LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 153 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-4378
2020-06-29 Nr. 111-P-22
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, J. Liesys, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Skardžius (pavaduojantis A. Vinkų).
Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė ir M. Neverkevičienė.
Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Kairys, Daiva Berūkštienė VLK laikinai vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Viačeslavas Zaksas VLK vyr. patarėjas, Alma Astafjeva Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projektu siekiama atsisakyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustajam suteikti ne vėliau kaip per 24 valandas. Pažymėtina, kad vietoje naikinamos nuostatos joks naujas reguliavimas dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ūmių būklių atveju teikimo nenustatomas. Sistemiškas liekančių galioti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimas suponuoja, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar tai ūmūs atvejai, ar ne, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalės apdraustajam suteikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius, tačiau pačiame projekte toks reguliavimas neįtvirtintas. Taip pat pažymėtina, kad su siūlomu reguliavimu nederėtų ir keičiamo straipsnio 1 dalis bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantys, kad visos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais (t.y. nuostata turėtų būti patikslinta, nurodant, kad būtinoji medicinos pagalba pacientams privalėtų būti suteikta tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo metu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant teisinio aiškumo bei siekiant užtikrinti apdraustųjų sveikatos draudimo teisę gauti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 153 straipsnį reikėtų tikslinti, aiškiai reglamentuojant skubiosios medicinos pagalbos teikimo esant ūmiems pacientų sveikatos sutrikimams ypatumus. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
2 |
|
|
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 12 punkto turinys yra nelogiškas bei nederantis tarpusavyje, t. y. vienoje nuostatoje siūloma nustatyti imperatyvą, įpareigojantį asmens sveikatos priežiūros įstaigas organizuoti savo darbą taip, kad paslaugos būtų teikiamos pacientams ne mažiau kaip 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukų metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko, o kitoje nuostatoje reglamentuojama situacija, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laikosi šio imperatyvo - jai skiriamas papildomas finansinis skatinimas. Vertinant šias nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad prailgintas asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laikas yra ne imperatyvus reikalavimas, o įstatymų leidėjo nustatyta siekiamybė, už kurios tinkamą įgyvendinimą būtų skiriama finansinė paskata. Tuo atveju, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos prailgintas darbo laikas, vis dėlto, yra imperatyvus reikalavimas, keičiamo punkto formuluotė turi būti tikslinama, atsisakant nuostatos dėl „papildomo finansinio skatinimo“ (kitaip sakant, dėl prailginto asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiko tam tikra tvarka turėtų būti tiesiog padidintas jų bazinis finansavimas). |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
2 |
|
|
3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 12 punkte vietoj formuluotės „ne mažiau kaip 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukų metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko“ siūlome įrašyti „ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę“, t. y. 8 valandos įprasto darbo laiko+2 valandos prieš arba po įprasto darbo laiko+1 valanda pietų pertraukos. Priešingu atveju, reikėtų įstatymiškai nustatyti įprastą asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiką bei pietų pertraukai skiriamą laiką, tačiau, iš kitos pusės, tai irgi būtų nelogiška, nes 1) pietų pertraukos formaliai neliktų, nes įstaiga turėtų dirbti ir per ją, bei 2) seno „įprasto darbo laiko“ taip pat neliktų, nes pagal naują reguliavimą įprastu įstaigos darbo laiku būtų laikoma 11 valandų nepertraukiamo darbo trukmė. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
2 |
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reguliavimas susijęs su ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų – asmens sveikatos priežiūros įstaigų – teise gauti valstybės finansavimą savo veiklai vykdyti, įstatyme turėtų būti aiškiai aptarti papildomai skiriamo finansinio paskatinimo principai (papildomų lėšų dydžio nustatymo ir lėšų pervedimo tvarka, lėšų šaltiniai, lėšų panaudojimo tvarka). |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
2 |
|
|
5. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 dalies 11“. Šio straipsnio dėstomojoje dalyje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, o vietoj žodžio „jos“ – žodis „ji“. |
Pritarti |
Redakcinio pobūdžio pastaba. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
2 |
|
6. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Vyriausybė“ bei „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. |
Pritarti |
Redakcinio pobūdžio pastaba. |
|
7. |
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-01-17 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15(3) ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4378 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2020-06-08 |
|
|
|
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15(3) ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4378 (toliau – projektas), kreipiasi su siūlymu. Nėra aišku, kokiu tikslu projekte nuspręsta pirminės sveikatos priežiūros centrus (toliau – PSPC) įpareigoti teikti paslaugas po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę. Pagal galiojančius teisės aktus šeimos gydytojas ir jo komandos nariai turi dirbti tik 38 valandas per savaitę. Jokiame teisės akte nėra įpareigojimo mažai įstaigai turėti daugiau nei 1 etatu dirbantį šeimos gydytoją, tokiu būdu neturėtų būti nustatytas reikalavimas tokiai įstaigai teikti paslaugas daugiau nei 38 valandas per savaitę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad būtų užtikrintas 38 valandų šeimos gydytojo paslaugų teikimas per savaitę. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjunga, Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdžio Valdyba, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, 2020-06-04 |
|
|
|
Mes, žemiau pasirašiusios medikus atstovaujančios organizacijos, reiškiame poziciją dėl šiuo metu galiojančios nuostatos pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau - PASPĮ) paslaugas teikti visą parą, 7 dienas per savaitę. Vienas iš kertinių šeimos medicinos principų - nepertraukiama paciento priežiūra. Visame pasaulyje šis terminas suprantamas kaip tęstinė priežiūra, kuomet šeimos gydytojas sprendžia didžiąją dalį paciento sveikatos problemų, esant reikalui, pacientą nukreipia kitos profesinės kvalifikacijos gydytojui, o po jų konsultacijų, tyrimų ar gydymo stacionare toliau pats rūpinasi paciento sveikata. Tuo tarpu Lietuvoje terminas „nepertraukiama“ interpretuojamas tiesiogiai, t. y., šeimos gydytojo medicinos paslaugos turi būti teikiamos ne tik dienos metu (darbo dienomis), bet ir naktimis, švenčių dienomis bei savaitgaliais. Šeimos gydytojai be savo komandos narių (slaugytojų, laborantų, radiologų) bei techninių resursų nėra pajėgūs visą parą užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl šios priežasties šią prievolę didžioji dalis PASPĮ vykdo pasirašydamos sutartis su ligoninių priėmimo - skubios pagalbos skyriais (PSPS), o už savo pacientams PSPS suteiktas paslaugas PASPĮ apmoka iš savo lėšų. Tokiu būdu taip pat yra formuojami pacientų lūkesčiai gauti ambulatorines (t. y., būtinosios pagalbos kriterijų neatitinkančias) sveikatos priežiūros paslaugas visą parą. Mūsų nuomone, šis reikalavimas yra perteklinis ir mažina pirminių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, nes didžiajai daliai PASPĮ mokėjimas už PSPS suteikiamas skubios pagalbos kriterijų neatitinkančias paslaugas yra išlaidos, kurias, šią prievolę panaikinus, PASPĮ galėtų nukreipti pirminių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimui PASPĮ darbo metu, pvz., papildomų slaugytojų įdarbinimui. Tokiu atveju kokybiškų ir savalaikių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas nemažės, nes būtinoji pagalba visoje Lietuvoje yra užtikrinama 24 valandas per parą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tokia tvarka prisidėtų prie realistiškesnių pacientų lūkesčių kūrimo ir paskatintų juos prisiimti didesnę atsakomybę už savo sveikatą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių palaikome sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP- 4378. kuriuo PASPĮ būtų atleistos nuo šios prievolės, o norinčios toliau šias paslaugas teikti būtų skatinamos finansiškai, taip didinant kokybiškų pirminių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. |
Pritarti |
|
|
3. |
Achemos poliklinikos vyr. gyd. dr. Vidmantas Januševičius, 2020-06-08 |
|
|
|
1. Neaišku, iš kur kilo idėja Projekto tiksluose įpareigoti PSPC teikti paslaugas po 8 valandas 5 darbo dienas. Koks tų 40 valandų pagrindimas? Kokia kilmė? Juk Darbo kodeksas ir Vyriausybės nutarimas šeimos gydytoją ir jos komandos narius įpareigoja dirbti 38 valandas per savaitę. Joks teisės aktas neįpareigoja mažą įstaigą turėti daugiau nei 1 etatu dirbantį šeimos gydytoją. Tai ir negali įpareigoti įstaigą teikti paslaugas daugiau nei 38 valandas per savaitę. Neaišku, kas yra 2 papildomos valandos kiekvieną darbo dieną prieš ar po įstaigos darbo laiko. Jei įstaiga nedirba, tai kaip ji gali teikti paslaugas? Juk Lietuvoje galioja teisinis reglamentavimas, pagal kurį vienasmeniškai, ne įstaigoje, bet kurios specialybės gydytojas, ne tik šeimos gydytojas, paslaugų teikti negali. Paslaugas teikia įstaiga, ji ir atsako už šių paslaugų teikimo kokybę. Kaip galima užtikrinti paslaugų teikimą pietaujant? Tai visiškai nesuprantama nuostata. 2. Neteisingai nurodyta aptarinėjamas šio įstatymo 45 str. 12 p. Dabartinėj suvestinėj redakcijoj tai 11 p. Be to, 15 str. dabar galiojančioj šio įstatymo redakcijoj visai nebėra. 3. Projekto tikslų antroje pastraipoje nurodytas dvejopas paslaugų teikimas kai PSPC nedirba. Tai nesprendžia pirmo lygio paslaugų teikimo problemos, nes pacientas nepajėgus įvertinti savo būklę ir nuspręsti, ar jam reikalinga skubi pagalba, ar ne. Sprendimo būdai, kad ir nevykę, nėra joks tikslas, tik būdas. Kodėl tada būdas įvardintas tikslu? 4. Laukiami teigiami rezultatai pacientams neišlaiko jokios kritikos: „pacientai žinos, kad galės gauti savo šeimos gydytojo paslaugas, kai jo gydytojas pietaus“. Kiekvienas pacientas nori bendrauti su gydytoju, prie kurio jis prisirašęs. Ir paslaugų teikimas įstaigos pietų metu yra logiškai nesuvokiamas. Jei įstaiga maža, tai ir įstaigos pietūs sutampa su to gydytojo pietų pertrauka. Arba kaip logiškai suvokti teiginį, kad paslaugos bus teikiamos tada, kai gydymo įstaiga nedirbs. Tai tuo metu ji privalo būti užrakinta ir saugoma. Kas tai? 5. Šeimos gydytojams jokių teigiamų rezultatų neįvardinta. Priešingai, darbdaviai mažų įstaigų šeimos gydytojus vers dirbti viršvalandžius už tą patį atlyginimą. Tai reikš nepakeliamą darbo krūvį, dar didesnį pervargimą ir išsekimą. Didelių įstaigų šeimos gydytojai nepajus tų krūvių padidėjimo, nes jų žmogiškieji ištekliai didesni, jiems nėra nepakeliamos problemos pavaduoti vieniems kitus atostogų, ligos ar kvalifikacijos kėlimo metu. 6. Trečias „teigiamas“ rezultatas „Racionaliai valdomos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitos lėšos“ reiškia, kad tik didelės įstaigos gaus finansinę naudą, dėl ko ir teikiamas šis projektas: 1) jos nebepirks I lygio paslaugų pagal sutartis iš SPS, 2) joms bus skiriamas papildomas finansinis skatinimas. Nė viena iš šių naudų negalės pasinaudoti mažos I lygio įstaigos, nes neturės tam nei žmogiškųjų, nei materialiųjų, nei finansinių resursų (negalės užtikrinti nei 50 val. per savaitę, nei daugiau nei 10 valandų per parą, turės toliau pirkti paslaugas iš SPS, negaus papildomo finansinio skatinimo). Mūsų nuomone: šis projektas diskriminuoja ir žlugdo 1-3 šeimos gydytojų centrus ir yra labai finansiškai naudingas dideliems šeimos medicinos centrams. Tai veda prie mažų įstaigų bankroto. Paradoksas, bet dauguma pasaulio valstybių kaip tik remia mažas šeimos paslaugas teikiančias įstaigas. 8. Šeimos gydytojų darbo 24/7 teisinis reglamentavimas turi keistis, bet ne tokiu būdu, koks pasiūlytas šiame projekte. Keitimas turi būti priimtinas ir didelėms, ir mažoms įstaigoms. 9. PASIŪLYMAS – visiškai panaikinti šio įstatymo 45 str. 11 punktą arba įpareigoti užtikrinti 38 valandų šeimos gydytojo paslaugų teikimą per savaitę. Šie būdai būtų priimtini ir mažoms, ir didelėms I lygio įstaigoms. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Sveikatos apsaugos ministerija, 2020-06-08
|
2
|
|
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministerija įvertino Lietuvos Respublikos Seime registruotą ir Sveikatos reikalų komitete svarstomą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4378 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iš esmės pritaria Įstatymo projektui tačiau siekiant taikymo aiškumo siūlo koreguoti Įstatymo projekte pateikiamas formuluotes. Įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio keitime yra formuluojama „<...> užtikrintos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko <...>“. Manytina, kad ši formuluotė turėtų būti koreguojama tiesiog aiškiai nurodant, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų organizuojamos taip, kad pacientams jos būtų užtikrintos ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų (8 darbo valandos, 1 valanda pietų pertraukos metu ir 2 papildomo valandos kas dieną) kiekvieną darbo dieną 5 darbo dienas per savaitę. Toks siūlymas būtų grindžiamas tuo, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos neturi vieningo darbo laiko, todėl svarbu bus nepertraukiamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo laikotarpis kiekvieną darbo dieną, bet ne nuo kada (ir iki kada) jos būtų teikiamos. Manytina, kad Įstatymo projekto keičiamame 45 straipsnyje turėtų būti tikslinama formuluotė taip pat todėl, kad iš Įstatymo projekto nebūtų suprantama, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo užtikrinimas yra siejamas su konkretaus įstaigos darbuotojo (šeimos gydytojo) darbo laiku. Iš keičiamos 45 straipsnio formuluotės turėtų būti suprantama taip, kad įstaiga pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą pacientams užtikrina kiekvieną darbo dieną nepertraukiamai 11 valandų, tai yra šias paslaugas 11 nepertraukiamų valandų privalo užtikrinti tokioje įstaigoje dirbantys gydytojai laikydamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų darbo laiko normų (11 nepertraukiamų valandų yra įstaigai, bet ne gydytojui). Jei įstaigoje dirbs tik vienas šeimos gydytojas, tokiu atveju įstaiga pacientui pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteiks joje dirbantis šeimos gydytojas neviršydamas jam Darbo kodekse nustatyto darbo laiko normatyvo, o kitu į nepertraukiamą 11 valandų darbo laiką įeinančiu, bet šeimos gydytojo darbo laiko normatyvą viršijančiu laiku, įstaigos pacientui pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos galės būti užtikrinamos įstaigai organizuojant tokių paslaugų suteikimą per sutartis kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Visu kitu 11 nepertraukiamų valandų laiką viršijančio paros laiko metu pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga nebeturėtų pareigos užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą pacientui (pacientas turėtų ateiti kitą dieną, o skubiais (būtinosios pagalbos) atvejais kreiptis į visą parą dirbančius priėmimo skyrius tiesiogiai). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2702 45 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija, tikslintinas Įstatymo projekto 2 straipsnis juridinės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti savo darbą taip, kad pačių įstaigų (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrintos ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams pačios (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) užtikrina daugiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas;“. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-06-22 |
2 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1642 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4378 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnyje siūloma nustatyti, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – įstaiga), ji privalo organizuoti savo darbą taip, kad sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrinamos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Siūlytina nurodytoje formuluotėje vietoj žodžių „ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko“ rašyti žodžius „ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę“. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad įstaigų darbo laikas skirtingas, todėl svarbu ne nuo kada ir iki kada paslaugos teikiamos, o nepertraukiamas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo laikotarpis kiekvieną darbo dieną. Taip pat Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio formuluotė turėtų būti tikslinama atsižvelgiant ir į tai, kad iš Įstatymo projekto nebūtų suprantama, kad nepertraukiamo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpio užtikrinimas yra siejamas su konkrečiu įstaigos gydytojo darbo laiku. Įstatymo projektu keičiamame Įstatymo 45 straipsnyje turėtų būti aiškiai išdėstyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo užtikrinimas kiekvieną darbo dieną nepertraukiamai 11 valandų yra įstaigos, o ne joje dirbančio gydytojo pareiga. Jei įstaigoje dirbtų tik vienas gydytojas, jis pacientams pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiktų neviršydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyto darbo laiko normatyvo, o kitu į nepertraukiamą 11 valandų darbo laiką įeinančiu, bet gydytojo darbo laiko normatyvą viršijančiu laiku pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos įstaigos pacientams būtų užtikrinamos kitose įstaigose su jomis sudarant sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kitu 11 nepertraukiamų valandų laiką viršijančiu paros laiku įstaiga nebeturėtų pareigos užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (pacientai turėtų kreiptis kitą dieną, o skubiais (būtinosios medicinos pagalbos) atvejais kreiptis į kitas tuo metu dirbančias įstaigas arba visą parą dirbančias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, nustato Sveikatos apsaugos ministerija, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio formuluotėje išbraukti sakinį „Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pačios (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) užtikrina pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams daugiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 11 punktą siūlytina išdėstyti taip: „11) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti savo darbą taip, kad pačių įstaigų (arba sudarius sutartis su kitomis įstaigomis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams užtikrinimo kitose įstaigose) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrinamos ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę.“ |
Pritarti
|
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-06-22 |
2 |
1 |
|
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu atsisakoma Įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame buvo nustatyta, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atvejais privalo būti suteiktos ne vėliau kaip per 24 valandas, o Įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas Įstatymo 45 straipsnis, atsisakoma pareigos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms savo darbą organizuoti taip, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (taip pat ir ūmių būklių atvejais) įstaigos pacientams būtų užtikrinamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, siūlytina Įstatymo projektu atitinkamai keisti ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jame nustatyti pareigą įstaigoms informuoti pacientus apie kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir jų darbo laiką, kur jie įstaigos ne darbo laiku galėtų gauti būtinąją medicinos pagalbą. |
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4378 grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Vinkus, I. Rozova.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas