus po penkerius metus išdėlioti, bet šiuo metu nesu entuziastas ir atgalinio pakeitimo. Bet jūs išvardinote nemažai priežasčių, dėl ko neina direktoriauti žmonės. Iš tikrųjų nėra sukurta paskatų. Aš to ir bijojau, kad be paskatų sistema neveiks. Ar nemanote vis dėlto, kad reikėtų šiuo metu dar gal pagalvoti? Staigiai įvesti gal tam tikras paskatas, gal kaip nors net ir tuos žmones, kurie eis į vadovų rezervą, šiek tiek paskatinti kuo nors? Taip pat galbūt kalbant su tais vadovais pasakyti, kad jūs nebūsite palikti likimo valiai, o jeigu jūs priklausote vadovo kategorijai, mažesnės ar didesnės pareigos jums bus suteiktos. Galbūt tuo keliu reikėtų eiti, o ne grįžti, kaip čia sakoma, pirmyn į praeitį? Ačiū.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū. Jeigu kalbama, kad nėra galimybių vadovą pakeisti, tai iš tiesų, kai savivaldybėse merai tiesiogiai išrinkti, jokių problemų nėra bet kurį vadovą pakeisti. O vadovas tiek daug turi įvairiausių ataskaitų atsiskaityti prieš darbuotojus, teikti audito ataskaitas, savivaldybei pateikti ataskaitas, tai… Žodžiu, aš galvoju, gerbiamas Edmundai, kad reikia sekti estų pavyzdžiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Vyšniauskas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jums atrodo, iš moksleivių mes reikalaujame išsilaikyti egzaminus ir juos išsilaikyti, norint stoti į universitetą, gana gerai. Dabar visose šitose diskusijose mes matome, kad štai ateina kažkoks būrys žmonių, direktoriai, ir nesugeba išlaikyti egzaminų. Jeigu jis nesugeba išlaikyti egzaminų, mes sakome: viskas OK, tu tęsk savo pareigas, bandyk dar keletą kartų, kai šalia to iš moksleivių mes reikalaujame laikyti egzaminus ir išlaikyti juos aukštais balais.
Kitas dalykas yra susijęs su atlyginimais. Atlyginimus nustato savivalda, ir aš su jumis tam tikru atžvilgiu sutinku, visiškai sutinku. Yra daug savivaldybių, kurios piktnaudžiaudamos laiko pačius mažiausius atlyginimus vadovams, bet tai nėra įstatymo klausimas, tai yra savivaldos. Mano klausimas labai paprastas. Ar jums neatrodo neteisinga atsisakyti kadencijų ir kvestionuoti egzaminų klausimą, kai visose kitose srityse, taip pat ir tų pačių moksleivių, mes reikalaujame egzaminuotis. Kodėl direktoriai turi būti kitokie?
L. JONAITIS (LSDPF). Suprantate, jeigu daug būtų dalyvaujančių konkursuose, viskas būtų gerai, bet matome, kad nebedalyvauja niekas konkursuose, niekas nebeina dirbti vadovais. Gal Vilniuje, gal Kaune, miestuose gal situacija šiek tiek kitokia, bet provincijoje, kai miestelyje, kaimelyje reikia ugdymo įstaigos vadovo, tiesiog niekas nebedalyvauja konkurse. Pavyzdžiui, Joniškio rajono savivaldybėje yra Žagarės miestelis, ten reikia gimnazijos direktoriaus, reikia darželio, reikia specialiosios mokyklos, niekas neina ir nedalyvauja konkurse. Čia kažkiek reikia supaprastinti ir žengti tą žingsnį atgal.
O dėl atlyginimų, tai jokia savivaldybė, pavyzdžiui, yra švietimo ministro nustatyta darbo apmokėjimo tvarka ir tik nuo to priklauso atlyginimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Sysas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už tokį išsamų pristatymą. Mano žiniomis, tai trūksta dar daugiau Lietuvoje direktorių, negu jūs bandėte pateikti skaičius. Bet ar jūs bandėte išsiaiškinti, paneigti arba patvirtinti tą mitą, kuris per visą Lietuvą eina, kad direktoriai pretendentai bijo važiuoti į Vilnių, tiesiog masiškai bijo važiuoti, atsisako važiuoti ir nepretenduoja į pareigas, nes neva iš jų čia Vilniuje tyčiojamasi. Ar jūs bandėte išsiaiškinti šitą dalyką?
Antra. Ar jums neatrodo, kad čia yra ir savivaldybių kaltės, nes savivaldybės ir dabar kiekvienais metais turi galimybę patikrinti direktorių kompetenciją, nes atsiskaito tarybai, bet daugelyje miestų ir rajonų tai tiesiog nevyksta. Kai Šiaulių meras įvedė tokią tradiciją, kad direktoriai ateitų nors į tribūną prisistatyti, tai šie buvo nustebę ir iš pradžių nesuprato, kas čia vyksta. Tai ar čia nėra truputį ir savivaldybių kaltės?
L. JONAITIS (LSDPF). Mes jau ne vienerius metus keliame klausimą apie kompetencijų centrą. Kai nuvažiuoja pretendentai, tai ten nėra egzaminas, ten yra tiesiog taip, buvo anksčiau septyni kabinetai, dabar keturi kabinetai, kuriuose sėdi psichologai arba psichologės, eina pas kiekvieną psichologę, tau duoda situaciją ir tu nežinai tą pačią dieną, visą dieną išbūni ten ir nežinai, koks atsakymas. Kitą dieną arba po dviejų dienų gauni atsakymą, kad tau neužteko balų ar dar kas nors.
