LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 252
STENOGRAMA
2015 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime birželio 4 d. (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Plojimai)
10.00 val.
Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas
D. GRYBAUSKAITĖ. Labas rytas visiems. Gerbiamieji, gerbiamoji Pirmininke, Seimo nariai ir brangūs Lietuvos žmonės!
Šiandien atėjau ryšėdama tai, ką turėjome visi, Lietuvos vaikų nupintą apyrankę, kurią gavau dovanų kaip ir jūs prieš Kovo 11-ąją, minint Valstybės atkūrimo 25-metį. Trys spalvos, į kurias įpinta laisva ir gerbiama valstybė, išradingi ir atkaklūs Lietuvos žmonės, mūsų sąžinė, išmintis ir unikali kalba. Ši pynė – pilietiška vaikų iniciatyva – pasklido po visą Lietuvą, sutelkdama skirtingas kartas ir ištisas bendruomenes. Tai ženklas, kad Lietuva stiprėja ir vienijasi. Daugėja atsakomybę už savo šalį suprantančių žmonių.
Todėl šiandien ir noriu kalbėti apie pareigos ir atsakomybės svarbą, kuriant sėkmingą mūsų ir valstybės gyvenimą. Pareigą, kuri kasdien reikalauja rasti drąsos priimti būtiną sprendimą, nepermesti atsakomybės kitam. Išdrįsti sakyti tiesą ir nepasiduoti spaudimui. Ginti savo šalį ir vertybes, neišduoti principų bei atsisakyti vienadienės naudos. Atsakomybę, kurios neapibrėši jokiomis pareiginėmis instrukcijomis.
Brangieji, mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šiandien tai yra Tėvynės gynyba. Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna mūsų Lietuvą iš vidaus. Konstitucinė pareiga – užtikrinti grėsmes atitinkančią šalies gynybą – suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones. Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą.
Platesnis požiūris padeda gintis ne tik nuo tiesioginių išpuolių prieš mūsų valstybę, bet ir nuo užslėptų grėsmių – pavyzdžiui, nesaugių investicijų. Taip pat nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti buvo tik 35 %. Todėl apsisprendėme laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registruojasi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai ir kitos tautybės, gyvenančios Lietuvoje. Jau dabar turime arti 2 tūkstančių savanorių. Iki rudens jų bus tiek, kad gal nereikės privalomojo šaukimo ir niekam verkti taip pat.
Klausimas, ką galiu padaryti, kad mano valstybė būtų stipresnė ir saugesnė – šiandien kiekvieno širdyje. Valstybės gynybinę galią stiprina ne tik kariuomenė. Tai darome kiekvienas kasdieniu savo gyvenimu. Šaulių sąjungos savanorė lenkaitė kovoja su rusiška propaganda socialiniuose tinkluose. „Russkoje radio“ arba „Znad Wilii“ žurnalistai padeda savo klausytojams atskirti melą nuo tiesos. Tai gražiausi pilietinės pareigos supratimo ir lojalumo valstybei pavyzdžiai, dar labiau įpareigojantys mus stiprinti tarpusavio ryšius su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis.
Pasaulis aplink mus nėra taikus. Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų – tokia geopolitinė realybė. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė Rusija pati tapo agresore, savo veiksmais Ukrainoje griaunanti tarptautinio saugumo sistemą. Tai fenomenas pasaulio istorijoje. Todėl pareiga taikai visiems tik didėja. Su smurtu, agresija ir žvėriškumu reikia kovoti visur – Rytuose, Pietuose ar namuose. Užsienio politikos tikslas – ne tik užtikrinti šalies saugumą, nepriklausomybę ir piliečių gerovę, bet ir prisidėti prie teise ir teisingumu grįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Esame tarptautinės bendruomenės nariai ir negalime likti tik stebėtojais. Stebėti žudynes ir tylėti reiškia prisidėti prie nusikaltimo. Tiesi ir aiški Lietuvos pozicija apie karines grėsmes, energetinį ir ekonominį šantažą, informacinius karus išgirsta Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose. Lietuva ne tik pati išsivadavo iš energetinio jungo, pasistatydama Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir būtiniausius energetinius objektus bei jungtis. Mes išdrįsome inicijuoti tyrimą dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi dujų rinkoje. Ir Europos Komisija pradėjo tirti galimus pažeidimus net aštuoniose šalyse, kur buvo taikomos nesąžiningos kainos ir varžoma laisva prekyba dujomis. Drąsi ir nuosekli Lietuvos laikysena šioje kovoje padės užtikrinti viso regiono energetinį saugumą. Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazpromą“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau. Taip pat įtikinome Europos Vadovų Tarybą, kad dezinformacija nuodija visų europiečių protus. Ir Europos Komisija imasi vieningo atsako informacinei erdvei ginti bei agresyviai propagandai nukenksminti.
Išdrįsti sakyti tiesą savo partneriams net tada, kai tai gali būti nenaudinga tau pačiam, nebijoti prisiimti smūgio ir kantriai ginti pamatines vertybes – būtina sąlyga Europos vienybei ir jos saugumui. Drąsindami Ukrainą, Gruziją ar Moldovą, gindami šių šalių suverenitetą, padėdami Rytų partnerystės šalims įgyvendinti teisės viršenybės reformas, pamažu kuriame saugumo ir demokratijos žiedą aplink Lietuvą. Šiandien mus vertina už tiesų žodį, už paramą, už atsakingą požiūrį.
Gerbiamieji, vertybinė geopolitika svarbi visiems mūsų sprendimams. Pareiga nepasiduoti interesų grupių spaudimui ir šantažui galioja ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir vidaus politikoje. Skaidrumas, pagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams negali būti deklaratyvūs, net jeigu to reikalauja koalicijos partneriai arba kursto bendrapartiečiai. Masinis rinkėjų perregistravimas per pirmuosius tiesioginius merų rinkimus, pasipinigavimas valstybės tarnyboje – šiemetės nepagarbos įstatymams grimasos. O kai kuriems naujiems įstatymams sudėtinga įveikti ne tik antikorupcinio vertinimo procedūras, bet ir neskaidrių interesų barjerą. Nes vis dar matuojama ne Lietuvos žmogaus, o partijos, koalicijos ar medžiotojų būrelio gerovės matu.
Vis daugėja atvejų, kai keisti teisinį reguliavimą bandoma dėl vieno žmogaus ar vienos įmonės, ar vienos partijos. Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji. Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus litų ir eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys. Sąžiningai peržiūrėję kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainynus, sutaupytume milijonus eurų ir mūsų žmonėms nereikėtų vaistų pirkti kaimyninėje Lenkijoje ar turguje iš po prekystalių. Kai profesinė pareiga taps svarbiau nei pinigas, kokybiškų paslaugų ims daugėti.
Dabar privačios iniciatyvos, neafišuojama savanorystė ir asmeninė atsakomybė daro tai, ko negeba valstybės aparatas. Jos tampa atsaku ydingai biurokratinei praktikai įmonėse, ligoninėse, teismuose ir ministerijose. Nemokama teisinė pagalba studentiškoje „Teisės klinikoje“, pranciškonų suteikta viltis vėžio paliestoms šeimoms ar talentams gatvėje pražūti neleidžiantys entuziastai jau daro stebuklus. Savanorių šiandien reikia visur – ne tik kariuomenėje. Tikrasis patriotizmas, tikroji lyderystė ir yra nestovėti nuošalėje. O veikti ir padėti savo šaliai, savo bendruomenei, šeimai. Užkirsti kelią neteisingumui, žalojančiam mūsų gyvenimą. Imtis iniciatyvos, būti novatoriumi ar savanoriu – reikia noro ir drąsos.
Gerbiamieji, įsisąmoninta pareiga ne mažiau nei pinigų kiekis biudžete lemia valstybės kokybę. Turime vaduotis iš siauro profesinės pareigos supratimo ir formalaus požiūrio į žmogų. Griežti atsakomybės, kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismams ir prokuratūrai pradeda duoti rezultatus – pasitikėjimas jais pirmą kartą per penkiolika metų yra didesnis nei nepasitikėjimas. Pagal informacinių technologijų naudojimą teismų procesuose jau pirmaujame Europos Sąjungoje. Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas. Nors joks kodeksas formaliai apie tai nekalba, etika tampa ne mažiau svarbi nei įstatymo minimumas. Ten, kur profesionalus pilietiškumas išstumia puotomis perkamo teisingumo praktiką, randasi daugiau vietos žmogaus teisėms. Šiemet nauji pareigūnai pradėjo ir dar pradės vadovauti Aukščiausiajam Teismui, Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai daug, pasikeitimų daug ir tai reiškia, kad mes pagrįstai tikimės šiose institucijose ne formalaus, o tikro atsinaujinimo, sutelkto darbo ir naujų idėjų.
Mielieji, valstybės biudžetas yra kiekvieno mūsų pinigai – turime atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami. Žiūrėdami pro pirštus, pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos. Tokie pavyzdžiai kaip išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip netoliaregiškumo paminklai. Tačiau išvadų, atrodo, dar nedarome. Mokslo ir verslo slėnyje Švietimo ministerijos finansuoti lazeriai, kainavę dešimtis milijonų, panaudojami vos 12 procentų, o Ūkio ministerija ir vėl planuoja panašias investicijas. Skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą, turime orientuotis į iniciatyvas ir projektus, kurie padės spręsti žmonėms rūpimas problemas ir kurti darbo vietas, o ne į papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.
Gerbiamieji, privalome matyti valstybę ilgalaikėje perspektyvoje. Didžiulė problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija. Bendrasis žmonių judėjimas pamažu stabilizuojasi – pernai išvyko daugiau nei 36 tūkstančiai, o parvyko 24 tūkstančiai žmonių. Tačiau jaunimo emigracija vis dar didėja: prarandame pačius darbingiausius – išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą.
Valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime. Tam reikia visos tautos apsisprendimo.
Apsisprendimo reikia ir dėl ekonomikos augimo spartinimo. Tam turime visas prielaidas, turėkime ir ambicingų tikslų. Esame pažangi ir ekonominės gerovės žingsniui jau pasirengusi valstybė, taip mano ir tarptautinės organizacijos: sklandžiai įsivedėme eurą, bendrasis vidaus produktas vejasi Europos Sąjungos vidurkį, pasaulio rinkoms siūlome aukštos kategorijos paslaugas ir produkciją, sparčiai auga informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrija. Šiemet pradedame derybas dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Tai mūsų pasiekimų įvertinimas ir mūsų galimybė.
Daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis. Valstybės finansų būklė – stabili, įsiskolinimai, palyginti su kitomis šalimis, – nedideli, kreditai – pigūs, turime dėkingą geografinę padėtį, darbščių žmonių ir puikią infrastruktūrą. Trūksta tik kryptingų politinių sprendimų, kad Lietuvos ekonomika galėtų augti greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti. Tik tuomet ženkliai, o ne minimaliai padidėtų algos, gyvenimas šalyje būtų prognozuojamas, mažėtų ilgalaikių problemų – stabilizuotųsi „Sodra“, jaunimo emigracija, nyktų socialinė atskirtis. Jau pasiekėme, kad kiekvienam sprendimui būtų taikomas antikorupcinis vertinimas. Bet būtina matuoti ir ekonominio naudingumo ir šalies konkurencingumo matu.
Dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka. Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, o verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą. Konkurencingumo tyrimai rodo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami griežčiausiai Europos Sąjungoje. Tai kasmetinėje ataskaitoje tvirtina ir Europos Komisija, pastabų dėl to nuolat gauname tiek iš Europos Komisijos, tiek iš tarptautinių ekspertų. Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti palaidoti vadinamojo socialinio modelio labirintuose. Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikšmingiausias darbo santykiams liberalizuoti. Bet tai būtina daryti, kaip ir daro visa Europa, tariantis su visais socialiniais partneriais. Čia buldozerio metodas netinka.
Ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti valstybės turimus duomenis. Tačiau kol kas valstybinė įmonė Registrų centras už viešų duomenų teikimą susižeria dešimtis milijonų eurų. O Susisiekimo ministerija, tiesiogiai atsakinga už prieinamas ir patogias vartoti duomenų bazes, dar tik skrebena Atvirų duomenų koncepciją planuodama, kaip paprasčiau „įsisavinti“ ar „pasisavinti“ informacinei visuomenei skatinti skirtus europinės paramos milijonus.
Jau išleisti 38 milijonai eurų, kuriant elektronines sveikatos paslaugas, kurios, matėme, ką tik pradėjo veikti. Tačiau ir pats procesas, ir pinigų kiekis, įdėtas į šį projektą, nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų.
Informacinės technologijos yra didelis mažos valstybės privalumas. Deja, Lietuvoje tai, kas su jomis susiję, dažnai tampa ne valstybės pažangos ir kokybės ženklu, o kenksmingo pasipinigavimo simboliu. Todėl svarbu kiekviename žingsnyje kovoti su korupcija, kuri išlieka vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje. O ši kova geriausiu atveju išlieka tik formalumas.
Turime Seimo patvirtintą Nacionalinės kovos su korupcija programą. bet nacionaliniu mastu kova vyksta vangiai. Institucijų antikorupciniai planai pilni menkaverčių priemonių, net gėda kartais skaityti. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti labai rimtu imuniteto sistemos instrumentu. Realią veiklą privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17.
Lietuva priskiriama šalims, kurios kovoja su korupcija ir siekia būti skaidresnės. Pareigą kovoti su mūsų geresnį gyvenimą atitolinančia blogybe suprantame visi. Pagal korupcijos suvokimo indeksą šiemet iš 43 pakilome į 39 vietą. Tai yra gerai. Savo vidines kovos su korupcija taisykles jau turi ir socialiai atsakingas verslas. Jose juodu ant balto parašyta, kad kyšininkaujančiam darbuotojui – jokio pasigailėjimo. Sako, tai veikia versle. Veiktų turbūt ir valstybės sektoriuje, ir nacionaliniu mastu, todėl principinga vadovų pozicija lemia labai daug. Ir tik tuomet bendromis jėgomis ištrauktume valstybę iš korupcijos pelkės.
Gerbiamieji, suremti pečius privalome ir dėl socialinės atskirties. Ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes. Žmogaus savijautą šalyje lemia kiekvieno mūsų požiūris į šalia esantį. Visuomenės brandą rodo valstybės ir kiekvieno mūsų gebėjimas padėti sergančiam, vargstančiam, senstančiam ar suklupusiam žmogui.
Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys. Surasti šeimas tik 4 tūkstančiams vaikų – tikrai nėra neįveikiamas uždavinys. Bendras verslininkų ir nevyriausybininkų projektas penkiolikoje savivaldybių nuo globos namų vien šiemet išgelbėjo beveik 400 vaikų. Tereikėjo padirbėti su socialinės rizikos šeimomis, o ne skubėti atimti vaikus. Kaimynai latviai tikslą tapti šalimi be vaikų namų įrašė į savo valstybės 100-mečio jubiliejaus programą, tai jiems taip svarbu. Mes turime gražių pavyzdžių, kur kai kurios savivaldybės iš viso neturi globos namų, net ir Lietuvoje. Paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas, nes visuomenė sensta, tų paslaugų poreikis vis didės. Šiuo metu Lietuvoje vos 1 procentas garbaus amžiaus žmonių gauna profesionalią slaugą ar globą.
Vietoj vaikų globos namų galėtų kurtis, pagalbos centrai, padedantys mažinti destruktyviąją Lietuvos statistiką – savižudybes. Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti tik visuomeninės organizacijos ir savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį. Atskirties sienas griauna ir kultūriniai projektai, ir iniciatyvos – per dainą, knygą, teatrą grąžindami visuomenei gyvenimo palaužtus žmones. Valstybės socialinė politika turi keistis, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai. Tai investicija į ateitį – pareiga, kurios negalime atidėlioti.
Meilė savo artimui ir atsakomybė už šalį – ugdytini dalykai, tačiau jie nesudėti nei į darželinuko, nei į moksleivio ugdymo krepšelį. Tik mokytojo gera valia lemia, ar šalia privalomų žinių atsiranda žmogiškumo ir pilietiškumo pamokos. Investuoti į žmogų tenka tiems, kurie supranta, kad joks formalus krepšelis neatstos kartu su vaiku sugiedoto himno ar pasodinto medžio.
Mielieji, pasitinkame valstybės atkūrimo 100-metį. Pastarasis ketvirtis amžiaus buvo mūsų atsakomybės amžius. Kūrėme Lietuvą taip, kaip kiekvienas supratome savo priedermę, kaip galėjome ir mokėjome, tėvų žemei, laisvei, įstatymui, taikai, savo profesijai ir ateities kartoms. Ten, kur nepritrūkome drąsos ir vienybės, pasaulis mus žino kaip sėkmės Lietuvą.
Švenčiant valstybės 25-metį rankomis susikibo įvairių Lietuvoje gyvenančių tautybių jaunimas, naujam gyvenimui prikeldamas ne tik tautinį kostiumą, bet ir pamatines Lietuvos vertybes, kurioms nereikia nacionalinių susitarimų. Mūsų meilė Lietuvai yra prigimtinė. Mūsų patirtį perima Lietuvos vaikai. Todėl mūsų pareiga gyventi ir dirbti taip, kad neišduotume šios mums patikėtos trispalvės apyrankės. Ir jie matys savo ateitį Lietuvoje.
Ačiū visiems, kurie šią pareigą girdite širdimi. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei. (Plojimai)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas. Ačiū visiems svečiams, dalyvavusiems posėdyje.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Skelbiu 10 minučių pertrauką. Po 10 minučių pradėsime šios dienos plenarinį posėdį. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, labas rytas. Norėčiau jūsų visų paprašyti užimti savo darbo vietas. Kviečiu visus registruotis. Kolegos, registruojamės!
Dėkoju, užsiregistravo 80 Seimo narių.
10.41 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. birželio 4 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mūsų darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Laukiu jūsų pasiūlymų. Gerbiamoji D. Kuodytė. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pirmininke, labai prašyčiau grąžinti į darbotvarkę išbrauktą projektą Nr. XIP-2412, tai yra nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo…“
PIRMININKAS. Supratau. Gerai.
D. KUODYTĖ (LSF). Nes iš tiesų labai paprastas klausimas.
PIRMININKAS. Paklausime plenarinio posėdžio. Ačiū, jūsų pasiūlymas priimtas.
V. Skarbalius. Prašom.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip pat norėčiau paprašyti, kad į darbotvarkę būtų sugrąžintas buvęs 2-11 klausimas – projektas Nr. XIIP-3158.
PIRMININKAS. Dėl rezoliucijos, taip?
V. SKARBALIUS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos parlamentarai, mano frakcijos pasiūlymas bus netradicinis, bet aš esu priverstas tai daryti, nes šiandien Seniūnų sueigoje ponas J. Sabatauskas suklaidino visą Seniūnų sueigą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pataisos svarstymo Seime. Jis pasakė, kad Konstitucijos komisija turi priimti sprendimą, mes esame prieš prasidedančią… Baigiantis praėjusiai sesijai Konstitucijos komisiją išbraukė iš būtinų komisijų sąrašo, kurios turėtų svarstyti šitą klausimą, todėl siūlau įtraukti į darbotvarkę šitą klausimą.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti, kuris numeris, nes aš irgi negaliu prisiminti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). 3… galutinį pasakysiu, tuoj patikslinsiu. Nr. XIIP-1328.
