Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 333
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, 14 valanda, pradedame vakarinį Seimo posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę.
14.01 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1445 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341(2). Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio komiteto, šiuo atveju – Teisės teisėtvarkos komiteto, išvadą, kurią turėtų pateikti J. Sabatauskas. (Balsas salėje) I. Haase, komiteto pirmininkė, tada gelbės situaciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3341. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3341 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Mačiau, buvo įsirašęs J. Sabatauskas, bet jo nėra, tai motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime dėl šio projekto per numatytą balsavimo intervalą.
14.02 val.
Įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889(2). Taip pat svarstymo stadija. Išklausytume Užsienio reikalų komiteto išvadas, jeigu būtų įgaliotas pranešėjas M. Matijošaitis, bet jo, deja, nėra. Tada žvelgiu į komiteto pirmininką, kuris turi gelbėti situaciją, kai jo nariai nepavyzdingai lanko posėdžius.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tai ratifikacijos įstatymą svarstėme gruodžio 1 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti nebuvo užsirašiusių. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Tai vėl balsavimas dėl šio projekto bus per numatytą balsavimo intervalą.
14.04 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799(2). Taip pat svarstymo stadija. Čia pranešėja turėtų būti P. Kuzmickienė. Jos vėl nematome. Žiūriu, kas iš Sveikatos reikalų komiteto narių yra čia, salėje. R. Žemaitaitis tada perskaitys komiteto sprendimą.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas šių metų gruodžio 6 dieną svarstė Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas yra bendru sutarimu pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam komiteto variantui.
PIRMININKAS. Dėkui. Čia turime diskutuoti užsirašiusį V. Valkiūną. Kviečiame į tribūną.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, šis klausimas yra mirties ir gyvybės klausimas – ar įskaitysime kaip mirusį, kaip nori padaryti, kad greitoji pagalba įskaitytų, ar gaivinsime kovodami už gyvybę? Matote, jūs taip primityviai kažkurie galvojate. Aš turėjau tokios, kaip sakant, garbės dirbti kartu su žmogumi, kuris buvo ištrauktas iš mirties spąstų, jis papuolė į dviejų mašinų avariją, tarp dviejų mašinų autoinspektorių sutrynė. Buvo pažeisti vidaus organai, viskas, jokia greitoji nebeėmė, buvo, kaip sakant, jau klinikinės mirties būsena, tačiau draugas pakeitė aplinkybes – buvo nuvežtas, darė operaciją. Nesiėmė operacijos daryti, kaip sakant, tie populiarūs daktarai, tai darė dežuruojantis daktaras ir žmogų ištraukė iš mirties spąstų. 3 mėnesius buvo klinikinės mirties būsenos, ir man pats pasakojo. Žmogus nedidelio ūgio, bet sambistas.
Kodėl aš tai pasakoju? Remiuosi šia įvykusia situacija. Mano nuomone, iš tų, kuriems jau konstatuoja ar po avarijų, ar kitų įvykių, kur nevienareikšmiški, 10 % galima būtų atgaivinti. Kaip ir man šita bendradarbė sakė, konsiliumas buvo atvažiavęs iš Maskvos ir klausinėjo, galvojo, kad ten jau proto nukrypimai, nes valandą iki operacijos maždaug buvo klinikinė mirtis ir paskui 3 mėnesius buvo klinikinė mirtis – be sąmonės, be nieko, tačiau normalus žmogus, ir pats įsitikinau. Čia bus taip, kad greitoji, kaip ir anksčiau buvo, bus nesuinteresuota, kad jų automobilyje miršta ir konstatuojama mirtis. Jiems bus lengviau tai daryti vietoje, kai jau mirtis ir pulso nėra. Mirtis – kam čia vežti ir gelbėti tą žmogų.
Todėl aš, kolegos, kviečiu nepalaikyti šio įstatymo, nors jisai skamba gražiai, bet tai nepaskatins gaivinti ar nuskendusiojo, ar kurio, iš principo reanimuoti, kaip ir papasakojau šį įvykį iš savo gyvenimo. Kolegos, galima ir apie 10 % atgaivinti. Kaip tik reikia imti daugiau, kaip sakant, ne konstatuoti mirtį ir palikti ten skenduolį ar po avarijos, bet vežti ir bandyti reanimuoti ir sugrąžinti gyvybę. Todėl, gerbiamieji, tai yra labai rimtas klausimas – gyvybė arba mirtis. Mes turime siekti, kad daugiau gyvybės būtų, o mirti visada visi suspės, todėl neskubinkime mes savo mirties, neskubinkime kitų mirties, stenkimės gelbėti. Aš siūlau nepalaikyti to, kad palengvintume kai kam darbą ir kad būtų daugiau mirčių. Kviečiu, kolegos, rimtai apmąstyti ir teisingai įvertinti šio įstatymo pataisas, remiantis visomis gyvybės situacijomis.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už užsirašė A. Vinkus. Prašau pasisakyti.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kaip gydytojas ir turintis tam tikrą patirtį galiu pasakyti, kad pritariu ir palaikau šio įstatymo pakeitimą. Toks pakeitimas ne tik padidins specialistų, kurie įgis teisę nustatyti mirties faktą, skaičių, bet ir taupys šio fakto nustatymo sąnaudas bei laiką. Pagal dabartinį reglamentavimą į mirties įvykio vietą atitinkamais atvejais turi vykti viena po kitos dvi brigados, jei iškviestoje pirmoje brigadoje dirba paramedikas, kuriam nesuteikta teisė nustatyti mirties faktą.
1997 metais priimtame Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme paramedikams ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikams nebuvo nustatyta teisė nustatyti mirties faktą. Bet to ir nereikėjo, nes Lietuvoje tokie specialistai nebuvo rengiami.
Daugiau kaip po dešimties metų nuo įstatymo priėmimo, 2007 metais, profesinėse mokyklose, vėliau kolegijose buvo pradėti rengti paramedikai ir skubiosios pagalbos paramedikai. Pradėjus rengti paramedikus tais pačiais 2007 metais sveikatos ministras išleido įsakymą, kuriame nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos nustato gimimo ir mirties faktą, o greitosios medicinos pagalbos brigadoje gali dirbti paramedikas ir skubiosios pagalbos paramedikas, tačiau įstatymu jiems teisė nustatyti asmens mirties faktą, kaip jau minėjau, nebuvo suteikta.
Todėl logiška ir reikalinga išspręsti šią problemą. Ačiū autoriams už iniciatyvą. Balsuosiu už ir agituoju jus balsuoti už.
PIRMININKAS. Vis dėlto V. Valkiūno neįtikinote. Jis kalbės prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Antanai, už jūsų pamąstymus. Jūs, taip sakant, kaip suinteresuota persona, kaip medikas, kaip visos tos sistemos dalis, tačiau, kaip aš pabrėžiau, galbūt jūs neišgirdote mano pasakymo, jeigu galima iki 10 % atgaivinti žmonių, negalima kalbėti apie sąnaudas, apie pinigus, apie išlaidas. Mes turime žmogų… Taip, mes sakome, kad mums brangiausias yra žmogus, o čia išeina, kad brangiausi yra pinigai. Dėl pinigų reikia atsisakyti ir žmogaus gyvybės. Ne, gerbiamieji, už gyvybę! Kuo daugiau veš ir reanimuos, ir gelbės žmonių gyvybę ir paramedikai, ir visi visi, tuo visuomenė bus brandesnė, sveikesnė ir pozityvesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Vinkus per šoninį mikrofoną.
A. VINKUS (LVŽSF). Mielas pone Valkiūnai, nesiekite su pinigais. Ne ta kryptimi aš kalbėjau. Noriu pasakyti, kad čia svarbiausia laikas, sugebėjimas ir žmogaus gyvybės gelbėjimo procesas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal netęskime, gerbiamas Valkiūnai. Jūs čia aiškinsitės dar nežinia kiek. Dabar balsuoti negalime, tai darysime per balsavimo intervalą.
14.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320(2) (svarstymas)
Toliau nagrinėjame klausimus pagal darbotvarkę. Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320(2). Čia yra sujungti du projektai. Svarstymo stadija. Išklausysime Audito komiteto išvadą, ją pateiks R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas, apsvarstęs du pateiktus Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektus, priėmė sprendimą juos sujungti ir teikti Seimui patobulintą jungtinį Seimo nutarimo projektą. Jam buvo pritarta mūsų komitete bendru sutarimu.
Dėl Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo dėl preambulės. Audito komitetas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlytai preambulės formuluotei pritarė iš dalies ir pasiūlė ją konkretinti, kad preambulėje atskleidžiami sprendimų priėmimo motyvai atitiktų nutarimo 1 straipsnyje keliamus klausimus, į kuriuos turėtų būti atsakyta audito atlikimo metu.
Dėl R. Tamašunienės pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Audito komitetas pritarė Seimo narės R. Tamašunienės pasiūlymo esmei, kad atliekant auditą turėtų būti įvertinti ne tik savivaldybių, bet ir ministerijos, švietimo įstaigų įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio. Pasiūlymui pritarta iš dalies, nes nutarimo 1 straipsniu Valstybės kontrolei pavedama įvertinti, ar švietimo sistemos dalyviai tinkamai įgyvendina įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio.
O Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui dėl 1 straipsnio Audito komitetas pritarė iš dalies, nes buvo įvertinta pavedamo atlikti audito apimtis ir siekiama sudaryti galimybes Valstybės kontrolei audito metu atsakyti į Seimo nutarime keliamus klausimus ir pateikti įrodymais pagrįstas išvadas bei rekomendacijas, todėl pasiūlyta auditą atlikti iki gegužės 15 dienos, o ne iki gegužės 1 dienos, kaip pasiūlė Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat nekeičiant esmės siūloma patikslinti 1 straipsnio formuluotę tinkamiau atskleidžiant pavedimo turinį. Kaip minėjau, čia Audito komitetas bendru sutarimu patobulintam jungtiniam sprendimui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą turėtų pateikti J. Šiugždinienė. Jos nėra. Gal E. Pupinis?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybės auditą“ projektui Nr. XIVP-3320 bei komiteto išvadoms, pasiūlyti pagrindiniam Seimo Audito komitetui jį sujungti su Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektu Nr. XIVP-3312 ir patobulinti pagal komiteto teiktus pasiūlymus. Komitetas pateikė savo pasiūlymus, kiek žinome, kaip informavo pranešėja, Audito komitetas įvertino.
PIRMININKAS. Galite ir luktelėti, nes esate vienintelis užsirašęs diskutuoti. Suteikiu žodį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt dažnai mes diskutuojame apie švietimo finansavimą ir matome, čia konstatuojamoje dalyje yra nurodyta, kad biudžetas iš tikrųjų didėja, ir nemažais procentais. Taip pat žinome, kad mes jau atitinkame pagal asignavimus bendrojo vidaus produkto ir Europos Sąjungos vidurkį, tačiau, kaip žinome, mokytojai kelia tam tikrus klausimus dėl atlyginimų dydžių. Savaime suprantama, kad negalint įvertinti situacijos visoje Lietuvoje turbūt tam tikras išvadas daryti būtų labai sudėtinga. Todėl tikrai reikalingas tam tikras peržiūrėjimas, nes ir komitete mes žiūrėjome, kad nelabai tolygus finansavimas pakliūna iki pat mokytojų, iki jų atlyginimų, iki mokyklų. Iš tikrųjų reikėtų įvertinti tas priežastis ir, aišku, mes matome, kad ne visos savivaldybės vienodai turbūt tvarkosi su savo ugdymo sistemos tinklu. Komitete girdėjome, kad kai kurios mokyklos finansuojamos aplinkos priežiūrai keturis kartus daugiau negu tame pačiame rajone kitos mokyklos. Arba ugdymo procesas reikalauja keturiskart daugiau lėšų kai kuriose mokyklose negu kitose tame pačiame viename rajone. Iš tikrųjų kaip Lietuvoje yra, tai vėlgi matome, kad, na, netgi ir iš streikų galima spręsti, kad taip pat situacija nevienoda, regionuose vienokia, centruose kitokia, net ir tuose pačiuose regionuose sąlygos yra nevienodos ir atlyginimų dydžiai nevienodi. Tai tikrai geras vertinimas.
Tačiau vėlgi čia buvo nemažai pasisakyta iš Audito komiteto dėl preambulės. Dar kai kada mes patys pradedame gąsdinti mokytojus, kad tik neikite, ši sistema, kaip parašyta, nepatraukli, toliau – neapibrėžtumo švietimo srityje labai daug. Tai iš tikrųjų nėra tikslus įvertinimas. Ką tai reiškia neapibrėžtumas? Gyvenime turbūt mes visi turime tam tikrų neapibrėžtumų, ir visą laiką turbūt bet kokias pareigas einančiam žmogui, na, nėra garantijų, kad tos pareigos nepasikeis arba iš tikrųjų reikalavimai neišaugs. Šiuo atveju manytume, kad tų gąsdinimų reikėtų mažiau, nes mes patys, ypač būdami opozicijoje, kalbame, kad čia labai blogai, baisu, vajetau, neikite ir panašiai, o paskui patys galvojame, kodėl jauni žmonės nestoja? Šuo atveju, tikrai manyčiau, turbūt savo pasisakymus turėtume vertinti kaip nors atsargiau, nes kalbame apie bendrą sistemą, ji tobulinama ir pagal dabartinį susitarimą, taip pat siekdami tam tikrų tikslų, mes ją tobuliname. Tačiau tokiais pasisakymais, manau, tikrai mes nieko gero nepasiekiame. Manyčiau, reikėtų galbūt pradžią bent patobulinti ir tuos neapibrėžtumus arba sąvokas, kurios neaiškios, neatskleistos… Ką reiškia neapibrėžtumas? Girdime apie įvairias kitokias problemas. Galbūt ir tam tikras elgesys moksleivių su mokytojais kai kuriais atvejais yra iššaukiantis, yra tokių rezonansinių atvejų. Manyčiau, tokių netikslių, išplėstų sąvokų nereikėtų vartoti ir tuose nutarimuose.
