LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINŲJŲ TYRIMO KOMISIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1102 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-09-09 Nr. XIVP-4051

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstytame Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūloma reglamentuoti visus su laikinąja tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) ir jos veikla susijusius aspektus (sudarymo pagrindus, darbo organizavimą ir tvarką, komisijos narių teises ir pareigas, sprendimų priėmimą ir jų pateikimą Seimui svarstyti), taip pat Seimo įgaliojimus priimti sprendimus dėl Komisijos išvados. Seimo statuto 75 straipsnio 3 dalies blanketinėje normoje „Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas“ yra nustatyta įstatymo, kuriuo reglamentuojama Komisijos veikla, reguliavimo dalyko apimtis – Komisijos įgaliojimai. Pažymėtina, kad, pagal Konstitucijos 76 straipsnį, „Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas“. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:

– šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta, kad Seimas turi teisę pats nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką; Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta ir teisės akto, kuriuo reglamentuojama Seimo vidaus organizacija ir darbo tvarka, forma: tai – Seimo statutas; pagal Konstituciją Seimo statutas turi įstatymo galią (1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2014 m. sausio 16 d. sprendimas);

– tai, kad pagal Konstituciją Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, kad Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas, reiškia, kad Seimas, paisydamas Konstitucijos, turi teisę pats spręsti savo struktūrinių padalinių sudarymo, jų kompetencijos, darbo organizavimo klausimus, taip pat tai, kad jokia kita valstybės valdžios institucija negali įsiterpti į šiuos Seimo konstitucinius įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2014 m. sausio 16 d. sprendimas).

Taigi keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo apibrėžiama šiuo įstatymu reguliuojamų santykių apimtis (1 straipsnis), nustatomi Seimo įgaliojimai sudaryti savo struktūrinį padalinį – Komisiją, taip pat jos sudarymo pagrindai ir tvarka (2 straipsnis), Seimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl Komisijos išvados (3 straipsnio 3 dalis), reguliuojami kiti su Komisijos įgaliojimais nesusiję santykiai (8 straipsnio 4, 5, 6 dalys), yra ne šio įstatymo, o Seimo struktūrą ir darbo tvarką reglamentuojančio Seimo statuto reguliavimo dalykas.

2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo leidybos procese turi būti užtikrinta šiuo įstatymu ir Seimo statutu reglamentuojamų santykių, susijusių su Komisijos sudarymu ir veikla, darna. Šie santykiai (įvairiais aspektais) yra reglamentuojami ir Seimo statuto 25, 71–76 straipsniuose, kuriuose nustatytas kitoks teisinis reguliavimas nei siūloma nustatyti keičiamame įstatyme (pvz., plg.: keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį – su Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi; keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir šio straipsnio 3 dalį – su Seimo statuto 76 straipsniu, ir kt.). Konstitucinis Teismas, atskleisdamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus įstatymų leidėjui, yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai).

3. Keičiamame įstatyme Komisijos veiklos principai išdėstyti fragmentiškai (pavyzdžiui, 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 1 dalyje), o ne viename straipsnyje. Atsižvelgdami į tai, siūlome keičiamą įstatymą papildyti nauju straipsniu ir jame suformuluoti Komisijos veiklos principus, pavyzdžiui, šiuos: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; neperžengti pavesto tyrimo ribų, t. y. netirti klausimų, kurių Seimas Komisijai nepavedė ištirti; atliekant tyrimą neįsiterpti į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimų sritį; atliekant tyrimą nesikišti į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą; atliekant tyrimą netrikdyti valstybės ir savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo; Komisijos tyrimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tyrimo tikslus; veiklos viešumo, kolegialumo svarstant ir priimant sprendimus; kita.

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatant reikalavimus Seimui, kurių turi būti laikomasi sprendžiant klausimą dėl Komisijos sudarymo (aplinkybes, kurias Seimas turi apsvarstyti), pažodžiui cituojamos kai kurios Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatos, neįvertinus to, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime nėra baigtinio aplinkybių, kurias turi įvertinti Seimas, spręsdamas Komisijos sudarymo klausimą, sąrašo. Minėta, kad Komisijos sudarymo tvarka yra Seimo statuto reguliavimo dalykas (žr. 1 pastabą). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies nuostata, pagal kurią Seimas, sudarydamas komisiją, a priori turėtų konstatuoti, kad komisijos atliekamu tyrimu nebus įsiterpiama į valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus, yra diskutuotina. Pažymėtina, kad teisiniu požiūriu yra svarbu ne tai iš anksto konstatuoti, o nustatyti tokius Komisijos tyrimo ribas apibrėžiančius uždavinius, kad Komisijai nebūtų pavesta ištirti klausimų, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimų sritį. Pažymėtina ir tai, kad net ir tinkamai apibrėžus Komisijai pavedamo atlikti tyrimo ribas, jos veikloje šios ribos de facto vis tiek gali būti pažeistos.

5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio „Komisijos uždaviniai yra tirti Seimo jai pavestus klausimus:“ siūlome pakeisti, ją išdėstant, pavyzdžiui, taip: „Komisija atlieka Seimo jai pavestą valstybinės svarbos klausimo tyrimą:“, ar pan.

6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „komisija turi įgaliojimus parengti, priimti ir pateikti Seimui tvirtinti išvadą dėl tirto klausimo (klausimų)“ išbrauktina, nes joje kalbama ne apie Komisijos atliekamą tyrimą, o savo turiniu ji iš esmės sutampa su to paties straipsnio 3 dalies nuostata. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Seimo statuto 76 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta panaši, tačiau savo turiniu dar platesnė nuostata.

7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata „Seimas gali pritarti arba nepritarti komisijos veiklos rezultatams arba pritarti jiems iš dalies“ išbrauktina, nes Seimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl Komisijos išvados yra Seimo statuto reguliavimo dalykas (Konstitucijos 76 straipsnis; žr. 1 pastabą).

8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose skliaustuose pateikta formuluotė „(taip pat ir jų kontroliuojamų)“ yra perteklinė ir išbrauktina. Jeigu būtų nuspręsta patikslinimo skliaustuose neatsisakyti, jį reikėtų pakoreguoti, nes nėra aišku, ar turimos omenyje valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės, ar kažkas kita (žr. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5, 6, 15, 16 dalis); atitinkama formuluotė nuosekliai vartotina visame tekste.

9. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „valstybės, savivaldybių, savivaldybės įmonių“ įrašytina formuluotė „valstybės ir savivaldybės įmonių“ (plg. su šios dalies 3 punktu); formuluotę „dokumentus (kopijas, išrašus), kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas), kitus duomenis“ siūlytume išdėstyti lakoniškiau, pavyzdžiui, vietoj jos įrašant žodį „dokumentus“, nes jis apima veiklos procese užfiksuotą informaciją, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (žr. Dokumentų ir archyvų įstatymą); formuluotė „sudarančios žinios“ keistina formuluote „sudaranti informacija“ (žr. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą).

10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „tarnybinė paslaptis“ neatitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytos sąvokos – „tarnybos paslaptis“.

11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodžiai „interesų ir“, „Seimo pavedimu“ yra pertekliniai ir išbrauktini.

12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustačius Komisijos teisę gauti informaciją iš šiame punkte nurodytų subjektų, jai įgyvendinti šios dalies 4 punkte atitinkamai turėtų būti nustatyta ir teisė kviesti į savo posėdžius visų 3 punkte nurodytų subjektų atstovus (vadovus, valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus) ir gauti iš jų paaiškinimus raštu ir žodžiu, dokumentus ir kitą su komisijos tyrimu susijusią informaciją.

13. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę „žodinius, rašytinius paaiškinimus“ siūlome pakeisti formuluote „paaiškinimus žodžiu ir raštu“. Šiame punkte pavartotą žodį „pažymas“, kuriuo įvardijama dokumento forma, siūlome pakeisti platesnės reikšmės žodžiu „dokumentus“; vietoj formuluotės „savo tiriamais klausimais“ įrašytina „komisijos tiriamu klausimu“.

14. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė „valstybės ir savivaldybių politikus“ keistina formuluote „valstybės politikus“, nes ji apima Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 10 punkte nustatytos sąvokos „valstybės politikas“ apibrėžtyje nurodytus savivaldybių politikus; šiame punkte pavartota sąvoka „tarnautojus“ tikslintina, vietoj jos įrašant „valstybės tarnautojus“ (žr. Valstybės tarnybos įstatymą).

15. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata „Kviečiamųjų asmenų sąrašas sudaromas komisijos sprendimu pagal komisijos narių pasiūlymus“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes šie komisijos įgaliojimai yra numatyti 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

16. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, pagal kurią Komisija turėtų teisę teikti Seimui, Vyriausybei siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo, siūlome išbraukti kaip perteklinę, nes šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti iš esmės panašią, bet platesnio turinio nuostatą, pagal kurią Komisija, apsvarsčiusi išvados projektą, pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo galėtų teikti visiems teisėkūros subjektams.

17. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, pagal kurią Komisija turėtų teisę teikti Seimui siūlymus dėl Komisijos nario pašalinimo iš Komisijos už šio įstatymo pažeidimus, yra diskutuotina. Nei projekte išdėstytame keičiamame įstatyme, nei Seimo statute nėra nuostatų, kuriomis būtų įtvirtinti Komisijos nario (Seimo nario) „pašalinimo“ iš Komisijos nario pareigų pagrindai ir tvarka, kuriais vadovaudamasis Seimas galėtų priimti tokį sprendimą, savo esme reiškiantį sankcijos už įstatymo pažeidimus pritaikymą Komisijos nariui (Seimo nariui).

18. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, kuriomis dubliuojamas Seimo statuto 18 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse nustatytas Seimo nario pareigos vengti interesų konflikto teisinis reguliavimas, atsisakytina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos nariai yra Seimo nariai ir vykdydami savo pareigas Komisijoje privalo laikytis Seimo statute ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytų reikalavimų, tad nėra teisinio poreikio Seimo statute nustatyto teisinio reguliavimo kartoti keičiamame įstatyme.

19. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią šio straipsnio nuostatos būtų taikomos Komisijos pasitelktiems asmenims ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, siūlome pakoreguoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi šioje nuostatoje minimi asmenys pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą gali turėti pareigą vengti interesų konflikto, nes jie gali nepatekti į privačius interesus deklaruojančių asmenų kategoriją (2 straipsnio 5 dalis, 3, 4 straipsniai). Taigi tokia jų pareiga negali būti nustatyta keičiamame įstatyme. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti ribojimą Komisijos pasitelktiems asmenims (taip pat ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams) dalyvauti Komisijos darbe, jeigu Komisijos tyrimas yra susijęs su jų pačių, jų šeimos narių, kitų artimų asmenų, jų darbdavių interesais, ar pan.

20. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti Komisijos pirmininko (Seimo nario) nedalyvavimo Komisijos posėdyje pagrindai – „dėl laikino nedarbingumo, komandiruotės ar kitų objektyvių priežasčių“ – yra nesuderinti su Seimo statuto 11 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nedalyvavimo Seimo komisijos posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario (taigi ir Komisijos pirmininko) laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu.

21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „Prezidentas“ įrašytinas žodis „Respublikos“; formuluotė „jai pavestu tirti klausimu“ keistina formuluote „atliekamu tyrimu“.

22. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Komisijos narys, nesutinkantis su Komisijos priimta išvada, turėtų teisę pareikšti atskirąją nuomonę, nedera su Seimo statute nustatytu teisiniu reguliavimu, kuriuo reglamentuojamas kitų Seimo struktūrinių padalinių – komitetų – narių, nesutinkančių su komiteto sprendimu, teisės pareikšti atskirąją nuomonę įgyvendinimas. Pagal Seimo statutą šią teisę turi ne vienas komiteto narys, o ne mažiau kaip 3 komiteto nariai (55 straipsnio 3 dalis, 150 straipsnio 6 dalis, 180¹¹ straipsnio 3 dalis, 180²³ straipsnio 7 dalis). Be to, projekte nenumatyta, kokiame Komisijos veiklos dokumente būtų pažymėta apie Komisijos nario pareikštą atskirąją nuomonę (pvz., Komisijos posėdžio protokole), neaišku, ar ši nuomonė turėtų būti pridėta prie Komisijos išvados ar posėdžio protokolo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuos Komisijos nario atskirosios nuomonės pareiškimo aspektus (tai, kad ji surašoma raštu, skelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje) siūloma reglamentuoti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Manytina, kad visas nuostatas, susijusias su Komisijos narių teise pareikšti atskirąją nuomonę, reikėtų išdėstyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje, o 9 straipsnyje pakaktų išdėstyti nuostatą, pagal kurią atskirąją nuomonę pareiškęs Komisijos narys turėtų teisę apie tai informuoti visuomenę.

23. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria siūloma nustatyti Seimo kanceliarijos teisės padalinio pareigą (iki Komisijos išvados pateikimo Seimui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos priėmimo) įvertinti Seimo sudaryto struktūrinio padalinio – laikinosios tyrimo komisijos – atlikto tyrimo išvados atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, galėtų iškreipti Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio santykį su Seimu ir sudaryti teisines prielaidas politizuoti šio padalinio veiklą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinio pobūdžio institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir jie grindžiami politiniais susitarimais, įvairiais politiniais kompromisais (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada, 2014 m. gegužės 27 d., 2016 m. balandžio 27 d. nutarimai). Pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados). Seimo struktūriniai padaliniai (Seimo komitetai, komisijos, įskaitant laikinąsias tyrimo komisijas, kiti padaliniai) yra sudaromi iš Seimo narių, kurie dalyvauja struktūrinio padalinio veikloje ir balsuodami priima sprendimus šių padalinių kompetencijos klausimais. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, sudaręs tam tikrą struktūrinį padalinį, nustatęs jo įgaliojimus, suformulavęs tam tikrus uždavinius, pagal Konstituciją turi ir teisę teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti šio savo struktūrinio padalinio veiklą bei jos rezultatus; taigi Seimas pagal Konstituciją turi teisę įvertinti ir savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos veiklą bei šios komisijos išvadą; Seimo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos išvada Seimo nesaisto (2004 m. gegužės 13 d., 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Atsižvelgdami į šią oficialiąją konstitucinę doktriną, manome, kad Seimo kanceliarijos struktūriniam padaliniui negali būti pavedama vertinti politiniu pagrindu sprendimus priimančio Seimo struktūrinio padalinio – Komisijos – išvados (joje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų ir Komisijos priimtų sprendimų) atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

24. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria nustatomi informacijos (sudarančios valstybės, komercinę, banko, tarnybos, privataus gyvenimo ar kitą įstatymų saugomą paslaptį) skelbimo ribojimai, reikėtų pakeisti (suformuluoti kitaip), atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas informacijos teikimas visuomenei, o ne jos skelbimas. Kitoje šios dalies nuostatoje turėtų būti rašoma ne apie ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimą, o apie jų atskleidimą.

25. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Komisijos nario atskiroji nuomonė skelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje tą dieną, kai skelbiama Komisijos išvada, yra diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos išvada, kol Seimas nepriėmė sprendimo dėl jos, pati savaime nėra teisės aktas. Pagal susiklosčiusią praktiką Komisijos išvada yra Seimui svarstyti teikiamo Seimo nutarimo projekto (teisės akto projekto) priedas (lydimasis dokumentas), kuris registruojamas Seimo posėdžių sekretoriate ir skelbiamas Seimo interneto svetainėje (Seimo statuto 136 straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje būtų nustatyta, kad Komisijos narių atskiroji nuomonė yra Komisijos išvados priedas, nebūtų teisinio poreikio reglamentuoti šios nuomonės paskelbimo Teisės aktų informacinėje sistemoje.

26. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytini visi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (iš kurių Komisija, atlikdama tyrimą, turi teisę gauti jam reikalingą informaciją), kurių veikla neturėtų būti trikdoma.

27. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomas pavedimas yra perteklinis ir išbrauktinas.

28. Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]