Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 252
STENOGRAMA
2023 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiami kolegos, pradėsime vakarinį posėdį. Pradedame nuo registracijos. (Gongas)
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
14.01 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2). Svarstymo stadija. Sveikatos reikalų komiteto atstovas turėtų mums paskelbti pranešimą. Nesant pirmininko, kviečiame J. Sejonienę. (Balsai salėje)
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gyva, gyva, bet kadangi klausimas ne apie mano gyvybę, noriu pranešti, kad 2023 m. kovo 15 d. komitetas svarstė šitą klausimą ir pritarė jam. Kadangi pasiūlymų jokių negauta, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Žvilgtelkime, ar dėl motyvų yra. Taip pat nėra. Balsuosime nustatytu laiku dėl šio projekto.
14.02 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 7, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500(2). Taip pat svarstymo stadija. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą paskelbs E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Laba diena. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kovo 22 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Balsuosime nustatytu laiku.
14.03 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.241, 3.246, 3.250, 3.260, 3.262, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 364, 41, 42, 43, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 141, 16, 17, 192, 252, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507(2), Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 9, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510(2), Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512(2), Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513(2), Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514(2), Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-21)“ Nr. I-576 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517(2), Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 3, 4, 5, 8, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-934 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas, didelis projektų paketas. Pirmasis šiame pakete yra Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503(2). Aš kitų projektų nevardinsiu. Dėl atskirų projektų yra įvairūs pagrindiniai komitetai. Pirmiausia pradėsime nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kur šis komitetas buvo pagrindinis, čia dėl pirmojo projekto, ir bene viskas. Viskas, dėl kitų projektų buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašau, Haase, kokia komiteto išvada dėl minėtų projektų.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023 m. kovo 22 d., kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įstatymo projekto pakeitimą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl kitų projektų, kurių yra bene 19, pagrindinis buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Parašyta, kad J. Džiugelis, bet aš jo nematau salėje. Kas yra iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir galėtų paskelbti išvadą? (Balsai salėje) Visus iš karto, man atrodo. Turbūt išvada yra panaši dėl visų. Nes jeigu visus 19 vardinsite, čia mums bus ilgokas užsiėmimas. Gerbiamas A. Dumbrava paskelbs.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nagrinėjo šį siūlymą ir pritarė jam bendru sutarimu. Ne šį siūlymą, o šį įstatymo projektą. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasitikslinsiu Sekretoriate, ar mes neturime pasiūlymų nė dėl vieno projekto. Neturime. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Diskutuoti taip pat nebuvo užsirašiusių, kaip suprantu. Tuomet balsavimas keliamas į balsavimų pertrauką. Balsuosime iš karto dėl viso paketo.
Kitas darbotvarkės projektas…
P. Gražulis dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ką tik iš ūkininkų mitingo. Jie buvo susitikę su I. Šimonyte… ne, su V. Čmilyte. Sako, nieko neišsireikalavo. Jie nori, kad ateitų kas nors daugiau iš Seimo daugumos ir tikrai jiems padėtų spręsti problemas. Aš pasiūliau vieną idėją: jūs parduokite bent kelias karves ar kiekvieno ūkio akcijas konservatoriams, kaip ir „Ignitis“ akcijas nusipirko, jie turės naudos ir ras ne 40 mln., o 400 mln.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nenukrypkime. Aš matau, gerbiamas V. Pranckietis nori plėtoti tą temą. Na tikrai svarstome ne žemdirbių piketo klausimą, kolegos. Prašau ir komiteto pirmininko supratimo.
14.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 111 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501(2) (svarstymas)
Toliau kitas projektas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501. Svarstymo stadija. Pranešėja I. Haase paskelbs Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar turime užsirašiusių diskutuoti? Nėra. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.08 val.
Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2494(2), Administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2495 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso projekto Nr. XIVP-2494(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIVP-2495 pataisos. Vėl kviečiu I. Haase, ji čia vieną po kitos išvadas tik spėja skelbti. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Ir lydimasis, jeigu galiu, pirmininke, taip? Taip pat buvo apsvarstytas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuosime per numatytą intervalą, pradžia 15 valandą.
14.10 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2432(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr.-XIVP-2432(2). Svarstymo stadija. Pranešėja turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovė A. Širinskienė. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, komitetas kovo 15 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-2432 ir jam bendru sutarimu, 8 balsavus už, pritarė, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Siūlyčiau luktelėti, nes dėl kito projekto jūs taip pat būsite pranešėja. Dabar dėl šio projekto diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų nėra. Balsuosime per numatytą intervalą.
14.11 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Išties situacija yra analogiška: taip pat svarstėme kovo 15 dienos posėdyje ir, 8 balsavus už, pritarėme, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio projekto diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų pažiūrėkite Sekretoriate. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime per numatytą intervalą nuo 15 valandos.
14.13 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – E. Pupinis. Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas siūlomam patobulintam Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto variantui pritarė bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritarė visoms pataisos. Teisės departamento taip pat pritarė, pritarė ir naujam variantui.
PIRMININKAS. Neliko pataisų, dėl kurių reikėtų balsuoti? Visoms pritarė, kurios buvo teiktos ir yra įtrauktos į patobulintą variantą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Diskutuoti yra užsirašiusių? (Balsai salėje) Kaip tik E. Pupinis – pirmas užsirašęs. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šiek tiek norėčiau paaiškinti, kodėl diskusijos vyko komitete. Iš tiesų buvo kai kurių siūlymų, kad tas apdovanojimas taptų kokiu nors masiniu, daug dalinamu pagal poreikius, tačiau komitetas apsisprendė, kad juo turėtų būti apdovanojami ne daugiau nei du. Aišku, forma šiek tiek taip pat turėtų kisti, nes tie, kurie skiria, yra komisija, bet siūlo, paprastai taip buvo, asociacijos ir fiziniai asmenys. Iš tikrųjų galės siūlyti ir Seimo valdyba, galbūt atsiradus tam tikram svečiui ir pamačius, kad yra tam tikras poreikis įteikti apdovanojimą, jį galės siūlyti apdovanoti.
Dar vienas pakeitimas, iš tikrųjų data nebus nustatyta, kaip buvo, kad būtinai iki balandžio 15 dienos, bet Valdyba galės siūlyti bet kuriuo laikotarpiu visus metus. Aišku, tam komisija turės pritarti. Vėlgi pasiūlė, kad vis dėlto būtų du apdovanojimai. Aišku, galbūt pačios komisijos tvarka turėtų šiek tiek kisti, nes šiuo metu yra suprantama taip, kad jeigu yra du apdovanojimai, tai būtinai juos turėtų įteikti iki balandžio 15 dienos, surasti kokius nors kandidatus ir įteikti. Tai manau, kad komisija galėtų įteikti vieną apdovanojimą, o kitą apdovanojimą galbūt palikti esant reikalui, apsilankant garbingam svečiui, kuris turi tam tikrų nuopelnų Lietuvai, apdovanoti Aleksandro Stulginskio žvaigžde.
Taip pat kilo mintis, kad galbūt galėtų atsirasti tokio šiek tiek žemesnio lygio apdovanojimas, tai yra Seimo medalis, kuris vienoda tvarka būtų teikiamas, galbūt per tą pačią komisiją. Bet reikėtų tam tikrų pakeitimų, kad vis dėlto tas medalis būtų plačiau dovanojamas svečiams arba iš tikrųjų parlamentarams, kurie nusipelnė arba baigia kadenciją, arba daug kadencijų buvo Seime. Tokie siūlymai.
PIRMININKAS. Kitas diskutuoti užsirašęs būtų Seimo narys V. Pranckietis, bet nematau salėje. A. Vinkus. Taip pat nėra salėje. Baigiame diskutuoti. Pažiūrėkime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manyčiau, kad A. Stulginskis buvo Lietuvos Prezidentas, politinis kalinys, kovojęs už Lietuvą. Buvo ištremtas ir visą laiką buvo su tauta, nepabėgo, kaip kiti prezidentai, okupavus Lietuvą, iš Lietuvos. Todėl aš manau, reikėtų padaryti priėmimo stadijoje pataisą, kad kagėbistai, komunistai, išskyrus gal Č. Juršėną ir gal V. Landsbergį, agentai negalėtų būti apdovanojami Aleksandro Stulginskio žvaigždės ordinu. Iš tikrųjų tai žmogus, nusipelnęs Lietuvai, ir tikrai mes teikdami tą apdovanojimą turėtume pažiūrėti, kam mes teikiame. Nes vis tiek, kaip bebūtų, kas jį trėmė, kas jį kalino – Lietuvą okupavus, Komunistų partijos veikėjai ir ištrėmė A. Stulginskį, įkalino. Man atrodo, mes tikrai turime į tai atsižvelgti. Aš manau, kad priėmimo stadijoje gal tik vieną išimtį padarysime Č. Juršėnui, o daugiau negalėtų būti jokie komunistai apdovanojami.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
Dabar turėtų būti Seimo rezoliucijos projekto pateikimas, bet nematome pranešėjo. Kol kas praleisime tą projektą, prie jo grįšime vėliau.
14.18 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas, paketas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1377(2) ir susijęs Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo ir taip toliau, pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2550. Pranešėjai būtų… Dėl pirmojo projekto Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu A. Vyšniauskas. (Balsai salėje) Taip, Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pastraipsniui?
PIRMININKAS. Ne, tiesiog išvada. Išvada, o pastraipsniui ir su pasiūlymais dorosimės per balsavimo intervalą. Dabar pranešėjui uždavinys surasti, kurioje vietoje ta išvada.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Už – 4, prieš nėra, susilaikė 4, lėmė pirmininko balsas. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. O dėl visų pasiūlymų spręsime, kaip minėjau, per balsavimo intervalą. Dabar lydimasis. Diskusija bus dėl abiejų projektų iš karto. Gerai. Gerai, Sekretoriatas mane tikslina, kad reikia dabar diskutuoti, o po to antrojo projekto pateikimas. Diskutuoti užsirašęs yra gerbiamas S. Skvernelis. Ar jis yra salėje? Dėl Kriminalinės žvalgybos.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, išties kalbant apie Kriminalinės žvalgybos įstatymą kaip įrankį kovoti su organizuotu nusikalstamumu… (Balsas salėje) Kaip?
PIRMININKAS. Tęskite, tęskite, jūs nereaguokite į replikas.
S. SKVERNELIS (DFVL). …kažkaip reaguoja, mane išmuša.
PIRMININKAS. Į replikas nereaguokite, jūs sakykite, ką norite, tuo klausimu.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš pasiruošęs visą laiką, tik mane, žinote, replikos išmuša.
Išties kalbant apie šį įstatymą reiktų kalbėti apie jo ištakas ir atsiradimą. Šio įstatymo ištakos buvo gana seniai, kai Lietuvoje turėjome bėdų ir problemų su organizuotu nusikalstamumu. Buvo parengtas vadinamasis Operatyvinės veiklos įstatymas. Po to jis buvo tobulintas, nes valstybė vystėsi, atsirado naujų iššūkių, buvo reikalingi nauji saugikliai, patapo Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Visuomet buvo kalbama ir prisidengiama šio įstatymo reikalingumu, kad tai yra ypač svarbus įrankis kovoje būtent su kriminaliniu organizuotu nusikalstamumu. Tačiau metams bėgant šis įstatymas tapo didžiuliu įrankiu, kaip aš jau ne kartą minėjau, branduoliniu ginklu, teisėsaugos institucijų rankose, nes suteikė neribotas galimybes daryti intervenciją į žmogaus privatų gyvenimą.
Taip, yra situacijų, kai tai neišvengiama. Kalbant apie valstybės, visuomenės gėrį, valstybės saugomus interesus tą reikia daryti. Tačiau kai toks įstatymas patenka į nesąžiningo pareigūno rankas arba nėra efektyvios parlamentinės kontrolės, jis tampa labai pavojingu įrankiu, kalbant apie demokratines žmogaus teises. Juo labiau kad žmogus, kurio atžvilgiu buvo taikomos šios priemonės, o tai yra telekomunikacinių įrenginių kontrolė, susirašinėjimo kontrolė, patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, sumontavimas specialios įrangos, kitų kriminalinės žvalgybos metodų, tokių kaip sekimas, taikymas… Jis, kaip minėjau, suteikė neproporcingai didžiules galias teisėsaugos institucijai.
Ar žmogus turi teisę apginti galimai pažeistas savo teises? Ir pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, ir, deja, pagal tai, kas yra projekte, tokios teisės jis neturi. Mes kalbame apie vieną iš esminių teisių – pagrindinių teisių. Jeigu to žmogaus atžvilgiu buvo taikoma kriminalinė žvalgyba ir įtarimai, nes kriminalinės žvalgybos vienas iš tikslų yra nustatyti galimai padarytą nusikalstamą veiką, nepasitvirtino, tai yra žmogaus atžvilgiu tos priemonės, stiprios priemonės, žiaurios priemonės, kurios buvo taikytos, nepasitvirtino, žmogus apie tai nesužino ir neturi galimybės ginti savo pažeistas teises, nes buvo intervencija į privatų gyvenimą. Tai suponuoja tokią uždarą grandinę.
Labai svarbu, kaip institucijos, kurios nori gauti teismo sankcijas tokiems veiksmams atlikti, pateikia pirminę informaciją. Jeigu institucija pateikia pirminę informaciją – kažkokį suklastotą tarnybinį pranešimą arba su iškraipytais, sumontuotais faktais, ji žino, kad to patikrinti nebus įmanoma, todėl gali rašyti, ką nori (aš kalbu apie nesąžiningus pareigūnus), nes žmogus tiesiog nesužinos apie tokius veiksmus, kurie jo atžvilgiu buvo daromi.
Todėl kažkada aš buvau įregistravęs ir pataisas, deja, jos nepriėjo net iki pateikimo stadijos. Dabar darbo grupei dirbant prie projekto irgi buvo siūlymų, kad tais atvejais, kai nepasitvirtino mesti įtarimai, abejonės, žmogus privalo būti informuojamas, kad jo atžvilgiu buvo taikomi tokie veiksmai, ir jis tada turi teisę pasirinkti skųsti veiksmus, ieškoti pagrindo, ar buvo teisėtas pagrindas šiuos veiksmus atlikti, ar buvo pagrindai, ar nebuvo pažeistos jo teisės. Deja, šiame įstatyme aš, nors jis tikrai tobulesnis už buvusį, to pasigedau.
Seimo kanceliarija turbūt visiems Seimo nariams, kurie norėjo, pateikė apžvalgą ir praktiką, kaip kriminalinė žvalgyba taikoma kitose Europos Sąjungos valstybėse – niekur nėra tokio žmogaus, kurio atžvilgiu taikomas įstatymas, beteisiškumo kaip Lietuvoje. Deja, jis išlieka ir naujajame projekte. Šiandien mes turime situaciją, kurią svarstysime, kaip pavyzdį aš pasakysiu, antradienį. Priekaištai mano kolegai A. Stončaičiui. Taip pat ir gerbiamas Andrius sako, na, kodėl jis nepasako, ką ten kriminalinės žvalgybos būdu surinko STT. Jis nežino to ir negali šiandien žinoti pagal įstatymą. Ir reikalauti šiandien pasakyti, kas yra, jeigu buvo daroma kriminalinė žvalgyba, negali žinoti. Pirmas dalykas, kriminalinė žvalgyba turi pasibaigti ikiteisminiu tyrimu, ji nepasibaigė, nėra. Antras dalykas, kas gali būti panaudota tarnybinei atsakomybei, nėra. Trečias dalykas, galbūt etika pažeista. Yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Jeigu mes neužtikriname šiame įstatyme galimybės tokiais atvejais, kad būtų prievolė informuoti žmogų, kurio atžvilgiu buvo taikoma kriminalinė žvalgyba ir nepasiteisino, tai tokių situacijų mes turėsime apsčiai ir gana daug. Aš galiu priminti ir iš kitos pusės kolegas, kurių atžvilgiu irgi, sakykime, galimai buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, bet jie apie tai net nežino. Ir nežino, ar tai buvo taikyta teisėtai, ar ne.
Dėl to trumpai baigdamas: tikrai projektas yra gerokai tobulesnis už egzistuojantį, bet jis neužtikrina šiandien galimybės žmogui apsiginti ir apginti galimai pažeistas savo teises. Teisiškai, teismiškai tokios galimybės nėra, todėl aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Replika dėl vedimo tvarkos – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš noriu sureaguoti, nes į mano pusę buvo labai replikuojama gerbiamo pranešėjo. Aš sutinku. Ir šis įstatymas suteikia labai puikų šansą gerbiamam Seimo nariui, kuris buvo paminėtas, pagaliau kreiptis į teismą ir išsiaiškinti, ar buvo pažeistos jo žmogaus teisės, ar nebuvo pažeistos, ar viskas buvo teisėta, ar neteisėta.
O baigdamas apie replikas, man labai įdomu sužinoti, kaip buvęs premjeras žino apie kitus Seimo narius, kokia kriminalinės žvalgybos informacija renkama, bet kiti Seimo nariai nežino. Čia labai įdomus faktas.
PIRMININKAS. Atrodo, kad ne tas Seimo narys, kuris prie mikrofono stovėjo, buvo paminėtas. (Balsai salėje) K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš tik gerbiamam kolegai, kuris čia bando kažką sugalvoti ir kažkokią intrigą įvesti, pasakysiu, kad jis gali paklausti premjerės, kuri yra jo partijos kolegė, ir ji pasakys, ką premjeras gali žinoti ir ką žino galbūt.
O kitas dalykas, kalbant apie kolegą, nesinorėtų, kad kiekvienas, kuris apkaltintas, vienos ar kitos komisijos pirmininkas turėtų kreiptis į teismą įrodinėti, kad jis nieko nepadarė ir kad apie jį nieko nėra. Na, tokia praktika Seime būtų, manau, tikrai labai jau sumaištis.
PIRMININKAS. Jums reikėjo užsirašyti diskutuoti. Jūs diskutuojate dėl projekto, ne dėl vedimo tvarkos kalbate. Gerai. Dabar prie to projekto sustojame kol kas. Per balsavimo intervalą svarstysime pasiūlymus.
14.28 val.
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2550 (pateikimas)
Sudarysime sąlygas pateikti lydimąjį projektą Nr. XIVP-2550. Nežinau, ar I. Haase, ar A. Vyšniauskas pateiks. I. Haase. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galiojančiose Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo nuostatose nėra nustatytas teisinis reglamentavimas, susijęs su asmens duomenimis, jų tvarkymu ir taikymu kriminalinės žvalgybos procese, todėl, atsižvelgiant į tai, ir teikiamas įstatymo projektas, kad būtų pašalinta teisinė spraga, susijusi su asmens duomenų apsaugos įgyvendinimu, susijusių nuostatų taikymo praktika vykdant kriminalinę žvalgybą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausti norėjo P. Gražulis, bet nematau salėje P. Gažulio. (Balsai salėje) Bet Petrui svarbesni šiuo metu pokalbiai su konservatoriais, tai klausimo nebus, kaip suprantame. Ačiū pranešėjai.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tuo kol kas baigiame ir balsuosime per nustatytą intervalą.
14.30 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje“ projektas Nr. XIVP-2568 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kadangi sugrįžo į salę E. Zingeris, jeigu jis nekalbėtų telefonu, galėtų pateikti rezoliucijos „Dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje“ projektą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Bičiuliai, tai yra rezoliucija „Dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje“. Aš noriu padėkoti visiems, kurie dirbo prie šios rezoliucijos, jinai buvo nusiųsta ir Užsienio reikalų ministerijai, ir Užsienio reikalų komitete aptarta. Šalia manęs yra jos iniciatoriai: pirmiausia R. Lopata, Ž. Pavilionis, A. Lydeka, M. Matijošaitis, A. Ažubalis, A. Vinkus. Mes po tikslinančių diskusijų teikiame jums.
Žodžiu, čia yra rezoliucija, iš esmės remianti Sakartvelo integraciją, ir keli žodžiai apie tam tikras problemas, esančias Sakartvelo viduje, konkrečiai nurodoma į M. Saakašvilio sveikatą ir į galimą perkėlimą į Ukrainą ir į televizijos kanalo „Mtavari TV“ direktoriaus N. Gvaramijos nuteisimą laisvės atėmimo bausme. Bet visi kiti punktai yra apie jų integraciją į Europos Sąjungą ir NATO su rėmimu šių abiejų krypčių ir, žinoma, su padėkojimu, kad tiek daug Sakartvelo piliečių kovoja Ukrainoje prieš Rusijos invaziją, prieš Rusijos agresiją. Ačiū. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė A. Lydeka.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip pat noriu padėkoti jums, Emanueli, už pristatymą šios savalaikės rezoliucijos ir už iniciatyvą, parodytą parengti tokią rezoliuciją, taip pat ir visiems Užsienio reikalų komiteto nariams, kurie aktyviai prisidėjo tikslinant formuluotes ir redaguojant rezoliucijos projektą.
Norėčiau tokį paprastą klausimą užduoti. Ar jums yra žinoma, kad panašias rezoliucijas yra parengę ir kiti mums draugiškų valstybių, demokratinių valstybių parlamentai? Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, buvo tokia… (Balsai salėje) Jeigu galima, atsakau. Buvo tokia pat rezoliucija, skirta Europos Parlamento, po to kita rezoliucija buvo bendra Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos. Buvo paskelbtas toks tekstas prieš dvi savaites. Taip pat mes turime daug vyriausybių, kurios davė įvertinimus įvykių Sakartvele, bet šitas tekstas yra labai sušvelnintas, jis yra iš esmės sveikinantis, iš dalies sveikinantis Sakartvelą su integracija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir P. Gražulis taip pat užsirašė klausti. (Balsas salėje) Persigalvojo, nebus klausimo. Ačiū pranešėjui.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir viskas?
PIRMININKAS. Kol kas toje stadijoje viskas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Bet ne viskas dar su rezoliucija. Dabar diskusija. Niekas neužsirašė.
Tada pereiname į priėmimo stadiją. Gali būti užsirašiusių dėl motyvų. Nėra užsirašiusių. Dabar greitai užsirašė V. Semeška. Prašau. Už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai trumpai. Sakartvelą, ne kartą esu ten lankęsis, mes visada vadindavome – tai yra kaip ir Pietų Lietuva, o sakartveliečiai vadindavo Lietuvą Šiaurės Sakartvelu. Tai, kas dabar vyksta šioje valstybėje, ne tai kad kelia nerimą ir liūdina, bet yra net ir pavojinga, pavojinga tiems žmonėms, kurie jautė Vakarų civilizaciją, laisvę, nepriklausomybę. Ir šiandien Sakartvelas juda arba jau yra apglėbtas rusiškos meškos letenomis. Todėl šita rezoliucija yra laiku, ir klausimas, ar jos pakanka. Ką galėtume daugiau padaryti, kad Sakartvelas sugrįžtų į tą kelią, kurį esame patys nuėję gana sunkiai, ir kad tas kelias jiems būtų labai aiškios krypties, tai yra link mūsų, o ne link Maskvos? Ačiū rengėjams. Tikiuosi, kad kartu visi pritarsime bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime per numatytą intervalą nuo 15 valandos.
14.35 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239(2) (svarstymas)
Dabar dviejų projektų paketas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2) ir Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239(2). Pranešėjas J. Gudauskas turėtų pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis vasario 15 dieną nusprendė pritarti komiteto pasiūlytiems įstatymų projektams Nr. XIVP-2238(2) ir Nr. XIVP-2239(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu, už – 6.
Komitetas vakar posėdyje apsvarstė kolegos G. Kindurio pasiūlymą ir jam nepritarė. Nepritarimo argumentai – pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projektu Nr. XIVP-2238, nes juo sprendžiami servitutų klausimai. Iniciatorius kovo 14 dieną pateikė Seimui svarstyti įstatymo projektą Nr. XIVP-2234, kurį Kaimo reikalų komitetas planuoja svarstyti balandžio 19 dienos podėlyje ir kurio nuostatos yra analogiškos šio pasiūlymo nuostatoms. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra gauta.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Kadangi yra pasiūlymų dėl pirmo projekto, mes su šiais abiem projektais keliamės į balsavimo intervalą. Ten ir bus išsakyti motyvai baigus apsispręsti dėl pasiūlymų.
14.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Rakutis, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio mėnesio 22 dieną susirinkusi Jūrinių reikalų komisija apsvarstė Teisės departamento pastabą dėl 1 straipsnio 11 punkto. Tiesiog buvo pasiūlyta redakciškai sutvarkyti organizacijų, kviečiamų į komisijos posėdžius, sąrašą. Bendru sutarimu komisijos nariai pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Taip, čia vienas straipsnis, tai pastraipsniui nėra ko nagrinėti. Dėl motyvų. Galima pasisakyti iš karto dėl viso projekto. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.39 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2538 (pateikimas)
Kadangi šiek tiek lenkiame laiką, galime paimti iš tolimesnės darbotvarkės kokį projektą. Matau, salėje yra L. Nagienė. Galime. Darbotvarkės 2-21 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2538. Pateikimas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kurie galbūt klausotės ir kai kurie jau tikriausiai su tam tikra nuostata žiūrite į šitą įstatymo pataisą, norėčiau paprašyti net ir skeptiškai ir neigiamai nusiteikusių kolegų labai įsiklausyti ir išgirsti mane, nes teikiu labai svarbų pasiūlymą. Svarbų dėl to, kad savo pasiūlymu siekiu, kad būtų užtikrintas visos šalies švietimo teikėjų tinklo darnus veikimas, kad visos tinklo mokyklos ir visi jose besimokantys vaikai turėtų proporcingai vienodas sąlygas mokytis.
Mano pasiūlymas labai paprastas – patikslinti mokymo lėšų skyrimą ir numatyti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo teikėjų tinkle esančioms mokyklų klasėms proporcingai faktiniam mokinių skaičiui. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kokiame kontekste ir kokių aplinkybių vedami mes pateikėme šitą projektą. Esmė ta, kad 2022 metų rugpjūčio viduryje Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta ir pakoreguota Mokymo lėšų skyrimo tvarka ir joje, be kita ko, numatoma, kad kai mokinių skaičius sraute yra mažesnis už mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių, tokioms mažoms klasėms skiriamas ne visas klasės krepšelis, o tik dalis krepšelio. Tai būtų logiška ir visiškai normalu, tačiau vienas iš tvarkos pakeitimų toks, kad tik bendrojo ugdymo 1–10 klasėms ir gimnazijos 1–2 klasėms, jeigu jose mokysis mažiau nei penki vaikai, nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio apskritai nebus skiriama mokymo lėšų. Tai yra tvarkoje numatoma, kad dalį krepšelio gaus visi ikimokyklinukai, priešmokyklinukai. Net jeigu klasėje būtų tik vienas mokinys, gautų trečdalį krepšelio, 3–4 klasių gimnazistas, net būdamas vienintelis mokinys klasėje, gautų net pusę klasės krepšelio. Bendrojo ugdymo 1–10 klasių, kuriose mokysis penki ir daugiau mokinių, gaus pusę klasės krepšelio. Tačiau tos bendrojo ugdymo 1–10 klasės, kuriose mokysis nuo vieno iki keturių mokinių, negaus nieko jau nuo ateinančio rusėjo, tai yra šiais metais, šių mokslo metų pradžios.
Taigi aprūpinant švietimo teikėjus mokymo lėšomis padaroma… paprastai tariant, skiriama be jokio alternatyvaus sprendimo. Tiksliau, alternatyvos dvi: likviduoti klasę arba uždaryti mokyklą, arba visą finansinę naštą perkelti ant tėvų pečių. Akivaizdu, kad tokia tvarka nebuvo suderinta ir derinta su suinteresuotais socialiniais partneriais, nes Vyriausybės nutarimo priėmimas praėjo tyliai ir ramiai, o triukšmas dėl jo kilo tik šių metų pradžioje. Kai kurios mokyklos pamatė, kad jau po pusmečio negaus lėšų, skaudžiausiai tai paliečia bendras bendruomenines mokyklas. Šios mokyklos pagal savo funkcijas, besimokančiųjų reikmes ir veiklos apimtį negali turėti didesnio mokinių skaičiaus mokinių sraute. Tai ne valstybinės mokyklos, paprastai ne pelno siekiančios viešosios įstaigos.
Čia iš karto noriu pabrėžti, kad tokios mokyklėlės atlieka labai svarbų vaidmenį, ypač kalbant apie specialiuosius poreikius turinčius vaikus, kuriems tiesiog neįmanoma pritapti, adaptuotis ir mokytis didelėje valstybinėje ar savivaldybių mokyklose. Pavyzdžiui, vaikams autistams didesnių mokyklų aplinka ar klasė yra pernelyg intensyvi įvairiais atžvilgiais. Tokia aplinka jiems tiesiog yra nepakeliama, todėl mokyklos dydžio klausimas tokiems vaikams ir jų tėvams yra ypač aktualus. Mažų bendruomeninių mokyklų vaidmens svarba tik didės įgyvendinant įtraukiojo ugdymo koncepciją, kai taps akivaizdu, kad kai kurie vaikai su specialiaisiais poreikiais niekaip netilps į valstybinių mokyklų rėmus, kad jiems bus reikalinga tokia aplinka, kokią gali parūpinti mažos bendruomeninės mokyklos.
Šios mažos mokyklėlės gali būti didelės pagalbininkės, orientuotos dirbti su specialiųjų ugdymo poreikio vaikais. Todėl reikėtų nežlugdyti joms neskiriant finansavimo, atvirkščiai – suvokti jų potencialą, jų vaidmenį ir stiprinti jas numatant finansavimą.
Dar svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Švietimo įstatymo nuostatų kontekste Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą nebefinansuoti mažų klasių tokioje mažoje mokyklėlėje. Tačiau Švietimo įstatyme yra aiškiai parašyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis yra užtikrinti visiems piliečiams, užsieniečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvoje, privalomo visuotinio švietimo prieinamumą ir jo įvairovę. Taip pat šiame straipsnyje yra numatyta, kad švietimo teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos, taip pat kiti švietimo teikėjai. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybė ir savivaldybė sudaro sąlygas steigtis ir veikti nevalstybinėms mokykloms. Nevalstybinės mažos mokyklos yra neatsiejama švietimo tinklo dalis. Apskritai labai svarbi dalis, priimant švietimo teikėjų finansavimo sprendimus. Mano įsitikinimu, labai svarbu į tai žiūrėti sistemiškai, taikant proporcingumo, nuoseklumo principus.
Taigi yra svarbu įstatyme įtvirtinti įstatymų leidėjo valią tolygiai finansuoti, aprūpinti visus numatytuosius švietimo tinklo dalyvius. Tai yra įstatymas aiškiai privalo įvardinti, kas turi teisę į finansavimą, o Vyriausybės rolė yra pagal finansines galimybes nuspręsti dėl skiriamų lėšų kiekio. Todėl Švietimo įstatymo pataisomis siekiama papildyti esamą teisinį reguliavimą, tiesiogiai įtvirtinant nuostatą, kad mokymo lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo teikėjų tinkle esančių mokyklų klasėms proporcingai faktiniam mokinių skaičiui mokinių sraute. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Klausiančių netrūksta. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Iš tiesų norai atrodo kaip ir geri, tik jūs nepasakote, kaip apskaičiuoti tam vienam faktiniam mokiniui reikalingą finansų kiekį. Aišku, tai lieka Vyriausybei. Bet kaip jūs įsivaizduojate? Pavyzdžiui, jeigu klasėje bus du mokiniai, tai koks faktinis kiekis? Dabar yra nustatyta tam tikra proporcija nuo klasės, nuo 0,33 iki 4 vaikų, kaip ir viskas aišku. Klausimas, kaip jūs vis dėlto įvertinsite, kokia suma galvojate įvertinti tą vieno mokinio krepšelį?
O antras dalykas. Ar nemanote, kad tai vis dėlto geriau būtų palikti Vyriausybei? Ji lanksčiau žiūrėtų į šiuos reikalus, tarkime, galbūt ir dabar yra tam tikras sutarimas. Galbūt buvo praleista ta proga daugiau padiskutuoti, kad iš tikrųjų tenkintų tas visas mokyklas, ypač tas, kurios dirba efektyviai ir pasiekia tam tikrą lygį. Tarkim, šiuo metu mes negalime vertinti kai kurių privačių mokyklų. Tas patikrinimas, ar tikrai jos atitinka tam tikrą lygį ir…
PIRMININKAS. Viršijote laiką klausdamas. Prašom klausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas kolega, labai ačiū už klausimą, bet aš ir noriu pasakyti, pasikeitus bet kuriai Vyriausybei, ateis ir vėl kas nors ims ir pakeis nutarimą. Nutarimą pakeisti yra labai paprasta, o jeigu įstatyme bus parašyta, tuomet įstatymo pataisa ir bus labai aiškiai apibrėžta – proporcingai vaikų skaičiui. O tai yra Vyriausybės prerogatyva, ten yra Finansų ministerija, ji ir turi paskaičiuoti. Švietimo ministerija lygiai taip pat gali prie skaičiavimo prisidėti.
PIRMININKAS. E. Rudelienė turėtų klausti, nėra. T. Tomilino taip pat nematau. V. Semeška klausia.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama Nagiene, norėjau jūsų pasiteirauti. Ar jūs esate paskaičiavusi, kiek reikėtų valstybei lėšų užtikrinti tokios jūsų pataisos įgyvendinimą? Kaip, jūsų manymu, būtų užtikrinta ugdymo kokybė, jeigu mes eitume toliau šiuo keliu?
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū už klausimą, bet, aš manau, apie ugdymo kokybę galėsime paklausti tėvų. Todėl tėvai ir domisi, ir leidžia vaiką ten, kur jis yra saugus, ir pageidauja eiti į šią mažą mokyklėlę. Aš manau, tėvai lygiai taip pat prisiima be galo didžiulę atsakomybę, kai jis eina būtent į tą mažą mokyklėlę.
