LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
aplinkos apsaugos KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4207
2025-02-12 Nr. 107-P-3
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto nariai: pirmininkas Linas Jonauskas, pirmininko pavaduotoja Aistė Gedvilienė, Dalia Asanavičiūtė, Tomas Domarkas, Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė, Alvydas Mockus, An drius Radvilavičius, Tomas Tomilinas.
Komiteto biuras: vedėja Aistrida Latvėnė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Birutė Pūtienė, Giedrė Ričkutė, padejėja Daiva Mickutė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kiltūros ministerija: viceministrė Ingrida Vėliūtė, Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė, Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja Kristina Krikštaponienė; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Kastytis Žuromskas, Architektūros ir statybos politikos grupės vyresn. patarėja Daiva Vencienė, vyresn. patarėjas Edvardas Minkevičius, analitikas Žilvinas Sperauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse vartojamos keturios skirtingos nekilnojamąjį kultūros paveldą apibrėžiančios formuluotės – „Lietuvos Respublikos nekilnojamasis kultūros paveldas“, „nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje“, „Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas“ bei „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas“. Jeigu tai tą patį reguliavimo objektą apibrėžiančios formuluotės, jas reikėtų suvienodinti. Jeigu vis dėlto minėtose 1 straipsnio dalyse turimi omenyje kažkokie skirtingi dalykai, formuluočių turinį reikėtų praplėsti, atskleidžiant šiuos skirtumus. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 |
1 |
|
2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina įsivesti įstatymo pavadinimo trumpinį, nes jis minimas ir vartojamas toliau tekste. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 |
2 |
|
3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti kieno finansavimo ir kokio kompensavimo sąlygas nustato įstatymas. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 46 ir 47 straipsnius, turbūt turimos omenyje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo bei kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojams sąlygos (atitinkamai siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Be to, šioje dalyje po žodžių „žalos nustatymo“ įrašytini žodžiai „ir atlyginimo už ją“. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 |
4 |
|
4. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies turinys ir taikymas. Pažymėtina, kad ir užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi tokį patį nekilnojamojo kultūros paveldo statusą kaip ir bet koks kitas registruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, todėl jis turėtų būti saugomas ir tvarkomas ta pačia tvarka kaip ir kiti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (galimai su tam tikromis specialiomis išlygomis, nustatytomis tarptautinėse sutartyse su atitinkamomis užsienio valstybėmis). Jeigu šioje dalyje vis dėlto siekiama reguliuoti užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra registruotas kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, apsaugą, taip reikėtų ir nurodyti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, nustatančiai Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, apsaugos ir tvarkymo sąlygas. Taip pat neaiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą tvarko šio įstatymo ir kai kurių kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą, turinys. Vertinant šią nuostatą nėra aišku, ar tokį paveldą gali tvarkyti tik užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, ar vis dėlto ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai. Jeigu tokį paveldą gali tvarkyti ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai, nėra aišku vadovaujantis kokiais įstatymais ir kokia tvarka toks paveldas turėtų būti saugomas ir tvarkomas, ir ar tokie asmenys turėtų taip pat gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Taip pat pažymėtina, kad po žodžių „juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai „ir kitos organizacijos“, nes užsienio valstybėse gali veikti ir juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos. Be to, šioje dalyje (o taip pat ir 5 šio straipsnio dalyje bei kitose keičiamo įstatymo nuostatose) vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
1 |
4 |
|
5. Svarstytina, ar prasminga ir tikslinga keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje vardinti konkrečius įstatymus, kuriais vadovaujantis užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys tvarko užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą. Pirma, jau pirmame šios dalies sakinyje nustatyta, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl papildomai dar vardinti kažkuriuos konkrečius įstatymus, kuriuose įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visam nekilnojamam kultūros paveldui, esančiam Lietuvoje, nėra prasmės. Antra, šiuose įstatymuose nėra įtvirtintos jokios specialiosios normos, skirtos būtent užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymui, o kaip jau minėta aukščiau, tik bendro pobūdžio nuostatos. Trečia, Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo nurodymas apskritai nesuprantamas, nes šiame įstatyme nėra nustatytos jokios su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymu bent kiek susijusios nuostatos. |
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
2 |
|
6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje minima sąvoka „senovės laikai“, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Jeigu „senovės laikus“ apimtų laikotarpis iki 1800 m., kuris taip pat yra minimas šioje dalyje, tai projekte dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti tai nurodant. Kitu atveju, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokios apibrėžtį. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
7 |
|
7.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „tvarka“ įrašytinas žodis „nustatyta“. |
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
17 |
|
8.Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamojo kultūros paveldo objektu galėtų būti atitinkama „vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas“, turintys vertingųjų savybių ir su priskirta teritorija įregistruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Taigi, pagal projekto nuostatas atitinkama vieta prilyginama nekilnojamajam daiktui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrai vietai galėtų būti priskirta atitinkama teritorija. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, taikant įstatymą vertinamoji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar terminas „vieta“ apimtų atitinkamą žemės sklypą (jo dalį) ar tam tikrą teritoriją, jeigu atitinkama žemė žemės sklypais nėra suformuota. Tuo atveju, jeigu terminas „vieta“ apimtų tam tikrą teritorija, tai nėra aišku kaip teritorijai galėtų būti priskirta kita teritorija, kuri kartu su „vieta“ būtų registruojama Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Projekto nuostatos tikslintinos, atskleidžiant termino „vieta“ turinį“. |
Pritarti |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
18 |
|
9.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atkuriant išsaugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išlikę elementai, kurie grąžinami į pirminę vietą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatos „grąžinami į pirminę vietą“ nereikėtų atsisakyti, ją pakeičiant nuostata, kad išsaugomi išlikę nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementai atkuriami jų pirminėje vietoje, bet ne grąžinami į jų pirminę vietą. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
33 |
|
10.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas“ turinį, nustatant, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas yra parengtų dokumentų visuma, kuriuose pateikiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos sprendiniai, skirti jos autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba“ apibrėžtį nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba suprantama kaip tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbai ir šių darbų projektavimas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje pateiktame sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas“ apibrėžtyje nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas nėra siejamas su atitinkamų tvarkybos darbų projektavimu kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, kad minėtoji sąvoka apimtų ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytų darbų projektavimą. |
Pritarti |
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
43 |
|
11.Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje siūlomą „prevencinės priežiūros darbai“ apibrėžtį šie darbai būtų suprantami kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, nesusiję su esminių statinių reikalavimų užtikrinimu, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikiu objektui ar jo vertingosioms savybėms ir kuriems nereikalingas tvarkybos ir (ar) statybos leidimas. Nuostata, kad darbai, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikiu objektui ar jo vertingosioms savybėms nėra laikomi susiję su esminių statinio reikalavimų užtikrinimu, kelia abejonių. Manytina, kad projekte nurodyti darbai padėtų užtikrinti tokius reikalavimus. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad prevenciniai priežiūros darbai yra tokie darbai, kuriais nekeičiami esminiai statinio reikalavimai ar nedarantys įtakos esminiams statinio reikalavimas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
51 |
|
12.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje prieš žodį „želdynų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes Želdynų įstatymo pavadinimas jau buvo paminėtas šio straipsnio 30 dalyje. |
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
32 |
|
13. Nėra aišku kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje žodis „statytojas“ pateikiamas skliaustuose po žodžio „valdytojas“. Pažymėtina, kad kultūros paveldo objekto valdytojas bei faktinius statybos darbus vykdantis subjektas gali ir nesutapti, todėl valdytoją tapatinti su statytoju nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje vietoj formuluotės „valdytojo (statytojo)“ reikėtų įrašyti žodžius „valdytojo ar statytojo“. Be to, šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninės priežiūros tikslas yra ne tik kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos reikalavimus, tačiau ir kontroliuoti, kad tvarkybos darbai būtų atliekami pagal Statybos įstatymo reikalavimus (nes nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba apima ne tik taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau ir tvarkomuosius statybos darbus). |
Pritarti |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
42 |
|
14. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalies turinį, siūlytina vietoj sąvokos „Poveikio paveldui vertinimas“ vartoti tikslesnę sąvoką „Poveikio pasaulio paveldo vertybei vertinimas“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
3 |
1 |
|
15. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamasis kultūros paveldas, be kita ko, būtų skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje aukščiau minėtas nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymo kriterijus nurodomas kiek kitaip, t. y. nekilnojamasis kultūros paveldas būtų skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį. Atsižvelgiant į tai, abiejose projekto nuostatose siūlytina suvienodinti nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymo pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį kriterijų. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
3 |
3 |
9,10 |
16.Projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktuose vartojamas terminas „objektas”, kurio turinys taikant įstatymą galėtų būti nevienodai aiškinamas. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vietoj jo nereikėtų vartoti sąvokos „nekilnojamojo kultūros paveldo objektas”. |
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
3 |
3 |
11 |
17. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punkte vartojama sąvoka „nekilnojamosios dailės kūrinys“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. |
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
3,4 |
|
|
18. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 3 dalyje po žodžių „viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 daliai. |
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
4 |
4 |
|
19. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas viešasis interesas“ įrašytini žodžiai „viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje“. |
Pritarti |
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
5 |
|
|
20.Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti reglamentuojamos tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo sąlygos, keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą bei nuostatas siūlome patikslinti, nurodant, kad šiame straipsnyje nustatomi būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo įrašymo į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus pagrindai. |
Pritarti |
|
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
6 |
2 |
|
21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį reikia patikslinti, nes pagal siūlomą redakciją Departamentas pats ir įgyvendina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką, pats ir aptarnauja šios politikos įgyvendinimą (t. y. save). Be to, šioje dalyje prieš žodį „administracijų“ įrašytinas žodis „savivaldybių“. |
Pritarti |
|
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
6 |
2 |
|
22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių regioninio ir (ar) nacionalinio lygmens kultūros paveldo vietovėse, apsaugą, kaip nurodyta Įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, įgyvendina savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtą funkciją vykdytų tik savivaldybės administracijos padalinys. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. |
Pritarti |
|
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
8 |
|
1 |
23. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse vietoj žodžio „tvarką” įrašytini žodžiai „tvarkos aprašą“. |
Pritarti |
|
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
8 |
|
|
24. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 8 straipsnį siūlome papildyti, nurodant ir šias Vyriausybės funkcijas – priimti nutarimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo kultūros paminklais (9 straipsnio 2 dalies 10 punktas) bei tvirtinti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą (9 straipsnio 2 dalies 11 punktas) |
Pritarti |
|
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
9 |
1 |
2 |
25. Turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta dispozicinė nuoroda į šios dalies 8 punktą (turėtų būti nuoroda į šios dalies 5 punktą). |
Pritarti |
|
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
9 |
1 |
5 |
26. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „mokslo“ įrašytini žodžiai „ir studijų“. „Mokslo ir studijų institucijų“ sąvoka turėtų būti patikslinta ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. |
Pritarti |
|
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
9 |
2 |
1 |
27. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nustatantis, kad kultūros ministras tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas, nedera su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad Kultūros ministerija derina mokslo institucijų ar nevyriausybinių organizacijų parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas. |
Pritarti |
|
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
9 |
3 |
|
28. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad komisijos nariais negali būti skiriami ne šių komisijų sudarytojų ir jiems pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai (nes komisijas sudaro kultūros ministras), o narius į komisijas deleguojančių institucijų ir jiems pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad komisijos nariais negali būti Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų tarnautojai ir darbuotojai, taip reikėtų ir nurodyti. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, pačiame keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti, kokio pobūdžio veikla užsiimantys subjektai (viešojo administravimo funkcijas vykdančios institucijos ar tam tikra ūkine veikla užsiimantys subjektai) galėtų deleguoti narius į minėtąsias komisijas. |
Pritarti |
|
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
9 |
3 |
|
29. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje tikslintinas įstatymo pavadinimas vietoj „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų atlygio už darbą įstatymo“ įrašytin nuostata „Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo“. |
Pritarti |
|
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
9 |
3 |
|
30. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata „komisijų nariai privalo būtin nepriekaištingos reputacijos, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus“ keistina nuostata „komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“. |
Pritarti |
|
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
10 |
1 |
7 |
31. Nėra aišku kokį pranešimą dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą teiktų Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas). Galbūt turimas omenyje pranešimas dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos įtraukimo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 daliai. |
Pritarti |
|
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
10 |
2 |
|
32. Pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turėtų teisę apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės nuosavybės teise gali priklausyti fiziniams asmenims, o jose gali būti fizinių asmenų gyvenamosios patalpos. Siekiant užtikrinti būsto neliečiamumo principo laikymąsi, projektą reikėtų papildyti, nustatant, kad į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse esančias gyvenamąsias patalpas Departamentas galėtų patekti tik tokių patalpų savininkų sutikimu arba teismo leidimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, papildytinos ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. |
Pritarti |
|
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
11 |
4 |
|
33. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 punktas, nustatantis, kad kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka nekilnojamųjų kultūros vertybių prevencinės priežiūros darbus, nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalimi, nurodančia, kad prevencinės priežiūros darbus vykdo ar organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas. |
Pritarti |
|
|
34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
12 |
1 |
3 |
34. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad savivaldybės taryba tvirtina individualius apsaugos reglamentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis, nedera su šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, įtvirtinančiu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo funkcija yra priskiriama savivaldybės mero kompetencijai. |
Pritarti |
|
|
35. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
12 |
1 |
2 |
35. Pažymėtina, kad pilnas savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, pavadinimas ir įvedamas jos trumpinys turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte (t. y. pirmą kartą įstatymo tekste ją pavartojus), o ne šio straipsnio 3 dalies 3 punkte. |
Pritarti |
|
|
36. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
12 |
4 |
1 |
36. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskirti, su kokiais valdytojais ar kurių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojais apsaugos sutartis sudaro savivaldybių administracijos, o su kokiais valdytojais – Departamentas. |
Pritarti |
|
|
37. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
12 |
4 |
2 |
37. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „ir savivaldybių institucijų“. |
Pritarti |
|
|
38. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
12 |
5 |
9 |
38. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 9 punkte nuostata „sužalotų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 48 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, keistina nuostata „nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems padaryta žala“ |
Pritarti |
|
|
39. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
12 |
5 |
9 |
39. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių paveldosaugos padaliniai ar specialistai“ siūlome įrašyti žodžius „savivaldybės administracijos padaliniai, atsakingi už kultūros paveldo apsaugą“. |
Pritarti |
|
|
40. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
13 |
3 |
|
40. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad inventorizuotiems objektams teisinė apsauga netaikoma. Svarstytina, ar projekto nuostatos, siekiant aiškumo, nereikėtų patikslinti nustatant, kad inventorizuotiems objektams, kurie nėra paskelbti nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, teisinė apsauga netaikoma. |
Pritarti |
|
|
41. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
13 |
5 |
|
41. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „už Inventoriaus duomenų sutikrinimą“ atsako Departamentas. Nuostata „duomenų sutikrinimas“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokie duomenys su kokiais kitais duomenimis būtų sutikrinami. Jeigu turima omenyje, kad Departamentas atsako už skaitmeniniame sisteminiame sąraše esančių duomenų atitiktį kultūros ministro nustatyta tvarka fiksuotai potencialaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išraišką apibūdinančiai informacijai, kaip tai siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti |
|
|
42. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
2 |
|
42. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis stokoja aiškumo, nes nėra aišku, kokia tvarka ir iš kokio šaltinio ar duomenų bazės turėtų būti vykdoma vietovių ir objektų atranka. Taip pat nėra atskleista, ar turima omenyje objektų ir vietovių, kurios dar nėra pripažintos nekilnojamuoju kultūros paveldu, atranka (vykdoma galbūt iš Inventoriaus sąrašo) bei ar šios atrankos tikslas ir yra pasirinkti potencialias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurias bus siekiama atskleisti ir įvertinti, ar vis dėlto turima omenyje šio straipsnio 5 dalyje numatyta jau įvertintų vertybių atranka registravimui Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. |
Pritarti |
|
|
43. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
4 |
|
43. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris sudaro (parengia) Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akto projektą. |
Pritarti |
|
|
44. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
5,6,7 |
|
44. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse po žodžių „kultūros ministro“ brauktinas perteklinis žodis „įsakymu“. |
Pritarti |
|
|
45. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
7 |
|
45. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies turinį, šią dalį siūlytina dėstyti po 3 dalies. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad personalinę nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sudėtį tvirtintų arba Departamento direktorius, arba savivaldybių tarybos (pagal šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalis). Taip pat nėra aiškus galimas tokių vertinimo tarybų skaičius bei kriterijus (nekilnojamojo kultūros paveldo sandara, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar reikšmingumo lygmuo), lemsiantis tam tikrų vertinimo tarybų sudarymą. Be to, reikėtų aiškiau atskleisti negalėjimo užimti tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos sudaromos vertinimo tarybos atveju, nes nei savivaldybės taryboje dirba valstybės tarnautojai ar darbuotojai, nei kitos savivaldybės įstaigos, kuriose dirba tokie asmenys, formaliai negali būti laikomos pavaldžiomis savivaldybės tarybai. |
Pritarti |
|
|
46. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
8,9 |
|
46. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 dalis, kuriose numatytos vertinimo tarybų teikiamos rekomendacijos (pasiūlymai) reikėtų suderinti su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos aktas. Tai yra neaišku, ar būtent šiame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akte pateikiamos atitinkamos rekomendacijos. |
Pritarti |
|
|
47. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
8 |
|
47. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „sudarytos vertinimo tarybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 9 daliai. |
Pritarti |
|
|
48. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
9 |
|
48. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis implikuoja, kad vertinimo tarybą gali sudaryti ne viena savivaldybė, tačiau ir kelios savivaldybės bendru sprendimu. Siekiant teisinio aiškumo, tokį atvejį reikėtų sureglamentuoti aiškiau, nurodant tokios bendros vertinimo tarybos sudarymo sąlygas bei veiklos ypatumus (lyginant su vienos savivaldybės tarybos sudarytomis vertinimo tarybomis). |
Pritarti |
|
|
49. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
19 |
|
49. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte nėra siūlomo reglamentuoti sprendimų dėl nekilnojamosios kultūros vertybei teisinę apsaugą suteikiančio sprendimo priėmimo, todėl kyla abejonių, ar pagrįstai keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalyje siūloma reglamentuoti sprendimo dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo priėmimo. Manytina, kad sprendimas išregistruoti nekilnojamosios kultūros vertybę iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos, tai pat iš Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos reikštų, kad nekilnojamoji kultūros vertybė netenka nekilnojamosios kultūros vertybės statuso ir atitinkamai teisinės apsaugos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalies nuostatų šiuo aspektu nereikėtų patikslinti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, tikslintinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 20 dalies, 15 straipsnio 15 dalies nuostatos. |
Pritarti |
|
|
50. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
14 |
19 |
|
50. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kad ne vertinimo taryba pateikia išvadą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai sprendimui priimti dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo (kas implikuoja, kad vertinimo taryba ne spręstų tokio sprendimo pagrįstumą, o turėtų formalią pareigą pateikti atitinkamą išvadą), o tai, kad už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinantį sprendimą gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą. |
Pritarti |
|
|
51. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
15 |
2 |
1 |
51. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto f papunktį siūlome patikslinti po žodžių „kiti dokumentai ir duomenys“ įrašant žodžius „reikšmingi nekilnojamosios kultūros vertybės identifikavimui“. |
Pritarti |
|
|
52. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
15 |
3 |
|
52. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad Kultūros ministerija skiria ne tik Kultūros vertybių registro informacinės sistemos tvarkytoją, tačiau ir šios informacinės sistemos duomenų tvarkytoją. |
Pritarti |
|
|
53. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
16 |
1 |
|
53. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūrų pradžios momentu šiai potencialiai nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugos zonos dar nėra nustatytos (taip pat gali būti nežinoma ir tokiai vertybei būsianti priskirta teritorija). |
Pritarti |
|
|
54. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
16 |
4 |
|
54. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatos tikslintinos, nurodant, kurių objektų savininkai apie aptiktus archeologinius radinius ar potencialių nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių už kultūros paveldą atsakingai institucijai. |
Pritarti |
|
|
55. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
16 |
6 |
|
55. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant kurių objektų savininkai yra informuojami apie šioje dalyje nurodytų veiksmų atlikimą. |
Pritarti |
|
|
56. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
17 |
2 |
|
56. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „ribos“ bei „ribų“ įrašytinas žodis „teritorijos“, nes šioje dalyje turimos omenyje būtent nekilnojamosios kultūros vertybės užimamos ar jai nustatytos teritorijos ribos. |
Pritarti |
|
|
57. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
17 |
4 |
|
57. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (ar kitose keičiamo įstatymo nuostatose, nustatančiose valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją paveldosaugos srityje) neturėtų būti nurodytas subjektas (ar subjektai), įgaliotas nustatyti nekilnojamajai kultūros vertybei žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninančias apsaugos zonas. |
Pritarti |
|
|
58. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
17 |
5 |
|
58. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies formuluotė „kultūros paveldo vietovėje esančios nekilnojamosios kultūros vertybės“ tikslintina, nes pati kultūros paveldo vietovė yra laikoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Galbūt turimi omenyje kultūros paveldo vietovėje esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. |
Pritarti |
|
|
59. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
18 |
1 |
|
59. Tikslintina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į 19 straipsnio 3 dalį (apsaugos režimai nustatyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje). |
Pritarti |
|
|
60. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
19 |
1 |
|
60. Iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aišku, ar paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai visais atvejais nustatomi vis trys apsaugos tikslai, ar vis dėlto gali būti nustatomas ir vienas, ar du tikslai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies nuostatai iki dvitaškio, kurioje neatskleidžiama galimi saugojimo režimo ar režimų nustatymo būdai. |
Pritarti |
|
|
61. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
20 |
1 |
|
61. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis ženklinamos kultūros ministro nustatyta tvarka, suderinta su susisiekimo ministru, turėtų būti suderina su šio straipsnio 2 dalimi, nurodančia, kad nekilnojamosios kultūros vertybės individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis gali būti ženklinamos gavus už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą. |
Pritarti |
|
|
62. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
20 |
3 |
|
62. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, ar išskirtinę kultūrinę reikšmę turinčios nekilnojamosios kultūros vertybės įrašomos į Vyriausybės tvirtinamą Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, ar vis dėlto turimas omenyje kažkoks kitoks sąrašas. |
Pritarti |
|
|
63. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
21 |
3 |
|
63. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tampa saugoma ir Įstatymo“ įrašytini žodžiai „pradedama saugoti ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. |
Pritarti |
|
|
64. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
22 |
1 |
1 |
64. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė tikslintina, vietoj sąvokos „nekilnojamoji kultūros vertybė“ vartojant tikslesnę ir šio straipsnio reguliavimo dalyką atliepiančią sąvoką „nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ (nes šiame straipsnyje reglamentuojamos būtent nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos jo valdomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto atžvilgiu). Atitinkamai tikslintini ir šios dalies 4 punktas, 2 dalies 1-4 ir 6 bei 7 punktai. |
Pritarti |
|
|
65. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
22 |
2 |
4 |
65. Laikantis įstatyme vartojamų sąvokų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte „asmenims“ ir „asmuo“ keisti į „tyrėjams“ ir „tyrėjas“. |
Pritarti |
|
|
66. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
22 |
3 |
|
66. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nuostata „ne daugiau nei 99 metus“ keistina nuostata „ne ilgiau kaip 99 metus“. |
Pritarti |
|
|
67. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
23 |
2 |
|
67. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti teisinę patikrinimo akto galiojimo reikšmę, nes iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kam yra nustatomas patikrinimo akto 6 mėnesių galiojimo terminas. Galbūt siekiama nustatyti, kad perdavėjas įgijėjui nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą perduoti tik patikrinus objektą ir tik patikrinimo akto galiojimo laikotarpiu. |
Pritarti |
|
|
68. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
23 |
3 |
|
68. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajam sakinyje siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam nekilnojamojo paveldo objekto valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, koks priėmimo perdavimo akto pasirašymas turimas omenyje nekilnojamojo kultūros paveldo objekto paveldėjimo atveju, kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Svarstytina, ar pastaruoju atveju, minėtos teisės neturėtų pereiti ne nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos, bet nuo oficialaus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinančio dokumento įpėdiniui išdavimo dienos. |
Pritarti |
|
|
69. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
23 |
3 |
|
69. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokiam subjektui žalą turi atlyginti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas, t. y. neaišku, ar žala netiesiogiai būtų padaroma ir turėtų būti atlyginama valstybei ar savivaldybei, ar vis dėlto žala (t. y. būsimi nuostoliai, kuriuos patirs įgijėjas grąžindamas kultūros paveldo objekto būklę į Kultūros vertybių registre užfiksuotą būklę) turėtų būti atlyginama nekilnojamojo kultūros paveldo objekto įgijėjui. |
Pritarti |
|
|
70. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
24 |
1 |
|
70. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata „finansinė parama, vadovaujantis Įstatymo 46 ir 47 straipsniais“ tikslintina, nes keičiamo įstatymo 47 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne finansinę paramą, bet kompensacijas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams. Taigi, tuo atveju, jeigu apsaugos sutartyse būtų nustatomas ir kompensacijų mokėjimas, tai keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. |
Pritarti |
|
|
71. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
26 |
3 |
|
71. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „galioja Įstatymo 25 straipsnio reikalavimai“ įrašytini žodžiai „taikomi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyti moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai“. |
Pritarti |
|
|
72. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
26 |
5 |
|
72. Derinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 5 dalyje po žodžių „Siekiant, kad“ įrašytini žodžiai „viešajam pažinimui ir naudojimui“. |
Pritarti |
|
|
73. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
|
|
|
73. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, santykis su šio straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos kitokios nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos juose plėtojimo sąlygos. Galbūt tikslinga šias dvi dalis apjungti, aiškiai atskleidžiant visas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos juose plėtojimo sąlygas. |
Pritarti |
|
|
74. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
2 |
1 |
74. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9, 10 ir 12 straipsniuose, reglamentuojančiuose kultūros ministro, Departamento ir savivaldybių institucijų kompetenciją, nėra numatyta, kad kultūros ministras tvirtintų individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarką. Juose tiesiog nustatyta, kad Departamentas rengia, o kultūros ministras tvirtina šiuos reglamentus (savivaldybėse juos rengtų savivaldybių administracija, o tvirtintų meras). |
Pritarti |
|
|
75. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
2 |
1 |
75. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte iš nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rato yra išskiriami skelbiami ar paskelbti saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, nes abejais atvejais šie objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose arba ar individualiuose apsaugos reglamentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nuostatoje nėra nustatytos jokios specialios sąlygos, apsprendžiančios kokio tipo – tipinis ar individualus - apsaugos reglamentas turėtų reguliuoti „paprasto“ ar paskelbto saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkymą, todėl šių dviejų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rūšių išskyrimas neturi prasmės. |
Pritarti |
|
|
76. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
10 |
1 |
76. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „meno studijų srities architektūros krypties“ įrašytini žodžiai „menų studijų krypčių grupės architektūros studijų krypties“. |
Pritarti |
|
|
77. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
11 |
|
77. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies turinį bei siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, šią dalį reikėtų dėstyti po straipsnio 9 dalies. |
Pritarti |
|
|
78. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
13,14 |
|
78. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 bei 14 dalyse reikėtų aiškiai nurodyti, ar kvalifikacijos kėlimo reikalavimai taikomi ir užsienio valstybių piliečiams, kuriems buvo ne suteiktas kvalifikacijos atestatas, o pripažinta užsienio valstybėje įgyta teisė vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam teritorijų planavimui. Atitinkamai šio straipsnio 15 dalyje reikėtų atskleisti kokios teisinės pasekmės kiltų užsienio valstybės piliečiui (turinčiam ne kvalifikacijos atestatą, o Lietuvoje pripažintą užsienyje įgytą teisę vadovauti planavimui) už įstatymų, kitų teisės aktų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimų pažeidimą. Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalyje prieš žodį „architektų“ brauktinas žodis „Respublikos“. |
Pritarti |
|
|
79. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
15 |
|
79. Pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato galiojimas, be kita ko, sustabdomas, jeigu nustatoma, kad toks asmuo, rengdamas rengdami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudami jų rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reikalavimo nereikėtų patikslinti (sukonkretinti) nustatant, kokius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai turimi omenyje, nes pagal projekto nuostatas atitinkamo atestato galiojimas galėtų būti sustabdomas už bet kurių įstatymų ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties teisėkūros proporcingumo principui. |
Pritarti |
|
|
80. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
16 |
|
80. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies turinys nėra aiškus, nes joje dėstomos dvi tarpusavyje nesusijusios nuostatos, iš kurių viena numato vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą 6 mėnesiams už teisės aktų pažeidimą, o kita - atestato galiojimą sustabdymą architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, taip pat, kai paaiškėja, kad jie padarė pažeidimus, nurodytus šiame įstatyme ar Architektūros įstatyme. Kitaip sakant nėra aišku, kaip susijęs vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas su kitų architektų, pažeidusių kitus teisės aktų reikalavimus nei vadovas, atestatų galiojimo sustabdymu. |
Pritarti |
|
|
81. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
18 |
4 |
81. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 18 dalies 4 punkto nuostatas reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris nustato minėtame punkte nurodytą terminą, per kurį turėtų būti pateikiami prašomi dokumentai ir duomenys. |
Pritarti |
|
|
82. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
21 |
|
82. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 21 dalies trečiajame sakinyje po žodžio „šioje“ brauktinas žodis „straipsnio“. |
Pritarti |
|
|
83. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
28 |
22 |
|
83. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 22 dalyje brauktini žodžiai „– komentaras AR“. |
Pritarti |
|
|
84. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
29 |
3 |
|
84. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras tvirtina valstybinių, istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja rezervatų ir nacionalinių parkų steigimą. Taigi, Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja ir valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) bei istorinių nacionalinių parkų steigimą. Saugomų teritorijų įstatymo 6 ir 13 straipsniuose yra nustatyti rezervatų ir parkų steigimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų santykis su minėtų Saugomų teritorijų įstatymo straipsnių nuostatomis. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų neaišku, kokius papildomus kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) ir istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus nustatytų kultūros ministras ir kaip jie koreliuotų su Saugomų teritorijų įstatyme nustatytu atitinkamų saugomų teritorijų steigimo reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
85. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
29 |
4 |
2 |
85. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei šio straipsnio 5 dalies 3 punkto nėra aišku kurios institucijos – Kultūros ministerijos ar Departamento, kompetencijai vis dėlto priklauso saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo funkcija. Jeigu šios institucijos abi organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, šią bendrą funkciją siūlytina dėstyti kartu, pvz., Kultūros ministerija kartu su Departamentu organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą. |
Pritarti |
|
|
86. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
30 |
2 |
2 |
86. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „pasaulio paveldo vertybėje“ įrašytini žodžiai „pasaulio paveldo vertybės teritorijoje“, o žodis „nutarimu“ brauktinas kaip perteklinis. |
Pritarti |
|
|
87. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
30 |
2 |
3 |
87. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, kad atsakinga ministerija pati teikia Pasaulio paveldo komitetui kultūros ir gamtos paveldo vertybes įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą, santykis su šios dalies 4 punktu, nustatančiu, kad atsakinga ministerija tik inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų, skirtų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą, rengimą ir teikimą (t. y. padeda kitiems asmenims teikti paraiškas). Be to, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ir savivaldybės merai koordinuoja paraiškų dėl kultūros ir gamtos paveldo vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras, finansuojamus savivaldybių lėšomis. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
88. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
30 |
2 |
5 |
88. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „instituciją“ įrašytinas žodis „institucijai“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti, kokia vieta, kaip paveldo vertybė, turima omenyje. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
89. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
30 |
|
|
89. Tikslintina keičiamo įstatymo 30 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (praleistos 3 ir 4 dalys). |
Pritarti |
|
|
90. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
30, 34 |
7, 14 |
4 |
90. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir 34 straipsnio 14 dalyje prieš žodį „paveldui“ įrašytinas žodis „pasaulio“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
91. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
31 |
6 |
|
91. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimtus surastus archeologinius radinius bei lobius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, atlyginama kultūros ministro nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka visuomenės poreikiams būtų paimami aukščiau minimi radiniai ir lobiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnyje siūloma reglamentuoti tik nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (kultūros paminklų) paėmimą visuomenės poreikiams, bet ne radinių ir lobių paėmimą minėtiems poreikiams. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriems subjektams skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų asmenims atlyginama už visuomenės poreikiams paimtus radinius ir lobius. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti turinčių istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę radinių ir lobių paėmimo tvarką, bei nurodyti, iš kuriai valstybės institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų asmenims būtų atlyginama už iš jų paimamus radinius ir lobius. |
Pritarti |
|
|
92. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
31 |
2 |
|
92. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti išsilavinimo „archeologijos mokslo arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srities mokslininkai“ reikalavimą, t. y. nurodyti ir kokias studijas baigus įgytą ir būtent kokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turi turėti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus atliekantys asmenys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai. |
Pritarti |
|
|
93. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
3 |
2 |
93. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad tyrėjas turi būti perdavęs archeologinių tyrimų metu surastus archeologinius radinius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras), kaip numatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme, turėtų būti atsisakyta, nes minėtasis įstatymas nenustato jokių archeologinių radinių perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pagrindų ir tvarkos, arba pačiame keičiamame įstatyme atskleisti tokių radinių perdavimą Centrui. |
Pritarti |
|
|
94. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
5 |
|
94. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad archeologinių tyrimų leidimą išduoti atsisakoma, jeigu einamaisiais metais jau išduota 10 leidimų atlikti archeologinius tyrimus, jei tyrėjas už juos nėra atsiskaitęs archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytais atvejais ir tvarka, nedera su šio straipsnio 3 dalies 2 punktu, implikuojančiu, kad leidimas išduodamas tik tada, kai leidimo prašantis tyrėjas yra atsiskaitęs už visus einamaisiais metais ir praėjusiais metais atliktus archeologinius tyrimus. |
Pritarti |
|
|
95. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
7 |
|
95. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad archeologinių tyrimų leidimai neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais išduodami visus metus, brauktina ne tik kaip perteklinė ir jokios reguliacinės reikšmės neturinti norma, tačiau ir kaip galimai klaidinanti, nes ji suponuoja, kad kiti archeologinių tyrimų leidimai visus metus neišduodami. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti kažkokius archeologinių tyrimų leidimų išdavimo (ar galiojimo) terminus, jie turėtų būti aiškiai įvardinti. |
Pritarti |
|
|
96. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
8 |
|
96. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje siūloma reglamentuoti archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimą, tačiau iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriam pradiniam terminui tokie leidimai yra išduodami. Keičiamo įstatymo 32 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. |
Pritarti |
|
|
97. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
9 |
|
97. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda, vietoj „7 dalyje” įrašant „6 dalyje”. |
Pritarti |
|
|
98. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
10 |
|
98. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje brauktini su šios dalies turiniu nesusiję ir nederantys žodžiai „archeologinių tyrimų leidimas neišduotas ar“. |
Pritarti |
|
|
99. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
32 |
11 |
3 |
99. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalies 3 punkte vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą išimtį“ siūlytina įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai archeologinių tyrimų leidimas išduotas neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais“. |
Pritarti |
|
|
100. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
33 |
1 |
|
100. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje prieš žodį „tyrimų“ įrašytinas žodis „ardomųjų“. |
Pritarti |
|
|
101. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
33 |
5 |
6 |
101. Siekiant teisinio aiškumo bei tyrėjų teisėtų interesų užtikrinimo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalyse reikėtų plačiau atskleisti sprendimų dėl ardomųjų tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo bei panaikinimo priėmimo bei tyrėjų supažindinimo su šiais sprendimais sąlygas ir terminus (analogiškai kaip keičiamo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl archeologinių tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atžvilgiu). |
Pritarti |
|
|
102. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
33 |
6 |
|
102. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad ardomųjų tyrimų leidimas gali būti panaikintas ir tokį leidimą gavusio asmens prašymu. |
Pritarti |
|
|
103. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
34 |
5 |
|
103. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kai statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu (tais atvejais, kai planuojami ir tvarkybos darbai), išduodamas vienas bendras tvarkybą ir statybą leidžiantis dokumentas Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį aukščiau minėtu atveju būtų rengiami tiek statinio projektas, tiek tvarkybos projektas siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu teikiamo Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP- 4208 1 straipsnyje dėstomo Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio statybos ir tvarkymo darbus, rengiamas vienas skirtingus statybos ir (ar) tvarkybos rūšis jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Pažymėtina, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 ir 17 dalių nuostatos, taikant įstatymą, gali būti aiškinamos taip, kad esant analogiškai situacijai, t. y. kai atliekami ir statybos, ir tvarkybos darbai, rengiami du projektai (statinio projektas kartu su tvarkybos projektu), nors abiejų rūšių darbams išduodamas vienas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kiek projektų turėtų būti rengiama, kai vienu metu būtų atliekami tiek kultūros paveldo objekto statybos, tiek tvarkybos darbai. |
Pritarti |
|
|
104. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
34 |
9 |
|
104. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje po žodžio „dokumentai“ įrašytina formuluotė „nurodyti šio straipsnio 7 dalyje”, o po žodžio „specialiuosius“ – žodis „paveldosaugos“. |
Pritarti |
|
|
105. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
34 |
10 |
|
105. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatos, numatančios, kad Departamentas gauna šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, santykis su šio straipsnio 8 dalimi, nustatančia., kad meras ar įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia Departamentui aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas (t. y. numatyta, kad Departamentui dokumentai, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje tiesiogiai neteikiami). |
Pritarti |
|
|
106. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
34 |
19 |
|
106. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 19 dalis turėtų būti papildyta reikalavimu pateikti informaciją dėl valstybės rinkliavos už tvarkybos dokumento išdavimą sumokėjimo (derinant su šio straipsnio 20 dalimi). |
Pritarti |
|
|
107. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
34 |
20 |
|
107. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 20 dalyje po formuluotės „dėl trūkstamų dokumentų“ įrašyti žodį „pateikimo“. |
Pritarti |
|
|
108. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
1 |
|
108. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį siūloma tikslinti atsižvelgiant į Mokslo ir meno krypčių klasifikatoriuje, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93, nurodytas mokslo kryptis. Archeologija pagal minėtą klasifikatorių priskiriama humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypčiai. |
Pritarti |
|
|
109. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
2 |
|
109. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostatos tikslintinos įvardinant subjektą, kuris atsakytų už tvarkybos projekto sprendinių tinkamą įgyvendinimą. |
Pritarti |
|
|
110. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
34 |
10, 11, 12 |
|
110. Siekiant teisės aktuose vartojamų sąvokų vienodumo ir atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatyme vartojama formuluotė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10,11 ir 20 dalių nuostatas įrašant pavadinimą „Infostatyba“. |
Pritarti |
|
|
111. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
11 |
|
111. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad eksperto (aukščiausia) kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta ne specialistams, kurių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai galioja ne mažiau kaip 10 metų, o specialistams, kurie nemažiau kaip 10 metų verčiasi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto veikla, turint galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. |
Pritarti |
|
|
112. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
14 |
1 |
112. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 14 dalies 1 punkte po žodžio „istorijos“ brauktinas žodis „ir“, nes istorijos bei archeologijos yra atskiros savarankiškos studijų kryptys (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 19 dalies 1 punktui). Be to, šiame punkte vietoj žodžių „kitų fizinių mokslų studijų krypties“ įrašytini žodžiai „fizinių mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad fizinių mokslų studijų krypčių grupei priskiriamos ir tokios studijų kryptys kaip fizika, chemija, geologija, svarstytina, ar pagrįstas toks reguliavimas, kad nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius ir archeologinius tyrimus atliktų pagal šias studijų kryptis aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. |
Pritarti |
|
|
113. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
20, 21 |
|
113. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 20 ir 21 dalyse nurodoma, kad specialistai turi būti išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitas. Iš šios formuluotės nėra aišku, kokią dalį kurso paskaitų specialistai turi būti išklausę, kad jiems būtų suteiktas atestatas (galbūt siekiama nustatyti, kad specialistai tiesiog turėtų būti baigę tam tikrus kursus, ką ir lemtų minimas paskaitų išklausymas). |
Pritarti |
|
|
114. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
23 |
|
114. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio 23 dalyje nurodytas asmens duomenų viešinimo tikslas neturėtų būti apibrėžtas plačiau, nurodant, kad duomenų viešinimo tikslas yra ne vien įvertinti, ar asmenys turi teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bet apskritai, ar turi teisę vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą. |
Pritarti |
|
|
115. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
24 |
3 |
115. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 24 dalies 3 punkte nuostata „nesilankė kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ nereikėtų pakeisti nuostata „nustatyta tvarka netobulino kvalifikacijos“. |
Pritarti |
|
|
116. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
35 |
25 |
|
116. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 25 dalyje tikslintina nuoroda, vietoj „neišnyko šioje dalyje“ turėtų būti „šio straipsnio 24 dalyje”. |
Pritarti |
|
|
117. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
36 |
3 |
2 |
117. Kalbiniu požiūriu tikslintinas keičiamo projekto 36 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes nėra aišku kokių programų įgyvendinimas turimas omenyje. |
Pritarti |
|
|
118. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
37 |
1 |
|
118. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybei ir savivaldybėms“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“. |
Pritarti |
|
|
119. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
37 |
5 |
|
119. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kad joje reglamentuojama teisė prieiti ar privažiuoti ne prie bet kokio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, o būtent prie viešojo pažinimo ir naudojimo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto. |
Pritarti |
|
|
120. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
40 |
3 |
|
120. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminko teritorija yra privačioje žemėje ar išnuomotoje, perduotoje panaudos pagrindais valstybinėje žemėje, arba savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje arba savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje. Projekte nurodoma, kad dėl šios žemės paėmimo sprendžiama Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 45 straipsnyje, kuris nustato žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, nėra nustatyta, kad privati žemės visuomenės poreikiams gali būti paimama tuo atveju, kai visuomenės poreikiams Nekilnojamojo kultūros įstatymo nustatyta tvarka paimamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Atsižvelgiant į tai, manytina, turėtų būti teikiamas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, atitinkamai papildant Žemės įstatymo 45 straipsnį ir jame nustatant tokį žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejį. |
Pritarti |
|
|
121. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
42 |
6 |
|
121. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad teismas visais atvejais privalo priimti nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, t. y. teismui ribojama teisė vykdyti teisingumą ir spręsti ginčą nepriklausomai ir savarankiškai. |
Pritarti |
|
|
122. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
45 |
5 |
|
122. Svarstytina, ar projekto 45 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nurodant, kuri diena būtų laikoma pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena, kai asmenys apie tai būtų informuojami šioje dalyje nurodytais būdais. |
Pritarti |
|
|
123. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
46 |
4 |
|
123. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį siūlytina patikslinti, nurodant, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent savivaldybės teritorijoje esantys ir savivaldybės saugomais paskelbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Nes vienintelis siūlomoje dalies redakcijoje nurodytas kriterijus - savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, gali apimti ir valstybės paskelbtą saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą (kurio finansavimui nustatytos visai kitos sąlygos). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 daliai. |
Pritarti |
|
|
124. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
46 |
5 |
|
124. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimas, vykdant apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinų apsaugos priemonių įrengimo darbus, gali būti finansuojami iš valstybinėms ir (ar) savivaldybių paveldosaugos programoms skirtų lėšų. Šių darbų sąrašas ir jų finansavimo prioritetai nustatomi valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas asmenų pateiktas paraiškas finansavimui gauti nagrinėtų kultūros ministro sudaryta darbo grupė pagal ministro nustatytus kriterijus ir prioritetus. Pažymėtina, kad atitinkami finansavimo prioritetai, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtų nustatyti valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokius prioritetus galėtų nustatyti kultūros ministras ir kaip derėtų jo nustatyti prioritetai su įstatyme įtvirtintais finansavimo prioritetais. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškus jų santykis. |
Pritarti |
|
|
125. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
47 |
|
|
125. Iš keičiamo įstatymo 47 straipsnio nuostatų turinio lieka neaišku, ar kompensavimas gali būti mokamas ir jeigu taip, kokia tvarka ir iš kokių lėšų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kurie paskelbti savivaldybės saugomais, valdytojams. Šį neaiškumą reikėtų pažalinti, aptariant minėtus atvejus. |
Pritarti |
|
|
126. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
47 |
7 |
|
126. Jeigu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje turimas tikslas reglamentuoti vienkartinių kompensacijų, nurodytų keičiamo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, mokėjimą, tai keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, tokias vienkartines kompensacijas įvardinant. |
Pritarti |
|
|
127. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
48 |
1 |
|
127. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes žalą nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje gali padaryti ne fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau ir kitos organizacijos bei tokių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai Lietuvos Respublikoje. |
Pritarti |
|
|
128. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
1 |
|
128. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikta išlyga tik dėl šio straipsnio 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo (nes 3-12 dalių nuostatos bus taikomos tik įsigaliojus įstatymui). |
Pritarti |
|
|
129. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
5 |
|
129. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iki 2025 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje gauti prašymai išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą yra nagrinėjami pagal prašymo gavimo Kultūros ministerijoje dieną galiojusį teisinį reguliavimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises suteiktų po įstatymo įsigaliojimo išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, nes pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iki 2025 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Naujos redakcijos įstatymas) 35 straipsnyje nurodytą veiklą, prilyginami Naujos redakcijos įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. Pažymėtina, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokias teises įgytų asmenys, kurie prašymus išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą pateiktų iki įstatymo įsigaliojimo, bet atestatas jiems būtų išduotas jau įsigaliojus įstatymui. Projekto 2 straipsnio 5 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. |
Pritarti |
|
|
130. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-16 |
2 |
6 |
|
130. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „iki Įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytini žodžiai „iki Naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo dienos“. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga,
|
|
|
|
Dėkodami Kultūros ministerijai už jos skirtą dėmesį analizuojant Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Asociacijos „Istorinis miestas“ ir Kultūros paveldo ekspertų asociacijos (toliau – Pareiškėjų) daugkartines sutartinai teiktas pastabas Projektui, kartu norime atkreipti dėmesį, kad atsižvelgta tik į dalį teiktų pastabų. Žinodami, kad Projektu pirmą kartą nustatomas UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsaugos reglamentavimas, manome, kad siūlomas reguliavimo modelis nėra racionalus, reikiamai aiškus ir ambicingas, nes yra formuojamas remiantis paskutiniųjų dešimties ir daugiau metų UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje apsaugos valdymo praktika, kuri, deja, yra labiau prieštaringa ir konfliktiška, nei darni ar pažangi. Šį teiginį iliustruoja viešoje erdvėje rezonansą ne kartą sukėlę įvykiai: neteisėta statyba ir vėlesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (pastatų griovimo) Neringoje, statybos Vilniaus senamiestyje ar jo apsaugos zonoje. Projekto rengėjai neatsižvelgė į Pareiškėjų 2024-09-25 prašymu Nr. S24/09/238 Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ministerijai teiktą pastabą dėl UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos: “Projekte nustatomas pernelyg dispozityvus ir fragmentiškas UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimas – tiksliai nenustatytos atsakingų, už šio paveldo apsaugos koordinavimą, institucijų pareigos ir atsakomybių apimtys, neaiškūs tikslai, reguliavimo turinys”. Kultūros ministerijos pateiktoje derinimo pažymoje formaliai argumentuojama, kad: “Konvencija ir jos įgyvendinimo gairės nurodo, jog kiekviena šalis narė savo vertybes, taip pat ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugo pagal nacionalinę teisę (Konvencijos įgyvendinimo gairių 97 punktas: „(...) Taip pat Šalys turi įrodyti, jog paveldo vertybė, siūloma įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, yra saugoma atitinkamomis teisinėmis priemonėmis valstybiniu, regioniniu, savivaldybių ir (ar) tradiciniu lygmeniu.“. Įstatymo straipsniai reguliuoja įvairias normas susijusias su vertybių inventorizavimu ir apskaita, teritorijų planavimu, tvarkyba, skelbimu saugomomis, institucijų ir valdytojų atsakomybe ir t.t. Šie reguliaciniai mechanizmai yra bendri visoms vertybėms, todėl Įstatymo projektas papildomas tik specialiomis normomis, susijusiomis su UNESCO Pasaulio paveldo vertybių apsauga, kurių nereguliuoja nacionalinė teisė (pvz. valdymo planai), taip pat trūkstamomis specifinėmis sąvokomis, o Įstatymo bendrose normose nurodoma, jog: „5. Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugomas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal Įstatymą, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Statybos įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Pasaulio paveldo komiteto sprendimus ir atsižvelgiant į Pasaulio paveldo centro rekomendacijas.“ Pareiškėjų vertinimu Projekto 2 straipsnio 37 skyriuje pateikiamas Valdymo plano (speciali UNESCO Pasaulio paveldo apsaugai taikytina norma, nereglamentuota nacionalinėje teisėje) apibrėžimas: „Pasaulio paveldo vertybės valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir valdymo strategija, suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.” nėra pakankamas. UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo pagrindas yra specialieji vietovės apsaugos ir tvarkybos planavimo dokumentai, kurių trūkumas nacionaliniame lygmenyje yra ne kartą įvardintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimuose dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos. Neringos gyvenviečių specialiųjų apsaugos ir tvarkybos planų nebuvimas išlieka esminiu šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės efektyvaus valdymo trūkumu. Tokią padėtį sąlygoja siekiamų tikslų suderinimo bei įsipareigojimų pasidalinimo tarp atsakingųjų nacionalinių ir savivaldos institucijų reglamentavimo stoka Projekte. Valdymo planus šiuo metu rengiant net trims Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėms: Neringai, Kaunui ir Vilniui, reglamentavimo stoka gali neigiamai atsiliepti šių dokumentų kokybei. Paminėtina ir tai, kad į Projektą neįtrauktos šių trijų vietovių valdymui itin aktualių 2011 m. UNESCO Pasaulio paveldo centro “Rekomendacijų dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio” ( https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldo-programos/2011-mrekomendacijos-del-istorinio-urbanistinio-krastovaizdzio) nuostatos, klimato kaitos ir globalių permainų kontekste pateikiančios integralų požiūrį į paveldo apsaugos bei darnaus vystymo procesuose dalyvaujančiu įvairių interesų grupių tarpusavio interesų derinimą, valdymą, vadybą, komunikaciją ir bendradarbiavimą. Dėl nekonkretaus kompetencijų tarp atskirų viešojo administravimo lygmens subjektų paskirstymo neaiškus ir Projekto 2 straipsnio 38 dalyje pateiktas apibrėžimas: “Pasaulio paveldo vertybės vietos valdytojas (toliau – vietos valdytojas) - valstybės institucija ar savivaldybės administravimo subjektas, atsakingi už pasaulio paveldo vertybės valdymo procesų koordinavimą įgyvendinant šios vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją.”. Vietos valdytojo kompetencija apibrėžiama Projekto 30 straipsnio 9 skyriuje: “Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos: 1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;2) teikia siūlymus suinteresuotoms valstybės institucijoms ir savivaldybių administravimo subjektams rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, susijusias su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir bendruomenes; 4) rengia pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo būklės ir periodinių ataskaitų projektus ir teikia atsakingai ministerijai; 5 ) rengia paraiškas dėl pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo finansavimo; 6) pristato pasaulio paveldo vertybę tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis”, yra taip pat neaiškios dėl jam priskirtų įgaliojimų, apimančių abu viešojo administravimo lygmenis – nacionalinį ir savivaldos. Neatskleista, kaip bus įgyvendinama šio viešojo sektoriaus lygmenų sąveika rengiant ir įgyvendinant Valdymo planus. Atsižvelgiant į susiformavusius UNESCO pasaulio paveldo apsaugos viešojo valdymo praktikos trūkumus, nevienareikšmės ir galinčios kelti tolesnius trikdžius UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos darnai yra ir šios Projekto 30 straipsnio nuostatos: 2 skyrius - Kultūros ministerija ar Aplinkos ministerija, atsakingos už Vyriausybės nutarimu priskirtas pasaulio paveldo vertybes (toliau – atsakinga ministerija), užtikrina šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą: 5) „skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, instituciją; 7 skyrius - Savivaldybių merai: 2) atsakingai ministerijai rekomendavus skiria vietos valdytoją; 3) atsakingai ministerijai rekomendavus rengia pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą. Vadovaujantis tarptautinės UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis tokio paveldo apsaugos nacionalinį teisinį reglamentavimą Projektu numatoma įdiegti pirmą kartą, todėl Pareiškėjai tai vertina kaip itin aktualią ir reikšmingą naujovę paveldosaugos sričiai. Siekiant Projekto teisinio reglamentavimo UNESCO pasaulio paveldo apsaugos valdyme aiškumo ir darnaus įgyvendinimo, siūlome Projekto svarstymui Seime, kartu su Projekto rengėjais pasitelkti ir atitinkamą kompetenciją tokios svarbos klausimo sprendimui turinčius teisės ir viešosios vadybos specialistus. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
