LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOBILIZACIJOS IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-1623 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3679

 

2020-06-17  Nr. 111-P-20

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė.

Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministerijos atstovai K. Garuolienė, V. Srogė, O. Vitkūnienė,  A. Storpirštienė, Radiacinės saugos centro atstovė R. Stasiūnaitienė, Valstybinio psichikos sveiktos centro atstovė A. Čepulytė, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro atstovai E. Ramelienė, R. Natka, S. Gutauskienė, V. Krupinskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovas R. Sabaliauskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas S. Čaplinskas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai R. Petraitis, R. Lingienė, Higienos instituto atstovas R. Jankauskas, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai O. Sitnikovas, E. Burbienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė G. Belian.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-16

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.

 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos,
2019-08-02

 

 

 

 

LSMUL Kauno klinikose jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami praktiškai visose panaudojimo medicinoje srityse: tiek diagnostikai, tiek gydymui, tiek biologinių bandinių tyrimams ar švitinimui. Vykdant šią veiklą pagrindinis uždavinys yra, kad jie būtų kuo saugesni gyventojams, darbuotojams, pacientams bei aplinkai, todėl stengiamės, kad visi radiacinės saugos aspektai, reikalavimai būtų įgyvendinami ir užtikrinami tinkamai. Čia labai svarbus, o pasirengimo metu, reglamentavimo ir kontrolės etapais, manome, pagrindinis yra reguliuojančiosios institucijos, kuria Lietuvoje šiuo metu paskirtas Radiacinės saugos centras, vaidmuo.

Radiacinės saugos centras atlieka įvairių institucijų radiacinės saugos srityje koordinavimą, radiacinės saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, gyventojų apšvitos vertinimą ir ekspertizės atlikimą. Jo sudėtyje yra laboratorijos, kuriose atliekami darbuotoją išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimai ir įvertinimai, kraujo mėginių, avarinės apšvitos atveju tyrimai. Prireikus, vertinama, kokią apšvitą gali sąlygoti vienoks ar kitoks medžiagų, turinčių radionuklidų, naudojimas.

Planuojant diegti, diegiant, naujus įrenginius, technologijas ypač sudėtingesnius, kaip antai: linijinius greitintuvus, gama peilį, gydymo radioaktyviomis medžiagomis procedūras ir panašiai, visais etapais buvo bendradarbiaujama su Radiacinės saugos centru: prireikus gaudavome profesionalias konsultacijas, operatyvius atsakymus, aiškius nurodymus, kaip tinkamai organizuoti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą reikalavimų įgyvendinimą, veiklos įteisinimo procesas vyko organizuotai ir sklandžiai. Iš Radiacinės saugos centro gauname informaciją apie TATENA organizuojamus renginius, dalyvaujame bendruose projektuose.

Manome, kad įstaigą, kuri rūpinasi radiacinės saugos valstybine priežiūra bei užtikrinimu, su laboratorijomis, įranga, profesionalia darbuotojų komanda svarbu išlaikyti ir toliau, ypač LSMUL Kauno klinikose planuojant diegti Branduolinių tyrimų centrą (ciklotroną).

 

Pritarti

 

2.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos,
2019-09-23

 

 

 

 

Vilniaus Universiteto Santaros klinikose plačiai naudojamos ir sparčiai diegiamos naujos technologijos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Kasmet pacientams atliekama apie 150 tūkstančių tyrimų, kurių metu jie patiria medicininę apšvitą. Būtina ypatingą dėmesį skirti saugiam pacientų ištyrimui su kuo mažesne apšvitos rizika sveikatai, optimizuojant apšvitos dozes, pačios gydymo įstaigos darbuotojų ir pacientų radiacinę saugą. Todėl visuose etapuose, tiek planuojant ir diegiant naują radiologinę įrangą ir tyrimo metodus, kaip antai pozitronų emisijos tomografiją, prostatos išplitusio vėžio į kaulų metastazes gydymą radžiu, tiek vykdant radiacinės saugos reikalavimus, nuolat bendradarbiaujame su Radiacinės saugos centru ir gauname profesionalias konsultacijas, patarimus ir nurodymus kaip tinkamai įgyvendinti radiacinės saugos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos šalių daugiametė praktika rodo, kad geriausiai yra įgyvendinami ir užtikrinami radiacinės saugos reikalavimai, kai nacionalinė reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais yra nepriklausoma. Manome. kad Radiacinės saugos centrą svarbu išlaikyti kaip savarankišką  instituciją.