PIRMININKAS. Jūs pasakykite ir mes apsispręsime, ką daryti. Jūs siūlote įtraukti. Taip?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albinas, prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau išbraukti iš darbotvarkės Nr. XIIP-1883. Eilės būtų…
PIRMININKAS. Darbotvarkės numeris?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). 2-25b.
PIRMININKAS. Koks darbotvarkės numeris? Kuris?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). 2-25b.
PIRMININKAS. 2-25b. (Balsai salėje) Daugiabučių gyvenamųjų namų ar ne?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip, taip. Ne, ne, jį siūlo išbraukti. Šitą išbrauksime. Nepritarsime.
PIRMININKAS. Gerbiamoji I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi vieną klausimą išbraukėme, mes Seniūnų sueigoje buvome sutarę, bet kažkaip žiūriu nėra į darbotvarkę įtrauktas Visuomenės sveikatos… Yra? Nr. XIIP… (Balsas salėje) Atsiprašau, sako, yra. 15.35 val. Nr. XIIP-3097.
PIRMININKAS. Yra įtrauktas ar ne? Dėl jo nieko nereikia svarstyti.
Gerbiamieji kolegos, matau, stovinčių prie šoninių mikrofonų nėra. Yra pasiūlymų, dėl kurių mes turime apsispręsti.
Pirmasis gerbiamosios D. Kuodytės pasiūlymas. Darbotvarkės 1-4 klausimas, įstatymo projekto Nr. XIP-2412. Seniūnų sueigoje buvo nutarta jį išbraukti, tačiau kolegė siūlo jį palikti. Mes turime apsispręsti. Kas už tai, kad paliktume darbotvarkėje, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Darbotvarkės 1-4 klausimas, įstatymo projekto Nr. XIP-2412. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti šiek tiek tylos. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsavo už – 30, prieš – 14, susilaikė 45. Klausimas į darbotvarkę nėra įtraukiamas.
Kiti pasiūlymai. Darbo partijos frakcijos vardu V. Skarbalius siūlo įtraukti į darbotvarkę 2-11 klausimą, rezoliucijos projektą Nr. XIIP-3158. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 8, susilaikė 39. Taigi klausimas į šios dienos darbotvarkę nėra įtrauktas.
Kiti pasiūlymai. Yra gerbiamojo A. Mitrulevičiaus pasiūlymas. Darbotvarkės 2-25b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-1883. Yra pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime. Taip? (Balsai salėje) O a nereikia išbraukti? Čia nieko bendro neturi? (Balsai salėje) Kaip? Atskiras. Ačiū, kad patikslinote. Vadinasi, darbotvarkės 2-25 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-1883, bendru sutarimu iš šios dienos darbotvarkės yra išbrauktas.
Dabar gerbiamojo R. Dagio pasiūlymas. Tai yra Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217. Bet aš taip suprantu, nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados.
J. RAZMA (TS-LKDF). Patiksliname.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J. Razma tikslina. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes siūlome tą projektą įrašyti kaip iškilusios problemos svarstymą. Jeigu kuris nors komitetas negerbia 106 Seimo narių parašų ir daugiau kaip metus marinuoja projektą jo nesvarstydamas, mes keliame tą projektą kaip problemos svarstymą. Ką Seimas tokiu atveju daro? Ar toleruoja komiteto šitokį veikimą, ar ką nors kitaip daro? Tiesiog matome, kad problema yra dėl 106 Seimo narių valios negerbimo.
PIRMININKAS. Kolega, aš tikrai vertinu jūsų nuomonę ir jūsų kolegų nuomones, ir 106 mūsų kolegų nuomonę. Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų atkreipti dėmesį į jūsų siūlymą ir ateityje būtinai padaryti išvadas, bet Statutas mums neleidžia. Tiesiog yra statutiniai reikalavimai, tol, kol nebus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų ir kol nebus išlaikyti tam tikri terminai, mes šito įstatymo negalime traukti į darbotvarkę. Prašau…
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu sutarsime, kad Seimo valdyba apsvarstys tą problemą… Tuo labiau kad šiandien Seniūnų sueigoje matėme, kad komiteto pirmininkas net klaidina Seniūnų sueigos narius teigdamas, kad jis turi sulaukti Konstitucinės komisijos išvadų, kai Seimas yra priėmęs specialų protokolinį nutarimą, jog tos išvados nereikia. Aš matau, kad yra specialus vilkinimas, ir kaip nors turime su tuo susitvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad jūsų pasiūlymas yra svarstytinas. Aš manau, kad jūs turite taip pat valdybos narių, savo partijos atstovų valdyboje. Jūs paprašykite, kad tikrai tą klausimą iškeltų. Aš tikrai esu nieko prieš, kad jį mes svarstytume. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų, pastabų neturite. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei po visų korekcijų? Galime. Labai ačiū. Pritarta šios dienos darbotvarkei.
10.50 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2623(2) (priėmimo tęsinys)
1-3 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2623. Liko tik priėmimas ir liko tik balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2623(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti šiek tiek tyliau bendrauti. Didžiulis šurmulys salėje. Arba nueikite į poilsio zoną ir pabendrausite. Dėkoju.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2623) yra priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2827(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimo ratifikavimo“ įstatymo projektas Nr. XIIP-2827(2). Liko tik priėmimas. Duosiu po balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2827, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2827) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. A. Matulevičius. Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Per prieš tai vykusį balsavimą prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Taigi V. A. Matulevičius balsavo už įstatymo projektą Nr. XIIP-2623.
Gerbiamasis P. Narkevičius. Prašom.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Aš labai atsiprašau. Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Už šitą įstatymo projektą ar už pirmąjį?
P. NARKEVIČIUS (DPF). Už pirmąjį ir už šitą.
PIRMININKAS. Už pirmąjį ir už šitą?
P. NARKEVIČIUS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Konstatuoju, kad gerbiamasis P. Narkevičius atidavė balsą „už“ už įstatymų projektus Nr. XIIP-2623 ir Nr. XIIP-2827.
10.52 val.
Įstatymo „Dėl 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2959(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2959(2)ES. Yra du straipsniai.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2959, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2959(2) yra priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos kodekso projektas Nr. XIP-3600(3)ES, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3601(3), Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3602(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos kodekso projektas Nr. XIP-3600(3)ES. Svarstymas. Ir lydimieji teisės aktai – klausimai 1-6b ir 1-6c. Dėl 1-6d klausimo jau kita stadija. Pranešėjas gerbiamasis S. Šedbaras išsakys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagaliau po kelerių metų darbo teikiame jums svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso projektą, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų balandžio 1 d. Komitetas galutinę redakciją apsvarstė 2015 m. gegužės 8 d. ir bendru sutarimu pritarė patobulintam kodekso projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Dabar dėl lydimųjų teisės aktų. Dėl projekto Nr. XIP-3601 pranešėja gerbiamoji K. Miškinienė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Ruošiasi S. Šedbaras.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 27 d. svarstė susijusį projektą ir pasiūlė jį patobulinti taip, kad įsigaliojimas būtų nurodytas nuo balandžio 1 d., kad būtų parengti lydimieji teisės aktai. Komitetas bendru sutarimu pritarė minėtam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamasis S. Šedbaras pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, tą pačią gegužės 8 d. svarstė ir šį įstatymo projektą. Jam iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui numatyti įsigaliojimo datą nuo 2016 m. balandžio 1 d., ką, kaip girdėjome, komitetas ir padarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3602(3). Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Galbūt paprašysime S. Šedbarą, matau, kad pirmininko nėra.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip jau šis Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra Administracinių nusižengimų kodekso lydimasis projektas. Kai kurios veikos yra kriminalizuojamos todėl, kad Administracinių nusižengimų kodekse nelieka laisvės ribojimo, kai kurios veikos yra dekriminalizuojamos, perkeliamos į Administracinių nusižengimų kodeksą, paliekant tik sankcijas, kurios ten numatytos. Taigi komitetas tą pačią gegužės 8 d. šį projektą svarstė (tai yra kartu su Teisingumo ministerija parengtas projektas) ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, prašyčiau jūsų likti tribūnoje, nes, kaip aš suprantu, jūs esate pagrindinis pranešėjas dėl šio klausimo ir dabar svarstymo stadijoje yra Seimo narių pasiūlymai. Mes juos turime apsvarstyti. Pirmasis pasiūlymas yra Seimo nario J. Bernatonio. Gerbiamasis Juozai, pristatykite savo pasiūlymą, nes komitetas nepritarė. Ką jūs manote? Iš vietos galite kalbėti, ministre!
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai buvo grupės Seimo narių pasiūlymas, kad…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gal aš galėčiau patikslinti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Kuri čia pataisa?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, čia yra dėl tų narkotinių medžiagų, kur mes sutarėme, kad svarstysime su Teisingumo ministerija, su Sveikatos apsaugos ministerija dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų lygio, dėl kurių reikėtų tikslinti lydimuosius teisės aktus. Čia bus keliose Administracinių nusižengimų kodekso vietose.
PIRMININKAS. 71 straipsnis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Kadangi tai iš tiesų labai sudėtingai nustatoma, aš manau, kad to neturėtų būti…
PIRMININKAS. Iš esmės yra sutarta su jūsų darbuotojais, kad šitą klausimą…
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, taip. Kadangi paaiškėjo, kad šiuo metu nėra galimybių nustatyti lygio, todėl tokia pataisa.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs pritariate komiteto nuomonei nepritarti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, šiuo atveju pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, nepritarta. Palaikoma komiteto nuomonė.
Toliau Seimo narių grupė, A. Dumčius ir kiti Seimo nariai. Gerbiamojo A. Dumčiaus nematau. Tai yra 123 straipsnis, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Liekame prie tos nuomonės ir pritariame iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra A. Dumčiaus ir grupės Seimo narių siūlymas. A. Pitrėnienės truputį toliau pasiūlymas… (Balsai salėje) Susijęs. Aš siūlyčiau dabar pritarti komiteto pozicijai, priėmimo metu mes tikrai registruosime šio straipsnio patikslinimą, bet šiuo metu laukiame pasiūlymų iš Rektorių konferencijos, iš kolegijų direktorių konferencijos, nes Sveikatos apsaugos ministerija su etikos ir procedūrų kontrolieriumi nesusitaria dėl paskutinių pasiūlymų. Mes sutarėme, kad teikiame svarstyti taip, kaip dabar yra, bet šitą straipsnį tobulinsime. Siūlau pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Manau, kad prieštaraujančių nėra, nes yra pritarta iš dalies 123 straipsniui. Pritariame komiteto nuomonei? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 123 straipsnio, matau, mes esame apsisprendę.
Dar yra gerbiamojo Seimo nario S. Šedbaro… Čia pritarta iš dalies, 507 straipsnis. Manau, kad galime pritarti bendru sutarimu, nes komitetas irgi pritarė šiam jūsų pasiūlymui. Pritarta 507 straipsniui.
Dabar 420 straipsnis. J. Bernatonis. Taip pat yra pritarta iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jie susiję. Čia yra tie patys pasiūlymai.
PIRMININKAS. Pritariame ir mes komiteto nuomonei bendru sutarimu. J. Bernatonio pataisa dėl 422 straipsnio. Taip pat pritarta iš dalies. Ir komitetas, ir mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei. 423 straipsnis. Taip pat komitetas pritarė iš dalies. Mes galime pritarti komiteto nuomonei?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. 426 straipsnis. S. Brundzos pasiūlymas. S. Brundzos, matau, nėra. Komitetas pritarė iš dalies. Ir mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, suderinta.
PIRMININKAS. Pritarta. Judame į priekį. 427 straipsnis. J. Bernatonio siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Pritarta bendru sutarimu.
429 straipsnis. Gerbiamasis A. Dumčius. Komitetas pritarė iš dalies. Mes pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu, taip? Iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galime pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu iš dalies. Visi pasiūlymai, gerbiamasis pranešėjau, atrodo, baigti, mes nieko nepraleidome, apsvarstėme visus pasiūlymus. Žinote, įstatymo projektas toks storas, daug straipsnių, žmonės daug dienų dirbo, labai rimtas darbas ir mes labai rimtą dokumentą priimsime. Po svarstymo nėra norinčių kalbėti. Gal galite pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Labai ačiū. Po svarstymo bendru sutarimu pritarta įstatymų projektams Nr. XIP-3600, Nr. XIP-3601 ir Nr. XIP-3602. Ačiū.
11.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3157 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6d klausimas – projektas Nr. XIIP-3157. Pranešėjas – S. Šedbaras. Bet aš jūsų nekviesiu į tribūną, nes nėra surinkti 29 Seimo narių parašai. Pagal Statutą mes neturime galimybių daryti pateikimą. (Balsai salėje) Susijęs, bet vis tiek privalome surinkti 29 parašus. Mes galime šiandien vėliau, surinkite parašus ir šiandien vėliau galėsime pateikti. (Balsai salėje) Gerai, bet jūs surinkite. Susitarėme. Gerai, surinkite parašus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra tiesiogiai susiję su kodeksu, kurį ką tik patvirtinome po svarstymo, pritarėme. Tai yra Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių pataisa, kur atsisakoma anų laikų relikto – administracinių komisijų. Administracinių nusižengimų kodekse tokių komisijų nelieka. Administracinė komisija, kaip žinote, kas susidūrėte su savivalda, sudaroma iš politikų ir kitų pareigūnų. Išeina taip, kad politikai baudžia savo rinkėjus. Tai mūsų pozicija yra tokia, kad tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso likusi išskirtinė norma, ir mes siūlome ją naikinti ir perduoti baudimą, kaip yra kitų institucijų atveju, administracijos direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui ir t. t., ir t. t. Iš esmės dabar didžiąją dalį nuobaudų ir skiria administracijų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Nėra norinčių paklausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui? Balsuojame. Jeigu krašto apsaugos ministras prašo balsuoti, reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3157, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamojo S. Šedbaro paprašysiu – vis tiek surinkite parašus dėl demokratijos ir Statuto.
Dėkoju. Už balsavo 70, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3157 pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pasiūlymų dėl kitų komitetų nėra. Pritarė, matau, komiteto pirmininkas linksi galvą, viskas gerai, pritarimas yra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Siūloma svarstyti šių metų birželio 25 d. Dėl svarstymo nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Klausimų pateikimo procedūros baigtos.
11.07 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2884(3) (svarstymas)
Judame į priekį. Matau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Mes truputį lenkiame grafiką, todėl būtų r-4 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2884. Svarstymas. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kiek suprantu, yra labai trumpas klausimas ir mes judėsime toliau, grįšime prie pagrindinės darbotvarkės. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatau jums šių metų birželio 3 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu.
Esmė šito projekto, kad jūs suprastumėte, ką mes svarstome, yra pratęsti profesinės karo tarnybos karių tarnavimo laiką. Dabar atsitinka taip, kad jauni, darbingo amžiaus kariai išleidžiami į atsargą, taip didėja ir finansų poreikis karių pensijoms mokėti, karių kvalifikacijai kelti. Kaip matome, daugiau kaip pusė NATO valstybių narių turi galimybę į atsargą išleisti karius, kuriems sukako 55 ar 60 metų, todėl mūsų šitas žingsnis yra logiškas ir suprantamas. Šiuo metu į atsargą išleidžiami tikrai labai jauni kariai, vidurkis siekia vos 36,6 metus. Prašau jūsų pritarti šiam projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Likite tribūnoje. Gerbiamasis Artūrai, likite tribūnoje, nes dar yra pasiūlymų. Aš paprašysiu, kad jūs pasakytumėte komiteto nuomonę.
Išklausėte pranešėjo gerbiamojo A. Paulausko, komiteto pirmininko, apie įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje yra pasiūlymų. Pirmasis – Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Jis atsiima tą pasiūlymą ir teikia kitą. Kitas Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Gal trumpai pasakykite jo esmę ir kodėl jūs pritarėte. Nes jūs, komitetas, pritarėte, kaip aš suprantu. Dėl 46 straipsnio.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes pritarėme šiam pasiūlymui, nes pratęsdami profesinės tarnybos karių laiką pamiršome karius, kurie pradėjo tarnauti iki 1993 m. Jiems, pasirodo, laikas yra skaičiuojamas kitaip. Kai buvo pabandyta sulyginti, Vyriausiasis administracinis teismas pasakė, kad reikia naujo teisinio reguliavimo. Dabar, pritardami šiai pataisai, mes visus karius, nesvarbu, kada jie pradėjo tarnauti, vertiname vienodai ir visiems gali būti pratęstas tarnybos laikas.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. PAULAUSKAS (DPF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Aš įsivaizduoju, pirmininke, kad 2 ir 3 straipsnius nėra prasmės svarstyti? Mes jau pritarėme. Dabar kiti Seimo nario J. Oleko pasiūlymai. 2 ir 3 straipsniai. Komitetas pritarė. Mes irgi pritariame bendru sutarimu ir išbraukiame. Gerai, išbraukiame tiek 2, tiek 3 straipsnius bendru sutarimu. Ačiū. Tuoj turėsite galimybę balsuoti, neskubėkite. Tuoj turėsite. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2884 bendru sutarimu yra pritarta.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Aš manau, kad viskas bus gerai. Gediminas nori kalbėti? G. Jakavonis. Gana vieningai mes čia pritarėme. Labai ačiū už sutaupytą Seimo narių laiką.
11.11 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio pakeitimo ir 313 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1217 (svarstymas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Matau, plenarinių posėdžių salėje pasirodė J. Sabatauskas. Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio pakeitimo ir 313 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1217. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Svarstymas. Yra komiteto pasiūlymas atmesti. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio pakeitimo ir 313 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Komitetas projektą įvertino kaip neaktualų, nes ta teisinio reguliavimo spraga, dėl kurios jis buvo registruotas, t. y. dėl baudos vykdymo senaties termino nebuvimo, jau išspręsta, priėmus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260 ir daugelio straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-601. Be to, patobulintame Administracinių nusižengimų kodekso projekte sistemiškai tos problemos taip pat yra sprendžiamos, todėl siūlome atmesti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Atmestas įstatymo projektas Nr. XIP-1217 bendru sutarimu.
11.12 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1773 straipsniu ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-45 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1773 straipsniu ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-45. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas. Gal, gerbiamas Juliau, jūs taip ir stovėkite tribūnoje, kol mes visus įstatymų projektus atmesime, gerai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taip pat šio atmetimo priežastis yra ta, kad, vienas dalykas, siūlomo naujo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1773 straipsnio nuostatos iš dalies dubliuoja galiojančio ATPK 1632 straipsnio nuostatas, be to, įtvirtinus atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytos alkoholio produktų vartojimo, gabenimo tvarkos pažeidimus…
PIRMININKAS. Juliau, galima trumpiau, nes visi supranta?..
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Atmesti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-45? Bendru sutarimu įstatymo projektas Nr. XIIP-45 yra atmestas.
11.14 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 6, 110, 161, 1611, 162 ir 225 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir Kodekso papildymo 1612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-290 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 6, 110, 161, 1611, 162 ir 225 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir kodekso papildymo 1612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-290. Pranešėjas – taip pat J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija. Atmesti. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Siūloma atmesti projektą, nes visos jo nuostatos inkorporuotos į naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdote komiteto nuomonę. Galime bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą? Įstatymo projektas Nr. XIIP-290 yra atmestas bendru sutarimu.
