LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

P A G R I N D I N I O K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 37 STRAIPSNIOPAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1829

2018-10-10 Nr. 110-P-26

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Siurplys - žemės ūkio ministras, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas – NŽT direktorius, Zita Kvietkienė – NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Sigitas Dimaitis – ŽŪR direktorius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-27)	1(37)	2(11)		Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtina ne Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras, bet Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengtų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatus ir juos tvirtintų. Be to, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnį valstybės informacinės sistemos nuostatuose nurodomas tokios sistemos valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai). Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar būtų skiriami nauji aukščiau minėtos informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas valstybės informacinės sistemos valdytojo bei tvarkytojo funkcijų perimamumo klausimai.	Atsižvelgti.	Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-27)	2	1		2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Tokiu būdu projekto 2 straipsnio 2 dalis įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas, o pastarojoje dalyje nurodyti subjektai iki įstatymo įsigaliojimo datos galėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus.	Atsižvelgti.	Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-27)	1,2			3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatose siūloma Žemės ūkio ministerijos tam tikras funkcijas žemėtvarkos planavimo srityje perduoti Aplinkos ministerijai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Atsižvelgti.	Vyriausybės išvada pateikta.
4.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-04-04)	1,2			Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I‑446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1829, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-07-18, nutarimas Nr. 716)	1,2			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. SV-S-739 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 ir 1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1829 ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1830 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektai) rengimo metodiką tvirtintų ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „remiantis urbanistinio planavimo teorijos ir praktikos logika, formuojant sklypus privalu užtikrinti socialinių, ekonominių, estetinių, erdvinių struktūrų, visų rūšių ryšių ir transporto rūšių srautų, verslo interesų, gamtosauginių, paveldosauginių ir kraštovaizdinių reikalavimų racionalų įgyvendinimą. <...> Didžiausi erdvinio planavimo darbai vyksta urbanizuotose teritorijose, todėl šiame procese didelę svarbą įgauna aiški planavimo objektų hierarchija ir planavimo lygmenų integralumas, kurį tinkamai ir profesionaliai galėtų atlikti Aplinkos ministerija. Nuo to, kokia institucija ir kokiais principais vykdys šių teritorijų urbanistinį planavimą, priklausys, kokia apimtimi bus įgyvendinti įvairių piliečių grupių interesai, sudarytos prielaidos įgyvendinti urbanistinius sprendimus, užtikrinančius darnų tolesnį šalies vystymąsi.“ Išvardyti uždaviniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio tikslus, keliamus teritorijų planavimui. Teritorijų planavimas patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro valdymo sritį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.1.3 papunktis). Tuo tarpu žemėtvarkos projektai nėra priskiriami teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis). Žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, tačiau nė vienas iš minėto įstatymo straipsnių, apibrėžiančių žemėtvarkos projektų tikslus, šiems projektams nenustato Įstatymų projektų aiškinamajame rašte išvardytų uždavinių, kurie susiję su urbanistiniu planavimu (taip pat statyba, transporto sistemos vystymu, architektūrine įvairove ir kt.). Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį žemėtvarkos projektai yra skirti formuoti žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose (toliau – kaimo gyvenamosios vietovės) – juos suprojektuoti, nustatyti jų plotus bei ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės servitutus ir žemės naudojimo sąlygas, t. y. žemėtvarkos projektų sprendiniais nėra sprendžiami konkretūs urbanistikos ir pan. klausimai. Atsižvelgiant į tai, žemėtvarkos projektų rengimo metodikos tvirtinimo funkcijos perdavimas iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją negalės būti pagrindu kitaip taikyti žemėtvarkos projektų rengimą reglamentuojančias Žemės reformos įstatymo nuostatas ir jo įgyvendinamuoju teisės aktu – ministro įsakymu praplėsti šiems projektams keliamų uždavinių. 2. Kaimo gyvenamosiose vietovėse žemėtvarkos projektais sprendžiami žemės sklypų ribų nustatymo ir kiti uždaviniai yra neatsiejamai susiję su tokių uždavinių, kaip nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, valstybinės žemės privatizavimas ir pan., įgyvendinimu, kas priskirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro valdymo sričiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.14.3 papunktis). Todėl žemėtvarkos projektų rengimo metodinį vadovavimą perdavus Aplinkos ministerijai, bus sudarytos prielaidos nenuosekliai spręsti kaimo gyvenamosiose vietovėse valstybinės žemės sklypų formavimo ir šių sklypų naudojimo teisių perleidimo (nuosavybės teisių atkūrimo, pardavimo, nuomos, panaudos pagrindais) klausimus. Be to, kaimo gyvenamosiose vietovėse didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje Aplinkos ministerijos valdymo sritims priskirti klausimai, kaip urbanistika, architektūra, statyba ir kt., dažniausiai nėra aktualūs. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kad Žemės ūkio ministerija netinkamai bei nekompetentingai metodiškai vadovauja žemėtvarkos projektų rengimo sričiai. Priešingai, kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, kuriam žemės sklypai formuojami būtent žemėtvarkos projektais, yra beveik užbaigtas – pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją, iki 2018 m. balandžio 1 d. nuosavybės teisės atkurtos net į 99,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto. 4. Galiojančioje Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1829 siūloma minėtas ministerijas sukeisti vietomis, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleistas tokio sukeitimo tikslas. Siūlomas pakeitimas nėra tikslingas, kadangi minėtų dokumentų rengimo taisyklių procese pagal savo kompetenciją vienodai dalyvauja tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Aplinkos ministerija, taip pat geranoriškai bendradarbiauja iškilus poreikiui keisti (tobulinti) šios srities esamą reglamentavimą. 5. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus siūloma tvirtinti ne žemės ūkio ministrui, o aplinkos ministrui. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema, kurios valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, veikia nuo 2015 m. sausio 2 d. Ši sistema puikiai užtikrina žemėtvarkos planavimo proceso efektyvų valdymą, vieno langelio principu paremtą skaidrią proceso eigą, skatina visuomenės ir verslo subjektų dalyvavimą priimant sprendimus, mažina administracinę naštą verslo subjektams, be to, yra nuolat tobulinama bei modernizuojama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados dėl galiojančio Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos teisinio reguliavimo trūkumų ir poreikio jį keisti, perdavus šios srities valdymą Aplinkos ministerijai. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema buvo sukurta įgyvendinant projektą „E. paslaugų plėtra žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese“, finansuotą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Šiam projektui taikomas įsipareigojimas ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos turto, kuris buvo sukurtas projekto rengimo metu ir kuriam skirtas finansavimas, neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti daiktinių teisių į jį.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2018-07-18, nutarimas Nr. 716)