 

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos,
2019-10-15

 

 

 

Reaguodami į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva dėl viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo viešojoje erdvėje sulaukė prieštaringų atsiliepimų, teikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) nuomonę dėl funkcijų optimizavimo (įstatymų projektai reg. Nr. XIIIP-3662–XIIIP-3682).

NVSC palaiko sveikatos apsaugos ministro sprendimus ir pritaria numatytai reorganizacijai. Šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, į valstybės biudžetą surenkama vis mažiau mokesčių, todėl išlaikyti įstaigas ir mokėti darbuotojams darbo rinkoje konkurencingą darbo užmokestį darosi vis sudėtingiau. Dėl šios priežasties prarandama daug gerų specialistų. Reorganizacija turėtų padėti juos išsaugoti, nes tik optimaliai naudojant turimus resursus ir taupant lėšas galima galvoti apie darbo užmokesčio didinimą.

Daugumoje vakarų šalių užkrečiamųjų ligų priežiūra yra visuomenės sveikatos priežiūros dalis, valdoma iš vieno centro, kuris turi padalinius regionuose, nes taip reikalingi prevenciniai veiksmai greičiausiai pasiekia gyventojus.

Pastarąjį dešimtmetį vakarų šalyse prasidėjo įvairių įstaigų prie Sveikatos apsaugos ministerijų sujungimo procesas:

1.   2013 m. įkurta Public Health England, kuri apjungė 70 atskirų organizacijų į vieną visuomenės sveikatos tarnybą.

2.   2014 m. įkurta Švedijos visuomenės sveikatos agentūra (The Public Health Agency of Sweden), sujungiant Švedijos užkrečiamųjų ligų kontrolės institutą ir Švedijos nacionalinį visuomenės sveikatos institutą.

3.   2016 m. įkurta Prancūzijos visuomenės sveikatos įstaiga Santé publique France (Public Health France), sujungus Prancūzijos visuomenės sveikatos priežiūros institutą, Prancūzijos sveikatos mokymo ir ugdymo institutą,  Reagavimo į sveikatai ekstremalias situacijas įstaigą (French Institute for Public Health Surveillance (InVS), The French Institute for Health Promotion and Health Education (Inpes) and the Establishment for Public Health Emergency Preparedness and Response (Eprus)).

Svarbu paminėti, kad Olandijos nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (National Institute for Public Health and the Environment) veikia nuo 1909 metų. Jis niekada nebuvo suskaldytas į siauras priežiūros sritis ir yra atsakingas už visas sritis: užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas, maisto saugą, aplinkos saugą, ekstremaliąsias sveikatai situacijas.

Pasaulio sveikatos organizacija, 2018 m. Lietuvoje atlikusi Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių bendrąjį išorinį vertinimą, kaip šalies stiprybę pažymėjo tai, kad užkrečiamųjų ligų priežiūra čia yra vykdoma visais lygmenimis: tiek vietiniu, tiek regioniniu, tiek nacionaliniu. Tokią, visą šalį apimančią, užkrečiamųjų ligų kontrolę galinčią įgyvendinti struktūrą turi tik NVSC.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad NVSC ne tik vykdo savo veiklą visoje Lietuvos teritorijoje, kiekvienoje jos savivaldybėje, bet ir atlieka daug platesnes funkcijas užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje nei ULAC:

•  NVSC teikia iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) gaunamą informaciją apie užkrečiamųjų ligų atvejus Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje (toliau – ULSVIS). Šia informacija naudojasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) net nenurodydamas, kad tai NVSC duomenys. Jei NVSC specialistai neteiktų informacijos, ULAC neturėtų jokių duomenų apie užkrečiamąsias ligas;

•  tik NVSC specialistai tiria užkrečiamųjų ligų atvejus – aiškinasi, kaip asmenys galėjo užsikrėsti, ar nėra susijusių atvejų, imasi priemonių, kad neužsikrėstų kiti asmenys ir taip būtų apsaugota visuomenė. Tiriant užkrečiamųjų ligų atvejus, bendraujama su kiekvienu užkrečiamąja liga susirgusiu žmogumi. Taip sužinoma su kuo jis turėjo kontaktą ir tuomet dirbama su šiais asmenimis – jiems nurodoma, kokių priemonių reikėtų imtis, kad nesusirgtų;

•  NVSC periodiškai atlieka sergamumo užkrečiamosiomis ligomis analizę. Ne rečiau kaip kas mėnesį  vertina sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, skiepijimo aprėptis, kiekvieną savaitę rengia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ataskaitas (ir kt.), kurios taip pat yra analizuojamos;

•  būtent NVSC specialistai, remdamiesi savo atliktais epidemiologiniais tyrimais ir duomenų analizėmis, papildo ASPĮ pateiktus susirgimų infelcinėmis ligomis duomenis epidemiologine informacija apie galimus užsikrėtimo būdus, užkrečiamosios ligos perdavimo kelius;

•  tik NVSC tiesiogiai bendradarbiauja su kiekviena savivaldybe bei teikia siūlymus dėl prioritetinių užkrečiamųjų ligų prevencijos sričių, dalyvauja rengiant šių ligų prevencinius planus, organizuoja mokymus ir pratybas užkrečiamųjų ligų valdymo srityje;

•  NVSC nuolat tiesiogiai bendrauja su bendruomenėmis, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl žino konkrečias, tai vietovei būdingas, problemas;

•  NVSC, kaip ir ULAC, informuoja visuomenę apie užkrečiamąsias ligas ir jų profilaktiką (rengia pranešimus, straipsnius ir pan.);

Svarbu paminėti ir tai, kad NVSC yra viešojo administravimo institucija, todėl tik jis gali taikyti kartais neišvengiamas prevencines priemones ūkio subjektams (pvz., riboti ar stabdyti jų veiklą, teikti privalomus nurodymus atlikti dezinfekciją ir pan. ). ULAC biudžetinės įstaigos statusas ir teisės aktų nuostatos neleidžia  atlikti viešojo administravimo funkcijų.

Iš aukščiau pateiktos informacijos matyti, kad būtent NVSC vykdo užkrečiamųjų ligų prevenciją nuo pat pradžios (užkrečiamosios ligos atvejo užregistravimo, jos epidemiologinio ištyrimo ir protrūkio identifikavimo) iki pabaigos (susirgimo plitimo sustabdymo).

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu, be visų aukščiau išvardintų darbų, NVSC specialistai turi papildomai dirbti ir ULAC, pavyzdžiui, teikti šiai įstaigai ataskaitas, kurios ir taip gali būti sugeneruotos ULSVIS arba teikti informaciją, kuri ir taip yra skelbiama NVSC interneto svetainėje. Tokie darbai, mūsų manymu, nėra reikalingi, nes nėra tiesiogiai susiję su užkrečiamųjų ligų prevencija. Be to, faktas, kad vienos įstaigos (NVSC) sistemai teikiamus duomenis administruoja kita (ULAC) taip pat labai apsunkina NVSC specialistų darbą. Perdavus ULSVIS administravimo funkciją NVSC, užkrečiamųjų ligų prevencija taptų tikrai daug efektyvesnė.

ULAC save įvardija metodiškai vadovaujančia įstaiga, tačiau jis neatlieka mokslinių tyrimų, todėl negali parengti mokslu pagrįstų metodinių rekomendacijų. Dažniausiai tiesiog išverčiamos (ir tai ne visa apimtimi) Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kitų kompetentingų užsienio institucijų parengtos rekomendacijos. Tačiau NVSC specialistams to nepakanka, nes jie patys seka naujienas ir vadovaujasi Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų kompetentingų užsienio institucijų publikuotomis rekomendacijomis, o, esant reikalui, tiesiogiai konsultuojasi su šių institucijų specialistais, dalyvauja mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. Taip daug efektyviau užtikrinama kokybiška užkrečiamųjų ligų priežiūra ir valdymas bei įgyvendinamos kitos NVSC teisės aktais pavestos funkcijos. Be to, NVSC specialistai patys aktyviai dalyvauja ES ir kitų tarptautinių institucijų veikloje bei įgyvendina tarptautinius projektus.

Specializuotos įstaigos (ULAC, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), Aplinkos sveikatos centras, Mitybos centras ir kt.) buvo įsteigtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pradžioje tam, kad suvienodintų teisės aktų taikymo praktiką ir koordinuotų tuometinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (sanitarijos epidemiologijos stočių, vėliau – higienos centrų ir  visuomenės sveikatos centrų), kurios kaip atskiri juridiniai vienetai veikė savivaldybėse, veiklą. Tuomet tai iš tiesų buvo itin reikalinga, tačiau iki 2016 m. tokių įstaigų sumažėjo nuo keliasdešimties iki dešimties, o nuo 2016 m. visuomenės sveikatos centrai apskrityse buvo sujungti į vieną juridinį asmenį – NVSC, kuriame įsteigti NVSC departamentų (buvusių visuomenės sveikatos centrų apskrityse) veiklą koordinuojantys padaliniai. Tuo tarpu NVSC veiklą dabar koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Tad akivaizdu, kad poreikio metodiškai vadovauti ar koordinuoti nebeegzistuojančių įstaigų veiklos nebeliko. Be to, šiais laikais, kai taip išplėtota internetinio ryšio infrastruktūra, visą reikalingą informaciją galima gauti internetu, tiesiog skaitant kompetentingų užsienio institucijų pranešimus ir publikacijas.

Radiacinė sauga daugelyje šalių yra specifinė sritis, kurioje veikia struktūros, panašios į Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją. Bet sveikatos apsaugos srityje jonizuojanti spinduliuotė suprantama kaip aplinkos veiksnys, kuris gali kelti pavojų visuomenės sveikatai ekstremaliųjų įvykių (terorizmo, avarijų) atvejais. Apskritai, pavojų visuomenės sveikatai gali sukelti tiek cheminiai, tiek biologiniai, tiek radiaciniai veiksniai. Dažnai, kai nėra žinomos panaudotos medžiagos, būtinas kompleksinis požiūris ir gebėjimas visapusiškai įvertinti grėsmę, kad būtų operatyviai į ją reaguojama.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Public Health England struktūroje yra reagavimo į grėsmes padalinys, kurio uždavinys nustatyti ir reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir atominius incidentus. Analogiška struktūra ir Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos institute. Jo sudėtyje yra Aplinkos saugos ir saugumo užtikrinimo centras (Centre for Environmental Safety and Security), kurio veikla skirta reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir atominius įvykius, taip pat į fizinius ir gamtos incidentus.

NVSC nuomone, sujungus NVSC ir RSC jėgas, būtų paprasčiau valdyti visuomenės sveikatai įtakos turinčius biologinius, cheminius, fizikinius ir kitus veiksnius: visapusiškai nagrinėti planuojamos ūkinės-komercinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo atskaitas; dalyvauti teritorijų planavimo ir statinių statybos procese; kompleksiškai spręsti visuomenės sveikatos saugos klausimus ekstremalių situacijų metu bei įsisenėjusias problemas, tokias, kaip Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo klausimai ir pan. Darbai vyktų tikrai daug sklandžiau ir būtų paprasčiau bendradarbiauti, o problemos kiekvienoje savivaldybėje būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau.

NVSC yra vertinamas kaip pažangi viešojo valdymo institucija. Tai įrodo ne kartą už bendradarbiavimą, lengvinant verslininkams sąlygas, gauti VšĮ  „Versli Lietuva“ apdovanojimai. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimo (švieslentėje) ataskaitoje pateiktą įvertinimą NVSC net 6 pozicijom lenkia RSC ir yra geriausias iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų.  Be to, labai svarbu yra tai, kad NVSC padaliniai veikia arčiausiai žmonių, t. y. kiekvienoje savivaldybėje. RSC neturi pajėgumų užtikrinti efektyvų radiacinių grėsmių valdymą savivaldybių lygmeniu. Tai labai didelis trūkumas, kadangi tik savivaldybių lygmenyje įmanoma operatyviai reaguoti ir tinkamai apsaugoti gyventojus. Įvykus radiaciniams ir atominiams incidentams, visa informacija apie radiacinę aplinkos taršą gaunama iš Aplinkos ministerijos įsteigtų aplinkos monitoringo stotelių, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) įgaliotas vykdyti gyventojų apšvitos matavimus radiacijos paveiktose teritorijose. PAGD ir Aplinkos ministerijos atstovai yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo komisijų ir operacijų centrų nariai. Šių komisijų nariais, kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat visada yra NVSC darbuotojai. RSC atstovų šiose savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo struktūrose nėra, todėl, savaime suprantama, kad visais visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo klausimais (neišskiriant ir kitų institucijų turimų duomenų, svarbių apsaugai nuo jonizuojančios spinduliuotės, vertinimo; jodo profilaktikos naudojimo; gyventojų informavimo) buvo ir bus kreipiamasi į NVSC specialistus.

