|
Argumentai:
Nors susidariusi COVID-19 situacija kelia grėsmę
ekonominiam šalies stabilumui, kainų reguliavimas šalyje neišspręs ekonominių
problemų bei sudarys prielaidas kapitalinės rinkos griuvimui.
Visų pirma kainų reguliavimas turės neigiamą poveikį
kainų konkurencijai. Nustačius maksimalią kainą prekybininkai neturės
intereso parduoti prekę už žemesnę kainą, todėl net pasikeitus situacijai
kainos nežemės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kainų nustatymas darys
neigiamą poveikį produkto kokybei. Dėl kainų reguliavimo prekės bus
parduodamos už tą pačią kainą nors jų kokybė bei žaliavos iš ko tos prekės
bus pagamintos –skirsis. Ilgainiui aukštesnės kokybės produkcija išnyks, nes
nebus galima padengti gamybos kaštų. Dėl šios priežasties nukentės
gyventojai, kurie neturės galimybės įsigyti aukštesnės kokybės prekių. Taip
pat ilgainiui kainų reguliavimas gali lemti prekių deficitą, nes produkcijos
gamintojai nebus pajėgūs gaminti už valstybės nustatytus įkainius ypač esant
karantino sąlygoms kai gali pritrūkti žaliavų produkcijos gamybai, o įsivežti
prekių iš užsienio gali būti sudėtinga dėl išaugusios pasaulio paklausos.
Taip pat kainų reguliavimas yra perteklinė administracinė našta valstybei bei
didelės jos sąnaudos. Taip pat kainų reguliavimas stabdys inovatyvių prekių
kūrimą dėl šalies nestabilumo ir perteklinio reguliavimo. Tai sudarys mažesnį
naujų ūkinės veiklos vienetų įsitraukimą į rinką.
Taigi kainų reguliavimas sumažins produkcijos kokybę bei
jos įvairovę, sumažės naujų bei esamų rinkos dalyvių skaičius, nebus įmanoma
pritraukti užsienio investicijų bei sumažės inovacijų kiekį. Taigi kainų
reguliavimas ilgainiui ne tik neigiamai paveiks vartotojų patirtis, bet
sumenkins šalies įvaizdį pasaulio kontekste bei iš esmės paveiks kapitalo
rinkos veikimo principą šalyje.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti 8
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8
straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą
Vykdant
gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį,
ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir
kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos
asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o
susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos
laisvė.“
2. Pripažinti
netekusiu galios 9 straipsnio 18 punktą:
„18)
paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti
gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms
įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias
didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų
pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus;“.
2. Buvusį 9 straipsnio 18 punktą
laikyti 19 punktu.
3. Pakeisti 11
straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teikia
Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų
naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu, taip pat poreikio nustatyti
gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms
įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias
didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų
pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus.“
4. Pripažinti
netekusiu galios 30 1 straipsnį:
„301
straipsnis. Prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas susidarius valstybės
lygio ekstremaliajai situacijai
1.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių
situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams
būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių
apsaugos tarnybai stebėti šių priekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo
pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių
ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų
piktnaudžiavimą nustatant šių prekių ir (ar) paslaugų kainas, nedelsdama
informuoja apie tai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją. Vyriausybės
ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali
teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio nustatyti prekių ir (ar)
paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir
įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir
(ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo
ar teikimo būtinus apribojimus. Teikiant šį siūlymą turi būti pagrįsta, kad
prekių ir (ar) paslaugų trūkumo ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų
piktnaudžiavimo negalima išvengti kitomis įstatymuose numatytomis
priemonėmis.
2.
Vyriausybė, gavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą ir
Konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę, susidarius valstybės lygio
ekstremaliajai situacijai, nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių
įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių
ir (ar) paslaugų didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių
prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų
prekių kiekio ribojimus, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių
išvežimo ir (ar) eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus,
subjektus, kurie turi pirmenybę įsigyti šias prekes ir (ar) paslaugas ir
panašiai).
3.
Nustatydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų
maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus apribojimus,
Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos
konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nurodyti maksimalų ribojimų
taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už valstybės lygio
ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją
situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės
ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio
subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus
šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi
atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo nuostatų laikymosi
priežiūrą vydo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
|