11.14 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 185 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-542 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 185 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-542. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat komitetas siūlo atmesti. Priežastis ta pati, nes šio projekto nuostatos inkorporuotos į Administracinių nusižengimų kodekso projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Pasiūlymas yra atmesti. Manau, kad mes galime bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-542? Projektas yra atmestas.
11.15 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 372, 1851, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 1856 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-707 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 372, 1851, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 1856 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-707. Svarstymas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Projektą siūloma atmesti, nes yra registruotas kitas projektas, kuriuo iš esmės sprendžiami tie patys klausimai, jau ir komitetas anam projektui pritarė, ir Seimas jau jį svarsto.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Galime bendru sutarimu atmesti? Taip. Įstatymo projektas Nr. XIIP-707 atmestas bendru sutarimu.
11.16 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-768 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-768. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom, kolega. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat siūloma šį projektą atmesti, nes tikslingiausia būtų nekeisti šios galiojančios ATPK pavienės nuostatos, bet visas problemas spręsti priimant Administracinių nusižengimų kodeksą. Iš esmės viskas ir įtraukta į naująjį kodeksą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Komiteto nuomonė yra įstatymo projektą Nr. XIIP-768 atmesti. Įstatymo projektas atmestas bendru sutarimu.
11.16 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-892 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-892. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat siūloma atmesti projektą, nes visos jo nuostatos inkorporuotos į Administracinių nusižengimų kodeksą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi yra komiteto nuomonė atmesti šį įstatymo projektą. Seimo nariai taip pat, matau, bendru sutarimu pritarė. Taigi bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuoti. Yra vieną kartą norinčių balsuoti. Gerai, mes išpildysime visus jūsų norus. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą Nr. XIIP-892, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-892 yra atmestas.
11.18 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2475 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-901(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2475 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-901(2). Yra sujungti dviejų įstatymų projektai Nr. XIIP-901 ir Nr. XIIP-902. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Priežastis ta pati: iš esmės visos nuostatos inkorporuotos į Administracinių nusižengimų kodeksą, pagal kurią sistemiškai sprendžiamos tos problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi išgirdote komiteto nuomonę. Yra siūlymas atmesti įstatymo projektą. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad atmestume įstatymo projektą? Pritarta. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-901 yra atmestas bendru sutarimu.
11.18 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-916 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-916. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą atmesti, nes visos nuostatos įtrauktos į Administracinių nusižengimų kodekso projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-916? Galime. Ačiū. Įstatymo projektas atmestas bendru sutarimu.
Gerbiamasis kolega, mes labai greitai judame į priekį. Gal galėtume paimti įtrauktą po pietų pertraukos įstatymo projektą, nes jūs esate pranešėjas? Atmetimas, taip.
11.19 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241, 222, 2591, 2602 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1030(2) (svarstymas)
Tai būtų darbotvarkės 2-1a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241, 222, 2591, 2602 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1030(2). Pranešėjas taip pat yra J. Sabatauskas. Čia taip pat keletas įstatymų projektų, kuriuos mes privalome atmesti, bet mes šias procedūras turime pereiti. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat siūloma atmesti, nes iš dalies tos nuostatos, kurioms komitetas pritarė, yra inkorporuotos į patobulintą Administracinių nusižengimų kodekso projektą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi, įstatymo projektas Nr. XIIP-1030 gali būti atmestas bendru sutarimu? Taip, prieštaraujančių nėra, prieš nėra. Viskas, ačiū. Atmestas bendru sutarimu.
11.20 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1031(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1b klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1031(2). Prašom, gerbiamasis Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas bendru sutarimu siūlo atmesti, nes šios problemos, kurias buvo siūloma spręsti, buvo išspręstos, nes savivaldos institucijos šiuo metu jau vykdo tas funkcijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė yra įstatymo projektą atmesti. Kokia būtų Seimo narių nuomonė? Bendru sutarimu galime atmesti? Labai ačiū. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-1031 bendru sutarimu yra atmestas.
11.21 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1271 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1271. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas bendru sutarimu siūlo projektą atmesti kaip nebeaktualų, nes 2014 m. gruodžio 23 d. Seimas jau priėmė keleto ATPK straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo įtvirtino tas pačias nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegų nuomonė taip pat yra, matau, bendru sutarimu atmesti. Taigi bendru sutarimu įstatymo projektas Nr. XIIP-1271 yra atmestas.
11.22 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir 175, 1781 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1422(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir 175, 1781 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1422(2). Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat siūloma atmesti šį projektą, nes jis visiškai arba iš dalies sutampa su komiteto patobulintu Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, kurios jau ten įtrauktos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas atmesti. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-1422 yra atmestas.
11.22 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100, 221, 245 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1639(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100, 221, 245 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1639(2). Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. taip pat siūloma atmesti, nes visos tos nuostatos iš esmės įtrauktos į Administracinių nusižengimų kodekso projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, komiteto nuomone, yra pasiūlymas atmesti įstatymo projektą, taip pat nematau prieštaraujančių Seimo narių, taigi, bendru sutarimu yra atmestas įstatymo projektas Nr. XIIP-1639.
11.23 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 ir 1611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1811 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 ir 1611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1811. Pranešėjas gerbiamasis J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Projektą siūloma atmesti atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nuomones ir Kaimo reikalų komiteto siūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame komiteto nuomonei atmesti šį įstatymo projektą bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-1811 atmestas bendru sutarimu.
11.23 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1979 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1979. Pranešėjas gerbiamasis J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Įstatymo projektą siūloma atmesti, kadangi…
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – šį įstatymo projektą atmesti. Seimo nariai taip pat neprieštarauja, pritarta bendru sutarimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-1979 atmestas bendru sutarimu.
11.24 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 60, 61, 63, 64, 69, 71, 1895 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2101 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 60, 61, 63, 64, 69, 71, 1895 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2101. Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat siūloma atmesti, kadangi dalis nuostatų įtraukta į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2101? Taip, šis įstatymo projektas bendru sutarimu atmestas.
Dabar, kadangi yra nustatytas tam tikras kitų laikas, tai gal nuo galo mes pradėsime, gerai? Ir tada sutrumpės mūsų darbo diena. (Balsai salėje) Prašau. (Balsai salėje) 2-8? Gerbiamasis S. Jovaiša siūlo klausimą 2-8. Gerai. Jokių problemų.
11.25 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1615(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1615(2). Svarstymas. Pranešėjas S. Šedbaras pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Projektas susijęs su atsakomybe dėl rūkymo vietose, kur uždrausta savivaldybės tarybos sprendimais. Komitetas projektą svarstė 2014 m. gruodžio 10 d. ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. V. M. Čigriejienė, Sveikatos reikalų komitetas. Nėra, bet Sveikatos reikalų komitetas šiam įstatymo projektui taip pat pritarė bendru sutarimu.
Taigi yra pristatytos dviejų komitetų nuomonės. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1615? Yra norinčių balsuoti. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1615, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 2, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1615 yra pritarta balsų dauguma.
Dabar mes grįžtame prie darbotvarkės pabaigos.
11.28 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 17, 18, 19, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1883 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Darbotvarkės 2-25 klausimas. (Balsai salėje) Čia išvada dėl projekto. Supratau. Kadangi mūsų komiteto pirmininkas čia, vietoje, tai mes pabandysime jam ir sudaryti galimybę pristatyti komiteto išvadą.
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 17, 18, 19, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1883. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Neskubėkite, pasiruoškite ir pristatykite komiteto nuomonę. Kaip suprantu, čia prieštarauja Konstitucijai, jūs buvote… Gerbiamasis Juliau, mes jums duosime šią išvadą. Gerai, gerai, viskas gerai. Mes čia irgi gana greitai judame į priekį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas vertino Teisės departamento pareikštas pastabas dėl projekto galimo prieštaravimo Konstitucijai ir vadovaudamasis Statuto 67 straipsnio 3 punktu apsvarstė tokią išvadą, komitetas preliminariai įvertino, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatų, pagal kurias narystė bendrijoje nesiejama su laisva asmenų valia, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 daliai.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi norint nepritarti, aš primenu Statutą, komiteto išvadai reikia 71 balso. Jeigu mes nesurenkame 71 balso, tada lieka komiteto nuomonė. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi komiteto nuomonei yra pritarta.
Dabar mes svarstome toliau. Darbotvarkės 2-24 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1864. Pranešėjas – B. Bradauskas. Pateikimas. Nėra B. Bradausko. Vėliau.
11.31 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1501(2) (pateikimas)
Judame toliau. Žiūriu, yra L. Balsys. Darbotvarkės 2-23 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1501. Pranešėjas – L. Balsys. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis Linai.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų skamba labai daug tų straipsnių pakeitimų, bet realiai čia yra tik keletas esminių dalykų, o visi kiti išplaukę ir su tuo susiję techniniai pataisymai. Aš pritariu Teisės departamento išvadoms, kurios yra išsamios, jų yra daug ir į daugelį jų tikrai reikia labai įsigilinti. Aš manau, kad jeigu pritartumėte po pateikimo, tai tikrai visi Teisės departamento siūlymai būtų įgyvendinti.
Problema yra labai svarbi ir labai sudėtinga. Šio įstatymo pataisas kilo mintis atlikti po to, kai į mane, kaip į Seimo narį, kreipėsi daugybę kartų daugelio gyvenamųjų namų bendrijų savininkų atstovai prašydami padėti išspręsti konfliktus su gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkais ir paaiškėdavo, kad tų konfliktų išspręsti neišeina, nes arba nėra deramų įstatymo nuostatų, arba bendrijos įstatai prieštarauja įstatymui, arba viena ir kita neatitinka Civilinio kodekso normų. Tai dėl to kilo mintis, glaudžiai bendradarbiaujant su pačiais gyventojais, pabandyti pasiūlyti tam tikras pataisas.
Čia būtų keli esminiai dalykai, ilgai negaišinant jūsų dėmesio. Iš tikrųjų geriau ir aiškiau yra nustatytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdybos organų ir bendrijų narių teisės ir pareigos. Tai yra labai svarbu. Taip pat pašalinama galimybė gyvenamųjų namų bendrijų įstatuose įtvirtinti nuostatas, kurios prieštarauja ir neatitinka įstatymo, apie kurį mes čia dabar kalbame. Vienas iš tokių dalykų, pavyzdžiui, būtų, kad kai baigiasi gyvenamojo namo bendrijos pirmininko kadencija, jis ir turėtų savo tą darbą baigti, jeigu nėra išrenkamas naujam laikui. Mes siūlome, kad būtų išrenkamas per tris mėnesius nuo kadencijos pabaigos. Dabar yra tokia situacija, kad kai kurie daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininkai vadovauja nerinkti ir neperrinkti po 20 metų ir po daugiau, nes jie vadovaujasi Civilinio kodekso nuostata, kad jeigu neperrinktas, tai laikinai eina tol, kol bus perrinktas. Čia atsiveria didžiulės galimybės piktnaudžiauti.
Lygiai taip pat būna, kai gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkas už gyvenamųjų namų bendrijos narių pinigus bylinėjasi su jais pačiais arba vadovaujasi tuo, kad jis yra pareigas einantis pareigūnas, matote, ir gali naudoti žmonių pinigus prieš juos pačius. Arba prisiperka prabangių automobilių ir sako, čia mano darbui reikia.
Taip pat siūloma įteisinti privalomai susirinkimuose priimtų sprendimų viešumą. Taip pat kad su daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis, kad nebūtų tokių dalykų, kad jis eina tas pareigas ir eina, o pasibaigus jo kadencijai jis toliau gauna algą. Baigiasi kadencija – negauni algos, perrinks žmonės – gausi algą.
Taip pat dar čia yra bandymai sureguliuoti kai kuriuos savivaldybės atsakomybės klausimus, nes formaliai ir dabar savivaldybė turėtų iš karto perimti namo valdymą, neįvykus susirinkimui ir neišrinkus, tarkim, valdymo organų, tačiau taip nėra. Savivaldybė formalią pareigą turi, o praktinio įgyvendinimo kaip ir ne. Čia yra bandymai ir siūlymai tai šiek tiek sureguliuoti ir sunorminti. Tiek būtų trumpai. (Balsai salėje)
Sakau, pastabų buvo daug ir iš Teisės departamento. Jos visos yra labai geros ir į jas tikrai atsižvelgsime, tačiau aš kviesčiau po pateikimo pritarti, o paskui visiems kartu, bendradarbiaujant ir su Būsto rūmais, ir su kitom organizacijom, tobulinti įstatymą, kad jis tikrai panaikintų tuos skirtumus, kurie dabar tiesiog trukdo žmonėms normaliai gyventi ir valdyti savo turtą ir savo gyvenimą daugiabučių namų bendrijose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už įstatymo projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamasis Linai, už tai, kad parengėte šį labai svarbų įstatymo projektą, nes iš tikrųjų ypač ten, kur 9–12 aukštų namai, jie tikrai turi labai daug problemų, nes dalis netgi yra tokių seniūnų ar tokių pirmininkų, kurie yra tiesiog iš šalies samdomi. Jie tame name negyvena, jie nelabai žino tų gyventojų problemas. Galbūt reikėtų dar labiau sugriežtinti jų atsakomybę, nes dabar, kai pirmininkas ateina tik, kaip jūs sakėte, pinigų susirinkti, pabendrauti, o dalis žmonių skundžiasi, kad sandėliukuose stovi daug šaldytuvų ir ten niekas negali įeiti, tada ten daug visokių pažeidimų. Ar dabar tas pirmininkas turės didesnę galimybę kontroliuoti visus? Ir į butą galės įeiti ar į kokį sandėliuką ir pasižiūrėti, kas iš tikrųjų vyksta?
L. BALSYS (MSNG). Iš tikrųjų tokie dalykai labai didele dalimi priklauso nuo to, koks yra pirmininkas, kiek viešai ir skaidriai jo veikla vyksta. Būtent tai, ką aš čia siūlau, tai ir yra kuo daugiau viešumo, kuo daugiau skaidrumo, kad visi, pavyzdžiui… Kas yra bendrijos nariai, tai šiuo metu jie dažnai taip būna: ateina pas pirmininką ir jie net negali susipažinti su dokumentais. Tai yra savivaliavimas, per teismus būna paskui bylinėjamasi, nes kokia nors Civilinio kodekso nuostata, pavyzdžiui, leidžia šitaip laviruoti. Čia šituos dalykus tikrai reikia sutvarkyti.
Arba kitas dalykas, kad būtų galima lengviau atsiskirti nuo didelės bendrijos ir įsteigti mažą bendriją, nes patirtis rodo, kad mažos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos dažniausiai tvarkosi geriau ir efektyviau negu didžiosios, kurios turi po tūkstantį ir daugiau butų. Tai jau tampa tokia sunkiai valdoma organizacija, o kur yra sunkiai valdoma organizacija, ten visada yra daug pamato piktnaudžiauti. Čia ir siūloma atsiskyrimą sulyginti su naujos bendrijos steigimu. Dabar tai yra labai sudėtinga. Per teismus tai pavyksta padaryti, bet sudėtinga. Aš norėčiau, kad žmonėms būtų lengviau.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, gerbiamasis pranešėjau, kad čia jūs labai aktualų klausimą pradėjote judinti. Reikia tuos dalykus išspręsti, nes tai tikrai užsisenėjusi problema.
Dar vienas dalykas. Labai aštri problema yra ginčai tarp gyventojų ir išrinkto pirmininko, ypač jeigu jis, kaip jūs minėjote, būna neperrinktas daugelį metų ir tokiu būdu jo vadovavimas lyg ir pasidaro nelegitimus. Gal būtų galima išsamiau ir aiškiau reglamentuoti dėl tų ginčų sprendimo būdo, nes per teismus tai ilgai užsitęsia, ir daugelis gyventojų, jeigu turi gana rimtų priekaištų pirmininkui, nesirengia kreiptis į teismą dėl ilgo bylinėjimosi laiko, tai pasidaro labai sunkiai atliekama. Ačiū.
L. BALSYS (MSNG). Taip, aš tikrai, gerbiamasis kolega, pritariu, ką jūs sakote, ir tai yra milžiniška problema. Kaip minėjau, bendrijos pirmininkas, bylinėdamasis su savo gyventojais, bylinėjasi už jų pinigus. Jis ne už savus pinigus bylinėjasi, nes jis yra lyg ir pareigas einantis pareigūnas. Tuo tarpu gyventojai, kurie būna arba jau paduoti į teismą, arba patys bylinėjasi, moka dar savus papildomus pinigus. Sureguliuoti ginčų sprendimo tvarką iš tikrųjų yra labai geras siūlymas. Yra šiek tiek ir mano siūlymuose apie tai užsimenama, tačiau būtų galima iš tiesų dar papildyti, ir aš tikrai mielai tikiu, kad bus pataisų ir jūsų, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už labai aktualią pataisą, nes iš tikro seniai tų pataisų reikėjo. Tikriausiai aš pakartosiu, bet jums žinoma liūdnai pagarsėjusio daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos „Viršuliškės“ pirmininko J. Burdulio epopėja, lygiai tas pats ir vyksta: jis bylinėjasi už gyventojų pinigus prieš tuos pačius gyventojus, kurie nori atsikratyti jo vadinamosios globos. Kadangi nėra šitų pataisų, iš esmės tai tęsiasi jau daug metų. Aš tik noriu paklausti, iš esmės žiūrint į visą šitų pataisų visumą, ar jos padės atsikratyti panašių feodalų, kurie užlipa ant galvos bendrijų gyventojams, ir paskui jų niekaip nenukrapštysi?
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis kolega Audroniau, jūs pasakėte labai gerą žodį „feodalas“, nes labai dažnai taip ir yra. Aš puikiai žinau tą atvejį, kurį jūs minėjote. Būtent tas atvejis turbūt ir įprasmina tą visą absurdą. Taip, šitos pataisos tikrai padės, nes jeigu neįvyko susirinkimas arba jis įvyko kaip nors fiktyviai, labai dažnai būna bandoma apklausos būdu padaryti, tai iš karto toks žmogus netenka darbo. Aš minėjau, įstatyme siūloma, kad darbo sutartis būtų terminuota. Praėjo kadencija, atidirbai savo tą nustatytą laiką, neišrinko žmonės arba nesušaukė visuotinio susirinkimo, tikrai visiems dalyvaujant, ne su rašteliais ir ne apklausos būdu, kai ten kartais pagyvenusios močiutės nesupranta, už ką joms ant mokestinio lapelio ateina dar siūlymas pasirašyti, kad pritaria kam nors, ką tas pirmininkas galvoja. Tokie dalykai tikrai būtų eliminuoti ir toks piktybiškas pirmininkas, kaip jūs sakėte, feodalas, tiesiog iš karto netektų darbo, kol būtų vėl demokratiškai išrinktas.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai L. Balsiui už įstatymo projekto pristatymą. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norinčių paklausti, klausimus.
Nuomonė už – V. M. Čigriejienė. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Sprendžiant iš atsakymų ir sprendžiant iš pateiktų duomenų, man atrodo, kad šitam įstatymui po pateikimo Seimo nariai turėtų pritarti. Komitetuose bus diskutuojama. Man atrodo, kad šituo įstatymu mes padarysime kai kuriuos valstybei naudingus sprendimus. Taigi kviečiu balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. Nuomonės prieš nėra. Po pateikimo gal bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1501.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra prieštaravimų? Nėra. Pritarta. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat dėl papildomo komiteto nėra jokių prieštaravimų? Nėra. Siūloma svarstyti VII (rudens) Seimo sesijoje. Dėl svarstymo rudens sesijoje. Dėl svarstymo datos taip pat nieko prieš? Tiksliai nenustatyta, bet rudens sesijoje. Taip, gerai. Baigėm.