NVSC įsitikinimu, sujungus NVSC ir RSC funkcijas bei sumažinus ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų skaičių, sumažėtų ir našta ūkio subjektams. Pavyzdžiui, dabar asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, naudojančioms jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, pradedant veiklą reikia gauti ne tik NVSC išduodamą leidimą-higienos pasą, bet ir RSC išduodamą leidimą. Be to, šių įstaigų kontrolę dabar vykdo abi institucijos – tiek RSC, tiek NVSC. Sujungus funkcijas, būtų išvengta nesusipratimų dėl neretai prieštaringų šių institucijų sprendimų. Geriausiai tai turbūt iliustruotų praktinis pavyzdys, kuomet RSC iš gydymo įstaigų specialistų, dirbančių operacinėse su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reikalavo nešioti apšvitos dydį matuojančius žiedus (dozimetrus), kurie negalėjo būti dezinfekuojami ir sterilizuojami, o NVSC reikalavo, kad gydytojai dėvėtų žiedus-dozimetrus, kuriuos būtų galima dezinfekuoti ir sterilizuoti, nes siekiant išvengti infekcijų operacinėse viskas turi būti sterilu. Šis nesusipratimas nebūtų kilęs, jei visuomenės sveikatai svarbias funkcijas vykdytų viena institucija. Tuomet gydymo įstaigoms būtų rekomenduota įsigyti tokius prietaisus, kurie gali būti sterilizuojami, t. y. būtų pagalvota ne tik apie tai, kaip apsaugoti medikų sveikatą nuo žalingos jonizuojančiosios spinduliuotės, bei ir apie hospitalinių infekcijų riziką.

Svarbu paminėti ir tai, kad tiek NVSC, tiek RSC ir ULAC specialistams keliami tie patys kvalifikaciniai reikalavimai bei tai, kad visuomenės sveikatos centrų specialistai, kurie dabar yra NVSC sudėtyje, ne tik turi tinkamą išsilavinimą, bet ir reikalingą patirtį – anksčiau jie taip pat vykdė radiacinės saugos funkcijas.

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo narių pasiūlymams, pagal kuriuos Radiacinės saugos centras išlieka atskira savarankiška institucija, vykdančia su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, t. y. nepritariama Radiacinės saugos centro jungimui prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

2.

Radiacinės saugos centras,
2019-11-21

 

 

 

 

RIZIKOS, ARGUMENTAI IR PRIEŽASTYS KODĖL RADIACINĖS SAUGOS CENTRAS TURI IŠLIKTI SAVARANKIŠKA INSTITUCIJA

RIZIKOS:

a)         nacionaliniam saugumui (pasirengimui galimoms avarijoms Baltarusijos AE terorizmo prevencijos, panaudojant ,,nešvarią bombą” organizavimas). Radiologinių ir branduolinių avarijų metu pagrindinė užduotis – užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio);

b)         prijungus (toliau – RSC) prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsiranda tarpinė sprendimų bei priėmimo valdymo grandis, o tai neabejotinai turės įtakos sprendimų radiacinės saugos klausimais priėmimo operatyvumui (ypač branduolinių ar radiologinių avarijų, ar nelegalių šaltinių aptikimo atvejais);

c)         radiacinės saugos problemų sprendimo klausimai gali būti antraeiliai, nes labiau bus koncentruojamasi į NVSC būdingų funkcijų vykdymą (higieninės problemos mokyklose (dirba be higienos pasų), darželiuose, triukšmas, kvapai, užkrečiamų ligų kontrolė ir pan.).

d)         keisis bendradarbiavimo tarp skirtingų valstybės ir savivaldybių įstaigų, atstovavimo atskirose Vyriausybės, ministerijų sudarytose darbo grupėse ar komisijose (skirtingas statusas, kai atstovauja įstaigos vadovas ar kai įstaigos atstovas);

f)         finansiniai ir žmogiškieji resursai priklausys nuo to, kiek liks nuo kitų NVSC vykdomų funkcijų o tai gali atsiliepti valstybės interesams, valstybės įsipareigojimų prieš tarptautines organizacijas įgyvendinimui;

g) išeina kvalifikuočiausi specialistai. Turint galvoje, kad Lietuvoje jie yra neruošiami, tai yra didelė netektis. Pasklidus informacijai dėl RSC naikinimo, išėjo 8 parengti radiacinės saugos specialistai.

ARGUMENTAI IR PRIEŽASTYS

1. Lietuva, nuo 1993 m. būdama Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) šalimo nare, ir gaudama iš šios tarptautinės organizacijos techninę paramą, privalo vykdyti pagrindinius šios organizacijos reikalavimus. Vykdant TATENA pagal hierarchiją aukščiausio lygmens dokumento Pagrindiniai saugos principai (angl. Fundamental Safety Principles (Safety Fundamentals No. SF-1)) ir pagal hierarchiją antro lygmens dokumento Vyriausybinė, teisinė ir reguliuojamoji saugos infrastruktūra (angl. Governmental, Legal and Regulatory Framework for Safety, General Safety Requirements Part 1, No. GSR Part 1) reikalavimus, valstybės narės privalo įsteigti reguliuojančiąją instituciją radiacinės saugos klausimais. Šie dokumentai suderinti su suderinti su 8 tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Komisiją ir Pasaulio Sveikatos Organizaciją.

2. RSC, įkurtas 1997 m., dalyvauja formuojant ir įgyvendina sveikatos apsaugos ministro suformuotą valstybės politiką radiacinės saugos srityje ir yra reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas).

Pagrindinis radiacinės saugos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

3. Bet kokios branduolinės ar radiologinės avarijos atveju (avarijos) RSC yra vienintelė institucija, kuri teikia rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo (žmonių evakavimo, jodo profilaktikos, laikinojo perkėlimo, vietinio maisto, geriamojo vandens vartojimo apribojimo), siekiant apsaugoti žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio.

Pasirengimą atlikti šią svarbią funkciją, RSC pademonstravo vertinant nepalankiausią galimos avarijos Baltarusijos AE scenarijų ir dalyvaudamas 2019 m. spalio mėn. vykusiose valstybinio lygio funkcinėse pratybose. Būtent RSC įvertino tokios avarijos pasekmes Lietuvai ir pateikė išvadas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo apimties. 

Įvykus avarijoms, RSC kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu būtų vedančios institucijos tokių avarijų likvidavime, todėl svarbu įvertinti, kad bet kokie vedančiųjų institucijų reorganizavo, likvidavimo ar kiti veiksmai, destabilizuoja esamą Lietuvos pasirengimą reaguoti į avarijas ir patį reagavimą, susilpnina ir įneša painiavos tiek valstybės, tiek ir savivaldybių lygmenyje.

4. Lietuva bus pirmoji šalis ES ir pasaulyje, kurioje reguliuojančiąja institucija radiacinės saugos klausimais taps institucija, kuri iki šiol vykdė ir vykdo visiškai kitokias funkcijas. Nė vienoje šalyje radiacinės saugos funkcijos neapjungiamos su institucijomis, kurios vykdo triukšmo, vibracijos, kvapų, užkrečiamų ligų kontrolę ir pan. Tai neatitinka 1 punkte nurodytų TATENA irEK nustatytų reikalavimų. 

Tarptautinius standartus atitinkančio ir tarptautinės radiacinės saugos visuomenės pripažinto ir vertinamo RSC likvidavimas būtų itin didelis žingsnis atgal, t.y., Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūra grąžinama į sovietinius laikus (sanitarijos epidemiologijos stočių laikus). Kai visos TATENA šalys narės steigia radiacinės saugos reguliuojančiąsias institucijas, skiria reikiamus finansinius ir žmogiškuosius resursus, numato visas teisines prielaidas, kad tokia institucija galėtų laiku ir reikiamai priimti visas reikalingas priemones (sprendimus) užtikrinant gyventojų bei aplinkos radiacinę saugą, tai Lietuvoje siūloma padaryti priešingai.