Dabar bandėme palengvinti šitą situaciją, kad jeigu ir neišlaikė kompetencijos, tačiau žmogui suteikiama galimybė dalyvauti konkurse, bet vis tiek niekas nevažiuoja tų kompetencijų laikyti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra pradirbęs atitinkamai metų, ten 15–20 metų, turi pirmą vadybinę kategoriją, tai tiesiog, sakyčiau, kompetencijų vertinimas ten būtų pagal atskiras sritis – finansai, personalas, suprasčiau, kad tai yra kompetencijų vertinimas, o čia dabar tik psichologijos egzaminas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi T. Bičiūnas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Klausia T. Bičiūnas. Ruošiasi R. Šarknickas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš naudodamasis proga greitai pasakysiu, kad kolegos Seime, greitai, nepainiotų, kas yra vadovų kompetencijų vertinimas ir kadencijos, čia suplakti į vieną nereikia. O dažna situacija būna tokia, kad geriausių Lietuvos mokyklų pripažinti ir apdovanoti vadovai už vadovaujamą veiklą po penkerių metų eina į konkursą savo mokykloje, kurioje laukia visa bendruomenė, bet gali ir nesugrįžti dėl tam tikrų savivaldybėje vykstančių politinių peripetijų. Dar juokingiau būna, kai konkurse dalyvauja vienas pretendentas ir jis tą konkursą laimi, nes nesusidaro konkurencija būtent dėl vadovų kadencijų buvimo.
Ir klausimas Liudui. Liudai, ar jūs galite pagrįsti švietimo bendruomenės mintį, kad ir be vadovo kadencijų yra aibė kitų priemonių, kuriomis galime, šiurkščiai tariant, iškrapštyti blogai vadovaujantį direktorių iš jo kėdės? Ačiū.
L. JONAITIS (LSDPF). Aš jau kalbėjau, kad jokių sunkumų nėra, kadangi kiekvienais metais vadovas turi pateikti įsivertinimą, turi atsiskaityti kolektyvui, turi pateikti audito ataskaitas, galiausiai savivaldybės tarybos nariams atsiskaityti. Pavyzdžiui, automatiškai meras ar ministerija sudaro komisiją, atsiunčia auditą, auditas bendrauja su mokytojais, bendrauja su mokiniais, nustato ir viskas, ir blogas vadovas pašalinamas iš darbo.
Bet esmė ne ta. Esmė, kaip R. Šarknickas pristatė kultūros ir bibliotekos darbuotojus. Tai aš galvočiau, kad analogiškai ir jiems reikėtų šitą patį taikyti, netaikyti penkerių metų. Čia ne kadencija, bet terminuota sutartis, priimti vadovus neterminuotam darbui. Pavyzdžiui, aš siūlyčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pagalvoti ir vėl grąžinti vadovų atestacijas. Tai buvo geras dalykas. Kiekvienas vadovas rinkosi dokumentų portfelį, atvažiuodavo sudaryta komisija iš visos Respublikos, apklausdavo visą bendruomenę, pažiūrėdavo kompetencijas, įvertindavo ir tada spręsdavo, suteikti jam trečią vadybinę kategoriją, suteikti antrą ar pirmą kategoriją.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Paskutinis klausia R. Šarknickas, nes tam skirtas laikas jau baigsis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Minėjote, kad dėl prastos švietimo kokybės atleidžiami mokyklų direktoriai. Bet manau, kad kaltas yra iš tikrųjų pats Ugdymo plėtotės centras, kuris rengia švietimo programas. Kiek žinau, dabar būsima ministrė ketina jį reorganizuoti ir padaryti Nacionalinę švietimo agentūrą. Manau, tai yra klaida, nes iš tikrųjų ne pastatą reikia keisti ir panašiai, bet tvarkyti patį turinį ir tobulinti pačią ugdymo programą, tada nereikėtų atleisti direktorių.
Mano klausimas. Yra direktorių (aš juos pažįstu), kurie, laimėję konkursus, sako – tai pragariškas konkursas, labai sudėtingas, reikia mažinti tą svorį. (Balsai salėje) Petrai, patylėkite, būkite geras, ateis tuoj A. Tapinas. (Juokas salėje) Žodžiu, aš noriu pasakyti, ar nereikėtų mažinti konkurso svorio, ką jūs manote?
L. JONAITIS (LSDPF). Labai teisingai pastebėjote. Mes konkursą tiek sureikšminome, tiek padarėme, tiesiog niekas nenori tvarkyti tos dokumentacijos. Ir aš pabaigai noriu pasakyti, kad mokyklai vadovavau 32 su puse metų. Išrinko į Seimą, dabar jau buvo paskelbti konkursai, paskelbti keturi konkursai, ir vėl niekas nedalyvavo, niekas neatvyko ir vėl mokykla vadovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas pavaduotojo. Na, žinokite, tai yra blogai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus per nustatytą laiką.
Dėl balsavimo motyvų. Už – A. Sysas. Prieš ruošiasi E. Jovaiša.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, padaryta ne viena klaida. Kadencijų įvedimas mokyklų vadovams akivaizdžiai parodė, kad nebuvo pasiekta to tikslo, kokio siekė. Visiškai sutinku su kolega, kad yra ne vienas būdas iškrapštyti blogai dirbantį vadovą arba užsisėdėjusį vadovą. Tam yra neeilinė atestacija, atestacija, papildomos kontrolės, rodiklių nevykdymas ir visi kiti dalykai. Nueita paprasčiausiu keliu – įveskime kadencijas ir visus pakeisime. Rezultatas – šimtai mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų be vadovų. Aš manau, dėl to ugdymo procesas tikrai ne gerėja, o blogėja, turint omenyje dabar situaciją dar ir dėl nuotolinio valdymo. Pasigailėkime mūsų vaikų, kurie mokosi mokyklose, pasigailėkime tėvų ir sudarykime sąlygas, kad švietimo įstaigos normaliai dirbtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, tai, ką aš čia išgirdau, daugelyje vietų apskritai neatitinka tikrovės. Pirmiausia noriu pasakyti, kad toks nuteikimas mus nubloškia gerokai atgal, nes mes prarandame galimybę patikrinti žmogų vadovą, mokyklos vadovą dėl jo kompetencijos.
Dabar čia buvo daug šnekėta apie kompetencijų vertinimo centrą. Taigi birželio mėnesį Vyriausybės nutarimu yra visiškai pakeista tvarka. Dabartiniu metu dalyvauja du dėmenys: savivaldybės konkursinė taryba ir kompetencijų vertinimo centras. Per abi dalis reikia surinkti minimum 30 %, kad galėtumei žengti toliau į konkursą.
Gerbiamieji, teikiant šį įstatymo projektą bent reikia paskaityti ir pasidomėti, kokie yra priimti nutarimai ir kas dabar iš tikrųjų vyksta. Įsivaizduoti, kad mes galime palikti mokyklos vadovą netikrinę penkerius metus, atleiskite… Čia labai gerai nuskambėjo klausimas: kuo jie skiriasi nuo kitų, kuriems reikia konkursų? Kodėl reikia konkursų profesoriams, docentams, asistentams? Visiems kitiems reikalingi konkursai ir kvalifikacijos patikrinimas. Be šito mes negalime gyventi. Mes šitaip išmesime kokybę lauk.
Dėl atlyginimų dar norėčiau pasakyti. Jūs pasakykite tikrąsias tiesas – yra tikri duomenys apie atlyginimus. Gerai pasakyta, yra savivaldybių, kurios puikiausiai išlaiko tuos dalykus, yra didžiausius atlyginimus gaunančių mokytojų, mokyklų vadovų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Dėl balsavimo motyvų kalbėjo.
Gerbiami kolegos, pagrindinė darbotvarkė jau yra baigta. Yra likę keli rezerviniai klausimai. Nors jau atėjo balsavimo laikas, aš vis dėlto norėčiau, kad mes dabar tuos rezervinius klausimus apsvarstytume ir užbaigtume komitetų ir komisijų formavimą. Čia būtent opozicijos atstovų paskyrimas į pareigas. Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Dėl vedimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip. Dėl vedimo tvarkos. Yra numatytas laikas – 17 val. 10 min. balsavimai. Tai mes atlikime balsavimus, dirbkime pagal grafiką ir tada jau imkite svarstyti rezervinius klausimus.
PIRMININKAS. Taip, bet čia balsavimai bus dėl komitetų pirmininkų pavaduotojų, komisijų pirmininkų pavaduotojų. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Kolega Petrai, vis tiek po rezervinių reikės balsuoti. Padarome visą darbą, tada balsuojame ir einame namo. Tiesiog.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, mes miname ant to paties grėblio, su kuriuo susidūrėme rytiniame posėdyje. Vis dėlto mes nubalsavome už darbotvarkę. Yra balsavimo laikas. Mes specialiai nelaikome žmonių salėje, kad mažiau būtų kontaktų, kaip sako J. Razma. Kontaktų mažiau. Susirenkame balsuoti, pabalsuojame. Lieka trys klausimai, juos pereiname ir balsuojame toliau. Tada mes laikysimės savo priimtų taisyklių ir darbotvarkės. Ir bus paprasčiau. Gerbiamas pirmininke, sugaišime kelias minutes, bet laikysimės drausmės.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Kadangi nėra bendro sutarimo, aš prašysiu kolegų balsavimu nuspręsti, ar mes dabar rezervinius klausimus galime apsvarstyti trumpai, nes yra klausimų dėl komisijų sudarymo, dėl komisijų pirmininkų ir pavaduotojų, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų bei komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo.
Balsuojame alternatyviai – už, prieš. Ar tęsiame, kad galėtume užbaigti, apsvarstę rezervinius klausimus, po to kartu dėl rezervinių balsuotume, ir visą kitą darbotvarkę? Ačiū.
Užsiregistravo 113, balsavo 111 Seimo narių: už – 64, prieš – 47. Tęsiame darbotvarkę.
17.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-99 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpas nutarimo projektas, jį sąlygojo tai, kad ne visi Seimo nariai iš karto apsisprendžia, į kurią komisiją eiti dirbti. Šiuo atveju mes įrašytume į Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją kolegę R. Baškienę.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra.
Svarstymas. Niekas nenori pasisakyti.
Priėmimo procedūra. Dėl motyvų? Nėra. Galime iš karto balsuoti? Balsuojame, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1.
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-100 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Pranešėjas – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vakar įvyko nemažai komisijų posėdžių, išrinkti pirmininkai ir pavaduotojai. Sakykime, Antikorupcijos komisijos pirmininku išrinktas Seimo narys A. Stončaitis, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke – Seimo narė A. Norkienė, dar penki pavaduotojai kitose komisijose. Tai kviečiu patvirtinti komisijų sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atsiprašau, po pirmo balsavimo nebuvo gongo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Klausti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų nėra.
