LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 30², 30⁵, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3775(3)

2024-07-18  Nr. 107-P- 32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Evelina Bulotaitė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;

 kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė, patarėja Jelena Podymova, Savivaldybių asociacija patarėja Aplinkos apsaugos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė, Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-17	1	1, 2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 38^1 dalyje pateikto termino apibrėžtyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Negalima sutikti su 2024 m. liepos 10 d. Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje 107-P-30 pateiktu argumentu, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 35 punktą, įstatymo sąvokų straipsnyje terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl šiuo atveju turėtų būti vartojamas pilnas įstatymo pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad žodžiai „šio įstatymo“, „šiame įstatyme“ negali būti laikomi įstatymo pavadinimo trumpiniais, tačiau yra reikalingi teisės akto nuoseklumui ir vientisumui. Pažymėtina ir tai, kad tame pačiame Rekomendacijų 35 punkte pateiktame pavyzdyje yra nurodoma: „pvz., Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme“, taigi Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje pateikti argumentai dėl Rekomendacijų 35 punkto taikymo prieštarauja tame pačiame punkte pateiktam pavyzdžiui. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aprobuojant sąvokas Terminų banke, yra pateikiamas pilnas įstatymo pavadinimas, todėl neaiškumų dėl konkretaus įstatymo pavadinimo nekyla ir šiuo aspektu.  Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39^1 dalies, projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^5 dalies antrojo sakinio nuostatoms.	Pritarti.	Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38^1 dalyje pateikto termino apibrėžtyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašyti žodį „šį“. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39^1 dalyje pateikto termino apibrėžtyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašyti žodį „šiame“. Projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^5 dalies antrame sakinyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašyti žodį „šiame“. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-17					2024 m. liepos 10 d. Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje 107-P-30 nurodoma, kad į Teisės departamento pastabas dėl poreikio keisti papildomus Atliekų tvarkymo įstatymo straipsnius ar jų dalis nėra atsižvelgiama, argumentuojant teikiamo projekto nuostatų svarba bei skubesnio įsigaliojimo poreikiu, nes „į projektą įtraukti tik būtini atitinkamų nuostatų pakeitimai, be kurių neįmanoma ištaisyti keičiamo įstatymo teisinių spragų“. Minėtus Teisės departamento siūlymus tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas siūloma atlikti „Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu sistemiškumo principu, teisės normos turi derėti tarpusavyje, todėl situacija, kai yra keičiamos tik pavienės įstatymo nuostatos sistemiškai nederinant viso teisės akto nuostatų tarpusavyje, yra ydinga ir neatitinka Teisėkūros įstatyme nurodytų teisėkūros principų.	Pritarti iš dalies	Projekto ir Seimui pateikto Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto (TAIS registracijos Nr. XIVP-4013) teisės normų sisteminis suderinamumas bus  užtikrintas rudens sesijos metu, kai Seimui pateikto Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto (TAIS registracijos Nr. XIVP-4013) nuostatos bus suderintos su šiuo projektu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-17	9				Projekto 9 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad projekto 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalyje nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžių (toliau – rinkliavos ar įmokos dydžiai) apskaičiavimo tvarka galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taigi projektu yra nustatomas laikinas projektu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies galiojimas, nes joje nėra kitų nuostatų, nei nustatančių minėtų dydžių apskaičiavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 5 dalies, nustatančios projekto 6 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies laikiną galiojimą, reikėtų atsisakyti, o vietoj to įstatymą papildyti nauju straipsniu, nustatančiu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies pripažinimą netekusia galios, o šio naujo straipsnio įsigaliojimas turėtų būti numatytas 2025 m. sausio 1 d.	Pritarti.	Papildyti projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 30^2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 30^2 straipsnio 11 dalį.“ Buvusius 7-9 straipsnius laikyti 8-10 straipsniais. Projekto 10 straipsnio (buvusio 9 straipsnio) 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnį ir šio straipsnio 2, 3, 4, 9 ir 10 dalis, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.“ Atsisakyti projekto 10 straipsnio (buvusio 9 straipsnio) 5 dalies nuostatų: „5. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalyje nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžių (toliau – rinkliavos ar įmokos dydžiai) apskaičiavimo tvarka galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.“ Buvusias 10 straipsnio (buvusio 9 straipsnio) 6-9 dalis laikyti 5-8 dalimis. Projekto 10 straipsnio (buvusio 9 straipsnio) 5 dalį išdėstyti taip: „65. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30^2 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta tvarka patvirtinti rinkliavos ar įmokos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava ar įmoka) dydžiai galioja ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.“ Papildyti projekto 10 straipsnį (buvusį 9 straipsnį) nauja 9 dalimi: „9. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ Balsavimo rezultatai pritarta bendru sutarimu.
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-17	9				Redakciniu aspektu tikslintina projekto 9 straipsnio 7 dalies nuostata „pritaikius šio straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios Tarybos nustatytos regioninės kainos turi būti perskaičiuotos 2025 metais“, konkrečiai įvardijant kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nustatytus konkrečius veiksmus atlikus pirmosios Tarybos nustatytos regioninės kainos turi būti perskaičiuotos. Pažymėtina, kad minėta projekto nuostata yra ydinga ir tuo, kad tokia jos formuluotė suponuoja galimybę tiek „pritaikyti 6 dalies nuostatas“, tiek jų ir nepritaikyti, tuo tarpu iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės subjektams kiltų minėtų „6 dalies nuostatų“ nepritaikius. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostata atitinkamai tikslintina, pašalinant šį neaiškumą.	Pritarti.	Projekto 10 straipsnio (buvusio 9 straipsnio) 6 dalies (buvusios 7 dalies) 1 sakinį išdėstyti taip: „76. Pritaikius šio straipsnio 6 dalies nuostatas Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30^2 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta tvarka į komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį įtraukus regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, pirmosios Tarybos nustatytos regioninės kainos turi būti perskaičiuotos 2025 metais. <...>“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-17					Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-4013, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti tuos pačius Atliekų tvarkymo įstatymo straipsnius, o Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje 107-P-30 nurodoma, kad Teisės departamento siūlymus tikslinti tam tikras projektu XIVP-3775(2) keičiamo įstatymo nuostatas siūloma atlikti „Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4013 nuostatos ir teikiamu projektu siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami tarpusavyje, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos.	Pritarti.	Projekto ir Seimui pateikto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS registracijos Nr. XIVP-4013), kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528 teisės normų sisteminis suderinamumas užtikrintas. Rudens sesijos metu projekto nuostatos bus papildytos minėto Seimui pateikto projekto nuostatomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į abejų projektų derinimo metu gautas pastabas, taip pat bus užtikrinta, kad nustatytas teisinis reguliavimas nebūtų paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1	Seimo nariai Kazys Starkevičius, Justinas Urbanavičius,Andrius Kupčinskas, Viktoras Pranckietis 2024-07-16	2 (4)	2 (6)			Argumentai: Įstatymo projekte siūlomas 4 straipsnio 6 dalies pakeitimas, numatantis, kad kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Siekiant išsklaidyti abejones aiškiai nurodoma, kad tai atliekama tik savivaldybės tarybos patvirtintus reikalavimus. Tai yra jei šiuo metu vidutiniškai MBA išrūšiuoja 1-3 procentus nuo visų komunalinių atliekų, tai reiškia, kad dalyje rūšiuojamų atliekų pvz. iš individualių namų ar kitų tvarkingai rūšiuojamų segmentų, ta dalis nesiekia nei 1 procento. Todėl savivaldybės taryba, įvertindama faktines aplinkybes į rūšiavimą MBA turi nukreipti atliekas, kuriuos pasiekia reikšmingesnius rūšiavimo rezultatus, o sutaupytas lėšas gali panaudoti investicijoms į pirminį rūšiavimą. Pabrėžtina, kad visais atvejais tikslas turėtų būti siekti efektyvesnio ir didesnio pirminio rūšiavimo atliekų susidarymo vietose. Šiuo metu veikianti sistema to neskatina. Negana to, tai galimai kertasi su principu ,,teršėjas moka“, nes tvarkingai atliekas rūšiuojantys priversti mokėti ir toliau bus verčiami mokėti kaip ir visi, nes rinkliavos visiems nustatomos vienodos. Mūsų manymu, turi būti visomis priemonėmis siekiama atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Papildomai siūlome aiškiai įpareigoti, kad savivaldybės atsakingos už nustatytų tikslų pasiekimą, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su dalies komunalinių atliekų deginimu. Nes šiuo metu MBA išrūšiuoja tik 1-3 procentus atliekų, kas bendrame kiekyje sudarys dar mažesnį