11.43 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2611, Žemės reformos Nr. I-1607 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2612 (pateikimas)
Dabar mes galime grįžti prie kitų mūsų darbotvarkės klausimų. Mes turime galimybę svarstyti porą klausimų, kurie yra teikiami Aplinkos ministerijos. Aš matau, kad pas mus šiandien yra atvykęs gerbiamasis aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Kviečiu jį į tribūną.
Jūs pristatysite du įstatymų projektus. Darbotvarkės 1-20a ir 1-20b klausimai. Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2611. Kai jūs pristatysite šį projektą, iš karto pristatykite Žemės reformos Nr. I-1607 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2612. Dar kartą sakau, kad šiuos du įstatymų projektus pristatys gerbiamasis aplinkos viceministras L. Jonauskas. Prašom, viceministre.
L. JONAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas svarstyti Miškų įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas. Įstatymo projektu keičiamas miškų kirtimų teisinis reglamentavimas siekiant sudaryti galimybes taikyti įvairesnes ūkines priemones skirtingos funkcinės paskirties miškuose. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas tam tikrais atvejais neužtikrina tinkamų sąlygų iškirstiems miškams atkurti arba medynų kartoms pakeisti.
Siekiant optimizuoti miškų priskyrimo skirtingoms miškų grupėms procedūras, įstatymo projekte siūloma numatyti, kad miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Taip pat siūloma trumpo kirtimo amžiaus plantacinius miškus integruoti į miškų funkcinę klasifikaciją, reglamentuoti veiklą šiuose miškuose. Pakeitimais siekiama sudaryti prielaidas padidinti žaliavinės medienos pasiūlą medienos pramonei ir energetikai. Pažymėtina, kad esamų miškų apsauga nuo transformavimo į plantacinius miškus užtikrinama, nes nustatoma, kad plantacinius miškus draudžiama veisti kirtavietėse, žuvusių želdinių, žėlinių ar medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.
Įstatymo projektu įtvirtinamos esminės nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo, jų veiklos priežiūros nuostatos, kvalifikacijos atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių turi laikytis kvalifikacijos atestatą įgiję paslaugų teikėjai.
Siekiant operatyvesnio stichinių nelaimių miškuose padarinių likvidavimo, siūloma aplinkos ministrui suteikti įgaliojimus nustatyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.
Taip pat įstatymo projektu patikslinamos ir sukonkretinamos Miškų įstatyme vartojamos sąvokos „miškas“, „miško žemė“, „miško valdytojas“ ir naujai apibrėžiamos sąvokos „miško medelynas“, „nepriklausomos medienos matuotojas“, „biržė“, „žaliavinė mediena“ ir visos galimos miško kirtimo rūšys.
Siekiant tarpusavyje suderinti Miškų įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas, kartu su įstatymo projektu teikiamas Žemės reformos 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūlomi pakeitimai yra tik redakcinio pobūdžio, atnaujinamas sąrašas miškų ir vandens telkinių, kurie negali būti privatizuojami, patikslinant jų pavadinimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui už pristatytus du įstatymų projektus. Nori klausti devyni Seimo nariai. Tam yra skirta 10 min. Turėkite omenyje, jeigu išseks 10 min., ne visi turės galimybę paklausti. Klausimui – 1 min., atsakymui – 2 min. Pirmasis klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau paklausti dėl nepriklausomų matuotojų galimybių. Jūs numatote, kad tą teisę turės tik fiziniai asmenys. Kodėl nenumatyta galimybė juridiniams arba valstybinei įmonei perimti visos medienos, pagamintos ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose, matavimą? Būtų sutvarkyta apskaita ir būtų išspręsta daugelis klausimų.
L. JONAUSKAS. Diskutuojant su teisininkais, su miškininkais, su specialistais buvo nutarta vis tiek imtis iniciatyvos, kad nepriklausomais medienos matuotojais būtų skiriami fiziniai asmenys dėl konkrečios atsakomybės, dėl leidimų ir dėl tam tikrų dalykų, dėl kurių Aplinkos ministerija numato leidimų stabdymą, atėmimą ir kitas procedūras. Tai reiškia, kad pagal išsilavinimą, ką Aplinkos ministerija šiame projekte ir numato, tai yra žmonės su aukštuoju, aukštesniuoju išsilavinimais, kolegijos išsilavinimu, jie gali tapti nepriklausomais medienos matuotojais. Padarius tam tikras klaidas, pažeidimus ir taip toliau, galėtų būti stabdomas jų leidimas, nutraukiama veikla ir taip toliau.
Juridiniams asmenims šiuo atveju nebūtų tokia galimybė suteikiama. Juo labiau kad, aišku, yra ir galimybė pasitaisyti, tai yra pagal Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus būtų išklausomi pakartotiniai kursai ir taip keliama kvalifikacija. Kitokių būdų, kaip kelti kvalifikaciją nepriklausomiems miško matuotojams, nenumatoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, po tų garsiųjų urėdijų pertvarkos siūlymų, aš į kiekvieną miškus liečiantį įstatymą žiūriu labai atidžiai. Man, pavyzdžiui, tuo metu diskusijose labai daug žaizdų atsivėrė, kurios yra, mano supratimu, dabartiniu metu miškotvarkoje. Viena iš jų, kad yra valstybiniai ir privatūs miškai. Juose miško atkūrimo, atsodinimo taisyklės yra skirtingos. Ar jums neatrodo, kad čia pirmiausia reikėtų tvarką padaryti, o ne teikti tokius siūlymus?
L. JONAUSKAS. Labai ačiū. Mano galva, šitas įstatymo projektas tikrai yra laiku ir reikalingas, todėl Aplinkos ministerija ir Vyriausybė jį teikia. Jis yra suderintas su miškininkais, taip pat ir su visais urėdais, su mokslininkais, su miškų specialistais. Todėl manyčiau, kad jis yra tinkamai parengtas. O pagal tam tikrus reglamentavimus, pagal tam tikrą statistiką vis dėlto valstybiniai miškai yra tvarkomi, atkuriami, prižiūrimi šiek tiek kruopščiau ir geriau. Privačių miškų savininkai su atkūrimu turi problemų, nepaisant to, kad pagal nustatytus terminus jie yra priskiriami prie vėluojančių, tam tikras procentas. Tarkim, 2013 m. apie 1 % vėlavo atkurti, 2014 m. – 1,5 %, tačiau vis tiek apskritai visi miškai, kurie yra po kirtimų, po vagysčių, po stichinių nelaimių ir taip toliau, yra atkuriami. Rezultatas numatomas toks. O šios įstatymo pataisos tam tikrais atvejais tik pagelbės, ypač stichinių nelaimių, kad ministras pats turės galimybes įgalioti greičiau tvarkyti tam tikrus procesus ir taip toliau.
Ką jūs sakote, tai padės tam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, iš dalies jūs atsakėte į mano klausimą, bet vis tiek naudodamasis proga paklausiu, nes iš kolegos K. Grybausko, kaip šios srities specialisto, klausimų matyti, kad jūsų pateiktą įstatymo projektą dar galima tobulinti. Ar buvo derinta su miškininkų bendruomene ir kokiu būdu tai buvo derinta su bendruomene, ar per kokias nors visuomenines organizacijas, ar asociacijas, ar vis dėlto buvo sukviesti, kad ir urėdai, nes paskutiniu metu urėdai pasisako, kad kai kurie projektai nukrenta lyg iš dangaus jiems ir jie apie tai nėra informuojami? Kokiu būdu buvo derinta?
L. JONAUSKAS. Derinimas vyko visais lygiais ir visais įmanomais būdais. Kaip ir minėjau, ne tik su valstybinių miškų tvarkytojais, valdytojais, prižiūrėtojais ir taip toliau, bet ir su mokslininkais, kurie atstovauja, manau, visiems sluoksniams, tiek privačių miškų atstovams, tiek valstybinių miškų atstovams, nes visi yra suinteresuoti, nuo to priklauso priešgaisrinė apsauga ir visi kiti dalykai, juo labiau yra privaloma su socialiniais partneriais mums tokius dalykus derinti. Su privačių miškų savininkais taip pat yra derinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, vis dėlto man nelabai aišku dėl įstatymo pataisos, kur jūs argumentuojate, kad medienos matavimo veikla užsiima tik fiziniai asmenys, vis dėlto aš galvočiau, kad turėtų būti įrašyti juridiniai asmenys, kurie turi kvalifikacinius atestatus. Pagal jūsų pateiktą įstatymą aš įžvelgiu, kad čia vis dėlto prieštaraujama Konstitucijos 29 straipsniui.
L. JONAUSKAS. Trumpas komentaras toks, kad mes turime Seimo Teisės departamento išvadas, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Bet kokiu atveju pateikus Seimui šį įstatymo projektą, Aplinkos apsaugos komitete, jeigu jis bus pagrindinis (net neabejoju, kad taip bus), bus galima šitas nuostatas tvarkyti, koreguoti taip, kaip norės Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, aišku, yra valstybiniai ir privatūs miškai. Vieni privatininkai juos geriau prižiūri, kiti blogiau, bet mes iš to negalime padaryti išvados, kad jie nesirūpina tuo mišku. Prašom pasakyti, tie nepriklausomi medienos matuotojai, kaip čia bus dėl privačių miškų, ar nepažeis privataus turėtojo teisių? Kaip jums atrodo?
L. JONAUSKAS. Visų lygių – tiek privačių, tiek valstybinių – miškų tvarkymą reglamentuoja teisės aktai, jie labai aiškiai nusako, kaip ir kada miškai turi būti tvarkomi, atkuriami, prižiūrimi ir t. t. Šitie teisės aktai taip pat kalba ir apie tai. Neabejotinai yra valstybinė miškų tarnyba, kuri prižiūri, rengia miškotvarkos projektus dėl privačių miškų tvarkymo ir ta veikla yra tikrai labai prižiūrima. Nepriklausomi medienos matuotojai valstybei tikrai labai padės, nes yra tokių atvejų, kada tikslių skaičių negalime gauti, nes būna, kad šį darbą atlieka įmonės, susijusios su medienos realizavimu, pardavimu, pirkimu ir t. t., tie procesai nėra objektyvūs, todėl mes manome, kad reikia nepriklausomų medienos matuotojų. Reikėjo jau anksčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis viceministre, dėl nepriklausomų medienos matuotojų. Čia turbūt susiję su tuo, kad kertamo miško apimtimis būdavo piktnaudžiaujama ar netiksliai nustatoma? Tai vienas klausimas. Kiek paplitęs šis reiškinys?
Kitas klausimas, kaip bus garantuojamas tas medienos matuotojų nepriklausomumas, kad jiems kas nors nedarytų tam tikros įtakos? Ačiū.
L. JONAUSKAS. Įtaka kiekviename žingsnyje kiekvieno žmogaus gali laukti ir t. t. Tačiau įstatymo projektu mes apibrėžiame visus dalykus, kaip turėtų nepriklausomas miškų matuotojas atrodyti, būti, kuo negali būti. Tai yra, kaip ir minėjau atsakydamas į Seimo narės klausimą, nepriklausomi medienos matuotojai negalės dirbti įmonėse, kurių veikla yra susijusi su medienos ruošimu, pirkimu, pardavimu. Vadinasi, iš esmės arba fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, dirbantys įstaigoje, negalės turėti jokių sąsajų su šitais procesais. Neabejotinai tą skaidrumą reikės prižiūrėti ir tam yra kontroliuojančios institucijos. Kaip ir minėjau, tai ta pati Valstybinė miškų tarnyba ir kitos. Nepriklausomų medienos matuotojų reikia ne tik dėl to, kad galimai kažkur yra tam tikri nukrypimai, specialiai, tendencingai korupciniai ir t. t., bet ir dėl tikslesnių planavimo, matavimo dalykų. Ypač valstybei planuojant biudžetą reikalingi šitie procesai. Taip pat ir tiems patiems miškininkams tiksliai ir labai aiškiai susiplanuoti, žinoti, kiek bus iškertama, ir t. t. Yra tokių atvejų, kada reikia nepriklausomų medienos matuotojų ir dėl tam tikrų galimų piktnaudžiavimo aspektų. Tai būtų lengviausias kelias kreiptis į tokius matuotojus ir gauti objektyvią informaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dudėnas. Ir paskutinė ruošiasi I. Rozova, aš manau, kad leisime, nors laikas baigėsi, bet jums leisime paklausti. Ačiū.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, jūs įstatyme tikslinate miško žemės sąvoką. Ten atsiranda toks naujas dalykas kaip miško laukymės, kurios priskiriamos prie miško žemės. Norėjau paklausti, ar toks priskyrimas prie miško laukymės neturės kažkokio nesutapimo su žemės ūkiu ir panašiai? Jūs tikslinate miško žemės sąvoką ir nauja siūloma sąvoka miško laukymės yra priskiriamos prie miško žemės. Ar tas priskyrimas prie miško žemės neturės kažkokios konfrontacijos ar su žemės ūkiu, ar panašiai, ar su miško ribomis?
L. JONAUSKAS. Ačiū už klausimą. Neturės, nes miško laukymės, miško aikštelės, miško keliai ir kitos vietos, kurios neturi ryškių ir aiškių miško sąvokų, tai yra nėra apaugusios mišku, nėra miško augalijos, ir anksčiau buvo priskiriamos miškui, todėl išlaikant bendrąją miško sąvoką, šita sąvoka tiesiog yra papildoma. Jokios įtakos tikrai tam neturės. Tos laukymės, esančios miškuose, ir anksčiau buvo laikomos mišku. Tačiau jeigu kalbame apie energetinių plantacijų auginimą, tai iki 15 metų augančioms plantacijoms mes priskiriame atitinkamą reglamentavimą, kuris labai aiškiai pasako, kad tai nėra miško ūkio veikla, ir žemė, kurioje bus auginamos šitos plantacijos iki 15 metų, nebus verčiama mišku, tai yra galės auginti, užsiimti šita veikla kitos paskirties žemėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRAF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų toks. Projekte, kurį jūs šiandien pristatote, siūlomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Aš turiu omeny draudimą medienos matuotojams užsiimti tam tikra ūkine komercine veikla, kalbu apie prekybą mediena. Sakykite, ar tas ribojimas būtinas ir ar jis atitinka proporcingumo principus? Ačiū.
L. JONAUSKAS. Jeigu galima, patikslinkite, labai blogai girdėjau.
I. ROZOVA (LLRAF). Įstatymo projektu matuotojams draudžiama užsiimti komercine veikla, turiu omeny prekybą mediena. Ar tas ribojimas būtinas?
L. JONAUSKAS. Kaip ir atsakiau Seimo nariams anksčiau, bet kokia sąsaja ir bet kokia veikla, ūkinė ar komercinė, toje įmonėje ar tam žmogui, kuris užsiims nepriklausomu medienos matavimu… tikrai yra būtinas, nes galimi piktnaudžiavimai. Norint išvengti tokių atvejų, kai, tarkime atvažiuojame į lentpjūvę ir norime pamatuoti medieną, mes negalime, matyt, patikėti to proceso lentpjūvės savininkui, ūkvedžiui ar kitam žmogui, nes normalu, kad tas matavimas gali būti labai tendencingas. Todėl mes (Aplinkos ministerija) ir manome, kad šitas išskyrimas reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Įstatymų projektai yra pateikti. Noriu paklausti mūsų kolegų. Dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIP-2611 norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Gerbiamasis viceministre, jūsų misija čia baigėsi. Labai jums ačiū. Sėkmės. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-2611, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2611 yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Bendru sutarimu pagrindiniam komitetui galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti birželio 18 d.
Dabar dėl kito darbotvarkės klausimo. Pateikimas įvyko, atsakyta į klausimus. Kviečiu… Gal replika po balsavimo vėliau? Dabar labai norite. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs datą tikrai gerą paskyrėte, bet kaip pagrindiniu paskirto komiteto pirmininkas aš prašau taikyti skubos tvarką, tada sujungsime priėmimą ir svarstymą. Tas įstatymas tikrai jau turėjo būti priimtas.
PIRMININKAS. Dėl abiejų reikalinga ypatinga skuba? Skuba? Skuba. Aš manau, kad nėra prieštaraujančių ir visi tam pritarė bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, dabar apsispręskime taip pat balsuodami po pateikimo dėl antrojo Žemės reformos Nr. I-1607 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2612. Balsuojame visi. Kas už šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo Nr. XIIP-2612 yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Replika po balsavimo gerbiamasis Š. Gustainis. Prašom.
Š. GUSTAINIS (LSF). Atsiprašau, ne replika, bet gal būtų galima mano balsą įskaityti už dėl šio klausimo. Tiesiog nespėjau paspausti mygtuko.
PIRMININKAS. Jokių problemų. Įskaitome jūsų balsą už. Dėl abiejų projektų, taip? Gerbiamasis Š. Gustainis atiduoda balsą už šiuos du įstatymų projektus. Kaip minėjome, taikome skubą. Prašė komiteto pirmininkas. Prieštaraujančių nėra. Skubos tvarka ir judės toliau šis įstatymo projektas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas. Prašom, kolega.
12.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1418 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Man sufleruoja, kad mes turėtume svarstyti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1418. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau truputį pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kuria nustatyta prievolė savivaldybėse sudaryti seniūnaitijas. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. Aš siūlau, kad taryba pati spręstų, ar reikia toje vietovėje seniūnaitijos. Ir tai būtų ne prievolė, o teisė.
Grindžiu tuo, kad Konstitucijos 119 straipsnis yra įtvirtinęs, kad vietos savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir įgyvendinama per savivaldybės tarybas. Konstitucinis Teismas dar 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti, atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vietinės valdžios organai savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą. Todėl darytina išvada, kad savivaldybės tarybai turi būti palikta teisė ir laisvė pačiai spręsti, kaip geriau ir veiksmingiau organizuoti savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Ačiū.
Tiesa, grindžiu ir vienos iš savivaldybių prašymu. Taip, vienos. Lietuvoje kelios savivaldybės neturi net seniūnijų.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jau aišku iš…
PIRMININKAS. Atsiprašome. Įvyko techninis nesklandumas. Pakartokite.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, jūs jau paminėjote, kad tai yra vienos iš savivaldybių prašymas. Akivaizdu, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės šiuo klausimu jūs arba neklausėte, arba neturite. Tai būtų viena iš pastabų.
Antra. Sakykite, kaip būtų su jau įsteigtomis ir kai kur ganėtinai puikiai veikiančiomis seniūnaitijomis? Ar atėjus naujai tarybai tai netaptų politiniu akcentu nebesteigti arba panaikinti seniūnaitijas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kad ten, kur jos puikiai veikia, kaip jūs sakėte, tikrai nėra jokios prasmės jas naikinti. Tačiau ten, kur yra įvykdytas tik formalumas, išrinkti seniūnaičiai dešimčia, dvidešimčia ar devyniais balsais, bet jie nieko nedaro arba reikalauja tik pinigų, iš tiesų savivaldybė, manau, nuspręs teisingai. Kad turėtų būti dėl to naikinama, ne! Jokios prievolės naikinti nėra. Palikta savivaldybių taryboms pačioms spręsti. Šiandien įstatymas primygtinai reikalauja tą padaryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai buvo siūloma steigti seniūnaitijas, aš buvau prieš galvodamas, kad bendruomenių pirmininkai tinkamai atstovauja visuomenei. Bet dabar matau, kad ir mūsų rajone seniūnaitijos veikia. Vienos efektyviau, kitos gal ne taip efektyviai. Ar jūs nemanote, kad jeigu suteiksime tokią teisę, savivaldybės, be abejo, ja efektyviai pasinaudos, nes joms mažiau bus darbo tiesiog priimti sprendimus. Ar vis dėlto jūs tokiu sprendimu nesumažinsite visuomenės įtakos ir galimybės veikti valdžios vienokius ar kitokius sprendimus?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, tikrai nemanau, nes aš pats esu dalyvavęs vienoje savivaldybėje, vienoje gyvenvietėje, susitikime su gyventojais, kur kaip tik seniūnaičių sueigos iniciatyva buvo sprendžiamos aktualios tos gyvenvietės problemos. Galima sakyti, tai tam tikra tautos kontrolė vietos savivaldos tiek tarybos narių, kaip jie įgyvendina savo priedermę tautai, rinkėjams, tiek administracijos. O ten, kur iš tikrųjų neveikia, yra įvairių pavyzdžių.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jau keleri metai veikia tos seniūnaitijos, ir aš neįsivaizduoju, kodėl iškilo tas klausimas. Jei seniūnas yra geras ir labai progresyvus, tai ir seniūnaičiai su juo dirba kartu vienoje komandoje ir sprendžia visus bendruomenės reikalus. Todėl keisti, kai priimtas įstatymas, manau, tikrai nereikia. O jei viena yra Alytuje ar kitur, tas problemų visai Lietuvai nekelia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš nesiūlau naikinti jų. Atvirkščiai, siūlau, kad vietos savivaldos garantuota laiduojama teisė pačiai savivaldybei spręsti būtų įgyvendinta visa apimtimi, kad nediktuotume savo valios. Kiek tų seniūnaičių reikia, kokios ribos, sprendžia pati taryba.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šie du žodeliai „gali būti“. Aišku, kad kurioje nors savivaldybėje seniūnaitijų nėra ir dabar bandoma įteisinti tai, kad jos ir neprivalo būti. Pagal šio įstatymo pataisą taip ir bus. Susidaro labai įdomūs dalykai. Galbūt savivaldybė nenori seniūnaitijų, gal nereikalingi seniūnaičiai.
Bet aš nedidelį ekskursą padarysiu į Švietimo įstatymą. Dalis bendruomenių nori, kad jų rajone būtų vidurinės mokyklos. Mes su kolege V. M. Čigriejiene apie tai ne kartą kalbėjome ir teikėme įstatymus. Deja, reikia pripažinti, kad jūsų frakcija šiuo požiūriu buvo kategoriška ir atmetė tą būtinumą, kad vis dėlto Švietimo įstatyme būtų vidurinių mokyklų tipai. Dabar, žiūriu, jūs labai lengvai įteisinate tą situaciją, kai kuri nors savivaldybė nenori, kad būtų seniūnaitijos. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai neturiu tokios galios asmeniškai įteisinti vieną ar kitą situaciją. Įstatymo keitimas yra Seimo kompetencija ir, jei jūs pritartumėte, būtų galima tobulinti formuluotes, bet tai, dar kartą kartoju, nereiškia, kad siūlau naikinti ten, kur jau jos yra ir sėkmingai dirba. Daugelyje vietų, kaip ir kolega A. Matulas sakė, tas visuomeninis judėjimas pradėjo veikti bendruomenes: steigėsi bendruomenės, tarybos, jų pirmininkai buvo labai aktyvūs. Kai atsirado įstatymo pataisos, tada pradėjo mirti tos bendruomenės, bendruomenių tarybos, nes pirmininkai perėjo į seniūnaičių pareigas ir faktiškai vėl liko tik keli asmenys, tačiau neburiama bendruomenė.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau jūsų paklausti, kaip mes įgyvendinsime Vietos savivaldos įstatymą, kai yra nustatyta, kad seniūnai renkami ir komisijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip 3–4 seniūnaičiai? Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar yra išrinkti 3 tūkst. 133 seniūnaičiai beveik visose, tik, atkreipsiu dėmesį, Alytuje nėra. Tai čia yra pažeidimas.
Dar klausimas. Ką daro Vyriausybės atstovas toje srityje, kad įstatymas tiek laiko nevykdomas? Aš galvočiau, kad šiam projektui tikrai nereikėtų pritarti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūsų žinios truputį pasenusios – jau yra. Aš mačiau, kaip jie buvo renkami. Na, suėjus į vienas salę, kas norėjo, tas atėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, kalbėkite per mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kai nėra apskritai nustatytų seniūnijų ribų, tai tada yra gana problemiška. O įgyvendinti seniūnų rinkimą, jūs apsirikote, seniūnai nėra renkami. Seniūnai yra savivaldybės administracijos darbuotojai, skiriami administracijos direktoriaus įsakymu. Tiktai klausiama seniūnaičių nuomonės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, buvęs Vilniaus meras A. Zuokas buvo užsimojęs panaikinti seniūnijas, o dabar kalbama apie seniūnaitijas, bet ar tai nėra žengimas tuo pačiu keliu? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, tikrai ne. Aš manau, kad seniūnijos tikrai reikalingos, juolab jau po pateikimo pritarta, buvo svarstomas projektas dėl seniūnų rinkimų. Kalbant apie seniūnų rinkimus, tai mano nuomonė yra labai paprasta, tada reikėtų grįžti prie modelio, kuris veikė 1990–1995 metais, kai buvo žemesnio lygio savivalda. Tada tikrai mums seniūnus būtų galima drąsiai rinkti, bet tada reikia, kad toje vietovėje taip pat veiktų tos vietovės renkama taryba. Tai sėkmingai veikė iki 1995 m.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, aš prisimenu tuos laikus, kai buvo priimamas seniūnaitijų įstatymas, kiek čia buvo diskusijų, kad mes susilpninsime bendruomenes ir t. t. Iš tikrųjų taip daug kur ir įvyko, bendruomenių vadovai perėjo arba į seniūnaičius, arba atvirkščiai… Dabar yra tarp jų nuolatinis konfliktas, tai man atrodo, kad reikėtų pritarti tam. Mano klausimas, savivaldos savarankiškumas turėtų būti, šiuo momentu jis yra atkuriamas. Klausimas būtų toks: ar čia nebūtų dar galima parašyti pasiūlymo, kad seniūnaičiai atitiktų kokį nors gyventojų skaičių, o ne taip paprastai, kaip buvo vykdoma dabar?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų galbūt labiau reikėtų nustatyti įstatyme kriterijus, bet ne nurodymus, kas turi būti privalomai daroma arba nedaroma, tada, manau, būtų daug tikslingiau. Jūsų pastaba gana teisinga dėl skaičiaus, kad nebūtų taip, kad vienas seniūnaitis yra ten, kur yra 100 gyventojų, ir ten, kur yra 1 tūkst. gyventojų, irgi yra vienas seniūnaitis.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai už, prieš. E. Šablinskas – už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, pažiūrėkime visų pirma į seniūnų padėtį mūsų savivaldos sistemoje. Ją reikia tvirtinti, kad jie būtų iš tikrųjų nepriklausomi, gautų lėšų ir galėtų dirbti su savivaldybių tarybomis. Gi seniūnaičių institutas yra dirbtinai sukurtas ir dar labiau įveda neaiškumo, kai kartu pagal Asociacijų įstatymą kuriamos bendruomenės. Jos jau anksčiau buvo įkurtos. Iš tikrųjų vyksta konfliktinės situacijos. Manyčiau, kad dar kardinaliau reikėtų peržiūrėti įstatymą ir panaikinti tokių seniūnaičių institutą, nes kai nori, gyventojai susiburia į bendruomenes ir daro įtaką tiek seniūnams, tiek taryboms. Manau, kad šiuo atveju pirmas žingsnis daromas ir jam siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėjau atkreipti dėmesį, kadangi čia neteisingai buvo paaiškinta, seniūnai yra skiriami konkurso tvarka, bet komisijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 arba 4 seniūnaičiai, tai aš tai turėjau omeny. Kai pradėjo veikti seniūnaičių institucija, buvo įkurtos asociacijos, jų veikla suaktyvėjo. Gal ten, kur pirmą kartą renkami seniūnaičiai, tai jų skaičius yra mažas. Todėl aš siūlyčiau nepritarti tokiai pataisai, kadangi mes visuomenininkus eliminuojame pagal Vietos savivaldos įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuojame, o diskusijas paverčiame balsavimu. Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 44, prieš – 12, susilaikė 16. Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIP-3027(2) (priėmimas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Svarstome darbotvarkės 1-16 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIP-3027. Pranešėjas – J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Nereikia? Gerbiamasis Juliau, sako, kad nereikia jūsų, čia tik parašyta, kad jūs pranešėjas, bet kadangi nieko nenorite mums pranešti… Norite pranešti? Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas svarstė Apeliacinio teismo pirmininko atleidimo iš pareigų nutarimo projektą…
PIRMININKAS. Čia jau priėmimas, ne svarstymo stadija. Priėmimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, tai svarstymas ir priėmimas sutampa.
PIRMININKAS. Gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas bendru sutarimu pritarė, kadangi iš tiesų baigėsi kadencija ir objektyvus faktorius, neradome jokio subjektyvaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar nebalsuojame, bus slaptas balsavimas. Slapto balsavimo biuletenis skamba taip: dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ . Yra trys langeliai: už, prieš, susilaiko. Kaip balsuoti? Jūs ne kartą balsavote, žinote. Ar galime patvirtinti? (Balsai salėje: „Galima!“) Biuletenį patvirtinome.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Sigitą Bieliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-3025(2) (priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Sigitą Bieliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą. Tik motyvai. (Balsai salėje) Motyvų nėra. Gerbiamieji kolegos, slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Sigitą Bieliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“. Trys langeliai: už, prieš, susilaikoma. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Patvirtinta.
Petrai, jūs užsirašėte šiek tiek per vėlai, jūs galite tiktai dėl kitos teisėjos užsirašyti.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Romualdą Janovičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-3026(2) (priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Romualdą Janovičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“. Motyvai už, prieš. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu išsakyti savo poziciją, nė vienos teisėjos asmeniškai nepažįstu, nieko neturiu prieš, bet procedūra yra labai formali, kadangi tenka dalyvauti ir Europos Sąjungos, kai Europos Tarybai teikiama tvirtinti Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, parlamentui teikia tris, iš trijų yra renkamas vienas, kuris gauna daugiausia balsų, yra išrenkamas.
Mūsų Prezidentė iš tikrųjų reikalauja pati, kad jai įteiktų 3, 5, 10 ministrų, kad jinai galėtų pasirinkti, o mums teikia tik vieną. Todėl aš manau, kad Prezidentė turėtų taikyti tuos pačius kriterijus ir ne tik reikalauti iš mūsų, iš valdančiosios daugumos, iš partijų, bet tą patį jinai turėtų daryti, pateikti ne mažiau kaip tris kandidatus. Todėl, aš, vadovaudamasis tokiu principu, balsavime nedalyvausiu. Lauksiu, kad Prezidentė pati sudemokratėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad Respublikos Prezidentė renkasi gal iš dešimties, o gal ir iš daugiau. Ji mums pateikė vieną. Tai nediskutuokime.
Gerbiamieji kolegos, slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Romualdą Janovičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“. Trys langeliai: už, prieš, susilaikoma. Paliekamas tas langelis, kuris širdžiai mielas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
12.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Audronę Jarackaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-3096(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Audronę Jarackaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“. Šiuo atveju į tribūną kviečiu J. Sabatauską, nes yra svarstymo ir priėmimo stadija, pranešti komiteto verdiktą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė dėl A. Jarackaitės atleidimo iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Kadangi yra jos prašymas, komitetas tokiam projektui pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Motyvų nėra. Slapto balsavimo analogiškas biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Audronę Jarackaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“. Trys langeliai: už, prieš, susilaikoma. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Slapto balsavimo laikas iškart po Vyriausybės valandos nuo 14.00 val. iki 14.30 val.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos? S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Prasidėjęs naujas mėnuo, turbūt negirdėjome naujos komisijos sudėties. Gal galėtumėte paskelbti?
PIRMININKAS. Supratome. Būtinai. Jūsų prašymas mums įsakymas.
Balsų skaičiavimo grupė nuo gegužės 19 d. iki birželio 19 d., pasižymėkite: G. Jakavonis, Z. Jedinskij, A. Mazuronis, G. Mikolaitis, V. Simulikas, E. Vareikis, V. Vasiliauskas.
Gerbiamieji kolegos, kad nėra salėje, dar nereiškia, kad jie neateis į komisiją. Tai suraskite ir pristatykite juos komisijai.
12.26 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1393 (pateikimas)
Svarstome Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas turėtų būti A. Mockus. Ir yra. Kviečiu į tribūną.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke. Šitas įstatymo projektas gal ir atrodo truputį neaiškus ir sudėtingas, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad jis yra parengtas kartu su teisininku vieno rajono savivaldybės, kuri susiduria su šita problema. Šita problema yra ne tai, kad dabar iškelta ar kad mėginama apriboti kieno nors teises ar priverstinai gydyti. Noriu pažymėti, jeigu atkreipsite dėmesį į aiškinamąjį raštą, jo tikslai, aišku, tokie platūs – hospitalizuoti žmones, kurių ligos pagal ligų sąrašą priklauso užkrečiamoms ir gali sukelti ligas, kurie nenori savo noru gydytis. Čia yra keli elementai, kai siekiame juos hospitalizuoti tada, kai jie iki teismo sprendimo… Dabartiniu metu galioja šitie įstatymai, t. y. 2002 m. ir 2006 m. apibrėžti įstatymai, kuriuose tai numatyta. Čia nėra nauja. Tiktai čia atkreipiamas dėmesys į du tokius momentus, kad ten yra nuorodos į CPK, kurios jau nebegalioja, taip pat, kad šį sprendimą tvirtina savivaldybės gydytojas. Tačiau dėl aiškumo noriu pasakyti, kad mes kalbame tiktai apie tas savivaldybes, kurios neturi savo gydytojo. Mėginame įtraukti į projektą, kad tai būtų jį pavaduojantis asmuo, o jį pavaduojantis asmuo iš trijų gydytojų ar taip, ar taip yra komisijoje, tačiau gali būti gydytojas, kuris pavaduotų savivaldybės gydytoją, jeigu tokio etato savivaldybė neturi.
Taip pat yra pakeitimai, kaip minėjau, dėl CPK nuorodos, anksčiau buvo nurodyta 312 su ženkleliu, o dabar yra pagal naują 279 ir 582. Čia yra tam, kad priimant vienokį ar kitokį įstatymą, nebūtų klaidinama.
Taip pat dar siūloma, kad būtų galima hospitalizavimą pakartotinai pratęsti, jei asmuo išlieka pavojingas aplinkiniams. Čia, kaip ir minėjau, iš labai sudėtingo teksto ir iš labai daug pastabų, kurių šiandien sulaukiau rinkdamas tuos 29 parašus, noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra apie tai, kas jau yra, ko ir dabar siekiama, tiktai pabrėšiu du momentus. Tai yra jeigu neturi savivaldybė savo gydytojo, kad tai galėtų jį pavaduojantis asmuo, ir yra nuorodos į naujus CPK straipsnius. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš tikrai palaikau jūsų iniciatyvą, kad kokia bent elementari tvarka būtų dėl tų žmonių, kurie nenori patys savo noru gydytis, ir tai tikrai yra problema, ir ji keliama seniūnijų seniūnų. Sakykite, kaip Latvijoje, Estijoje? Gal teko vis dėlto domėtis. Ten, ko gero, irgi ta problema yra. Ar jie sprendžia panašiai, ar eina kitu keliu? Gal ten net neaktualu? Dėkoju.
A. MOCKUS (LSDPF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, kadangi nesu šios srities didelis specialistas, tai iš karto prisipažinau ir dar kartą prisipažįstu, kad šitą įstatymo projektą rengė savivaldybės teisininkai, būtent vienos iš savivaldybių, kuri neturi šito gydytojo. Jais, kaip profesionalais, visiškai pasitikiu ir labai atsiprašau už šito… Neteko pasidomėti, nes nesu tikrasis autorius, kuris… Tiktai esu pristatytojas ir kaip Seimo narys.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kiekviena savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymą privalo turėti savivaldybės gydytojo pareigybę, nes jam yra numatytos funkcijos. Tarp kitko, ne taip seniai mes tas funkcijas papildėme ir savivaldybės gydytojas turi analizuoti situaciją ir panašiai, kaip Nacionalinė sveikatos taryba teikia metinį pranešimą Seime, savivaldybės tarybai pateikti informaciją, pateikti siūlymus, kaip gerinti visuomenės sveikatą. Ar nemanote, jeigu jūs siūlote išimtį dėl to, kad kokia nors savivaldybė neturi etato, kad tas funkcijas galėtų atlikti koks nors pavaduojantis asmuo arba kitas paskirtas asmuo, nemanote, kad jūs siūlote nevykdyti, pažeidinėti įstatymus? Gal atvirkščiai: jūs, kaip Seimo narys, toje savivaldybėje išrinktas, galbūt turėtumėte pareikalauti, kad savivaldybė vis dėlto surastų tokį žmogų ir tokį etatą?
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų siūlė ne tos savivaldybės, kurioje esu išrinktas. Šiaulių mieste yra, viskas gerai. Čia rajonas siekia. Aišku, kaip jūs labai teisingai sakote, turėtų, privalėtų būti, mes čia taip nusprendėme ir panašiai, tačiau yra susiduriama su situacija, kai tokio etato kai kurios mažesnės ar silpnesnės savivaldybės neturi. Pavyzdžiui, jeigu tuo momentu yra pavojinga liga sergantis žmogus, kaip ir kolega sakė, kuris nešioja ligas, ar tada laukti? Jeigu neturi būtent šito užimto etato, tada nėra jokių priemonių, kad galėtų tai įvykdyti. Tai taip šiuo metu ir yra. Stengiantis užpildyti šitą spragą, esant tokiai problemai, kaip jūs sakote, ne pagal mūsų nurodymą, kaip mes manome, kad taip nusprendėme ir taip turit būti, bet ne visada yra, kad galėtų šitą problemą išspręsti tuo ekstremaliu atveju, jeigu neturi savivaldybė šito gydytojo etato. Etatą gal turi, bet neturi žmogaus, kuris jį užima, už tai atlyginimą gauna ir pan. Tam tikros kvalifikacijos žmogus nenori eiti. Aišku, to pavaduojančio žmogaus, manau, kad tolesnių mūsų diskusijų metu ir svarstymo, ir komitetas turėtų apibrėžti tai konkrečiau, kokia būtent tiktų jo kvalifikacija, nes čia turėtų būti konkrečiai apibrėžta, kad nebūtų per menka.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau dėl jūsų siūlomo 2 straipsnio: „Hospitalizuojant asmenį būtina ir jam išaiškinti“. Gal „būtina jam išaiškinti“, čia klaidelė tokia įsivėlusi? „Teisė gauti valstybės finansuojamą advokatą išimties tvarka pareiškus prašymą.“ Kodėl išimties tvarka? Jisai gali ir taip kreiptis ir gauti tą paslaugą.
A. MOCKUS (LSDPF). Atsiprašau, čia tikriausiai redakcinė, nes mes to netaisome, čia yra, kaip sakiau, 2002–2006 m. Yra paryškinta, kur taisome, lyginamajame rašte. Čia mes nesiveliame į tuos dalykus.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs sakote, kad čia kažkaip sugalvojome, kažką padarėme, čia kažkaip mes taip. Taip nėra. Yra įstatymas ir įstatymą reikia vykdyti. Jeigu šiandien savivaldybė nesugeba rasti atitinkamo žmogaus, kuris galėtų dirbti, tai savivaldybės administracija gali paskirti ir laikinąjį sveikatos skyriaus vadovą, gali viską padaryti. Kodėl mes turime dabar daryti įstatymo išimtį kelioms savivaldybėms, kurios nesusitvarko? Nesuprantu, kolega, kodėl mes tai darome?
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, jūs pati klausdama ir atsakydama suvėlėte, nes sakėte, jeigu nėra šito gydytojo, tai galime kokį nors pavaduojantį ir taip toliau. Viskas gerai, čia ir parašyta, jeigu nėra šito gydytojo, tai pavaduojantis tuo metu. Ir ne kažkokia savivaldybė. Vienos savivaldybės yra stipresnės, kitos ne, vienos galbūt susiklostė tokiu momentu, kad gydytojas gal išvyko, ir neranda, tai čia ne kažkoks ir ne kažkaip. Čia yra rimtas įstatymas ir rimti dalykai. Jūs pati pasakėte, jeigu nėra, gal gali kas nors pavaduoti. Tai štai šitas pavaduotoja ir priima sprendimą. Šiuo metu to daryti jis negali.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas toks, kaip ir mano kolegės buvo, bet aš noriu paklausti dar iš kitos pusės. Dabar savivaldybėje nėra gydytojo, ir jūs sakote, kad kitas bus asmuo, o ten turi būti gydytojas. Ar jis bus eilinis koks nors, ar savivaldybės darbuotojas?
A. MOCKUS (LSDPF). Dar prieš tai atsakinėdamas sakiau, kad turi būti tam tikros apibrėžtos kvalifikacijos gydytojas.
PIRMININKAS. Klausia A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, sutinku su kolegomis, klaususiais apie savivaldybės gydytojo reikalus. Iš tikrųjų nėra savivaldybės, kuri neturėtų turėti savivaldybės gydytojo, bet yra taip, kaip yra. Ir šiandien dar yra blogiau tai, kad kai kurie savivaldybės gydytojai neturi tinkamos kompetencijos. Tą irgi reikia labai atvirai pripažinti.
Bet aš noriu klausti kito dalyko. Apie kokias ligas jūs čia kalbate? Infekcinių ligų yra labai daug. Tikriausiai jūs atsakysite apie tuberkuliozę, aš taip jaučiu. Jeigu apie tuberkuliozę, galbūt jums reikėtų pažiūrėti kolegos L. Balsio pateiktą projektą ir tada juos sujungti. Labai ačiū.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū už klausimą, už pasiūlymą. Aš manau, kad ir vienas, ir kitas klausimai bus svarstomi. Aš manau, kad jie ir bus jungiami, kažkiek iš vieno paimta, iš kito.
O užkrečiamųjų ligų, man išaiškino, yra 2002 m. sveikatos ministro įsakyme nuorodos, kurios ligos yra apibrėžiamos kaip užkrečiamos.
PIRMININKAS. Klausia P. Žeimys.
P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, į mano klausimą jau atsakė, nes kolega Antanas jį uždavė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkojame pranešėjui.
A. MOCKUS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Už – A. Matulas. Kalbėkite, Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties aš tik vertindamas tas pastangas ir dėl to, kad šiame projekte yra dar ir tam tikrų techninių Civilinio proceso kodekso nuorodų pataisymų, siūlau galbūt pritarti. Bet akivaizdu, kad svarbiausią problemą, kurią kolega nori spręsti šiuo įstatymo projektu, bet kuri savivaldybė gali labai paprastai išspręsti. Jeigu nėra savivaldybės gydytojo, tai bet kokiam specialistui, kad ir sveikatos, socialinio skyriaus, ar pagaliau vyriausiajam gydytojui, ar visuomenės sveikatos biuro specialistui, ką daro kitos savivaldybės, su labai nedideliu priedu paveda eiti šias pareigas, ir tuoj pat viskas išsprendžiama. Jeigu įstaigos direktorius išeina atostogų, tai mes gi nesikreipiame į Seimą, kad pavaduotojui suteiktų galimybes. Pavaduotojas eina tas pareigas arba jo įgaliotas vicemeras eina tas pareigas.
Taip ir čia savivaldybė gali labai paprastai tą dalyką išspręsti. Bet kadangi kartu eina ir kitos pataisos, kurios yra techninio pobūdžio, bet jos reikalingos, siūlyčiau pritarti po pateikimo, įvertinti tas pastangas ir paskirti Teisės ir teisėtvarkos ir Sveikatos reikalų komitetus svarstyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Už – 60, prieš nėra, susilaikė 6. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Kviečiu J. Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo“ projekto.
12.40 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15 straipsnio pakeitimo“ projekto XIIP-2734 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Statuto pataisų projektą, atsižvelgė į daugelį pastabų, patobulino ir pritarė bendru sutarimu patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs ne tą perskaitėte. Jūs Teisės ir teisėtvarkos… (Balsai salėje) Stovėkite, mes duosime jums išvadą. (Šurmulys salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne tą numerį pasižiūrėjau, atsiprašau.
Komitetas įvertino Teisės departamento pastabas dėl Statuto pataisų projekto ir, vadovaudamasis Statuto 67 straipsnio 3 punktu pripažino, kad Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 daliai, 60 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, taip pat Seimo narių lygiateisiškumo, nepriklausomumo principams, įtvirtintiems Konstitucijos 55, 62, 63 ir 69 straipsniuose. Už tokį komiteto sprendimą balsavo 5, prieš buvo 1 Seimo narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
12.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 59, 172, 173, 177, 180 straipsnių, dvidešimt septintojo ir trisdešimt septintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Statuto papildymo 1715, 2231, 2232 straipsniais“ projektas Nr. XIIP-2949, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2950 (pateikimas)
Kviečiu J. Sabatauską grįžti į tribūną, kompleksinis 2-13 klausimas. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo“ įstatymo projektas ir Biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis Statuto projektas ir Biudžeto sandaros įstatymo projektas yra susiję su anksčiau svarstytu ir priimtu konstituciniu įstatymu dėl…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, susikaupkite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …fiskalinės sutarties įgyvendinimo, kuriame inter alia numatytas ir Seimo aktyvus vaidmuo užtikrinant valdžios sektoriaus finansų tvarumą bei stabilią ūkio plėtrą. Konstituciniame įstatyme numatyta, kad Seimas nustato einamųjų ir po jų einančių metų struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires, nustato vidutinio laikotarpio tikslą, tai yra struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklį, kuris turi būti pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, praleidžiant metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, be to, atlieka biudžeto politikos įgyvendinimo kontrolę.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris buvo pagrindinis, svarstant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą, 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą parengti ir registruoti Statuto pakeitimą ir Biudžeto sandaros įstatymo pataisas, kurios tiesiogiai išplaukia arba kurios tiesiogiai reikalingos įgyvendinti tą konstitucinį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomi – Audito komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
12.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 170 ir 171 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2951 (pateikimas)
Dar vieną Seimo statuto pakeitimą pateiks komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vykdydamas Seimo statuto 1811 straipsnyje įtvirtintą Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo koordinavimo pareigą, 2014 m. kovo 19 d. svarstė Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą. Svarstydamas nutarimo įgyvendinimo klausimą, komitetas nusprendė pats parengti ir įregistruoti Seimo statuto pakeitimus, reikalingus įgyvendinti šiam minėtam nutarimui.
Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją Seimo struktūriniai padaliniai, inter alia komitetai, taip pat atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo ne mažesnės kaip ketvirtadalio Seimo narių grupės pateikto Konstitucijos keitimo projekto. Seimo struktūriniai padaliniai, tai yra taip pat ir komitetai, taip pat atskiri Seimo nariai, Seime svarstant tokį Konstitucijos pakeitimo projektą, neturi teisės siūlyti iš esmės keisti tokio projekto ar kitaip jo redaguoti, išskyrus tik grynai redakcines pataisas.
Todėl komitetas teikia, komiteto įpareigotas aš teikiu tokį įstatymo projektą. Taip pat jame yra dėl įgyvendinimo Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kurių apžvalgą kiekvienais metais du kartus per metus rengia komitetas. Tai yra Europos Tarybos vienas iš prioritetinių uždavinių. Europos Tarybos konvencijos įgyvendinimo požiūriu, ne Europos Sąjungos Tarybos…
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, apskritai tie pasiūlymai yra ganėtinai priimtini, suprantamas 67 straipsnio pakeitimas, čia papildymas dėl svarstymo komitete ir Seime, 6 punktas. Bet didelių abejonių, švelniai pasakysiu, kelia 8 straipsnis, kuriame kalbama apie tai, kad kažkas nuspręs, kad Seimo narių siūlymas iškreipia įstatymo projekto tikslą, ir atiduodama, kaip aš suprantu, komiteto galion nesvarstyti dėl jų ir nebalsuoti. Ko aš bijau? Kad komitetui yra suteikiamos vos ne antgamtinės galios. Aš švelniau pasakysiu, antseiminės galios. Komitetas yra Seimo dalis. Aš suprantu, kad yra ir neprotingų pasiūlymų, jų būna, jų buvo, bet aš manau, kad tai galėtų būti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Povilai!
P. GYLYS (MSNG). Atsiprašau, jau baigiu.
PIRMININKAS. Jau reikėjo baigti.
P. GYLYS (MSNG). Kad tai galėtų būti svarstymo proceso metu nustatyta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, suprantu jūsų nuogąstavimus, tačiau minėtas Konstitucinio Teismo praeitų sausio 24 d. nutarimas… Iš esmės tuo metu mes jau buvome priėmę sprendimą po Konstitucijos pataisų pateikimo, pamatę, kad vis dėlto koreguotinas tas projektas, mes nusprendėme, kad šalia Konstitucijos 55, 56 straipsnių reikėtų dar taisyti 74. Komitetas priėmė tokį sprendimą, išvadą pateikė Seimui, ir Konstitucinis Teismas, nors nagrinėjo visai kitą bylą, priėmė sprendimą, kad tokios teisės komitetas neturi.
Kitaip sakant, jis pasakė, kad ne tik komitetas neturi teisės koreguoti to projekto, kurį teikė ketvirtadalis Seimo narių, bet ir vienas Seimo narys taip pat neturi. Tik ketvirtadalis Seimo narių. Bet tada jie turi realizuoti visiškai iš naujo savo iniciatyvą, tai yra pradėti nuo pateikimo stadijos. Kitaip sakant, tas projektas niekaip negali būti liečiamas, išskyrus tik grynai redakcinio pobūdžio pataisas. Nes Konstitucijoje pasakyta: keisti Konstituciją iniciatyvos teisę turi tik ketvirtadalis Seimo narių arba 300 tūkst. piliečių. Todėl yra tokia nuostata, kad Seimo nario pasiūlymas, kuris iš esmės keičia… Galbūt reikėtų redaguoti 8 straipsnį, aš sutinku. Redaguoti reikėtų, bet esmė tokia, kad iš esmės keisti to pasiūlymo, kuriam pateikimo metu Seimas pritarė, negalima.
PIRMININKAS. Turėtų klausti R. J. Dagys. Jo nematau salėje. V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dėl tos pataisos, kuria bus įpareigotas Teisės ir teisėtvarkos komitetas vykdyti parlamentinę kontrolę, kaip vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai. Pataisa iš tikrųjų yra labai svarbi ir reikalinga, tačiau, sakykime, R. Pakso byla parodo, kaip sunku išspręsti šiuos klausimus, kai jie yra politizuojami. Tai kaip tokiais atvejais, pasikeis kažkiek padėtis ar ne? Nors ši byla išimtinė, bet nuo politinio vertinimo bus sunku pabėgti. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Kadangi taip, kaip dabar komitetas įpareigotas Statuto įgyvendinimą… koordinuoti įgyvendinimą Konstitucinio Teismo nutarimų, todėl mes teikiame atitinkamą pataisą. Šalia to yra dėl žmogaus teisių. Šiuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas du kartus per metus apžvelgia Strasbūro teismo sprendimus, taip pat išklauso Vyriausybės atstovą, kas yra daroma Vyriausybės dėl tų sprendimų įgyvendinimo. Kaip jūs žinote, ir dėl šio klausimo, kurį jūs paminėjote, taip pat buvo registruotas dar užpernai projektas, bet jo nagrinėjimas sustojo po sausio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Dabar jau antradienį numatytas svarstymas naujojo projekto, kuriam papildomi komitetai ir Konstitucijos komisija pritarė, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aišku, ne viskas priklauso nuo komiteto, nes tokį sprendimą dėl Konstitucijos pataisų, dėl įstatymo turi priimti visas Seimas. Bet kas priklauso komitetui, tai yra parengti tam tikrus projektus, juos teikti arba pasiūlyti tokius projektus parengti Vyriausybei, tai būtų pagal šitą pataisą privalu.
Iš kitos pusės, kodėl dar teikiama ta pataisa? Spalio mėnesį man ir kolegai V. Gailiui teko dalyvauti Madride konferencijoje, kurią rengia Europos Tarybos Asamblėja būtent dėl Strasbūro Teismo įgyvendinimo projekto. Mums abiem pasirodė keista, kai kitų valstybių parlamentarai gyrėsi, kad jie rengiasi įsteigti pakomitetį dėl šitų dalykų. Mes jau 10 metų vykdome tai de facto, tačiau tai nebuvo įtvirtinta jokiuose teisės aktuose. Pamanėme, kad Lietuva yra smarkiai aplenkusi kitas valstybes, tačiau kadangi to nėra jokiame teisės akte, jokiame įstatyme nustatyta, išeina, tarsi mes nieko nedarome. Todėl manome, kad tikrai reikėtų tokios pataisos, kad Lietuva nebūtų menkinama kitų valstybių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nori kalbėti prieš R. J. Dagys. Jo nėra salėje.
Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo statuto 67, 170 ir 171 straipsnių pakeitimo.
Už balsavo 61, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo statuto trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
12.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2297(2) (pateikimas)
Svarstome vakarinį 2-15 klausimą (aš matau salėje S. Brundzą) – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2297(2). Kviečiu į tribūną.
S. BRUNDZA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nelabai gausiai, bet…
Norėčiau paaiškinti, kodėl aš teikiu tokį projektą. Projekto rengimą paskatino tai, kad šiuo metu Seimo statute nėra numatytos galimybės Seimo nariui pačiam savo asmenine iniciatyva kreiptis į Seimą dėl savo, kaip Seimo nario, asmens neliečiamybės panaikinimo. Todėl yra siūloma papildyti Statuto 23 straipsnį papildoma 7 dalimi: „Seimo narys, išklausius generalinio prokuroro pranešimą, gali rašytiniu pareiškimu kreiptis į Seimą, prašydamas panaikinti savo, kaip Seimo nario, asmens neliečiamybę. Tokiu atveju tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę nesudaroma. Seimas gali priimti rezoliuciją dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Rezoliucijos projektą parengia Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Rezoliucija priimama daugiau kaip pusės visų Seimo narių dauguma.“ Čia faktiškai lieka ta pati tvarka, kuri buvo. Tai būtų Seimo darbo, kalbant apie smulkius nusižengimus, tokius kaip greičio viršijimas ir t. t., palengvinimas, kada tenka atsakyti, ar patenkinti generalinio prokuroro prašymą. Būtų kur kas paprasčiau, jei tokiu Seimo nario rašytiniu prašymu Seimas galėtų priimti sprendimą ir mes negaištume tuščiai laiko su visokiomis komisijomis.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aukštasis kolega, iš esmės aš jums pritariu, kad dėl visokių smulkmenų nereikėtų čia tų komisijų kurti, bet pats neliečiamybės institutas yra skirtas išeinantiems iš nedemokratinių gyvenimo taisyklių demokratiniams kraštams, kad Seimo nariui nebūtų daroma neteisėtos, žiaurios, kriminalinės ar politinės įtakos ir dėl to jis, vargšas prispaustas, pats nemestų mandato. Seimo komisija tuo metu yra itin aukšto lygio, viską išnagrinėja ir dažniausiai tos politinės įtakos neranda. Bet po jūsų pataisos, kai prasidės ta politinė įtaka, socialdemokratų spaudimas, ką jūs tada darysite be Seimo komisijos?
S. BRUNDZA (TTF). Matote, niekas nevyksta vakuume ir beorėje erdvėje. Klausimas, ko gero, gal labiau retorinis. Jei aš būčiau siūlęs, kad Seimo narys atsisakė ir viskas tuo ir baigėsi, būtų kitas reikalas, bet viską sprendžia Seimas. Jei Seimas mato, kad čia yra tam tikri dalykai, o situaciją stebi turbūt visi Seimo nariai, visada galima nepritarti tokiam prašymui, ir spręstų komisija.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, aš pasirašiau po jūsų siūlymu, nes itin absurdiškai atrodo, kai, pavyzdžiui, Seimo narys viršija greitį, tai pripažįsta, neneigia, o po to kuriamos komisijos ir mes renkamės ir svarstome. Bet mano toks klausimas. Paties Seimo nario kreipimasis prašant panaikinti neliečiamybę yra kaltės pripažinimas, taip? Ar tam tikrais atvejais tai nesugraudins? Lengvinanti aplinkybė. Tai gali sugraudinti Seimą ir tuo pagrindu neliečiamybė gali būti neatimta. Ačiū.
S. BRUNDZA (TTF). Taip, galimas ir toks atvejis. Taip, tai procedūros supaprastinimas, bet vėlgi pabrėžčiau, kad vis tiek pirmiausia turi ateiti generalinis prokuroras. Vadinasi, turi būti tam tikras teisinis pagrindas. Nusižengimas buvo padarytas, jis turi būti išnagrinėtas tam tikrose institucijose, o ne taip, kad Seimo narys atėjo ir pats atsisakė. Tai viena.
Antra, buvo tokių atvejų, kai Seimas sutikdavo su prokurorų prašymu, nes būtų nelabai gražu, jei už paprastus nusižengimus Seimas būtų naudojamas kaip priedanga. Bet viskas Seimo rankose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už norėtų kalbėti A. Matulas. Dėkojame, gerbiamasis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, rodos, prieš porą trejetą metų panašų siūlymą teikė ir J. Razma, bet jam kažkodėl nebuvo pritarta. Aš manau, kad logikos yra labai daug. Turi būti suteikta tokia teisė supaprastinta tvarka, jei yra smulkus pažeidimas, pačiam žmogui atsisakyti neliečiamybės tam tikram laikotarpiui, kol bus išspręsti teisiniai dalykai. Todėl siūlau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieš – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Minimas pavyzdys dėl administracinio teisės pažeidimo, greičio viršijimo. Jūs turbūt, kolegos, pamiršote, kad visai neseniai, praeitais metais, Seimas pakeitė įstatymą ir už administracinius teisės pažeidimus, bent jau tokius, arešto nuobauda nebetaikoma. O pagal naują Administracinių nusižengimų kodeksą už jokį administracinį pažeidimą išvis nebus taikomas areštas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas dėl asmens galimybės savanoriškai… Taip, jis mandato gali atsisakyti, ką kalbėjo gerbiamasis Arvydas, tačiau čia kalbama ne apie mandato atsisakymą. Čia kalbama apie teisinę neliečiamybę. Visose demokratinėse valstybėse tai yra procedūros, kurios metu turi būti išsiaiškinta, ar tai nėra politinis persekiojimas, ar iš tikrųjų dėl kriminalinio nusikaltimo, kuriuo įtariamas Seimo narys, yra kreipimasis. Todėl taip supaprastinus Seimo narys gali būti ir prispaustas, kaip sakė kolega A. Vidžiūnas, ar kriminalinių struktūrų, ar dar kokių nors, kad jis savanoriškai tai padarytų. Todėl aš manyčiau, kad tikrai demokratinėje valstybėje turi būti laikomasi procedūrų, kad ir kiek ilgai tai truktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už balsavo 30, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 straipsnio pakeitimo“ projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Replika po balsavimo – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, tai ne visai replika po balsavimo. Dėl Prezidentės pranešimo neišėjo pakviesti posėdžio pradžioje. Kviečiu Tarpparlamentinių ryšių grupės su Šventuoju Sostu narius susirinkti 14 val. 50 min. posėdžių salėje, prie tribūnos. Įvyks grupės susirinkimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 13 val. 4 min. Pradedame Vyriausybės valandą.
13.04 val.
Vyriausybės valanda
Jūs žinote, kad šiandien Ministras Pirmininkas išvykęs į Paryžių derėtis dėl Lietuvos priėmimo į vieną iš garbingų klubų, todėl jo šiandien nebus Vyriausybės valandoje. Procedūros lieka tos pačios. Nematau opozicijos lyderio. Pirmasis klausia J. Razma. Ruošiasi K. Glaveckas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gaila, kad nėra ne tik premjero, bet ir susisiekimo ministro. Mėginsiu klausti, gal kiti ministrai atsakys, galbūt einantis premjero pareigas, vidaus reikalų ministras gal pridurs.
Dėl lėktuvo „An-2“ iškėlimo operacijos. Pranešta, kad jis nebus visiškai iškeltas, o bus paliktas narams apžiūrėti 10 m gylyje ir nuleistas atgal. Kaip žinome, galimas ikiteisminis tyrimas, yra visokių versijų. O esant štai tokiam sprendimui, kaip dabar paskelbta, viskas dar labiau apauga gandais apie kokių nors neleistinų priemonių gabenimą ir t. t. Iš tikrųjų, jeigu bus ikiteisminis tyrimas, jeigu bus teismas, žinote, būna prašoma ir pakartotinių ekspertizių. Tai kaip mes tą išspręsime, ar dar kartą kelsime tą lėktuvą iki 10 m? Ar narai turi licencijas ir teismo medicinos ekspertų?..
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, klausti minutė! Supratome. Aš noriu pranešti, kad susisiekimo ministras kaip tik išvykęs į Klaipėdą, jeigu aš neklystu. Laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Daug detalių nežinau, bet, sakyčiau, mums ir nepriklauso žinoti daug detalių, kadangi nuo pat pradžių Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atlieka atitinkamą tyrimą. Manau, kad tas tyrimas turi ikiteisminio tyrimo statusą, tikrai yra visos garantijos, kad nebus prarastas nė vienas reikalingas įrodymas byloje, juo labiau kad valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą finansuoti tuos darbus, kurie yra būtini tiesai nustatyti šioje byloje.
PIRMININKAS. Turėtų klausti K. Glaveckas. Jo nematau. E. Gentvilo irgi nematau. Dar papildomai. Gerbiamasis G. Steponavičius. Suteikiu klausimą jam.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties, nematydamas premjero, norėčiau suteikti pirmą progą per Vyriausybės valandą į klausimą atsakyti naujajai darbą pradėjusiai švietimo ir mokslo ministrei. Visų pirma sveikinu ir linkiu jums gero įsibėgėjimo, sklandaus darbo.
Mano klausimas yra jums žinoma tema, ką mes ir Seime, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, esame ne kartą kalbėję. Tai neformalaus ugdymo krepšelio įvedimas nuo spalio mėn. ir pasiruošimo darbai jam. Viskas gerai. Matome, įstatymų įgyvendinamieji dokumentai juda į priekį, bet vienas dalykas, į ką aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Vakar komitete pristatyta lentelė, kurioje yra nurodyta 51 tūkst. vaikų ir tik 2 mln. eurų paskirstyti per visas 60 savivaldybių. Seimas balsavo ir skyrė 3,2 mln. Kur dingsta 1 mln. eurų? Ar nenueis vien tik administraciniams kaštams? To nesinorėtų ir, manau, lūkestis yra kitas.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tikrųjų noriu visiems Seimo nariams pasakyti, kad dokumentai rengiami, kad mes tikrai atsakingai pasižiūrėsime ir į tai, kas vakar buvo aptarta komitete, į visas pastabas bus atsižvelgta. Šiandien aš jau mačiau pirminį projektą, tai ruošiamasi daryti. Truputėlį stringa dėl dokumentų, vakar iškilo tas klausimas, nes pagal įstatymą dirbant su vaikais reikia turėti, kaip mes sakome, vadinamąjį pedagoginį cenzą. Mes susitarėme, priėmėme nutarimą. Priešingu atveju negalės dalyvauti programų konkurse nei kultūros darbuotojai, nei tautodailininkai – kalviai ar dar kas nors, kas galėtų iš tikrųjų padaryti, pasiūlyti puikias mokinių ugdymo programas. Nutarėme, kad būtinai reikia suteikti vienerių metų galimybę, jeigu pasiteisins programa, žmogui padirbėti ir po to per metus kursų ar savišvietos būdu atlikti ir gauti tą pažymėjimą.
Dabar dėl pinigų. Gerbiamasis kolega, galiu patikinti, kad nė vienas milijonas tikrai nebus pavogtas.
PIRMININKAS. Klausia A. Nakas. Ruošiasi M. Bastys.
A. NAKAS (MSNG). Nenoriu, nėra ko klausti.
PIRMININKAS. Nenori. Gerbiamasis M. Bastys. Ruošiasi G. Jakavonis.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei, galbūt būtų galima skirti ir susisiekimo ministrui, tačiau jo nėra šiandien.
Gerbiamoji ministre, jums turbūt gerai žinomas RAIN projektas, plačiajuosčio tinklo sukurta visa infrastruktūra. Teigiama, kad 98 % kaimo gyventojų gali prisijungti prie šios infrastruktūros, tačiau realiame gyvenime visiškai to nėra. Privatus sektorius nėra suinteresuotas, vis tiek jiems per brangu, nors yra sukurta tokia infrastruktūra, tačiau prieigą iki galo sukurti ekonomiškai nebeapsimoka. Žinoma, kad Žemės ūkio ministerija ūkininkams specialiai yra numačiusi priemonę, kaip galėtų kompensuoti tuos prisijungimus. Prašau pasakyti, ar nemanote, kad reikėtų ir bendruomenes kokiu nors būdu skatinti, kad šia infrastruktūra būtų galima geriau pasinaudoti? Dėkoju už atsakymą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kaip tik su bendruomenėmis vyksta pokalbiai, kalbėsimės, žiūrėsime, kokios yra galimybės, kur jiems yra trukdžių prisijungti ir ar tikrai tai yra taip brangu, bet projektas bus įgyvendintas iki metų pabaigos, tiksliau, iki rugsėjo 30 d., kaip ir buvo planuota. Kiek suprantu, visi baigiamieji darbai vyksta normaliai. Aišku, prisijungimo mokestis. Pati ministerija, aišku, žiūri teisinę bazę, ar mes tai galime. Ūkininkams yra vienas dalykas, o dėl bendruomenių žiūrėsime, kol kas negaliu atsakyti, ar padėsime, ar ne.
PIRMININKAS. Klausia G. Jakavonis. Ruošiasi A. Dumbrava.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas finansų ministrui. Pakartosiu, ko klausiau aną kartą. Dėl sidro banderolių. Iš jūsų atsakymo nesupratau, ar jūs nesupratote klausimo, ar nežinote atsakymo.
Šiandien sidras muitinėje – vieni skaičiai, Mokesčių inspekcijoje – kiti, Finansų ministerijoje – dar kiti. Mano giliu įsitikinimu, čia yra šešėlis. Aš tiesiog kitame Vyriausybės posėdyje norėčiau iš jūsų išgirsti atsakymą, kiek iš tikrųjų sidro yra Lietuvos rinkoje, nes jūs šių skaičių nežinote, jie skiriasi visose trijose mano išvardintose institucijose.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Gerai, tikrai pasižadu jums pateikti raštu skaičius apie sidro apyvartą ir mūsų įverčius dėl šešėlio šioje rinkoje. Tačiau aš pabrėžčiau paprastą dalyką, kuris įtvirtintas ir Lietuvos teisėje, ir tarptautinėje teisėje, tarp jų Europos ir teisės aktuose, ir atitinkamų Europos teisinių institucijų jurisprudencijoje, t. y. kad visos administracinės priemonės, kurios yra taikomos vienaip ar kitaip riboti verslą, turi būti proporcingos. Proporcingumas reiškia, kad mes turime gauti rezultatą minimaliais kaštais verslui. Šiuo atveju klijavimas ant bet ko banderolių yra verslo administraciniai kaštai, nes būtent verslas apmoka banderolių kainą, jų pagaminimą ir jų priklijavimą. Mano nuomone, kontroliuojant sidro apyvartą, abejotina būtų tų banderolių nauda, lygiai kaip ir, kontroliuojant alaus apyvartą, abejotina būtų nauda, bet kaštai būtų labai konkretūs. Mano nuomone, jie yra neproporcingi. Bet dėl sidro apyvartos, aš kartoju, mes jums raštu pateiksime informaciją.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Žilinskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, trupučiuką dėl bankrutuojančių įmonių. Mes žinome, kai įmonės bankrutuoja, tada vyksta teismas, kreipiamasi į Garantinį fondą ir bandoma atsiskaityti su kreditoriais. Viskas yra gerai, bet po Garantinio fondo lyg ir viskas sustoja. Galbūt aš gerai nežinau situacijos, bet toliau neatsiskaitoma su tais darbuotojais, kurie dirbo įmonėje, produkcija parduodama, neparduodama, išvežama. Žodžiu, atsiranda toks vakuumas. Prašau pasakyti, ar mes čia negalėtume paimti kokias nors draudimo bendroves, kurios galbūt galėtų padėti apdrausti tas įmones, kad kaip nors tie reikalai pajudėtų? Gal jūs kitus kelius matote? Labai ačiū.
E. GUSTAS. Dėkui už klausimą. Jeigu kalbėtumėme apie bankroto procedūras, tai jos yra vykdomos pagal įstatymą. Problema turbūt yra ne ta, kad iš Garantinio fondo yra neskiriamos lėšos. Yra skiriamos tokios lėšos, kokios ir priklauso, t. y. vieno arba dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio būtent tos įmonės tam darbuotojui, bet yra didesnė problema dėl to, kad iš esmės bankrutavusių įmonių (bankroto procedūros iš tikro gana ilgai trunka) darbuotojai yra praradę savo viltį ir elementariai nesikreipia į Garantinį fondą, ir neatsiima būtent tų išmokų. Yra dabar pagal įstatymą terminuotas išmokų mokėjimas – iki trejų metų. Jeigu per tą laiką darbuotojai nesikreipia, elementariai šios lėšos yra grąžinamos į Garantinį fondą.
Dėl papildomo įmonių draudimo. Taip, žinoma, tai yra kiekvienos įmonės reikalas. Šiaip pagal įstatymus kai kurie draudimai yra privalomi. Šiuo atveju įmonės apsidraudimo nuo, sakysim, bankroto arba nemokumo įstatyme nėra numatyta, bet tai yra kiekvieno darbdavio sąžinės reikalas.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti energetikos ministro. Gerbiamasis ministre, po virtinės susitikimų su Lietuvos energetikų akademine bendruomene aš norėčiau perduoti jums tų žmonių nusiminimą, kad, nesant aiškios Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros strategijos, tie žmonės nežino, ar jų darbas nėra beprasmis. Sakykite, ar numatote kokių nors priemonių, kaip tiems žmonėms suteikti aiškumo, kaip įtraukti juos į Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrą, kad jie nebūtų paskutiniai apie ją sužinantys, o galbūt su savo moksliniais laimėjimais, su savo žiniomis eitų to proceso priešakyje?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas laiku. Apie tai aš daug galvoju ir dedu daug pastangų, kad mokslas sektų paskui energetikus, kad mokslas galėtų išnaudoti tuos technologinius laimėjimus, kurių pasiekė mūsų energetikai vykdydami strateginius projektus, ar tai būtų elektros jungtys, ar suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Taip pat prašau įmonių, kad jos kuo arčiau prisileistų mokslininkus, kad jie dalyvautų jų darbe, kad mūsų Lietuvos mokslas pasinaudotų tomis technologinėmis naujovėmis ir galėtų būti tarp pirmaujančių mokslų mūsų regione, nes tikrai energetikos srityje mes esame daug pasiekę. Technologijos labai greitai nubėgo į priekį, o mokslas kažkiek atsilieka. Aš tą patį rūpestį turiu, kaip ir jūs, kad mes, kaip valstybė, augsime ir stiprėsime tiktai tada, jeigu mokslas užpildys tą nišą, kai verslininkai nubėgo į priekį, o mokslas yra atsilikęs. Tas pastangas dedame. Tiek suskystintųjų dujų terminale Klaipėdos mokslininkai jau prie to projekto dirba. Taip pat turėjau susitikimą ir su KTU mokslininkais, kad ir jie galėtų prisidėti augindami specialistus. Lietuvos jūrų laivininkystės mokykla prisidės, tikėkimės, prie specialistų tokio tipo terminalo operavimo plėtojimo, ką galėtų jie plėsti ir kitoms pasaulio šalims tokius specialistus auginti. Į tuos visus projektus, kurie vyksta, kurie tuoj bus baigti ir kurie pabaigti, stengiamės mokslą pritraukti. Gal apie tai nepakankamai gerai informuota, gal nepakankamai plačiai paskleista. Jeigu ir jūs prie to galėtumėte prisidėti, kiti Seimo nariai, tikrai intencija yra tokia, kad mokslas būtinai užpildytų tą spragą, kuri yra tarp technologijų ir dabartinės mokslo situacijos.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi E. Šablinskas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Socialdemokratai Europoje tradiciškai yra įvairių mažumų teisių gynėjai, kartais net labai radikalūs savo gynimu. Jūs pateikėte Partnerystės įstatymo projektą. Sakykim, vertinant šį projektą, jūsų vakar diskusijoje per televiziją pasakytus žodžius, ar tai reiškia, kad Socialdemokratų partija apsisprendė ir iš tolerantiškesnės ir pakantesnės virsta mažiau tolerantiška ir mažiau pakančia? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Aš visų pirma norėčiau pasakyti, kad nereikėtų vienos diskusijos ar vieno projekto suabsoliutinti. Beje, tas projektas, kuris šiuo metu yra Vyriausybėje, dar nebaigtas svarstyti. Tai buvo tiktai Vyriausybės pasitarime… Prieš posėdį mes dar diskutuojame dėl įvairių formuluočių.
Tačiau yra kai kurių principinių dalykų, kur skiriasi požiūriai. Aš manau, kad galbūt viena žmogaus teisė Lietuvoje kaip nors per daug suabsoliutinama ir nematoma visų kitų teisių realizavimo dėl to susikoncentravus į vieną teisę. Dabar mes, politinės partijos, bandome susitarti dėl bendro požiūrio į visas žmogaus teises. Tai bus tam tikras galbūt, jeigu tas susitarimas įvyks… nes, žinote, jau konservatoriai kažkaip nesilaikė mūsų tų sutartų taisyklių, užuot šiandien susitikus išsakę pastabas, iššoko į žiniasklaidą su tuo, kas jiems nepatinka, bet aš vis tiek tikiuosi, kad bus bendras sutarimas. Tada bus aiškesnė kryptis ir galbūt aiškesni sprendimai bus Seime. Suprantama, pirmiausia mums rūpi išspręsti tas problemas, kurios yra aštriausios ir kurios liečia daugiausia piliečių, ir kurių santykiai nesureguliuoti. Galbūt man vakar nepavyko argumentuoti, nes tai ribojo laikas, pagaliau ribojo klausimai, kurie buvo užduodami, bet aš matau svarbiausią uždavinį pirmiausia reglamentuojant tuos santykius, kad būtų apginta silpnesnė pusė, kuri dažniausiai yra vaikai arba moterys. O visi kiti siūlymai yra svarstytini, bet, kaip žinote, Seimas priims įstatymus.
Pačioje Socialdemokratų partijoje, kaip demokratinėje partijoje, yra įvairių nuomonių. Aš vakar dėsčiau savo nuomonę. Mano kolegos, tarkim, ir dabar pirmininkaujantis posėdžiui kolega A. Sysas turi kitą nuomonę, bet tai nereiškia, kad mes negalime diskutuoti ir keistis tomis nuomonėmis. Šiandien gavau daug atsiliepimų, laiškų. Kai kurie buvo palaikantys, sakyčiau, labai vienpusiški, kiti vienpusiški kritikuojantys. Tai rodo, kad mes dar neišmokome diskutuoti, ir tiek.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi V. Kamblevičius. Nėra. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Matulas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Klausimą norėčiau užduoti švietimo ministrei. Gerbiamoji ministre, kiek aš žinau, jūs visuomet palaikėte ir palaikote kaimiškąsias mokyklas. Praėjusią savaitę Prienų rajono savivaldybė nusprendė nuo rugsėjo 1 d. uždaryti dvi pradines mokyklas, kuriose mokosi apie 30 vaikų. Šios abi gyvenvietės yra augančios. Nėra vaikų darželio, jokio ekonominio pagrindimo nebuvo pateikta. Aš labai nuoširdžiai jūsų prašau sudaryti komisiją, nuvažiuoti, išsiaiškinti ir įrodyti, kad jie apskritai apie švietimo sistemą rajone neišmano. Labai nuoširdžiai kviečiu.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju už pastabą ir kartu galbūt norėčiau pasakyti keletą sakinių. Gerbiamasis kolega, tinklo pertvarka savivaldybėje yra savivaldybės funkcija. Vienareikšmiai taryba priima sprendimus dėl vienos ar kitos mokyklos likimo ir, kad koks būtų mūsų ministerijos noras, mano, kaip ministrės, jūsų, kaip, aš įsivaizduoju, Seimo nario, rinkto tenai, iš tikrųjų mes turime galios tik tiek, kad parodytume ir pasakytume savo nuomonę ir rekomendaciją. Sprendimas lieka tik savivaldybės rankose.
Bet aš, kaip ministrė, įsipareigoju pasidomėti jūsų įvardintomis mokyklomis, ar tikrai yra taip. Nes šiaip jau kaimo pradinė mokykla, kurioje mokosi 30 vaikų, tai yra normali ir netgi, sakyčiau, gausi pradinė mokykla. To tikrai neturėtų būti. Aš tikrai išsiaiškinsiu, tik būkite malonus, surašykite duomenis ir pateikite man po posėdžio, kad aš nesuklysčiau dėl mokyklų pavadinimų ar kur kitur, gerai? Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi V. Stundys.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti finansų ir vidaus reikalų ministrų. Gerbiamasis finansų ministre, Seimas neseniai priėmė įstatymą ir sukūrė Sveikatingumo fondą, bet Vyriausybei reikia nustatyti akcizo dydį ir tvarką, kaip Sveikatos apsaugos ministerija administruos tą Sveikatingumo fondą. Kaip numatote įgyvendinti šį įstatymą, kiek procentų akcizų numatote skirti šiam fondui nuo kitų metų?
O vidaus reikalų ministro noriu paklausti, paskutiniu metu Seimas priėmė keletą reikšmingų įstatymų dėl nepilnamečių atsakomybės už rūkymą, turėjimą, vartojimą, taip pat ir alkoholio automobiliuose, ar yra atkreiptas policijos dėmesys į tai, kad pasikeitė teisinė bazė, kad pasikeitė numatyta atsakomybė? Ar atkreipėte dėmesį, ar inspekcija imsis šių priemonių?
R. ŠADŽIUS. Labai trumpai atsakau. Biudžetinės derybos, kurios yra nustatytos Vyriausybės nutarimu, biudžeto planavimo stadija, 2016 m. planavimo stadija prasidės birželio viduryje, tuo metu ir bus išspręstas jūsų klausimas, kuris yra dabar aptarimo stadijos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai kiek maždaug planuojate?
S. SKVERNELIS. Policija vykdo įstatymus. Jeigu įstatymas numato kitas teisinio reguliavimo normas, tai, be abejo, be jokio priminimo yra privaloma vykdyti ir privaloma dirbti.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už atsakymą.
Gerbiamieji kolegos, kadangi po Vyriausybės valandos vyks slaptas balsavimas, mes matome, kad trijų komisijos narių nėra, aš noriu paprašyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vietoj E. Vareikio pasiūlyti žmogų ir galbūt S. Brundzą paprašyti dalyvauti vietoj frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario V. Vasiliausko, kurio nėra. (Balsai salėje) Taip, priimame. Aš sutinku. L. Kazlavickas.
Toliau klausia K. Starkevičius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministrės. Jau startavo naujos 2014–2020 m. programos šaukimai, buvo specializuotas dėl šiltnamių šaukimas, dabar baigėsi jaunųjų ūkininkų, iš tikrųjų, galima sakyti, patirtas fiasko, nes vis dėlto 1300 norėjo, o paramą gaus tik daugiau nei 340. Ir dar kas svarbiausia ir blogiausia, tai, kad jie dabar abejoja, ar galės deklaruoti žemę, nes bus kitas šaukimas ir jie jau nebus traktuojami kaip jaunieji įsikuriantys ūkininkai? Jūs siūlote dalyvauti kitose programose, bet kitose programose, kaip žinote, jauniesiems ūkininkams… Jie ruošėsi, išleido pinigus ir štai dabar liko nepatenkinti. Kas bus toliau?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jūs manote, kad patyrėme fiasko? Aš manau, kad iš tikrųjų buvo nustatyti prioritetai jauniesiems ūkininkams, gyvulininkystei ir kiekvienas, teikdamas savo projektą, turėjo įvertinti galimybes. Žinojo, kad yra skirta tik 20 mln. eurų, tai trečdalis viso laikotarpio sumos ir kiekvienas, teikdamas projektą, kaip bet kuriame kitame versle, rizikuoja, ar gaus paramą, ar negaus, ar jo projektas bus konkurencingas, ar jis atitiks reikalavimus. Turbūt nesvarbu, ar apie žemės ūkį kalbame, ar apie bet kurį kitą verslą, ar apie viešąjį sektorių, kur yra teikiami projektai, visur yra vertinamos galimybės. yra vertinami balai, kurie buvo skirti. Manau, kad fiasko nėra, tai parodė, kad iš tikrųjų norinčių ūkininkauti jaunų žmonių paraiškų buvo pateikta labai daug.
Kaip toliau jiems elgtis? Iš tiesų kiekvienam ūkininkui yra parašytas atsakymas, kad jie turi patys apsispręsti ir priimti sprendimą. Yra du momentai, jeigu deklaruoja savo pasėlius, vadinasi, jie nebegali gauti įsikūrimui, bet gali dalyvauti kitose programose: ir smulkiojo verslo, ir verslo įkūrimo, ir modernizavimo, ir supaprastintoje programoje, ir nesupaprastintoje. Jeigu nusprendžia nedeklaruoti, tada jie vėl turėtų… Planuojama gruodžio mėn. daryti dar vieną šaukimą ir vėl svarstyti, ar jie turi galimybę, matydami, kokie yra reikalavimai. Kiekvienas, teikdamas paraišką, turi įvertinti savo galimybes.
Niekada nebuvo taip, kad būtų visi patenkinti. Jeigu mes manome, kad pateikia 1500 ir visiems bus skiriama parama privalomai, tai ar neatsitiks taip, kaip atsitiko praeitu laikotarpiu, kai vaikai gyveno Anglijoje, Vokietijoje, Amerikoje, gavo paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui ir viską už juos darė tėvai. Ar čia iš tikrųjų yra jaunojo ūkininko įsikūrimas? Jeigu jau įsikuria, tai jis turi realiai ir dirbti kaime.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, jūs teigiate, kad telefonas 112 veikia, bet kažkodėl labai daug priekaištų iš visuomenės pusės sulaukia šitas numeris. Faktiškai pastarųjų metų įvykiai rodo, kad kažkas vis tiek yra negerai, ar žadate viską sutvarkyti, nes ir Prezidentė šiandien ataskaitiniame pranešime pažymėjo tą faktą?
Prašom pasakyti, antras klausimas, ar numatytas Viešojo saugumo tarnybos vadas Kaune, ar dar nenumatėte? Ir kas jis bus? Ačiū.
S. SKVERNELIS. 112 arba Bendrasis pagalbos centras veikia. Kad ne iki galo projektas baigtas – faktas. Pasižadu, kad jis bus pabaigtas iki galo. Kas priklauso nuo Vidaus reikalų ministerijos, tą irgi padarysiu.
O dėl vado, tai birželio 29 d. bus paskirtas naujasis Viešojo saugumo tarnybos vadas.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Nėra. Klausia L. Kazlavickas. Ruošiasi A. Dumčius.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Klausimą norėčiau užduoti švietimo ir mokslo ministrei. Klausimas susijęs su Švietimo ir mokslo ministerijos nepakankamomis pastangomis sprendžiant patyčių mokyklose prevencijos klausimus.
Gerbiamoji ministre, jums, kaip buvusiai Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei, turėtų būti žinoma, kad patyčias mokyklose, remiantis tyrimais, patiria daugiau nei 100 tūkst. mokinių. Tačiau valstybės atsakas sprendžiant šią problemą nėra adekvatus nei skiriamu finansavimu, nei konkrečiomis pastangomis diegiant atitinkamas prevencines priemones. Prieš dvi savaites Seimo posėdyje jūs balsavote prieš siūlymą į darbotvarkę įtraukti nutarimą, kuriuo siūloma įpareigoti ministeriją imtis daugiau atsakomybės sprendžiant patyčių klausimą ir užtikrinti, kad visose Lietuvos mokyklose atsirastų patyčių prevencijos programos. Norėtųsi išgirsti konkretų atsakymą. Ar jūs, kaip politikė, atsakinga už švietimo politiką, ir toliau vengsite atsakomybės, sprendžiant patyčių mokyklose problemas, ar tiesiog nematote šios problemos?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, jaunas kolega. Man yra nemalonu, kad jūs mane kaltinate abejingumu švietimui. Kai atiduosite švietimui 30 metų, tada mes galėsime pasikalbėti.
O dabar aš jums noriu nuoširdžiai atsakyti. Labai gerai žinau visas prevencijos programas, nes su jomis esu dirbusi pati. Nežinau, ar tai darėte jūs.
Antra, jūs pats turbūt puikiai žinote ir esate įsigilinęs, jeigu jau šiuo klausimu kalbate, kad prevencinės programos visos atėjo į mokyklas per europinių lėšų iš Europos Sąjungos fondų programas. Jos iš pradžių buvo finansuojamos ir daug mokyklų, apie pusė mokyklų, tikrai dalyvavo šitose programose, buvo finansuojamos, rengiami konsultantai, kas pas mus labai madinga, ir tų konsultantų yra priruošta tikrai ganėtinai daug, ir vyko darbas.
Kai nutrūko finansavimas, šiandien šitas procesas yra truputį vangesnis, nes mokykla pati apsisprendžia, kokios programos jai reikia, ar ji ima vieną, ar kitą, ar OLWEUS, ar kitas, darželiai – „Zipio draugai“ ir kitokias. Yra daug mokyklų, kurios pačios savo iniciatyva šitas programas įgyvendina be jokio finansavimo, matydamos, kad tai yra labai svarbu ir veiksminga mokyklai. Jūs sakote, kad nevyksta prevencinis darbas mokyklose. Aš to tikrai negalėčiau pasakyti. Kiekviena mokykla, kiekvienas mokyklos vadovas ir mokytojas yra suinteresuoti, kad patyčių mokyklose nebūtų. Mano kolegos nuoširdžiai dirba šitoje srityje. Problemų yra, bet tai yra ne mokyklos problemos. Jūs pažiūrėkite, kiek mes turime, kokias mes laidas žiūrime ir mūsų vaikai. Kokį pavyzdį mato iš šalies ir kopijuoja daugybę dalykų. Tai yra vaikai, kurie mokosi iš aplinkos, iš televizijos, iš žiniasklaidos. Visi mes prisidedame prie to, kad yra problemų šitoje srityje. Bet kad nieko nedaroma, tai yra netiesa. Mokyklos labai rūpinasi, ministerija taip pat.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi R. Kupčinskas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau susimąsčiusį finansų ministrą paklausti. Bedarbių neliesiu, bet 800 tūkst. piliečių dirba jau ne Lietuvoje. Toliau. Minimaliu mėnesiniu atlyginimu labai labai stipriai atsiliekame nuo estų: ten 390 eurų, pas mus 300. Latviai ir tai mus pralenkė. Mūsų minimalaus atlyginimo padidėjimas – 4 % per metus ar dar mažiau. Klausimas yra maždaug toks. Gerbiamasis ministre, ar jūsų yra kažkokia revoliucingesnė vizija minimalų mėnesinį atlyginimą padidinti Lietuvoje? Mes faktiškai prarandame jaunuolius. Mano kolegos sako: tris, keturis kartus, penkis kartus didesnį atlyginimą ten gauna. Tai žiūrėkite…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Arimantai!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …kokia nors vizija turi būti, ar ne?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už filosofinį klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad mes turėtume daryti revoliucijas dėl minimalaus atlyginimo. Man atrodo, mes turėtume daryti revoliucijas dėl mūsų jaunimo švietimo, ypač aukštojo mokslo, kad jaunimas, išėjęs mokymus, ne minimalaus, o kuo didesnio atlyginimo siektų. Minimalus atlyginimas mokamas už mažiausiai kvalifikuotą arba visiškai nekvalifikuotą darbą.
Tai, kad žmonės išvyksta į anglijas ir norvegijas už minimalų atlyginimą dirbti, nėra gerai. Neslėpsime vienas nuo kito, vyksta žmonės, kurie turi tam tikrą išsilavinimą, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo gebėjimų negali pritaikyti Lietuvoje, dėl to jokių gebėjimų netaiko užsienyje. Tai tikrai nėra gerai. Ir manau, kad daugelis iš tų žmonių, jeigu turėtų geresnę galimybę savo gebėjimus pritaikyti čia, jie tikrai nesvarstytų važiavimo į užsienį. Būtent todėl Vyriausybėje daug aktyviau ir karščiau mes svarstome būdus, kaip priartinti žmonių kvalifikacijas prie to, ko reikia verslui.
Versle yra labai daug laisvų darbo vietų, kur reikalingi kvalifikuoti žmonės. Verslas pasiryžęs už tą kvalifikuotą darbą ne minimalią mėnesinę algą, o visai padorią algą mokėti. Tačiau jie tarp bedarbių neranda gebančių tą darbą dirbti. Štai šitą problemą mes daug aktyviau svarstome.
Minimali mėnesinė alga, kaip tam tikra garantija darbuotojams, taip, be abejo, ji Lietuvoje nustatyta seniai, o kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, visiškai neseniai įsivedė tokią garantiją. Manau, gerai, kad mes ją turime, bet minimali mėnesinė alga, jos dinamika turėtų atliepti bendrą atlyginimų dinamiką Lietuvoje. Atlyginimų augimas Lietuvoje, pastaraisiais duomenimis, truputį daugiau kaip 4 %, palyginus šių metų I ketvirtį su praėjusių metų I ketvirčiu palyginamaisiais dydžiais. Mes prognozuojame, kad panašaus tempo 4–5 % atlyginimo augimas Lietuvoje išliks artimiausius 3–4 metus, todėl mes turėsime ir minimalią mėnesine algą (iš tikrųjų tai būtų teisinga ir nekvalifikuotų darbuotojų atžvilgiu) didinti.
Tačiau čia nesusilaikysiu nepaminėjęs dar vienos bėdos, kurią mes turime. Mes turime daug žmonių, kurie gauna MMA ir mažiau, bet tarp jų didžioji dauguma gauna mažiau negu minimalią mėnesinę algą. Ir tikrai neatmetu, kad dauguma atvejų ten yra piktnaudžiavimų, kuriuos mes turime išaiškinti ir priversti verslą mokėti savo darbuotojams nors minimalią algą, o ne jos trečdalį ar du trečdalius.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau du klausimus užduoti, tuo labiau kad aš esu paskutinis klausėjas, o Vyriausybės valanda tęsiasi.
Jeigu galima, aš pirmą klausimą norėčiau užduoti švietimo ministrei. Kaip jūs manote, ar nereikėtų pakeisti tą nuostatą, kuri yra ir Vyriausybės teisės aktuose, tai yra pakraščio mokyklos apibūdinimą. Ji pripažįstama pakraščio mokykla, kai nuo centro nutolusi 10 km. Paėmus net ir Kauną, į vieną pusę pakraščio mokykla yra nutolusi 10 km, o kitoje vietoje visai to neatitinka. Tai ką jūs galvojate apie šios nuostatos pakeitimą?
Dabar dar vienas klausimas vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, jūs turbūt žinote, kad dabar Kaune, pakeitus Dariaus ir Girėno aerodromo administraciją, tai yra vadovą, iškyla rimtų problemų dėl to, kad ten treniruojasi Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Krašto apsaugos ministerijos, leidžiasi Jungtinių Amerikos Valstijų sraigtasparniai. Pastaruoju metu administracija yra nusiteikusi labai kritiškai šiuo atžvilgiu ir nenumato, kad tame strateginiame objekte treniruotųsi mūsų atitinkami padaliniai ir net…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rytai!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …vykdomos mūsų sąjungininkų aviacinės pareigos. Ką jūs galėtumėte pasakyti? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, laiko dar yra.
PIRMININKAS. Klausimui – minutė, gerbiamasis kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės valanda dar nesibaigė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Posėdžio pirmininke, gal galiu atsakyti? Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų dėl pakraščio mokyklų jūs ne pirmas, kuris keliate šitą klausimą. Jau dabar per savo tris darbo dienas aš girdžiu šitą temą ne pirmą kartą. Iš tikrųjų galvoju, kad padiskutuoti apie tai tikrai verta. O šiaip, Seimo narių ir Seimo valia yra padaryti visus pakeitimus. Bet pasižadu diskusiją organizuoti ir padiskutuoti. Galbūt kažkokie pakeitimai ar ryškesnės ribos, numatyti atstumai sudarytų galimybę geriau mums suvokti, kas tai yra ta pakraščio mokykla.
S. SKVERNELIS. Manęs tiesiog nepasiekė nerimastingos žinios, kad kam nors neleidžiama treniruotis, bet aš pasiaiškinsiu, ar iš tikrųjų tarnyboms trukdo. Jeigu taip yra, tai, matyt, jeigu aerodromas priklauso savivaldybei, mes rasime ir su nauja administracija sprendimus, kad tikrai nenukentėtų vidaus reikalų sistemos pareigūnų parengimas.
13.42 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 10, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3097 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes apsvarstytume vieną popietinį klausimą – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 10, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jį prašo pateikti sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė. Kviečiu ją į tribūną.
Vyriausybės nariams dėkoju už atsakymus ir dalyvavimą Vyriausybės valandoje.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Šis įstatymo projektas buvo įrašytas į darbotvarkę antradienį. Antradienį mes pateikėme analogišką projektą dėl licencijų išdavimo administravimo naštos sumažinimo slaugytojams ir akušeriams verstis praktika. Visų pirma šio įstatymo tikslas yra vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, patvirtinta 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu, kuriame yra nustatomos esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, kurie daro esminį poveikį ūkinei veiklai… Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra nurodyta, kad tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Todėl perkeltos įstatymo projekto nuostatos yra visiškai tos pačios, kurios šiandien galioja pagal Licencijų išdavimo nuostatus ir kuriomis buvo ir yra vadovaujamasi. Jokių papildomų draudimų, ribojimų nėra. Projekto reikalavimai numato, kad fizinis asmuo turi turėti atitinkamą išsilavinimą, jei jis nori verstis šviečiamąja sveikatos priežiūros veikla, dėstyti ir vesti užsiėmimus.
Be to, pažymiu, kad teikiamame projekte kvalifikaciniai reikalavimai net sumažinti, negu yra numatyti nuostatuose, ir įtvirtinama nuostata, jog yra laikoma, kad licencija yra išduota kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla pateikimo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai dienos arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jei ši diena yra vėlesnė, nei deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo diena. Šiuo metu galiojančiuose nuostatuose šis terminas yra 30 dienų. Licencija išduodama tik po 30 dienų.
Priėmus projektą bus palengvintos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims pradėti teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pagerės teikiamų paslaugų prieinamumas visuomenei.
Projektas suderintas su Teisingumo ir Ūkio ministerijomis. Vyriausybė projektui pritarė šių metų gegužės 13 d. posėdyje.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, sakykite, kaip jūs manote, jei mes sumažinome kvalifikacinius reikalavimus, ar pati paslauga nenukentės? Kaip jūs manote?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Esmė yra ta, kad tai yra švietėjiška veikla, tai yra švietimo teikimo veikla, yra penkios grupės ir ne visoms yra supaprastinti numatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Mūsų nuomone, tiek Ūkio ministerijos, tiek Teisingumo ministerijos, reikalavimai yra pakankami, todėl akcentas yra, kad supaprastiname dokumentų parengimą veiklai.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrei.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). O kur antras? Sakėte, du.
PIRMININKAS. Sakė, vienas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). A. Matulas lyg ir buvo užsirašęs.
PIRMININKAS. Vienas vienas, gerbiamoji ministre. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Taigi balsuojame ir kartu bus registracija vienu metu.
Už balsavo 18, prieš nėra, susilaikė 3. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 10, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3097 po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 d.
Gerbiamieji kolegos… Dar ministre?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, aš labai prašau mano balsą įskaityti už, nes nesuveikė.
PIRMININKAS. Įskaitome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rytinis… A. Nako irgi už. Posėdis nebaigtas. Daroma pertrauka. Primenu, nuo 14 val. iki 14.30 val. yra slaptas balsavimas dėl teisėjų.
Noriu priminti, kad S. Brundza ir L. Kazlavickas kviečiami į komisiją kartu su kitais komisijos nariais. Balsavimas – kaip visada, toje pačioje vietoje. Pertrauka. Nuo 14 val. iki 14.30 val., dar kartą kartoju.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Skelbiu birželio 4 d. rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.