|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai El. p. [email protected] |
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL PRIEMONĖS „PAGALBOS VERSLUI FONDAS“ VEIKLOS APRAŠO PROJEKTO
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Jūsų 2020 m. liepos 20 d. raštą „Dėl priemonės veiklos aprašo projekto derinimo“ Nr. (30.4-53E)-3-2870, atlikome Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo“ projekto (reg. Nr. 20-10243) (toliau – Aprašo projektas)[1] antikorupcinį vertinimą.
Pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Nei Teisės aktų informacinėje sistemoje, nei Jūsų raštu nėra pateikta Aprašo projekto aiškinamojo rašto ar kitų susijusių dokumentų, detalizuojančių siūlomų pagalbos verslui priemonių ir jų taikymo formos, būdų pasirinkimą nulėmusias priežastis, prognozuojamą poveikį valstybės finansinei sistemai, ekonominei situacijai bei konkurencijai tarp ūkio subjektų, numatomą galimų pagalbos gavėjų ratą pagal ūkinės veiklos sektorius, kitų aktualių duomenų. Pateiktame rašte apsiribojama teiginiu, kad teikiamo veiklos aprašo teisinis pagrindas – 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatas – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema[2] (toliau – Pagalbos komunikatas), numatantis bendras galimos valstybės pagalbos gaires ir kryptis.
Nors priemonėje numatoma ne negrąžinamųjų subsidijų ar panašaus pobūdžio finansinės pagalbos valstybės lėšomis sistema, tačiau vis dėlto numatomos milijoninės investicijos, turėsiančios tiesioginį poveikį rinkai ir joje veikiančių subjektų galimai nelygioms konkurencinėms galimybėms, todėl siekiant teisinio reguliavimo išsamumo, viešumo, aiškumo, nedviprasmiškumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, manytina, visuomenei turėtų būti prieinama kuo išsamesnė su siūlomu Aprašo projektu, jo tikslais ir jo nuostatų įgyvendinimu susijusi informacija.
2. Aprašo projekto 3.1 papunktyje numatyta, kad vienas pagrindinių priemonės tikslų – investuoti į vidutines ir dideles įmones, kurių veiklos nutraukimas gali paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti socialinių ir ekonominių pasekmių – rinkos nepakankamumą, inovatyvios įmonės pasitraukimą, sistemingai svarbios įmonės pasitraukimą ar svarbios paslaugos teikimo sutrikimo riziką. Galimos socialinės ir ekonominės pasekmės vertinamos vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2014/C 249/01 „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Komunikatas)[3] 44 punktu.
Minėtame Komunikato 44 punkte įtvirtinta, kad siekdamos įrodyti socialinius sunkumus arba rinkos nepakankamumą, valstybės narės privalo įrodyti, kad pasitraukus gavėjui veikiausiai kiltų didelių socialinių sunkumų arba atsirastų didelis rinkos nepakankamumas, visų pirma įrodyti, kad:
a) nedarbo lygis atitinkamame (-uose) regione (-uose) (NUTS II lygiu) yra:
i) didesnis už Sąjungos vidurkį, nuolatinis ir atitinkamame (-uose) regione (-uose) sunku kurti naujas darbo vietas arba ii) didesnis už nacionalinį vidurkį, nuolatinis ir atitinkamame (-uose) regione (-uose) sunku kurti naujas darbo vietas;
b) yra rizika, kad bus sutrikdytas svarbios paslaugos, kurią sunku pakeisti, teikimas, jeigu konkurentams būtų sunku perimti tos paslaugos teikimą (pvz., nacionalinės infrastruktūros teikėjas);
c) įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį konkrečiame regione ar sektoriuje (pvz., svarbių žaliavų tiekėjas), pasitraukimas galėtų turėti neigiamų padarinių;
d) yra rizika, kad bus sutrikdytas nenutrūkstamas VESP teikimas;
e) dėl kredito rinkos nepakankamumo arba neigiamų paskatų iš principo gyvybinga įmonė būtų priversta bankrutuoti;
f) atitinkamai įmonei pasitraukus iš rinkos, būtų visam laikui prarastos svarbios techninės žinios arba praktinė patirtis, arba
g) atsirastų panašių atitinkamos valstybės narės tinkamai pagrįstų didelių sunkumų atvejų.
Manytina, kad aukščiau minėti rizikos veiksniai privalo būti pagrįsti specifiniais tyrimais, pagrįstomis prognozėmis bei skaičiavimais, apimančiais tam tikrą laikotarpį, tačiau:
2.1. Aprašo projekte nėra detalizuojama, kuris subjektas būtų atsakingas už tokių duomenų turinį, analizę, rinkimą, apibendrinimą, įforminimą ir pateikimą sprendimą priimančias subjektui. Šio teisės akto 16.2 papunktyje tėra numatyta, kad viena pagrindinių sąlygų pagalbos gavėjams, kai investuojama į jų nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių, būtų tai, kad pagalbos gavėjo bankrotas galėtų sukelti socialinių ir ekonominių pasekmių, nenumatant šio fakto pagrindimo tvarkos ir procedūrų, o 19 punktas, numatantis aplinkybes, turinčias reikšmės potencialaus pagalbos gavėjo prašymo vertinimui, minėtų aspektų neatskleidžia.
2.2. Aprašo projekto 3.1 papunkčio nuostatos suvoktinos kaip taikytinos alternatyviai, t. y. pagalbos gavėjais gali būti vidutinės ir didelės įmonės, kurių veiklos nutraukimas gali paveikti arba susijusius subjektus, arba turėti socialinių ir ekonominių pasekmių (rinkos nepakankamumą, inovatyvios įmonės pasitraukimą, sistemingai svarbios įmonės pasitraukimą ar svarbios paslaugos teikimo sutrikimo riziką). Tačiau išsamiau jų numatomas įgyvendinimas nereglamentuojamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „susijusių subjektų“ ir „sistemingai svarbios“ įmonės sąvokų turinys Aprašo projekte ar jame minimuose teisės aktuose nėra atskleidžiamas, dėl ko šios sąvokos gali būti skirtingai interpretuojamos ir taikomos.
2.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) interneto svetainėje[4] skelbiamas COVID-19 pandemijos labiausiai paveiktų verslo įmonių sąrašas[5], kuriame daugiausiai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1–4 dalyse. Tačiau nei VMI svetainėje, nei Oficialiosios statistikos portale[6] ar kituose viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nėra duomenų apie dideles įmones, kaip jos apibrėžiamos Įstatyme, dėl COVID-19 protrūkio atsidūrusias prie ekonominio veiklos nutraukimo ribos, kas galėtų padėti įvertinti galimas reikšmingas Aprašo projekto 3.1 papunktyje nurodytas socialines ir ekonomines pasekmes bei objektyviai apsibrėžti potencialių pagalbos gavėjų ratą.
2.4. Aprašo projekte nėra numatyta valstybės intervencijos poreikio analizė, įtvirtinta Komunikato 53 punkte[7], dėl ko nėra aišku, kaip pagal Aprašo nuostatas būtų vertinama Aprašo projekto 16.1 papunktyje numatyta sąlyga, kad pagalbos gavėjas be investicijos nebegalėtų vykdyti veiklos arba vykdydamas veiklą patirtų sunkumų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad dėl teisinio neapibrėžtumo ir neišsamumo minėtos Aprašo projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai, sukuriant sąlygas pagalbą teikti ir mažiau nuo karantino metu galiojusių draudimų nukentėjusiems dideliems ūkio subjektams, kas lemtų jų pranašesnę padėtį ir palankesnes sąlygas veikti rinkoje. Todėl siūlome tikslinti Aprašo projekto nuostatas pašalinant minėtus teisinius neaiškumus.
3. Aprašo projekto 18 punkte siūloma įtvirtinti, kad potencialūs pagalbos gavėjai Fondui teikia prašymą dėl finansavimo pagal paskelbtą viešą kvietimą. Sprendimą dėl investavimo priima iš nepriklausomų investavimo ekspertų sudaromas Fondo investicinis komitetas, atsižvelgdamas į Fondo investavimo strategiją.
Pažymėtina, kad Aprašo projekte nėra detalizuojami nei specifiniai reikalavimai potencialių pagalbos gavėjų prašymams dėl finansavimo (turinys, apimtis, pan.), nei jų nagrinėjimo tvarka, Fondo investicinio komiteto sprendimų priėmimo tvarka ir procedūros, nei minėto komiteto sudarymo tvarka, Fondo investavimo strategijos kūrimo ypatumai (Aprašo projekto V1 skyrius) ar kiti su sprendimo priėmimu dėl pagalbos verslo subjektui teikimo tiesiogiai susiję aktualūs aspektai.
Aprašo projekto 1 punkte nurodoma, kad Aprašo 3.1 ir 16.9 papunkčiuose su priemonės įgyvendinimu susijusios nuostatos detalizuojamos 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C(2020) 3534 (final) „Valstybės pagalba SA.57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“[8] (toliau – Sprendimas), tačiau minėto dokumento, be kita ko, prieinamo tik anglų kalba, nuostatos, susijusios su galimais paramos gavėjais, Fondo sprendimų priėmimo tvarka, kai kurie kiti minėti svarbūs aspektai Sprendime nėra detalizuojami, bet tiesiog pateikiami anglų kalba (pavyzdžiui, Sprendimo 2.4 poskyrio (12) punktas, 2.5 poskyris, kt.).
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, tikslumo, aiškumo ir skaidrumo, siūlome tikslinti minėtas Aprašo nuostatas, atskleidžiant jų taikymo turinį ir ypatumus.
4. Aprašo projekte neatskleistos „išskirtinių atvejų“ (16.4 papunktis), „reikšmingai plečiamos rinkos dalies“ (16.9 papunktis), „orientacinės pagalbos gavėjų klasifikacijos“ (18 punktas), „išimtinių atvejų“ (37 punktas) sampratos nesukuria antikorupciniu požiūriu teigiamai vertintinos teisinio reguliavimo taikymo aplinkos ir sąlygų, todėl siūlome minėtus atvejus detalizuoti arba minėtų išsamiai neapibrėžtų sąvokų atsisakyti.
5. Aprašo projekto 54 punkte siūloma įtvirtinti, kad Fondo valdytojas turi laikytis Komunikato 4 skirsnyje[9] nustatytų stebėjimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimų, įskaitant įsipareigojimą skelbti informaciją apie kiekvieną pagal priemonę suteiktą individualią pagalbą Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/ ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pagalbos suteikimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtos svetainės duomenys nėra vieši ir reikalauja specialaus prisijungimo, todėl nėra prieinami plačiajai visuomenei[10]. Tokiu būdu nėra užtikrinamas ataskaitų apie valstybės lėšų panaudojimą ir suteiktos pagalbos verslui rezultatus viešumas ir skaidrumas, numatytas ir Komunikato 96 punkte. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Aprašo projekto nuostatas numatant įpareigojimą skelbti informaciją apie kiekvieną pagal priemonę suteiktą individualią pagalbą taip pat ir Fondo (kai bus sukurta), analizuojamą teisės aktą parengusių atsakingų ministerijų bei pagalbos gavėjo interneto svetainėje.
6. Aprašo projekto 15 punkte pateikiama nuoroda į Įstatymą, kuris nėra įvardytas analizuojamame teisės akte.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo, užpildant Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą)[11]. Atsakymą prašome paskelbti taip pat ir per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą, jį susiejant su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]