Žinote, man visai neseniai teko būti Punioje, apsilankyti. Punioje yra pradinė mokyklėlė. Ir sako: mano vaikas niekada taip gerai nesijautė tokioje mažoje (aš kalbu apie pradinę mokyklėlę). Joje mano vaikui yra suteikta galimybė kur kas geriau mokytis, nes prie jo prieina mokytojas. Tai yra nedidelė klasė, ne 24 vaikai, o yra kur kas mažesnė klasė. O dėl finansų, kaip paskaičiuos, negaliu pasakyti. Tikrai negaliu atsakyti, kiek finansų reikės. Tam yra Vyriausybės išvados, yra Teisės departamento siūlymas.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis klausia.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš noriu tokį klausimą grįždamas prie istorijos. Aš pamenu, kai buvo svarstomas šis dalykas dėl šitų pinigų, kaip jums atrodo, kas atsitiko, kad tuometė švietimo, mokslo ir sporto ministrė pasielgė būtent taip, kad dabar mes turime keisti įstatymą ir turime taisyti jos broką?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne įstatymas yra pakeistas, o yra pakeistas Vyriausybės nutarimas. Čia Vyriausybės nutarimas. Dabar jau paskutiniame komiteto posėdyje sako: radome sprendimą, mes vėl iš naujo pakeisime Vyriausybės nutarimą. Taip vakar buvo atsakyta Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tikrųjų tai yra Vyriausybės nutarimai. Negalima taip elgtis su mokyklomis. Čia įkuriamos mokyklos, čia jos dingsta. Aš noriu paklausti, nes vis dėlto nevalstybinės mokyklos yra įvairaus statuso. Kodėl būtent tik šioms mokykloms reikėtų keisti finansavimą? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tos mokyklos yra iškritusios dėl to, kad ten yra skaičius numatytas ne mažiau kaip 60 moksleivių. Šios mokyklėlės yra iškritusios, nes moksleivių skaičius yra ribotas – 60 moksleivių.
PIRMININKAS. Paklausė tie, kas buvo užsirašę ir laiku buvo salėje. Dabar dėl motyvų. Ar bus pasisakančių? T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tikrai mažos mokyklos yra nepelnytai tapusios pagrindiniu kritikos objektu, vykdant Lietuvos švietimo politiką, tarsi visos švietimo bėdos yra susijusios su tuo, kad mes turime mažas privačias ar valstybines mokyklas. Na, tikrai tai yra visiškai pagrindo neturintis trendas, arba tendencija, jeigu galima taip pasakyti. Ir praeitoje kadencijoje mūsų valdžia darė klaidas šiuo klausimu, ir dabartinė tęsia. Tikrai turime priimti šias pataisas, jos palengvins gyvenimą daliai mažų mokyklų.
Maža klasė iš tiesų yra didelė privilegija ir didelė galimybė, ypač kai mes turėsime integruoti ir žmones su negalia, vaikus su negalia, su specialiais poreikiais mokyklose ir klasėse. Mažėjant bendram mokinių skaičiui, mažesnė klasė ir daugiau specialistų, dirbančių su vienu vaiku, tikrai taps būtinybe ir galimybe. Labai keista, kad vis dar ministro įsakymuose yra tokie griežti reikalavimai, tarsi pagrindinis švietimo reformos kelrodis yra kuo daugiau vaikų mokykloje. Na, labai keista. Rezultatas turėtų būti svarbiausias kriterijus ir apskritai kliento pasitenkinimas pačia švietimo paslaugos kokybe. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir prieš pasisakys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, daug metų bėgome nuo krepšelizacijos ir dabar vėl siūlomas tas pats moksleivio krepšelis, bet tik mažesnėms klasėms. Iš tikrųjų mes vėl grįžtame prie tų pačių sistemų, kurios anksčiau buvo labai kritikuojamos. Vėl nustatyti krepšelį vienam mokiniui yra tikrai negera idėja. Kaip ir minėjau, čia buvo pasakyta, kad turbūt krepšelio dydį nustatys, tarkime, Finansų ministerija. Įsivaizduokite, kad yra krepšelis, tai jis turi būti vienodas, kaip ir anksčiau buvo. Įsivaizduokite, kas bus su privačių mokyklų klasėmis, kur mokysis keturi vaikai. Jeigu mes nustatysime krepšelio dydį 1 tūkst. eurų, tai padalinę formaliai gausime, jeigu skaičiuojame, kad klasėje 30 vaikų, kad klasės biudžetas – apie 30 tūkst., išeina, kad vienas krepšelis – 1 tūkst. eurų. Įsivaizduokite, jeigu mokinasi toje klasėje trys vaikučiai, tai 3 tūkst.
Ministerija atvirkščiai pagal savo tvarką yra nustačiusi, kad iki 4,033% nuo viso krepšelio, tai išeina maždaug daugiau kaip 8 tūkst. Šiuo atveju turbūt intencija gera, tačiau jos įgyvendinimas yra gana sudėtingas. Todėl ir yra siūlymas, ir diskutuota komitete buvo, kad vis dėlto reikia ieškoti sprendimo, o ministerija pasiruošusi vėlgi finansuoti, nekeisti tos tvarkos, kokia iki šiol buvo, kad privačių mokyklų mažos klasės būtų finansuojamos. Aišku, turbūt valstybinėse mokyklose nebus grįžtama atgal prie klasių skaidymo ir mažų įvedimo vėl, tačiau privačios mokyklos gaus tam tikrą finansavimą, atsižvelgiant į tą Vyriausybės nutarimą.
Ir dar vienas dalykas. Čia buvo užsiminta, kad vis dėlto kokybė – ne tik tėvų reikalas, o kokybė yra ir valstybės, kuri už tai moka pinigus, reikalas. Šiuo atveju vėlgi turbūt komitete dar kartą aptarsime, kad iki 2025 metų reikia nekeisti tvarkos, bet 2025 metais būtina pasižiūrėti, kaip tas vertinimas bus atliktas ir ar tikrai kokybė yra tokia, kokia tenkina valstybę. Siūlau nepritarti įstatymo projektui, o pritarti tam, kad Vyriausybė ir toliau nustatytų tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iki balsavimo pertraukos liko 5 minutės. Kokio įstatymo projekto mes čia nespėsime apsvarstyti. Gal neprieštarausite, kad aš iš čia, o ne iš tribūnos pateiksiu du formalius rezervinius projektus.
14.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2564 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar būtų rezervinis 1 klausimas dėl Seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo – projektas Nr. XIVP-2564. Kaip žinote, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ išsirinko naujus vadovus ir pakeitė savo atstovavimą Seniūnų sueigoje. L. Savickas būtų vietoj R. Baškienės. Tokios apimties pakeitimus ir siūloma patvirtinti Seniūnų sueigoje. Klausti, matau, niekas neužsirašė… Taip, nepaminėjau, kad A. Butkevičius yra įrašomas kaip seniūnas ir L. Savickas kaip frakcijos atstovas. Dabar klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat.
Tada einame prie svarstymo stadijos. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra.
Tada einame prie priėmimo. Čia vienas straipsnis. Iš karto spręsime dėl viso priėmimo. Nėra dėl motyvų užsirašiusių. Balsuosime per numatytą intervalą.
14.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2567 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2567. Kaip žinote, S. Šedbarui atsisakius Seimo nario mandato jis kartu neteko ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai išsirinko naują pirmininką –I. Haase, tai siūloma ją ir patvirtinti. Klausimų nėra po pateikimo. Dėl motyvų niekas neužsirašė po pateikimo. Pritariame po pateikimo.
Svarstymas. Niekas neužsirašė diskutuoti svarstymo stadijoje. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Čia taip pat vienas straipsnis. Atskirai dėl straipsnio nereikia spręsti. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime tada per balsavimo intervalą, iki jo liko labai nedaug.
14.58 val.
Seimo savaitės (2023-03-27 – 2023-03-31) – 2023 m. kovo 28 d. (antradienio) ir 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Galėčiau per tas 2 minutes dar pristatyti rezervinį 3 klausimą – savaitės darbotvarkę. Savaitės darbotvarkėje nemažai priėmimų tų projektų, kurie jau pasiekė tą stadiją. Iš tų, kurie buvo pateikti šioje sesijoje, daugiausia susiję su naujuoju savivaldos modeliu, jo įgyvendinimu.
Turėsime ir aistringų projektų. Tai nepasitikėjimas dviejų komisijų pirmininkais – Antikorupcijos komisijos pirmininku ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke.
Taip pat Seimo Pirmininkės pažadėtas Seimo nutarimo projektas dėl apkaltos J. Sejonienei įrašytas į antradienio darbotvarkę. Žodžiu, bus netrumpa antradienio darbotvarkė.
Dar paminėsiu, kad joje taip pat įrašytos visos įregistruotos Rinkimų kodekso pataisos. Čia tiek opozicija, tiek valdantieji yra jų įregistravę. Antradienį bus jų pateikimas.
Matau, klausti nori T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Jurgi Razma, mane domina vienas įstatymo projektas, apie kurį čia prieš kurį laiką nemažai kalbėta visuomenėje, tai yra Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo reglamentavimo. Kiek žinau, jau yra priimti visi sprendimai Vyriausybėje. Kada mes galėsime Seime šitą malonią diskusiją, galbūt kartais ir aštrią, kartais ir labai reikalingą, turėti? Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paminėtų kailinių žvėrelių gelbėjimu Seimo salėje galėsime užsiimti, kai gerbiamas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis teiksis tą projektą apsvarstyti Kaimo reikalų komitete. Kol kas tas projektas ten yra užstrigęs kaip papildomame komitete.
Ar galime savaitės darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matau, kad pritariame. Tai dabar grįžtame prie…
E. Zingeris dar.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl savaitės darbotvarkės. Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Sakykite, kada maždaug mes tą įstatymą, kuris sukėlė šiokių tokių kontroversijų, turiu galvoje dėl pilietybės baltarusiams ir rusams ribojimo, galvojame svarstyti? Galėtumėte informuoti?
PIRMININKAS. Liko balsavimo kartojimas, galėsime pakartoti ir per šį balsavimo intervalą. Kartosime, kol priimsime.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kitą savaitę, taip?
PIRMININKAS. Ne, galėsime ir dabar pakartoti. (Balsai salėje) Jeigu nepavyks, tai ir kitą savaitę, ir dar kitą savaitę. Čiagi mūsų niekas neriboja.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne apie kailinius žvėrelius aš kalbu, aš apie baltarusių ir rusų… Prašau, taip.
PIRMININKAS. Aš supratau, jūs kalbate apie projektą, dėl kurio nebuvo 71 balsuojančio. (Balsai salėje)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tomilinai, patikslink.
PIRMININKAS. Patikslinkite.
T. TOMILINAS (DFVL). Jeigu aš teisingai supratau Emanuelį, mes kalbame apie nacionalinių sankcijų įgyvendinimo įstatymus, kurie buvo svarstomi antradienį. Klausimas, kada bus planuojamas priėmimas?
PIRMININKAS. Manau, kad kitą savaitę.
T. TOMILINAS (DFVL). Bet dabar nėra darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Pasiaiškinsime, ar yra dar kokių nors kliūčių, bet man atrodo, kad neturėtų tų kliūčių būti.
Gerai, pritariame darbotvarkių projektams bendru sutarimu. Darbotvarkes, žinoma, iki kitos savaitės mes dar galime tikslinti, tobulinti.
15.03 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Iš eilės. Dabar bus netrumpas balsavimo intervalas. (Balsai salėje) Iš eilės. Dabar darbotvarkės 2-1 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. (Šurmulys salėje) Tuoj, pavadinimas jau ekrane. Balsuojame. (Triukšmas salėje) Sekretoriatas kažkodėl įjungė registraciją. Dabar įjungs balsavimą, tikėkimės.
Balsavo 113: už – 109, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo projektui pritarta.
15.04 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 7, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-2 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2500. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 117 Seimo narių: visi 117 už. Po svarstymo pritarta šiam projektui.
15.05 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.241, 3.246, 3.250, 3.260, 3.262, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 364, 41, 42, 43, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 141, 16, 17, 192, 252, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507(2), Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 9, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510(2), Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512(2), Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513(2), Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514(2), Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-21)“ Nr. I-576 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517(2), Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 3, 4, 5, 8, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-934 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 20 projektų paketas. Darbotvarkės 2-3 klausimas – pirmasis yra Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503 ir 19 lydimųjų. Balsuojame už visą paketą, ar pritariame po svarstymo.
Vėl gražus vieningas balsavimas. Balsavo 119 Seimo narių: už – 119, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo vieningai pritarta.
15.06 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dabar balsuosime dėl rytinio Pilietybės įstatymo pataisų projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 78 Seimo nariai: už – 62, prieš – 12, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 111 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie vakarinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501(2). Svarstymas. Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
15.08 val.
Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2494, Administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2495 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai, projektų paketas. Svarstymo stadija. Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektai. Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo projektams pritarta.
15.09 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2432(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2432(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.10 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2.
15.10 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas 2-8 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291(2). Čia aš, kaip posėdžio pirmininkas, šiek tiek nestandartiškai pasielgsiu. Kadangi mes tą projektą svarstėme kiek anksčiau, negu darbotvarkėje nurodyta, du užsirašę kolegos tuo metu nebuvo salėje, bet labai nori pasisakyti diskusijoje, tai gerbiamam A. Vinkui ir gerbiamam V. Pranckiečiui aš sudarysiu galimybę pasisakyti diskusijoje. Tikiuosi, kad neilgai truks pasisakymai.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, kolegos. Tikrai buvau tuo metu mitinge pas žemės ūkio žmones ir Vilnius galų gale pažino, kad žemės ūkis Lietuvoje yra… Atsiprašau, kad šiuo laiku kalbu, bet kalbėčiau prie motyvų priešingu atveju. Tai prie motyvų jau nebekalbėsiu.
Noriu tik pasakyti, kad kalbame apie Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo straipsnio pakeitimą. Esminis dalykas yra tai, kad Seime praeitų metų lapkričio 24 dieną buvo pateiktas pasiūlymas, pasirašytas visų komisijos narių. Visų komisijos narių, tai reiškia visų frakcijų Seime atstovų pasirašytas pasiūlymas ir šis pasiūlymas buvo patekęs į Švietimo ir mokslo komitetą. Tame komitete jis tapo visiškai kitokiu įstatymo variantu, pakeičiančiu esmę to siūlymo, kuris buvo siūlomas visos komisijos vardu. Todėl prašau atkreipti dėmesį, kad mūsų esminis siūlymas buvo toks, kad Seimo nebūtų apribotos galimybės apdovanoti išskirtinius asmenis ir tokiomis ypatingomis progomis, todėl mes ir siūlėme, kad Valdyba galėtų teikti ir daugiau siūlymų negu tie du, kurie jau numatyti įstatyme, kad Seimo valdyba turėtų tokį kaip ir įrankį. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad nei vienas valstybinis apdovanojimas, nei vienas žinybinis apdovanojimas neturi apdovanojimų skaičiaus apribojimo. Neteikiame, pavyzdžiui, vieno medalio už nuopelnus Lietuvai. Teikiame tiek, kiek yra nusipelniusių žmonių. Todėl vis dėlto manyčiau, kad komisija nagrinėjo ir komisija pasiūlė tokią galimybę, kad būtų teikti, net ir komitetas pritarė, būtų teikti ir kitu laiku, negu kad įstatyme buvome iki tol apsiriboję, ir kad būtų galima pateikti, pasiūlyti atskirus asmenis išskirtinėmis progomis. Manau, kad turint daugiau apdovanojamų iškilių asmenų, to apdovanojimo vertė tik padidėtų. Todėl kviečiu nepritarti dabar antrajam variantui, o tęsti diskusijas ir tą antrąjį variantą reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti. O iniciatoriai buvo pati komisija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Vinkus taip pat. Ar dėl motyvų pasisakysite? Iš centrinės tribūnos leidžiame pasisakyti.
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kodėl mes visi sugalvojome pateikti tas pataisas, tuos pasiūlymus. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai Seime vieši ar Seimo vadovybė, važinėdama, viešėdama užsienyje, susitinka su garbingais, atsakingais politikais, asmenimis, turinčiais išskirtinių nuopelnų parlamentarizmo plėtros, demokratijos stiprinimo, valstybingumo idėjų puoselėjimo srityje. Ir siekdami išreikšti deramą pagarbą mes galvojame, kad būtų solidu ir prasminga šiems nusipelniusiems asmenims skirti ir Seimo vardu įteikti aukščiausią Seimo apdovanojimą.
Dabar mes vertiname pono E. Pupinio pasiūlymą, vertiname savo pasiūlymą, bet po pono E. Pupinio ir pono E. Jovaišos pateikimo, ypač po Švietimo ir mokslo komiteto kitokio sprendimo, čia jau ne pasiūlymas, čia sumaišomas visas turinys. Ramiai, gražiai dirbome, ramiai, gražiai jau įsisiūbavome, ir tai nepaprastai atsakingas darbas, o dabar vienpusiškai… norime gal ir gero, bet išeina, dar kartą sakau, – ne į tuos vartus.
Aš siūlyčiau, kad vis tik reikėtų, jeigu Švietimo ir mokslo komiteto tokia nuomonė, tai Aleksandro Stulginskio komisijos vardu norėtume, kad susitiktų mūsų komisija ir Švietimo ir mokslo komitetas ir labai atsakingai, motyvuotai panagrinėtume tas pastabas ir priimtume sprendimą. Aš pasitikiu Švietimo ir mokslo komiteto ir mūsų komisijos gražiu dialogu. Todėl mes prašome atidėti, reikia tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme pasisakymus diskusijos stadijoje. Motyvai taip pat buvo išsakyti. Dabar apsispręsime, nes pasiūlymų dėl šio projekto nėra. Balsuosime iš karto dėl viso projekto, kurį kai kurie kolegos čia kritikavo, kaip girdėjote. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 104: už – 13, prieš – 35, susilaikė 56. Projektui nepritarta.
Ką toliau darome? Galima grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, galima projektą grąžinti pagrindiniam komitetui, galima atmesti projektą. Yra trys variantai. Kurį variantą siūlote? (Balsai salėje: „Iniciatoriams!“) Grąžinti iniciatoriams? Gerai. Balsuojame už siūlymą grąžinti iniciatoriams, tai yra 153 straipsnio 5 punktas.
Balsavo 103: už – 88, prieš – 13, susilaikė 2. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti iš esmės.
15.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje“ projektas Nr. XIVP-2568 (priėmimo tęsinys)
Kitas svarbus projektas, darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje“ projektas Nr. XIVP-2568. Priėmimas. Balsuosime, kad priimtume rezoliucijos projektą be jokių pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 114: visi 114 už. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kiekvieną dieną po rezoliuciją ir visam pasauliui nešame demokratiją, taiką, tik pamirštame apie save pagalvoti. Man atrodo, tikrai gal truputėlį pagalvokime, kokia mūsų demokratinė būsena, kodėl užvaldyta žiniasklaida, kodėl ji neatstovauja visuomenei. Čia būtų daug svarbiau. Mes čia gal ir pajėgūs išsimėžti savo netvarką, o dabar darome visame pasaulyje – Kinijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Visur darome tvarką, tik pas mus tos tvarkos ir demokratijos nėra.
15.21 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dabar grįžtame prie Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną A. Vyšniauską ir stabtelsime prie tų straipsnių, dėl kurių yra pasiūlymų. Pirmiausia 2 straipsnio 22 punktas. Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Ar autorė norėtų pristatyti, ar tenkina pritarimas iš dalies?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš atsiimsiu. Užtenka.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu tenkina komiteto pritarimas iš dalies, čia mes ilgiau ir nesustojame.
Dabar dėl 4 straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Komiteto motyvai. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komiteto argumentai: kaip tik kriminalinės žvalgybos subjektų uždavinys yra užtikrinti vidaus saugumą. Žodžiu, diskusija buvo dėl vienos sąvokos.
PIRMININKAS. Dabar čia yra kebliau. Kas iš Vyriausybės gali pasakyti, ar reikalauja balsuoti, ar nereikalauja balsuoti? Manau, kad čia Vyriausybė nesusirinks ir nepriims sprendimo, tad turime balsuoti.
Dabar dėl motyvų dėl šio pasiūlymo. Kas pageidauja pasisakyti? P. Gražulis – prieš Vyriausybės pasiūlymą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, gal norėjau truputėlį kalbėti daugiau iš esmės nei prieš Vyriausybės pasiūlymą. Labai išsamiai išdėstė buvęs policijos generalinis komisaras, premjeras S. Skvernelis, kad šis įstatymas yra didžiulis žmogaus teisių pažeidimas. Aš noriu pailiustruoti savo pavyzdžiu: štai man teko sulaikyti specialiųjų tarnybų darbuotojus, kurie mane sekė. Kreipiausi į teismą, į prokuratūrą. Atmetė, bet Apeliacinis teismas mano klausimą išnagrinėjo. Aš gavau atsakymą – prokuratūra gavo įpareigojimą tirti, dėl kokių priežasčių, kodėl mane sulaikė, bet vis tik prokuratūra numulkino šitą klausimą. Kreipiausi į generalinį prokurorą, kad atsakytų į klausimą, kas mane sekė, kodėl sekė ir ar dabar seka. Gavau tik tokį atsakymą, kad esu sekamas, kokių tarnybų sekamas, o kodėl – jie pasakė, kad neturi kompetencijos atsakyti.
Gerbiamieji, ar taip demokratinėje šalyje gyvename? Man tikrai labai įdomu, kodėl mane baisiau seka dabartinė konservatorių ir Landsbergių užvaldyta Lietuva nei kagėbistai? Kas čia yra? Ar mes esame demokratinė valstybė? Bent į atminimus surašytum, atsiminimų knygą, sužinotum, kas tave sekė, o dabar užrakinta po keliomis spynomis, kad tu niekada nesužinosi, kas, dėl kokių priežasčių tave sekė ir ar dar seka. Aš neabejoju, kad seka.
Todėl už šitą įstatymą negalima balsuoti. Teikime įstatymo pataisas ir iš principo leiskime žmogui, jeigu nutraukė prieš jį tyrimą, susipažinti su medžiaga, kodėl jį sekė, dėl kokių motyvų, kiek laiko jis buvo sekamas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš vis dėlto kviesčiau kalbėti į temą. Čia Seimo narys kalbėjo dėl viso projekto, o ne dėl pasiūlymo, kurį teikia Vyriausybė, kur siūlo sąvoką „vidaus saugumas“.
Dabar balsuojame dėl Vyriausybės siūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 110: už – 21, prieš – 38, susilaikė 51. Vyriausybės siūlymui nepritarta.
Kitas Vyriausybės siūlymas yra dėl 5 straipsnio. Aš nežinau, ar Vyriausybės siūlymą kas nors gali pristatyti? (Balsai salėje) Ar Vyriausybės siūlymą gali kas nors pristatyti? Vidaus reikalų ministrė ar kas nors? (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gal aš išvadą galiu pristatyti ir bus aišku, apie ką kalbama.
PIRMININKAS. Pirmiausia pasiūlymo autoriams suteikiame žodį. Kas buvo Vyriausybės įgalioti pateikti pasiūlymus? Nematau.
K. Mažeika dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, tokio chaoso jau tikrai seniai neteko matyti Seimo salėje, kai niekas negali pasakyti ir pristatyti pasiūlymų, kai dauguma balsuoja prieš savo Vyriausybės pasiūlymus. Siūlyčiau galbūt padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Tuomet galės ateiti Vyriausybės atstovas, normaliai išdėlios pristatymą ir priimsime sprendimus, nes dabar tikrai jokio supratimo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nieko čia nėra dramatiško. Vyriausybės pasiūlymus ir pastabas jūs skaityti mokate.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš frakcijos vardu prašiau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Čia kita kalba. (Juokas salėje) Balsuojame, ar darome pertrauką iki kito posėdžio. Nėra dar pertraukos panaudotos? Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 54, prieš – 35, susilaikė 20. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar ta pertrauka netrukdo mums apsispręsti dėl lydimojo. Mes su juo atsiliekame, tik pateikimo stadija, priėjome iki balsavimo.
15.27 val.
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2550 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo lydimajam projektui – Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų ir taip toliau pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2550.
Balsavo 107: už – 61, prieš – 22, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Kaip ir dėl pagrindinio projekto, kaip pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – balandžio 6 diena. Pritariame bendru sutarimu.
Dabar kiti projektai. Darbotvarkės 2-11.1 ir 2-11.2 klausimai.
15.27 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmiausia darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2). Kviečiu J. Gudauską į tribūną.
Yra pasiūlymų. Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario G. Kindurio pasiūlymas. Prašau autorių pristatyti savo pasiūlymą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žemės įstatymo 42 straipsnyje yra nurodyta, kad privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, ir nėra numatyta jokių išimčių. Šiuo svarstomu projektu jau yra numatyta viena išimtis, todėl aš tą patį sakinį, tą patį punktą irgi noriu papildyti dar vienu atveju, kada nereikėtų žemės savininkui mokėti už sklypo formavimą ir registravimą, kad būtų nustatyta, kad tais atvejais, kai privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turi būti rengiami dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų veiksmų, dėl kurių ir atsirado priežastys rengti naujus minėtus projektus, tai yra būtent tada, kada yra formuojami nauji ar koreguojami valstybiniai sklypai ir pasikeičia gretimai esančio privataus žemės sklypo riba. Kad žmogui nereikėtų dėl to ieškoti matininko, leisti lėšų matavimui, po to užregistravimui, siūlau, kad šį procesą apmokėtų valstybės institucijos.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto poziciją dėl šio pasiūlymo.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas vakar posėdyje apsvarstė kolegos G. Kindurio pasiūlymą ir jam nepritarė. Nepritarimo argumentai: pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projektu Nr. XIVP-2238(2), nes juo sprendžiami servituto klausimai. Iniciatorius kovo 14 dieną pateikė Seimui svarstyti įstatymo projektą Nr. XIVP-2434, kurį Kaimo reikalų komitetas planuoja svarstyti balandžio 19 dienos posėdyje ir kurio nuostatos yra analogiškos šio pasiūlymo nuostatoms.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė dėl šio pasiūlymo. Balsuosime, ar pritariame G. Kindurio pasiūlymui.
Balsavo100 Seimo narių: už – 40, prieš – 5, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl motyvų dėl viso projekto ir dėl lydimojo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, čia išsiskyrė mūsų ir Žemės ūkio ministerijos ir Kaimo reikalų komiteto nuomonės. Manau, jeigu eisime su tuo projektu iki finišo tiesiosios, tai turėsime situaciją, kai, turėdami žemės sklypą be teritorijų planavimo dokumentų, staiga sužinosite, kad per jūsų sklypą nutiestas kažkam servituto kelias – be jokio informavimo, be teritorijų planavimo dokumentų. Tai yra tiesus kelias į teismus, iš tikrųjų bus tikrai daug teisminių ginčų, todėl mes Kaimo reikalų komitetui išsakėme šias nuostatas. Gaila, jos nebuvo išgirstos.
PIRMININKAS. V. Pranckietis pasisako už projektą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai turiu pasakyti ir kitokią nuomonę. Už tą įstatymą balsuoti tikrai galime. Buvo pristatyta neprieštaraujanti šiam įstatymui Aplinkos ministerijos nuomonė, todėl nereikėtų dabar jau sukurti kažkokios dar atskirosios nuomonės. Kviečiu Seimą palaikyti šį įstatymą, kadangi žmonės iki šiol turi tūkstančius sklypų, bet neturi įvažiavimo. Tai liečia ir miškus, ir privačias žemes, ir privačius sklypus. Kažkada į visus tuos sklypus įvažiavimai buvo. Jeigu valstybė neatliko savo funkcijos, neužtikrino žmonėms įvažiavimų, vykdydama projektus, tai mes tą teisybę žmonėms turėtume atkurti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 91, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Manau, galime fiksuoti, kad lydimajam pritariame bendru sutarimu? Gerai, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289(2).
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2538 (pateikimo tęsinys)
Mes spėjame dar kai kuriuos vėlesnius projektus apsvarstyti šioje stadijoje. Yra 2-21 klausimas – Švietimo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2538. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 31, prieš – 22, susilaikė 43. Projektui nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ reiškia grąžinimą tobulinti, „prieš“ reiškia atmesti.
Balsavo už – 51, prieš – 47. Taigi grąžinama tobulinti.
Rezerviniai projektai buvo pateikti ir pasiekė priėmimo balsavimą.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2564 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2564. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2567 (priėmimo tęsinys)
Kitas rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2567. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dėl kitos savaitės mes jau apsisprendėme bendru sutarimu balsavimo intervalo pradžioje. Balsuoti baigėme, bet aš manau, kad sutarsime, kad pratęsiame balsavimo intervalą be jokių pertraukų, balsuosime po kiekvieno projekto – jų liko nedaug. Aš manau, jų svarstymai bus greiti. Mane dabar pirmininko pozicijoje pakeis kolega J. Sabatauskas. (Šurmulys salėje)
15.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565 (pateikimas ir svarstymas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame plenarinį posėdį. Dabar darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
K. BUDRYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Žydrūno Bartkaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“.
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Žydrūno Bartkaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų pasibaigus kadencijai.“ Pasirašo Respublikos Prezidentas.
Prašau Seimo pritarti Prezidento teikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas Prezidento vyriausiasis patarėjau, aišku, būtų labai džiugu išgirsti, dėl kokių motyvų yra atleidžiamas, ne tik dėl formaliojo motyvo pasibaigus kadencijai, galbūt kokių priekaištų, pastabų Lietuvos Respublikos Prezidentas turi tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tiek jos vis dar esančiam vadovui? Ir galbūt galėtumėte dar taip hipotetiškai atsakyti į tokį klausimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba per paskutinius penkerius metus pasikeitė iš esmės: baigėsi tos kaukių šou, prasidėjo iš tikrųjų rimti korupcinių nusikaltimų tyrimai, mažiau parodomųjų veiksmų, tai yra tarnyba, institucija per penkerius metus auginosi raumenis… atsiprašau, institucija auginosi savo intelektą ir vadovas yra atleidžiamas. Kitos institucijos auginosi raumenis tiesiogine prasme vietoj intelekto. Kaip manytumėte, ar vadovas, kuris instituciją pakėlė į kitą lygmenį intelektualine prasme, yra vertesnis, ar institucijos vadovas, kuris auginosi institucijos raumenis? Na, čia toks pasakymas retorinis, galima atsakyti, galima ne.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų atleidimo pagrindas, kaip ir nurodoma, tai yra pasibaigus kadencijai. Gerbiamojo direktoriaus Ž. Bartkaus kadencija baigsis kitą savaitę, kovo 29 dieną, ir tai yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl Prezidentas kreipiasi į Seimą dėl direktoriaus atleidimo. Jeigu ne šis terminas, tai ir kreipimosi nebūtų.
Atsakant į klausimą dėl to, kas galėtų hipotetiškai būti geresnis vadovas, manau, kad visa tai bus galima ir diskutuoti, ir atsakyti tada, kai bus pateikta naujo vadovo kandidatūra artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, baigėte?
K. BUDRYS. Taip.
PIRMININKAS. Kitas klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Aš iš tikrųjų prisimenu, kai buvo atleidžiamas buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, jis sėdėjo šioje salėje, Seimas jam tikrai padėkojo. Šiandien mes vadovo nematome ir, deja, neturime galimybės įvertinti jo darbą, tas yra keista, nebūdinga. Mano klausimas yra toks.
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019 metais, tikėtina, vykdė žvalgybinį tyrimą, susijusį su Prezidento aplinkos, kandidatų į prezidentus aplinkos, žmonių tikrinimu, galimu neskaidriu arba neteisėtu kampanijos finansavimu. Ar nėra taip, kad atleidžiant Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą ir skiriant naują lojalų siekiama to, kad ta surinkta kriminalinės žvalgybos medžiaga, Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiaga, niekada nepasiektų visuomenės? Klausimų kyla.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Tokių svarstymų, tokios temos apskritai nėra. Respublikos Prezidentas visai neseniai buvo susitikęs su STT direktoriumi, taip pat aptarė ir paskutinius rezultatus, ir nuveiktą visą darbą per penkerius metus, išklausė jo rekomendacijų dėl ateities galimo vadovo. Šių svarstymų nei tose diskusijose, nei kokiuose nors uždaruose svarstymuose iš viso nebuvo ir nėra tam pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas patarėjau, viskas gerai dėl paties sprendimo atleisti, tačiau tikrai norisi žiūrėti į ateitį ir ne per raumenų prizmę – per intelekto prizmę. Aš irgi sutikčiau su kolega Sauliumi. Klausimas, kada mes gausime? Aš suprantu, kad formaliai tuštumos nebus – pavaduotojas eis pareigas, bet, kaip su kolegomis šnekame, atsakingo valdymo principai taip jau pageidautų, kad iš karto vieną asmenį vadovą pakeistų kitas, kad neužsitęstų tas laikinumas.
Atvirai pasakysiu, mes, Seimo frakcijos, senokai laukėme, kada bus įvardintas kandidatas. Aš dabar neklausiu pavardės, bet norėčiau sužinoti, kada mes išgirsime ir pradėsime svarstyti, nes svarstymas irgi turėtų būti atsakingas ir mūsų?
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Esate visiškai teisus dėl įvardintų principų ir dėl to, kad turėtų užtrukti kuo mažiau laikinas vadovavimas institucijai. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas numato būtent tokią situaciją, kad tada institucijai vadovauja pirmasis pavaduotojas. Taip ir bus, laikinai vadovaus institucijai pirmasis pavaduotojas J. Raškevičius. Tikimės, kad artimiausiu metu bus pateikta kandidatūra, kai tiktai baigsis pokalbiai su potencialiais kandidatais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas patarėjau, jeigu teisingai supratau, gerbiamo Ž. Bartkaus kandidatūra antrai kadencijai jau nebebuvo svarstoma, dėl to ir teikimas, matyt, yra.
Norėčiau paklausti, ar pačiu vadovu nebuvo patenkinta prezidentūra, ar institucijos darbu? Nesu tikras, kad galbūt atsakysite atvirai, bet būtų vis dėlto įdomu išgirsti jūsų tokią poziciją. Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Čia nėra ko slėpti. Ar atvirai, ar neatvirai, institucijos veikla yra kiekvienais metais pristatoma ataskaitose. Ir tos problemos, su kuriomis institucija susiduria, ir pasiekimai, kurių yra tikrai ne vienas ir ne du. Prezidentas juos aptarė su direktoriumi. Jeigu nesueitų terminas, apskritai šio klausimo neturėtume darbotvarkėje. Dabar tas terminas sueina ir dėl naujo vadovo visi argumentai, ko siekiama drauge su Seimo pritarimu, ką norime matyti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, bus apsvarstyta ir padiskutuota, ir kita kandidatūra bus pristatyta. Tai nėra atleidimas dėl kokių nors priežasčių, susijusių su tarnybos veiklos rezultatais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Prezidento vyriausiasis patarėjau. Jūsų paklausė visi, norėję paklausti.
K. BUDRYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl balsavimo motyvų. V. Bakas – prieš.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų netipiškai vyksta svarbaus pareigūno – svarbiausios antikorupcinėje srityje veikiančios institucijos – atleidimo procedūra. Pirma, aišku, kaip aš minėjau, kad mes neturime paties pareigūno šioje salėje.
Antra, nėra pateikta jokių aiškių argumentų, kodėl pareigūnas neteikiamas antrai kadencijai. O VSD vadovo atveju žmogus buvo iš karto paskirtas antrai kadencijai. Mes, kaip Seimas, tokios informacijos neturime.
Trečia, kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad būtent STT, kaip kriminalinės žvalgybos institucija, atliko žvalgybinį tyrimą (tikėtina, jį atliko, atsakymų mes taip pat neturime) dėl pranešėjo pateiktos informacijos apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą apie kandidatų į Prezidentus aplinką ir su tuo susijusį galimai neteisėtą kampanijos finansavimą.
Klausimų pareigūnui tikrai yra ir prezidentūrai yra. Į juos neatsakius, kyla apskritai rizika, kad mes galime prarasti tuos kriminalinės žvalgybos duomenis. Tiesiog atėjus naujam, Prezidentui lojaliam vadovui tie duomenys gali būti tiesiog pradanginti arba sunaikinti. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiam nutarimo projektui nesant aiškių argumentų ir nesant skaidrios atleidimo procedūros.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kolegos, taip pat į savo užduotą klausimą neišgirdau aiškaus atsakymo, tačiau vis dėlto yra prezidentūros teisė teikti tokį atleidimą, nes sueina terminas. Jau man šiandien aišku, kad ieškoma naujo kandidato, vadinasi, nebuvo pasirinktas Ž. Bartkus kaip galimas kandidatas pratęsti savo darbą, tai yra antrąją kadenciją. Vis dėlto atsinaujinimas nėra pats blogiausias atvejis mūsų valstybei ir institucijai, kuri ypač svarbi mums, politikams. O suėjus terminui, vis dėlto, manyčiau, tą prezidentūros teisę teikti ir mums pareigą priimti sprendimą vertinu kaip ypatingai svarbią ir sakyčiau, kad reikėtų balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų pasisakėte. Dabar turėtume balsuoti po pateikimo. O šiaip turiu… Paskui pasakysiu pastabą. Trumpa pastabėlė – ne prezidentūros, o Respublikos Prezidentas. Ne Prezidento kanceliarija.
Balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“.
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 58, prieš – 4, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Svarstymo stadija. Diskusija. Diskusijoje nori dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmas kalba S. Skvernelis. Dėl vedimo tvarkos V. Bakas per šoninį mikrofoną. Ne? Atsisakote? (Balsai salėje) Prašom, Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, atsižvelgdamas į šito proceso tokias keistenybes, aš frakcijos vardu norėčiau prašyti pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio. Mes norėtume pakviesti ir STT vadovą į frakciją pasikalbėti, nes tikrai klausimų yra. Galima į salę pakviesti, bet ta tokia skuba… Laiko mes turime, naujo kandidato nėra. Ta skuba – ir pateikimas, ir svarstymas, ir priėmimas – na, yra nepagrįsta. (Balsai salėje: „Aukso žodžiai.“)
PIRMININKAS. Statutinis reikalavimas frakcijos vardu. Taip pat statutinė kiekvienos frakcijos teisė pasikviesti bet kurį pareigūną bet kurioje stadijoje į savo frakciją pokalbio. Prašom, balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 69: už – 27, prieš – 20, susilaikė 22. Pasiūlymui pritarta. Pertrauka. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Kolegos, aš nežinau, čia gal ne visi skaitėte tą knygą apie pranešėją, bet ten įspūdingų dalykų yra iš tikrųjų, o pristatymas dar įspūdingesnis čia buvo. Pasibaigė terminas, na ir kas, kad pasibaigė terminas. Ar tenkina veikla, nesakoma. Tai pasakytų, kad netenkina, ir panašiai. Kas netenkina? Argumentų girdite? Ar bus pateiktas geresnis kandidatas? Žino, kas bus pateiktas, mes matėme ir girdėjome? Atvestų kandidatą čia ir parodytų, kad tas tikrai geresnis. Aš stebiuosi tokiu neatsakingu veikimu. Iš tikrųjų pritariu V. Bakui, čia bandoma kažką paslėpti.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danguolės Bublienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2562 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Danguolės Bublienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2562. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Pateikimo stadija.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2023 m. kovo 20 d. nutarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti D. Bublienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. D. Bublienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke paskirta 2023 m. kovo 14 d. Seimo nutarimu, kuris įsigalios 2023 m. kovo 27 d. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Pateikimo stadijoje niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu?
Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Galime pritarti vienintelio straipsnio priėmimui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 67, balsavo 67 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2502 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2502. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Pateikimo stadija.
A. KABIŠAITIS. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Šiuo projektu Respublikos Prezidentas siekia, pirma, suderinti Baudžiamojo kodekso nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, papildant Baudžiamojo kodekso 270 ir 2711 straipsnius aplinkos elementais, kuriems nusikalstama veika gali būti padaroma didelė žala, kaip antai: dirvožemiui, gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir kitiems elementams.
Antra. Sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Šiuo atveju siūloma bausmė būtų laisvės atėmimas iki 8 metų. Šie asmenys atsakys tuo atveju, jeigu veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Jeigu veika bus padaryta tyčia, asmenys atsakys pagal gerokai griežtesnes bausmes numatančias Baudžiamojo kodekso nuostatas, reguliuojančias nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis.
Trečia. Kad asmenims, kurie vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala nustatytiems aplinkos elementams, baudžiamoji atsakomybė kiltų tiek tuo atveju, kai nusikalstama veika padaryta tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Ir ketvirta. Apibrėžti, kad Baudžiamojo kodekso 270 ir 2711 straipsniuose numatyta žala aplinkos elementams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tai būtų daugiau kaip 12 tūkst. 500 eurų.
Siūlomus Baudžiamojo kodekso pakeitimus sąlygojo praktinės problemos, su kuriomis susiduria aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei teisėsaugos institucijos ir konkrečiai šios problemos neigiamai veikia tyrimų operatyvumą, rezultatyvumą bei sklandų nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir įrodinėjimo procesą. Šios problemos, be kita ko, buvo įvardintos ir Valstybės kontrolės 2020 m. gegužės 4 d. pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 metais atliktos nutrauktų ikiteisminių tyrimų ir teismuose išnagrinėtų baudžiamųjų bylų analizėje.
Dėl įstatymo projekto buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Iš tiesų didelė dalis pastabų yra techninio pobūdžio, joms tikrai pritartina ir projektas galėtų būti patobulintas. Viena iš pastabų kelia klausimą, kodėl buvo iš Aplinkos apsaugos įstatymo paimti įvairūs elementai ir numatyti vienoje sudėtyje. Atsakant į tai iš tiesų siekiama yra numatyti kiek įmanoma platesnį spektrą objektų, kuriems gali būti padaroma žala, kad asmenys, padarę atitinkamas nusikalstamas veikas, negalėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip tai būdavo iki šiol, nes daug ikiteisminių tyrimų nebuvo pradedama arba jie būdavo nutraukiami dėl tam tikrų neaiškumų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra norinčių jūsų paklausti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
Turime nuspręsti dėl komitetų. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Ar galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.02 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2435 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2435. Pranešėjas – J. Razma, tiksliau, daugiau pranešėjų būtų, tiksliau, iniciatorių, bet J. Razma praneša. Prašom. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio projekto pagrindiniai rengėjai ir iniciatoriai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, kurie pastebėjo kai kuriuos Seimo statuto netobulumus, neaiškumus. Viena iš tokių problemų yra ta, kad Statute svarstymo stadijos sąvoka yra vartojama dviem prasmėmis: siaurąja prasme, kai kalbama apie konkrečią stadiją Seime ir komitete, ir platesne prasme, kai ji apima net ir priėmimo stadiją. Dabar tuos dalykus siūloma sutvarkyti, kad svarstymo stadija būtų tik konkreti svarstymo stadija Seime ir komitete, o priėmimas būtų priėmimas ir nebebūtų tos painiavos.
Toliau yra šiek tiek tikslinama dėl ekspertinių išvadų užsakymo. Yra pasakoma, kad terminas būtų nuo 10 iki 30 dienų. Komitetui suteikiama teisė pratęsti terminą. To dabar nebuvo Statute. Žinoma, penktadaliui Seimo narių pareikalauti išvados – šventa teisė – tikrai lieka, tad opozicijos prašau tikrai čia neišsigąsti. Ta teisė jau tikrai nejudinama, tačiau yra aiškiau pasakoma, kada ir kaip tos išvados turi būti užsakomos.
Taip pat dar yra keletas tokių smulkesnių pataisymų, sakykime, kai priėmimo metu Seimas pritaria kokioms nors reikšmingoms pataisoms, jau keičiančioms projekto esmę ir principus, kad ne tik pranešėjas, bet ir komiteto pirmininkas galėtų paprašyti susigrąžinti projektą į pagrindinį komitetą. Tokie pagrindiniai čia siūlomi pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, kolega, buvo du ginčai Etikos ir procedūrų komisijoje. Abu ginčus pralaimėjote. Gal reiktų su tuo susitaikyti garbingai? Ką jūs dabar darote, tai keičiate Statutą tam, kad apverstumėte Etikos ir procedūrų komisijos išvadas ir sumažintumėte opozicijos teises, kartu ir visų Seimo narių teises užsakyti ekspertinį vertinimą. Kolega, jūs esate senas Seimo narys, ar jums tiesiog ne gėda taip elgtis? (Balsai salėje) Ilgametis Seimo narys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, čia jau jūs pati turėtumėte pripažinti Seimo statuto netobulumus, jeigu Etikos ir procedūrų komisijai reikia jį aiškinti. Dėl to aš ir parašau tiesiai šviesiai, kad tokių aiškinimų neprireiktų. Taip, opozicijai tam tikros piktnaudžiavimo galimybės čia yra panaikinamos. Dabar esant tam tikram neapibrėžtumui dėl ekspertizių užsakymo, opozicija gali kasdien reikalauti vis naujų ekspertinių išvadų. Visur reikia tam tikros tvarkos. Jeigu yra rimtas sumanymas dėl ekspertinių išvadų, vieną kartą to paprašoma ir tuo turi būti apsiribojama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, niekas daugiau nenori jūsų klausti. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų Statutas veikia turbūt 30 metų vienokia ar kitokia forma, jis nėra tobulas, žinoma. Aišku, geras yra ketinimas jį tobulinti, bet jau iš pranešėjo mes išgirdome, pripažino, kad šiek tiek yra siaurinamos opozicijos teisės. Taigi mes norėtume detaliau įsigilinti į tas mūsų siaurinamas teises ir Valstiečių frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Kolegos, balsuojame.
J. RAZMA (TS-LKDF). Siūlau bendru sutarimu, numanant balsavimo rezultatą.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariame pertraukai? (Balsai salėje) Aš taip supratau, kolega Jurgis pasiūlė bendru sutarimu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, visi suprantame, kad opozicija penktadalį balsų čia tikrai turės, tai negaiškime laiko.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
16.08 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 138, 139 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 1551 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2529 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – taip pat Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2529. Pranešėjas – taip pat J. Razma. Pateikimas. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikiuosi, kad bent šiame projekte opozicija neįžvelgs jokių blogų užmačių jos atžvilgiu. Čia siūloma detaliau aprašyti, kaip elgiamasi, kai Teisės departamentas parašo išvadą, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Na, yra detalizuojama, kad iš karto Dokumentų valdymo sistema nukreipia tokį projektą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jis atitinkamai, kaip ir dabar, padaro savo išvadą, kaip ir dabar, paliekama, kad norint paneigti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą reikia 71 balso Seime. Iki šiol nebuvo aprašyta Statute, ką daryti, jeigu priėmimo stadijoje atsiranda Teisės departamento pastaba dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Mes dažniausiai pagal analogiją prašydavome Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, bet Statute čia nieko nebuvo parašyta. Dabar yra parašoma, kad taip pat reikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, taip pat Seimas gali spręsti, ar tą išvadą priimti, ar atmesti. Toks nedidelis detalizavimas dėl Teisės departamento išvadų svarbos.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, nors niekas neužsiregistravo jūsų klausti, bet man labai knieti paklausti būtent dėl to papildymo priėmimo stadijoje. Jūsų parašyta, kad privalo apsvarstyti pagrindinis komitetas, bet galutinį sprendimą priima Seimas, balsuodamas dėl priėmimo. Jūs turite omeny, apskritai dėl priėmimo įstatymo projekto ar dėl išvados?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš turiu omeny, kad išvadą turi apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, po to – pagrindinis komitetas ir galiausiai – Seimas. Čia kalbama apie Teisės departamento ir po to Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą tuo klausimu. Jeigu ja yra atmetama Teisės departamento ta išvada, tai viskas turbūt čia aišku, nėra ką ir svarstyti, bet jeigu ja būna pritariama Teisės departamentui, tai būtent tas svarstymas ir pagrindiniame komitete nereikalingas. Pagrindinis komitetas pasako savo poziciją ir galiausiai Seime yra apsisprendžiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Visam projektui bendru sutarimu galime pritarti? Galima pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Pritariama bendru sutarimu.
Darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti gegužės 26 dieną. Galima pritarti dėl komiteto ir datos? Ačiū, pritarta, nes nematau prieštaraujančių.
Tikriausiai dėl vedimo tvarkos… Dėl replikos? Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš dėl kito.
PIRMININKAS. Dėl kito, atsiprašau.
Kitas projektas – Seimo statuto keleto straipsnių pakeitimų projektas Nr. XIVP-2531. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimo stadija.
Dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, jūs siūlėte svarstyti gegužės 26 dieną. Gegužės 26 diena yra penktadienis, tai tiesiog nežinau.
PIRMININKAS. Taip parašyta. Tai patikslinsime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Patikslinsime, nes jeigu iki gegužės 26 dienos, galima anksčiau svarstyti.
PIRMININKAS. Jeigu 26 diena, tai tada turėtume rašyti kitą dieną. (Balsas salėje) Ne, tada jau vėliau. Tarkime, gegužės 25 diena. Tegul būna. Nors turėtų būti kita diena, vėlesnė diena, tai būtų 30 diena. Sutinkate? Tinka, bendru sutarimu pritariama.
16.11 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 45, 53, 77, 78, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2531 (pateikimas)
Grįžtame prie Statuto projekto Nr. XIVP-2531. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Razma.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes tikrai kyla labai daug klausimų, ar tikrai opozicijai taip reikia sumažinti teises.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik vieną čia prašymą turėčiau. Gal pertraukos prašytojai sutiktų, kad aš pateikimą padaryčiau dabar, atsakyčiau į klausimus, o balsuotume, nes kodėl… (Balsai salėje) Dėl to, kad į antradienį mes tiek sukėlėme klausimų, kad jau posėdžiausime iki 21 valandos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes sutinkame iki kito ketvirtadienio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip neišeina.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes paprašysime antradienį iki kito ketvirtadienio, todėl galime tada iki kito ketvirtadienio iš karto.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tik iki vakarinio posėdžio nukelsite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tai gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai nieko aš tada negaliu padaryti, žinoma.
PIRMININKAS. Kolegos, teisėtas tiek vieno, tiek kito prašymas. Gal iš tikrųjų, kad nereikėtų antradienį sėdėti iki pusiaunakčio, galėtų pateikti? Nors pateikti, be klausimų. (Balsai salėje) Viskas, jūsų noras teisėtas. Balsuojame, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti kolegos. Balsuojame dėl pateikimo stadijos pertraukos.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 30, prieš – 40, susilaikė 7. Pertraukai pritarta.
16.15 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1238(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1238(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagrindinis įstatymo projekto uždavinys – sutrumpinti terminą, reglamentuojantį, kiek laiko reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą nuo įsigijimo ar paveldėjimo datos iki pardavimo. Šiuo metu yra dešimt metų, siūloma padaryti penkerius metus.
Pagal dabar galiojančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakciją, lengvatos taikomos parduodant nekilnojamąjį turtą, jeigu jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta bent dvejus metus. Taigi, pagal dabar galiojančią tvarką skirtumas tarp šių apmokestinimo tvarkų skiriasi bent penkis kartus. Manome, kad tai yra labai didelis, ilgas terminas. Projektą teikia Liberalų sąjūdžio nariai. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. E. Rudelienė klausia pirma.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad tikrai geras įstatymo projektas, trumpinantis terminą. Kaip jūs pats sakėte, anksčiau buvo dveji metai, paskui penkeri ir dabar dešimt, siūlote grįžti iki penkerių. Kodėl nesiūlote grįžti iki dvejų? Sakyčiau, galbūt dėl to, kad čia yra kažkokia rizika parduoti neišlaikius termino, bet ar nelieka tos rizikos? Galbūt vis dėlto vertėtų iki dvejų metų?
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Būtent, jūs teisingai ir pasakėte, dėl dvejų metų yra tokia truputį rizika, kad gali būti piktnaudžiavimo atvejų pardavinėjant nekilnojamąjį turtą. Taigi, mano nuomone, neturėtų būti taip, kuomet keičiantis Vyriausybėms dažnu atveju keičiasi ir terminas. Buvo dveji metai, penkeri, po to padaryta dešimt metų. Penkeri metai, manau, yra tas aukso vidurys, kuris tikrai yra priimtinas daugeliui, daugeliui gyventojų. Gauname ne vieną laišką, ne vieną pastabą, kad dešimties metų laikotarpį laukti, ypač paveldėjus turtą, tikrai yra per ilgas laikotarpis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, anksčiau, kai teikėme praėjusioje sesijoje, aš taip pat palaikiau, pasirašiau šį įstatymo projektą. Lyg ir būtų logiška sugrįžti prie ankstesnio laikotarpio, nes būtent praėjusią kadenciją buvo padidintas laikotarpis iki dešimties metų. Tik mano klausimas būtų, ar bandėte žiūrėti, skaičiuoti, kokios čia būtų biudžeto netektys?
R. VAITKUS (LSF). Kokios būtų biudžeto netektys, nebandėme skaičiuoti. Čia būtų ganėtinai ir sunku tą pasakyti, bet tikrai, man atrodo, nebūtų tokios, kurios smarkiai, ženkliai darytų įtaką formuojant biudžetą ir turėtų neigiamų pasekmių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, su paveldėjimu čia nieko bendro neturi. Paveldėjimo įstatymas yra apie priežastis ir kita, kad gali paveldėti objektą ir jokių mokesčių nereikia, nors ir bus praėję tik vieni metai.
Bet ar jūs esate įsigilinęs, dėl kokių priežasčių buvo tas terminas dešimties metų? Tai yra vis dėlto susieta su tam tikrais spekuliatyviniais dalykais nekilnojamojo turto rinkoje. Tai buvo rekomenduota ir EBPO – pailginti iki dešimties metų. Aš nematau, kad dabar sukeltų problemų. Jeigu tu parduodi po trejų metų, sumoki mokestį nuo pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo – tai yra sąžininga ir teisinga. Aš manau, kad Vyriausybė irgi turėtų išsakyti savo poziciją.
Viena vertus, mes kalbame, kad kapitalas turi būti labiau apmokestintas, ir Pasaulio bankas taip kalba, o jūsų pasiūlymas vėl nori leisti grįžti prie spekuliatyvinių dalykų ir kapitalo, kaip sakyti, mažesnio apmokestinimo. Ar jūsų nuomonė yra kita?
R. VAITKUS (LSF). Tikrai mūsų pasiūlymas ir tikslas nėra grįžti prie to, kad būtų spekuliatyviniai dalykai, kaip jūs užsiminėte, daromi. Mes norime tiesiog atliepti gyventojų lūkesčius ir manome, kad galima paprašyti iš Vyriausybės išvados ir jos nuomonės šiuo klausimu. Taigi, norime atliepti daugumos Lietuvos gyventojų lūkesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų A. Bagdonas už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Pagrindinis šio įstatymo tikslas – parduodant būstą sutrumpinti terminą, kiek laiko reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą nuo įsigijimo ar dovanojimo datos iki pardavimo, nuo dešimties iki penkerių metų, nemokant 15 % gyventojų pajamų mokesčio nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo arba nuo dovanojimo, kuomet apskritai turtas nėra vertinamas. Jisai gali būti ir labai nedaug įvertintas, tačiau po aštuonerių metų situacija gali būti visai kitokia ir gali tekti nuo dovanojimo ir pardavimo sumos mokėti nemažus pinigus.
Įsivaizduokite situaciją, kad jums tėvai padovanoja būstą. Jūs po septynerių ar aštuonerių metų nusprendžiate jį parduoti, kaina galbūt buvo net ir litais, jūs parduodate gerokai brangiau ir jums nuo dovanotos sumos reikia sumokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį. Jeigu jums artimieji, šeimos nariai padovanotų 100, 200, 300 tūkst. eurų, jums nereikėtų mokėti nieko. Manome, kad tikrai tą laikotarpį būtų galima sutrumpinti iki penkerių metų.
O atsakydamas į A. Butkevičiaus pastabą, aš manau, nė vienas verslu užsiimantis subjektas, fizinis ar juridinis, nelaikytų devynerius metus nekilnojamojo turto objekto, kad jį parduotų, nes tai būtų per brangi investicija. Aš manau, kad dvejų trejų metų laikotarpis būtų galimas, kuomet būtų galimas piktnaudžiavimas. Tačiau penkeri metai, manau, yra tas laikotarpis, kuris tikrai neleis piktnaudžiauti tiems žmonėms, kurie užsiima šiuo verslu, o tiems žmonėms, kurie turėjo išlaikyti dešimt metų, leis savo nekilnojamuoju turtu laisvai disponuoti po penkerių metų. Kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, man labai keista klausytis valdančiosios daugumos atstovų, teikiančių šitą įstatymo projektą. Valdantieji ir finansų ministrė, kai buvo ir Pasaulio bankai ekspertai atvykę į Lietuvą, pažadėjo, kad mokestinę naštą darbo pajamoms mažins, didins mokesčių surinkimą labiau apmokestindami kapitalo pajamas. O dabar savo pavyzdžiais demonstruoja apskritai ir spekuliatyvinius dalykus, ir kalbas, besiskiriančias nuo darbų. Kai jūs kalbate tarptautinėms institucijoms vienaip, o Seime elgiatės visiškai kitaip, man visiškai nesuprantama jūsų tokia nesąžininga ir neteisinga pozicija. Ačiū. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto po pateikimo.
Užsiregistravo 73, balsavo 73 Seimo nariai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 24.
Per šoninį mikrofoną finansų ministrė G. Skaistė. Aš įtariu, kad prašys Vyriausybės išvados.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, noriu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Tai pagal Statutą privalomas reikalavimas, nes siūloma keisti mokestinę tvarką. Bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Turime nustatyti, koks komitetas. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Tik dabar aš noriu paklausti. Šiuo atveju aš nežinau, ar verta klausti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko dėl svarstymo datos. Kadangi paprašyta Vyriausybės išvados, priklausys nuo to, kada bus išvada. Bet vis tiek mes formaliai turime nustatyti datą. Tai turbūt birželio 20 diena. Gerai, tinka? Preliminari svarstymo data – birželio 20 diena. Bet vis tiek teks laukti Vyriausybės išvados.
Gerbiami kolegos, kaip ir visa darbotvarkė yra apsvarstyta. Ar dar norite kas registruotis? (Balsas salėje: „Norime, norime!“) Vaje, kaip gerai. Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kovo 23 dienos popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro visiems, sėkmės darbuose. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.