PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 48, 49, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1), 20(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-1169 7 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2830(2)

2023-

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo paketą, kuris buvo įvardintas „proveržio paketu“, 2022 m. birželio – liepos mėnesiais buvo priimti kompleksiniai sprendimai, kuriais buvo siekiama paspartinti atsinaujinančių išteklių energetiko objektų vystymo projektus ir jų atsiradimą Lietuvoje.

2022 m. liepos 7 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20-1, 20-2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1, 20-3 straipsniais įstatymas Nr. XIV-1169 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Būtent Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje yra numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos tiems projektams, kurie iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nebuvo užbaigti, taip pat apibrėžtas ir projektų eigos (atskaitos) taškas, kuriam taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, o kada jau taikoma nauju teisiniu reguliavimu nustatyta tvarka.

Šiuo pasiūlymu Įstatymo projektui siekiama tinkama ir lygiaverčiai apibrėžti kas yra laikomi iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtais projektais ir kaip juos tinkamai identifikuoti.

Dėl barjerų

Konstitucinio teismo praktikoje (2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas) yra konstatuota, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viena iš energetikos srityje vykdomų specifinių ūkinių veiklų; jos plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), taigi padeda užtikrinti viešąjį interesą.

Taip pat teigiama, jog – elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra vienas iš svarbiausių valstybinės energetikos politikos prioritetų, o viena iš strateginių iniciatyvų elektros energetikos sektoriuje yra didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje (2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje išskiriama viršesniam viešajam interesui priskiriama ir svarbia viešajam saugumui laikoma planuojama ūkinė veikla – planuojama ūkinė veikla, skirta energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių, kaip ji suprantama 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2022/822 dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims.

2023 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (toliau – Direktyva). Vienas iš esminių tikslų – maksimaliai pagreitinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą tokio tipo energetikos objektus net laikant prioritetu prieš poveikio aplinkai, gamtos elementams (pavyzdžiui, laukiniams paukščiams) keliamą sąlyginę grėsmę.

Apibendrinant šią argumentų dalį teigtina, jog Europos Sąjunga yra priėmusi ir laikosi strateginio sprendimo, kad atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtra turi būti kuo mažiau barjerizuojama (įskaitant ir administracinių barjerų naikinimą).

Dėl lygiateisiškumo

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama asmens laisve ir teise turėti nuosavybę; ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (inter alia 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (inter alia 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

Iki šiol galiojanti Pakeitimo įstatymo redakcija nepagrįstai sudarė barjerus asmenims, pasirinkusiems vykdyti poveikio aplinkai vertinimą per pranešimą (alternatyva programai) arba atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (kai projektai yra mažesni), numatant, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tiems subjektams, kurie planuojamą ūkinę veiklą pradėjo programos patvirtinimu. Tai sukūrė aiškiai skirtingas teises kitas alternatyvas pasirinkusiems asmenims, kurie savarankiškai, nenumanydami planuojamo reguliavimo pasikeitimo, priėmė sprendimą vykdyti kitokią teisės aktais leidžiamą poveikio aplinkai vertinimo formą.

Apibendrinant šią dalį pabrėžtina, kad pagal tiek iki šiol galiojančią Pakeitimo įstatymo, tiek siūlomą 18 straipsnio 10 dalies redakciją, prioritetas ir išimtis numatoma tik poveikio aplinkai vertinimą pagal programą pradėjusiems asmenims. Visiems kitiems subjektams iš karto taikoma naujoji, didesnės apimties ir daugiau sutikimo poreikį sukurianti tvarka.

Dėl teisinio apibrėžtumo

Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimai); asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. liepos 16 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Šio pasiūlymo teikėjo nuomone, Pakeitimo projektas iš esmės keičia ir atskaitos tašką, nuo kada taikomas naujasis reguliavimas atitinkamiems atsinaujinančių išteklių energetikos projektams. Iki šiol galiojančioje redakcijoje numatyta poveikio aplinkai vertinimo pradžia, kaip atskaitos taškas. Dabar siūlomoje redakcijoje anksčiausiu atskaitos tašku jau laikomas visų sutikimų dėl buvusių sanitarinių apsaugos zonų turėjimas. Paaiškintina, kad ir pats sanitarinių apsaugos zonų dydis paaiškėja tik pabaigus poveikio aplinkai vertinimą ir kartu su juo atliekama poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Tik sužinojus tikslų dydį – renkami / baigiami rinkti tokie sutikimai. Siūlomu projektu sukuriama neįgyvendinama (neegzistuojanti) sąlyga, kai galėtų būti pradėtas (ne baigtas) poveikio aplinkai vertinimas, tačiau jau reikėtų turėti visus sutikimus (nors teritorijos dydis nėra žinomas) iš atitinkamos teritorijos savininkų.

Dėl teisėtų lūkesčių

Poveikio aplinkai vertinimo pradžia (bet kokiu leidžiamu formatu) yra aiškus teisėtų lūkesčių ir tikslų pareiškimas, įvertinus tiek esamą teisinį reguliavimą, tiek galimybes įgyvendinti projektą.

Siūlytina nustatyti ir atskaitos tašku, iki kokio etapo turėjo būti pasistūmėję projektai, kad jiems būtų taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, laikant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pradžią (be papildomų sąlygų ir įvardijant visus etapus).

Vertintina, kad pagal teisės aktų reikalavimus iki Pakeitimo įstatymo atitinkamai pradėtiems projektams nustačius naują sutikimų gavimo ir informavimo tvarką, praplėtus asmenų, kurie gali teikti prieštaravimus ratą, nustatomi ribojimai, darantys esminį poveikį valstybės skatinamos ūkinės veiklos – atsinaujinančių išteklių energetikos projektų vystymo – vykdytojų veiklai, t. y. plačia apimtimi pakeistais teisės aktais įtvirtinti ūkio subjektams naujus reikalavimus, kuriuos jie privalo atlikti, siekdami projektuoti ir statyti atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, taip pažeidžiant asmenų teisėtus lūkesčius, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, nesilaikant atsakingo valdymo principo.

Atitinkamas patikslinimas taip pat sumažins atsinaujinančių išteklių energetikos projektų barjerus, palengvins šių, jau ilgai trunkančių projektų užbaigimą, realizaciją ir kuo greitesnę elektros energijos generaciją.

Dėl sąlygų nebloginimo

Dabar galiojančioje ir naujiems projektams taikomoje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 dalyje numatyta susitarimo arba prieštaravimo nepateikimo alternatyva, tuo tarpu į pereinamąjį laikotarpį patenkantiems projektams pagal dabartinę Įstatymo projekto formuluotę būtų sudarytas apsunkinimas panaikinant prieštaravimo nepateikimo alternatyvą. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto formuluotę.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Papildyti 18 straipsnį 10¹ ir 10² dalimis:

„10¹. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos, kai iki 2022 m. liepos 8 d. yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kai iki 2022 m. liepos 8 d. nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, arba iki 2022 m. liepos 8 d. pradėtas poveikio aplinkai vertinimas ir nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, išskyrus atvejus, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, arba sanitarinės apsaugos zonos nenustatytos, bet yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, arba iki 2022 m. liepos 8 d. pradėtas poveikio aplinkai vertinimas ~~ir sudaryti rašytiniai susitarimai dėl planuojamos statyti vėjo elektrinės nustatytoje teritorijoje, kurioje nebus užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai~~. Kai nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau, atlikus anksčiau nurodytas procedūras, su šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų ir (ar) žemės sklypų savininkais susitariama arba jie informuojami šia tvarka:

1) jeigu žemės sklypai ir šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatai patenka į atstumą aplink planuojamą statyti vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba į teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, kai tokia teritorija yra didesnė, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę, ~~sudaromi rašytiniai susitarimai dėl planuojamos statyti vėjo elektrinės~~ jų savininkai informuojami ir (ar) susitarimai sudaromi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14, 16 ir 17 dalyse nurodyta tvarka;

2) žemės sklypų ir šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai informuojami apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, viešai paskelbiant šią informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti šią veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį, galimi apribojimai dėl naujų šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo arba pateikiama nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti šią veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15 dalyje nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Žemės sklypų ir šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų savininkai, susipažinę su paskelbta informacija viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti šią veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, prieštaravimų dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės reikšti negali.

10². Neinformavus šio straipsnio 10¹ dalyje nustatyta tvarka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų ir (ar) žemės sklypų savininkų ir nesudarius privalomo susitarimo dėl planuojamos statyti vėjo elektrinės, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų ir (ar) žemės sklypų savininkams, kurie informuojami šio straipsnio 10¹ dalyje nustatyta tvarka ir kurie siekia vykdyti procedūras, susijusias su šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos.“