Svarstymas. Nėra norinčių pasisakyti.
Priėmimas. Dėl balsavimo motyvų nėra. Galime? Ar bendru sutarimu, kolegos, pritariame? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis taip pat. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis priimtas. Balsuojame… Yra Teisės departamento redakcinė pastaba dėl projekto 2 straipsnio. Reikia dėstyti kaip 1 straipsnio 2 dalį. Pritariame? Ačiū. Balsuojame. (Balsai salėje)
Dėl balsavimo motyvų. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Žiūrėkite, jeigu laikomės Seniūnų sueigos ar valdybos nustatytos tvarkos, tai dabar negalime balsuoti, turime pritarti ir paskui iš eilės pradėdami dėl visų klausimų turėtume balsuoti. Dar kartą Seniūnų sueigoje jūs persvarstykite šitą savo nesąmoningą tvarką. Kalbame, kalbame pusę valandos apie įstatymą, lieka 5 minutės pabalsuoti, viskas, jau negalime balsuoti. Nesąmonė kažkokia.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 115.
Balsavo 115: už – 113, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-101 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip ir komisijos, komitetai taip pat išsirinko nemažai komitetų pirmininkų pavaduotojų. Čia yra, jeigu neklystu, tik būtent Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai, kurie, kaip suprantu, baigė tam tikrą parlamentinės rezistencijos etapą ir dabar sutiko būti komitetų pirmininkų pavaduotojais, tai yra: Aplinkos apsaugos, Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetų. Kviečiu patvirtinti komitetų priimtus sprendimus. Jeigu dar kažkur yra neišrinktų pagal kvotas pirmininkų ar pavaduotojų, be abejo, kai komitetai išrinks, iš karto dar toliau teiksime atitinkamus nutarimus ir toliau spręsime tuos klausimus, nes buvo tokių paklausimų, tai aš pasakau ir garsiai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų klausti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų nėra.
Svarstymas. Nėra norinčių pasisakyti.
Priėmimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams? Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Galime? 3 straipsnis. Ačiū. 4 straipsnis – taip pat. 5 straipsnis. Ačiū. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis – taip pat. 8 straipsnis. Ačiū. Taip pat yra Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio, kad reikia dėstyti kaip 1 straipsnio 2 dalį. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 118.
Balsavo 118: už – 115, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-102 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, Seimo statutas numato, jog komitetų nariai Seimo nariai gali turėti savo pavaduotojus iš tos pačios frakcijos. Tai yra tuos kolegas, kurie gali juos pakeisti, kai tikrieji nariai negali dalyvauti komiteto posėdyje. Čia, žinoma, nėra prievolės. Jeigu kažkurios frakcijos kažkuris komiteto narys ir neturi pavaduotojo, gali taip ir likti. Dėl to nenustebkite, kad čia vienur, kitur yra ir tuščios vietos nutarimo projekte. Tik dar aš prašysiu įregistruotą nutarimo projektą papildyti trimis pavardėmis, kurias pateikė Liberalų sąjūdžio frakcija kiek vėliau. Tai Audito komitete būtų S. Gentvilo pavaduotojas A. Bagdonas, Europos reikalų komitete A.Bagdono pavaduotojas – R. Vaitkus ir Socialinių reikalų ir darbo komitete J. Varkalio pavaduotojas – J. Baublys. Šitos pavardės dar būtų įrašytos prie atitinkamų komitetų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausti jūsų niekas nenori.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti.
Svarstymas. Per svarstymą kalbėti niekas nenori, dėl balsavimo motyvų taip pat.
Priėmimas. Priimti yra, atrodo, 16 straipsnių. Taip, 16 straipsnių. Bendru sutarimu galime priimti? Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra prieš. Pritarta. Galime visus straipsnius bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl balsavimo motyvų nėra. Balsavimas.
Ačiū, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Gerbiamieji, nutarimas priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Seimo savaitės (nuo 2020-12-14) – 2020 m. gruodžio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, savaitės, prasidedančios gruodžio 14 diena, posėdžių darbotvarkė. Pranešėjas – J. Razma. Trumpai, kolega, nes laukia balsavimas dėl projektų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Į darbotvarkes tų dviejų kitos savaitės dienų sudėti projektai, kurie toliau juda į atitinkamą stadiją. Jeigu kas matote sistemoje, vienas netikslumas yra: įrašytas Farmacijos įstatymo pataisų projektas, parašyta – priėmimo stadija, bet kadangi mes šiandien nebaigėme svarstymo stadijos, tai, be abejo, antradienį bus svarstymo baigimo stadija.
Toliau, kaip pastebite, ketvirtadienį jau būtų biudžeto antrojo svarstymo stadija, kurią užbaigę nustatytume biudžeto projekto priėmimo datą. Atitinkamai į ketvirtadienio popietinę darbotvarkę surašyti daugiausiai klausimai, kurie kažkiek susiję su valstybės biudžeto projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausti jūsų niekas nenori. (Balsai salėje) Nematome mes čia. Atsiprašome, nori paklausti V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto įtraukti į Seimo darbotvarkę (ir atkreipti dėmesį) nutarimo projektą, kuriuo mes nutariame, jog reikia sudaryti komisiją teisėjų apkaltos procesui pradėti. Mes po pateikimo pritarėme, bet, deja, vėliau nesvarstėme, komisija nesudaryta. Pagal Seimo statutą mums tą reikia padaryti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasiaiškinsime, kokia yra teisinė situacija su ta iniciatyva. Aš ekspromtu galbūt nenorėčiau iš karto atsakyti. Išnagrinėsime galimybę įtraukti, taip sakykim.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
Dabar balsuosime dėl popietinės darbotvarkės klausimų.