procentą, tai yra gali nesiekti nei vieno procento. Jei žiūrėsime valstybės tikslus pasiekti berods pvz. 80 procentų, tai bendras MBA indėlis yra nykstamai mažas. Siūlome atsisakyti įrodinėjimo ministro nustatyta tvarka, nes tai tiesiog papildomas biurokratinis reikalavimas, niekaip nedidinantis komunalinių atliekų rūšiavimo efektyvumo. Siūlome griežtinti atsakomybę savivaldybėms už nustatytų tikslų neapsiekimą ir numatyti už tai sankcijas. Tačiau pažymime, kad MBA dalis bendrame tiksle sudaro labai mažą dalį, todėl negali būti tiesiogiai siejama su viso tikslo pasiekimu. Manome, kad savivaldybės pačios turėtų spręsti kaip tikslingai investuoti lėšas ir siekti didesnio komunalinių atliekų rūšiavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Savivaldybės, organizuoja po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusių atliekų tvarkymą saugiausiu, aplinkosauginiu požiūriu, efektyviausiu techniniu ir ekonominiu  tvarkymo būdu, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai pagal savivaldybės tarybos patvirtintas komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Savivaldybės atsakingos už šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose savivaldybėms nustatytus kokybinius reikalavimus, susijusius su rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimu, plėtra, naudojimu ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu, taip pat už Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduotis. Už Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduočių nevykdymą savivaldybės atsako šiame įstatyme nustatyta tvarka.	Pritarti iš dalies.	Pritariama, kad savivaldybės turi skirti didesnį dėmesį gyventojų rūšiavimo kokybei. Tuo tikslu savivaldybės turi investuoti į pirminio rūšiavimo skatinimą ir kontrolę, maisto ir virtuvės atliekų atskirą surinkimą, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių plėtrą. Šiuo metu Seimui pateiktas ATĮ pakeitimo įstatymo projektas (TAIS registracijos Nr. XIVP-4013), kuriuo be kita ko siekiama gerinti atliekų rūšiavimo kokybės stebėseną ir kontrolę jų susidarymo vietoje, t. y. pas gyventojus. Pagal minėtą ATĮ pakeitimo įstatymo projektą savivaldybėms priskirta atliekų turėtojų vykdomo komunalinių atliekų rūšiavimo kontrolės funkcija, taip pat bus rengiami įgyvendinamieji teisės aktai – pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo sąrašas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos administravimo standartas. Gyventojams teisingai rūšiuojant atliekas, savivaldybėms užtikrinus tinkamą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą iš gyventojų turėtų sumažėti į MBA nukreipiamų mišrių komunalinių atliekų kiekis ir pagerėti atliekų rūšiavimo MBA kokybė, ko pasėkoje daugiau atliekų būtų galima perdirbti, mažiau susidarytų energetinę vertę turinčių ir šalintinų atliekų. Lietuva turi siekti aukštų atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslų, nustatytų Direktyvoje 2008/98/EB (jos nuostatos perkeltos į Atliekų tvarkymo įstatymą) – iki 2025 m. Lietuvoje turi būti paruošiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama ne mažiau kaip 55% komunalinių atliekų, o iki 2030 m. – 60%. Atitinkamai, savivaldybėse komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, VAPTP numatyta, kad savivaldybės turi įvykdyti šias užduotis: atliekų susidarymo vietoje sutvarkytų biologinių atliekų ir rūšiuojamuoju būdu surinktų komunalinių atliekų kiekis 2023 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc., 2024 m. – 65 proc., 2025 m. – 70 proc., 2026 m. – 75 proc., 2027 m. – 80 proc. susidariusių komunalinių atliekų kiekio. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu, teisinis reglamentavimas turi būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir nedviprasmiškas. Galiojančios redakcijos ATĮ 3 str. 2 d. konkrečiai nurodoma, kad atliekų prevencijos ir tvarkymo eiliškumas taikomas, atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai. Galiojančios redakcijos ATĮ 4^1 str. reglamentuoja visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurių privalu laikytis tvarkant atliekas. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3 ir 4^1 straipsnių nuostatos galioja visiems atliekų tvarkymo proceso dalyviams, įskaitant ir savivaldybes. Todėl siūlymas ATĮ 4 str. 6 d. nustatyti, kad „savivaldybės, organizuoja po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusių atliekų tvarkymą saugiausiu, aplinkosauginiu požiūriu, efektyviausiu techniniu ir ekonominiu tvarkymo būdu, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai pagal savivaldybės tarybos patvirtintas komunalinių atliekų tvarkymo taisykles“, yra perteklinis. Galiojančios redakcijos ATĮ 30 str. 17 d. jau yra nustatyta, kad savivaldybės privalo įgyvendinti VAPTP joms nustatytas užduotis. Todėl siūlymas ATĮ 4 str. 6 d. nustatyti, kad „Savivaldybės atsakingos už šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose savivaldybėms nustatytus kokybinius reikalavimus, susijusius su rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimu, plėtra, naudojimu ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu, taip pat už Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduotis“, yra perteklinis. Šiuo metu Seimui pateiktas ATĮ pakeitimo įstatymo projektas (TAIS registracijos Nr. XIVP-4013), kuriuo be kita ko ATĮ 35 straipsnio pakeitime siekiama nustatyti, kad, jeigu Lietuvai būtų skirta finansinė sankciją už Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų tikslų nepasiekimą, savivaldybės, neįgyvendinusios VAPTP joms nustatytų kiekybinių užduočių, susijusių su komunalinių atliekų rūšiuojamuoju surinkimu ir perdirbimu, turės prisidėti prie finansinės sankcijos apmokėjimo. Todėl siūlymas ATĮ 4 str. 6 d. nustatyti, kad „už Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduočių nevykdymą savivaldybės atsako šiame įstatyme nustatyta tvarka“, yra perteklinis. ATĮ 28 str. 8 d. savivaldybės įpareigotos teikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir VAPTP nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje. Todėl siūlymas „atsisakyti įrodinėjimo ministro nustatyta tvarka, nes tai tiesiog papildomas biurokratinis reikalavimas, niekaip nedidinantis komunalinių atliekų rūšiavimo efektyvumo“, yra nepagrįstas. Be to, savivaldybių sprendimai negali prieštarauti ES ir nacionaliniams teisės aktams, taip pat pagrindiniams aplinkosaugos principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad vietos savivalda turi veikti teisės normų rėmuose ir negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai, savivaldybės pagal nustatytą tvarką, ketindamos po rūšiavimo susidarymo vietoje likusias atliekas naudoti energijai gauti , turi įrodyti, kad įgyvendino įstatyminių nuostatų pagrindu joms nustatytas užduotis. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Savivaldybės, pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką einamaisiais kalendoriniais metais įrodžiusios, kad praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendino šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose savivaldybėms nustatytus kokybinius reikalavimus, susijusius su rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimu, plėtra, naudojimu ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu, taip pat įvykdė Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduotis, einamaisiais kalendoriniais metais gali naudoti kaip kurą energijai gaminti po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusias pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias atliekas.“ Balsavimo rezultatai: už –4 , prieš –1 , susilaikė –0 .
2	Seimo nariai Kazys Starkevičius, Justinas Urbanavičius,Andrius Kupčinskas, Viktoras Pranckietis 2024-07-16	9				Manome, kad netikslinga įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2026 m. nes tai neskatina savivaldybių imtis aktyvių veiksmų ir sistemiškai tobulinti komunalinių atliekų surinkimo ir jų rūšiavimo sistemą, siekiant efektyvesnio rezultato. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 2025 m. sausio 1 d.“	Nepritarti.	Atsižvelgiant į tai, kad reikalingas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos įgyvendinamųjų teisės aktų parengimas ir informacinių sistemų pritaikymas, siūloma nuostatos įsigaliojimą numatyti nuo 2026 m. sausio 1 d. Balsavimo rezultatai: už –4 , prieš –1 , susilaikė –0 .

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]