RSC pagal turimus įgaliojimus ir vykdomas funkcijas visiškai atitinka reguliuojančiosios institucijos status, turi reikiamus įgaliojimus ir tinkamai vykdo funkcijas. Tai patvirtino tiek TATENA, tiek EK , tiek PSO ekspertai (viso – 7 misijos). 

5. Šiandien RSC, turėdamas šalies poreikius atitinkančius materialinius, žmogiškuosius išteklius (radiologinė įranga, apmokyti specialistai) ir gerai išvystytą tarpžinybinį bendradarbiavimą, yra pajėgus operatyviai ir efektyviai įvertinti radiacinės saugos būklę esant skirtingo sudėtingumo aplinkos sąlygoms bei teikti savalaikes ir kompetentingas rekomendacijas dėl šios būklės gerinimo ir apsaugomųjų veiksmų gyventojams taikymo.

Tai pripažįsta tarptautinės organizacijos, rodydamos Lietuvą pavyzdžiu, kaip tokioje nedidelėje šalyje galima sukurti reikiamą radiacinės saugos infrastruktūrą. RSC kasmet stažuojasi virš 10 TATENA siųstų kitų šalių (lankėsi visų sovietinio lagerio šalių, Kroatijos, Irano, Kuveito, Egipto, Nepalo ir kt.) radiacinės saugos specialistų.

6. Radiacinės saugos specialistai Lietuvoje nerengiami. Juos padeda parengti TATENA, organizuodama 6 mėn. mokymo kursus, seminarus, stažuotes. Tad teiginys, kad visuomenės sveikatos specialistai galės tinkamai prižiūrėti radiacinės saugos būklę pas ūkio subjektus, yra nerealus. Technologijos su šaltiniais yra tiek pažengusios, kad norint įvertinti radiacinę saugą, reikia daug specifinių žinių, todėl RSC pagrinde dirba medicinos fizikai, fizikai, aplinkos inžinerijos specialistai, chemikai ir kt. RSC iš 58 etatų, tik 5 užima visuomenės sveikatos specialistai.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priežiūrinės funkcijos sudaro tik apie 25-30 proc. RSC veiklos ir atskirų specialistų, kurie vykdytų tik priežiūrines funkcijas, nėra.

 

Pritarti

 

3.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentų regionuose vadovai,
2019-10-24

 

 

 

 

Dėl Radiacinės saugos centro

Iki 1996 metų už valstybinę radiacinės higienos priežiūros ir kontrolės organizavimą bei vykdymą šalyje buvo atsakinga Respublikinė sanitarijos-epidemiologijos stotis (valstybinis visuomenės sveikatos centras), o nuo 1997 m. sausio 1 d. įkurtas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos RSC. Jam buvo pavesta savo kompetencijos ribose organizuoti bei koordinuoti VVSPT pavaldžių visuomenės sveikatos centrų veiklą, garantuojant gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų, įstaigų, organizacijų bei specialiųjų objektų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą. Nuo 1999 m. radiacinės saugos funkcijas, kurias pagal kompetenciją vykdė teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, perėmė RSC. Manytume, kad radiacinės saugos funkcijų sukoncentravimas tik RSC blogina šių paslaugų prieinamumą regionuose:

-    NVSC teritorinių padalinių specialistai dalyvauja ekstremalių situacijų valdyme – yra savivaldybių Ekstremalių situacijų komisijų nariais bei ekstremalių situacijų operacijų centrų nariais, todėl visais visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo klausimais (neišskiriant ir apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, taip pat ir dėl jodo profilaktikos naudojimo), bus pirmiausia kreipiamasi į NVSC specialistus;

-    NVSC kartu su RSC pagal šioms įstaigoms priskirtas kompetencijas tenka nagrinėti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių turinčių objektų Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, statinių projektus, dalyvauti statinių užbaigimo komisijų darbe ir t. t. (pvz., objektai, susiję su Ignalinos AE uždarymu). NVSC išduoda leidimus-higienos pasus ASPĮ, o RSC – licencijas verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Apjungus jėgas visi šie darbai vyktų sklandžiau, būtų daug paprasčiau bendradarbiauti ir problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau.

Prijungus RSC prie NVSC, mažėtų kontroliuojančių institucijų skaičius, o tai padėtų sumažinti administracinę naštą verslui, leistų geriau patenkinti visuomenės lūkesčius.

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo narių pasiūlymams, pagal kuriuos Radiacinės saugos centras išlieka atskira savarankiška institucija, vykdančia su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, t. y. nepritariama Radiacinės saugos centro jungimui prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

Linas Balsys,

Algirdas Sysas,

Rasa Budbergytė,

Raminta Popovienė,

Julius Sabatauskas,

Algimantas Salamakinas,

Dovilė Šakalienė,
2019-09-26

 

1

 

 

 

Argumentai: Siūlymas jungti Radiacinės saugos centrą prie institucijos, kuri iki šiol vykdė visai kitas funkcijas, yra visiškai nelogiškas ir prasilenkia su pasauline praktika. Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei bus būtinas greitas sprendimų priėmimas, reakcija branduolinių ar radiologinių avarijų atveju. Prijungus Radiacinės saugos centrą prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimai turės pereiti sudėtingesnį biurokratinį mechanizmą. Tapsime vienintelė Europos Sąjungos valstybe, kurioje už radiacine saugą bus atsakinga niekada tokios veiklos nevykdžiusi institucija, neturinti įgaliojimų veikti nei iš Europos Komisijos, nei iš Pasaulio sveikatos organizacijos, nei iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros, kitaip nei šių organizacijų pripažįstamas Radiacinės saugos centras. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, reikalinga atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto nuostatas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo būtų pakeistas galiojantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos  įstatymo 23 straipsnio 3 dalis ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laikinąjį radioaktyviųjų medžiagų paėmimą ar rekviziciją vykdo Radiacinės saugos centras Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su savivaldybių administracijų direktorių įgaliotais asmenimis.“ 

 

Pritarti

 

2.

Seimo nariai

Antanas Matulas,
Raimundas Martinėlis, Irena Degutienė, Laimutė Matkevičienė,
Irina Rozova,
Kęstutis Bartkevičius,
Jonas Liesys,
2019-10-08

1

 

 

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laikinąjį radioaktyviųjų medžiagų paėmimą ar rekviziciją vykdo Radiacinės saugos centras Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su savivaldybių administracijų direktorių įgaliotais asmenimis.“

 

Pritarti

 

3.

Seimo nariai Antanas Vinkus, Rimantas Sinkevičius,
2019-12-19

1

 

 

 

Argumentai: Netoli Lietuvos Respublikos pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei būtina išlaikyti savarankišką išskirtinai radiacinės saugos srityje veiklą vykdančią įstaigą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad galimų branduolinių ar radiologinių avarijų atvejais būtinas išankstinis ir specialus pasiruošimas tokių atvejų galimai grėsmei, prevencinių priemonių taikymas, o įvykus branduoliniam įvykiui, greitas sprendimų priėmimas likviduojant galimų branduolinių ar radiologinių avarijų atvejus. Būtina išlaikyti Radiacinės saugos centre turimus resursus radiacinės saugos srityje nesusiejant šios specifinės funkcijos su bendra visuomenės sveikatos saugos funkcija. Minėtas siūlymas taip pat neatitiktų nei Europos Sąjungos, nei pasaulinės radiacinės saugos reguliavimo praktikos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma nepritarti radiacinės saugos funkcijų perdavimui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atitinkamai tikslinant Įstatymo projekto nuostatas.

 

Pasiūlymas: Panaikinti projekto 1 straipsnį:

1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laikinąjį radioaktyviųjų medžiagų paėmimą ar rekviziciją vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su savivaldybių administracijų direktorių įgaliotais asmenimis.“

 

Pritarti

 

4.

Seimo nariai Antanas Vinkus, Rimantas Sinkevičius,
2019-12-19

2

 

 

 

Argumentai: Žr. aukščiau.

 

Pasiūlymas: Panaikinti projekto 2 straipsnį:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2020-06-10

 

 

 

*

Pasiūlymas: grąžinti projektą Nr.XIIIP-3679 iniciatoriams tobulinti.

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Seimo narių pasiūlymams, įstatymo projektas praranda prasmę, Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad pritarus Seimo narių pasiūlymams, įstatymo projektas praranda prasmę, įstatymo projektą atmesti.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Vinkus.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                   Asta Kubilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė