PASIŪLYMAS
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ
IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375
1,
2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50,
55, 56, 57, 63 STRAIPSNIŲ IR DVYLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU IR 54 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5202(2)
2022-03-08
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
s1. |
1 |
2 |
|
Argumentai. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra jūrinėje teritorijoje valstybei strategiškai svarbus projektas, užtikrinantis energetinę nepriklausomybę bei energetikos saugumą, todėl šis tikslas turi būti įtvirtintas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIE įstatymas), siekiant, kad jo būtų laikomasi plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius
Pasiūlymas: Siūlau Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti, pakeičiant AIE įstatymo 1 straipsnio 2 dalį: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį pakeičiant AIEĮ 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus, taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), kurti pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą.“ 2. Buvusias 1 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti 2 ir 3 dalimis. |
2. |
2 |
1 ir 2 |
|
Argumentai. Žiūrėti argumentaciją, nurodytą 9 eil.
Pasiūlymas: siūlau patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis:
1. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau –
atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma
elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam
galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui 2. Papildyti 2 straipsnį 192 dalimi: „192.
Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio
kaina (toliau – sandorio kaina) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir
sąlygomis elektros energijos gamintojo, eksploatuojančio
elektrinę
|
3. |
4 |
2 |
|
Argumentai. Žiūrėti argumentaciją, nurodytą 9 eil.
Pasiūlymas: siūlau Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 2 dalimi pripažįstant netekusiu galios AEIĮ 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą: 2. Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
|
4. |
5 |
|
|
Argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 5 straipsnis tampa neaktualus nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms AIEĮ nuostatoms.
Pasiūlymas: siūlau Įstatymo projekto 5 straipsnį pripažinti netekusiu galios
Buvusius 6–28 straipsnius laikyti 5–27 straipsniais. |
5. |
6 |
|
|
Argumentai. Žiūrėti argumentaciją, nurodytą 9 eil.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba: 1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką; 2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos; 3)
tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo 4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma; 5)
14) rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas);
|
6. |
13 |
4 |
|
Argumentai. Atsižvelgiant į šiuo metu taikomą praktiką dėl Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo (toliau – ketinimų protokolas) pasirašymo termino, siūloma visiems subjektams suvienodinti terminą, per kurį turi būti pasirašomas šis protokolas.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Papildyti 20 straipsnį 51 dalimi: „51. Ketinimų protokolas, kurį pasirašo asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, galioja 270 kalendorinių dienų. Asmuo, laimėjęs aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo aukciono laimėtojo paskelbimo dienos pratęsia ketinimo protokolo galiojimą ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ |
7. |
13 |
6 |
|
Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad kreipiantis dėl leidimo plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, privaloma turėti galiojantį ketinimų protokolą, siūloma atitinkamai tikslinti veiksmų, nustatytų gamintojams, laimėjusiems skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, eiliškumą.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta
tvarka privalo kreiptis į elektros
tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo ir į Valstybinę energetikos
reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus
išdavimo ir jį gauti Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka |
8. |
14 |
3 |
|
Argumentai. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalimi siūlant pripažinti netekusiu galios AIE įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, AIE įstatymo 21 straipsnio 3 dalis tampa neaktuali ir dubliuoja AIE įstatymo 21 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Siūlau pripažinti netekusia galios Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį:
3.
|
9. |
16 |
|
|
Argumentai. Įstatymo projekto 16 straipsnį ir susijusias nuostatas siūlytina tikslinti dėl šių priežasčių: 1. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų (toliau – aukcionas) organizavimo, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) rengia ir tvirtina aukcionų nuostatus, kuriuose nustatomos aukcionų organizavimo tvarka bei sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba nuo 2012 metų organizuodama aukcionus, turi patirties ir žinių šio proceso įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nustatomos konkurso organizavimo sąlygos analogiškos aukcionams, siūlytina Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo aprašo rengimą, kuriame būtų nustatyti procedūriniai reikalavimai, perduoti Tarybai, o nuostatos, susijusios AEI įstatymo reguliacinių nuostatų įgyvendinimu, esminių kriterijų ir (ar) reikalavimų išpildymo reglamentavimu, būtų nustatomi Vyriausybės. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiški bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos gamybos kiekio nustatymo paskirtis. Šios nuostatos taikymas, sukelia neaiškumų ir neapibrėžtumų, kuriuo momentu ji turėtų būti taikoma. Manytina, kad tai sukuria papildomą administracinę naštą, tačiau pridėtinės vertės nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti nuostatų su šio kiekio nustatymu ir naudojimu. 3. Įstatymo projektu siūloma Tarybai nustatyti atskaitinę kainą, kuri būtų skaičiuojama įvertinus faktinę elektros energijos kainą, skelbiamą elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojamą metinę elektros energijos kainą, ir būtų naudojama skatinimo apimčiai nustatyti. Siekiant, kad būtų atrinktas naudingiausias vartotojams konkurso dalyvio pasiūlymas, atskaitinė kaina turėtų būti nustatoma kuo artimesnė elektros energijos biržoje kainai, kuri bus po 6 metų nuo konkurso laimėtojo nustatymo per visą skatinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į dabartinę elektros energijos rinkos situaciją, kuri taip pat turėtų įtakos atskaitinės kainos dydžiui ir galėtų jį reikšmingai iškreipti, galimos rizikos, kad atskaitinė kaina būtų nustatyta viršijanti minėto laikotarpio elektros energijos vidutinę rinkos kainą, dėl ko 1) galimas nenaudingas konkurso dalyvio pasiūlymo atrinkimas, 2) būtų ribojamas konkurencingumas. Taip pat svarbu akcentuoti, kad skatinimo apimties nustatymo formulėje yra du kintamieji – dalyvio siūloma sandorio kaina ir siūlomas remtinas elektros energijos kiekis. Atitinkamai nustatant skatinimo apimtis ir vertinant dalyvių pasiūlymus turi būti nustatytas objektyvus lūžio taškas, kuris leistų pasirinkti naudingiausią vartotojui siūlymą. Modeliuojant galimas situacijas, nustatyta, kad optimaliausias lūžio taškas susidaro taikant 0,6 koeficientą. Šis koeficientas nustatytas atsižvelgiant į kitų šalių skelbiamus duomenis apie jūrinio vėjo elektrinių projektų įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, į kurias reikės atsižvelgti ir Lietuvoje nustatant didžiausią sandorio kainą. Koeficientas taip pat buvo vertinamas modeliuojant skirtingus konkurso nugalėtojo nustatymo rezultatus ir scenarijus. Atlikus šiuos vertinimus daroma prielaida, kad naudojat šį koeficientą apskaičiuota žemiausia sandorio kainos riba atitiks ilgametį elektros energijos kainų Lietuvoje vidurkį (eliminavus ypatingai aukštų ir žemų kainų laikotarpius) bei leis užtikrinti, kad konkurso laimėtojas bus nustatytas teisingai. Siekiant išvengti konkurencijos ribojimo ir nepalankiausio vartotojams laimėtojo nustatymo, vietoje atskaitinės kainos, siūlytina skatinimo apimties skaičiavimo formulėje įvesti atskaitinį dydį – žemiausią sandorio kainos ribą (toliau – žemiausia riba), kuri būtų apskaičiuojama kaip 60 proc. Tarybos patvirtintos didžiausios sandorio kainos, skelbiamos prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos. 4. Siekiant apsaugoti Lietuvos viešąjį interesą ir jau pradiniame konkurso etape užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, siūlytina nustatyti papildomus kriterijus, užtikrinančius, kad fizinis ar juridinis asmuo veiktų valstybėje, kuri būtų bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų nare: Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos; taip pat, kad naudą gautų Lietuvos vietos verslas bei visuomenė. 5. Manytina, kad riziką dėl kainų svyravimų ir gamybos kiekių prognozių, siekiant užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių gyvybingumą, turi prisiimti pats gamintojas. Atkreiptinas dėmesys, kad konkurse dalyvaudamas vystytojas gali siūlyti mažesnį nei maksimalus elektros energijos kiekį, kuriam būtų taikomas skatinimas. Atitinkamai gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos bus mokamos tik remtinam elektros energijos kiekiui, nurodytam konkurso metu, t. y. tik už dalį vėjo elektrinių parke gaminamo elektros energijos kiekio, todėl siūlytina užtikrinti, kad parama gamintojui būtų paskirstoma vadovaudamasis proporcingumo principu. 6. Šiuo metu Įstatymo projekte dalis nustatytų konkurso laimėtojo atrinkimo kriterijų yra subjektyvūs, taip pat neužtikrina ekonomiškai efektyviausio laimėtojo atrinkimo. Atsižvelgiant į tai ir į siūlomą įtvirtinti tikslą dėl atsinaujinančių išteklių plėtros jūrinėje teritorijoje, siūlytina sudaryti galimybę konkurso dalyviui tikslinti sutampančius pasiūlymus. Taip pat užtikrinti, kad paramos neprašantis konkurso dalyvis visada turėtų prioritetą prieš kitus konkurso dalyvius. 7. Įstatymo projektu siūloma nustatyti atvejus, kada leidimas plėtrai ir eksploatacijai yra stabdomas ir panaikinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais, leidimo stabdymas bei panaikinimas yra neproporcinga sankcija, užkertanti kelią tolimesnei projekto plėtrai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina leidimą plėtrai ir eksploatacijai stabdyti ir panaikinti tik tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiamos reguliuojamos veiklos nuostatos, kurios gali turėti įtakos projekto įgyvendinimui. Kitais atvejais taikyti baudą, kuri būtų pervedama į atskirą valstybės iždo sąskaitą ir naudojama atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, moksliniams tyrimams ar inovacijoms skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Baudos dydį siūlytina sieti su paties projekto vystytojo įsipareigojimais arba su dydžiu, apskaičiuojamu įvertinant prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį bei elektrinės plėtros laikotarpį. 8. Neseniai vykęs aukcionas Danijoje parodė, kad jūrinės vėjo elektrinės jau gali veikti rinkos sąlygomis, nesinaudojant parama ir net mokant tam tikrą mokestį valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos jūrinė teritorija, priklausanti valstybei, bus suteikiama konkurso laimėtojams jūrinių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, manytina, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai, įvertinę visus kaštus, pateikia „nulinį“ skatinimo apimties pasiūlymą (t. y. nurodo, kad parama nėra reikalinga), tikslinga nustatyti papildomą aiškų kriterijų konkurso laimėtojo nustatymui. Manytina, kad tuo atveju, kai keli konkurso dalyviai pasiūlo nulinį skatinamą kiekį, vertinti pasiūlymus tik pagal jų pateikimo laiką ir pasiūlymo dokumentų pilnumą, nebūtų objektyvų, todėl siūlytina nustatyti, kad kaip papildomas laimėtojo atrinkimo kriterijus būtų įtrauktas vystymo mokestis, kurį konkurso laimėtojas įsipareigotų sumokėti valstybei. Šis mokestis būtų sumokamas per 5 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos į atskirą valstybės iždo sąskaitą ir gautos lėšos būtų naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruotų Vyriausybės įgaliota institucija. 9. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros ir statybos jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje yra nereikalingas ir neišduodamas. Atsižvelgiant į tai, kad jūroje statomų elektrinių prijungimui bus reikalinga ir kita infrastruktūra (prijungimo kabelis, jūrinė pastotė), siūloma papildyti Įstatymo projektą jame įtvirtinant, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas ir plėtojant, statant bei eksploatuojant infrastruktūrą, reikalingą jūroje statomų elektrinių prijungimui prie sausumos tinklų. 10. Papildomai siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai projektui. Projekto pripažinimas ypatingos valstybinės svarbos projektu užtikrintų spartesnį ir efektyvesnį šio projekto įgyvendinimą, leistų priimti su projekto įgyvendinimu susijusius sprendimus per įmanomai trumpiausius terminus, įskaitant ir spartesnį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, sumažintų teritorijų planavimo proceso sustabdymo rizikas ir suteiktų galimybę parinkti optimalią, projektui įgyvendinti reikalingą elektros linijų tiesimo trasą. Neturint šio statuso, nebus galima panaudoti miško teritorijos pagal Miškų įstatymą. Taip pat statusas užtikrina aukštesnę projekto teritorijų planavimo dokumentų teisinę galią prieš savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Turint tokį statusą, kilus teisminiams ginčams, jie sprendžiami greičiau. Ypatingos valstybinės svarbos statusas įpareigoja teismus sprendimus priimti laikantis įstatymų numatytų terminų, be teisės juos pratęsti.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimas elektros
energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar)
Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje 1. Vyriausybės
įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies
17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka 1) organizuoja specialiojo plano parengimą; 2) organizuoja specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą; 3) organizuoja poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) 2. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Visi šio straipsnio 1 ir šioje dalyje numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių.
8.
