LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 50
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, užimkite savo vietas. Pradedame balandžio 20 dienos, ketvirtadienio, vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės! Užimkite savo darbo vietas.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
15.04 val.
Vyriausybės valanda
Darbotvarkės pirmasis klausimas – Vyriausybės valanda. Norėčiau kolegas informuoti, kad negali dalyvauti trys ministrai: krašto apsaugos ministras R. Karoblis atostogauja, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius išvykęs į komandiruotę, žemės ūkio ministras B. Markauskas taip pat komandiruotėje.
Pirmasis nori paklausti K. Starkevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti energetikos ministro. Šiame sektoriuje vyksta svarbūs pokyčiai, tačiau kaime… Vakar lankantis Šalčininkų rajone ar bet kur važiuojant matyti, kad keičiamos linijos, bet viskas daroma senoviškai. Statomi nauji stulpai (aš tiesiog nežinau, gal jūs žinote, kur jie gaminami, Lietuvoje ar kokioj kitoje šalyje), ant jų dedami kabeliai vietoj laidų. Tai gerai. Tačiau ar negalime pereiti, kaip yra perėjusi Vokietija?.. Naujų rekonstrukcijų nedaro, o tiesiog po žeme tiesia kabelius ir tuo pačiu atlaisvina ūkininkams laukus. Čia yra perspektyva, o mes vis važiuojame tuo senu ritmu, senu keliu.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų tema aktuali. Šiuo metu, ypač po savaitgalio matome, kad vadinamasis kabeliavimas yra patikimiausias būdas tiek apsisaugant nuo tokių atvejų, tiek apskritai vizualiniu požiūriu, vizualinės taršos požiūriu. Esminis klausimas yra dėl rekonstrukcijos, t. y. sudaromi planai pagal pažeidžiamiausias vietas ir ten kabeliuojama. Tuo tarpu dėl naujų linijų, konkrečiai šiuo atveju pasidomėsiu detaliau, viena iš didžiausių problemų yra kainos klausimas. Oro linijų ir kabelių kaina skiriasi maždaug dešimt kartų. Dėl jūsų atvejo tikrai pasidomėsiu, kokia ten yra situacija, ar ten pagrįsta pagal tuos planus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi L. Talmontas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamam aplinkos ministrui. Cituoju vakar dienos „Lietuvos ryto“ straipsnį, jūsų nuomonę apie Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, citata: „Kol kas dar nesame pasirengę struktūrinei aplinkos apsaugos kontrolės sistemos pertvarkai. Viskas šiek tiek stringa, bet netrukus planuojame parengti planus, juos pristatysime valdančiajai koalicijai. Kai bus aiški visa struktūra, bus matyti, ar ši tarnyba liks, ar ne. Šiandien ši tarnyba nėra veikli, bet aš dar nesu apsisprendęs, ar ją naikinti, ar palikti. Lauksiu pasiūlymų dėl visos struktūros.“
Nepaisant to, prieš dvi savaites jūsų viceministras M. Gudas Seimui pateikė įstatymo projektą. Seimas turėjo sveiko proto – tik 7 žmonės balsavo už ministro, tuo pačiu ir jūsų siūlymą, ir atmetė. Kuo jūs laikote Seimą, kas ten vyksta jūsų ministerijoje, kad jūs dar neapsisprendėte, dar valdančiojoje koalicijoje nieko nenusprendėte, o Seimui teikiate įstatymo projektą, ar jūs prisiimate atsakomybę už savo ministerijos veiklą?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Taip, prisiimu atsakomybę už savo ministerijos veiklą. Noriu paaiškinti ir dar kartą pasakyti dėl to įstatymo, kuris nebuvo priimtas svarstyti – dėl aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų perkėlimo. Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų yra ne vienas VAAT’as, yra ir Geologijos tarnyba, ir Generalinė miškų urėdija, ir Saugomų teritorijų. Šitas įstatymas apima visas Aplinkos ministerijai pavaldžias institucijas. Šiuo atveju tiesiogiai sieti su VAAT’u nėra jokio pagrindo. VAAT’as yra viena iš institucijų, taip, ji buvo įsteigta ir Seimas nepritarė dėl suteikimo jai kontrolės funkcijų, tačiau nereiškia, kad ji nieko nedirba. Ji kontroliuoja 112 skambučius, ji kontroliuoja, ne kontroliuoja, o daro analitinį darbą dėl atliekų srautų valdymo, nes reikia centrinės veiklos. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad ta institucija nieko neveikia. Ji nevisavertiškai veikia dėl to, kad ji neturi kontrolės funkcijų, jų nesuteikė Seimas, bet jų nesuteikė ne jūsų, ne šios kadencijos Seimas, o prieš tai.
O visa kita, ką jūs pacitavote, yra taip, mes parengsime pertvarkos struktūrą, aptarsime valdančiojoje koalicijoje, aptarsime su Ministru Pirmininku ir pateiksime, pristatysime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L. Talmontas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, praeitą savaitę vyko Vidaus reikalų ministerijos mokymai. Aš nekomentuosiu, kas ten vyko, kaip įvyko, jūs viską gerai žinote. Aš galvoju, kad jūs aptarsite šitą reikalą, ar gerai buvo padaryta, ar blogai, bet man kyla toks klausimas. Vėl Šalčininkų rajono ir Vilnijos krašto žmonės buvo pažeminti. Prieš mėnesį VSD vadovas savo ataskaitoje pažymėjo, kad lenkų tautinė mažuma yra grėsmė Lietuvos valstybei, o dabar žiūrime, kad vidaus reikalų ministras su savo kariauna nuvažiavo bausti tuos gyventojus. Buvo išsakyta daug nuomonių, bet aš noriu išgirsti jūsų nuomonę, gerbiamas premjere, ar po tokių visokių kalbų, ar po tokių visokių dalykų gerbiamas ministras gali toliau eiti savo pareigas? Ačiū, gerbiamas premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai nemanau, kad lenkų tautinė mažuma yra grėsmė Lietuvos valstybei arba nacionaliniam saugumui. Tikrai prieš tas nelemtas pratybas aš pats buvau Šalčininkų rajone. Bendravau ir su tarybos nariais, ir su verslu, ir su švietimo įstaigomis.
Dėl pačių pratybų. Taip, jos buvo tokios, kokių Lietuvoje dar niekada nebuvo. Nežinojau nei aš, nežinojo nei policininkai, nežinojo nei pasieniečiai, ir tai buvo realios pratybos. Ne, atsiprašau, pavartosiu rusišką žodį „pakazucha“, kaip buvo daroma iš anksto žinant, kas puls, kas nugalės ir t. t. Taip, šitos pratybos buvo nestandartinės. Pirmas blynas, deja, būna pasvilęs.
Manau, kad didžiausias svilėsis yra ne dėl to, kad Šalčininkuose buvo surengta. Tikrai nieko bendro neturi su tautine mažuma, tai galėjo būti Vilkaviškyje, tai galėjo būti kur nors Kybartuose ar panašiai. Tačiau tos frazės, panaudotos legendos, kaip ministras mane informavo, kad net nebuvo legendoje tokių parašyta, tai yra pareigūnų improvizacija, kuri negali būti, įvardinant tokį darinį, panaudojant realų pavadinimą, vieną iš rajonų, manau, kad tikrai yra nesusipratimas ir įžeidimas. Bet vidaus reikalų ministras atsiprašė gyventojų. Aš galiu tą patį pakartoti, kad jokios potekstės nebuvo, ir tikrai nemanau, kad dėl to, jog norint mums įsitikinti, kaip sugeba mūsų tarnybos realiai reaguoti, ministras negalėtų eiti pareigų. Tikrai taip nemanau.
E. MISIŪNAS. Jeigu galima, aš dar papildyčiau. Tikrai buvo daug pasakyta ir įvertintos tos pratybos. Dabar po savaitės bus padarytos išvados. Kitą savaitę planuojame vizitą į Šalčininkų rajono savivaldybę pasikalbėti su tarybos nariais, susitiksime su policijos komisariato darbuotojais. Tikrai dar kartą sakau, jau šimtąjį kartą, scenarijuje nei tokio teksto nebuvo, nei kai kurių veiksmų nebuvo. Pareigūnai pernelyg įsijautė į blogiukų vaidmenį. Negalvojome, kad taip gali atsitikti. O Šalčininkai pasirinkti tiktai dėl strateginės vietos. Čia nieko bendro neturi su tautinėmis mažumomis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš turėčiau klausimą kolegai premjerui. Premjere, iš tikrųjų šiandien pasigirdo tokia informacija dėl Darbo kodekso, apskritai to socialinio modelio. Jūsų manymu, kada Vyriausybė… aš tikrai norėčiau, kad kuo greičiau – gal kitą ketvirtadienį būtų galima tą visą socialinį modelį atnešti ir jį greičiau priimti? Tai būtų, ko gero, sveikintinas dalykas, nes, kai buvote ministras, kažkada deleguotas mūsų, jūs tą mintį irgi palaikėte, ir dabar, kiek aš supratau. Aš labai džiaugiuosi, kad tęsiate tuos darbus, kuriuos mes kažkada pradėjome.
Bet mane neramina vienas dalykas. Šiandien pasirodė tokia dviprasmiška informacija iš mano kolegų, jie sako, kad iš tikrųjų reikia daryti kažkokią trišalę sutartį dėl atlyginimų, panašiai. Dabar laksto po Seimą, laksto pas kai kuriuos frakcijos narius ir bando suburti tokį antibloką prieš jūsų tą siūlymą. Ar nebus taip, kad jūsų valstiečių ir žaliųjų taikdarių kažkokia sudaryta komisija, pseudo-, kiek mes girdėjome iš spaudos, išlaužys jums rankas ir jūs savo idėjų ir minčių dėl Darbo kodekso atsisakysite, ta taikdarių komisija nugalės?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl rankų laužymo. Mane užgrūdino buvimas jūsų partijos deleguotu vidaus reikalų ministru. Taigi tikrai neis išlaužyti rankų. (…) tikrai aš laikotarpiu džiaugiuosi.
Dėl Darbo kodekso. Vyriausybė vakar posėdyje pritarė visam įstatymų paketui. Dabar jis atsidurs… Seime. Norėjau sakyti teisme. Atsiprašau, Seime. Dabar ne tik aš už, yra už ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija. Šiandien koalicinėje taryboje buvo diskutuota ir su partneriais, ir irgi priimtas bendras sprendimas. Mano vienareikšmiška pozicija – liepos 1 dieną tai, kas suderėta, tai yra tikrai vienas iš, matyt, aukščiausių demokratijos išraiškos atributų. Trišalė taryba pati suderėjo ir mūsų garbės reikalas tas suderėtas pozicijas perkelti į teisę.
Dėl papildomų susitarimų. Aš manau, kad vis dėlto versle turbūt pagrindinis susitarimas yra duotas žodis. Tos argumentacijos, kurios mes norėjome, išlaikant balansą tarp darbdavio intereso ir darbuotojams atstovaujančio intereso, jis yra. Galbūt nėra tobulas, nes tikrai nei viena, nei kita pusė nelaimėjo šiuo atveju, bet jis yra. Šitą balansą mes turime išlaikyti. Papildomas raštiškas susitarimas, pasiūlymas, kad būtų prisijungta ir keliami atlyginimai. Mes visi puikiai suprantame, kad administraciniais įgaliojimais tokio sprendimo mes neišgausime, bet kokia gali būti pati forma, ar tai žodinis, ar tai raštiškas ketinimas, noras, aš nematau, kad tai būtų perteklinis, bet tai negali būti sąlyga įsigalioti įstatymui ar ne, nes to nebuvo derybose. To nebuvo nuspręsta ir tai dabar yra tik noras sujungti tą partnerystę, galbūt pakelti į kitą lygmenį dėl įsipareigojimų, kurie gali būti ir žodžiu pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Butkevičius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tuo pačiu klausimu. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro, šiek tiek reaguodamas į kolegos bandymus surasti čia kokį nors konfliktą dirbtinai, nes jo tikrai nėra. Jeigu žiniasklaidoje yra sutirštintas tas hipotetinis pasakymas, kas gali būti, jeigu niekas geranoriškai nesitars ir toliau nevykdys socialinio dialogo, tai hipotetiškai viskas įmanoma ir dėl balsavimo. Taip, aš pripažįstu, yra absoliutus Trišalės tarybos šito sprendimo ir Vyriausybės pozicijos palaikymas iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.
Mano klausimas toks: ar ministerija yra pasirengusi tarpininkauti ir būti tuo arbitru, mediatoriumi, tuo sekretoriatu, jeigu norite, sektorinių susitarimų, kurie galėtų pradėti atsirasti nuo pat liepos 1 dienos?
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Taip, kadangi mūsų ministerija yra ir darbo, ir socialinės apsaugos, esame už tai, kad darbo sąlygos, darbo santykiai būtų kiek galima aukštesnės kokybės. Derybinis susitarimas yra vienas iš būdų. Kaip esu ne kartą minėjęs, ministerija atnaujino kolektyvines derybas jau ir su socialinės apsaugos sistemoje dirbančių darbuotojų profesinėmis sąjungomis, tai šitas derybas skatinsime ir visuose sektoriuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Praeitą kadenciją Vyriausybė tris kartus buvo priėmusi sprendimus skirti iš viršplaninių pajamų, gautų Privalomojo sveikatos draudimo fonde, atlyginimų didinimui gydytojams ir slaugytojams, bet niekur nėra įstatymiškai reglamentuota, kad tos lėšos turėtų kaip tik ir būti skirtos atlyginimams padidinti. Kai kurių ligoninių vadovai nedidino atlyginimų tiek, kiek buvo numatyta Vyriausybės posėdžio metu. Kai kurie ligoninių vadovai netgi tas gautas papildomas lėšas panaudojo įsiskolinimams dengti. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų… Arba kokia yra jūsų nuomonė, ar nereikėtų įstatymiškai sutvarkyti taip, kad iš darbo užmokesčio fondo skiriamų lėšų nebūtų galima panaudoti kitoms sritims?
Kitas klausimas. Ar jūs artimiausiu metu planuojate vėl didinti gydytojams ir slaugytojams atlyginimus, nes, kiek matome (tikriausiai finansų ministras gali pasakyti), viršplaninių pajamų Privalomojo sveikatos draudimo fonde tikriausiai šiais metais bus?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia gal dėl to, ar tai privalo būti numatyta įstatyme. Nebūtinai, matyt, įstatyme. Yra ir kitų mechanizmų, kaip galima užtikrinti, ir mes tuos mechanizmus tikrai analizuojame ir svarstome, koks čia būtų geriausias pasirinkimas.
Dėl medikų algų. Kaip tik dabar ir vyksta skaičiavimai. Tikrai toks planas yra, tik kol kas negalime pasakyti, kiek, kokiu konkrečiai procentu, bet tikrai dabar yra atliekami skaičiavimai. Aš manau, artimiausiu metu jus ta informacija pasieks.
O tuos faktus, kuriuos jūs minite, kad tikrai buvo kai kuriose įstaigose panaudota ne tam, kam reikia, tikrai žinome ir turime visą analizę, kuriose įstaigose tai buvo padaryta, kai kurios netgi didino daugiau, negu buvo skirta lėšų, kai kurios netgi ir sumažino. Tai ieškome mechanizmų, kaip užtikrinti, kad tikrai neatsitiktų kitą kartą vėl taip, kad pinigai būtų panaudoti ne atlyginimams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Pupinis, ruošiasi K. Glaveckas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimą norėčiau užduoti švietimo ministrei. Iš tiesų sritis reikalauja daug reformų ir apie tai daug yra kalbama, aptariamos įvairios sritys – ir aukštojo, ir bendrojo lavinimo, tačiau pastaruoju metu smarkiai pradėta diskutuoti apie bendrojo lavinimo mokyklų mokslo metų ilginimą. Ko gero, yra daug argumentų prieš ir daug už. Vienas iš pagrindinių nuogąstavimų, kad iš tiesų to pailginimo metu neefektyviai bus išnaudojamos tos valandos, kad paprasčiausiai tai bus buvimas klasėse arba kokie nors užsiėmimai, kurie didelės reikšmės neturės mokinių lygiui, vadinasi, žinių augimui.
Vakar kaip tik kalbėjome komitete, kad vien etatinio apmokėjimo įvedimas gali valstybei kainuoti 60 mln. eurų. Tai norėtųsi sužinoti, kiekgi galėtų kainuoti efektyviai organizuojamas papildomas mokymas, ar tai buvusių valandų sąskaita, ar tai naujų kokių nors valandų. Vakar kaip tik svarstant Sporto įstatymą teko sužinoti, kad netgi fizinio lavinimo valandų rengiamasi mažinti. Tai galbūt galima būtų išspręsti bent jau šią problemą, tarkime, kad fizinio pamokų būtų daugiau, nes, kaip žinome, netgi kariuomenė skundžiasi, kad iš tikrųjų šauktinių gretose nesuranda reikiamo lygio fizinio pasirengimo žmonių. Tai norėčiau tokius du klausimus, kiek reikės pinigų papildomai tam, ar efektyviai išnaudojama, ir dėl fizinio pamokų.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena. Ačiū už klausimą, tiksliau, tris pateiktus klausimus. Šiandien kaip tik vyko konferencija, diskutavome su moksleiviais ir mokytojais, kaip efektyviai išnaudoti papildomą laiką pratęsiant mokslo metus. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, dar dabar dirba darbo grupės, kad vien emociniam saugumui užtikrinti, kas yra labai svarbu šiandieninei mokyklai, ir nuo rugsėjo 1 dienos prasideda kompleksinės programos, reikia 40 valandų norint tai įdiegti. Yra daug kitų būdų, yra praktinių veiklų labai didelis trūkumas.
Jeigu kalbėtume apie sporto pamokas, tai vėlgi čia yra didelė kalba apie kiekybę ir apie kokybę. Lygiai taip pat diskutavome su kolegomis vakar Seime apie etnokultūros svarbą bendrajam ugdymui, apie sveikos gyvensenos svarbą bendrajam ugdymui, todėl turėtume orientuotis į integruotą modelį, o ne vien įtraukti papildomas pamokas ir dar išplėsti ugdymo planą.
Jeigu atsakyčiau, ar tai reikalauja papildomų lėšų, tai noriu pasakyti, kad mokyklos birželio mėnesį dirba, mokytojai taip pat birželio mėnesį dirba. Ugdymo planas, kuris yra parengtas, yra parengtas 39 mokymosi savaitėms, mes jį bandome Lietuvos mokyklose išdėstyti per 34 savaites. Tai nėra tas iššūkis, kuris reikalauja papildomo finansavimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi Z. Jedinskis.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas ūkio ministrui. Gerbiamas ministre, sakykite, jūs dabar sėdite ant dviejų kėdžių – Seimo nario ir ministro kėdės, kiek žinau, artimiausią savaitgalį, matyt, atsisėsite ir ant trečios kėdės, kitaip sakant, bandysite sėdėti ant trijų kėdžių. Ar jūs neplanuojate nuo vienos kėdės nulipti, nes tiesiog ant trijų nepatogu sėdėti, galima tiesiog nukristi kurioje nors vietoje? Pirmas klausimas.
O antras klausimas. Kaip žinote, Vyriausybės programoje yra numatyta, kad Ūkio ministerija ir Energetikos ministerija iš tikro turėtų grįžti atgal, susijungti. Kitaip tariant, į Energetikos ir Ūkio ministerijų, vaizdžiai tariant, duris nepasibels liūdesys, bet giltinė, sakydama, kad ateikite atgal abudu į vieną krūvą. Tai kokia jūsų nuomonė, ministre, dėl visų šitų ministerijų sujungimo, nes akivaizdu, Lietuvai yra per didelė prabanga turėti tokias dvi ministerijas? Ačiū.