17.33 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl socialinės politikos prioritetų“ projektas Nr. XIVP-91 (priėmimo tęsinys)
Pirmas klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl socialinės politikos prioritetų“. Kadangi jau visos kalbos pasakytos, tai turbūt iš karto balsuojame. Kolegos, pirmas balsavimas bus toks. Pagal Statuto 184 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal šį straipsnį po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Balsuojame. Kas už?
Ačiū. Užsiregistravo 116, balsavo 112: už – 45, prieš – 17, susilaikė 50. Nepritarta. Kitas galimas variantas – arba redaguoti, arba atmesti. Balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad redaguotume, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 118 Seimo narių. Balsavo 117 Seimo narių: už – 53, prieš – 64. Rezoliucija atmesta.
17.35 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-69 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Švietimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 119 Seimo narių. Balsavo 118 Seimo narių: už – 99, prieš – 2, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo. Kitas klausimas… Dabar reikėtų nustatyti, pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomo Seniūnų sueigoje nebuvo pasiūlyta. Svarstymo data – pavasario sesija. Tinka? Nėra kitų nuomonių. (Balsai salėje) Kolega, gongo nereikia, čia tik pateikimas.
Seimo rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“ projektą pateikėja atsiėmė.
17.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 117 Seimo narių. Balsavo 112 Seimo narių: už – 81, prieš – 5, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Papildomas komitetas nepasiūlytas. Niekas nenori nieko pasakyti? Ačiū. Kaip minėjau, svarstome pavasario sesijoje.
17.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36 (pateikimo tęsinys)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 118 Seimo narių. Balsavo 115 Seimo narių: už – 105, prieš – 2, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomo nėra pasiūlyta. Svarstome pavasario sesijoje. Kitų nuomonių neturime? Ačiū.
17.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35 (pateikimo tęsinys)
Kitas Seimo statuto projektas dėl 29 straipsnio pakeitimo. Balsuojame. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 116 Seimo narių. Balsavo 114 Seimo narių: už – 61, prieš – 25, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomo nepasiūlyta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nėra kitokių nuomonių? Ačiū.
17.40 val.
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIVP-86 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIVP-86. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Ačiū. Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 43, prieš – 41, susilaikė 26. Po pateikimo nepritarta.
Klausimas. Dabar mums reikia išspręsti, ar įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Alternatyvus balsavimas: už – grąžinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 51, prieš – 66. Projektas atmestas.
17.42 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41, Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41 ir jo lydimasis Muziejų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42. Balsuojame dėl abiejų iš karto pateikimo stadijoje.
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 106, prieš – 10, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kultūros komitetas, papildomo nėra pasiūlyta. Svarstoma pavasario sesijoje. Kitų nuomonių nėra. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.43 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl balsavimo internetu spartesnio įteisinimo rinkimuose“ projektas Nr. XIVP-57 (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl balsavimo internetu spartesnio įteisinimo rinkimuose“ projektas Nr. XIVP-57. Kaip ir anksčiau, pagal Statuto 184 straipsnį po rezoliucijos svarstymo turime balsuoti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 72, prieš – 8, susilaikė 38. Rezoliucija priimta. (Gongas)
17.44 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-28 (pateikimo tęsinys)
Taip, kolegos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-28. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 103, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra pasiūlyta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.45 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-64 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 39, prieš – 52, susilaikė 28. Nepritarta po pateikimo.
Turime nuspręsti, ką su projektu daryti. Balsuojame alternatyviai. Už balsuoja tie, kurie nori grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš balsuoja, kurie siūlo atmesti. Balsuojame.
Užsiregistravo 120, balsavo 117: už – 19, prieš – 98. Projektas atmestas.
17.47 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl bazinių paslaugų specialiųjų poreikių vaikams užtikrinimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose“ projektas Nr. XIVP-85 (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl bazinių paslaugų specialiųjų poreikių vaikams užtikrinimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose“ projektas. Kaip ir anksčiau, pagal Statuto 184 straipsnį po rezoliucijos svarstymo Seimas balsuoja, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Balsuojame, kolegos!
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 89, prieš – 7, susilaikė 23. Rezoliucijai pritarta. (Gongas)
17.48 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-65 (pateikimo tęsinys)
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 42, prieš – 10, susilaikė 57. Nepritarta.
Turime nuspręsti, ką toliau daryti. Taigi, alternatyvus balsavimas. Kas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 80, prieš – 33. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.50 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-74 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame, kolegos.
Užsiregistravo 115, balsavo 111: už – 38, prieš – 40, susilaikė 33. Kaip ir prieš tai, turėtume balsuoti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Balsuojame alternatyviai.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 51, prieš – 65. Projektas atmestas.
Kolegos, dar noriu pasitarti. Rezervinėje darbotvarkėje buvo dar vienas klausimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito nutarimo projekto. Ar mes jį dar svarstome, ar atidedame kitai savaitei? Pateikėjas siūlo atidėti kitai savaitei. Ačiū. Bendru sutarimu.
17.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Yra pareiškimai – keturi pareiškimai. L. L. Andrikienė. Prašom, kolege.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš aukštosios Lietuvos Respublikos parlamento tribūnos kreipiuosi į Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, mūsų kolegas, šių valstybių parlamentarus, kviesdama laikytis tarptautinių susitarimų, kuriuos abi šalys yra pasirašiusios ir taip prisiėmusios įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti, net jei paliaubų susitarime nenurodyta, iki kokios konkrečios datos tie įsipareigojimai turi būti įvykdyti.