2. |
Kultūros paveldo centras (nevyriausybinė, gaunanti paramą viešoji įstaiga) 2024-10-21 |
|
|
|
Kultūros paveldo centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (registracijos numeris 23-14396(4)), teikia išvadas bei vertinimus dėl siūlomų sprendinių. Vertinimai ir išvados teikiami dviem blokais: A. Dabar galiojančio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų (toliau - Dabar) esminiai pakeitimai Kultūros ministerijos įstatymo projekte (toliau - Siūloma); B. Nuostatos, kurių Kultūros ministerijos įstatymo projekte nėra, tačiau jas būtina reglamentuoti, nes beveik 20 metų dabar galiojančio įstatymo nuostatų taikymas atskleidė ką reikia tikslinti ar ko reikia atsisakyti. A. Esminiai siūlomi pakeitimai: A1. Dabar – 2 str. „7. Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.“ Siūloma – 2 str. „6. Autentiškumas – nekilnojamosios kultūros vertybės savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, atlikimo technologijas, planą, aplinką ir nematerialiąsias savybes, kuriomis grindžiama kultūrinė nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmė.“ Vertinimas. Šio vieno žodžio „išlikusios“ reikšmė yra ypač didelė, nes be jo atsiveria tūkstančiai variacijų kas buvo, kaip buvo, ar tikrai buvo, kada buvo ir t.t. Svarbiausia, kad pagal autentiškumą nustatomos nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingosios savybės, kurias privalome saugoti. Kaip įpareigoti kultūros vertybės valdytoją saugoti kas buvo, bet šiandien nebėra? Kaip sudaryti apsaugos reglamentą tam, ko nėra? Atidaroma Pandoros skrynia niekaip nesuvaldomam apskaitos ir apsaugos procesui, kurio pasekmė – reikalingi papildomi didžiuliai specialistų ir finansų resursai, tačiau rezultatas niekaip nepakeičia to, kas išliko. IŠVADA. Autentiškumo sąvoka apibrėžiama tik kaip išlikusios nekilnojamųjų kultūros vertybių savybės. A2. Dabar – 2 str. „14. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.“ Siūloma – 2 str. „17. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – pavienis ar kompleksinis ant žemės, KULTŪROS PAVELDO CENTRAS In memoriam. Biudžetinė kultūros įstaiga (1991-2023). Ašmenos g. 10, 01135 Vilnius, Tel. (8 5) 262 2926, faks. (8 5) 212 2191, el. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188204053 po žeme, vandenyje ar iš dalies po vandeniu esantis objektas, jo dalis, vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių ir kartu su jam priskirta teritorija yra registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ Vertinimas. Pastaruosius beveik dvidešimt metų Kultūros vertybių registre registruojami pavieniai, kompleksiniai ir į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ir jiems visiems suteikiami registro unikalūs kodai. Kiekvienam kultūros paveldo objektui nustatomos individualios vertingosios savybės. Grupė kultūros paveldo objektų, kuriuos vienija architektūrinis stilius, kompozicija, sukūrimo ar kitos istorinės aplinkybės, sukuria naują papildomą kultūrinę reikšmę tapdami kompleksiniais objektais. Vadovaujantis atliekamais tyrimais, atsitinka, kad iš vieno komplekso į jį įeinantis objektas perkeliamas į kita kompleksą. Siūlymas atsisakyti Kultūros vertybių registre registruoti į kompleksus įeinančius objektus vertintinas kaip klaida, nes nėra siūloma jokia kita apskaitos ir apsaugos sistema, nėra didžiulio resursų poreikio skaičiavimų niekam nereikalingam apskaitos dokumentacijos perrašymui, apskritai - nėra argumentų kodėl reikia apskaitos sistemą iš esmės keisti. IŠVADA. Kultūros paveldo objektai pagal savo priklausymą ar nepriklausymą kompleksams yra pavieniai, kompleksiniai, į kompleksus įeinantys. A3. Dabar – 2 str. „17. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.“ Siūloma – 2 str. „12. Kultūros paveldo statinys – pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus dailės objektas, turintys vertingųjų savybių ir registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji kultūros paveldo objektai.“ Vertinimas. Labai dažnu atveju ir kultūros paveldo objektai (užtvankos, namai, pilys, bažnyčios, bankai, muziejai ir pan.), ir kultūros paveldo vietovių vertingosios savybes (pastatų išklotinės, perspektyvos, panoramos, siluetai, dominantės ir pan.) sudarantys ar į jas patenkantys objektai yra statiniai. Visų jų vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, nes paveldosaugos požiūriu jų visų kultūrinę reikšmę apibūdina vertingosios savybės, tik pirmu atveju jie patys turi vertingąsias savybes, o antru – jie yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė arba tokios vertingosios savybės neatskiriama dalis. Skirtumas tik tas, kad objektams suteikiamas Kultūros vertybių registro unikalus kodas, o vertingosios savybės yra pažymimos to paties registro grafiniuose dokumentuose ir nuodugniai aprašomos. Siūlyti apibūdinti kultūros paveldo statinius tik kaip registruotus Kultūros vertybių registre kultūros paveldo objektus ir atsisakyti kultūros paveldo statiniams priskirti urbanistikai reikšmingus statinius iškreipia per daug metų pasiteisinusią paveldo vertinimo ir apsaugos esmę, sudaro prielaidas pastariesiems ieškoti papildomų (kitokių) apsaugos priemonių, kurių nei siūlymuose, nei poįstatyminiuose aktuose nėra. IŠVADA. Kultūros paveldo statinys yra ir kas, kuris turi vertingųjų savybių, ir tas, kuris pats yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė ar jos dalis. A4. Dabar – 2 str. „26. Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai.“ 9 str. „1. Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui.“ Siūloma - 16 straipsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ apie į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų apsaugą nekalbama. Vertinimas. Pradinę apsaugą siūloma pavadinti laikinąja apsauga, tačiau laikinoji nebereglamentuos į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais dar nepaskelbtų kultūros paveldo objektų. Tokių Kultūros vertybių registre yra apie 13000 (žiūrėti priedą)s. Keisčiausia, kad teikiamame įstatymo projekte apie nepaskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų apsaugą iš viso nieko nėra rašoma. Kokie tokių siūlymų motyvai sunku pasakyti, bet, akivaizdu, palikti didžiąją dali Kultūros vertybių registro objektų be apsaugos jokiu būdu negalima. IŠVADA. Ar vadintume pradine, ar vadintume laikinąja apsauga, tačiau ji privalo reglamentuoti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų apsaugą. A5. Dabar – 8 str. „8. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre teisės aktų nustatyta tvarka.“ Siūloma – 14. str. „8. Departamento sudarytos vertinimo tarybos teikia išvadas Departamento direktoriui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. 9. Savivaldybės (-ių) sudarytos vertinimo tarybos teikia išvadas savivaldybės tarybai dėl jas sudariusių savivaldybių teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu atitinkamoje savivaldybėje nėra sudaryta savivaldybės (-ių) vertinimo taryba ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visus vertinimo tarybos akto projekte pasiūlytus nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdžius, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytoje vertinimo taryboje. 10. Departamento direktorius ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją apie priimtą sprendimą Departamentui dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“ Vertinimas. Didžiausias paveldosaugos pasiekimas per pastaruosius beveik dvidešimt metų yra nepriklausomos, profesionalios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias sudaro nepriekaištingos reputacijos įvairių sričių ekspertai mokslininkai ir (ar) praktikai. Per tuos metus buvo sukurta, patikslinta apskaitos dokumentacija beveik 80 procentų Kultūros vertybių registro objektų. Svarbiausia tokio sėkmingo darbo priežastis – pasitikėjimas, nes šių tarybų sprendimai yra tiesiogiai registruojami Kultūros vertybių registre ir šie sprendimai nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos akto forma yra pripažįstami individualiais administraciniais aktais. Siūloma sugriauti šį pasitikėjimą ir visoje šalyje papildomai įvesti 61 prievaizdą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus ir visų savivaldybių tarybų asmenyje. Tai reiškia, kad tada jie (prievaizdai) priimtų (arba ne) sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai vertybei suteikimo (apsaugos atėmimo) ar vertingųjų savybių tikslinimo. Tai paveldosaugos apskaitą grąžinantis į 2004 metus siūlymas, kai nuo vieno valstybės tarnybos pareigūno sprendimo ar savivaldybės tarybos narių balsavimo priklausys mūsų nekilnojamojo kultūros paveldo likimas. Tokiu keliu jau ėjome. IŠVADA. Vienareikšmiai - Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos tik vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. A6. Dabar – 10 str. „6. Kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai arba kultūros paveldo objektas ar vietovė neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbiama spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas. Priėmus kultūros paveldo objekto apsaugą naikinantį sprendimą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami.“ Siūloma – 14 str. „19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos išvados pateikimo paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (savivaldybių), kurios (kurių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (savivaldybių) interneto svetainėse, vertinimo taryba pateikia išvadą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai sprendimui priimti dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo. Priėmus nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinantį sprendimą, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys (išskyrus duomenis, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe) iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos yra išregistruojami ir perkeliami į Inventorių kultūros ministro nustatyta tvarka. Prieš atliekant šią procedūrą, turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala pagal Įstatymo 48 straipsnį.“ Vertinimas. Yra dvi skirtingos Kultūros vertybių registro ir Kultūros paveldo inventoriaus skaitmeninės duomenų bazės. Siūlomame įstatymo projekte nenumatoma jų sujungti (sukurti registro posistemę?) ar kitaip skaitmeniškai sinchronizuoti. Šios dvi duomenų bazės pritaikytos talpinti skirtingos formos ir apimties dokumentus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto su priedais sudėtingesniems kultūros paveldo objektams vien nuotraukos (greta teritorijų ribų planų, ikonografijos ir kitų) sudaro šimtą ir daugiau vienetų. Akivaizdu, informacija apie objektą, kuriam panaikinama teisinė informacija, privalo būti išsaugota visa, todėl šiandien Kultūros vertybių registras yra ir saugomų, ir nebesaugomų verčių registru (žiūrėti priedą). Siūloma kurti naują kultūros ministro tvirtinamą tvarką kaip tuos duomenis (gal tik dalį?) perkelti, nes jei visi duomenys būtų vienu skaitmeniniu veiksmu perkeliami – ministro tvarkos nereikėtų. Kyla realus pavojus prarasti nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurioms panaikinama apsauga, duomenis. IŠVADA. Būtina garantuoti, kad kaip ir dabar, priėmus kultūros paveldo objekto apsaugą naikinantį sprendimą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami ir jų visi duomenys jame yra išsaugomi. A7. Dabar - 18 str. „1. Tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas. Ir 2 str. „22. Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas.“ Siūloma – 31 str. „1. Tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus. Bet taip pat siūloma – 2 str. „21. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas – nekilnojamosios kultūros vertybės raidos, būklės, apimties, išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas, atliekamas vykdant atskleidimo procedūras, prieš pradedant nekilnojamosios kultūros vertybės projektavimo, planavimo, tvarkybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymo darbus ir (ar) darbų vykdymo metu, prieš skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę saugoma, taip pat taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimui, sklaidai ir aktualizavimui pagrįsti.“ Vertinimas. Siūloma nustatyti tyrimų skirstymą ir nurodoma, kad tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus. Tačiau tame pačiame įstatymo projekto 2 str. 21 dalyje nurodyti ir kiti paveldosaugos tyrimai, kurių minėtame skirstyme dėl neaiškių priežasčių nėra. IŠVADA. Tyrimų skirstyme privaloma išvardinti visus paveldosaugos tyrimus arba tokio nepilno skirstymo nesiūlyti, nes nepatekusius į tyrimų skirstymą tyrimų būtų prielaidos nepripažinti. A8. Dabar - 17 str. „1. Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius archeologinių ir kitų radinių ar objektų paieškai, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.“ Siūloma – 25. str. „1. Moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai nustatomi nekilnojamųjų kultūros vertybių tipiniuose apsaugos reglamentuose, nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente.“ Vertinimas. 2004 metais rengiant ir priimant dabar galiojantį įstatymo projektą buvo reikalaujama ir siekiama, kad paveldosaugos reikalavimai (reglamentavimas) būtų kuo išsamesnis pačiame įstatyme ir būtų apibrėžtas ir aiškus nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams. Siūlomame įstatymo projekte nebelieka dalies aiškių ir svarbių reikalavimų, o vietoje jų pateikiama nuoroda į poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų leidėjas nušalinamas nuo įstatymo normų, ypač svarbių ir lemiančių įpareigojimų naštą vertybių valdytojams, paliekant departamentui ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatoriams savo nuožiūra nustatyti valdytojų veiklos paveldosaugos apribojimus. IŠVADA. Negalima nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojų svarbią veiklą reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais, atsisakant aiškiai ir skaidriai tai daryti įstatymu kaip yra ir dabar. A9. Dabar – 2 str. „28. Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.“ Siūloma – 2 str. „26. Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas – nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymas naudoti, išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą bei sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, suderinant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo ir visuomenės poreikius, užtikrinant nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumą visuomenei, siekiant atgaivinti ir aktualizuoti nekilnojamąją kultūros vertybę, atliekant tyrimais grindžiamus tvarkybos, statybos ir teritorijos tvarkymo darbus.“ Vertinimas. Siūlymas nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymą apibrėžti, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymą naudoti, išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą, sudaro sąlygas skirtingai interpretuoti ir piktnaudžiauti pagal tai nustatant tokio pritaikymo reikalavimus nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams. Vertinant galimas nekilnojamąsias kultūros vertybes, autentiškumo nustatymas yra pirminė sąlyga ar apskritai tokia galima vertybė yra vertintina paveldosaugos požiūriu. Jei autentiškumas patvirtinamas, tada pagal galimos vertybės išlikusį autentiškumą nustatomos vertingosios savybės, kurios taip pat apima ir vientisumą. Suteikus nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugą, saugomos yra tokios vertybės vertingosios savybės, kurios visos yra išlikusio autentiškumo apibūdinimas. IŠVADA. Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas (tiksliau mūsų pačių prisitaikymas) tokias vertybes išsaugoti yra užtikrinimas jų vertingųjų savybių, kurios apibrėžia ir autentiškumą, ir vientisumą, nepažeidžiamumą. B. Nuostatos, kurių Kultūros ministerijos įstatymo projekte nėra, tačiau jas yra būtinos: B1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija norminėje administracinėje byloje I-3-502/2018 neskundžiamu sprendimu pripažino poįstatyminiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas neprieštaraujančiomis įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau kultūros ministro patvirtintuose poįstatyminiuose paveldosaugos vertinimo aktuose neliko svarbių nekilnojamojo kultūros paveldo procesus apibrėžiančių sąvokų, jų taikymo sričių bei reikalavimų. Minėtų sąvokų ir jų taikymo nesiūloma apibrėžti siūlomame įstatymo projekte. Toks valstybės institucijos bei jai pavaldžių bei kitų suinteresuotų institucijų blaškymasis kenkia visai paveldosaugos sistemai. Siekdami išvengti žalingų paveldosaugos sąvokų interpretacijų, turėdami prievolę nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams pateikti aiškius, visų paveldosaugos institucijų vienodai suprantamus reikalavimus, privalome įstatymu apibrėžti svarbiausias, ypač vertybių išaiškinimo, sąvokas ir jų apibrėžčių taikymą. B2. Galiojantys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymai atitinkamai numato urbanistinių kultūros paveldo vietovių ir urbanistinių, architektūrinių draustinių apsaugą. Savo vertybiniu turiniu, teritorijos apibrėžimu, net saugomomis dalimis bei elementais dažnu atveju jie yra identiški. Keisčiausia yra tai, kad dvi valstybinės institucijos per dvidešimt metų nesugebėjo pasiūlyti sprendimų kaip išspręsti dubliavimąsi. Tiesa, 2004 metų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas siūlė sprendimą – kultūros paveldo vietovės turinys ir kultūrinio draustinio forma, tačiau labai greitai Kultūros ministerijos iniciatyva įstatymas buvo pakeistas ir sugrąžintas nepateisinamas institucijų žinybiškumas. Šiandien dažnu atveju situacija tokia, kad toje pačioje teritorijoje yra ir kultūros paveldo vietovė, ir yra kultūrinis draustinis. Yra nustatyti reikalavimai ir vietovei, ir draustiniui. Atskirai rengiami apskaitos ir apsaugos reikalavimų dokumentai tiek vietovei, tiek draustiniui. Mažų mažiausiai valstybės neūkiškumas akivaizdus. Siūlomas įstatymo projektas šiuo reikalų nieko nesprendžia. Būtina nedelsiant siūlomais įstatymais pašalinti nereikalingą kultūros paveldo vietovių ir kultūrinių draustinių reglamentavimo dubliavimąsi ir sukurti aiškią tokių kultūrai reikšmingų teritorijų apsaugą. B3. Paveldosaugos sistemos efektyvumas labai priklauso nuo šios sistemos institucijų atliekamų funkcijų. Dar 1989 metais Romualdas Ozolas su bendraminčiais suformulavo pagrindines paveldosaugos veiklos dalis, sutrumpinus - apskaita, tvarkymas, kontrolė. Tai savarankiškos veiklos, kurių sprendimai turi lemiamos įtakos viena kitai. Kaštų taupymas, politinės valios stoka, siekis koncentruoti viešojo administravimo galias lėmė, kad šiandien praktiškai viena institucija visa tai administruoja. Pastarųjų metų įvykiai ir siūlomas įstatymo projektas įrodo, kad ir toliau žengiama šiuo klaidingu galių koncentracijos keliu. Būtina sukurti teisingą, efektyvią, skaidrią paveldosaugos institucijų sistemą ir yra puiki proga – siūlomas įstatymo projektas. B4. Turime du ypač reikšmingų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašus – nuo okupacijos laikų įstatymu reglamentuojamus kultūros paminklus ir Konstitucijos apibrėžtus valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektus (47 str. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai...). Jau po 2004 metų paaiškėjus konstitucinei doktrinai (2006 m. Konstitucinio teismo kovo 14 d. nutarimas, byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04), kad Lietuvos Respublikos išimtinė nuosavybės teisė nereiškia tik valstybinės nuosavybės, šie du sąrašai tapo dubliuojantys vienas kitą. Įrašymas tiek į vieną ar kitą sąrašą reikalauja ypač daug viešojo administravimo resursų, nes abu sprendimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vertinant susiklosčiusią padėti, galima konstatuoti, kad Kultūros paminklų sąrašas, lyginant su Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu nesukuria jokių papildomų sklaidos, pažinimo ar apsaugos priemonių, todėl siūlomu įstatymo projektu turi būti panaikintas, o kultūros paminklai perkelti į Konstitucijos apibrėžtą sąrašą. B5. Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomuosiuose tyrimuose, tvarkyboje, teritorijų planavime, ekspertais veikiantiems asmenims, tiek šių veiklų procedūroms įstatymu yra numatyti reikalavimai. Vienas jų – atestavimas, susidedantis iš teorinių teisinių žinių egzamino ir pokalbio atestavimo komisijoje. Tai taikoma ir mokslininkams tyrėjams, ir aukščiausios klasės restauratoriams, ir paprastiems meistrams. Kultūros ministro patvirtinta tvarka (įstatymas tai ministrui paveda) numato visų atestavimą pagal vieną formulę. Tačiau meistrui, kuri amato išmoko iš savo tėvo ir puikiai moka dengti nendrinius etnoarchitektūros pastatų stogus, ar dar moka drėbti molio šiaudų konstrukcijos sienas laikyti teisinių žinių egzaminą yra didžiai perteklinis reikalavimas. Ilgų metų bandymai pakeisti ministro nustatytą tvarką ministerijos nuomone atsimuša į įstatymo nuostatas, todėl būtina jas pakeisti. Etnoarchitektūros ir panašių paveldosaugos meistrų atestavimo procedūrose neturi likti teisinių žinių patikrinimo egzamino ir tai būtina nustatyti siūlomame įstatymo projekte. Galutinė išvada. Kultūros ministerijos parengtas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamas ir Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstatymas (23-14396(4) yra netinkamai parengtas, jo priėmimas gresia žala paveldosaugai, nereikalingos naštos nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojams didinimu, todėl grąžintinas rengėjams iš esmės tobulinti. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
3. |
Asociacija „Istorinis miestas“ 2024-11-22 |
|
|
|
Asociacija ‚Istorinis miestas‘ (toliau ‚Asociacija‘) susipažinusi su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024-10-01d. parengta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 (toliau – NKPAĮ) ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projekto galutine redakcija (Reg. Nr. 23-14396(4))1 (toliau – Projektas) ir jo derinimo pažyma, informuoja, kad Kultūros ministerija neatsižvelgė į Asociacijos teiktas pastabas dėl UNESCO pasaulio paveldo apsaugos valdymo reglamentavimo. Todėl Projekte šis reglamentavimas tebėra neaiškus, keliaprasmis ir sudarantis prielaidas išlikti esamiems, jau įsisenėjusiems tokio paveldo apsaugos trūkumams. Pritardami Kultūros ministerijos derinimo pažymoje pateikiamam argumentui dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimo: „Konvencija ir jos įgyvendinimo gairės nurodo, jog kiekviena šalis narė savo vertybes, taip pat ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugo pagal nacionalinę teisę (Konvencijos įgyvendinimo gairių 97 punktas: „(...) Taip pat Šalys turi įrodyti, jog paveldo vertybė, siūloma įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, yra saugoma atitinkamomis teisinėmis priemonėmis valstybiniu, regioniniu, savivaldybių ir (ar) tradiciniu lygmeniu.“, tik dalinai sutinkame su kitu rengėjų argumentu: „Įstatymo straipsniai reguliuoja įvairias normas susijusias su vertybių inventorizavimu ir apskaita, teritorijų planavimu, tvarkyba, skelbimu saugomomis, institucijų ir valdytojų atsakomybe ir t.t. Šie reguliaciniai mechanizmai yra bendri visoms vertybėms, todėl Įstatymo projektas papildomas tik specialiomis normomis, susijusiomis su UNESCO Pasaulio paveldo vertybių apsauga, kurių nereguliuoja nacionalinė teisė (pvz. valdymo planai), taip pat trūkstamomis specifinėmis sąvokomis.“, visgi pabrėžiame, kad jis nėra reikiamai konkretus atsakomybių tarp atsakingųjų institucijų paskirstymo, delegavimo ir realizavimo atžvilgiu. Projekte pateikiamos paveldosaugos vadybą reglamentuojančios nuostatos kurtos remiantis neefektyvia ir prieštaringa 2010 – 2024 m. Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos patirtimi, kurią įtaigiai iliustruoja šį ir ilgesnį laikotarpį stagnuojanti ir konfliktiška šio paveldo apsaugos valdymo praktika Vilniuje ir Neringoje. 1 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstat... (lrs.lt) 2 Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad UNESCO pasaulio paveldo apsaugos valdymo reglamentavimas Projekte užtikrintų aiškų, racionalų ir tvarų šio paveldo apsaugos valdymą, Asociacija teikia šiuos Projekto tikslinimo pasiūlymus: 1. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 44. „Valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės valdymo strategija ir suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.“ Kadangi šį regklamentavimą sutartinai įgyvendins skirtingų lygmenų viešojo valdymo institucijos, 44 pastraipą siūlome papildyti šiuo: ,Už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingos institucijos privalo sudaryti atitinkamas bendradarbiavimo sutartis, aiškiai apibrėžiančias šalių įsipareigojimus, atsakomybes, deleguojamas funkcijas ar prisiimamus įsipareigojimus, finansavimą numatytų užduočių atlikimui, šalių sąveikos tvarką, užtikrinančią Valdymo plano įgyvendinimo vientisumą, nuoseklumą ir kokybę. UNESCO pasaulio paveldo vietovės Tvarkymo (Specialusis) planas laikytinas būtina sudėtine Valdymo plano dalimi‘. 2. 30 straipsnis. Pasaulio paveldo vertybių apsauga Už UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakingos yra Kultūros ir Aplinkos ministerijos, todėl 30 straipsnio punktuose 2. 5) ‘skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, instituciją;’ ir atitinkamai punktuose 7. 2) ‘atsakingai ministerijai rekomendavus skiria vietos valdytoją;’ bei 7. 3) ‘atsakingai ministerijai rekomendavus rengia pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;’ įvardinamas įgaliojimų delegavimas rekomenduojant nėra teisėtas Vyriausybės pagal institucinę kompetenciją priskirtų įgaliojimų delegavimas. Todėl šios užduotys vykdytinos reikiamas kompetencijas turinčių ir už jas atsakingų institucijų arba atitinkamoms atsakingoms institucijoms sudarius bendradarbiavimo, įgaliojimų delegavimo sutartis su šių užduočių vykdymui reikiamas kompetencijas turinčiomis institucijomis. Todėl šias pastraipas siūlome tikslintinti taip: 2. 5) ‘skiria vietos valdytoją arba sudaro atitinkamą bendradarbiavimo sutartį su savivaldybe, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, dėl jo skyrimo, įgaliojimų ir atsakomybių nustatymo;’ 7. 2) ‘sudarius atitinkamą sutartį su atsakingaja ministerija, skiria vietos valdytoją ir nustato jo įgaliojimus bei atsakomybes;’ 7. 3) ‘sudarius atitinkamą sutartį su atsakingaja ministerija, rengia pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;’ Atitinkamai siūlome tikslinti ir 30 straipsnio punkto ‚9. Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos‘ dalis taip: ‚1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;‘ pakeičiant į ‚pagal sutartinius įgaliojimus ir įsipareigojimus su už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingomis institucijomis veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą‘; ‚2) teikia siūlymus rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;‘ pakeičiant į ‚pagal sutartinius įgaliojimus ir įsipareigojimus su už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingomis institucijomis teikia siūlymus rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga‘; 3 ‚3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, susijusias su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir vietos bendruomenes;‘ pakeičiant į ‚ pagal sutartinius įgaliojimus ir įsipareigojimus su už Valdymo plano įgyvendinimą atsakingomis institucijomis organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, susijusias su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir vietos bendruomenes‘. Esant poreikiui esame pasitrengę dalyvauti šių Asociacijos ‚Istorinis miestas‘ nuomone ypač svarbių pastabų dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos viešojo valdymo aptarime Seimo Kultūros komitete. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos Restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo ekspertų asociacija 2024-11-22 |
|
|
|
Šiuo raštu norime priminti, jog Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ir Kultūros paveldo ekspertų asociacijos 2023–2024 m. išsakyta nuomonė dėl naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos – nepasikeitė. Pripažįstame, kad į kai kurias mūsų pastabas Įstatymo rengėjai dalinai atsižvelgė, tačiau liko daug labai svarbių neišspręstų probleminių klausimų, kurie neigiamai paveiks paveldo apsaugos procesus. Su šiuo raštu pateikiame anksčiau išsakytą nuomonę: 1. Dėl rengiamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos, 2023 m. kovo 1 d., Vilnius. 2. Bendras pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos rengiamos naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos turinio, aptarimų procedūrų, pakeitimų viešinimo, socialinių partnerių nuomonių ignoravimo bei profesionalios visuomenės eliminavimo iš keitimo procesų, 2023 m. kovo 22 d., Vilnius. 3. Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX2452 pakeitimo projekto (Reg. Nr. 23-14396(2)), 2024 m. kovo 28 d., Vilnius 1priedas. 2022 m. vasario mėn. 14 d. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga (toliu – LRRS) iš LR Kultūros ministerijos gavo laišką su kvietimu dalyvauti nuotoliniu būdu rengiamoje diskusijoje dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimų. Kartu su kvietimu buvo pateiktas dokumentas „Informacija susitikimui su socialiniais partneriais“ su keturiais pasiūlymais, kuriems LRRS nariai turėjo argumentuotų pastabų. Įvykusios diskusijos metu LR Kultūros ministerijos pristatoma medžiaga buvo fragmentuota ir kitokia, nei iš anksto siųsta LRRS ir su kuria buvo susipažinta. Į LRRS narių klausimus nebuvo aiškiai atsakyta, o jų išsakytos pastabos nediskutuojamos. Dėl fragmentiško pakeitimų pristatymo, nenoro diskutuoti ir neatsakymo į konkrečius klausimus LRRS turi pagrįstų įtarimų, kad Įstatymo pakeitimai bus pateikti priėmimui tinkamai nepristačius jų kultūros paveldo specialistams ir neatsižvelgus į jų profesionalias pastabas. Deja, informacijos, kuri diskusijos metu buvo rodoma ekrane ir pažadėta išsiųsti dalyviams elektroniniu paštu, negavome, todėl negalime detaliau komentuoti. Pateikiame LRRS poziciją raštu gautai informacijai: 1. Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų centralizavimo siūlymo Prieštaraujame savivaldybių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų naikinimui, vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vertinimą centralizuojant. Vertinimo tarybų centralizavimo siūlymas nėra pagrįstas nei objektyviu įstatymų traktavimu, gilesniu vertinimo tarybų darbo žinojimu, nei nuostatomis, kad visos vertinimo tarybos yra vienodai objektyvios, taip pat lygiavertės savo kompetencijomis ir teisėmis. Vertinimo tarybų centralizavimas būtų žingsnis atgal kultūros paveldo apsaugos procese. Jis kultūros paveldo apsaugos nepagerintų, tik apribotų savivaldos teisę spręsti savo teritorijos kultūros paveldo klausimus. Geriausias sprendimas šiuo atveju būtų peržiūrėti tipinius vertinimo tarybų nuostatus, įtraukiant į juos punktus dėl pirmojo vertinimo prioriteto ir skirtingų vertinimo tarybų veiklų suderinamumo. 2. Dėl siūlymo pakeisti tvarkybos, tvarkomųjų statybos ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų sąvokas Keliama problematika yra susijusi su nepakankamu įsigilinimu į dabartinius įstatymus ir realaus darbo su kultūros paveldo objektais specifikos nežinojimu, todėl nueita neteisingu keliu. Tvarkybos darbai pagal galiojančius įstatymus neapima tvarkomųjų statybos darbų ir būtent šis darbų atskyrimas sudaro geresnes sąlygas kultūros paveldo apsaugai, nei pakeitimų autorių siūlomas tvarkybos ir statybinės veiklų sujungimas. Problema yra tik tame, kad teisingai nustatyti dalykai yra apibrėžti nepakankamai aiškiai, todėl ypač nepraktikuojantiems yra nelengva susivokti, o atskirais atvejais atsiranda vietos neteisingam interpretavimui. Būtent ties aiškumo Įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose įvedimu reikia ir dirbti. Todėl prieštaraujame dabartiniam Įstatymo redakcijos siūlymui, nes jis sudaro prielaidas kultūros paveldo naikinimui. 3. Dėl siūlymo išduoti vieną leidimą tvarkybos ir statybos darbams Galiojančiuose teisės aktuose numatyta dviejų leidimų darbams kultūros paveldo objektuose tvarka nėra problema, o dažnai netgi galimybė spręsti problemas. Leidimą tvarkybos darbams galima gauti greičiau, negu statybą leidžiantį dokumentą, todėl paveldo objekto išsaugojimą galima pradėti vykdyti anksčiau. Siūlymo autoriai teigia atvirkščiai, tačiau jų pateiktas leidimų išdavimo trukmių skaičiavimas, neatspindi įstatymais privalomų procedūrų (projektų viešinimo, prisijungimo sąlygų išdavimo, projektų derinimo su prisijungimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, bendrosios ekspertizės, poveikio aplinkai vertinimo ir kitų statybos projektams taikomų procedūrų). Jeigu egzistuotų vien statybą leidžiantys dokumentai, vien tvarkybos darbai be statybos darbų dažniausiai išvis negalėtų būti vykdomi, o tokių projektų, kai vykdomi tik tvarkybos darbai, yra labai daug. Sąlygos tvarkybos darbų projektavimui ir specialieji paveldosaugos reikalavimai skiriasi iš esmės, nes vieni nustato sąlygas darbų projektavimui, kiti – reikalavimus statinio projektavimui. Skiriasi ir tvarkybos bei statybos darbų tikslai: pirmųjų tikslas yra išsaugoti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, o antrųjų – pastatyti esminius statinio reikalavimus atitinkantį statinį. Todėl LRRS nepritaria siūlymui išduoti vieną leidimą tvarkybos ir statybos darbams. 4. Dėl atsakomybių tarp už kultūros paveldo objektų apsaugą atsakingų institucijų pasidalinimo Sutinkame, kad atsakomybių pasidalinimą reikia išgryninti, tačiau dabartiniai siūlymai yra silpnai struktūrizuoti ir nesusieti su procedūrų poveikiu realiai kultūros paveldo objektų apsaugai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad yra esminis skirtumas tarp vykdomų darbų kontrolės kultūros paveldo objektuose ir ne kultūros paveldo objektuose. Jei pastaruosiuose darbus, atliekamus ne pagal projektą arba pagal netinkamai parengtą projektą, galima stabdyti ir padarinius pašalinti, tai kultūros paveldo objektuose yra būtina tvirtai reglamentuojama prevencija, nes netinkami veiksmai kultūros paveldo objektuose negrįžtamai naikina jų vertę, yra nebepataisomi, nepaisant pritaikomų baudų, tvarkybos dalyvių atestatų svarstymo ar kitų priemonių. Jei savivaldybėms norima patikėti atsakomybę už vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, joms būtina palikti galimybę vertinti vietinio reikšmingumo kultūros paveldą. LRRS atkreipia dėmesį ir primena, kad: - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis teigia, jog „valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“. Primename, kad įstatymų leidėjai prioritetą turi teikti kultūros paveldo apsaugai, o ne atskirų subjektų darbų supaprastinimui, patogumui ar pagreitinimui; - Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 skyriuje įtvirtinta, kad, be kita ko, aplinka ir kultūros paveldas yra pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai; - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Pastarasis įstatymas įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Todėl LRRS mano, kad nesvarbu koks sudėtingas ir imlus yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos ir tvarkybos procesas, svarbu yra nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas. LRRS yra susirūpinusi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija yra rengiama „už uždarų durų“, tik imituojant diskusiją, pateikiant ne visumą, o tik atskirus fragmentus. Iš jų neįmanoma suvokti koncepcijos ir įvertinti, kiek ji yra pranašesnė už aktualią Įstatymo redakciją. LRRS mano, kad Nekilnojamasis kultūros paveldas yra mūsų valstybės identiteto pagrindas ir neatsakingi veiksmai, griaunantys paminklosaugos sistemą, kelia grėsmę ne tik nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui, bet ir mūsų šalies nacionaliniam saugumui. 2.priedas BENDRAS PAREIŠKIMAS dėl Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos rengiamos naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos turinio, aptarimų procedūrų, pakeitimų viešinimo, socialinių partnerių nuomonių ignoravimo bei profesionalios visuomenės eliminavimo iš keitimo procesų 2023 m. kovo 22 d., Vilnius Nuo 2022 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija (toliau – LRKM) rengia naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) redakciją. Tačiau visos šį Bendrą pareiškimą parengusios visuomeninės institucijos – LRKM socialiniai partneriai – kaip profesionalios bendruomenės atstovai , nėra supažindintos su visu pakeitimų turiniu. Pažymime, kad pakeitimų aptarimai vykdomi fragmentiškai, atsirenkant temas ir nesuteikiant išsamios išankstinės informacijos, todėl nėra galimybės parengti profesionalias pastabas bei pasiūlymus. Pakeitimų viešinimas socialinių partnerių nuomone vykdomas nedarniai, nesiskaitant su profesionalios visuomenės nuomone, nepakankamai įtraukiant į NKPAĮ keitimo procesą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių asociacijos reiškia susirūpinimą tolimesne įstatymo keitimo eiga ir prašo stabdyti įstatymo priėmimo procedūras iki įstatymo pataisos nebus kompleksiškai pristatytos ir išdiskutuotos su visomis suinteresuotomis organizacijomis. Kultūros paveldo ekspertų asociacija Lietuvos architektų rūmai Lietuvos architektų sąjunga Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga Lietuvos restauratorių asociacija Asociacija „Istorinis miestas“ 3.priedas Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Kultūros paveldo ekspertų asociacija, Lietuvos dailės istorikų draugija, asociacija „Istorinis miestas“, Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos architektų sąjunga (toliau kartu – Suinteresuotos institucijos) įvertino pakartotiniam derinimui teikiamą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo projektą (Reg. Nr. 23-14396(2)) (toliau – Įstatymo projektą). Dėkojame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai už Projekto sprendinių viešinimą ir derinimą su suinteresuota visuomene, vis dėlto apgailestaujame, kad į didesnę dalį pirminio derinimo metu (2023-10-04 – 2023-10-14) suinteresuotų institucijų teiktų pastabų nebuvo atsižvelgta ar atsižvelgta tik iš dalies. Sutinkame, kad Įstatymo projektu įvedama ir teigiamų reglamentavimo papildymų ir keitimų, pvz.: pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimas ar apsaugos tikslų įvardinimo reikalavimas, vis dėlto Suinteresuotų institucijų vertinimu Įstatymo projekto sprendiniais vis dar nėra teikiamas pakankamas prioritetas Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai ar sukuriamas reikalingas reglamentavimas efektyviam ir operatyviam kultūros paveldo vertybių indentifikavimui bei išsaugojimui. Žemiau atkreipiame dėmesį į esminius (sisteminius) Įstatymo projekto trūkumus: 1. Įstatymo projekte nepalikta kultūros paveldo statinio, turinčio vertingųjų savybių, bet neįrašyto į kultūros vertybių registrą ar inventorinį sąrašą, sąvokos, taip apribojant galimybę užtikrinti potencialaus paveldo išlikimą; 2. Įstatymo projekte nenumatyta galimybė restauruoti laikančiąsias konstrukcijas, kurios didelėje dalyje kultūros paveldo objektų ir yra pagrindinės vertingosios savybės; 3. Jeigu taikomieji tyrimai nebebus laikomi moksliniais tyrimais, gali būti devalvuojama jų reikšmė ir patikimumas. Pabrėžiame, kad nėra jokio teisinio ir (ar) objektyvaus pagrindo apribojančio aukštąjį išsilavinimą turinčių tyrėjų teisę vykdyti mokslinius tyrimus; 4. Didesnioji dalis tvarkybos darbų priskiriama statybos darbams, kurių tikslas paprastai yra tik fizinės naudos gavimas, todėl vertingųjų savybių išsaugojimas priklausys nuo suinteresuotų specialistų, valdininkų ir visuomenės; 5. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus norima leisti vykdyti ir tokią veiklą kontroliuoti tik kilnojamojo kultūros paveldo specialistams, todėl susidaro įspūdis, kad vertingosiomis savybėmis ketinama laikyti vien puošybos elementus, ignoruojant vertingas konstrukcijas, paviršius, apdailos dangas, tūrinę, erdvinę, planinę struktūrą, architektūros kompoziciją ar patikint jų išsaugojimą statybos srities specialistams; 6. Vertingųjų savybių ir autentiškumo išsaugojimas neįvardijamas tvarkybos projektų tikslu; 7. Siaurinama Kultūros paveldo departamento kompetencija – nepaliekama tvarkybos darbų sąlygų ir leidimų tvarkybos darbams išdavimo, tvarkybos darbų kontrolės, tvarkybos darbų priėmimo ir dalyvavimo komisijose išduodant statybos darbų aktus funkcijų. Šie įgaliojimai, net ir nacionalinio bei regioninio reikšmingumo lygmens objektams, deleguojami savivaldybėms atskirai nenumatant pakankamų resursų savivaldos subjektams šias funkcijas įgyvendinti, t. y. neatliktas išsamus reguliavimu numatomo teisinio reguliavimo pakeitimų poveikio vertinimas; 8. Kultūros paveldo apskaitos vykdymas kartu su specialiuoju planavimu dalyvaujant visuomenei labai sulėtins šį procesą, tuo pačiu skatins jo nykimą; 9. Įstatymo projekto nuostatos nesuderintos su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reguliavimu – abstrakčiai nurodoma kad paveldosaugos reikalavimai gali būti nustatomi kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų lygmenys nėra susieti su kultūros paveldo vertybių lygmenimis. Taip paliekama reguliavimo spraga vietovės lygmens kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) reglamentuoti nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto apsaugos reikalavimus; 10. Sprendimų dėl kultūros vertybių registravimo ir skelbimo saugomomis patikėjimas šiuo metu pakankamai resursų ir kompetentingų specialistų neturinčioms savivaldos institucijoms vietoje nepriklausomų ekspertų tarybų gali sąlygoti dažnesnį klaidų ir interesų konflikto situacijų susidarymą; 11. Nors ir palaikome Įstatymo projektu atkuriamas specialistų kvalifikacines kategorijas, išreiškiame susirūpinimą ketinimu visiems iki įstatymo įsigaliojimo gavusiems atestatus automatiškai suteikti aukščiausią (trečią) kategoriją, nes daugeliui šiuo metu rinkoje veikiančių specialistų gali trūkti reikiamo patyrimo. Pabrėžiame, kad suteikiant kvalifikacines kategorijas svarbi specialistų patirtis, o ne vien buvimo tvarkybos srityje trukmė; 12. Įstatyme pasigendame nuorodos į konkretų viešojo administravimo subjektą atsakingą už Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Prašome Įstatymo projekto rengėją – Kultūros ministeriją neignoruoti šių suinteresuotų kultūros paveldo apsaugos specialistų pastabų bei vertinimo ir kartu su šio rašto adresatų atstovais išspręsti aukščiau išdėstytas reglamentavimo problemas dar prieš teikiant Įstatymo projektą svarstymui Lietuvos Respublikos Seime. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
5. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (2)
|
(9) |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos bendrojo plano patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – BP) tekstinės dalies 66.7 ir 400.2; papunkčiuose kaip kultūrinio kraštovaizdžio sudedamoji dalis yra išskiriamas istorinis urbanistinis kraštovaizdis. BP tekstinės dalies 448.4 papunktyje taip pat numatyta, kad siekiant kultūros paveldo išteklių apsaugos turi būti sudarytos teisinės prielaidos (keičiant TPĮ [Teritorijų planavimo įstatymą], STĮ [Saugomų teritorijų įstatymą] ir NKPAĮ [Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą], bei susijusių teisės aktų nuostatas) diegti alternatyvias paveldosaugos reikalavimų nustatymo priemones per bendrųjų planavimo dokumentų rengimo procesus, sukuriant kompleksinius ar detaliuosius planus, integruoti saugomų kultūrinių kraštovaizdžių (įskaitant istorinį urbanistinį kraštovaizdį) sampratą, apsaugą, formavimo principus į teritorijų planavimo procesus, keisti ir taikyti vietovių, kultūros paveldo kompleksinių ir pavienių objektų apsaugai modernias apsaugos, būklės stebėsenos, tyrimų, planavimo, tvaraus naudojimo, pritaikymo klimato kaitai metodikas:“ Kraštovaizdis ir kultūrinis kraštovaizdis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (2 straipsnio 21 ir 22 dalys), kuriuo yra apibrėžiamas kaip gamtinių ir (ar) antropogeninių komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys t. y. kraštovaizdis kaip saugomas objektas išlieka platesnė sąvoka nei Teritorijų planavimo įstatymu reglamentuojami teritorijų planavimo objektai. Kraštovaizdis, kaip saugomas objektas pasireiškia ne tik kaip sudėtingas kompleksinis junginys, apimantis eilę atskirų saugomų objektų (gamtos, nekilnojamojo kultūros paveldo, urbanistinių, istorinių ir kt.), bet kartu išreiškia ir šių skirtingų objektų tarpusavio sąveiką, funkcinius ryšius bei formuoja suvokimą kaip šiuos ryšius patiria išorės stebėtojas (-ai). Dėl šių priežasčių kraštovaizdis (ir ypač istorinis urbanistinis kraštovaizdis) negali būti sureglamentuotas vieną teisinių santykių sritį apibrėžiančiu teisės aktu ir neišvengiamai tampa tarpinstituciniu, patenkančiu į kelių skirtingų įstatymų reguliavimo apimtį, objektu. Atkreipiame dėmesį, kad ir svarstoma nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 14 punktu kraštovaizdis (jo dalys) yra įvardinamos kaip nekilnojamasis kultūros paveldas, todėl, Rūmų vertinimu, ši nuostata turėtų būti papildyta ir Projektu konkrečiai įvardinama koks kraštovaizdis ar jo dalys yra reglamentuojamos kaip nekilnojamasis kultūros paveldas ir kokiu būdu įgyvendinama šio kraštovaizdžio apsauga. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniais istorinis urbanistinis kraštovaizdis ir yra skirtas apimti ir išsaugoti istoriškai susiformavusių, antropogeninių veiksnių nulemtų, urbanistinių struktūrų sandaras ir šių sandarų sąveikos suvokimą bei perduoti ją ateities kartoms. Didžiąją dalį istorinio urbanistinio kraštovaizdžio sudaro būtent nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės ir jų tarpusavio sąsajos ir ryšiai, todėl istorinis urbanistinis kraštovaizdis turi būti apibrėžiamas ir reglamentuojamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.
Pasiūlymo esmė: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei Teritorijų planavimo įstatymo 11 ir 12 straipsnius, 15 straipsnio 6 dalį ir 17 straipsnio 9 dalį siūlome Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu reglamentuoti istorinį urbanistinį kraštovaizdį ir nustatyti, kad ši kraštovaizdžio dalis yra tvarkoma ir veikla joje plėtojama vadovaujantis kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais. Tokiu būdu bus sukurtas teisinis pagrindas detalizuoti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius žemesnio lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose – savivaldybių ar savivaldybių dalių bendruosiuose planuose ir pašalinta šiuo metu susiformavusi teisinė spraga, stabdanti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą ir dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą.
Pasiūlymo tikslas: Papildyti nauja redakcija išdėstomą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą istorinio urbanistinio kraštovaizdžio apibrėžimu ir nustatyti, kad istorinis urbanistinis kraštovaizdis detalizuojamas (nustatomas) ir veikla į jo sudėtį patenkančiose teritorijose reglamentuojama kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip (buvusias 9 – 51 dalis laikyti atitinkamai 10 – 52 dalimis): „9. Istorinis urbanistinis kraštovaizdis – urbanizuota teritorija, suprantama kaip istorinis dominuojančių kultūrinių ir kitų vertybių bei požymių junginys, apimantis platesnį gyvenvietės kontekstą ir jos geografinę aplinką: vietovės topografiją, geomorfologiją, hidrologiją ir natūralias savybes, urbanistinės struktūros dalis, užstatytą aplinką, apimančią istorinę ir šiuolaikinę infrastruktūras, atviras erdves ir erdvinę organizaciją, jų visumos suvokimą bei vizualinius ryšius. Istorinis urbanistinis kraštovaizdis taip pat gali apimti istoriškai susiformavusias socialines, ekonomines ir kultūrines praktikas bei vertybes ir paveldo nematomuosius matmenis, susijusius su to kraštovaizdžio įvairove, tapatybe ir suvokimu.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
6. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (3)
|
(3) |
(14) |
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 3 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir išdėstyti taip: „14) kraštovaizdžio – istorinis urbanistinis kraštovaizdis ar statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
7. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (28)
|
(2) |
|
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 28 straipsnio 2 dalį žodžiais „nekilnojamasis kultūros paveldas“ ir ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamasis kultūros paveldas, nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai, jų buferinės apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama:“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
8. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (28)
|
(2)
|
(5)
|
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 28 straipsnio 2 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) istoriniai urbanistiniai kraštovaizdžiai - pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatytus kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
9. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (2)
|
(12)
|
|
Argumentai: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių (kultūros paveldo objektų ir vietovių) naudojimas turėtų būti vienas iš pagrindinių šio įstatymo tikslų, suponuojantis nekilnojamosios kultūros vertybės saugojimą per naudojimą. Įstatyme turėtų būti aiškiai identifikuojami ir įvardinami pagrindiniai nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių naudojimo tikslai, pateikiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių naudojimo apibrėžimas. Neatskleidus naudojimo sąvokos reikšmės ir aiškiai neidentifikavus visų naudojimo tikslų ir siekių iš esmės nebepaliekama galimybės objektyviai įvertinti individualiuose apsaugos reglamentuose ar specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatomų naudojimo sąlygų, būdų ar rėžimų tikslingumo, siūlyti juos papildyti ar keisti, įvertinti jų sukeliamas pasekmes ir rezultatus, nes neaišku ko siekiant naudojimas nustatomas apskritai. Pažymime, kad naudojimas, nepriklausomai nuo pasirinkto konkretaus būdo, tipo ar sąlygų sukelia tam tikro mąsto žalą saugomai vertybei, tačiau kartu tai yra ir vienintelis būdas užtikrinti paveldo pažinimą, jo sklaidą ir pritraukti investicijas reikalingas saugomų vertybių priežiūrai. Tik aiškiai apibrėžus naudojimo tikslus galės būti tinkamiausiai parenkami konkretūs naudojimo būdai, nustatomos sąlygos, atitinkamai planuojami reikalingi vertingųjų savybių tvarkybos darbai bei reikalingų prieinamumo (universalaus dizaino) priemonių diegimas. Siūlome Projekte aiškiai ir tiksliai sureglamentuoti naudojimo tikslus ir papildyti Projektą naudojimo sąvokos apibrėžimu.
Pasiūlymo tikslas: Atskleisti nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimo sąvokos reikšmę ir įstatymo lygmeniu nustatyti bendruosius nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimo tikslus.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip (buvusias 12 – 51 dalis laikyti atitinkamai 13 – 52 dalimis): „12. Kultūros paveldo naudojimas – įstatymo reglamentuojama veikla, kuria siekiama išsaugoti ir pritaikyti nekilnojamąjį kultūros paveldą visuomenės poreikiams tenkinti, didinti paveldo prieinamumą, užtikrinant jo vertingųjų savybių, vientisumo ir autentiškumo išsaugojimą. Naudojimas apima nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, teritorijų ir (ar) vietovių pritaikymą ir pertvarkymą, atsižvelgiant į jų kultūrinę reikšmę, socialinę ir ekonominę svarbą - nepadarant žalos jų autentiškumui ir vertingosioms savybėms. Naudojimu siekiama įgalinti ir skatinti visuomenės dalyvavimą bei įsitraukimą į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sukuriant galimybes aktualizavimui, kultūriniam švietimui, mokymui ir turizmui. Naudojimo tikslais gali būti inicijuojamas reikalingų kultūros vertybės tvarkybos, prieinamumo ir prevencinės priežiūros darbų atlikimas.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
10. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (9)
|
(2)
|
(8)
|
Argumentai: Tarptautiniu bei Europos Sąjungos lygmeniu[1] kultūros paveldo objektų ir vietovių atsparumo klimato kaitos reiškiniams didinimas yra vis intensyviau pasireiškianti problema. Pabrėžiame, kad galimų klimato kaitos padarinių prevencijai turėtų būti ruošiamasi instituciniu lygmeniu, įstatymu aiškiai identifikuojant atsakingus viešojo administravimo subjektus, kuriems būtų nustatyta pareiga reglamentuoti kultūros paveldo apsaugos priemones, skirtas užtikrinti kultūros vertybių apsaugą nuo klimato kaitos sukeliamų meteorologinių ir (ar) hidrologinių anomalijų.
Pasiūlymo tikslas: Įstatyme įvardinti viešojo administravimo subjektą (-us), kuriam (-iems) būtų suteikti įgaliojimai identifikuoti galimas klimato kaitos sukeliamas grėsmes kultūros vertybėms, nustatyti prevencines ir kultūros vertybių apsaugos priemones, reglamentuoti jų taikymo tvarką, atsakingus už šių priemonių įgyvendinimą subjektus.
Pasiūlymo esmė: Įgalioti Lietuvos Respublikos kultūros ministrą identifikuoti klimato kaitos nekilnojamajam kultūros paveldui keliamas grėsmes ir reglamentuoti šių grėsmių prevencines priemones ir jų taikymą. Nustatyti už šių priemonių įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną atsakingus viešojo administravimo subjektus.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 9 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip (buvusius 8 – 19 punktus laikyti atitinkamai 9 – 20 punktais):
„8) tvirtina klimato kaitos nekilnojamajam kultūros paveldui sukeliamų rizikos veiksnių, šių veiksnių pasireiškimo tikimybės ir prevencinių bei poveikio mažinimo priemonių taikymo sąrašą, užtikrina nuolatinį šio sąrašo atnaujinimą;“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
11. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (10)
|
(1) |
(10) |
Argumentai: Pateikti 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip (buvusį 10 punktą laikyti atitinkamai 11 punktu): „10) atlieka klimato kaitos sukeliamų reiškinių poveikio kultūros paveldo vertybėms stebėseną, kaupia informaciją ir teikia ją kultūros ministrui;“
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
12. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (12)
|
(5)
|
(9)
|
Argumentai: Pateikti 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 6-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 12 straipsnio 5 dalį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip (buvusį 9-10 punktus laikyti atitinkamai 10 - 11 punktais): „9) sprendžia dėl kultūros ministro nustatytų klimato kaitos poveikio nekilnojamojo kultūros paveldo objektams ir vietovėms mažinimo ir prevencinių priemonių taikymo konkrečiai kultūros vertybei poreikio, informuoja šios vertybės savininkus ir teikia duomenis Departamentui;“
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
13. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (34)
|
(9)
|
|
Argumentai: Nekilnojamasis kultūros paveldas yra saugomas dėl viešojo intereso ir savo išskirtinės kultūrinės reikšmės. Svarbu nepamiršti, kad dėl išorinio (aplinkos ir žmogaus veiklos) poveikio paveldas iš esmės yra nuolat prarandamas ir vienintelis būdas užtikrinti paveldo, kaip išskirtinę istorinę, mokslinę, estetinę ir kultūrinę vertę turinčio objekto, sukuriančio sąsajas tarp praeities, dabarties ir ateities kartų išsaugojimo, yra šio paveldo priežiūros ir tvarkybos darbų prioretizavimas kitų statybos darbų atžvilgiu. Primename, kad bet kokia intervencija ar neatsakingai suprojektuoti ar atliekami darbai sąsajoje su kultūros paveldu gali sukelti nebeatitaisomą žalą saugomai kultūros vertybei ar net ją sunaikinti apskritai ir Projekto 1 straipsniu siūloma 34 straipsnio 27 dalyje numatyta darbų sustabdymo procedūra jau gali būti pavėluota. Be to, net ir atstačius ar atkūrus sunaikintą vertybę ar jos dalį, ši atstatyta ar atkurta jos dalis iš esmės jau nebeturi tų vertingųjų savybių, kurios buvo negrįžtamai prarastos. Svarstomo Projekto 34 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kuomet vykdoma naujų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalių statyba, rengiamas statinio projektas, vadovaujantis Statybos įstatymo reikalavimais. Dėl šios priežasties nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų bendruomenėje kyla nuogąstavimai, kad Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir statybos techninio normavimo dokumentų pagrindu atliekami projektavimo ir statybos darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, gali sukelti pernelyg didelę riziką saugomų vertybių integralumui dėl sąsajoje su paveldu šiems darbams taikomų modernių technologijų ir reikalavimų bei skirtingų projektų tikrinimo ir derinimo procedūrų. Atsižvelgiant į paveldo apsaugos svarbą manome, kad įstatymu turėtų būti aiškiai nustatomas prioritetas tvarkybos darbams ir su paveldo apsauga susijusių teisės aktų reglamentavimui ir bet koks naujų dalių diegimas ar kūrimas galimas tik pirmiausia užtikrinus šių naujų dalių atitiktį ir sąveiką su išlikusiomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis.
Pasiūlymo tikslas: Įstatymo lygmeniu įtvirtinti, kad esant tarpusavio prieštaravimams visais atvejais pirmenybė būtų teikiama paveldosaugos reikalavimų, tyrimų išvadų, paveldo tvarkybos reglamentų ir kt. su paveldu susijusių teisės aktų reglamentavimui.
Pasiūlymo esmė: Jei statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu, statinio projektas negali prieštarauti Projekto 34 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytiems teisės aktams ir turi būti rengiamas vienas tvarkybos projektas su integruota statinio projekto dalimi.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Statinio projektas rengiamas siekiant vykdyti naujų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalių statybą (išskyrus paprastojo remonto rūšiai priskiriamus darbus), pritaikant nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar siekiant vykdyti naują statybą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Kai statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu (tais atvejais, kai planuojami ir tvarkybos darbai) išduodamas vienas bendras tvarkybą ir statybą leidžiantis dokumentas Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio projekto rengimo metu kyla prieštaravimas tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų ar normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio projektui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.“
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
14. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (34)
|
(17)
|
|
Argumentai: Pateikti 9-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 9-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikta 9-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 34 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Tais atvejais, kai tvarkybos projektas rengiamas
kartu su statybos projektu, rengiama atitinkamos statybos darbų
rūšies
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
15. |
Lietuvos architektų rūmai 2024-11-22 |
1 (39)
|
(1)
|
|
Argumentai: Rūmų vertinimu, kultūros kelių plėtra yra viena iš efektyviausių priemonių plėtoti struktūrizuotą nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimą, pažinimo sklaidą ir viešąjį nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimą, todėl siūlome papildyti nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 39 straipsnį kultūros kelių steigimo tikslais, kas leis tiksliau įsivertinti kultūros kelių infrastruktūros vystymo galimybes siekiant didinti kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtrą.
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip (buvusias 2-4 dalis laikyti atitinkamai 3 - 5 dalimi): „2. Kultūros kelių steigimas ir plėtra vykdoma siekiant skatinti nekilnojamojo (materialaus ir nematerialaus) kultūros paveldo pažinimą, pažinimo sklaidą, viešąjį ir tvarų naudojimą bei visuomenės švietimo ir kultūrinio turizmo plėtrą.“
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
|
|
|
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su pateiktu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektu (toliau ‒ NKPAĮ projektas), teikia šias pastabas: NKPAĮ projekto 2 str. 15 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės, ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos. Pagal pateiktą šio termino sąvoką, nekilnojamuoju kultūros paveldu laikomi tik praeities kartų pastatytos, įrengtos ir sukurtos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, tačiau vietos, kurios nėra pastatytos, įrengtos ar sukurtos, bet susijusios su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais (žūties, mūšių vietos ar pan.) nepripažįstamos nekilnojamuoju kultūros paveldu. Be to, tokia nekilnojamojo kultūros paveldo sąvoka prieštarauja NKPAĮ projekto 3 str. 2 dalies 9 punktui, pagal kurį istoriniu nekilnojamuoju kultūros paveldu pripažįstami objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti NKPAĮ projekto 2 str. 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nekilnojamasis kultūros paveldas ‒ kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, vietos, susijusios su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis ir kurios saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės kartu su joms priskirta teritorija“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
2. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
|
|
|
NKPAĮ 2 str. 42 dalyje nustatyta, kad poveikio paveldui vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos poveikio pasaulio paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra. Atkreiptina, kad šio termino pavadinimas neatitinka sąvokos turinio. Pateikto termino pavadinimas suponuoja mintį, kad poveikio vertinimas atliekamas visam paveldui, tačiau termino sąvoka patikslina, kad poveikio vertinimas atliekamas tik pasaulio paveldo vertybių visuotinei vertei. Paveldo komisija pažymi, kad Lietuvoje yra visuomenei reikšmingų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios nėra pripažintos pasaulio paveldo vertybėmis ir kurioms planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį. Dėl to siūloma patikslinti NKPAĮ 2 str. 42 dalį ir ją išdėstyti taip: „Poveikio paveldui vertinimas ‒ planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio pasaulio paveldo vertybės vertėms nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra vadovaujantis tarptautinėmis UNESCO rekomendacijomis bei poveikio vertinimas kitoms kultūros paveldo vertybėms pagal kultūros ministro nustatytus kriterijus“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
3. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
|
|
|
NKPAĮ projekto 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: apskaita, nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais, nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida ir nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas. Pateiktame kultūros paveldo apsaugą sudarančių elementų sąraše nėra nurodyta nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena. NKPAĮ projekto 2 str. 29 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės stebėsena – nekilnojamųjų kultūros vertybių periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančio ar žalojančio poveikio vertinimas, informacijos kaupimas, apibendrinimas ir prognozavimas. Pagal šią apibrėžtį akivaizdu, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos elementų. Be to, Projekto 10 str. 3 dalyje pateiktas Kultūros paveldo departamentui pavestų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijų sąrašas. Šiame sąraše nurodyta nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena. Taigi, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro ne vien tik NKPAĮ projekto 4 str. 1 dalyje nurodyti elementai, bet ir nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena. Atsižvelgiant į tai, Paveldo komisija siūlo papildyti NKPAĮ projekto 4 str. 1 dalį 6 punktų ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita (toliau – apskaita); 2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; 3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas; 6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
4. |
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-11-21 |
|
|
|
NKPAĮ projekto 15 str. 2 dalyje, 23 str. 1 ir 3 dalyse, 34 str. 14 dalyje, 41 str. 3 dalies 3 punkte bei 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 9 ir 10 dalyse vartojamas terminas Kultūros vertybių registras, tačiau kituose Projekto straipsniuose vartojamas terminas Kultūros vertybių registro informacinė sistema. Atkreiptinas dėmesys į NKPAĮ projekto 15 str. 2 dalį, kurioje pasakyta, kad Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruojami objektai ir tvarkomi juos apibūdinantys Kultūros vertybių registro duomenų rinkiniai. Ši nuostata suponuoja mintį, kad egzistuoja dvi informacinės sistemos, t. y. Kultūros vertybių registras ir Kultūros vertybių registro informacinė sistema, kurioje registruojami objektai ir tvarkomi Kultūros vertybių registre registruotų duomenų rinkiniai, o Kultūros vertybių registre registruojami objektų duomenų rinkiniai. Paveldo komisija siūlo suvienodinti terminus. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
5. |
Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas 2024-10-22 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo nustatė, kad „. Kultūros paveldas – iš kartos į kartą perduodamos etniniu, istoriniu, estetiniu, socialiniu ar moksliniu požiūriu svarbios materialios ir nematerialios Lietuvos teritorijoje ir užsienyje esančios kultūros vertybės, kurios yra Lietuvos valstybės ir tautos istorinės raidos, kūrybos ir saviraiškos rezultatas, neatskiriama valstybės ir jos piliečių tapatumo dalis, saugoma dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės“, tuo sugrąžindamas Lietuvos Respublikoje kultūros paveldo suvokimą iš posovietinio rusiškojo pasaulio į Europinę erdvę, iš kurios buvo pasitraukta 2006 metais, pradėjus galioti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) antrai redakcijai. Dabar Seimą pasiekė Įstatymo naujos (trečios) redakcijos projektas. Reikia pripažinti, kad Kultūros ministerija atliko didelį darbą taip detaliai reglamentuodama daugelį paveldosaugos procesų ir derindama įvairių visuomeninių partnerių interesus, tačiau dar liko kai kurios vietos, kurias būtina pataisyti. Pagal dabartines savo pareigas turėčiau kalbėti tik apie valstybinės istorinės atminties nuostatas, bet, dirbęs paveldosaugos sistemoje daugiau kaip keturiasdešimt metų ir vadovavęs bei kūręs Įstatymo pirmą redakciją, priimtą Seimo 1994 metais, negaliu kalbėti taip siaurai. Siekdamas padėti kuo greičiau tinkamai parengti Įstatymo naują redakciją priėmimui, siūlau: 1. Papildyti 2 straipsnio14 dalyje esančią kultūrinės reikšmės apibrėžimą, nurodant, kad ir mūsų karta gali sukurti objektus, turinčius kultūrinę reikšmę: „14. Kultūrinė reikšmė – paveldėta ir sukurta istorinė, mokslinė, estetinė, socialinė ar etninė vertė, svarbi dabarties ir perduodama ateities kartoms.“ 2. Papildyti 2 straipsnio 15 dalyje esantį nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžimą, nurodant, kad jis yra ir valstybės istorinės atminties dalis: „15. Nekilnojamasis kultūros 2 paveldas – kultūros paveldo, esančio valstybės istorinės atminties dalimi, dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar iš dalies išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės, ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos.“ 3. Papildyti 2 straipsnio 33 dalį nustatant, kad tvarkybos projekte turi būti ir pritaikymo naudoti darbai: „33. Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas (toliau – tvarkybos projektas) – pagal normatyvinius tvarkybos techninius dokumentus parengtų dokumentų visuma, kuriuose pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos sprendiniai, skirti nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimui bei pritaikymui naudoti.“ Nekilnojamojo kultūros paveldo specifika ta, kad tik atskiros jo grupės (pvz. archeologinis paveldas) gali būti išsaugotos saugant autentiškumą ir vertingąsias savybes. Daugumos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių neįmanoma išsaugoti jo nenaudojant. 4. Papildyti 2 straipsnio 47 dalį nustatant, kad prie tvarkomųjų paveldosaugos darbų priskiriamas ir pritaikymas naudoti, nes pats paveldosaugos tikslas yra ne tik išsaugoti užkonservuojant (muziejininkystė), o išsaugoti naudojant: „47. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas ir restauravimas, atliekami pagal specialiąsias technologijas, ir pritaikymas naudoti, atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus.“ Juolab, tai akcentuojama ir 21 straipsnyje. 5. Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį, išbraukiant atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus: „48. Tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte ir/ar jo teritorijoje, nepažeidžiant vertingųjų savybių, skirti jo fizinėms ar techninėms savybėms pagerinti, jį pritaikyti naudojimui, naujų ir esamų nekilnojamojo turto objektų sukūrimui, rekonstravimui ir remontui , išskyrus prevencinės priežiūros darbus.“ To nepadarius, turėsime absurdišką situaciją, kai pvz. didžiulėje Lentvario dvaro sodybos teritorijoje esantys dešimtys nekilnojamojo turto objektų atsidurs už Įstatymo ribų. 6. Papildyti 2 straipsnį 49 nauja dalimi: „49. Valstybės istorinė atmintis – kolektyvinė lietuvišką tapatybę formuojanti tautos ir valstybės atminties forma. Valstybės istorinė atmintis yra viešasis interesas, nes ji yra Lietuvos Respublikos vystymosi pagrindas ir jos nacionalinio saugumo garantas. Valstybės istorinės atminties politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas.“ Valstybė iki šiol neturi apsibrėžusi kas yra valstybės istorinė atmintis, o tai sukelia galimybę tarpusavyje priešinti visuomenę, nors institucijos, dirbančios su valstybės istorine atmintimi, jau seniai egzistuoja. 7. Papildyti 2 straipsnį 50 nauja dalimi: „Valstybinės istorinės atminties objektai - Lietuvos valstybei ir tautai svarbūs: valstybę kūrę, ją vystę ir garsinę, laisvę gynę, valstybės ir tautos kultūrą bei meną plėtoję, moraliniais autoritetais esantys asmenys; pamatiniai istoriniai įvykiai ir jų vietos; literatūros, muzikos, dailės ir kitokie kultūros ir meno iškiliausi kūriniai, kultūros paveldas (nemateriali kultūros vertybė yra ir lietuvių kalba).“ 8. Papildyti 9 straipsnio 2 dalį 1) punktu: „Konstatuoja, kad kultūrinę reikšmę turinčių konkrečių vertybių apsauga yra viešasis interesas ir priima sprendimą įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą“. Toks pakeitimas būtinas, nes ne bent kas gali konstatuoti viešojo intereso buvimą. Štai kaip rašo teisės mokslininkai: „Bendrųjų vertybių doktrina grindžiama viešojo 3 intereso objektyviąja puse, nes susitelkiama į intereso objektą – vertybę. Viešasis interesas šioje doktrinoje – tai bendra visiems vertybė, kuri yra etinis standartas, tikslas ir etalonas, kurio turi siekti individai, visuomenė bei valstybė. Viešojo intereso paskirtis yra holistinė, t. y. viešasis interesas turi tarnauti visiems.“ (E. Klimas, J. Lankelis, Viešojo intereso nustatymas – objektyvieji kriterijai, 2014). Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ (4 straipsnis). Taigi, manau, kad viešąjį interesą esant gali nustatyti tik Tauta, demokratiškai išrinkti Tautos atstovai ir jų paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnai. Tokia pati praktika yra ir daugelyje Europos valstybių (remiuosi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pavyzdžiais). O nustatyti Įstatymu kas nustato viešojo intereso buvimą yra būtina, nes Įstatymo pirmos redakcijos vykdymas parodė, kad tai gali sukelti rimtas problemas. Be to, viešojo intereso konstatavimas sukelia ir visuomenės prievolę kompensuoti nekilnojamosios kultūros vertybės valdytojams patirtus nuostolius. 9. Išbraukti 10 straipsnio 3 dalies 8) punktą, nes ši funkcija yra perteklinė ir visų nesusipratimų tvarkant kultūros paveldą pagrindas. Valstybės tarnautojai tampa projektavimo proceso dalyviais, atliekančiais dalį projekto vadovo funkcijų, o to neturi būti. Kad minimi dokumentai atitiktų galiojančius paveldosaugos reikalavimus, turi užtikrinti projekto vadovas. Tikslai, kurie yra numatyti šiame punkte, Kultūros paveldo departamentas gali ir turi pasiekti vykdydamas 3, 4 ir 9 funkcijas bei vykdant 34 straipsnio 17, 19 ir kit. dalyse numatytas projekto paveldosaugos (specialiąsias) ekspertizes. To nepadarius, paveldosaugos sistema ir toliau bus neskaidri ir priklausoma nuo specialistų–valstybės tarnautojų, dažnai neturinčių tinkamos kompetencijos ir žinių, subjektyvių sprendimų, o ne nuo teisės aktų reikalavimų. Yra ir kitas variantas, numatantis inspekcinį projektų tikrinimą, nors tai yra 9 punkto dubliavimas, tik projektavimo lygmenyje: „8) konsultuoja, Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų bei statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi Įstatymo nustatyta tvarka, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus, pasirinktinai tikrina ar tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, ar teritorijų planavimo dokumentas, kurio planavimo sąlygose numatytas papildomas tikrinimas, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus“. Visuotinis projektų tikrinimas yra bene paskutinis iš sovietmečio paveldėtas paveldosauginis veiksmas, išskaidantis atsakomybę ir neleidžiantis skaidriai vykdyti paveldosaugos kontrolės! 10. Išbraukti 11 straipsnį, nes jis yra perteklinis. Kultūros ministras tokias įstaigas gali įkurti, Vyriausybei pritarus, ir be įstatyminės nuostatos. Pavyzdys – Kultūros paveldo centras, kuris dirbo trisdešimt du metus, nors nebuvo minimas įstatyme. Ministrui užsinorėjus, KPC buvo sunaikintas išskaidant ir prijungiant prie KPD (logiška) ir Kultūros infrastruktūros centro (nėra logikos). Šis straipsnis skirtas Kultūros infrastruktūros centrui, tačiau logiškiau būtų jį patį išskaidant prijungti prie KPD ir KM, todėl nesuriškit rankų kitam ministrui. 11. Išbraukti 12 straipsnio 4 dalies 7) punktą, nes ši funkcija yra perteklinė. Argumentai tokie patys, kaip pateikti 9 šio rašto punkte. Arba formuluoti taip, kaip pasiūlyta alternatyva. 12. Papildyti 14 straipsnio 7 dalį, nurodant, kad kultūrinė reikšmė nustatoma atliekant vertinimą: „ Kultūrinė reikšmė nustatoma atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą, kurį atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), ...“. 4 13. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį, Departamentą keičiant Kultūros ministru, nes viešąjį interesą nustatyti karjeros valstybės tarnautojas negali (gali tik ginti, jeigu taip numato įstatymas): „8. Kultūros ministro sudarytos vertinimo tarybos teikia rekomendacijas (pasiūlymus) Kultūros ministrui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.“ 14. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį, Departamentą keičiant Kultūros ministru, nes viešąjį interesą nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos Seimo paskirtas politinio pasitikėjimo pareigūnas bei nurodant viešojo intereso buvimą: „Kultūros ministras ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų rekomendacijas (pasiūlymus) ir atsižvelgdami į viešąjį interesą saugoti kultūros vertybes, priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo...“ 15. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį Valstybės istorinės atminties objektais: „2. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruojami objektai ir tvarkomi juos apibūdinantys Kultūros vertybių registro ir Valstybės istorinės atminties objektų duomenų rinkiniai“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra sukaupęs didelius objektų rinkinius, bet jie nėra tinkamai tvarkomi, informacija apie juos nėra prieinama visuomenei. Juolab, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą, kurioje tokie veiksmai numatyti. 16. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį 3) punktu: „valstybės istorinės atminties objektų duomenys, teikiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. 17. 22 pavadinti: 22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijoje esančių nekilnojamojo turto valdytojų teisės ir pareigos“ 18. Papildyti 22 straipsnio 1 dalį, išdėstant: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijoje esančių nekilnojamojo turto valdytojai turi teisę: 19. Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) gauti kompensaciją už jų nekilnojamojo turto objektams taikomus apribojimus“. 20. Papildyti 47 straipsnio pavadinimą: „47 straipsnis. Kompensavimas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijose esančio nekilnojamojo turto valdytojams“. 21. Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad visuomenė (valstybė) kompensuoja ne tik valstybės saugomų kultūros objektų, bet visų kultūros vertybių tyrimų bei konservavimo ir restauravimo darbų išlaidų, nes papildomos visuomenės primetamos individui išlaidos nepriklauso nuo saugojimo lygmens: „1. Valstybinių paveldosaugos programų lėšomis, atsižvelgiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, statusą, būklę, autentiškumą, atliktų darbų kokybę ir svarbą, kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės teise priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės, kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tyrimams bei konservavimo ir restauravimo darbams.“ Toks kompensavimas, kuris numatytas Įstatymo naujos redakcijos projekte, neabejotinai prieštarautų Konstitucijai 5 22. Atitinkamai pakeisti 47 straipsnio 2 dalį: „2. Savivaldybių paveldosaugos programų lėšomis savivaldybės administracija gali kompensuoti savivaldybės teritorijoje esančios privačios nuosavybės teise priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimus ir konservavimo bei restauravimo darbus, užtikrinančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektų autentiškumą, savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais.“ 23. Patikslinti 47 straipsnio 4 dalį: „4. Valstybines paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios yra prieinamos visuomenei lankyti, tyrimų ir konservavimo bei restauravimo darbų išlaidų kompensavimui (toliau – kompensavimo programos), kultūros ministro nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų Departamentui pateiktus prašymus (toliau – prašymai kompensavimui) rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia Departamentas.“ 24. Papildyti 47 straipsnio 6 dalį: „6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdytojai turi teisę gauti kompensaciją, jei prieš įsigyjant nekilnojamąją kultūros vertybę, jos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, nekilnojamoji kultūros vertybė nebuvo registruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje arba pakeičiami nustatyti paveldosauginiai ribojimai“. Pastaba: Manau, kad dar daugelyje Įstatymo naujos redakcijos vietų lieka sumaišytos sąvokos, t.y, kalbama apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektą (t.y. statinį), nors turima omenyje nekilnojamosios kultūros vertybės (t.y. statiniai ir vietovės). Pavyzdys – visas IV skyrius arba mano tikslintas 47 straipsnis.. Tačiau nesiimu nagrinėti viso Įstatymo naujos redakcijos projekto, nes tai darau savo laisvalaikio sąskaita. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2024-11-28 |
|
|
|
Kultūros ministerija, atsakydama į Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Kultūros paveldo ekspertų asociacijos, Asociacijos „Istorinis miestas“ (toliau – Pareiškėjai) 2024-10-11 raštą „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. 23-14396(4))“ (toliau – Įstatymo projekto), teikia informaciją. Rašte išreiškiama nuomonė, jog valdymo plano apibrėžimas nėra pakankamas, grindžiama teiginiu, kad UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo pagrindas yra specialieji vietovės apsaugos ir tvarkybos planavimo dokumentai, kurių trūkumas nacionaliniame lygmenyje yra ne kartą įvardintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto (toliau – PPK) sprendimuose dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos, yra netiksli ir klaidinanti, nes Vilniaus istorinio centro atžvilgiu prašoma parengti ir Pasaulio paveldo centrui pateikti du dokumentus: valdymo planą ir tvarkymo planą (šis įsipareigojimas patvirtintas Kultūros ministerijos 2022-04-05 raštu Nr. S2-722 Pasaulio paveldo centro direktoriui „Dėl informacijos susijusios su Vilniaus istoriniu centru“), kurių rengimą reglamentuoja skirtingi Įstatymo projekto straipsniai (atitinkamai Įstatymo projekto 30 str. „Pasaulio paveldo vertybių apsauga“ ir 28 str. „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas“). Dėl šių planų rengimo ir turinio yra bendradarbiaujama tiek su atsakingomis institucijomis, tiek su Pasaulio paveldo centru ir PPK patariamosiomis organizacijomis. Taip pat maloniai primename, jog Kuršių nerijai ir Kernavės archeologinei vietovei yra parengti ir Vyriausybės nutarimais patvirtinti tvarkymo planai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymu. Nesutiktina su teiginiais, jog Neringos gyvenviečių specialiųjų apsaugos ir tvarkybos planų nebuvimas išlieka esminiu šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės efektyvaus valdymo trūkumu, ir jog tokią padėtį sąlygoja siekiamų tikslų suderinimo bei įsipareigojimų pasidalinimo tarp atsakingųjų nacionalinių ir savivaldos institucijų reglamentavimo stoka Įstatymo projekte. Visų pirma kultūros paveldo vietovių tvarkymo planai yra teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys konkrečius reglamentus šių teritorijų apsaugai ir tvarkymui, ir nesprendžia vietovių valdymo efektyvumo. Kuršių nerijos apsaugai 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (aktuali redakcija 2022-02-25). Šiuo metu rengiamas Įstatymo projektas negalėjo lemti esamų pasaulio paveldo vertybės valdymo trūkumų, todėl šis teiginys taip pat klaidinantis. Būtent Įstatymo projektu siūloma spręsti kylančias problemas pasaulio paveldo vertybių valdyme, vadovaujantis susiformavusia praktika, jos trūkumais ir teisinio pagrindo stoka, dėl ko šalis jau 30 metų neįgyvendina savo įsipareigojimų PPK. Pasaulio paveldo vertybių išsaugojime ir valdyme dalyvaujančių institucijų atsakomybės ir sąveikia pateikiama Įstatymo projekto 30 str. 2-7 dalyse. Pasaulio paveldo vertybių valdymas ir valdymo planų įgyvendinimas kiekvienos vertybės atžvilgiu skirsis, priklausomai nuo jos teisinio ir administracinio statuso, esamos valdymo sistemos, ir bus konkretizuojamas valdymo planuose, kaip tai nurodyta Įstatymo projekto 2 str. 37 dalyje ir 30 str. Nesutiktina su teiginiu, jog valdymo planus šiuo metu rengiant net trims Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėms: Neringai, Kaunui ir Vilniui, Įstatymo projekto reglamentavimo stoka gali neigiamai atsiliepti šių dokumentų kokybei, nes valdymo planai rengiami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir tarptautine praktika. Maloniai primename, jog 2022-05-26 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-505 „Dėl UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairių patvirtinimo“ patvirtintos valdymo planų rengimo gairės (toliau – Gairės), parengtos konsultuojant tarptautiniams ekspertams, dirbantiems Pasaulio paveldo valdymo srityje. Taip pat valdymo planų rengimą reglamentuoja Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės (toliau – Konvencijos įgyvendinimo gairės) bei Pasaulio paveldo centro ir PPK patariamųjų organizacijų išleisti metodiniai leidiniai, rekomendacijos. Valdymo planų rengimui sudarytos tarpinstitucinės priežiūros grupės, dalyvauja įvairių sričių ekspertai, įtraukiama visuomenė. Rengiant valdymo planus taip pat pasitelkta tarptautinių ekspertų pagalba, o parengti valdymo planų projektai buvo siunčiami įvertinti Pasaulio paveldo centrui (Pasaulio paveldo centras teigiamai įvertino parengtus Kernavės archeologinės vietovės ir Vilniaus istorinio centro valdymo planų projektus). Šiuo atveju, Įstatymo projektas sprendžia įstatyminę problemą ir, atitinkamai, specialų teisinį reglamentavimą pasaulio paveldo vertybių apsaugai, kuris nebuvo įtvirtintas nacionalinėje teisėje, todėl lėmė reikalingų dokumentų (valdymo planų) trūkumą, o taip pat įgyvendina PPK sprendimu Nr. 46 COM 10A patvirtintą Regioninio veiksmų plano rekomendaciją dėl teisinio pagrindo suteikimo pasaulio paveldo vertybių valdymo planams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte apibrėžiamos pagrindinės nuostatos, kurios bus konkretizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose ir pasaulio paveldo vertybių valdymo planuose. Maloniai primename, jog dėl Konvencijos nuostatų integravimo 2019 m. buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė „Dėl Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę“ (toliau – Darbo grupė). Vadovaujantis Darbo grupės suformuotais siūlymais parengta Įstatymo redakcija, kuri papildomai aptarta tarpinstituciniuose pasitarimuose, pristatyta Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijoje, suderinta su Valstybine kultūros paveldo komisija. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog ankstesnių Įstatymo projekto derinimo etapų metu (2023 ir 2024 m.) Pareiškėjai Įstatymo projekto daliai, susijusiai su pasaulio paveldo vertybių apsauga, pastabų neteikė, o 2024-03-28 raštu Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 pakeitimo projekto (Reg. Nr. 23-14396(2)) įvertino teigiamai. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
7. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
1 (4) |
(4) |
|
Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektą (toliau – Projektas) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) ir savivaldybės atlieka skirtingas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas. Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalį Departamentas atlieka regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas, o pagal 12 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas. Iš Projekte pateikiamo teisinio reglamentavimo išplaukia, kad tiek Departamentas, tiek savivaldybės turi turėti teisę ginti viešąjį interesą savo kompetencijų, kurios aiškiai atribotos įstatyme, srityse. Tačiau Projekto 4 straipsnio 4 dalyje teisė ginti viešąjį interesą suteikiama tik Departamentui, todėl iš esmės apribojamos vietos savivaldos teisės ginti viešąjį interesą vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros apsaugos srityse. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijos gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, todėl Projekto nuostatos nepagrįstai apriboja savivaldos teises.
Pasiūlymas: Siūlome pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 dalį, suteikiant teisę savivaldybėms ginti viešąjį interesą vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros apsaugos srityse ir ją išdėstyti taip: 4. „4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą dėl regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos, o savivaldybių administracijos atsakingos už viešojo intereso gynimą dėl vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos. Departamentas ir savivaldybių administracijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į teismą.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
8. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(10) |
(1) |
(4) |
Argumentai: Pagal Projekto 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita; 2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; 3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas. Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą Kultūros ministerija metodiškai vadovauja tik nekilnojamojo kultūros paveldo teisinės apsaugos reglamentavimui, tačiau ji metodiškai nevadovauja dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais, priežiūros, pritaikymo ir naudojimo, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, jo sklaidos, aktualizavimo. Galiojančios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos redakcijos 5 straipsnio 10 dalies 1 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Departamentas metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai. Departamentas turi administracinių pajėgumų vykdyti metodinį vadovavimą, nes turi centrinį metodinį skyrių ir septynis teritorinius skyrius kiekvienoje apskrityje, tiesiogiai dirbančius su kultūros paveldo objektų valdytojais. Projekte Departamento metodinio vadovavimo funkcija nepagrįstai išbraukta, paliekant Departamentui kontrolės ir baudžiamąsias funkcijas (pvz. Projekto 10 straipsnio 3 dalies 5, 8, 9, 11 punktai). Pasiūlymas: Grąžinti Projekte Departamentui metodinio vadovavimo funkciją, kuri yra galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, ir 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) atlieka Įstatymo ir kitų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą, metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai;“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
9. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(10) |
(1) |
(5) |
Argumentai: Pagal Projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą Departamentas dalyvauja nagrinėjant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų Projektus ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų Projektus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus. Taigi, projekte Departamentui numatyta teisė tik dalyvauti rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų Projektus, tačiau nenumatyta jo teisė juos tvirtinti. Tai neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Teisės aktų registro duomenimis jame šiuo metu yra paskelbti 49 Departamento išleisti (patvirtinti) įvairūs galiojantys teisės aktai. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad Departamentas turi turėti teisę ne tik dalyvauti nagrinėjant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų Projektus ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų Projektus, tačiau teisės aktų nustatytais atvejais tvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas: Projekte suteikti Departamentui funkciją tvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus ir Projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „ 5) dalyvauja nagrinėjant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų Projektus ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją tvirtina įgyvendinamuosius teisės aktus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus;“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
10. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(9)
|
(2) |
(6) |
Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2014‑12‑18 įsakymu Nr. ĮV‑974, 3.2 papunktį, nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens objektų ir inicijuotų skelbti ar paskelbtų valstybės saugomais objektų bei kitų objektų, aprašo 3.1 papunktyje nepriskirtų savivaldybės kompetencijai, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Departamento teritoriniai padaliniai. Taigi, individualių apsaugos reglamentų tvirtinimas priskirtas 7 Departamento teritorinių skyrių, veikiančių visose apskrityse, kompetencijai. Pagal Projekto 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą kultūros ministras tvirtina individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarką, o pagal Projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą kultūros ministras dar tvirtina ir pagal šią tvarką parengtus individualius apsaugos reglamentus, skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę valstybės saugoma. Manome, kad individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo funkcijos perdavimas iš Departamento teritorinių skyrių lygmens tiesiogiai kultūros ministrui neatitinka Kultūros ministerijos, kaip politiką formuojančios institucijos, paskirties ir kompetencijos, be to didina administracinę naštą kultūros ministrui, nes jam teks tvirtinti atskirų kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus, parengtus Departamento teritorinių skyrių specialistų. Pasiūlymas: Išbraukti iš Projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, kad kultūros ministras tvirtina individualius apsaugos reglamentus ir 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) tvirtina specialiojo
teritorijų planavimo dokumentus |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
11. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(10) |
(3) |
(6) |
Argumentai Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą Departamentas regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų atžvilgiu rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ar organizuoja jų rengimą, tačiau Projekte nenumatyta Departamento funkcija tvirtinti šiuos jo parengtus individualius apsaugos reglamentus. Pasiūlymas: Ištaisyti teisinio reguliavimo spragą ir numatyti, kad Departamentas tvirtina regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ir 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ar organizuoja jų rengimą, juos tvirtina;“.
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
12. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(12) |
(1) |
(3) |
Argumentai: Pagal Projekto 2 straipsnio 23 dalį nekilnojamoji kultūros vertybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo vietovė. Pagal 12 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka funkcijas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Pagal Projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą savivaldybės taryba tvirtina individualius apsaugos reglamentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis. Pagal Projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą savivaldybės meras tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus. Taigi, pagal Projektą savivaldybės tarybos ir mero funkcijos, tvirtinant individualius apsaugos reglamentus, dubliuojasi. Pagal šiuo metu galiojančio Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2014‑12‑18 įsakymu Nr. ĮV‑974, 3.1 papunktį vietinio reikšmingumo lygmens objektų ir inicijuotų skelbti ar paskelbtų savivaldybės saugomais objektų individualius apsaugos reglamentus tvirtina savivaldybės administracijos padaliniai ar valstybės tarnautojai, atsakingi už kultūros paveldo apsaugą. Manome, kad individualių apsaugos reglamentų funkcijų perdavimas iš savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už kultūros paveldo apsaugą, savivaldybės tarybai, yra nepagrįstas.
Pasiūlymas: Aiškiau atskirti savivaldybės tarybos ir mero funkcijas, atsisakant individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo savivaldybės taryboje, ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) tvirtina specialiojo
teritorijų planavimo dokumentus |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
13. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(14) |
(3) |
|
Argumentai: Nuo 2019 m. galioja nauji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų (toliau - Vertinimo tarybos) veiklos viešinimo ir informavimo reikalavimai, reglamentuojami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose kultūros ministro 2005‑04‑15 įsakymu Nr. ĮV‑149 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Šiuo metu galiojantys viešinimo reikalavimai, įrašant naują objektą ar vietovę į Kultūros vertybių registrą, yra: 1) Vertinimo tarybų darbotvarkių ir Vertinimo tarybų aktų (toliau – Aktai) projektų viešinimas Vertinimo tarybas sudariusių institucijų internetiniuose puslapiuose; 2) Savininkų ir (ar) valdytojų informavimas apie nustatytas teritorijas bei nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tvarką ir terminus registruotais laiškais; 3) Skelbimai vietiniame bei nacionaliniame laikraščiuose; 4) Pakartotiniai skelbimai internetiniuose puslapiuose. Šiais galiojančiais viešinimo reikalavimais visiškai užtikrinama savininkų ir (ar) valdytojų dalyvavimas kultūros vertybių įrašymo į Kultūros vertybių registrą procesuose, tačiau apskaitos procedūros dėl to yra ilgos ir sudėtingos (vien termino nuo vertinimo tarybų darbotvarkių sudarymo ir viešinimo iki Aktų projektų svarstymo Departamento Vertinimo tarybose trukmė yra nuo 1,5 iki 2 mėn.). Tačiau Projekte dar įvedami papildomi pertekliniai viešinimo reikalavimai – prieš pradedant tyrimus dėl objekto vertinimo. Pastebėtina, kad objektų tyrimus gali inicijuoti ir patys objektų savininkai, tokiu atveju jiems atsirastų prievolė informuoti visus bendrasavininkius, jei tokių yra, kas sukeltų nemažai problemų pvz. daugiabučių atvejais, jeigu tyrimus planuojama atlikti savo bute.
Įvedus Projekte siūlomus papildomus viešinimo reikalavimus: 1) Ilginamos procedūros, didinama administracinė bei biurokratinė našta, lėtinamas Kultūros vertybių registro pildymas duomenimis; 2) Ilginami sprendimų priėmimo terminai; 3) Neaiškus informavimo tikslas, kuomet savininkai ir (ar) valdytoji neturi įtakos tolimesniems procesams; 4) Informavimas popieriniais raštais, popieriniais skelbimais skelbimų lentose numatomas, neatsižvelgiant nei į Europos žaliąjį kursą, nei į Tarptautinės klimato kaitos politikos kryptis, neieškoma alternatyvių informavimo būdų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 3 dalį, atsisakant perteklinio informavimo procedūrų, ir ją išdėstyti taip:
„3. Potencialioms
nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų
apimties aprašą tvirtina kultūros ministras. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
14. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(14) |
(19) |
|
Argumentai: Teisinės apsaugos naikinimo procedūros iki šiol buvusios gana paprastos, yra neracionaliai ilginamos ir apsunkinamos, Projekto 14 straipsnio 19 dalyje įvedant perteklinius viešinimo bei derinimo reikalavimus, kas ženkliai sulėtins Kultūros vertybių registro pildymą bei sutvarkymą. Atsiranda privalomas reikalavimas apie teisinės apsaugos naikinimą skelbti Vertinimo tarybas sudariusių institucijų svetainėse (Departamento bei savivaldybių), seniūnijų patalpose, skelbimų lentose.
Prieš atliekant šią procedūrą taip pat pagal Projekto 48 straipsnį turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala, ir tik tada jei sunaikintai ar sunykusiai nekilnojamajai kultūros vertybei nėra galimybės nustatyti žalos padarymo subjekto, yra pradedama nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo priėmimo procedūra. Daugumoje atvejų žalos įvertinimas bei kaltininkų nustatymas yra neįmanomas. O jeigu vertybė savivaldybės ar valstybės saugoma, tai prieš pradedant bet kokias teisinės apsaugos naikinimo procedūras įvedamas papildomas derinimas su Kultūros ministerija ar savivaldybės taryba. Procedūros neracionaliai prailginamos nuo 1 mėn. iki 5-6 mėn.
Įvedus šiuos papildomus reikalavimus: 1) Didinama administracinė ir biurokratinė našta; 2) Ilginami sprendimų priėmimo terminai; 3) Informavimas popieriniais raštais, skelbimais skelbimų lentose numatomas reglamentuoti neatsižvelgiant nei į Europos žaliąjį kursą, nei į Tarptautinės klimato kaitos politikos kryptis, neieškoma alternatyvių informavimo būdų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 19 dalį, atsisakant perteklinių procedūrų, ir ją išdėstyti taip: „19. Kai nekilnojamoji
kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos
vertingosios savybės
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
15. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(14) |
(10) |
|
Argumentai: Projekte neaiškiai reglamentuotos vienos svarbiausių procedūrų - apskaitos duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimas: 14 straipsnio 8 ir 9 dalyse reglamentuojama, jog Vertinimo tarybos teikia rekomendacijas (pasiūlymus) Departamento direktoriui ar savivaldybės tarybai dėl teisinės apsaugos reikalingumo bei apskaitos duomenų tikslinimo, o 10 dalyje reglamentuojama, jog „Departamento direktorius ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų rekomendacijas (pasiūlymus) priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo.“ Manome, kad šiame reglamentavime palikta teisinė spraga, nes nenurodytas subjektas, priimantis sprendimus dėl teisinės apsaugos panaikinimo bei duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo. Apie 70 procentų Vertinimo tarybose svarstomų klausimų sudaro apskaitos duomenų tikslinimo (vertingųjų savybių nustatymo) klausimai, todėl labai svarbu, jog įstatyme būtų aiškiai nustatytas šiuos sprendimus priimantis subjektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Departamento direktorius
ar savivaldybės taryba pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų
rekomendacijas (pasiūlymus) priima sprendim |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
16. |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2025-01-10 |
(48) |
(3) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 48 straipsnio 2 dalį už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pareikalauti iš žalą padariusio asmens atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos valstybės ar savivaldybės patirtus nuostolius kultūros ministro nustatyta tvarka. Žalą padariusiam asmeniui nesutikus atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija kreipiasi į teismą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų reikalavimų nevykdymo dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo, nuostolių išieškojimo ir iki sužalojimo buvusios būklės atstatymo.“ Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalį Departamentas atlieka regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas, o pagal 12 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka funkcijas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Projekto 48 straipsnyje yra teisinio reguliavimo spraga, nes nenustatyta, kaip bus paskirstomos ir naudojamos priteistos lėšos, atsižvelgiant į Projekte aiškiai atskirtą Departamento ir savivaldybių kompetenciją.
Pasiūlymas: Siūloma papildyti Projekto 48 straipsnį nauja 3 dalimi, nustatant, kaip bus paskirstomos ir naudojamos priteistos lėšos, atsižvelgiant į Projekte nustatytą Departamento ir savivaldybių kompetenciją, ir ją išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria valstybė, savivaldybė ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas. 2. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pareikalauti iš žalą padariusio asmens atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos valstybės ar savivaldybės patirtus nuostolius kultūros ministro nustatyta tvarka. Į valstybės ir savivaldybės patirtus nuostolius gali būti įskaitomas nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių praradimas, valstybės ar savivaldybės išlaidos sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimui, tvarkybai, apsaugai, išmokėtos kompensacijos ar suteikta parama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, išlaidos padarytai žalai ir nuostoliams nustatyti bei kitos išlaidos. Žalą padariusiam asmeniui nesutikus atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija kreipiasi į teismą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų reikalavimų nevykdymo dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo, nuostolių išieškojimo ir iki sužalojimo buvusios būklės atstatymo. 3. Lėšos, Departamento išieškotos dėl nuostolių, padarytų regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat paskelbtoms valstybės saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamosioms kultūros vertybėms pervedamos į valstybės biudžetą, o lėšos, savivaldybės išieškotos dėl nuostolių, padarytų vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar savivaldybės paskelbtoms saugomomis nekilnojamosioms kultūros vertybėms pervedamos į savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2024-10-22 |
2 |
16 |
|
|
Argumentai: Kultūros paveldo objektų apsaugai ir sklaidai lėšų vien tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų nepakanka. Trūkstamų lėšų būtų galima gauti iš kitų šaltinių – pvz. lėšos iš fizinių ir / ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių, lėšos iš užsienio valstybių piniginių fondų, lėšos, gautos privatizavus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (čia aktualu ir neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų sąraše esančių objektų, pritarus Vyriausybei, privatizavimo atveju), teisme išieškotos lėšos už kultūros paveldo objektų sužalojimą (žalos atlyginimas), iš fiziniams ir juridiniams asmenims paskirtų baudų gautos lėšos. Tikslinga sudaryti teisines prielaidas, kad kultūros paveldo objektų apsaugai ir sklaidai būtų galima teisėtai skirti lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių – geriausia tai padaryti, tai numatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa yra finansuojama iš įvairių šaltinių, įskaitant iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Siūlomas pakeitimas taip pat prisidėtų prie neteisėtų veiksmų vykdymo prevencijos, nes galiojantis žalos išieškojimo ir baudų mechanizmas neretai praranda prasmę – teismuose argumentuojama tuo, kad priteistos lėšos negrįžta paveldo objektų tvarkybai (patenka į bendrą biudžetą), todėl neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo teisinio reguliavimo ir juo siekiamų tikslų (pvz., atkurti iki sužalojimo buvusią konkretaus objekto būklę). Kontrolę vykdančios institucijos, žinodamos, kad teisme išieškotos lėšos už kultūros paveldo objektų sužalojimą (žalos atlyginimas) yra kultūros paveldo objektų tvarkybos finansavimo šaltinis, bus suinteresuotos aktyviau išieškoti baudas fiksavus pažeidimus.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis, taip pat fizinių ar juridinių asmenų ir užsienio valstybių tikslinėmis lėšomis, už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sužalojimą teisme išieškotomis lėšomis, iš fiziniams ir juridiniams asmenims paskirtų baudų lėšomis, už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų privatizavimą gautomis lėšomis finansuojama programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti.“
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
2. |
Seimo nariai VytautasJuozapaitis Paulė Kuzmickienė Rima Baškienė Valdas Rakutis 2024-11-12 |
1 (13) (16)
|
(3) (6-7)
|
|
|
Argumentai: Iki šiol dėl istorinių, archeologinių tyrimų nepakankamumo Kultūros vertybių registre nėra registruota apie 80 potencialių Lietuvos partizanų palaikų užkasimo vietų ir kapų. Atsižvelgiant į moralines vertybes ir etinius principus, siūloma naujoje NKPAĮ redakcijoje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą Inventoriaus objektams, susijusiems su palaikų palaidojimo vietomis (jų neišskiriant, nes neatlikus tyrimų, jų priklausomybė paprastai nėra aiški). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki 5 metų numatomas atsižvelgiant į istorinių, archeologinių, antropologinių tyrimų trukmę, institucijų, vykdančių tokių tyrimus (LGGRTC) ir apskaitą (KPD), planus ir galimybes.
Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Inventorizuotiems objektams teisinė apsauga netaikoma, išskyrus 16 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“.
Pasiūlymas: 1. Papildyti 16 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą įrašyti į Inventorių memorialinio ir (ar) istorinio vertingųjų savybių požymių turintį Inventoriaus objektą, kuris yra spėjama palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vieta, per 15 darbo dienų nuo jo įrašymo į Inventorių apie galimą potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūrų pradžią ir galimą iki 3 metų statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pradžią, turi informuoti (elektroninėmis priemonėmis ar paštu) visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus spėjamos palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietoje ir teritorijoje, kurioje nustatomi apribojimai, yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Apribojimai gali būti nustatomi ne daugiau kaip 250 metrų atstumu iki spėjamos palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietos. Planuojami atlikti statybos ir (ar) žemės darbai spėjamoje palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietoje arba teritorijoje, kurioje nustatomi apribojimai, derinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ 2. Buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-4207 ir siūlyti pagrindiniam Kultūros komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
6.2. Pasiūlymai: negauta.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Linas Jonauskas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Linas Jonauskas
Patarėja Birutė Pūtienė