1,2

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. SV-S-739 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 ir 1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1829 ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1830 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektai) rengimo metodiką tvirtintų ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „remiantis urbanistinio planavimo teorijos ir praktikos logika, formuojant sklypus privalu užtikrinti socialinių, ekonominių, estetinių, erdvinių struktūrų, visų rūšių ryšių ir transporto rūšių srautų, verslo interesų, gamtosauginių, paveldosauginių ir kraštovaizdinių reikalavimų racionalų įgyvendinimą. <...> Didžiausi erdvinio planavimo darbai vyksta urbanizuotose teritorijose, todėl šiame procese didelę svarbą įgauna aiški planavimo objektų hierarchija ir planavimo lygmenų integralumas, kurį tinkamai ir profesionaliai galėtų atlikti Aplinkos ministerija. Nuo to, kokia institucija ir kokiais principais vykdys šių teritorijų urbanistinį planavimą, priklausys, kokia apimtimi bus įgyvendinti įvairių piliečių grupių interesai, sudarytos prielaidos įgyvendinti urbanistinius sprendimus, užtikrinančius darnų tolesnį šalies vystymąsi.“

Išvardyti uždaviniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio tikslus, keliamus teritorijų planavimui. Teritorijų planavimas patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro valdymo sritį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.1.3 papunktis). Tuo tarpu žemėtvarkos projektai nėra priskiriami teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis). Žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, tačiau nė vienas iš minėto įstatymo straipsnių, apibrėžiančių žemėtvarkos projektų tikslus, šiems projektams nenustato Įstatymų projektų aiškinamajame rašte išvardytų uždavinių, kurie susiję su urbanistiniu planavimu (taip pat statyba, transporto sistemos vystymu, architektūrine įvairove ir kt.). Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį žemėtvarkos projektai yra skirti formuoti žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose (toliau – kaimo gyvenamosios vietovės) – juos suprojektuoti, nustatyti jų plotus bei ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės servitutus ir žemės naudojimo sąlygas, t. y. žemėtvarkos projektų sprendiniais nėra sprendžiami konkretūs urbanistikos ir pan. klausimai.

Atsižvelgiant į tai, žemėtvarkos projektų rengimo metodikos tvirtinimo funkcijos perdavimas iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją negalės būti pagrindu kitaip taikyti žemėtvarkos projektų rengimą reglamentuojančias Žemės reformos įstatymo nuostatas ir jo įgyvendinamuoju teisės aktu – ministro įsakymu praplėsti šiems projektams keliamų uždavinių.

2. Kaimo gyvenamosiose vietovėse žemėtvarkos projektais sprendžiami žemės sklypų ribų nustatymo ir kiti uždaviniai yra neatsiejamai susiję su tokių uždavinių, kaip nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, valstybinės žemės privatizavimas ir pan., įgyvendinimu, kas priskirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro valdymo sričiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.14.3 papunktis). Todėl žemėtvarkos projektų rengimo metodinį vadovavimą perdavus Aplinkos ministerijai, bus sudarytos prielaidos nenuosekliai spręsti kaimo gyvenamosiose vietovėse valstybinės žemės sklypų formavimo ir šių sklypų naudojimo teisių perleidimo (nuosavybės teisių atkūrimo, pardavimo, nuomos, panaudos pagrindais) klausimus.

Be to, kaimo gyvenamosiose vietovėse didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje Aplinkos ministerijos valdymo sritims priskirti klausimai, kaip urbanistika, architektūra, statyba ir kt., dažniausiai nėra aktualūs.

3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kad Žemės ūkio ministerija netinkamai bei nekompetentingai metodiškai vadovauja žemėtvarkos projektų rengimo sričiai.

Priešingai, kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, kuriam žemės sklypai formuojami būtent žemėtvarkos projektais, yra beveik užbaigtas – pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją, iki 2018 m. balandžio 1 d. nuosavybės teisės atkurtos net į 99,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto. 4. Galiojančioje Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1829 siūloma minėtas ministerijas sukeisti vietomis, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleistas tokio sukeitimo tikslas. Siūlomas pakeitimas nėra tikslingas, kadangi minėtų dokumentų rengimo taisyklių procese pagal savo kompetenciją vienodai dalyvauja tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Aplinkos ministerija, taip pat geranoriškai bendradarbiauja iškilus poreikiui keisti (tobulinti) šios srities esamą reglamentavimą.

5. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus siūloma tvirtinti ne žemės ūkio ministrui, o aplinkos ministrui. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema, kurios valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, veikia nuo 2015 m. sausio 2 d. Ši sistema puikiai užtikrina žemėtvarkos planavimo proceso efektyvų valdymą, vieno langelio principu paremtą skaidrią proceso eigą, skatina visuomenės ir verslo subjektų dalyvavimą priimant sprendimus, mažina administracinę naštą verslo subjektams, be to, yra nuolat tobulinama bei modernizuojama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados dėl galiojančio Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos teisinio reguliavimo trūkumų ir poreikio jį keisti, perdavus šios srities valdymą Aplinkos ministerijai.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema buvo sukurta įgyvendinant projektą „E. paslaugų plėtra žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese“, finansuotą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Šiam projektui taikomas įsipareigojimas ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos turto, kuris buvo sukurtas projekto rengimo metu ir kuriam skirtas finansavimas, neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti daiktinių teisių į jį.

Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1829 atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę. Komiteto nuomone, keisti teisinį reglamentavimą šiuo klausimu nėra pagrindo, kadangi tam nepateikta jokių pagrįstų argumentų.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė