LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 6.7161 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvoje sparčiai vyksta skaitmenizacija ir populiarėja interneto (elektroninių) platformos (programos), per kurias yra teikiamos apmokamos tarpininkavimo paslaugos įvairiose veiklos srityse dirbantiems paslaugų teikėjams (pavyzdžiui, maisto pristatymo kurjeriams ar pavėžėjimo paslaugas teikiantiems asmenims). Žmonės nėra įdarbinami tose platformose, tačiau jiems suteikdami prieigą per elektroninę platformą (programą) priimti ir valdyti užsakymus iš įvairių asmenų. Pastaruoju metu tokių santykių modelis tampa vis populiaresnis. Jau kurį laiką ES šalyse ir 2020 m. vasarą Lietuvoje kilo paslaugų teikėjų nepasitenkinimas kai kurių elektroninių platformų (programų) valdytojų veiksmais kada vienašališkai pakeičiami įkainiai ir kitos „darbo“ sąlygos. Analizuojant situaciją, paaiškėjo, kad tokių paslaugų teikimui nėra tinkamo teisinio reguliavimo. Tokio pobūdžio santykiai atitinka teisinius paslaugų teikimo santykius, kuriems galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ bendrosios nuostatos. Jos nenustato prievolės tokius santykius apibrėžti raštiškai, todėl esant tokioms aplinkybėms, elektroninių platformų valdytojai gali savaip interpretuoti ir vienašališkai keisti paslaugų teikimo įkainius bei kitas sąlygas.
Teisės požiūriu kurjeriu veikla nėra nei darbas, nei paslaugos teikimas platformai. Tad įvairias paslaugas savo fiziniu ir protiniu darbu teikiantys žmonės, klusniai vykdantys programėlės nurodymus, iš viso neturi aiškaus teisinio santykio su tos platformos savininkais, nors jų veiklai platforma turi neproporcingai didelį poveikį.
Siekiant, kad būtų pradėta rimta politinė diskusija dėl tokių santykių reglamentavimo bei apsaugoti kurjerius nuo vienašališko paslaugų teikimo sąlygų pakeitimo teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 6.7161 straipsniu įstatymo projektas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu konkrečių teisės aktų, reguliuojančių aptartus santykius, nėra.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą papildyti nauju 6.7161 straipsniu, nustatant, kad susitarimas tarp paslaugų teikėjo ir kliento dėl tarpininkavimo paslaugų per elektronines platformas teikimo būtų rašytinis ir, kad tokiame susitarime būtų aptartos paslaugų teikimo kaina, jos apmokėjimo ir keitimo tvarka, taip pat paslaugų teikimo tvarka ir terminai. Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, atsiras daugiau skaidrumo kurjerių ir platformų santykiuose ir bus apribota galimybė vienašališkai keisti paslaugų teikimo sąlygas.
5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.
Priimtas įstatymas gali turėti įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai, tad įstatymo projektas yra tik pradžia ilgos teisininkų, politikų, ekonomistų diskusijos dėl to kaip turi būti reguliuojama interneto platformų veikla.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti.
Priimtam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu vyko konsultacijos su kurjerių profesine sąjunga, teisininkais Tadu Girčiu ir Evelina Šeštokaite.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „paslaugų sutartis“, „paslaugų sutarties forma“, „paslaugų sutarties turinys“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys,
Tomas Tomilinas