Manyčiau, kad vis dėlto gerai, kad yra šiek tiek atidėta. Mums atrodo paprasta padaryti normalų auditą, nes ir Valstybės kontrolė turi tam tikrus resursus, kuriuos panaudoja ir kitais tikslais. Iš tikrųjų jie turės tuos resursus atitraukti grynai šiam darbui, ne pagal savo suplanuotas veiklas. Manyčiau, tikrai reikėtų geriau padaryti kokybiškiau, negu skubėti ir būtinai apibrėžti labai glaustas sąlygas. Vis dėlto, manyčiau, gerai, kad atidėta šiek tiek vėlesniam laikui, bent iki gegužės 15 dienos. Ir vis dėlto auditas turėtų būti atliktas. Jis tikrai atskleistų tam tikras problemas ne tik tam tikrų savivaldybių viduje, bet apskritai pasiūlytų tam tikras išeitis, kaip vis dėlto padidinti tam tikrą mokos fondą, ypač keliamoms problemoms, susijusioms su mokytojų atlyginimais, spręsti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Vienas, pageidavęs diskutuoti, diskutavo. Dabar dėl motyvų. V. Fiodorovas – už. Kadangi yra pasiūlymų dėl šio projekto, motyvai bus tada, kai apsispręsime dėl pasiūlymų. Prie klausimo grįšime per balsavimo intervalą.
14.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304(2). Svarstymo stadija. D. Asanavičiūtė pateiks komiteto išvadą.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė. Buvo pateikti du pasiūlymai – Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės. Teisės departamento pasiūlymui komitetas nutarė nepritarti, nes jie prašė Vyriausybės išvados, tačiau projektas buvo derintas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taigi balsavimo rezultatai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 5, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat yra Seimo narių S. Lengvinienės ir L. Nagienės pasiūlymai, bet tikriausiai juos pristatysime balsavimo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusija. Pirmoji užsirašiusi L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, trečią kartą mes ruošiamės atidėti šito įstatymo vykdymą, tai yra pratęsiame terminą ir visą laiką aiškiname viena, tik viena mintis – neskirtas finansavimas. Man labai įdomu, 2020 metais… Kai 2021 m. gruodžio 16 d. buvo priimta pataisa dėl įsigaliojimo datos, buvusi švietimo ministrė pateikė lygiai tokią pat mintį – finansavimas neskirtas, todėl įvykdyti negalime ir atidėjome iki 2024 m. sausio 1 d. Dabar, kai buvo šito įstatymo pateikimas, lygiai taip pat ministerija pristatydama, tai yra pristatė buvusi ministrė šitą įstatymo pataisą, pasakė lygiai tą patį: nepasirengę, nes nebuvo numatyta lėšų. Tai leiskite paklausti daugumos: o kas planuoja biudžetą ir kas turėtų atkreipti dėmesį, kad neskirtas finansavimas?
Aš tai niekaip negaliu suvokti, kad šiandien mes vėl atidedame dar dvejiems metams šito įstatymo įsigaliojimą. Pirmiausia vienas klausimas. Įkuriame VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ pagal Vyriausybės nutarimą. Vyriausybės nutarimas buvo priimtas rugpjūčio 22 dienos posėdyje. Lapkričio 8 dieną įregistruota VšĮ „Mokausi Lietuvoje“, kuri vykdys centralizuotą priėmimą. Tai kyla man pačiai toks klausimas (ir manau, kad ir kitiems Seimo nariams turėtų taip būti): o ką šiandien ši įstaiga darys? Priimtas asmuo, kuris turėtų jau organizuoti, vykdyti pirkimus ir panašiai, ir spręsti klausimą. Atidedame priėmimą vien dėl to, kad vėl, sako, trūks pinigų. Tačiau LAMA BPO, kuri yra sukūrusi šitą centralizuotą priėmimą į aukštąsias mokyklas, bus finansuojama. Bus perkama paslauga iš LAMA BPO už daugiau negu pusę milijono, būtent kad centralizuotas priėmimas į aukštąsias mokyklas toliau būtų sėkmingai vykdomas.
Tai nejaugi mes per vienus metus, per dvejus metus, kaip jau atidėjome nuo 2021 metų, nesugebėjome sukurti normaliai programos ir padaryti centralizuoto priėmimo moksleivių? Tiek ir neformaliam ugdymui vykdyti centralizuotą priėmimą, tiek ir į aukštąsias, ir profesines mokyklas? Dabar aš jau pasižiūrėjau, kiek yra numatyta skirti pinigų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tai yra numatyta 4 mln. 864,2 euro. 4,8 mln. 4,8 mln.! Tačiau net vienai iš savivaldybių (Jonavai) yra numatyta lygiai taip pat iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų skirti 353 tūkst. būtent šiai programai įgyvendinti. Tai man visiškai… Centralizuotas?.. Taip ir rašo: kurti centralizuotą priėmimą rajono savivaldybėje. Niekaip negaliu suprasti, kaip galima taip vėl išskaidyti lėšas ir negalvoti, kad tai bus sukurta viena centralizuota programinė įranga.
Tai aš, iš tikrųjų, šiandien atidėjimui tikrai nepritarsiu ir kviečiu ir kitus. Faktiškai mes nežinome, ką šiandien darys VšĮ „Mokausi Lietuvoje“, kuri tam ir buvo įkurta, kad sujungtų visas savivaldybes. Kai kurios savivaldybės šiandien, drąsiai galiu pasakyti, jau vykdo centralizuotą priėmimą. Vykdo centralizuotą. Tik reikėtų koordinacijos ir galvoti, kurios savivaldybės programinė įranga galbūt yra pati geriausia ir jau galėjo taip dirbti. O intelektinį produktą, kokį naudoja dabar LAMA BPO ir yra centralizuotas priėmimas, galėtų jį nupirkti ir neišleidinėti pinigų paslaugai pirkti. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Targamadzė taip pat pageidauja pasisakyti diskusijoje. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už suteiktą žodį. Iš tiesų, jeigu mes galvojame, kad galima labai staigiai sujungti įvairias sistemas, kurios ten veikia viename ar kitame mieste, vienose ar kitose institucijose, tai nėra taip paprasta. Juo labiau kad vykdant įvairius pirkimus reikalingas laikas viešiesiems pirkimams.
Bet mes pasižiūrėkime. VšĮ yra įkurta, antrą kartą atidedama. Lėšų, vadinasi, skiriama, etatai išlaikomi. Kodėl iš RRF pinigų lėšų negalima buvo skirti 4,8 mln. praeitą kartą? Per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pasakė: na, buvo svarbesnių reikalų, mes skyrėme. Mano buvo pasiūlymas, kad reikėtų kiekvienais metais (kas ketvirtį ar kas pusę metų) patikrinti, ką daro. Tačiau viską išanalizavusi, aš tikrai siūlau nepritarti dvejiems su puse metų. Nors gal vieni metai yra trumpas laiko tarpas, bet reikia pasispausti ir padaryti.
Žiūrėkite, ką reiškia tas nesusikoncentravimas. LAMA BPO dabar ima lėšas už organizavimą iš aukštųjų mokyklų, iš profesinių mokyklų. Vadinasi, net nenumatyta LAMA BPO lėšų iš biudžeto, nors anksčiau ten buvo projektinės lėšos.
Taigi, šis klausimas visiškai neanalizuojamas ir nesprendžiamas, todėl tikrai nepalaikykime dvejų su puse metų. Po metų pasižiūrėsime. Jeigu ne, bus tokia pataisa, tai tada gal bus galima kokiam nors laikotarpiui pratęsti. O išlaikyti etatus, kad etapus sudėliotų… Nu, atsiprašau, tai yra lėšų švaistymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Čia yra pasiūlymų. Tada viską keliame į balsavimo intervalą.
14.30 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2) (svarstymas)
Einame prie kito klausimo. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas komiteto pirmininkas A. Žukauskas pateiks komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas gruodžio 6 dieną svarstė Sporto įstatymo pakeitimo projektą. Iš esmės pritarė komiteto patobulintam Sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, komiteto išvadoms. Bendru sutarimu teikia įstatymo projektą Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Čia dėl projekto pasiūlymų nėra. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime dėl jo per numatytą balsavimo intervalą.
14.31 val.
Laisvės premijos įstatymo Nr. XI-1584 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Laisvės premijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207(2). Pranešėjas T. V. Raskevičius pateiks Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų gruodžio 6 dieną posėdyje. Komitete buvo priimtas sprendimas pritarti įstatymo projektui. Komitete jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų V. Semeška pageidauja pasisakyti už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kaip čia nepasisakysi? Pirmiausia, Laisvės premija negali būti pigi, nes laisvė niekada nėra bevertė, jinai tikrai yra labai vertinga. Tas 5 tūkst. eurų pakeitimas į 200 bazinių socialinių išmokų – keičiantis situacijai dėl išmokų dydžio, taip pat keisis ir Laisvės premijos dydis. Todėl tai yra puikus pasiūlymas, jam reikia pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, dėl šio projekto visi pasisakė. Balsuosime dėl jo per numatytą intervalą.
14.33 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1301, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047(2). Svarstymo stadija. Pirmiausia pranešėjas A. Ažubalis pateiks Užsienio reikalų komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas projektą svarstė gruodžio 6 dieną ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1301, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar dviejų komitetų išvadas turime išklausyti. L. Kasčiūnas pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jurgi. Kolegos, jūs puikiai žinote, visiems įstatymams, kurie stiprina sienos apsaugą, gerbiamas Vytautai, visą laiką bus pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tai ir šiam įstatymui pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir V. T. Raskevičius pateiks Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 22 dienos posėdyje. Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Aš pagarsinsiu komiteto motyvus, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Komitetas atkreipia dėmesį, kad iniciatorių pateiktas įstatymo projektas yra nesuderinamas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. Komiteto nuomone, projektu nėra tinkamai įgyvendinamas šių metų birželio 7 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Pažymėtina, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendrosios tvarkos naujos redakcijos 43 straipsnis pasienio procedūrai numato maksimalų 28 dienų terminą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad pagal direktyvos 43 straipsnį valstybėms narėms leidžiama sulaikyti į jų teritoriją atvykstančius tarptautinės apsaugos prašytojus, tačiau tokios procedūros gali būti taikomos tik tada, jeigu tarptautinės apsaugos prašytojai, pasibaigus 4 savaičių terminui, paprastai apgyvendinami netoli sienos ar tranzito zonose esančiose vietose arba teritorijose.
Kaip teigiama projekto iniciatorių aiškinamajame rašte, šiuo metu nėra stebimi dideli užsieniečių, siekiančių neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, srautai, todėl nėra tinkamai pagrindžiamas poreikis laikyti prieglobsčio prašytojais neįleistais ir de facto sulaikytais iki 5 mėnesių asmenis. Komiteto nuomone, kelių ar keliolikos asmenų bandymas kirsti Lietuvos Respublikos sieną negali būti prilyginamas didelei trečiosios šalies piliečių grupei, kaip tai nustatyta direktyvos 43 straipsnyje. Projekto iniciatoriai, siūlydami 5 mėnesių de facto sulaikymą, remiasi pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizių ir force majeure situacijų imigracijos ir prieglobsčio srityje, kuriuo siūloma nustatyti, kad esant krizinėms situacijoms ar esant force majeure pasienio procedūra galėtų trukti iki 20 savaičių.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis pasiūlymas yra nepriimtas ir negalioja. Galiojantis reguliavimas leidžia nustatyti nacionalinėje teisėje palankesnes sąlygas ir procedūras prieglobsčio prašytojams, tačiau jokia nuostata neleidžia nustatyti griežtesnių sąlygų ir apriboti prieglobsčio prašytojų teises labiau, nei leidžia minėtos direktyvos. Atsižvelgę į tai, kas paminėta, manome, kad, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio teisėkūros pasiūlymai šiuo metu yra svarstomi Europos Sąjungos institucijose, įstatymo nuostatos privalo būti suderinamos su galiojančia Europos Sąjungos teise. Remiantis Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, maksimalus prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas, siekiant užtikrinti pasienio procedūrų veiksmingumą, negali viršyti 28 dienų.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Pasisakys ministrė A. Bilotaitė. Gal kartu ministrė pasakys, ar tenkina komiteto dalinis pritarimas jos pasiūlymui, ar čia turėsime balsuoti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pirmiausia norėčiau padėkoti komitetams, pagrindiniam komitetui už tikrai konstruktyvų ir dalykišką darbą. Norėčiau galbūt prieiti prie to, kad šiuo įstatymo pakeitimu yra siekiama atliepti Konstitucinio Teismo išsakytus sprendimus ir kad tie esminiai pakeitimai būtent su tuo ir susiję, tai yra pirmiausia aiškiai numatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija; taip pat yra numatytas individualus kiekvieno prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo atvejo įvertinimas ir labai aiškiai įtvirtinta apskundimo tvarka; taip pat tai, kad teismai gali skirti švelnesnę, nei šiuo metu yra numatyta, alternatyvią sulaikymo priemonę; dar yra trumpinamas maksimalus pasienio procedūros terminas nuo 6 mėnesių iki 5 mėnesių.
Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai nesutinku su tais argumentais, kurie buvo išsakyti, kad projektas netinkamai įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą, nes visi aspektai, dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas, yra numatyti šio įstatymo projekte.
Jei kalbame apie 6 mėnesių pasienio procedūrą, kurią siūlome trumpinti, noriu, kolegos, dar kartą atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra svarstomas krizių reglamentas ir jame yra siūlymas dėl pasienio procedūros – esant krizinėms situacijoms, išimtinėms situacijoms turėti ilgesnį terminą. Tą esame inicijavę ir tikrai tikimės tų pakeitimų. Čia, matyt, labai svarbu ir mūsų Europos Parlamento narių aktyvus darbas, telkimas ir šio sprendimo priėmimas.
Taip, ką esame dabar priėmę, yra mūsų nacionalinis sprendimas, bet noriu atkreipti dėmesį į išskirtinę situaciją, į migracijos instrumentalizaciją, kad Lietuva šiuo atveju nėra vienintelė šalis, prieš kurią yra naudojamos šitos priemonės, tai vyksta ir prieš mūsų kaimynus – tiek latvius, tiek lenkus, Suomija su tuo susiduria. Manau, labai svarbu mums turėti įrankius ir savo valstybėje užtikrinti saugumo dalykus. Žinoma, mes gerbiame Konstitucinio Teismo sprendimą, todėl ir buvo pasiūlytos šitos įstatymo nuostatos, kad jas įgyvendintume.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo. Neišgirdome, ar tenkina pritarimas iš dalies, ar ne? Ar tenkina? (Balsai salėje) Jeigu tenkina, tada galime mes čia užbaigti iki balsavimo. Dėl motyvų ar yra užsirašiusių? Yra užsirašiusių. A. Ažubalis kalbės už.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, kolegos, reikia pasakyti, kad iš tikrųjų šitas įstatymo projektas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo išsakytus priekaištus ir prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami Migracijos departamento sprendimu, kuris priimamas dėl kiekvieno prieglobsčio prašytojo, įvertinus individualias su juo susijusias aplinkybes, kurios gali būti skundžiamos teismui. Tai čia esminis dalykas yra.
Antras dalykas. Yra trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj 6 mėnesių siūloma nustatyti 5 mėnesių laikotarpį. Dar daugiau, siūloma keisti alternatyvią sulaikymo priemonę į mažiau judėjimo laisvę ribojančią. Teisė judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje keičiama į pareigą užsieniečiui neišvykti iš teritorijos be leidimo, o su įstaigos vadovo leidimu jis gali išvykti. Žodžiu, kolegos, aš taip pasakysiu: iš principo yra atlieptos Konstitucinio Teismo išsakytos abejonės ir priekaištai ir dabar projektas, sakyčiau, yra parengtas gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. T. V. Raskevičius kalbės prieš.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Mano vertinimu ir Žmogaus teisių komiteto vertinimu, projektas neatitinka teisės viršenybės principo ir nėra suderinamas su mūsų šalies Konstitucija. Aptardami siūlomas taikyti priemones kolegos pamiršta, kad nuo gegužės mėnesio Lietuvos Respublikos pasienyje yra taikoma apgręžimo praktika, kai yra taikomas individualus vertinimas ir sieną leidžiama kirsti tik tiems asmenims, kurių individualios aplinkybės pateisina humanitarinės pagalbos poreikį. Nuo gegužės 1 dienos į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įleisti 56 asmenys, 56. 35 iš jų yra Rusijos ir Baltarusijos piliečiai – akivaizdu, kad jiems pasienio procedūra nėra taikoma. Potencialiai asmenų, kuriems yra taikoma pasienio procedūra, buvo 21. Nebuvo reikalinga papildoma apsaugos sistema, kurią Konstitucinis Teismas pripažino kaip prieštaraujančią Konstitucijai, nacionalinio saugumo interesams užtikrinti. Todėl yra sunkiai suprantama, kodėl manipuliuojant Europos Sąjungos lygmeniu nepriimtu teisiniu reguliavimu yra siūloma dėti dvigubą apynasrį net ir toje situacijoje, kuri negali būti pateisinama nacionalinio saugumo poreikiais. Todėl raginu kolegas nepalaikyti, o Vidaus reikalų ministerijai teikti tokias migracijos procesų valdymo priemones, kurios neprieštarautų tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ką gi, baigėme diskusijas dėl šio projekto. Balsuosime netrukus, jau po 15 minučių.
14.45 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2). Svarstymo stadija. Išklausysime Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, ją pateiks M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 6 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, įvertino visas gautas pastabas. Šio įstatymo projektu yra perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos į mūsų teisę. Komitetas, atsižvelgdamas dar į tai, kaip svarbu, kad iki gruodžio 23 dienos tie perkėlimai įvyktų, prašo, kad įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka. Už balsavo 10, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Taigi pritarta tokioms komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3305(2), naują redakciją. Komiteto sprendimas – pritarti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3305(2), naujajai redakcijai, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Pirmasis diskusijoje kalbės gausybės pasiūlymų autorius J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome didelės apimties, visiškai naujos redakcijos svarbų įstatymo projektą, jį siekiama priimti nepaprastai didele skuba. Įsivaizduokite, naujos redakcijos įstatymo projektui realiai skirta tik 2 savaitės.
Nors Vyriausybė dvejus metus rengė įstatymo projektą, formaliai teigdama, kad įstatymo priėmimą skubina direktyva, kurią reikia įgyvendinti dar šiais metais, deja, direktyvai šiame įstatymo projekte skiriamos tik kelios eilutės. Įstatymo projektas prifarširuotas visiškai kitų reikalavimų. Toks įspūdis, kad įstatymo projektas buvo rengtas ne Finansų ministerijoje, o draudimo bendrovėse, o gal Draudikų biuras jį rengė.
Turbūt tik Finansų ministerija galėtų atsakyti, kiek prisidėjo Draudikų biuras ir draudikai, rengdami šį įstatymo projektą. Jame pateikiama daugybė naujovių, kurios neabejotinai turės įtakos kiekvieno asmens duomenis panaudojant, savaime suprantama, kiekvieno draudėjo, tai yra kiekvieno vartotojo, jam kliūnančia kaina draudžiančio civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu savo automobilius, transporto priemones.
Valstybinių įstaigų duomenų bazes nuolat atakuoja hakeriai. Mes visai neseniai girdėjome, kad vienos labai svarbios, didelės savivaldybės faktiškai visa duomenų bazė yra užblokuota, net atsarginiai, taip sakant, variantai yra užblokuoti. Nežinau, ar šiandien dar sutvarkyta.
Deja, ne visuomet didžiausias apsaugas turintys subjektai geba nuo jų apsiginti. O šiuo įstatymu įteisinamas leidimas juridiniam asmeniui kurti duomenų bazę, kuri apimtų nepaprastai didelį duomenų kiekį. Čia būtų saugoma informacija ne tik apie automobilį, svarbiausi valdytojo duomenys, duomenys apie asmens Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apie eismo įvykius ir net sveikatos duomenys. Įstatymu siūloma gauti duomenis iš policijos, sveikatos registrų, neribotai leidžiama ja dalintis tarp draudikų. Visa tai bus naudojama ne tik žaloms atlyginti, o klientų rizikoms vertinti ir kainoms nustatyti. Atsižvelgdamas į nurodytas problemas kartu su kolegomis užregistravau visą paketą savo siūlymų, kurie bent iš dalies galėtų ištaisyti įstatyme paliktas spragas arba didelius neteisingumus, kuriuos norėtų iš naujo įteisinti. Vienas pavyzdys, kurį Vyriausybė paliko, negaliu sakyti, kad spraga, nes buvo sąmoningai pakeista straipsnio viena dalis, kai vairuotojas kitam vairuotojui perduoda automobilį. Dabar galiojančiame įstatyme yra teisė, kai, perduodant draudimo polisą naujam savininkui, visos teisės ir pareigos pereina jam. Čiagi nustatyta bet kokiu atveju iš naujo perdrausti automobilį. Mes tą klaidą taisome.
Kitas pasiūlymas, kai siekiama suvienodinti tiek raštu, tiek elektroninėmis priemonėmis deklaracijas teikiančių asmenų prievoles. Kaip žinote, projekte yra parašyta „elektroniniu būdu arba kitais sutartais būdais“. Visi puikiai suprantame, kad silpnoji pusė šiuo atveju yra vartotojas, kuris niekada neišsiderės kito būdo, negu nustatys tipinė, tarkime, draudiko pasiūlyta sutartis. Čia tas pats kaip sutartis su banku.
Toliau. Net ir žalą turi draudikai… Čia nenori atlyginti Draudikų biuras visiems nukentėjusiems. Pavyzdžiui, sakoma, kad štai nenustatytas kaltininkas. Aš suprantu, kad yra didelė rizika fiktyvių, bet tada, aš manau, yra kitas būdas – kasko draudimas, ir tada tas žmogus susitvarko, jeigu jis nori tokiu būdu. Bet jeigu iš tikrųjų įvyko įvykis ir nesant galimybės nustatyti kaltininko, kuris pabėgo, tai tam ir yra Draudikų biuras, kad atlygintų žalą nukentėjusiems asmenims.
Šiuo atveju dar vienas dalykas – rinkti informaciją apie asmens padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba jo dalyvavimą, kaip ir nukentėjusiam eismo įvykiuose. Įsivaizduokime, per metus žmogus gali būti pakliuvęs į du, tris, o gal ir daugiau eismo įvykių ir visuose bus nukentėjęs. Ši informacija svarbi draudikams? Kuo čia dėtas tas asmuo, kuris buvo nukentėjęs? Ne, jinai vis tiek bus renkama. Ir šiuo atveju iš tikrųjų gana daug, manau, perteklinių funkcijų nustatyta Draudikų biurui. Labai gaila, kad pagrindinis BFK iš esmės normaliai net ir nediskutavo. Įsivaizduokite, naujos redakcijos įstatymo projektas, jokių klausymų dėl jo nebuvo. Jokių klausymų. Iškart nuo pirmojo svarstymo. Ar čia yra naujos redakcijos?
Kolegos, yra Seimo informacijos rinkimo padalinys, tyrimų padalinys, kuris yra pateikęs kažkada tyrimą, kiek įstatymų projektų priima subrendusios demokratijos valstybės. Mes, matyt, dar tikrai nesame subrendę, jeigu ten 29–36 per metus. Dažniausiai kalbama apie naujos redakcijos įstatymų projektus, ne apie vieno straipsnio pakeitimą. Šiandien naujos… Ir jie tą naujos redakcijos įstatymą svarsto ne vieną mėnesį, pusę metų ir daugiau. Čiagi skirta tik dvi savaitės. Labai gaila, bet, sakau, toks įspūdis, kad įstatymą rengė ne Finansų ministerija, o Draudikų biuras.
PIRMININKAS. G. Paluckas dar nori pasisakyti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, aš labai trumpai ir šiek tiek papildysiu gerbiamą Julių. Žiūrėkite! Nepaisant kitų keičiamų nuostatų, viena pagrindinių, kuri man kelia nerimą, yra tai, jog šis teisinis reguliavimas padidins privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainas. Ar tikrai mes norime dar kartą didinti draudimo kainas? (Balsai salėje) Dėl kokių priežasčių yra keičiamos vadinamosios draudžiamos sumos? Aš negirdėjau Biudžeto ir finansų komiteto dėl to diskutuojant, aš tikrai negirdėjau apie tokias žalas, kurios šiandien yra numatytos įstatyme, – 5 mln. ir milijonas, žala gyventojams arba žala transporto eismo dalyviams ir žala materialiajam turtui.
Ar tikrai mes turime tiek daug atvejų, kai ta civilinės atsakomybės draudimo apimtis tų žalų nedengia? Tai kodėl šiandien šio įstatymo nauja redakcija yra beveik 30 % didinamos tos vadinamosios žalos? Puikiai suprantame, kad skaičiuojant draudimo įmoką ji didės absoliučiai visiems. Tai koks yra pagrįstas argumentas tai daryti? Iki priėmimo mes dar galime šitą klausimą sutvarkyti ir nedidinti, nebranginti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo visiems šalies vairuotojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Čia, kaip minėjau, yra pasiūlymų. Dar balsavimo intervalo nesame pasiekę. Dabar kitus projektus nagrinėsime eilės tvarka.
14.56 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 68, 70 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1603(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1604(2), Administracinių nusižengimų kodekso 5571 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1605(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas, įstatymų projektų paketas. Pirmasis yra Žvalgybos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1603(2). Svarstymo stadija. Ir čia dar yra du lydimieji. Išklausysime L. Kasčiūno. Jis pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, labai ačiū. Žvalgybos įstatymo ir lydimųjų projektų svarstymo stadija. Noriu priminti, kad šitas įstatymas gimė, jo iniciatyva gimė dar 2019 metais, bet tada mes kažkaip beveik draugiškai, net ir būdami opozicijoje, įtikinome tuometinius valdančiuosius, kad, žiūrėkite, reikia pirmiausia įsteigti žvalgybos kontrolierių, sutvarkyti, sakykime taip, žvalgybos institucijų priežiūrą, taip pat tame įstatymo projekte buvo tokia nuostata, susijusi su prevenciniu pokalbiu, tai išimti šią nuostatą ir tada grįžti prie šito projekto.
Na, iš principo tą ir padarėme, truputėlį laiko praėjo, bet, kita vertus, darome tai, ką turime padaryti. Žvalgybos kontrolierius yra įsteigtas. Nauji koeficientai, socialinės garantijos mūsų žvalgybos pareigūnams yra įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatyme, tai tam tikra dalis buvo išimta iš šito įstatymo. Dabar mes tiesiog stipriname žvalgybos tarnybų įgaliojimus. Tas įgaliojimų stiprinimas neišvengiamai yra susijęs su šiuolaikinėmis grėsmėmis ir atsaku į jas. Iš esmės komitetas padarė ir klausymus, apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė tikrai dideliam Žvalgybos įstatymo projektui ir jo lydimajam paketui. Tikimės, kad tą patį padarys ir visas Seimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar turime išklausyti kitų komitetų išvadas. Biudžeto ir finansų komiteto išvados dėl visų trijų projektų. M. Lingė turbūt negirdi. Ne, L. Jonaitis turėtų pateikti. L. Jonaičio salėje nėra. Tai komiteto pirmininkas tada turi gelbėti padėtį.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas vasario 15 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė iniciatorių pateiktam Žvalgybos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Teisės departamento, Vyriausybės pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą turėtų pateikti I. Haase. Čia dėl dviejų lydimųjų projektų.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1604. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso 5571 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1605. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti pageidauja A. Pocius. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpai norėčiau pasisakyti šiuo klausimu ir štai kodėl. Netgi vakar dalyvaudamas tarptautinėje konferencijoje Lietuvos karo akademijoje, kurioje, be Vakarų šalių atstovų, taip pat buvo atvykę ir ukrainiečių – keletas karininkų tiesiogiai iš karo zonos… Pertraukų metu kalbėjomės apie realią situaciją. Be abejonės, ne vieną kartą buvo paminėta žvalgybos svarba. Aš manau, kad žvalgybos informacija yra aktuali tiek taikos metu, tiek ypač karo metu, nes nuo to priklauso bet kokio mūšio arba jo eigos tolesnės pasekmės ir rezultatas. Šio įstatymo pataisos mūsų žvalgybos institucijoms palengvintų galimybę ne tiktai vykdyti savo veiklą, bet ir apsisaugoti nuo galimų priešų kokių nors technologinių bandymų įsiskverbti arba stebėti mūsų institucijas.
Aš norėčiau, kad pritartumėte ir palaikytumėte šias pataisas štai kodėl: ypač atkreipiu dėmesį į tai, kad žvalgybinius dronus naudoja ne tik žvalgybinės institucijos ar kariuomenė, bet priešiškos pajėgos taip pat sėkmingai naudoja dronus. Tai mes matome ir Ukrainos karo situacijoje – Rusija sėkmingai naudoja dronus. Dabar šio įstatymo pataisos užtikrintų galimybę drausti tam tikroms, sakykime, suinteresuotoms institucijoms bandyti sužinoti ir išžvalgyti mūsų žvalgybos institucijų teritorijas, tam tikrus objektus. Manau, kad turėtumėte suprasti šią svarbą, kodėl yra daromi tie įstatymo pakeitimai – būtent tam, kad užtikrintume mūsų žvalgybos institucijų veiklą. Tai prašau palaikyti šio įstatymo pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasiekėme balsavimo intervalą. Kaip tik galėsime ir apsispręsti dėl šio ką tik aptarto įstatymo projekto. Dėl jo yra vienintelis L. Kasčiūno pasiūlymas. Aš neminėsiu Vyriausybės pasiūlymų, kurie tapo nebeaktualūs. Manau, Vyriausybė su tuo sutinka. L. Kasčiūno klausčiau, ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamas Jurgi, tenkina, nes yra išmintingas pritarimas išmintingam pasiūlymui.
Kokia esmė? Trumpai. Reikia, Algi, reikia. Pirmąkart… Tradiciškai viešas žvalgybos institucijų grėsmių vertinimas vykdavo Seime. Praėjusiais metais, nors pats renginys buvo ir visai neblogas, jis įvyko prezidentūroje, nes iš esmės komitetas ir Seimas buvo eliminuotas. Mano pasiūlymas buvo toks Seimo garbės klausimas, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nuspręs tvarką, kada ir kaip bus pristatomas viešas, išslaptintas nacionalinių grėsmių vertinimas. Komitetas vienbalsiai tam su pataisomis pritarė. Dėl to komitetui dėkingas.
PIRMININKAS. Formuluojama, kad pritarta iš dalies, bet čia iš esmės pritarė. Tada daugiau neturime ką svarstyti.
Dėl motyvų už kalbėti užsirašė D. Šakalienė, bet jos salėje nėra. Balsuosime, ar pritariame visiems trims projektams, šiam trijų projektų paketui po svarstymo.
Balsavo 104: už – 97, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
15.06 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2256 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime eilės tvarka pagal darbotvarkę. Pirmiausia dėl projekto, likusio iš rytinio posėdžio – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2256. Jį, kaip žinome, pateikė T. Tomilinas.
Balsavo 104: už – 48, prieš – 7, susilaikė 49. Projektui nepritarta. Kaip įprasta, balsuosime, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.
Už – 53, prieš – 55. Taigi projektas yra atmestas.
15.08 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1445 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę 2-1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341(2).
Balsavo 106: už – 92, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo projektui pritarta.
15.08 val.
Įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889(2).
Už – 105, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo vieningai pritarta.
15.09 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799(2).
Balsavo 107: už – 98, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo projektui pritarta.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas. Dėl jo yra įvairių pasiūlymų. Aš kviečiu R. Budbergytę į tribūną.
Dėl preambulės yra Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, jam Audito komitetas pritarė iš dalies. Aš klausiu komiteto pirmininko, ar tenkina dalinis pritarimas? Sako, kad tenkina, tai balsuoti ir komentuoti nereikės. R. Tamašunienės pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Vėlgi komitetas pritarė iš dalies. Nematome autorės, nežinome, ar ją tenkina. (Balsas salėje) Tai gal pagal nutylėjimą manykime, kad tenkina. Jeigu netenkina, iki priėmimo galės užregistruoti pasiūlymą dėl tos dalies, kuriai komitetas nepritarė. Švietimo ir mokslo komiteto dar vienas buvęs pasiūlymas, kuriam Audito komitetas pritarė iš dalies. Vėl klausiu komiteto pirmininką – ar tenkina? Tenkina.
Aptarėme pasiūlymus, dabar motyvai dėl viso projekto. V. Fiodorovas kalbės už.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tos iniciatyvos, kelios iniciatyvos, buvo sujungtos į vieną, kad skinasi kelią Seime, kad iš tikrųjų kolegos Seime suprantame, kai taip didėja finansavimas švietimo srityje, šiek tiek galbūt to efektyvumo trūksta ir problemų tikrai reikia ieškoti. Džiaugiuosi, kad po diskusijų komitetuose klausimas pajudėjo ir mes, tikiuosi, kai bus ta data, dėl kurios yra sutarta bendrai, turėsime rezultatus, kurie mums padės priimti sprendimus ateityje. Kviečiu kolegas palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas neužsirašė kalbėti prieš. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 108: už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
15.12 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304(2). Į tribūną kviečiu D. Asanavičiūtę. Čia yra vienas pasiūlymas – tai Seimo narės S. Lengvinienės ir L. Nagienės. Prašom, kuri iš jūsų pateiksite pasiūlymą? S. Lengvinienė pateiks pasiūlymą. Prašom.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, negalime pritarti siūlymui dar kartą dvejiems metams nukelti centralizuoto priėmimo į mokyklas klausimą, nes jau dabar yra pasiruošta, pradėti darbai, įkurta VšĮ „Mokaus Lietuvoje“, numatytas 4,8 mln. eurų finansavimas iš projektinių lėšų, sukurtas intelektinis produktas septynių aukštųjų mokyklų ir vienos kolegijos, iš kurių perka paslaugą daugiau negu už pusę milijono. Manyčiau, kad visiškai pakanka metų šiai sistemai sukurti. Siūlau pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė. Komiteto nuomonė – nepritarti. Už – 4, prieš – 5, susilaikė 1. Vienas komiteto narys atsisakė dalyvauti balsuojant. Argumentai, kaip ir minėjo gerbiama Seimo narė, numatyti 4,8 mln., tačiau finansavimo sutartis dar nepasirašyta ir numatytas labai nuoseklus projekto įgyvendinimo planas. Tai nėra vien tiktai pinigų skyrimas, kuris pavėlavo dėl Seime per vėlai priimtų teisės aktų, tačiau yra reikalingas ir portalo Mokausi.lt posistemių kūrimas, kas iš tikrųjų užtruks. Numatyta projekto pabaiga 2026 metų balandžio mėnuo. Nepritarta šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų. L. Nagienė pasisako už pasiūlymą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, trečią kartą atidedame, todėl aš tikrai siūlau nepritarti vien dėl to, kad mes jau įkūrėme, jau registre įregistravo VšĮ „Mokausi Lietuvoje“. Ši įstaiga jau gali pradėti visiškai normaliai funkcionuoti ir jau yra paskirtas vadovas, kuris turėtų parengtinus darbus skelbti ir žiūrėti, kokią medžiagą galėtų skelbti konkursui būtent dėl centralizuoto programinės įrangos diegimo pirkimo. Manau, kad jau sukurtą intelektinį produktą galime ir pirkti, dabar mes pirksime paslaugą. Galbūt pradėtume nuo to, o po to žiūrėtume, kaip daryti, kaip vykdyti centralizuotą moksleivių priėmimą į neformalųjį ugdymą, kaip vykdyti centralizuotą priėmimą į ugdymo įstaigas, ikimokyklines ir bendrojo ugdymo mokyklas. Taigi iš tikrųjų mes laiko turime ir per vienus metus mes tą problemą galėtume išspręsti. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tikrai galėtume būti visiškai pasirengę šitam darbui ir centralizuotam priėmimui, todėl siūlau nepritarti dabar, kad atidėtume dvejiems metams.
PIRMININKAS. E. Pupinis pasisako prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ministerija labai aiškiai išdėstė ir komitete, kad vis dėlto per vienus metus suspėti tikrai faktiškai neįmanoma, nes, čia buvo minėta pranešėjos, vis dėlto finansavimas nebuvo pateiktas… pasirūpinta finansavimu šiam projektui įgyvendinti. Šiuo metu finansai yra telkiami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Iš tikrųjų kol projektai vyks, kol konkursai vyks, tikrai praeis nemažai laiko ir, kaip ir sakiau, ministerija grafiškai įrodė, kad vis dėlto šiais metais spėti neįmanoma.
Be to, taip pat kalbėjome ir komitete, kad vis dėlto ne tik bendrąjį ugdymą į sistemą įtraukti, bet galbūt išeitų ir neformalųjį ugdymą, tai yra labai svarbu. Manyčiau, turbūt be jokių problemų mes atidėję dvejiems metams tikrai neturėsime dar vieną kartą grįžti prie to įstatymo kitų metų pabaigoje ir vėl perkelti. Jeigu ministerija ir įgyvendins, tai jinai įgyvendins kaip galima skubiau. Seimo komitetai gali nuolat vykdyti kontrolę ir žiūrėti, kaip sekasi tuos darbus atlikti. Manau, tą ir darysime, bet tikrai nesiūlau skubinti per vienus metus, o paprasčiausiai įrašyti datą ne 2025, o 2026 metų ir kartu priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl S. Lengvinienės ir L. Nagienės pasiūlymo. Balsuojame dėl pasiūlymo, ne komiteto.
Balsavo 108: už – 42, prieš – 29, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos turbūt K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Trumpai. Norėjau repliką pasakyti po balsavimo ir pasiklausti kai kurių konservatorių ir galbūt Liberalų sąjūdžio atstovų, kodėl jie galvoja, kad e. tollingo sistemą vis dėlto galima padaryti per metus ir čia jokių problemų, o štai švietimo programos, kuri šiaip savo esme paprastesnė, jokiu būdu per metus nespėsime ir čia dvejų metų reikia.
PIRMININKAS. Premjerė lyg ir ėjo atsakyti į klausimą. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai nesmagu man su koalicijos kolega ginčytis, bet aš noriu priminti, kad aš, būdama konservatorė, prieš Seimo nutarimą nesvarstyti pasiūlymo dėl termino nukėlimo, tiksliau sakant, svarstyti, pritarti tam pasiūlymui be balsavimo, pasisakiau jau tame posėdyje. Nereikėtų taip apibendrinti.
PIRMININKAS. Gerai. Pasiaiškinome dėl kitų balsavimų.
Dabar dėl viso projekto motyvai. Už kalba J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, noriu akcentuoti, kad šiuo atveju yra pirmą kartą sujungiamos net kelių lygmenų sistemos. Tai ne tik aukštasis mokslas, tai yra bendrasis ugdymas, ikimokyklinis ugdymas ir neformalusis ugdymas. Tai yra tikrai didžiulis darbas ir noriu pabrėžti, kad jį reikia išbandyti. Mes šitos sistemos negalime paleisti tiktai sukūrę ir paleisti tiesiog suprogramavę. Tai yra labai svarbios sistemos ir jas reikia prieš tai išbandyti. Todėl jeigu mes paliktume tik metus, išbandyti galimybės tikrai neturėtume. Tikrai raginu visus pritarti šitam pasiūlymui palikti dvejus metus ir negrįžti daugiau į Seimą prašyti dar kartą pratęsti.
Noriu dar tiktai pataisyti, kad LAMA BPO priėmimui į aukštąjį mokslą organizuoti yra skirta lėšų iš biudžeto. Čia kolegė sakė, kad nėra skirta lėšų, tai yra skirta lėšų iš biudžeto. Tas priėmimas vyksta, tačiau kurdami naują sistemą mes turime sujungti net kelių lygmenų sistemas. Tai yra visiškai naujas programavimo produktas, jis yra sudėtingas. Tikrai raginu pritarti pasiūlymui, jam komitetas pritarė. Dėkui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl viso projekto, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 110: už – 79, prieš – 9, susilaikė 22. Po svarstymo projektui pritarta.
15.20 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2). Čia iš karto balsuojame, nes jokių pasiūlymų nebuvo.
Už – 98, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo projektui pritarta.
15.21 val.
Laisvės premijos įstatymo Nr. XI-1584 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Laisvės premijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207(2). Čia taip pat iš karto balsuojame, nes pasiūlymų nėra.
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta.
15.22 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1301, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. (Balsai salėje) Nepakeistas rodomas ekrane projektas. Taip, pakartosime balsavimą tvarkingai. Dėl užsieniečių teisinės padėties.
Už – 77, prieš – 2, susilaikė 27. Po svarstymo projektui pritarta.
15.22 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2) (svarstymo tęsinys)
Čia pasimėgavome greitais balsavimais, toliau taip nebebus, nes dabar nagrinėsime Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tribūnoje – pagrindinio komiteto pirmininkas M. Lingė.
Dabar paeiliui nagrinėsime pasiūlymus. Pirmiausia yra pasiūlymas dėl 1 straipsnio 4 dalies. Tai J. Sabatausko ir kitų socialdemokratų pasiūlymas. Turbūt J. Sabatauskas. Atsiprašau, dėl 2 straipsnio, ne dėl 1.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, čia siūloma, kad biuras administruotų įvykio deklaracijas. Šiaip turiu pastebėti, kad biuras neadministruoja žalų, kai įvyksta eismo įvykis ir atsiranda poreikis pildyti eismo įvykio deklaracijas. Tai atlieka patys draudėjai, deklaracijos tiesiogiai perduodamos atsakingiems draudikams, todėl siūlymas priskirti elektroninio deklaravimo formos formavimo, keitimo ir kitas funkcijas išimtinai vienai įstaigai, manau, nėra teisingas, logiškai pagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nėra nustatomi reikalavimai, pavyzdžiui, ranka pildomai deklaracijos formai, tad nėra aišku, kodėl įstatymo rengėjai siekia sukurti sąlygas tikėtinai aukštesnėms… aukštesnius reikalavimus draudėjams, tai yra vartotojams, norintiems deklaracijas pateikti elektroninėmis priemonėmis.
Taip pat svarbu, kad priskyrus numatomą funkciją vienam juridiniam asmeniui, o šiam ja naudojantis gali būti ribojama elektroninės eismo įvykio deklaracijos produkto plėtra. IT srities subjektai, norintys draudikams pateikti kitus, vis labiau tobulėjančius sprendinius, IT srities subjektai to lengvai negalės padaryti. Bus mažiau produktų, todėl, manytina, turi būti sudaromos identiškos galimybės pildyti eismo įvykio deklaracijas tiek ranka, tiek elektroniniu būdu nepriskiriant vienam asmeniui išimtinių administravimo teisių.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Pagrindiniai argumentai yra tokie, kad privalomojo draudimo tikslas – užtikrinti, kad nukentėjęs asmuo gautų žalos atlyginimą, todėl teisės akte turi būti įtvirtintas universalus, bendras elgesio modelis, susijęs su eismo įvykio įforminimo taisyklėmis. Transporto priemonių draudikų biuras jau šiuo metu administruoja elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą, ji yra sukurta vedlio principu ir maksimaliai atspindi popierinės eismo įvykio deklaracijos formą, ir visose Europos Sąjungos šalyse yra bendra. Pildant deklaracijos formą biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis užtikrinama, kad duomenys bus saugomi tinkamai, dėl formos neatitikimų nukentėjusiam trečiajam asmeniui nekils kliūčių gauti žalos atlyginimą, nebus neatitikimų dėl reikalaujamos pateikti informacijos atsižvelgiant į skirtingas elektroninių eismo įvykių deklaracijų formas, visi nukentėję asmenys turės vienodas garantijas, aiškią ir konkrečią sistemą, kaip turi būti administruojamos jų žalos, ir bus galimybė užtikrinti, kad elektronine eismo įvykio deklaracijos forma bus galima naudotis neatlygintinai.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų niekas nepageidauja išsakyti nuomonės. Tai balsuosime už aptartą J. Sabatausko pasiūlymą.
Už – 32, prieš – 25, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas jau būtų dėl 6 straipsnio. Taip pat teikia J. Sabatauskas ir kolegos. Pristatys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia dėl 8 straipsnio?
PIRMININKAS. 6 straipsnio. Tuoj…
M. LINGĖ (TS-LKDF). 6 straipsnio 3 dalies.
PIRMININKAS. Taip, 6 straipsnio 3 dalis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nerandu.
PIRMININKAS. Čia, kur siūlote išbraukti dalį teksto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, pas mane 8 dalis.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pats paskutinis jūsų pasiūlymas, kurį registravote.
PIRMININKAS. Gal kol kas išklausykime komiteto…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu galima, komiteto nuomonę. Aš po to.
PIRMININKAS. …poziciją, nes autorius nelabai randa pasiūlymą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia tiesiog yra pasiūlymas, kad būtų uždrausta internete pasitikrinti, ar patyrė žalą, transporto priemonė buvo drausta. Viena iš tokių sąlygų atsisakyti. Komitetas siūlo nepritarti. Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudikas įvertina draudimo riziką. Siūlomas reguliavimas, kai draudikas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, gali gauti reikalingą informaciją iš duomenų bazės, sumažina administracinę naštą tiek draudikams, tiek draudėjams.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia iš tiesų siūloma, kad gautų visus duomenis apie draudėją, tai yra apie vartotoją. Tai reiškia, kad patikimas asmens duomenų naudojimas, daugelio asmens duomenų, taip pat ir ne tik apie eismo įvykius ar apie sveikatą. Vadinasi, kad jis atseit vertins riziką sudarydamas naują sutartį. Aš manau, kad čia yra perteklinis.
PIRMININKAS. Gerai. Prieš pasiūlymą pasisako E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt yra etatiniai pažeidėjai, etatiniai transporto priemonių daužytojai ir tikrai jų yra nemažai. Vis dėlto, jeigu draudimo kompanija išskaičiuoja tas visas žalas, bendras sąnaudas, tai iš tikrųjų kenčia tie žmonės, kurie iš esmės niekada nedaro žalų ir apskritai drausmingai elgiasi kelyje. Šiuo atveju tikrai manyčiau, kad teisinga, kad draudimo kompanijos žino. Nors kai kada galbūt ir skaudu, kad jie žino, geriau, kad nežinotų, bet vis dėlto kitiems žmonėms dėl to yra lengviau, nes mažėja tam tikros įmokos už draudimą. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame šiam pasiūlymui. Už – 38, prieš – 22, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
L. Kasčiūnas dėl vedimo tvarkos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, o gal galima kaip nors padėti Juliui sujungti tuos visus pasiūlymus, nes jų, man atrodo, dar devyni, gal būtų galima? Aišku, mes turime daug laiko, bet ar neišeitų niekaip vienu ypu?
PIRMININKAS. Kad, kaip matėte, pirmas ir antras pasiūlymas yra dėl visiškai skirtingų aspektų, tai neišeina taip sujungti.
Kitas pasiūlymas yra dėl 8 straipsnio, kurį vėl teikia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia komitetas iš dalies atsižvelgė, tačiau jis paliko pirminį sakinį, kurį teikia tik vieną Vyriausybės projekte, kad bet kokiu atveju, pardavus automobilį kitam savininkui, naujasis savininkas vis tiek turi įgyti naują draudimo sutartį, nesvarbu, galioja senoji ar jam perdavė, ar neperdavė. Man nelabai suprantamas komiteto sprendimas – neva iš dalies pritarė visam mano siūlymui, bet dar vis tiek palieka pareigą įsigyti naują draudimo polisą, nors jam senasis savininkas perduoda draudimo polisą.
Mes siūlome, kad tai būtų numatyta pirkimo sutartyje. Tada naujasis savininkas perduoda draudikui visą informaciją kartu su naująja sutartimi. Ir ten jau būtų draudimo bendrovės pareiga neleisti senajam savininkui piktnaudžiaujant atsisakyti sutarties, į kurią teisių jis jau nebeturi, nes perleido savo teises ir pareigas. Aš manau, kad nereikalingas tas sakinys „dėl įsigijimo bet kokiu atveju naujo draudimo poliso“, nes galioja senasis.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaip buvo pagarsinta, komitetas iš dalies pritarė tikrai ir mato poreikį sureguliuoti tais atvejais, kada keičiasi savininkai. Būtent atsakant dėl tos prievolės, tai pagrindinis motyvas būtų, kad siekiama apsaugoti naujo transporto savininko interesus, jei senasis nuspręstų nutraukti draudimo sutartį. Tai čia dėl tokių atvejų, kurių gali nebūti, nes būtų sutartis, bet tokia teorinė galimybė išliktų, nes tai numato suredaguotas straipsnis. Įstatyme turi būti apibrėžtas elgesio modelis būtent tokiais atvejais, kai draudėjas neperduoda naujam transporto priemonės savininkui draudimo dokumentų, tokiu būdu ištaisant ir šiuo metu galiojančio įstatymo spragas.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame šiam pasiūlymui, nes, kaip supratau, autorius prašo balsuoti už visą pasiūlymą.
Už – 35, prieš – 20, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Dėl 13 straipsnio yra gautas taip pat Seimo narių J. Sabatausko ir keleto kitų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau, Juliau, pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 13, 14, taip? Įstatymu siūloma biurui netaikyti prievolės atlyginti žalą turtui tuo atveju, kai nenustatoma žalą padariusi transporto priemonė. Vadinasi, šia nuostata smarkiai bloginama asmenų, kurie sąžiningai draudžiasi… Tačiau, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos ir policijai nenustačius kaltininko, biuras nekompensuos jam padarytos žalos, nors eismo įvykis buvo. Čia nekalbu apie tuos vadinamuosius fiktyviuosius įvykius. Suponuojama tam tikra situacija, kai biuras tarsi prisiima atsakomybę tik už tą dalį įvykių, dėl kurių gali pateikti ieškinius ir regreso tvarka išsiieškoti kompensaciją, kurią sumokėjo už žalą patyrusį asmenį. Tai šiuo atveju tam ir egzistuoja, tam ir įsteigtas biuras, kad būtent asmenims, kurie sąžiningai draudžiasi civiline atsakomybe, kompensuotų žalą, jeigu ją padarė kitas asmuo, kuris nėra apsidraudęs civiline atsakomybe. Todėl dažniausiai tokie eismo įvykių kaltininkai ir šalinasi iš eismo įvykio. Aš suprantu argumentą, kad dabartiniame įstatyme to nėra numatyta, bet tai yra neteisinga vartotojų atžvilgiu, sąžiningų vartotojų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Siūlomos nuostatos dėl išmokos mokėjimo neblogina nukentėjusių trečiųjų asmenų padėties, nes jos yra iš esmės identiškos ir dabar galiojančio įstatymo redakcijoje. Draudimo išmokos mokėjimo išimtys numatytos Europos Sąjungos direktyvoje ir jai neprieštarauja. O pritarus pasiūlymams, galėtų padidėti sukčiavimo atvejų, siekiant nepagrįstai gauti draudimo išmokas. Tai, taip išplėtus draudimo apimtį, būtų galimas draudimo įmokų didėjimas, kuris paliestų visus draudėjus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kalbėti dėl motyvų nenori niekas. Balsuojame dėl J. Sabatausko ir keleto kitų kolegų pasiūlymo. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas nepritariate – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 34, prieš – 20, susilaikė 49. Seimo narių pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 15 straipsnio taip pat tų pačių Seimo narių. Pristatys J. Sabatauskas. Minutėlę. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekte siūloma numatyti iš valstybinių duomenų bazių registrų draudikams, biurui teikti informaciją apie draudėjų padarytus pažeidimus. Manyčiau, kad informacija perteklinė. Kelių eismo pažeidimų buvimas, nebuvimas, skaičius, patys pažeidimai niekaip nepaveikia konkrečios žalos, kur nebuvo įvykio dėl padarytų pažeidimų, tarkime. Nėra priežasties atsisakyti atlyginti žalą. Vadinasi, toks duomenų rinkimas, toks reikalavimas ir teikimas yra perteklinis.
Be to, turint omenyje, kad projekte numatoma labai plati disponavimo duomenimis apibrėžtis (pavyzdžiui, teikti turimus duomenis draudikams), manytina, kad tokių duomenų gavimas, rinkimas, dalinimasis jais gali būti nepagrįstai naudojamas draudikų draudimo rizikoms vertinti. Tai gali turėti įtakos ir galutinei draudėjo poliso kainai. Taip pat nėra aišku, kaip projekte įvardinamas tikslas sietinas su ankstesniais Kelių eismo taisyklių pažeidimais ta apimtimi, kuri yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse ir atitinkamai atsispindi registre. Tai šiuo atveju dėl tų pažeidimų, kurių pasekmė nebuvo eismo įvykis, nemanau, kad turėtų būti reikalinga teikti tuos duomenis, nes jie niekaip nelėmė eismo įvykių arba eismo saugumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Atsisakius aptariamos nuostatos, išaugtų policijos darbo krūvis, išduodant jų registruotų eismo įvykių pažymas, ir būtų pažeisti nukentėjusių asmenų interesai, nes ilgiau užtruktų žalų administravimo procesas. Policijos registruojamų eismo įvykių duomenų teikimas yra būtinas eismo įvykio žalai administruoti ir yra vienintelis šaltinis draudikui gauti informaciją apie eismo įvykio, kurio žalą turi atlyginti, aplinkybes. Išbraukus šią nuostatą, tektų grįžti prie popierinių pažymų siuntinėjimo, kas padidintų sąnaudas ir užimtų daug laiko. Šiuo metu pagal susiklosčiusią praktiką biuras visą reikiamą informaciją gauna iš policijos. Kadangi nuo 2024 m. liepos 1 d. policija nebus Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoja, projekte numatoma pareiga teikti informaciją Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojui ir Administracinių nusižengimų registro valdytojui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Tuojau išklausysime motyvus dėl pasiūlymo. Bet kadangi pusė salės mojuoja žmonėms balkone, tai galite visi pamojuoti delegacijai iš Raseinių, vienam iš politiškai aktyviausių miestų Lietuvos Respublikoje. O prieš J. Sabatausko pasiūlymą kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu vieną kartą pažeidus įstatymą ar pažeidus Eismo taisykles nebuvo avarijos, nereiškia, kad tikrai jos nebus kitą kartą. Būna tokių atvejų, kai nesustojus prie ženklo STOP prie geležinkelio iš kažkur netyčia atsiranda traukinys. Šiuo atveju nieko blogo, kad kai kada nubaus asmenį, nesustojusį prie ženklo STOP arba važiuojantį degant raudonam šviesoforo signalui, ir kad tai žinos Draudikų biuras ir draudimo kompanija. Turbūt ir mes patys turėtume būti kur kas drausmingesni, nedaryti pažeidimų ir žinoti, kad už tai galime būti nubausti ne tik policijos, bet galbūt ir draudimo kompanijos, įvertinsiančios tavo elgesį kelyje. Šiuo atveju visi būsime drausmingesni. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Juliau, gal pabalsuojame ir tada. Ar reikia dabar replikuoti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Trumpai, labai trumpai.
PIRMININKAS. Prašau. Labai trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolega paminėjo labai sunkų pažeidimą. Nekalbama apie sunkius pažeidimus, už kuriuos atimama teisė vairuoti. Nereikia spekuliuoti ir manipuliuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Juliau. Išklausėme pasisakymus dėl pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate J. Sabatausko ir kitų kolegų pasiūlymui, jį ką tik išklausėme ir išdiskutavome, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate taip, kaip Radvilė rodo, – prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 41, prieš – 14, susilaikė 50. Pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl 17 straipsnio. Gerbiamas Mindaugai, ar teisingai supratau, kad čia susiję su prieš tai buvusia pataisa?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia visiškai atspindi 13 straipsnio 4 dalies reguliavimą – apsisprendimas, kai nėra nustatyta žalą padariusi transporto priemonė. Manytume, kad jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Juliau, jau apsisprendėme dėl šio pasiūlymo anksčiau balsuodami.
Kitas pasiūlymas yra taip pat tų pačių Seimo narių dėl (minutėlę) 25 straipsnio, jam komitetas nepritarė. Čia, suprantu, nėra susiję su jokiais prieš tai buvusiais pasiūlymais. Juliau, prašau pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes tiesiog siūlome, kad būtų apibrėžta, kad ta informacija, kurią kaupia biuras, būtų susijusi su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Biuras valdo būtent transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę. Tiesiog, kad būtų tiksliai įvardinta, kokią duomenų bazę valdo. Manau, tam tikrai nėra jokios būtinybės išplėsti. Bet čia būtent tas tikslas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Juliau. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje yra įvestas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės trumpinys „duomenų bazė“, jis toliau vartojamas visame tekste. Todėl 25 straipsnio 4 punkte vartojamas trumpinys „duomenų bazė“ ir yra suprantamas taip, kaip nurodyta projekto 6 straipsnio 3 dalyje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl J. Sabatausko ir kitų kolegų pasiūlymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 39, prieš – 15, susilaikė 48. Pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas taip pat tų pačių Seimo narių pasiūlymas dėl 27 straipsnio. Gerbiamas Juliau, prašau pristatyti. (Balsas salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Susiję čia irgi?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, čia ne jums. Ačiū, pirmininke. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Prašau, Juliau, pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitų subjektų tvarkomi asmens duomenys turi ypatingą apsaugą pagal BDAR’ą, tai yra Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Naujos redakcijos projekto 27 straipsnyje siūloma itin ženkliai išplėsti biuro valdomus duomenis, šiuo atveju biuro teises, nesukeliant jokių prievolių dėl BDAR’o įgyvendinimo. Projekte siūloma suteikti teisę valdyti, disponuoti itin jautriais, su tiesioginėmis biuro funkcijomis nesusijusiais duomenimis – ir dar nepagrįstai ilgą laiką, net 10 metų, tarp jų ir duomenis apie asmens sveikatą. Gerbiami kolegos, jūs norite, kad biuras landžiotų po jūsų e. sveikatą ir jūsų duomenis valdytų? Tai šiuo atveju tikrai siūlome atsisakyti perteklinių duomenų tvarkymo toje duomenų bazėje, nes tai nėra susiję su konkrečiomis biuro pareigomis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritaria pasiūlymui. Projekto nuostatos yra suderintos su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija ir atitinka duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Biurui projekte yra priskirta ne viena Europos Sąjungos direktyvos numatyta funkcija, tarp jų – informacijos centro funkcija. 27 straipsnyje nurodyta, kokia informacija turi būti tvarkoma informaciniame centre, ir biuro tvarkomų duomenų bazėje esantys duomenys neapsiriboja tik biuro administruojamais draudžiamaisiais įvykiais. Šioje dalyje pateikti siūlymai yra nepagrįsti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų už pasisako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš principo laikausi nuostatos, kad tokius duomenis tikrai turėtų turėti daugiau valstybinės institucijos, o čia tas biuras vis tiek yra privačių kompanijų darinys. Jeigu jau mes atiduodame privačioms draudimo kompanijoms administruoti tam tikras valstybines funkcijas, tai turėtume labai atidžiai pasižiūrėti, kokius duomenis atiduodame ir leidžiame tvarkyti. Aš palaikau gerbiamo Juliaus inicijuotas pataisas ir kviečiu atkreipti dėmesį į tai, kad jau taip yra suredaguotas projektas, kad ir apie tuos visus draudimo pasibaigimus informuoja biuras, o ne „Regitra“ ir taip toliau. Taigi, jau reikia pasižiūrėti, kokius duomenis mes įpareigojame šiuo įstatymu tvarkyti, todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasiūlymą nepalaikyti turi E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vietoj gerbiamo kolegos Juliaus atsiimčiau šiuos pasiūlymus, kadangi jau mes ankstesniuose straipsniuose įteisinome tai, kad kiti duomenys jau gali būti. Tai iš tikrųjų čia šiuo pataisymu mes prieštarautume tam, kam jau pritarėme. O šiaip ne tik draudikai turi duomenis, jau daug kas turi duomenis, aišku, ir valstybinės institucijos prieina prie mūsų duomenų, ar mes turime sveikatos pažymėjimą, ar ne. Manau, kad vėlgi be sveikatos pažymėjimo žmogus negali būti draudžiamas, nes iš tikrųjų sveikatos pažymėjimas yra svarbus. Siūlau nepritarti ir vis dėlto leisti naudotis duomenimis, kurie yra svarbūs dėl eismo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasiūlymų. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 36, prieš – 16, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tik repliką po balsavimo. Gerbiamas Edmundai, informacijos apie sveikatos būklę net artimas žmogus, telefonu paskambinęs ar atėjęs, jeigu nebus įgaliojimo, negaus, o biuras ją apie bet kurio asmens sveikatos būklę galės susirinkti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Laima. Dėl to paties 27 straipsnio yra gautas taip pat tų pačių Seimo narių pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Dėl 4 dalies, Juliau, dėl 27 straipsnio 4 dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 4 dalį siūlome pakoreguoti taip, kad tie duomenų bazės tvarkomi duomenys būtų… nebūtų privalomai teikiantys subjektai, valstybinių registrų tvarkytojai ir draudėjai, transporto įmonių savininkai ir taip toliau. Iš esmės pati svarbiausia buvo 3 dalis, kurią mes pateikėme biurui svarstyti. Disponuoti sveikatos duomenimis – aš atkreipiau jūsų dėmesį, jūs norite, kad po jūsų e. sveikatą naršytų biuras?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komitetas nepritarė pasiūlymui.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Informacija iš siūlomų išbraukti subjektų reikalinga biurui dėl projekte numatytų biuro funkcijų, susijusių su žalų administravimu. Asmens duomenys renkami su žalą patyrusių asmenų sutikimais, pritarimais. Biurui negalint surinkti reikiamos informacijos, ši našta būtų perkelta nukentėjusiems asmenims.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Realiai aš dar kartą pakartosiu – mes negalime teikti duomenų ir turėtume… Tai yra žmogaus asmens duomenys. Bet kokiu atveju Duomenų apsaugos inspekcija visada pasisakydavo, kad bet kokia pateikta informacija yra prieštaravimas žmogaus valiai. Iš tikrųjų biuras… Kas bus atsakingas už tai, jeigu bus paviešinti duomenys? Aš tikrai nepritarsiu šitam… Atsiprašau, aš esu už siūlymą. Oi…
PIRMININKAS. Tai kad jūs kalbėjote prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, aš kalbėjau prieš, bet aš kalbėjau, kad nori įteisinti kitaip. Iš tikrųjų aš esu už pasiūlymą. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Jūs kalbėjote prieš, bet esate už. Prašau, Ieva pakalbės už, bet turbūt bus prieš, ar ne? (Juokas salėje)
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš esu už, todėl nekalbėsiu. Laima pakalbėjo.
PIRMININKAS. Supratau. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas pritariate jam, balsuojate už.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 36, prieš – 15, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio 5 dalies. Juliau, kaip suprantu, čia irgi nesusiję? Dėl 5 dalies. Kitas. Juliui mikrofoną įjunkite. Tuoj. Prašau, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia siūloma taisyti, kiek laiko duomenys saugomi biure pasibaigus draudimo sutartims. Siūloma įstatymo projekte septynerius metus saugoti tuos duomenis. Mes siūlome, kad jie pasibaigus sutarčiai būtų pašalinami, nes nebėra tos sutarties – nebėra prasmės saugoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komitetas turi kitą nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus turi būti saugomi septynerius metus. Toks pat terminas įtvirtintas galiojančiame įstatyme ir atitinka Europos Sąjungos direktyvoje nustatytą duomenų saugojimo terminą. Dešimt metų duomenų saugojimo terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kiek laiko duomenų saugojimas gali būti aktualus žalų byloms administruoti ir išmokų sumoms susigrąžinti, atsižvelgiant į pretenzijos pateikimo terminą reglamentuojančias projekto nuostatas ir teismų praktiką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už Juliaus pasiūlymą nori pasisakyti A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, yra keista, kad neįsiklausome ir taip mechaniškai atmetame tuos pasiūlymus, kurie yra susiję su asmens duomenų apsauga. Klausimas be galo jautrus. Iš tikrųjų, kokiu tikslu Draudikų biuras turi saugoti septynerius metus? Aš neišgirdau argumentų už. Tie duomenys niekur nedingsta – jeigu būtų kokie nors teisiniai ginčai, jeigu reikėtų, pagal poreikį tuos duomenis konkrečiu atveju Draudikų biuras galėtų gauti, jeigu atstovautų teismuose arba tyrimuose. Šiuo atveju, sakykime, nepateisinama, koks kiekis tų asmens duomenų tiek metų bus tenai saugomas. Manau, kad yra sukeliamos labai didžiulės papildomos rizikos ir jas suvaldyti tikrai būtų galima priėmus kitus sprendimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitokią nuomonę turi E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau pranešėjas paminėjo, kad teismai vyksta gana ilgai ir faktiškai ypač dėl patirtos asmens žalos. Iš tikrųjų, jeigu patiria traumą, tai nereiškia, kad galima nustatyti neįgalumo lygį, kada jis taps neįgalus ir jam didės kompensacija. Šiuo atveju tikrai tie saugomi duomenys niekam nėra viešinami, yra gana uždari ir esant reikalui institucijos gali gauti tuos duomenis tam, kad galbūt atnaujintų bylas arba atnaujintų teismo procesą, nes patvirtinta žala yra kur kas didesnė, negu kad buvo įvertinta. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 38, prieš – 16, susilaikė 45. Pasiūlymui nėra pritarta.
Ir paskutinis J. Sabatausko ir keleto kitų kolegų pasiūlymas dėl 6 straipsnio… Juliau, prašau dėl to paties straipsnio 6 dalies. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų nematau prasmės daugiau siūlyti ir kalbėti, nes visiškai kolegos nesigilina. Netgi tie, kurie kalba dėl motyvų prieš, matyti, kad net neskaitė, ne tik siūlymo dėl projekto neskaitė. O įsivaizduokite, ką mes siūlome išbraukti, kam teikiami duomenys, kad būtų nustatoma, atiduodami, markė, modelis, sutarties liudijimo numeriai, jei užklausą pateikęs asmuo disponuoja transporto priemonę identifikuoti leidžiančiais duomenimis. Pavyzdžiui, VIN numeriu, kuris yra visiškai visiems prieinamas. Prieini prie automobilio ir jį matai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė pasiūlymui. Biuras teikia informaciją siūlomiems išbraukti asmenims dėl biurui priskirtų informacijos centro funkcijų. Nemokumo administratoriams biuras teikia informaciją atsižvelgdamas į jam pavestas funkcijas, susijusias su draudimo išmokos mokėjimu už bankrutuojančius ar likviduojamus draudikus. Čia pagal Europos Sąjungos direktyvos nuostatas.
Neaišku, dėl kokių priežasčių iš projekto siūloma išbraukti 27 straipsnio 6 dalį, paskutinį sakinį, numatantį galimybę biuro interneto svetainėje pasitikrinti, ar transporto priemonė yra drausta. Ši galimybė mažins kliūtis gauti informaciją apie eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudimą ir leis operatyviau kreiptis dėl žalos atlyginimo. Svarbu, kad teikiami duomenys ne apie konkretų asmenį, o apie transporto priemonės apdraudimą. Siūlomą reglamentuoti prieigos sistemą turi nemažai kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Tokia sistema sudaro galimybes mažinti draudimo kaštus, nes rašytinės užklausos ir atsakymai į jas reikalauja tiek žmogiškų, tiek finansinių išteklių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą užsirašė kalbėti J. Sabatauskas. Juliau, ar tikrai jūs prieš savo pasiūlymą kalbėti užsirašėte? Jūs dėl pataisos užsirašėte kalbėti. Niekas nenori kalbėti dėl pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate – kitaip. Ir tai yra paskutinis pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 41, prieš – 18, susilaikė 42. Nėra pritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Prieš kalba J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, diskusijoje aš pasakiau, kad Vyriausybė, kaip visada – labai bloga praktika – prisidengdama direktyva, nustato didžiulį pokytį šioje srityje. Direktyva numato tik tris keturis dalykus. Tam nereikėjo naujos redakcijos įstatymo projekto. Tą tikrai buvo galima parengti per pusę metų.
Dabar prisidengiant direktyva prifarširuotas visas įstatymo projektas. Jį parašė Draudikų biuras neabejotinai, tikriausiai ir dabar verčia mus be jokių normalių diskusijų per 2 savaites, daugiausia 3, priimti tokį įstatymo projektą.
Taip, sakysite, šiandien tik svarstymo stadija, tačiau brandžios demokratijos šalys naujos redakcijos įstatymą diskutuoja ne vieną mėnesį, svarsto per klausymus. Pažiūrėkite, kiek buvo Teisės departamento pastabų, kiek yra suinteresuotų asmenų pastabų, pagaliau tie patys Seimo narių siūlymai. Jiems nepakanka vieno komiteto posėdžio, dabar mechaniškai balsuojant Seimo posėdžių salėje. Kaip galima pritarti tokiam skubotam darbui? Žinote mūsų tautos išmintį: greitą darbą velnias neša? Iš tikrųjų neabejoju, kad po to bus aibė pataisų, jas vėl neš ta pati Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad kai kam atrodo, kad darbas itin skubus, bet Vyriausybėje projektas buvo derintas gana ilgą laiką. Visos institucijos pareiškė savo pastabas. Projektas buvo suderintas su Duomenų apsaugos inspekcija. Jūsų pastabos iš esmės yra dėl duomenų naudojimo, o jis buvo suderintas su atsakinga institucija, kuri užtikrina, kad duomenys Lietuvoje būtų naudojami taip, kaip reikalauja europinis reglamentas. Šis įstatymų projektų paketas įgyvendina europinę direktyvą ir yra nustatyta, kad yra reikalavimas tam tikras transporto priemones, priklausomai nuo jų galingumo, apdrausti. Todėl reikalavimą reikia įgyvendinti. Jo įgyvendinimo terminas yra šių metų pabaiga, todėl sprendimą priimti reikia. Kaip minėjau, duomenų panaudojimas yra derintas su įvairiomis institucijomis, taip pat ir su Duomenų apsaugos inspekcija. Todėl sakyčiau, kad jūsų interpretacijos yra labiau jūsų asmeninė nuomonė negu kad institucijų pozicija. Kviesčiau pritarti parengtam įstatymo projektui ir manau, kad priėmimo stadiją turėtume įvykdyti iki metų pabaigos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3305(2) po svarstymo. Kas pritariate?
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 63, prieš – 9, susilaikė 31. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, baigėsi balsuoti skirtas laikas, bet aš dar 15 minučių, maždaug plius minus, pratęsiu balsuoti skirtą laiką, nes yra darbotvarkės 2-12 klausimas, visas Statybos įstatymo blokas, kur yra gauta keletas pastabų, nedaug. Mes apsvarstykime ir tada jau judėsime prie įstatymų projektų, ir tada į kitą balsavimo intervalą viską kelsime.
16.02 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-486(2) (svarstymas)
Bet dar prieš tai yra darbotvarkės 2-11 klausimas – projektas Nr. XIVP-486. Labai trumpas, be pataisų įstatymo projektas. Į tribūną kviečiame A. Bagdoną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimus ir lapkričio 29 dieną komitetas patobulino įstatymo projektą. Tokiam sprendimui komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Andriau. Į tribūną kviečiame V. Mitalą pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas dėl šio projekto. Jį svarstė ir nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, pasiūlymus, jiems BFK pritarė. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kviečiame M. Danielę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto… Morganos nėra salėje. Kas iš Sveikatos reikalų komiteto? Gal A. Matulas. Antanai, galėtumėte pristatyti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas svarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nustatytos nuostatos galimai prieštarauja Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos tam tikriems straipsniams. Mes viską surašėme. Už tokį sprendimą Sveikatos reikalų komitetas pasisakė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Yra gauta viena Vyriausybės pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies. Ministre Pirmininke, ar tenkina komiteto pozicija, neprašote balsuoti? Labai dėkui. Sveikatos reikalų komiteto kažkoks pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tenkina, Antanai, jus Ekonomikos komiteto nepritarimas, prašote balsuoti, neprašote? Neprašote. Gerai, labai dėkui. Neprašote.
Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, kuriam pritarė iš dalies. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žiūriu, gerbiamas Mindaugai, ar tenkina jus Ekonomikos komiteto sprendimas pritarti iš dalies jūsų siūlymui? Tenkina? Aš manau, kad turėtų tenkinti pagal idėją, bet įjunkime M. Lingei. Tuoj, minutėlę, prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Neprašote balsuoti, gerai. Labai dėkui. Tai visi pasiūlymai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Už pasisako A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, esu tikras, kad mūsų visų pagrindinis tikslas – kad cigarečių kontrabandos bei nelegalios prekybos mastai Lietuvoje mažėtų, gamyba ir prekyba būtų legali, o asmenys, užsiimantys šia veikla, mokėtų mokesčius bei akcizus į šalies biudžetą. Todėl šis bendradarbiavimas, suteikiantis galimybę skirti paramą valstybinėms institucijoms ir įstaigoms, tikrai prisidės prie sėkmingos kovos su nelegalia prekyba bei kontrabanda. Kviečiu palaikyti pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl 2-11 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-486(2) po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš norėjau dėl prieš tai buvusio klausimo, svarstėme Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo projektą, komitetas buvo prašęs skubos. Tai norėtume, kad būtų apsispręsta, nes…
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-9 klausimas?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Projektas Nr. XIVP-3305(2).
M. LINGĖ (TS-LKDF). Įsigaliojimas numatomas 23 dieną.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubai dėl 2-9 klausimo? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
16.07 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3143(2), Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 341 straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3144(2), Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3145(2), Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3146(2), Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3147(2), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3148(2), Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3149(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3150(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3151(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3152(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3153(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3154(2), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4, 7, 9, 10, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3155(2) (svarstymas)
Ir paskutinis 2-12 klausimų blokas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3143(2) bei lydimieji iki 2-12.15 klausimo imtinai. Į tribūną kviečiame A. Gedvilienę pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Dėl visų projektų pristatykite vienu ypu.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Statybos įstatymą mes nagrinėjome tikrai labai intensyviai, vykdėme parlamentinę kontrolę faktiškai visos kadencijos metu. Šitame Statybos įstatyme sudėtos statybos leidimo sutrumpinimo terminų, kontrolės paskirstymo nuostatos. Yra tikrai gerų dalykų visoms statybų sektoriuje dalyvaujančioms pusėms – nuo investuotojų iki statytojų ir galiausiai iki pirkėjų.
Taigi dėl Statybos įstatymo. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto išvadai, Teisės departamento pastaboms, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms, kitų institucijų pastaboms. Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu ir visiems lydimiesiems teisės aktams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitų komitetų nebuvo. (Balsai salėje) Kur? Ai, Kaimo reikalų. J. Gudauską kviečiame pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl 2-12.12 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3154(2), 2-12.13 klausimo – projekto Nr. XIVP-3155(2). Ir viskas, du, taip.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė pateiktam Žemės įstatymo Nr. XIVP-1446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Siūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat Kaimo reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7, 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pasiūlymai – siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritaria iš dalies. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai – 7.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, išklausėme visų komiteto išvadų. Yra du Seimo nariai, norintys diskutuoti. A. Gedvilienė atsisako, tai į tribūną kviečiame K. Adomaitį.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų, galima pasidžiaugti šiuo įstatymo projektu, jame yra irgi daug gerų pakeitimų nustatyta. Iki šiol tiktai kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės, iniciatyva buvo galima nustatyti papildomus reikalavimus statyboms, tam tikrus geriausius architektūros praktikos lūkesčius, kaip projektuoti namus. Bet iki šiol vyko dideli ginčai dėl to, ar tokios taisyklės, architektūros kokybės taisyklės, yra tinkamos, priimtinos ir galimos.
Dėl šio įstatymo paketo priėmimo architektūros kokybės reglamentavimas bus detalesnis. Savivaldybė turės daugiau laisvės reglamentuoti, kokius jos nori matyti pastatus savo savivaldybėje. Tai yra tikrai sveikintina.
Yra sveikintina tai, kad mes atsisakysime dėl detalaus techninio projekto paruošimo diskusijos su visuomene. Diskusija su visuomene šiandien galės įvykti tiktai jau parengus esminius projektinius pasiūlymus, kurie ir yra svarbūs visuomenei. Jie pasako, kur koks pastatas stovės, kur bus kokia pastato forma, kokie bus želdinių išdėstymai ir panašiai, bet neprivers diskusijos vystyti apie tai, koks turi būti konkretus pastato aukštis, laiptai, ir panašiai, visai neaktualiose vietose, nors aukštis tam tikrais atvejais gali būti svarbus.
Tačiau yra dar viena tema, kuria norėjau pasisakyti ir dėl kurios, iš tiesų, teko su komitetu diskutuoti. Džiaugiuosi, kad komitete pavyko rasti sutarimus. Man apmaudu, kad diskusija su visuomene dėl naujų statybų projektų, dėl teritorijų planavimo šiandieną yra tapusi tik formalumu. Labai dažnai tai yra tiesiog, vaizdžiai tariant, užmetami kleckai ant teritorijų planavimo dokumentų be jokio detalizavimo, kas turėtų, kas atsiras konkrečioje teritorijoje. Projektuojant pastatus, man teko būti kai kuriose… Beje, turėtų kiekvienas Seimo narys sudalyvauti projektinių pasiūlymų viešinimo diskusijose, kai visuomenė užduoda klausimus. Projekto architektas netgi bando atsakyti į tuos klausimus, bando argumentuoti visuomenei, bet net pats projekto architektas dažnai yra užtildomas advokato, sakant, kad nediskutuokime, atsakysime raštu, visuomenės pasiūlymai nėra aktualūs. Tai labai tikiuosi, kad diskusija su visuomene gali tapti ne tokia formali, kad mes galime įsiklausyti į tai, ką mano aplinkinės bendruomenės, ką mano žmonės, kurie gyvens mūsų svarbių projektų aplinkoje, statybos projektų aplinkoje. Jie gali būti išgirsti ir tame nėra nieko blogo. Statybos projektai gal taps tik geresni, jeigu ta visuomenė bus išgirsta.
Tai iš tiesų kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Jame yra atsiradę tokie baziniai dalykai: teritorijų planavimo vietoje turi būti įrengtas stendas; savivaldybės architektas gali paprašyti papildomos diskusijos su visuomene, prieš išduodamas specialiąsias sąlygas; savivaldybė gali detaliajame plane paprašyti 3D formos išdėstymo iš vystytojo ir tai bus aptarta su visuomene. Tai ačiū, kad išklausėte, ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiama A. Gedvilienė. Dėl trijų įstatymų projektų yra gauta keletas pataisų. Pirmas 2-12.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3143(2). Gauta (tuoj, minutėlę) dėl 15 straipsnio Seimo nario K. Adomaičio pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies. Kasparai, ar tenkina tave komiteto išvada? Tenkina? Neprašai balsuoti? Labai dėkui.
Taip pat yra dar viena Seimo nario K. Adomaičio pataisa, jai komitetas pritarė. Turbūt irgi neprašai balsuoti? Reikia dešimties Seimo narių, remiančių šitą pataisą, bet matau, kad rankos kyla gausiai, tikrai yra. Dėl šio įstatymo projekto daugiau pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Atsiprašau, Aiste, kad pakvietėme, čia nereikėjo kalbėti pačiai.
Dėl viso įstatymo dėl motyvų po svarstymo. (Balsas salėje) Dėl viso bloko negalime, nes dar dėl kitų projektų yra pataisų. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl 2-12.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3143(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas kaip nors kitaip, – kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 68, prieš niekas, susilaikė 23. Įstatymo projektui pritarta.
Darbotvarkės 2-12.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3144. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Dėl viso po svarstymo niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl 2-12.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3144(2). (Balsas salėje) Galėjome, bet kažkaip galvojau, kad aiškiau. Vis tiek posėdis į antrą pusę, paskui susipainios žmonės.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 67, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 23. Įstatymo projektui pritarta.
Kolegos, kadangi kolega J. Razma patarė, iki 2-12.8 klausimo nėra gauta nei pataisų, nei pasiūlymų, ar galime vienu balsavimu apsispręsti dėl 2-12.3, 2-12.4, 2-12.5, 2-12.6 ir 2-12.7 klausimų? Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Darbotvarkės 2-12.8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3150(2). Yra gautas K. Adomaičio pasiūlymas dėl 2 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies. Kasparai, ar pristatysi, prašysi balsuoti, ar tenkina? (Balsas salėje) Tenkina komiteto išvada. Labai dėkui.
Tada dėl 6 straipsnio taip pat K. Adomaičio pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies. Tenkina komiteto pozicija? Tenkina.
Dėl 6 straipsnio 2 dalies irgi yra Seimo nario K. Adomaičio pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies. Tenkina komiteto pozicija? Tenkina. Tada dėl 7 straipsnio…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia ta pati eina.
PIRMININKAS. Čia susijusios?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Jeigu susijusios, tada nereikia apsispręsti. Bet žiūriu, kad dėl 8 straipsnio yra K. Adomaičio pasiūlymas, jam komitetas visiškai nepritarė. Kasparai!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia dėl Teritorijų planavimo įstatymo paskutinė pastaba.
PIRMININKAS. Taip, paskutinė pataisa.
K. ADOMAITIS (LF). Tenkina komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Tenkina komiteto nuomonė nepritarti. Neprašote balsuoti. Gerai. Labai dėkui. Tada visos pataisos ir pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto apsvarstyti. Dėl viso niekas nenori kalbėti.
Balsuojame dėl 2-12.8 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3150(2). (Balsas salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taigi viskas suderinta, Laima.
PIRMININKAS. Balsavo 86 Seimo nariai: už – 65, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 21. Įstatymui pritarta.
Tada 2-12.9, 2-12.10, 2-12.11 ir 2-12.12 klausimai. Dėl jų nėra gauta nei pataisų, nei pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiems įstatymų projektams? Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kalbėti dėl motyvų dėl kurio nors yra norinčių? Gerai, balsuojame. Kas pritariate šiems įstatymų projektams po svarstymo, balsuojate už.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tiems, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Nėra nei pasiūlymų, nei pastabų.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 62, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 22. Įstatymų projektams pritarta.
Ir paskutinysis šio įstatymų projektų bloko įstatymas – darbotvarkės 2-12.13 klausimas. Svarstymo stadija. Įstatymo projektas Nr. XIVP-3155(2). Dėl jo yra gauta Seimo nario ir aplinkos ministro S. Gentvilo pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Simonai, tinka, neprašote balsuoti? Tinka komiteto formuluotė. Apsvarstėme visas pataisas, pasiūlymus. Balsuojame dėl įstatymo… Tiesa, dėl motyvų? Nenori niekas kalbėti.
Balsuojame dėl darbotvarkės 2–12.13 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3155(2). Ačiū. (Balsai salėje). Taip, balsavome.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 22. Įstatymo projektui pritarta.