Konkursas naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių
plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės kaip
šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, 9.
Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir 1) pagal Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus ir kriterijus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio bei jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, numatytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme; 2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, laikysis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie gali būti susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama vietos bendruomenėms, mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą ir (ar) naudojimusi infrastruktūra; 3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše numatytus dokumentus, įrodančius dalyvio finansinį pajėgumą ir turimą patirtį įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus; 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas; 14 15 16 17 18 10. Šio straipsnio 9 dalies 1, 8–17 punktuose numatytus reikalavimus privalo atitikti kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės dalyvis. 11. Valstybinė energetikos
reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį; 2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas; 3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas; 4) paramos taikymo laikotarpį; 5) diskonto normą; 6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį.
1) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra mažesnė už sandorio kainą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius gamintojui sumoka kainos priedą, kuris apskaičiuojamas kaip sandorio kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas; 2) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už sandorio kainą gamintojas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir sandorio kainos skirtumą; 3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos lėšos
už praėjusius kalendorinius metus mokamos iki einamųjų metų vasario 15 dienos
už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, kuris
negali būti didesnis nei konkurso metu priskirtas
1) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra didesnė už nulį, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiūlęs mažiausią skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių pateiktiems skatinamo kiekio pasiūlymams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami mažinti skatinamus kiekius. Jei konkurso dalyvio patikslintas skatinamas kiekis yra lygus nuliui, konkurso dalyvis taip pat turi nurodyti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs mažiausią patikslintą skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems skatinamiems kiekiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai patikslinus skatinamus kiekius, dviejų ar daugiau dalyvių pasiūlyti skatinimo kiekiai lygūs nuliui. Šio atveju, laimėtojas nustatomas vadovaujantis šios dalies 2 punktu; 2) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra lygi nuliui, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių vystymo mokesčiams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami didinti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią patikslintą vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems vystymo mokesčiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus.
15.
1)
kurie šio straipsnio 2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų; 3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra; 4)
kurie įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą
1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą; 2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės įrengtajai galiai;
4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 9 dalies 2 ir 18 punktus prisiimtus įsipareigojimus; 5)
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų; 2)
leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 3)
leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo
įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas,
1)
leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau
buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo
sustabdymo 2)
leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas
sustabdytas šio straipsnio 3)
leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas
sustabdytas šio straipsnio 4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą; 5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus; 6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta; 7)
leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas
27. Vyriausybės nustatyta tvarka į atskirą Valstybės iždo sąskaitą lėšos pervedamos šiais atvejais ir sąlygomis: 1) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas
nesilaikė pagal šio straipsnio 9 dalies 2 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir
įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir
įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, 2) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė pagal šio straipsnio 9 dalies 18 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo įvykdyti įsipareigojimus iki dienos, kai juos faktiškai įvykdė; 3) kai konkurso dalyvis pagal šio straipsnio 14 dalies 2 punktą pripažįstamas konkurso laimėtoju. Šiuo atveju konkurso laimėtoju pripažintas gamintojas per 5 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos lygiomis dalimis sumoka vystymo mokestį; 4) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė šio straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos negavo statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, iki dienos, kai šis dokumentas gaunamas arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 25 dalyje numatytais pagrindais; 5) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė šio straipsnio 21 dalies 5 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir neteikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir kitus įsipareigojimus. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo pateikti ataskaitą iki dienos, kai ją pateikė; 6) kai perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoja konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Šiuo atveju į šio straipsnio 29 dalyje numatytą sąskaitą perdavimo sistemos operatorius perveda visą gautą prievolių įvykdymo užtikrinimą. 29. Pagal šio straipsnio 28 dalį gautos lėšos yra kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. 30. Teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio įgyvendinimui taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, išskyrus reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją. Projektą įgyvendinanti institucija yra Energetikos ministerija.“ |
|
|
|
|
Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas nėra priimtas, ir jame nurodyti įsigaliojimo terminai praėję, siūlytina keisti 28 straipsnio nuostatas.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį.
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2
ir 3 dalys, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 2. Šio įstatymo 3. Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 4. Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 5. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. 6. Valstybinė energetikos
reguliavimo taryba iki 7. Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 51 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. |
Teikia
Seimo nariai:
Dainius Kreivys
Kazys Starkevičius
Aistė Gedvilienė
Justinas Urbanavičius