AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVIO PASO ĮSTATYMO PROJEKTO, MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 77, 80 IR 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 2, 6, 7, 12, 21, 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys.
Lietuva susiduria su didelėmis migracijos keliamomis problemomis. Todėl visi veiksmai, kurie skatintų migracijos padarinių mažėjimą, turėtų būti sveikintini mūsų visuomenėje. Tad kuriama Lietuvio paso institucija gali būti viena iš tokių priemonių, kuri taptų efektyviu būdu migracijai stabdyti ir paskatinti ženklų išvykusiųjų į užsienį grįžimą namo. Projektas numato instituciją – Lietuvio pasą, kai Lietuvos pilietybės atsisakęs arba jos neatkūręs ar neįgijęs lietuvių kilmės asmuo turėtų aiškią, instituciškai užtikrintą galimybę supaprastinta tvarka susigrąžinti (o vaikai įgyti) Lietuvos Respublikos pilietybę, jei vėliau nuspręstų sugrįžti į savo šalį ar atsisakyti įsipareigojimų svetimai šaliai. Net jei Lietuvio pasą gavęs asmuo nuspręstų Lietuvos Respublikos pilietybės nebesusigrąžinti, tokią teisę išsaugotų jo vaikai ir vaikaičiai, kai kuriais atvejais ir kiti šeimos nariai. O svarbiausia, kad Lietuvio pasą turintis asmuo turėtų beveik visas teises. Lietuvio pasą turinčių asmenų reintegraciją į Tėvynę skatintų ir papildomos lengvatos švietimo, studijų, transporto srityje, teisė be suvaržymų nuolat gyventi, dirbti ir mokytis savo Tėvynėje.
Manytina, kad Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią. Šis institutas skatintų vystyti verslą Lietuvoje, siųsti savo vaikus mokytis Lietuvos švietimo ir studijų sistemoje, tikėtis Lietuvos Respublikos apsaugos ir paramos. Plėtojantis globaliems procesams, toks institutas padėtų stabdyti lietuvių tautos nykimą, skatintų saugoti lietuviškas tradicijas bei lietuvio tapatybę išeivijoje, atsispirti kitiems globaliems iššūkiams ir ES bendros erdvės spaudimui. Lietuvio pasą turinčių užsieniečių registras sukurtų Lietuvos valstybės institucijoms pagrindą naujoms komunikavimo ir bendradarbiavimo su lietuvių kilmės asmenimis galimybėms. Paso sąvoka pasirinkta, nes istoriškai ši sąvoka buvo vartojama (ir iki šiandien kai kur tebevartojama) ne tik atitinkamos šalies piliečiams, bet ir tokiems asmenims, kurių būstinė ši šalis yra (t.y. į kurią jie gali bet kada laisvai atvykti, čia gyventi, mokytis bei dirbti).
2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai.
Teikiamo projekto ir lydinčiųjų įstatymų (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 6, 12, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 77, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio pakeitimo įstatymo) tikslas – nustatyti Lietuvio paso institutą, leidžiantį šį dokumentą turinčiam asmeniui naudotis didele dalimi teisių, kurias turi Lietuvos piliečiai, palaikyti ryšį su savo Tėvyne, o taip pat nustatantį sąlygas Lietuvos išeiviams supaprastinta tvarka susigrąžinti arba įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, išsaugant šią teisę per kelias kartas.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projektuose aptarti klausimai.
Šiuo metu tokio instituto Lietuvos Respublikoje nėra (analogų esama Lenkijos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje). Tačiau dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra tokio instituto užuomazgos. Šiame įstatyme nustatyta „Lietuvių kilmės“ sąvoka bei lietuvių kilmės asmens statusas (2 str.) ir šiandien leidžia supaprastinta tvarka (be natūralizacijos reikalavimų) įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (10 ir 39 str.), išduodant tokią teisę patvirtinantį dokumentą; taip pat šiame įstatyme nustatyta ir galimybė išduoti kitus dokumentus, leidžiančius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (12 str., 38 str. 3 d.), arba ją greitai susigrąžinti asmenims, kurie pilietybės neteko, įgiję kitos šalies pilietybę (21str.). Tokie dokumentai iki šiol buvo išduodami poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Jie neturėjo institucinio statuso, kurį suteiktų projekte numatytas Lietuvio pasas, drauge nustatantis ir kitas teises, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitas lengvatas, skatinančias būti Lietuvoje, tvirtinti su ja ryšius.
Be to, lietuvių kilmės asmenims, išeiviams (kitaip dar vadinamiems „užsienio lietuviais“) Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo sąvokose, 25 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo sąvokose, 77, 80, 82 straipsniuose yra nustatytos palengvintos galimybės mokytis ir studijuoti, galima valstybės parama pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką. Tačiau šios teisės įgyvendinamos vangiai (gal išskyrus galimybę išeiviams užbaigti vidurinį mokslą Lietuvoje, įgyvendinamą „Lietuvių namuose“, ir anksčiau plačiau taikytus papildomus balus stojant į aukštąsias mokyklas).
Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (2004, Nr. IX-2206) yra numatyta leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams sistema, o šio įstatymo 40, 41, 42 straipsniuose ir 53, 58 straipsniuose lietuvių kilmės asmenims bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, numatyta lengvatinė leidimų laikinai ir nuolat gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje tvarka (taip pat ir jų šeimos nariams 104 str.). Tačiau dokumentai, suteikiantys lengvatas laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje, išduodami taip pat tik poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, jų išdavimas, forma bei turinys nėra stabiliai reglamentuotas.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projekte numatomas vienas dokumentas – Lietuvio pasas, kuris įstatymo nustatyta tvarka atliks ir lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento (12 str.), suteikiančio teisę įgyti pilietybę supaprastinta tvarka, ir teisės atkurti pilietybę dokumento (11 str.), ir teisės susigrąžinti pilietybę supaprastinta tvarka (13 str., ir projekto 4, 10 str.) funkcijas, o taip pat – leidimo nuolat gyventi (dirbti ir mokytis) Lietuvos Respublikoje funkciją (projekto 14 str.). Lietuvio pasas be atskirų kitų papildomų dokumentų pateikimo prievolės užtikrins užsienio lietuvių teises į vidurinio mokslo baigimą Lietuvoje ir į valstybės apmokamas studijų vietas bei į valstybės paramą studijų metu (15 str.). Lietuvio pasas atliks ir asmens tapatybės bei kelionės dokumento (asmens be pilietybės atveju) funkcijas, garantuos kitas teises, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, įskaitant teises užsiimti verslu, teises į valstybės globą, teisinę pagalbą, teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, kai kuriais atvejais dirbti valstybės tarnyboje ir kt. (17 str.), taip pat transporto lengvatas (16 str.). Lietuvio pasas suteiktų teisę sugrąžinti Lietuvos pilietybę tik tiems asmenims, kurie ją įgijo gimę. Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas sovietinės okupacijos metu Lietuvoje apsigyvenusiems kolonistams. Taip pat Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas kitiems ne lietuvių kilmės užsieniečiams, kurie Lietuvos pilietybės neteko, išvykę nuolat gyventi į šalis, kurios nepriklauso ES ir NATO.
Duomenys apie Lietuvio pasą turinčius asmenis būtų kaupiami Užsieniečių registre (19 str.), šiuos duomenis įstatymų nustatyta tvarka galės gauti ir naudoti valstybės institucijos. Teisinė atsakomybė Lietuvio paso turėtojams būtų taikoma tokia pat, kaip ir kitiems užsieniečiams. Projekte numatyta ir Lietuvio paso panaikinimo arba atsisakymo jį suteikti bei apeliacijos tvarka, pagrindiniai paties dokumento bruožai, suteikimo tvarka, jame pateikiami duomenys.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai užtikrins Lietuvio paso turėtojui pirmenybę, lyginant su kitais užsieniečiais priėmimo ir studijų metu, palengvins reintegraciją į Lietuvos darbo rinką. Švietimo įstatymo 25 str. pakeitimas numato specialią programą Lietuvio paso turėtojams.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeistieji straipsniai užtikrintų užsieniečiui, gavusiam Lietuvio pasą, tokias pat teises ir statusą, kokios nustatomos gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Taigi, Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir t.t. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse (asmenims be pilietybės, pagal dvišalius susitarimus su atitinkamomis šalimis).
Tais atvejais, kai Lietuvio pasą gautų užsieniečiai, kurie patys (arba jų protėviai) iki šiol neturėjo, nebuvo atkūrę ar įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, projektas numato, kad Lietuvos Respublika Lietuvio pasus užsieniečiams suteiktų pasikonsultavusi su atitinkamos šalies, kurios piliečiai jie yra, diplomatinėmis tarnybomis (nedalintų šio paso vienašališku sprendimu taip, kaip tai darė ir, deja, tebedaro Lenkijos Respublika, dalindama Lietuvoje ir kitose šalyse Lenko kortą).
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Teikiami projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tačiau teigiamą įtaką gali turėti, jei dalis Lietuvio pasą turinčių užsieniečių ne tik sugrįš nuolat gyventi į Lietuvą, bet ir susigrąžins Lietuvos Respublikos pilietybę. Dalis Lietuvio pasą turinčių asmenų įsteigs ir vystys verslą Lietuvoje, nes jų teisės šiuo atžvilgiu būtų prilygintos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiant šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Reikės priimti lydinčius teisės aktus, kurie pakeis ir papildys aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatas.
9. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. Jis suderintas su Europos Parlamento bei Tarybos reglamentais ir direktyvomis, kurios nustato reikalavimus užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, o taip pat – valstybėms narėms leidžiamas išimtis.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, kas juos turėtų parengti.
Iki įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų įsigaliojimo (kuris numatytas 2018 m. sausio 1 d.) Vyriausybė priims visus reikalingus poįstatyminius teisės aktus arba inicijuos jų priėmimą Vyriausybės įgaliotose institucijose (Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija).
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Siekiant užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, tam reikalingų lėšų poreikį bei terminus, bus parengtas ir Vyriausybės patvirtintas Užsieniečių registro patobulinimo planas. Užsienio šalių piliečių, turinčių Lietuvio pasą asmenvardžių, užrašytų užsienio šalių kalbomis, duomenys būtų kaupiami Užsieniečių registre, o lietuviškais rašmenimis užrašyta forma būtų naudojama visose valstybės informacinėse sistemose (panašios praktikos laikomasi Estijoje bei Latvijoje).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „pilietis“, „pilietybė“, „lietuvių kilmė“, „lietuvio pasas“
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia
Seimo narys Eugenijus Jovaiša