M. SINKEVIČIUS. Labai ačiū gerbiamam Seimo nariui. Iš tikrųjų tai tiktai patikslinsiu: kol kas sėdžiu ant vienos kėdės, ministro, dar nesu Seimo narys ir turbūt greitai dar juo ir netapsiu. Gali atsitikti taip, kad rinkimai susiklostys teigiamai ir tapsiu partijos vadovu, bet tas bus aišku tik šeštadienį. Tikiu, kad su tom dviem kėdėm kaip nors susitvarkysiu. Na, jeigu nesusitvarkysiu, matyt, vieną reiks atlaisvinti.
O dabar apie Energetikos ir Ūkio ministerijas. Taip, rinkimų pažadai vyko. Taip, matyt, Ūkio ministerija jaustųsi stipriau galbūt inkorporuodama Energetikos ministeriją. Čia sunku pasakyti, kaip tai galėtų vykti, bet, matyt, premjeras čia turėtų žodį, nebūtinai gal vadintis piršliu, bet Seimo nariai, matyt, pasakys, ar tas sprendimas yra būtinas. Aš žinau, kad Seimo narių iniciatyva yra ir užregistruotas toks siūlymas Seime. Tai Seimo narių valia, aš, žinote, visą laiką būsiu už, kas stiprina Ūkio ministerijos galias, tikrai nepalaikyčiau, kas silpnina. Seimo narių valia man priimtina bus tokia, kokia jinai bus.
Aišku, reikia suprasti ir kitą dalyką. Įgyvendinant energetikos projektus, matyt, atstovaujant valstybei įvairiose institucijose, energetikos sektoriui, aš manau, kad tikrai reikia ir to ministro statuso. Kol kas mes tikrai Vyriausybėje manome, kad tos dvi ministerijos turi darbo ir tas susiliejimas galbūt galimas, svarstytinas, bet galbūt ne tokioje artimoje ateityje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Z. Jedinskis, ruošiasi A. Dumbrava.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas yra skirtas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, į mano klausimą, kodėl poliklinikose darbo metu be eilės suteikiamos mokamos medicinos paslaugos sąskaita tų piliečių, kurie už tokias paslaugas negali sumokėti ir privalo laukti priėmimo, jūs atsakėte, kad trūksta gydytojų, neva dėl mažų atlyginimų jie privalo papildomai uždarbiauti arba išvis emigruoja iš Lietuvos. Vienu žodžiu, kad yra nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas. Mano šiandien klausimas yra labai konkretus: kiek procentų nuo BVP reikia skirti sveikatos apsaugai, kad nebeliktų anksčiau išvardintų problemų? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Lietuva yra toli nuo tų mūsų svajonių šalių, į kurias mes lygiuojamės arba norėtume būti. Manau, kad artimiausiu metu mes negalime net svajoti, žiūrėdami į valstybės finansinį tvarumą, kad sugebėsime skirti tiek procentų nuo BVP, kiek skiria labai išsivysčiusios šalys. Bet turime suprasti, kad eilės egzistuoja visose valstybėse. Ir kas dar yra ten taikoma, tai egzistuoja sistemos, kur žmonės gali papildomai, sakykime, kaupti lėšas ir draustis papildomu savanorišku sveikatos draudimu, kur papildomas mokamas paslaugas jie tada gali gauti sukaupę tuos pinigus ir neatimdami, kaip jūs sakote, laiko iš kitų pacientų. Tai, ką valstybė galėtų, arba ko aš, kaip sveikatos ministras, norėčiau, kad padarytų, jeigu būtų galimybė, kad bent jau sąžiningai sumokėtų už savo draudžiamus asmenis, nes mes turime didelį iš tikrųjų nepriteklių, manau, jau vien tai labai palengvintų situaciją. Tai nėra labai dideli pinigai. Nereikia ten kalbėti apie procentus nuo bendrojo vidaus produkto, bent jau užtaisyti tą skylę, kuri yra daugiau kaip 100 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Kamblevičius, kadangi nėra A. Dumbravos, ruošiasi R. Martinėlis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Klausimas būtų susisiekimo ministrui. Iš tikrųjų visa žiniasklaida deklaruoja, kad šiemet bus rekordinis kilometražas žvyruotų kelių asfaltuota, t. y. apie 600 kilometrų. Ar iš tikrųjų šie skaičiai bus įvykdyti, nes noriu, kad jūs arba paneigtumėte, arba iš tikrųjų, kad žinotume, ko laukia kaimo žmonės.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Taip, toks planas yra, tokia programa numatyta. Tikėsimės, kad taip ir įvyks.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis, ruošiasi A. Vinkus.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus aplinkos ministrui. Noriu paklausti dėl miškų reformos. Kadangi projekte sakoma, kad bus kuriama valstybinė įmonė, o balandžio 4 dieną Seime vyko projekto pateikimas, kad tai galėtų būti akcinė bendrovė „Lietuvos valstybiniai miškai“, po to dar yra rengiamos versijos dėl valstybinių įmonių asociacijos „Lietuvos valstybiniai miškai“, akcinės bendrovės, tai kapitalą gali turėti ir privatūs nacionaliniai, ir užsienio asmenys? Kokia jūsų nuomonė šiuo požiūriu?
K. NAVICKAS. Mūsų nuomonė yra tokia, kokia yra Vyriausybės teiktame projekte. Jinai nesikeičia – valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, kai jūs praeitą kartą, pirmadienį, atsiskaitydamas už 2016 metų Vyriausybės darbą labai diplomatiškai, taktiškai pagerbėte ir buvusios Vyriausybės darbus ir iš kai kurių darbų, jaučiama, palaikote tęstinumo politiką, aš esu paprašytas Šventosios žmonių drįsti jūsų paklausti tokio klausimo. Kadangi yra 2017 metų programoje ir kadangi jūs pasakėte, kad tai yra programa ne vienos partijos, valstiečių koalicinės Vyriausybės, tai kaip koalicinės Vyriausybės simpatikas drįstu mandagiai paklausti. Žuvininkystės sektoriaus pertvarkos 105.3 punkte parašyta: „Žemės ūkio ministerija imsis visų realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį, žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą efektyvų Šventosios uostą. Sieksime, kad Šventosios jūrų uostas kuo greičiau pradėtų veikti kaip juridinis asmuo, jo infrastruktūros kūrimui bei plėtrai būtų panaudojamos viešos ir privačios investicijos“ ir taip toliau. Žinodami jūsų dalykinį reiklumą mes pradėjome ruoštis ir gerbiamasis ponas Š. Vaitkus, žemės ūkio ministras buvome Šventojoje susitikę su žvejais, pono D. Kepenio ir kitų Seimo narių iniciatyva buvo Vilniaus ir Klaipėdos universitete susitikimai su žvejais. Kaip perimamumas, programos tęstinumas? Ponas R. Sinkevičius jau buvo pateikęs medžiagą ir Strateginiame anoje Vyriausybėje ir dabar mes dedam viltis į jus, kad gal būtų galima paspartinti impulsus Strateginiam komitetui svarstyti dėl žvejybos uosto ateities, kad būtų aiški mums vizija.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes pasiryžę vykdyti Vyriausybės programoje numatytas nuostatas. Mano toks ir atsakymas. Ir įvykdysime.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nors neturiu įgaliojimų, bet aš noriu paklausti mirusiųjų vardu, tiksliau, mirusiųjų artimųjų. Klausimas aplinkos ministrui. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos žmogaus palaikų laidojimo įstatymo nauja redakcija, tiksliau, 22 straipsnis, kuris numato prievolę vežantiems į užsienį laidojimo paslaugas vykdantiems subjektams turėti specialųjį leidimą palaikams išvežti. Aš turiu galvoje kremuoti ir taip toliau. Jūs puikiai žinote, kad yra problemų šioje srityje ir su kriminogenine situacija, ir pats faktas, kad palaikai yra vežami be jokios apskaitos ir be to leidimo, na, turbūt yra skandalingas faktas, kuris nedelsiant turi būti pašalintas. Įstatymas numato, kad arba Vyriausybė, arba Vyriausybės įgaliota institucija numato tvarką, kaip tas turi būti išduodama. Šiandien yra balandžio 21 diena, nuo sausio 1 dienos praėjo pakankamai laiko ir jūs puikiai žinote, kad šita problema yra iš tikrųjų opi. Ką jūs planuojate daryti, kad ji nedelsiant būtų pašalinta? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Mes kaip tik buvome susitikę, jeigu neklystu, pirmadienį su Pramonininkų konfederacijos atstovais, konkrečiai su pramonininkais, kurie vykdo palaikų kremavimą. Sutarėme artimiausiu metu suderinti tas pozicijas, ta prasme, tuos saugiklius, kur jie mato nuogąstavimus dėl palaikų gabenimo. Įvesime, ten tiesiog buvo… (Balsai salėje) Bus, bus nutarimas. Tai ir sakau, tiesiog artimiausiu metu bus nutarimas. Ta situacija buvo tokia užmesta, tiesą pasakius, ir iki manęs ji atėjo visai neseniai.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Imbrasas.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau klausimą adresuoti gerbiamajam ūkio ministrui, kuris pagal savo sritį atsakingas už verslo sąlygas. Viena vertus, norėčiau ir politinį klausimą užduoti. Šiandien buvo spaudos konferencija, kurioje akivaizdžiai išsiskyrė valstiečių nuomonė dėl Darbo kodekso, nepaisant to, kad premjeras S. Skvernelis pasakė: „Darbo kodeksą patvirtinsime su socialdemokratais arba be socialdemokratų.“ Šiandien net jo partijos nariai, ne šiaip eiliniai, o Ekonomikos komiteto pirmininkas pasakė, kad nebalsuos už esamą socialinio modelio sprendimą, jeigu nebus papildomų sąlygų jį įgyvendinant. Gerbiamasis Mindaugai, kadangi jūs pretenduojate į Socialdemokratų partijos pirmininkus ir, tikėtina, kitą savaitę jau būsite arba nebūsite, nuo jūsų iš esmės priklausys, kaip koalicijos partnerio, laikysenos, ar palaikys socialdemokratai Darbo kodeksą ir jo esamą formuluotę, ar ne. Priminsiu, kad dėl šito sprendimo iš esmės profsąjungos prieštarauja. Pagal Laisvosios rinkos instituto vertinimą, iš esmės iš 33 rodiklių „Doing Business“ tik trys rodikliai pagerės tarptautiniame kodekse. Norėčiau jūsų tokios įžvalgos. Ar mums reikia tikėtis, kad jūsų vadovaujami socialdemokratai pritars esamai redakcijai, ar ne? Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš prieš tai atsakysiu dar. Aš nesakiau, kad mes priimsime kodeksą be socialdemokratų, aš sakiau, kad mes priimsime kodeksą su socialdemokratais, ir tikiuosi, kad šioje salėje bus dar daugiau Seimo narių, kurie šitą įstatymą palaikys ir priims.
M. SINKEVIČIUS. Ačiū Seimo nariui. Iš tikrųjų ir šiandien mes, Vyriausybė, buvome susitikę su LPK, Pramonininkų konfederacija. Tikrai vienas iš tų keliamų klausimų, kuriuo patikino ir šiandien ką tik prieš mane kalbėjęs premjeras, kad socialdemokratai yra nusiteikę priimti sprendimą. Jūs turbūt puikiai žinote, kad 19 pozicijų yra sutartos ir parašai padėti, ir visos šalys, gal ir nelaimingos liko po to, ne iki galo laimingos, bet jos padėjo savo parašus, patikindamos, kad sutarimas yra. Dabar Seime kvestionuoti sutarimą ir vėl bandyti kaip nors kalbėtis iš naujo nuo pradžių, tai tada klausimas – matyt, kvestionuotinas Trišalės tarybos veikimas. Kam tada kalbėtis Trišalėje taryboje darbdaviams, profsąjungai ir valdžiai, jeigu viskas ateina į parlamentą ir vėl tada viskas: trukt už vadžių – vėl ir pradžių. Politinis nusiteikimas tą, kas sutarta, palaikyti yra. Kiek žinau, Socialdemokratų frakcija yra būtent taip nusiteikusi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi A. Gaidžiūnas. Gal galime per šoninį mikrofoną?
J. IMBRASAS (TTF). Gerai. Gerbiamasis premjere, per praeitą kadenciją renovuota 2300 senų daugiabučių. Prieš tai per septynerius metus nuo 2005 metų iki 2012 metų – tik penktadalis, 480. Šiais metais iki vasario mėnesio buvo priimamos paraiškos. Gauta 400 paraiškų. Iki balandžio mėnesio turėjo būti įvertinimas. Tačiau dar nė viena sutartis nepasirašyta. Labai stipriai vėluojama. Kaip bandysime pasivyti atsilikimą ir neatsilikti nuo to grafiko, kuris buvo užduotas anos Vyriausybės metu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Yra numatytos finansinės lėšos ir mechanizmai, kurių trūko pradėti sėkmingai tęstinei programai vykdyti. Nusiteikimas niekur nedingsta, mes esame užsibrėžę kas metus po 500 daugiabučių atlikti kompleksinę renovaciją.
K. NAVICKAS. Gal papildysiu. Tiesiog į Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą gyvenamųjų namų renovavimas yra įtrauktas ir bus visos Vyriausybės prioritetinis darbas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Gaidžiūnas. Ruošiasi J. Olekas.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Nors mano kolega iš dešinės Vytautas klausė dėl kelių, bet norėčiau paklausti, kaip bus su vietinės reikšmės kelių finansavimu, nes, palyginti su praėjusiais metais, labai ryškiai sumažėjęs finansavimas. Kiek man yra žinoma, Radviliškio savivaldybė jau gavo beveik 60 tūkst. eurų mažiau. Ar tai susiję su PVM lengvata, kurią mes pratęsėme, ar dar kokios kitos priežastys yra? Turiu omeny, dėl kelių remonto.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs matėte programą, programoje kaip tik padidėjo, palyginti su praėjusiais metais, 10 %. O kiek kuriai savivaldybei skirsto po skaičiuojamųjų sumų, viskas priklauso nuo formulės. Galbūt buvo baigti kokie nors dideli projektai, kuriems buvo anksčiau duotos sumos. Sunku pasakyti, aš dabar neatsimenu absoliučiai visų savivaldybių. Bet pati suma yra didesnė, šiais metais mes skyrėme keliams daugiau lėšų.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi I. Šimonytė.
J. OLEKAS (LSDPF). Pratęsiu ankstesnį klausimą kolegai susisiekimo ministrui. Savivaldybės reiškia tokius nuogąstavimus, kad iki dabar, iki balandžio mėnesio vidurio, dar jų nepasiekė tos lėšos, tai galbūt labai vėluos tų projektų įgyvendinimas, galbūt galima pažiūrėti.
Mano klausimas finansų ir socialinės apsaugos ministrams. Gal čia reikia žmonėms šiek tiek kokios papildomos informacijos, nes susitikus su rinkėjais buvo nuogąstauta, kad buvo pasakyta dėl pensijų apmokestinimo. Ar bus apmokestinta, ar bus ta suma padidinta pensija, ar kaip nors kitaip tą dalyką spręsite, nes tas garsas nuėjo labai toli. Reikia labai garsaus ir labai aiškaus atsakymo, kad būtų labai aišku, nes, matyt, ta informacija tebesklando.
L. KUKURAITIS. Gal aš, kadangi velykinė antis prasidėjo nuo mano pokalbio su žurnalistu apie pensijų apmokestinimą. Tikrai šiuo metu tai nėra svarstoma. Kaip ir daugelį klausimų, kurie ateina į ministeriją, svarbių klausimų, mes ministerijos viduje svarstome, netgi ir tuos, dėl kurių neteikiami pasiūlymai, tai buvo vienas iš tų, ką aš pasakiau žurnalistui, ir paskui buvo taip išgarsinta, kad bus apmokestinamos arba bus siūloma. Artimiausiu metu tikrai ne, reikia nuraminti. Pensijos šiuo metu yra mažos, per mažos, kaip tik reikia jas didinti ir ieškoti būdų, kaip tą perkamąją pensininkų galią didinti. Tiek.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Vyriausybė neplanavo, neplanuoja ir neplanuos pensijų apmokestinimo. Taškas.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas ūkio ministrui, bet būtų malonu, jeigu Ministras Pirmininkas taip pat girdėtų, nes tai susiję šiek tiek su Vyriausybės darbu.
Visi atsimenate tas pikantiškas istorijas apie paramos skirstymą kai kuriose valstybės valdomose akcinėse bendrovėse. Seime yra įregistruotas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, įregistruotas praėjusių metų gruodžio mėnesį, ir nuo to laiko Seimas laukia Vyriausybės išvados dėl to projekto, kad galėtų projektą toliau svarstyti. Šeši komitetai ir komisijos ir pagrindinis komitetas negali svarstyti įstatymo projekto, nors tuoj prasidės pelno skirstymo periodas už 2016 metus. Aš turiu tokius du klausimus apie tą patį. Pirmas klausimas, kada sulauksime Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto ir kaip Vyriausybė užtikrins, kad šiais metais skirstydamos pelną valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės laikytųsi skaidrių ir atsakingų principų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš gal į antrą klausimą. Mes matome modelį, kuris šiandien egzistuoja vienoje ar ne vien tik vienoje iš valstybės įmonių, kalbant apie „Lietuvos energiją“. Manau, kad tai yra labai aiškus, skaidrus projektinis vertinimas, suteikiantis teisę pretenduoti į paramą pagal paramos prašytojo pateikto projekto kokybę, tikslus. Ir kol įstatyme tai yra leidžiama, tokiais principais, net neabejoju, kad tai būtų užtikrinta ir kitoje, vienoje iš didžiausių mūsų valstybės įmonių, kur pokyčiai yra įvykę, kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“ ir kitas valstybės įmones, kurios turi tokią galimybę. Jūs puikiai žinote, kad dauguma jų neturi ką skirstyti.
Dabar dėl Vyriausybės išvados ministras, tikiuosi, atsakys.
M. SINKEVIČIUS. Tikrai nežinau naujausios informacijos, kokia išvados rengimo stadija yra dabar, ar jau baigiama išvada. Bet aš noriu patikinti, kad dėsiu visas pastangas, kad iki skirstymo tai būtų pateikta.
Ir papildydamas premjerą noriu pasakyti, manau, kad bendrai Vyriausybė galvoja, pradedant nuo kertinio klausimo, ar vis dėlto turime turėti tą praktiką, kad parama yra skiriama. Jeigu turime, tada turime, matyt, turėti bendrą kokią nors tvarką, kaip tai daroma, koks procentinis dydis yra paskirstomas, kam? Ar yra metiniai prioritetai, susiję su šimtmečiu ar dar su kuo nors? Apie tai mes tikrai galvojame. Ūkio ministerija nori, apžvelgusi ir „Lietuvos energijos“ praktikas, ir kitas, galbūt taisytinas praktikas, paruošti bendras gaires. Tikiuosi, kad Vyriausybė ras politinį sutarimą tai priimti. Ar išsiplėčiau, ar pakartojau? Jeigu pakartojau, tai atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi S. Tumėnas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą galimybę toliau paspausti į kampą sveikatos apsaugos ministrą. Gerbiamasis ministre, teko patirti, kad elektroninio recepto sistema neveikia, o kainavo milijonus jūsų įsigyta programinė įranga, kurios atnaujinimas kainuos vėlgi milžiniškus pinigus, tos esamos. Ką darome? Kaip bus? Kada būsime modernūs? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia ne mūsų įsigyta ta sistema, aš ją radau tokią, kokią radau. Dabar jūs turbūt žinote, kad mes esame labai ambicingą tikslą iškėlę visoms gydymo įstaigoms, tai yra 2018 metai, sausio mėnuo. Ir ministerija daro viską, važiuoja ir į gydymo įstaigas, nes elektroninio recepto sistemos yra kelios, ne viena. Žiūrime, kurias yra įmanoma pataisyti, kurias teks pakeisti įstaigose, ir tikrai tos kartelės nenuleidžiame. Darysime viską, kad sausio mėnesį elektroninis receptas visur tikrai veiktų.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Popovienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Švietimo ministrei. Gerbiamoji ministre, tikiuosi, kad jūs neišbraukėte iš Vyriausybės programos vieno svarbiausių, kertinių teiginių, kad Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo garantas ir pamatai yra švietimas. Deja, iš jūsų ministerijos sklinda tokios žinutės, kurios verčia tuo abejoti.
Universitetus pasiekė žinia, kad šiais metais nenumatoma skirti nė vieno valstybės finansuojamo krepšelio dalykų pedagogams rengti. Apskritai vakar per televiziją informuota, kad visai Lietuvai bus skirta tik 140 krepšelių mokytojams rengti, pernai – 340. Ar jūs manote, kad mokytojams rengti nereikia universitetinio išsimokslinimo? Nes puikiai žinote, kad artėja momentas, kai Lietuvoje katastrofiškai trūks mokytojų, ir kiek tūkstančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Norėčiau argumentuotų atsakymų. Ar jūs už tai, kad jaunimas emigruotų, nes mokytojo profesijai rengiasi žmonės ne iš turtingųjų šeimų? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš nei noriu, nei galiu išbraukti žodžių iš Seimo patvirtintos Vyriausybės programos.
Vienas iš pagrindinių švietimo pertvarkos tikslų yra mokytojų rengimo sistemos pertvarka. Turime pripažinti, kad šitoje situacijoje šitoje srityje mes turime labai daug iššūkių. Ir vienu metu turime kartu rasti būdą, kaip pertvarkyti mokytojų rengimą ir to, kas neveikia, ir to, kas nepasiteisino, netęsti. Taip, tai yra laikinas sprendimas, kuris yra šiems metams. Yra padidintas finansavimas nuosekliuoju būdu rengiamiems mokytojams. Tai nėra visos situacijos išsprendimas, tai supranta ir aukštosios mokyklos. Esame daug apie tai kalbėję. Dviejų savaičių laikotarpiu pristatysime naują pedagogų rengimo koncepciją, kuri yra parengta su visa akademine bendruomene, su edukologais, su šios srities ekspertais.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš norėčiau papildyti ministrę. Turbūt nėra visiškai normalu, bijau dėl skaičių apsirikti, bet lyg ir prisimenu, kad iš dviejų šimtų keturiasdešimt kažkelių krepšelių dalykininkų yra rengiamas 181 fizinio mokytojas. Aš žinau, kad mums tikrai reikia sveikos gyvensenos propaguotojų, sportuojančių moksleivių, bet turbūt tai nėra normali proporcija.
Ir antra, dabar toks mados šauksmas ir į Seimą persikėlė. Jeigu tik kas nors ne taip arba ne pagal norus, tai yra grasinama emigruoti. Matyt, turėtume neskatinti savo kalbomis emigracijos. Aš žiūriu į kolegę Godą, mes turėsime suvaldyti situaciją mažindami emigracijos mastą, ir aš nemanau, kad kiekvienu atveju reiktų sakyti, jeigu ne taip, tai emigruoju. Būkime atsakingi.
PIRMININKAS. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas taip pat yra švietimo ministrei. Gerbiama ministre, šiandien mokyklose aiškinantis savižudybių, smurto ir kitų tragedijų priežastis vienareikšmiškai pripažįstama, kad iš tiesų labai trūksta mokyklose psichologų pagalbos. Ir jūs pati esate tai viename interviu patvirtinusi. Tikrai žinome, kad tas vienintelis etatas yra steigiamas mokyklose, kur yra nuo 300 iki 600 vaikų, ir daugiausia nukenčia mažos mokyklos, ypač kaimiškose vietovėse, kai viskas atsiremia į tos ugdymo įstaigos biudžetą. Jos turi kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą, kas iš tiesų kartais irgi sudaro sunkumų. Norėčiau paklausti, ar ministerijos lygmeniu nebus sprendžiami šie klausimai, kad būtų užtikrintos psichologo paslaugos? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Be jokios abejonės, šis iššūkis mokyklose yra ir ačiū už klausimą. Čia noriu padėkoti kolegoms iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai yra kompleksinė pagalba, kuri yra reikalinga vaikui ir šeimai. Vienas būdas yra turėti psichologus mokyklose, lygiai taip pat reikia ir socialinių darbuotojų mokyklose. Kitas būdas yra stiprinti ryšius su PPT tarnybomis. Kitas būdas yra steigti, kas yra įstatymu numatyta, tik dar ieškome kartu modelio, kaip tai galėtų veikti, koordinatorius, kurie galėtų padėti spręsti šiuos iššūkius. Švietimo sistema – be galo įvairi. Tą jūs ir minėjote. Viena pagalba yra galima mieste, kur viskas yra šalia, ir visai kito modelio reikia, kai kalbame apie mažas mokyklas regionuose. Tai tikrai labai svarbu. Ateina kompleksinės programos į mokyklas nuo rugsėjo 1 dienos ir šie iššūkiai tikrai bus sprendžiami.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti, ar būtų šios kadencijos planuose pagalvojimas apie sporto ministeriją arba kokią nors jungtinę ministeriją, kad sportas įgytų didesnę vertę? Kodėl aš taip klausiu? Vakar dalyvavome klausymuose dėl naujojo Sporto įstatymo. Iš tikrųjų mes susidūrėme su panašiu klausimu, nes ir LTOK vadovė D. Gudzinevičiūtė klausia, ar bus kada nors sportas pakeltas į truputį aukštesnį lygį. Labai nuvylė Švietimo ministerijos atstovo paaiškinimai dėl fizinio lavinimo pamokų nebuvimo, dėl infrastruktūros nykumo. Tiesiog buvo pasiteisinimai, o ne sakymas, ką mes darysime ar darome, ar darėme. Ar nėra planuose to statuso pakėlimo, kad tikrai labai kompetentingi žmonės, kurie dabar sporto srityje eina vadovaujamas pareigas, galėtų turėti didesnį svorį? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Yra planuose, bet tik ne ministerija. Norėjau patikslinti – nebus sporto ministerijos Lietuvoje, bet pakelti į kitą lygmenį – tikrai taip, yra planuose.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra premjerui ir iš dalies sveikatos apsaugos ministrui. Netrukus Seimo salėje svarstysime vadinamąjį Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo iš esmės siūloma uždrausti nėštumo nutraukimą, išskyrus du išimtinius atvejus. Kaip vertinate tokio draudimo įteisinimo Lietuvoje perspektyvą ir ar nevertėtų susikoncentruoti į lytinį švietimą, į kontracepcijos kompensavimo sistemos sukūrimą tokioms pažeidžiamų socialinių grupių atstovėms, kaip moterys, turinčios priklausomybių, nedirbančios, daugiavaikės mamos ir kitos? 2012 metų Visuotinėje periodinėje žmogaus teisių įgyvendinimo apžvalgoje Lietuva įsipareigojo gerinti kontracepcijos prieinamumą, tačiau per tą laiką situacija nesikeitė. Ta pati rekomendacija buvo pakartota ir prieš mėnesį vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Ar jūsų Vyriausybė ketina imtis priemonių, kad ši rekomendacija būtų įgyvendinta? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Į pirmą jūsų klausimą galiu atsakyti turbūt asmeniškai, nes Vyriausybė nesvarstė tokio klausimo, tai yra ankstesnės kadencijos Seimo įstatymo projektas, galbūt ir išvada buvo ankstesnės Vyriausybės, negaliu pasakyti. Jeigu mano asmeninės nuomonės klausiate, tai manau, kad ne, šis draudimas yra, manau, tikrai neadekvatus, ir aš palaikau tas pozicijas, ką jūs pasakėte. Kitu keliu einant reikia padaryti taip, kad nebūtų nei socialinių, nei emocinių, nei kitokių prielaidų imtis moterims daryti tokį žiaurų žingsnį. Įteisinę draudimą arba dar draudimą kriminalizavę, mes tikrai problemos neišspręsime, dėl to mūsų Vyriausybė (kas ir programoje numatyta) yra už kitus būdus, kaip išvengti ir neleisti žudyti negimusių kūdikių.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro. Rinkimų kampanijos metu dabartinė valdančioji partija buvo žadėjusi padidinti pensijas 40 eurų. Tačiau, kaip žinome, nueita tuo keliu – pensija turi bazinę dalį ir kintamąją, bazinė liko tokia, kokia buvo, didinta tik kintamoji. Dabar rinkėjai klausia, kodėl mano giminaitis gauna 32 eurais daugiau, o man padidino tik 16, ir įsivaizduoja, kad kaip ir to didinimo žadėto nebuvo. Ar jūsų planuose, jūsų ministerijos kokiuose nors projektuose, skaičiavimuose nėra numatoma kokių nors pokyčių, kad būtų pateisinta tų pensininkų, kurie tikėjo ir laukė, viltis gauti padidintą pensiją iki 40 eurų?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kadangi indeksuojamos pensijos, jūs pati paaiškinote sistemą, tikrai pensijos pakilo skirtingai. Vidurkis yra 20 eurų, ne 40. Tačiau tas išdėstymas yra ne nuo liepos 1 dienos, kaip buvo žadėta, kad nuo liepos bus 40 eurų, bet per visus metus 20 eurų. Turint galvoje, kad pusė pensininkų gauna mažiau negu skurdo riba, žinoma, turime ieškoti maksimalių būdų, kad tiems, kurie gauna mažiausias pensijas, kad jos būtų kiek galima aukščiau skurdo ribos. Tai yra planuose, bet, kaip suprantate, tokie labai ilgalaikiai planai. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Perduoda žodį A. Kubiliui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu klausimą užduoti premjerui. (Balsai salėje) Taip, ačiū, malonu. Premjere, aš tikrai matau jūsų susirūpinimą dėl politinės sistemos. Jūs griežtai ir teisingai, ir sąžiningai vertinate situaciją, visą istoriją, susijusią su Liberalų sąjūdžiu, kuri čia visiems yra skaudi, bet sakykite, kaip jūs vertinate tą situaciją, kad štai kovo mėnesį skaitau skelbimą. Akmenės, atrodo, viena iš vietovių, mokyklos mokiniai rašo tokį savo reportažą. „Baigiantis žiemai geriausi mokyklos mokiniai, kurie buvo nominuoti Mokinių asamblėjoje, kartu su tėveliais, globėjais ir mokytojais vyko į pažintinę ekskursiją po Naisius ir Kryžių kalną. Ekskursiją finansavo UAB Agrokoncernas, mecenatas R. Karbauskis.“ Dabar norėčiau dar vieną perskaityti, gal ir jūs dalyvausite. Štai ateinantį sekmadienį po šv. Mišių viename iš Žemaičių miestelių vyks vėlgi graži velykinė šventė „Skaniausia kiaušinienė“, margučiai ir t. t. Ir šventę remia UAB „Naisių vasara“.
Sakykite, ar jūs principingai įvertinsite šitą situaciją, vertindamas iš tikrųjų valdančiosios partijos politinę veiklą, tos veiklos finansavimą, tos veiklos reklamavimą ir t. t.?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nedėčiau to lygybės ženklo tarp projektų arba renginių, kurie finansuojami privačiomis lėšomis. (Balsai salėje) Jeigu jūs čia nematote jokio skirtumo, jeigu „MG Baltic“ ar kitas koks nors balticas pats organizuotų margučių, kiaušinių ar lašinių valgymo šventes, nematyčiau nieko blogo. (Balsai salėje) Aš dabar noriu atsakyti. Aš nematau, bent jau iš to skelbimo arba informacijos, kad atvykimas į Naisius yra kriminalinis nusikaltimas. Ar tai yra propaguojama partija, ar čia partija organizuoja? Galbūt reikėtų matyti labai aiškius skirtumus. Aš nematau čia jokios problemos, kas yra daroma, ir nematau kol kas iš to skelbimo, kad tai būtų susiję su partijos veikla.
PIRMININKAS. Dėkojame Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš suprantu, kad aš užklupau netikėtai. Aš tikrai raginu ir linkiu jums ramiai apgalvoti šitą situaciją ir rasti jėgų šitą situaciją įvertinti taip pat principingai. (Jeigu galima.) „Naisių vasara“ nėra koks nors koncernas, kuris pats savaime uždirba tokius didelius pinigus, kad gali visos Lietuvos vaikų šventes nemokamai remti arba organizuoti nemokamas keliones į tuos pačius Naisius. Tai jūs gal pagalvokite vis dėlto, su kuo yra siejama „Naisių vasara“ ir kaip ji yra finansuojama.
16.03 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(3) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(3). Teikėjas L. Kukuraitis. Komiteto išvadas perskaitys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys R. Juška. Ar yra? Yra.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, mūsų komiteto sprendimas – pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
Bet čia atsitiko truputėlį ne taip ir noriu informuoti.
Mūsų komitetas svarstė ir pritarė praėjusios kadencijos rugsėjo 8 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktai 91 straipsnio formuluotei, kad kadencijų skaičius yra neribojamas. Mes, visų partijų atstovai, komitete vienbalsiai pritarėme. Šiandien teikiamas įstatymo projektas yra be mūsų komiteto vertinimo, nes pagrindinis komitetas teikė balandžio 19 dienos įstatymo projektą, o mūsų komiteto nuomonės iš viso nėra.
Frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką, kad galėtume tuos netikslumus, nesutarimus, neapsižiūrėjimus ištaisyti, iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Yra siūlymas balsuoti dėl pertraukos, tai ir balsuojame. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas prieš, balsuojate kitaip.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymo projektas atidedamas iki kito posėdžio.
16.08 val.
Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3a klausimas – Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606(2). Komiteto išvadas pristato Aplinkos apsaugos komiteto narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas, svarstydamas Architektūros įstatymo projektą, pritarė vienbalsiai visiems pasiūlymams. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena. Norėčiau pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4606 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Svarstome pataisas. Pataisų nėra. Motyvai už ir prieš. Taip pat nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas prieš ar turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.11 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4607(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4608(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4607(2). Aplinkos apsaugos komiteto išvadas pristato S. Gentvilas. Gal galite pristatyti tada kartu ir Teritorijų planavimo?
S. GENTVILAS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas, svarstydamas Statybos įstatymo pakeitimus, pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Lygiai taip pat pasielgėme su Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimu: komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas pristato A. Strelčiūnas. Taip pat gal galite abidvi pristatyti?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė abu įstatymų projektus – Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir priėmė vienodus sprendimus: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Čia bendru sutarimu dėl vieno ir kito projekto.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Pataisų taip pat nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu?
Balsuojame. Kas palaikote Statybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia kartu balsuojame ir už Teritorijų. Abu kartu.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Abiem įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
16.14 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4472 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4472. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Remigijau!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties labai atsiprašau, kad greitai nesureagavau.
Mieli kolegos, tai yra dar praėjusios kadencijos Vyriausybės ir ministerijos pateiktas projektas. Kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, aš jį įregistravau, siekta mažinti ataskaitų teikimą, informacijos teikimą. Aš siūlau, kad jeigu apyvarta yra ne mažesnė, tiksliau, jos dydis yra ne mažesnis kaip 15 tūkst. eurų ir ne mažiau kaip 5 tūkst… nereikėtų papildomai teikti. Čia buvusios Vyriausybės projektas ar siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, pranešėjau, kad tęsiate pradėtus darbus. Aš dabar tiktai noriu pasakyti dėl to pasirinkimo. Anksčiau buvo numatyta, kad būtent dėl tokios sumos reikia teikti ataskaitą. Dabar išvis nebereikės?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, dėl didesnių sumų jie teiks, bet 5 ar 6 tūkst. yra per maža suma, kad turėtų teikti šitą dalyką. Tiesiog biurokratiškai mes apkrauname nereikalingu informacijos srautu arba teikiama informacija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, kaip suprantu, jūsų siūlomame įstatymo pakeitime jokių sumų apskritai nėra?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, jų dabar nėra, bet, kaip žinote, mokesčių administratorius jas pats jau nustato, iki kokios sumos gali teikti. Dabar įstatyme buvo numatytos tos minimalios sumos.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kitas dalykas yra, kad šitas įstatymas jau pradedamas dabar įgyvendinti, nes už 2016 metus jau dabar renkama ir teikiama informacija. Kaip tai paveiks prasidėjusius procesus? Ar nemanote, kad?.. Tiesą sakant, ir siūlau būtinai kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, kitaip mes čia sutrikdysime jos darbą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš dėl ko, žiūrėkite, matote, čia buvo įregistruotas tas. Kadangi finansų ministras šiandien atneša ir kadangi eina toks pats įstatymas, tai jį įtraukia, nes buvo įsigaliojimas 2016 m. spalio 1 d. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas bus pagrindinis, tokiu atveju įsigaliojimas turėtų būti 2018 m. sausio 1 d. Jis negali būti taikomas teikiant informaciją už 2016 metus, jokiais būdais negali. Jokiais būdais, pirmininke, negali būti. Tiesiog sakau, kad šiandieną yra ministro Mokesčių administravimo įstatymo paketas ir yra mano, kaip Seimo nario, prikabintas. Jūsų bus pagrindinis, labai gerai šitą informaciją žinote. Mokesčių inspekcijos ir Finansų ministerijos išvados tikrai reikėtų, nes jie iš tikrųjų tuo metu ir siūlė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu. Balsuojame.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 64, prieš – 2, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kad nebūtų abejonių dėl Vyriausybės išvados, frakcijos vardu prašau kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Gerai?
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti kreiptis dėl Vyriausybės išvados? Galima. Ačiū. Siūlomi komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis, papildomų nėra siūloma. Nematau. Galima sutarti bendru sutarimu. Siūloma svarstyti liepos 15 dieną. (Balsai salėje) Atsiprašau, birželio 15 dieną.
16.19 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4025 (pateikimas)
Gerai. Kitas darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4025. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Pateikimas. R. Žemaitaitis. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš nežinau, galiu ir už kolegą Virgį, nes iš tikrųjų mes šiandien šnekėjome, kad juos abudu reikėtų sujungti, nes tas pasiūlymas vėlgi buvo padarytas, kai buvau Ekonomikos komiteto pirmininku. Kainų ir energetikos komisija kreipėsi į mus, kad iš tokių įmonių kaip „Dalkia“ ir kitų panašių piktybiškų įmonių negaudavo informacijos. Slėpdavo, vilkindavo ir negalėdavo tinkamai nustatyti nei kainos, nei išlaidų, nei nieko. Kolega bičiulis Virgis irgi tai žinojo, nes labai gerai tą sistemą buvo perpratęs, ir buvo parengtas įstatymo projektas. Aš jį parengiau. Paskui, kai Virgis jau tapo Seimo nariu, šiek tiek patobulino ir irgi užregistravo. Aš nežinau, kaip čia… Aišku, praktikos nėra buvę… (Balsai salėje) Ne, ne. Kadangi aš dabar esu, tai… Nes mes su Virgiu buvome šnekėję, kad juos būtinai reikia sujungti. Tai net nežinau, kaip daryti dabar čia, pirmininke. (Balsai salėje)
Aš tada siūlau… Gerai, dar kartą pristatysiu. Aš siūlau dėl energetikos įmonių reguliavimo veiklos patikrinimo. Tai šiandien Kainų ir energetikos komisija, atlikdama kainų skaičiavimą ir nustatydama, kiek realiai kainos yra pagrįstos, šilumos tiekėjų, šilumos gamintojų turi užklausti visos esamos informacijos, kokios yra išlaidos ir kokios yra sudedamosios dalys. Kaip ir prieš tai sakiau, štai „Dalkia“, kuri iš tikrųjų 100 mln. nesugebėjo pagrįsti, tempė iki paskutinės dienos, kol buvo nutraukta su ja sutartis, ir rezultatas – jau po to konstatuota padaryta žala. Tai mes siūlome, kad komisija turėtų tokį įgaliojimą ir tokius įrankius šitą informaciją gauti, kad nebūtų teisės vėluoti arba vilkinti šitą patį procesą.
PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjui. Jūsų klausti nėra nė vieno užsirašiusio Seimo nario. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra užsirašiusių.
Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildoma – Energetikos komisija.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš dar kartą sakau, labai norėčiau, kad būtų sujungtas tas projektas su mano kolegos Virgio, nes jis šiek tiek vėliau patobulino. Bet jo nėra kaip pateikti, gal kaip pasiūlymus, kadangi tas pats yra, tai pasiūlymus pateikti.
PIRMININKAS. Tai jūs kaip nors susitarsite, manau. Daugiau papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Kitų pranešimų nematau.
16.23 val.
Seimo savaitės (2017-04-24–2017-04-28) – 2017 m. balandžio 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu Seimo Pirmininką pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kita savaitė, t. y. balandžio 24–28 dienos, yra dvi plenarinių posėdžių dienos, yra pateikta daug įstatymų. Pradėsime savaitę nuo Lobistinės veiklos įstatymo, toliau yra grąžinti Prezidentės Viešųjų pirkimų įstatymas, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos srityje, Civilinio kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymai, Paslaugų įstatymas, Valstybės savivaldos įmonių įstatymas ir dar daug kitų grąžintų svarstyti.
Toliau turime konvencijų ratifikavimą, turime Lietuvos Respublikos Vyriausybės daug teikiamų projektų, turime dėl Tado Kosciuškos 200 mirties metinių paminėjimo, daug įstatymų pataisų. Įdomesnis turbūt, ypač vienmandatininkams, tai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimas. Ir vėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiami įstatymai.
Programą visi galėjote matyti, susipažinti ir maloniai kviečiu ją įgyvendinti kitą savaitę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nori paklausti A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ne paklausti noriu, o pasiūlyti papildyti, turbūt galėsime, kitos savaitės darbų programą Buhalterinės apskaitos įstatymo projektu Nr. XIIIP-516. Jis yra susijęs su sąvoka „buhalterių profesionalų“, kaip jie būtų reglamentuojami, nustatoma egzaminų tvarka, sutvarkyti buhalterių profesionalų visą reglamentavimą, nes dabar kas…
V. PRANCKIETIS. Būtų pateikimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Taip, norėčiau paprašyti pateikimo. Jeigu nėra pagrindinėje darbotvarkėje, nors į rezervą gal galima įtraukti?
V. PRANCKIETIS. Nr. XIIIP-…
A. PALIONIS (LSDPF). Nr. XIIIP-516.
V. PRANCKIETIS. Nr. XIIIP-516. Gerbiami kolegos, ar pritarsite šiam pasiūlymui? Tiesa, jūs vedate posėdį, atsiprašau.
PIRMININKAS. Kolegos, manau, pritars bendru sutarimu. Taip. Dėkoju. Galima pritarti. (Balsai salėje) Taip. Viskas.
Ar galima pritarti visai savaitės darbotvarkei bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
16.26 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-555ES, Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-556ES, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-557 (pateikimas)
Kiti darbotvarkės klausimai, tai 2-4a klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-555ES. Ir jo lydimieji kiti teisės aktai. Pranešėjas – ministras V. Šapoka. Prašau.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Esminis teikiamo projekto pakeitimas yra susijęs su Europos Sąjungos teisės perkėlimu į nacionalinę teisę užtikrinant Tarybos direktyvos 2016 metų 881 ES perkėlimą į nacionalinę teisę. Įtvirtinama prievolė tarptautinių įmonių grupėms teikti mokesčių administratoriui – mūsų Mokesčių inspekcijai tarptautinių įmonių grupių finansines ataskaitas. Šių ataskaitų duomenimis šalys keisis tarpusavyje, tai sudarys prielaidas mokesčių administratoriams reaguoti į agresyvų mokesčių planavimą, kai nesąžiningai veikiančios tarptautinės įmonės dėl sukurtų mokesčių išvengimo schemų nesumoka mokesčių apskritai nė vienoje iš valstybių, kurioje veikia jų padaliniai, ar sumoka daug mažesnę sumą, nei iš tiesų priklauso. Taip pat yra daug techninių pakeitimų. Siūlytume šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, kadangi nustatyta prievolė direktyvoje teikti ataskaitas nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinta iki šių metų birželio 5 dienos, tad atitinkamai projektinės nuostatos dėl ataskaitų teikimo turėtų įsigalioti šių metų birželio 5 dieną.
Be to, Mokesčių inspekcija iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti detalią ataskaitų teikimo tvarką, kad palengvintų verslui dalią, todėl būtina kuo skubiau priimti šitą įstatymą, kad Mokesčių inspekcija turėtų pakankamą terminą iki birželio 5 dienos parengti įgyvendinančią tvarką ir kad verslas taip pat turėtų daugiau laiko pasirengti.
Papildomai į ką norėčiau atkreipti dėmesį, tai Seimo Teisės departamentas yra pateikęs pastabą, kad tarptautinėms įmonių grupėms įtvirtinama prievolė teikti ataskaitų duomenis už 2016 metais prasidėjusius finansinius metus. Pasak Teisės departamento, tai reiškia atgalinį įstatymo taikymą. Sunku būtų su tuo sutikti, nes šita nuostata yra įtvirtinta jau galiojančiame Europos Sąjungos teisės akte perkeliamos direktyvos. Taigi siūlytume palaikyti mūsų teikiamą variantą.
Taip pat yra susiję du labiau techninio pobūdžio įstatymų projektai – Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Skardžius bus pirmasis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties sveikinu pateikus tokį įstatymą. Paprastai drambliai nemoka mokesčių, visas krūvis tenka smulkiesiems. Šiuo atveju manau, kad sugaudysite ir dramblius. Būtų socialiai teisingiau mokestinę naštą perskirstyti, nes yra įvairiausių schemų būtent su užsienio lengvatinio apmokestinimo kompanijomis. Bet, sveikindamas su šių įstatymų pateikimu, noriu jūsų paklausti vis dėlto, kaip su PVM dabar? Kiek realiai surinkto PVM prapuola dėl šių įmantrių schemų per metus iš nacionalinio biudžeto? Gal žinote? Juk aptarėte tuos klausimus.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Sutinku, kad būtent šitas projektas yra apie dramblių gaudymą. Kalbant apie PVM, iš tikrųjų tai galima skaičiuoti šimtais milijonų. Netekimai būtent dėl mokesčio vengimo schemų.
PIRMININKAS. Klausia A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti klausimą trupučiuką ne į temą. Kaip ten vakar?.. „Delfyje“ buvo tekstas, kurio jūsų ministerija (visą dieną laukiau) taip ir nepaneigė. Ką jūs ten apie teleportaciją sugalvojote? Ten aiškiai jūsų humoras buvo pateiktas kaip faktas?
V. ŠAPOKA. Taip.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Bet vis dėlto tada ministerija turėtų aiškinti.
V. ŠAPOKA. Mes kreipėmės jau.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Mano viena dalis yra klausiamoji, kita – pastaba. Norėjau paklausti, 750 mln. eurų yra numatyta direktyvoje?
V. ŠAPOKA. Taip.
A. PALIONIS (LSDPF). Ta suma, taip? O pastaba dėl ypatingos skubos. Ar mes turėtume ypatingą skubą, o gal tik skubą taikyti tokiems projektams?
V. ŠAPOKA. Bent jau mūsų argumentacija remiasi tuo, kad turėtume gerbti verslą, sąžiningą verslą, kuriam taip pat reikės pasirengti tuos duomenis teikti. Manau, kad tai tikrai yra verta ypatingos skubos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Galite užimti savo vietą. Viskas. Motyvai dėl viso paketo. Taip pat nėra užsirašiusių. (Balsai salėje) Siūlome balsuoti dėl viso įstatymų paketo. Kas palaikote šį įstatymų paketą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: dėl pirmo įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra ir nematau, kad kas nors siūlytų; dėl antro pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų taip pat nėra ir nėra siūlančių; dėl trečio – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų taip pat nematau, kad kas siūlytų. Siūloma svarstyti gegužės 4 dieną.
16.34 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-375 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-375. Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos Seimo nariai, teikiamas Energetikos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymas.
Pagrindimas, kodėl jis reikalingas, kodėl reikia stiprinti Kainų ir energetikos kontrolės komisijos teises. Kaip žinote, šiuo metu energetikos kainos nustatomos pagal tai, kaip įmonės teikia dokumentus Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ir pagal tai yra skaičiuojamos kainos. Prieš kelerius metus pati komisija nuėjo į tas įmones ir patikrino jas, ir rado, kad labai dažnai teikiama informacija neatitinka tikrovės. Tai yra viena.
Antra. Norint gauti visą informaciją, yra daug teisinių ir visokių kliūčių. Šitas įstatymas yra skirtas tam, kad, pirma, Kainų ir energetikos komisija, atėjusi į įmones ir jas audituodama, galėtų tikrinti visas sąnaudas, visas pajamas, visą veiklą; antra, kad galėtų gauti tiek informacijos, kiek reikia; trečia, kad galėtų taikyti baudas, kurios būtų atgrasančios, ir galėtų teikti tam tikrus privalomus nurodymus darbuotojams. Jeigu labai trumpai, tai tokia yra idėja. Siūlau tikrai palaikyti. Kaip žinote, labai panašų projektą, bet ne identišką, yra teikęs R. Žemaitaitis. Mūsų siūlymas yra juos po to sujungti. Jie yra skirtingi, bet apie tą patį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pritariu tam, kad reikia stiprinti Kainų ir energetikos kontrolės komisijos galias, tačiau jūs, pasakęs A, nepasakote B. Vis dėlto mes pripažinkime tada reguliuojamais subjektais ketvirtojo aptarnaujančio bloko įmones ir paveskime VKEKK’ui jas kontroliuoti. Kas iš to, kad mes suteiksime galias kontroliuoti tam, ką galime. Bet galbūt galėtume, pirmininke, noriu sužinoti jūsų nuomonę, ar nemanote, kad labai sunkus darbas, bet šiandien ketvirto bloko įmonės, aptarnaujančios įmonės, teikiančios paslaugas reguliuojamiems energetikos subjektams, kurie atsigula mūsų tarife, yra nekontroliuojamos, ir jau labai ilgą laiką, kaip pamenate. Ką jūs manote?
V. PODERYS (LVŽSF). Aš manau, kad tai yra labai gera pastaba ir komitete, be abejo, prie to reikės grįžti. Tik priminsiu, kompleksiškai žiūrint, šitos išpūstos kartais arba galimai išpūstos sąnaudos, kai perki iš savo dukterinės arba dukterinės dukterinės bendrovės, jos išsipučia lengvai, jeigu yra vidaus sandoriai. Bet jeigu mes jau sutariame, kad vidaus sandorius naikiname ir iš savo dukterinių arba dukterinių dukterinių turi pirkti per viešuosius pirkimus, tai yra jau pirmas užkardymas, bet, nepaisant to, prie šito klausimo vis tiek reikėtų grįžti ir komitete tikrai atidžiai pasižiūrėti. Labai ačiū už gerą pastabą.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, matau, čia yra geras, teigiamas dalykas sustiprinti komisijos galias, bet ar tas sustiprinimas bus prilygintas kitų institucijų, kurios dabar turi teisę kontroliuoti, atlikti dokumentų poėmius, na, faktiškai vykdyti operatyvinę veiklą, ko VKEKK iki šiol neturėjo. Tai ar dabar čia iki tokio sunormaliname, tai yra sulyginame teises su kitomis institucijomis, kurios irgi daro VKEKK’o patikras, ar čia dar vis dėlto koks nors ne visas žingsnis į tą pusę?
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū už gerą pastabą. Yra keli dalykai. Visų pirma su kuriomis institucijomis sulyginame, taip pat su verslo reguliavimo, tokiom kaip Ryšių reguliavimo tarnyba ir Konkurencijos taryba. Čia jokiu būdu ne su teisėsaugos teisėmis, su kitų taip pat verslo reguliavimu. Dabar tiktai labai svarbu užtikrinti, kad tas objektas arba tos teisės, arba tos funkcijos nesidubliuotų aiškiai, nebūtų dubliuojamos su kitomis. Teisės departamentas yra atkreipęs į tai dėmesį. Ačiū už pastabą. Taip pat reikės komitete grįžti ir išgryninti, kad jokiu būdu nebūtų papildoma našta verslui, kai reguliuojamos institucijos dubliuoja savo veiklą savo tikrinimais. Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Galite užimti savo vietą. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už. Matau, užsirašė R. Žemaitaitis, tačiau jo nematau.
Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildoma – Energetikos komisija. Ar daugiau siūlymų neturite? Neturite. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną.
16.41 val.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkė beveik į pabaigą, liko Seimo narių pranešimai.
Vienas iš pareiškėjų – K. Masiulis. Prašom
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikro retas atvejis, aš pats nepamenu, man atrodo, per trečią kadenciją pirmą kartą imuosi šito amplua čia. Kolegos, ypač kreipiuosi į J. Sabatauską, kuris labai šiuo metu užsiėmęs. Juliau, kukū! Aš vis dėlto kreipiuosi į Julių, ar galite jam netrukdyti, nes čia jam asmeniškai skirtas meilės prisipažinimas.
Gegužės pradžioje švęsime penkerius metus, kai esu pateikęs, įregistravęs Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis būtų išplėstas Vyčio vėliavos naudojimas. Seimas po pateikimo mano pataisoms buvo pritaręs ir pavedęs Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tam pačiam pirmininkui J. Sabatauskui, kuriam nelabai įdomu, ką aš šneku. Gerbiamasis kolega, ar galėtumėte pasitraukti, netrukdyti darbui? (Balsai salėje) Aš noriu, kad J. Sabatauskas girdėtų, nes jisai penkerius metus negirdi. Aš penkerius metus jį klibinu. Tai štai, pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetui jas apsvarstyti. Penkerius metus tas įstatymo projektas guli Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko stalčiuose, kažkur giliai ir labai bręsta. Po penkerių metų konjakas gauna penkias žvaigždutes. Manau, laikas jį ištraukti, atkimšti ir paleisti į gyvenimą. Šitam įstatymui yra pritarusi Užsienio reikalų ministerija, yra pritarusi Krašto apsaugos ministerija, yra pritaręs plenarinio posėdžio metu praeitos kadencijos Seimas. Aš labai tikiuosi, kad pritarsite ir jūs. Tik labai prašau, Juliau, pritark, ištrauk šitą įstatymą, būk žmogus.
PIRMININKAS. Kitas pranešėjas yra N. Puteikis. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ne apie Trakus. Aš nenorėjau šito pareiškimo, bet kolegos labai prašė.
Pranešimo esmė būtų tokia – į pagalbą Liberalų ir Tėvynės sąjungos partijoms mažinant algų skirtumą Lietuvoje. (Balsas salėje: „Ar mes valdom?..“ ) Valdote Vilniaus miestą, apie tai ir pašnekėsime, valdote miestą kartu su liberalais. A. Kubilius parašė labai gerą straipsnį, kaip mažinti turtinę nelygybę Lietuvoje. Aš noriu padėti A. Kubiliui, kad Tėvynės sąjungos nariai, esantys Vilniaus taryboje koalicijoje su liberalais, tas A. Kubiliaus rekomendacijas įgyvendintų.
Dabar pavyzdys. „Delfyje“ praeitą savaitę buvo straipsnis, kur buvo pateikta lentelė, kiek uždirba Norvegijoje įmonių vadovai. Daugiausiai Norvegijoje įmonių vadovai uždirba dujų ir naftos sektoriuje – tarp 8 ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Aš radau Vilniaus mieste įmonę, kuri prilygsta norvegų dujų ir naftos įmonei, tai yra „Vilniaus vandenys“. Vilniaus valdyba, vadovaujama garsaus LEO LT apologeto D. Nedzinsko, susirinko į posėdį ir nusprendė už gerus darbus įmonės direktoriui išmokėti penkių vidutinių atlyginimų dydžio premiją, tai yra 28 tūkst. eurų, ir susumavus su kasmėnesiniu atlyginimu vidutiniškai išeina, kad „Vilniaus vandenų“ direktorius per mėnesį uždirba 8 tūkst. eurų. Kai partijos „Lietuvos sąrašas“ tarybos narys L. Stoškus inicijavo Stebėtojų tarybos posėdį, kuriame bandė įtikinti „Vilniaus vandenų“ valdybą, kurią sudaro D. Nedzinsko draugai ir bendražygiai, ir bendradarbiai, nes jisai susikvietė į tą valdybą tuos, kurie dirbo kartu su juo LEO LT laikais, tai štai, kada „Lietuvos sąrašo“ narys bandė įtikinti, kad Stebėtojų taryba įpareigotų valdybą laikytis savivaldybės sprendimo, neleidžiančio mokėti savivaldybės įmonių vadovams daugiau negu vieno atlyginimo dydžio premijas, tai šita L. Stoškaus iniciatyva buvo sustabdyta. Ją sustabdė, nesunku atspėti kas – sustabdė Tėvynės sąjungos nariai, savivaldybės tarybos nariai, esantys Vilniaus stebėtojų taryboje, ir Liberalų sąjūdžio nariai.
Gerbiamasis Jurgi Razma, aš trečia diena ieškau to protokolo, bet kadangi Lietuva yra atviro kodo ir visa informacija pas mus yra labai vieša, deja, praktika… įstatymuose, kad vieša, realybė yra kitokia. Man nepavyksta rasti to protokolo ir gauti tos informacijos, bet tikrai žinau, kad Liberalų ir Tėvynės sąjungos tarybos narių, esančių Stebėtojų tarybos nariais, balsais šita teisinga L. Stoškaus iniciatyva, bandymas priversti laikytis patvirtintos tvarkos nepavyko.
Taigi lieka kaip buvę – „Vilniaus vandenų“ direktoriaus alga tampa tolygi Norvegijos dujų ir naftos įmonių vadovų algai ir prie to aktyviai konkrečiais balsavimais labai prisideda liberalai, kas nenuostabu, nes jie sako, tai gerai, o kas nuostabu – tai Tėvynės sąjunga, nes vienas iš jos lyderių A. Kubilius sako, kad tai yra blogai. Kolegos liberalai ir Tėvynės sąjunga, aš siūlau, pažiūrėkite tuos protokolus, ir, jeigu nepritariate savo kolegų veiksmams, tai jūs pasakykite, kad jie daugiau taip nedarytų. Ir nedarytų ne tik „Vilniaus vandenys“, bet ir kitos savivaldybių įmonės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams. Mielieji kolegos, mūsų šios dienos, balandžio 20 dienos (ketvirtadienio), darbotvarkė kaip ir baigta. Ačiū visiems už darbą. Dar kažkokią repliką nori kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū kolegai K. Masiuliui už priminimą. Tik jis kažkodėl ta teise nepasinaudojo, kai buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, nė karto apie tai nepasakė nei posėdyje, nei man asmeniškai, bet ačiū jam, kad jis dabar tai padarė iš Seimo tribūnos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Vakarinį Seimo posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.