Šių metų rugsėjį–spalį 44 dienas trukęs vadinamasis antrasis Kalnų Karabacho karas nusinešė tūkstančius Armėnijos ir Azerbaidžano karių ir civilių gyvybių. Tūkstančiai žmonių paliko gyvenamąsias vietas ieškodami prieglobsčio sau, savo vaikams ir seneliams. Karą sustabdė lapkričio 10-ąją įsigaliojęs susitarimas dėl paliaubų. Karas nebevyksta, tačiau jo pasekmės yra labai skaudžios ir yra jaučiamos. Su tomis pasekmėmis – psichologinėmis, ekonominėmis ir kitomis – ten gyvenančioms tautoms teks gyventi, prireiks daugelio metų joms įveikti. Taika yra svarbiausias prioritetas ir tikslas – tai, ko dabar labiausiai reikia šioms dviem tautoms, valstybėms ir visam regionui.
Vienas skaudžiausių klausimų, nuo kurio sprendimų galėtų ir turėtų prasidėti taikos kūrimas, yra žuvusiųjų palaikų grąžinimas šeimoms, karo belaisvių sugrąžinimas, humanitarinė situacija šalyje. Žuvusiųjų palaikų grąžinimas, tarptautinius standartus atitinkantis elgesys su belaisviais, apsikeitimas jais – tai paliaubas turintys sekti žingsniai, kurie suprantami be ilgų įrodinėjimų visame civilizuotame pasaulyje.
Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Jungtinės Tautos su nerimu stebi ir laukia šio proceso pradžios. Laukia, kada tai bus įvykdyta. Europos Sąjunga ir Lietuva – taip pat. Paliaubų susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano buvo pasirašytas lapkričio 10-ąją. Šiandien jau gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena. Šia proga verta priminti, kad tarp žmogaus teisių ir karo belaisvių, karinių konfliktų metu į nelaisvę paimtųjų, sužeistųjų, teisės, – visa tai Ženevos konvencijoje, prie kurios yra prisijungusios abi minėtos valstybės. Belieka vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus. To ir kviečiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kita pranešėja – D. Šakalienė. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėl 2-12 klausimo – Seimo rezoliucijos dėl bazinių paslaugų specialiųjų poreikių vaikams užtikrinimo – balsuoju už. Suklydau balsuodama.
PIRMININKAS. Kolegė J. Šiugždinienė balsuoja už. Dėl protokolo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, už rezoliuciją. Dėl protokolo. Ačiū.
PIRMININKAS. Už rezoliuciją. Ir…
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ir J. Sejonienė taip pat už.
PIRMININKAS. …kolegė J. Sejonienė taip pat?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip pat už.
PIRMININKAS. Irgi nori prisipažinti, kad norėjo balsuoti už. Dėl protokolo.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip, prisipažįstu, kad dėl rezoliucijos balsuoju už. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Šiandien gruodžio 10 diena – Tarptautinė žmogaus teisių diena. Nors toks Seimo narių pareiškimų žanras, deja, yra posėdžio pabaigoje ir jau šios dienos vakaras, nepaisant to, tai tokia svarbi diena, kad aš vis dėlto manau, tie Seimo nariai, kolegos, kurie dar šiek tiek turi gyvybės ženklų ir yra salėje, turėtų skirti šiai dienai daugiau dėmesio, negu mes skyrėme per visą šį posėdį.
Šiemet aš švenčiu Žmogaus teisių dieną septynioliktą kartą. Kone pusę gyvenimo tiesiogiai dirbu su žmogaus teisių apsauga ir vis dar išgirstu susierzinusių balsų, kam tos teisės reikalingos arba kokių dar teisių kas nors kitoks nei aš nori. Galvoju, kaip lengva yra priklijuoti etiketę kitoks, ne toks kaip aš, nes taip ir yra. Kiekvienas esame unikalus fizinių, psichologinių, etninių, kultūrinių ir kitų savybių rinkinys. Unikalus komplektas, bet tų pačių savybių. Tarsi spalvų, nes kiekviena savybė, atskirai paėmus, būdinga daugeliui žmonių. Vienos – didesniam skaičiui, kitos – mažesniam, kai kurios – visam gyvenimui, kitos – atsiranda ir išnyksta.
Kiekviena mano savybė galėtų būti išrikiuota į piramidę, mano lyties žmonių yra 4 mlrd., mano tautybės žmonių yra 3 mln., mano akių spalvą turi 16 % žmonių, negalią – 10 % pasaulio žmonių. Strazdanomis pasipuošę mažiau nei 5 %. Mano intelekto koeficientas lemia, kad tokių kaip aš – 2 %. Autizmo spektro sutrikimų turi 0,5 % žmonių. Tokia kaip mano onkologine liga serga 1 iš 5 tūkst. Dar aš esu mama, gyvenu pusę gyvenimo bažnytinėje santuokoje, turiu du katinus ir turėjau šunį. Mes galime rinktis, ar matyti panašumus, priimti tuos žmones, kurie yra kitokie vienomis savybėmis, bet panašūs kitomis, į savo tarpą, suprasti, atrasti skirtybes, jų įdomumą, grožį, prasmę, ar ieškoti priežasčių nurašyti tuos, kurie šiandien yra mums nepatinkančio kitoniškumo mažuma, rizikuodami rytoj patys tapti mažuma kitoje daugumoje.
Vienos mano savybės jums patinka, kitos – ne, bet niekas neturi teisės nuspręsti, ką aš turėčiau mylėti, ką aš galiu daryti ir ko ne, kol tai nepažeidžia kitų žmonių teisių, niekas negali atimti mano žmogaus teisių ir aš negaliu atimti niekieno teisių. Bet aš labai gerai žinau, ką reiškia, kai kartais negali laisvai naudotis savo teisėmis dėl to, kad tiesiog reikia pagalbos, kartais dėl to, kad kažkas žaidžia Dievą ir bando jas iš tavęs atimti ar apriboti. Kūdikis negali pasigaminti maisto, paralyžiuotas žmogus negali užlipti laiptais be pagalbos, aklasis nemato raudono šviesoforo signalo. Ne visada plika akimi matyti, kad žmogui reikia pagalbos. Su draugijos „Feniksai“ įkūrėja ne sykį kalbėjome, kad sunku turintiems nematomą negalią – išsėtinę sklerozę, onkologinę ligą, psichikos sveikatos sutrikimų, intelekto negalią. Ir tie kiti atvejai, kai kažkas bando nuspręsti už tave: moterys turėjo jėga išplėšti teisę balsuoti, teisę studijuoti universitete, teisę būti saugioms namuose, vis dar kiekvieną dieną susiduria su bandymais pastatyti į vietą, nes yra žinančių geriau, ko joms reikia. Seimo Pirmininkei šioje salėje bandė neleisti pristatyti įstatymo projekto, nes ji laukėsi kūdikio. Kartais tikrai sunku atsistoti į kito žmogaus batus, sunkiausia – ne suprasti, sunkiausia – pamėginti. Nes gali būti, kad pamatysi tą kitą žmogų, jo spalvas ir pavyks suprasti, ir tada suvoksi, kad iš tiesų gali ir turi padaryti daugiau, kad kitas žmogaus ne ant popieriaus, o iš tiesų galėtų naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, be baimės, kad jas mėgins atimti, nes gali, su pasitikėjimu, kad jas padės įgyvendinti, nes irgi gali.
Todėl aš šiandien pasirinkau atskleisti daug asmeninės informacijos apie save, tų spalvų, kurias iki šiol leidau matyti tik artimiems žmonėms. Nes mano bičiuliai, ilgamečiai bendražygiai nevyriausybininkai sakė, kada bus galima pagaliau kalbėti iš Seimo tribūnos apie tai, kad mes irgi turime emocinės sveikatos bėdų, kad mes gal esame kitokie negu dauguma, kad tik aukštose pozicijose esančių atvirumas ir viešumas mažina kitoniškumo baimę. Tai aš žinau, ką reiškia būti kitokiam, keistam, panikuoti, kad neurotipiški žmonės tavęs nesupras, ką reiškia būnant aspergeriu mokytis perskaityti tas, rodos, neįmanomas reikšmes tarp eilučių, kurių kartais yra daugiau negu pačių eilučių. Tiesą sakant, kartais jaučiuosi, kad visi turi instrukcijų knygutę, kaip elgtis normaliai, ir niekas nesako to, ką iš tiesų galvoja.
Aš žinau ir ką reiškia būti bejėgiam fiziškai, kai guli reanimacijoje ir nuo slaugytojos padėjėjos žmogiškumo priklauso, kiek orumo tu išsaugosi, kai tau prireiks į tualetą. Aš žinau, ką reiškia sirgti depresija, aš žinau, ką reiškia patirti smurtą artimoje aplinkoje, aš žinau, ką reiškia būti priklausomam nuo tų, kurių rankose yra galia, todėl, manau, bent truputį galiu suprasti tuos žmones, kurie kasdien tuo gyvena. Man atrodo, kad ir jūs suprantate, arba galite suprasti, kaip jaučiasi tie, kurie šiandien negali patys apginti savo teisių ir kurių privatumas, orumas ir kitų teisių realumas priklauso nuo šalia esančių, tai reiškia – nuo mūsų. Ir ką mes galime padaryti, priklauso nuo jūsų, o priklauso labai daug. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Kitas pareiškėjas – T. V. Raskevičius. Kol jis ateis, replika – E. Zingeris. Labai atsiprašau, kolega. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš atsisakysiu savo užrašytos teisės kalbėti. Norėčiau tokią dieną pasveikinti Dovilę. Dovile, tu tikrai nesi vieniša. Ačiū, kad tu mane pasveikinai su Chanukos švente, kuri buvo pergalė prieš tamsą. Šiandien yra švenčiama ir Vilniuje, senojoje Šiaurės Jeruzalėje, užžiebiamos vilties šviesos languose. Aš norėčiau tau pasakyti, aš suprantu mažumos teisę būti paremtai daugumos ir ieškojimą daugumos paramos. Šitą suprantu, ypač suprato tie, kurie buvo Vilniaus ir Kauno getuose. Aš tikrai tą istorinį tiltą permetu į tavo pusę ir dėkoju tau už žmogaus teisių tikro jausmo palaikymą mumyse, ypač šiandien – Žmogaus teisių dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ačiū už kantrybę Tomui Vytautui. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labai dėkoju gerbiamai D. Šakalienei ir E. Zingeriui, nes jūs man grąžinote tikėjimą, kad viskas bus gerai. O aš noriu prisidėti prie sveikinimų Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga. Žmogaus teisės yra kiekvienos demokratinės visuomenės pagrindas, o mūsų, kaip valstybės politikų, pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad žmogaus orumas ir pagarba jam taptų pamatine mūsų priimamus sprendimus lemiančia vertybe.
Šiemet turime dar vieną gražią progą. Šiemet sukanka 70 metų, kai Europos valstybės, siekdamos išvengti sisteminių žmogaus teisių pažeidimų, savanoriškai įsipareigojo laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos suformuluotų žmogaus teisių apsaugos standartų. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1995 metais. Konvencija yra gyvas instrumentas, kuris gali mums padėti atsakyti į iškylančius aktualius šių dienų žmogaus teisių klausimus, o konvenciją taikančio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra privalomi visoms Europos Tarybos valstybėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai.
Šios dienos proga aš ir Laisvės partija jums visiems asmeniškai jūsų pašto dėžutėse dovanoja po Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos asmeninę kopiją. Aš labai tikiuosi, kad mes pasinaudosime šiuo tarptautiniu dokumentu, taikysime jį su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir užtikrinsime, kad žmogaus teisės šioje visuomenėje būtų garantuotos visiems. Net ir toms visuomenės grupėms, kurios kartais buvo užmirštos, atstumtos arba paniekintos.
Aš, kaip šviežiai iškeptas Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tikrai labai nuoširdžiai tikiu, kad Lietuva gali būti lyderė žmogaus teisių apsaugos srityje. Mums laisvė yra beprotiškai svarbi. Ji yra užkoduota mūsų DNR ir mes tą įrodėme, kovodami už savo nepriklausomybę. O dabar atėjo metas pakovoti už kiekvieno, net mažiausio iš mūsų, laisvę, nes esame stiprūs tik tiek, kiek stiprus yra mažiausias ir silpniausias iš mūsų.
Šios prasmingos dienos proga kviečiu kalbėtis, nes tuose pokalbiuose gims tiesa. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū T. V. Raskevičiui. Kalbės K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dar kartą sveiki. Sveikinu ir aš su Žmogaus teisių diena ir informuoju, kad įkurta Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinoji grupė.
Grupės tikslas – užtikrinti koordinuotus ir kryptingus teisėkūros veiksmus pilietinės ir atviros visuomenės formavimo, stiprinimo, demokratijos ir savivaldos plėtros, piliečių ir kitų nuolatinių Lietuvos gyventojų įtraukimo į valstybės valdymą ir vietos reikalų tvarkymą didinimo, taip pat vietos savivaldybių vidinės decentralizacijos ir bendruomeniškumo skatinimo srityje.
Trumpiau sakant, junkitės, kviečiu visus, ir už savivaldą. Partneriai yra visos Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga, nevyriausybinės organizacijos ir su savivalda norinčios dirbti asociacijos. Taigi mielai kviečiame.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, trumpai norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų turime vieną iš pačių demokratiškiausių ir moderniausių konstitucijų. Mūsų tautos valia ji buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. Joje įtvirtintos visos mūsų prigimtinės teisės. Lieka tik kiekvieną kartą mums priimant sprendimus, balsuojant, spaudžiant mygtukus „už“, „prieš“ ar „susilaikyti“ pagalvoti, ar iš tikrųjų tuo sprendimu mes nepažeidžiame kieno nors teisių. Todėl visada tas klausimas turi būti mūsų ne tik galvoje, bet ir širdyje.
Na, o šiandien ne tik mūsų, bet visame pasaulyje švenčiama Chanukos šventė. Norisi pasveikinti šios bendruomenės narius. Viso Seimo vardu sveikinu. (Plojimai)
Ačiū. Kolegos, baigti visi klausimai, visi balsavimai. Dar yra norinčių dėl vedimo tvarkos repliką. Prašom. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Atsiprašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau paprašyti truputėlį tokį techninį pakeitimą padaryti. Rytiniame posėdyje ne taip balsavau dėl Žemės įstatymo. Tai būtų projektas Nr. XIIIP-4274(2). Norėčiau pakeisti savo balsavimą į susilaikymą. Ar galima būtų?
PIRMININKAS. Ačiū. Pakeisti balsavimo mes negalime, bet galime pranešti jūsų valią, kad I. Kačinskaitė-Urbonienė dėl Žemės įstatymo norėjo balsuoti už. Atsiprašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ne, norėjo susilaikyti, o pabalsavo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Norėjo susilaikyti, bet jai nepavyko tuo metu, balsavo kitaip. Dėl protokolo ši žinia. Ačiū.
Dar viena replika. D. Griškevičius per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už žodį. Noriu atkreipti dėmesį, gal paprašyti vis dėlto valdyboje apsvarstyti galimybę keisti mūsų posėdžių tvarką.
Vis dėlto ketinimas atskirti srautus, neva diskusijas ir balsavimus, neveda toli ir tikrai sukelia nemažai sumaišties, nes Seimo nariai, nors ir kaip ten būtų, visą dieną būname kartu, keičiamės ir tas toks tariamas apsisaugojimas, manau, tikrai nėra rimtas argumentas, nes tikrai sukelia daug sumaišties. Prašau valdyboje apsvarstyti bent jau galimybę grįžti prie įprastos tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai už pasiūlymą. Iš tikrųjų racijos yra. Kita vertus, labai gražu pažiūrėti, kokia salė pilna ir posėdžio pabaigoje.
Šiandien dienos klausimai baigti. Registracija. Kurie dar ištvėrėte iki šio momento, prašom.
Užsiregistravo 40 Seimo narių.
Gruodžio 10 dienos posėdis baigtas. (Gongas)
Primenu, kad rytoj neeilinis posėdis 11 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.