16.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334 (pateikimas)
Baigėme balsavimo langą. Uždarome langą, atveriame duris ir į tribūną kviečiame S. Gentvilą pristatyti darbotvarkės 2-12.14 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3333. Pateikimo stadija, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, teikiu du įstatymus, kurie kaip lydimieji yra šio įstatymo, įstatymų paketo, kuris ką tik buvo peržengęs svarstymo stadiją. Norime pasivyti jais pagrindinį įstatymo paketą. Teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimas, kuris išgrynina atsakomybę dėl statybų įteisinimo ir kitų sričių. Šis paketas turi būti priimtas iki sausio 1 dienos, todėl frakcijos vardu prašysime jam pritarti skubos tvarka. Kadangi posėdis jau į pabaigą, tai mieliau atsakyčiau į klausimus, nes gana techniniai pakeitimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori viena Seimo narė. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas ministre, ar mes tiktai didindami baudas galime išspręsti šias problemas, nelegalių statybų ir taip toliau? Čia yra tik baudų didinimai, ne techniniai pakeitimai, tiesiog didiname visas baudas, didiname dvigubai baudas. Ar kitokio sprendimo neturime, alternatyvaus pasiūlymo? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, čia, viena vertus, reikia suprasti, kad statybos leidimo išdavimas pasislenka į projektinių pasiūlymų stadiją ir tuomet atsakomybę dėl paties statybų techninio projekto prisiima atestuotas projektuotojas. Valstybė jau nebetikrina techninio projekto ir apie statybų pradžią praneša statytojas. Kitaip tariant, savivaldybės išduodavo statybos leidimą ir techninio projekto patikrindavo šiandien viską, visą dokumentaciją. Siekiant padidinti atsakomybę, nes mes labai daug teisių ir atsakomybės perduodame projektuotojams, siekiant užkardyti, kad nebūtų prastų projektų, projektų, kurie neatitinka projektinių pasiūlymų, statybos leidimo, kad nebūtų startuojama anksčiau, iš tikrųjų yra didinama administracinė atsakomybė šiuo atveju. (Balsas salėje) Taip, yra didelės įmonės, netekusios licencijų. Pavyzdžiui, UAB „Projektana“, kuri projektavo net ir valstybinės svarbos projektus, neteko licencijų, nes kai kuriais atvejais projektavo dalykus, kur neturėjo kompetencijos, pavyzdžiui, nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijose, arba statydama vieną didelį medienos fabriką Vilniaus rajone įgręžė 1 tūkst. 500 bandomųjų gręžinių, kai bandomųjų gręžinių tu gali daryti 10 ar 15, bet kai pradedi daryti… Siekdami užkardyti tokius atvejus, didiname atsakomybę, irgi didinamos sankcijos tuo atveju, jeigu pradedami nelegalūs dalykai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per kitą balsavimo langą.
Kitas darbotvarkės 2-12.15 klausimas – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334. Pranešėjas – S. Gentvilas. Pateikimas. Ar jūs čia abu pateikėte? Čia kartu, atskiras projektas. Kažkas buvo? Klausti nebuvo užsirašiusių. Dėl motyvų taip pat nebuvo. Dėl šito įstatymo projekto balsuosime per kitą balsavimo langą – tam numatytu darbotvarkėje metu.
Yra viceministrė, kuri prašo leisti jai pristatyti darbotvarkės 2-17 klausimą – projektą… (Balsai salėje) Yra ministras? Atsiprašau, nepastebėjau kažkaip. Viskas. Supratau. Jūsų frakcijos kolega buvo paprašęs, supratau. (Balsai salėje)
16.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-3378, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3379 (pateikimas)
Kolegos, jeigu eilės tvarka, tai išvis darbotvarkės 2-14.1 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimas. Ir lydimasis darbotvarkės 2-14.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3379.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiami projektai, atsiradę išklausius Seimo narių pageidavimus, kurie buvo šiek tiek aptarti Seimo Pirmininkės susitikime su frakcijų atstovais. Siūlymo esmė labai paprasta, kad kiekvienas Seimo narys, gavęs tą patį mokos fondą savo patarėjams, padėjėjams, jų etatams, galėtų savo pageidavimu fiksuoti arba du, arba tris etatus. Dabar, kaip žinome, yra trys etatai ir ne vienu atveju Seimo nariai kuriam nors patarėjui formina pusantro etato, kad suformuotų jam pagal kompetenciją reikiamą atlyginimą. Dabar Seimo narys tiesiog galėtų įsivesti aukštesnių koeficientų patarėjų atlyginimus ir tokiu būdu galbūt galėtų pritraukti kompetentingesnius savo pagalbininkus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. R. Tamašunienė, jos nematau salėje. Tada klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu truputį pasitikslinti. Bet ir dabar galima turėti du patarėjus? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matote, aš kalbu apie etatus. Dabar jums kiekvienam yra skirti trys etatai, jūs galite vieną etatą padalinę pusiau įdarbinti du žmones, bet etatus jūs dabar tikrai turite tris. Mano siūlymu jūs galėtumėte įsivesti du gerų koeficientų etatus ir nereikėtų forminti po pusantro etato.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti. Dėl įstatymų projektų balsuosime tam numatytu darbotvarkėje metu šiek tiek vėliau.
16.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms (Sąjungininkų reagavimo pajėgoms) priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse bei Europos Sąjungos kovinėje grupėje tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3386 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse bei Europos Sąjungos kovinėje grupėje tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3386. Pranešėjas – A. Anušauskas, krašto apsaugos ministras. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už perskaitytą pavadinimą, aš jo tada nekartosiu. Nutarimo projekto tikslas: nustatyti NATO greitojo reagavimo pajėgoms (jas transformuojant į NATO sąjungininkų reagavimo pajėgas, santrumpos: NRF į ARF) priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, taip pat Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (JEF) priskirtų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse ir Europos Sąjungos kovinėje grupėje tarnybą atliekančių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose teisinį pagrindą. Nustatomi skaičiai. Dabartiniame NRF iki birželio 30 dienos – 420 žmonių, transformavus į ARF, sumažėja kitą pusmetį iki 30, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – iki 70. Paaiškino, kodėl sumažėja. Tiesiog transformacijos metu Sąjungininkų reagavimo pajėgoms bus priskirti tik specializuoti pajėgumai.
Taip pat priėmus atitinkamus NATO ir Europos Sąjungos Tarybos sprendimus į tarptautines operacijas siunčiamų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius nustatomas toks: atliekančių tarnybą NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse 2024 metais – 80, 2025 metais – taip pat 80. Šis skaičius mažėja nuo 139 iki 80, nes keičiasi skaičiavimo metodika.
Į Seimo nutarimo projektą įtraukiamos tik tos pozicijos, kurios yra NATO vadovaujamos struktūros ir NATO pajėgų struktūrose karinės vadavietės, turinčios tarptautinės karinės vadavietės statusą, tai yra galinčios siųsti personalą į tarptautines operacijas. Taip pat 2025 metais budės Europos Sąjungos kovinėje grupėje iki 80 karių. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtas karių skaičius ir civilių skaičius – iki 160 karių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų paklausti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų?.. Dėl motyvų kas nors nori pasisakyti? Irgi niekas nenori. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą, balsavimo langą.
16.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3387 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3387. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šio nutarimo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuo 2024 metų sausio iki 2025 metų pabaigos teisinį pagrindą ir maksimalų skaičių.
Tęsiamas dalyvavimas tarptautinėse operacijose Kosove, „Irini“, mokymo misijoje Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Mozambike, taip pat Europos Sąjungos karinėje paramos Ukrainai operacijoje EUMAM, Jungtinių Valstijų vadovaujamoje koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“, tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje ir Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais „Interflex“.
Atsižvelgiant į VGT nutarimą, siūloma padidinti nacionalinėje karinėje operacijoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais dalyvaujančio personalo skaičių iki 100 karių ir civilių. Parama Ukrainai dalyvaujant trijose operacijose: ir mano minėtose „Interflex“, EUMAM, ir nacionalinėje, iš viso bus 165 kariai ir civiliai.
Į Seimo nutarimo projektą nebeįtrauktos Jungtinių Tautų operacija Malyje MINUSMA, Prancūzijos operacija „Takuba“, nes šios operacijos šiais metais yra baigiamos. Atsižvelgiant į VGT nutarimą, siūloma numatyti teisinį pagrindą siųsti karius į misijas, taip pat ir mokymo misijas, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione iki 10 karių ir civilių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys ir tai yra jūsų buvęs viceministras V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai teisingai, gerbiamas posėdžio pirmininke, tiesiog į dešimtuką. Jūs esate snaiperis. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti. Tikrai daug misijų, daug išvykų, daug tarnybos užsienyje. Kaip kariai, ar noriai vyksta į užsienį, ar jie motyvuoti ir kuo jie yra motyvuoti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Motyvacija – tai patirtis. Vienas dalykas, tarnyba ar štabuose, ar misijose suteikia jiems pagrindą ir jų tolesnei karinei karjerai. Kaip žinoma, kas treji metai kariai turi keisti savo tarnybos vietą. Jie negali būti misijose nuolat, bet misijos suteikia tas papildomas galimybes įgyti patirties.
Dėl motyvacijos, taip, Seimas priėmė įstatymą, Krašto apsaugos sistemos įstatymo papildymus, kuriais misijose dalyvaujantiems kariams yra padidintos tos papildomos materialinės išmokos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Daugiau niekas nenori klausti, pasisakyti dėl motyvų taip pat nenori niekas. Balsuosime per balsavimo intervalą, balsavimo langą.
16.35 val.
Įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektas Nr. XIVP-3336 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektas Nr. XIVP-3336. Pranešėja – L. Maskaliovienė. Pateikimas.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, šiandien teikiu įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektą. Jeigu žiūrėtume istoriškai, dar 2013 metų paskutine redakcija yra patvirtintas ir sutartas visų Europos Sąjungos šalių TNT tinklas, kuris sujungtų visą Europos Sąjungą. Jame yra nustatyti aiškūs įpareigojimai 2030 metais sukurti ir pabaigti visus projektus, reikalingus bendrajam pagrindiniam tinklui, ir iki 2050 metų turėtume užbaigti apskritai viso tinklo įgyvendinimą. Bet akivaizdu, kad visų Europos Sąjungos šalių ypač kritinės ir svarbiausios infrastruktūros projektai vėluoja, dėl to parlamentas kartu su Taryba yra priėmęs dar vieną direktyvą, įpareigojančią visas Europos Sąjungos šalis peržiūrėti savo teisėkūrą nuo pat teritorijų planavimo, projektavimo iki viešųjų pirkimų tam, kad būtų paspartintas TNT tinklo sukūrimas, ir turėti visgi tą ambicingą planą – 2030 metais veikiantį pagrindinį tinklą. Dėl to direktyva mus taip pat įpareigojo perkelti į nacionalinę teisę tam tikrus elementus, kurie paspartintų TNT tinklo projekto įgyvendinimą. Šiandien teikiamu įstatymu to ir siekiame.
Visų pirma, peržiūrėję visas procedūras, mes esame jau ne kartą atėję į Seimo salę ir patvirtinę nemažą dalį svarbių įstatymų projektų. Šiuo įstatymo projektu siūlome dar kelis esminius pakeitimus. Projektus, kurie sudaro TNT tinklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais ir tuo tikslu TNT projektų teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo, nustatymo tvarką, paskirta atsakinga institucija, koordinuojanti ir centralizuojanti visų reikalingų sprendimų priėmimą, tiek leidimų išdavimą ir kitas procedūras, reikiamas tokiems dideliems projektams įgyvendinti. Nustatyti maksimalų, tai ateina tiesiogiai jau iš direktyvos nuo pat alternatyvos patvirtinimo visų projektų iki statybos leidimo gavimo… maksimalus terminas turėtų būti ne daugiau kaip ketveri metai. Akivaizdu, kad, priėmus tą įstatymo projektą, galėtume centralizuotai ir sparčiau įgyvendinti visus svarbius TNT tinklo projektus. Tai susiję ne tik su mūsų „Rail Baltica“, tai susiję su visais – ir su magistraliniais keliais, ir Klaipėdos uostu, ir oro uostais, būtina infrastruktūra, kad TNT tinklas funkcionuotų pakankamai.
Įstatymas buvo derintas ir gautos Seimo Teisės departamento pastabos, jos tikrai yra techninės, mes galime į jas iš dalies atsakyti paaiškindami procedūrinius dalykus, iš kitos pusės, techniniai dalykai gali būti tikrai nesunkiai suderinti iki komitetų svarstymo arba per komitetų diskusijas. Labiau gal paprašyčiau, kadangi direktyva įsigaliojo šių metų rugpjūčio 10 dieną, skubos priimant šitą įstatymą. Esame pasiruošę tikrai pateikti visą reikiamą informaciją. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiama viceministre, mes vakar kaip tik buvome Klaipėdoje, Jūrinių reikalų komisija, ir kaip tik susitikome su Uosto direkcija, su ten esamos įkurtos krovos vadovais ir visomis kitomis asocijuotomis institucijomis. Tai dabar mano klausimas. Valstybės svarbos projektai ir dabar, kaip jūs sakote, labai svarbu pripažinti. Klaipėdos uostas, kaip iš tikrųjų jis yra? Ar Klaipėdos uosto pati teritorija su visa infrastruktūra pripažįstama kaip valstybei svarbus objektas? Kaip štai šiuo atveju? Jie ir kėlė klausimą, būtent šičia jie laukia, labai laukia šito įstatymo. Ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Vienas iš tų yra Klaipėdos uostas. Jis yra mūsų TNT tinklo jūrinio uosto dalis, TNT reglamente yra nustatyti ir gana aiškūs infrastruktūriniai parametrai. Taip, šitą įstatymą priėmus, Klaipėdos uostas kaip infrastruktūros dalis su visais įplaukimo krantinių reikalavimais taptų valstybinės svarbos objektu, nereikėtų atskirai dėl kiekvieno ateiti čia prašyti pripažinimo.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama L. Nagienė paklausė didžiąją dalį mano klausimų, nes kartu mes ten ir buvome, bet ten, uoste, yra labai svarbus dalykas, nes daugelį funkcijų, tokių svarbių funkcijų, vykdo privačios kompanijos. Jos iš tikrųjų domisi, ar jos gali patekti į šitą išskirtinį statusą, ar jos yra jau to reglamento atribotos. Čia buvo pagrindinis klausimas mūsų komisijai.
L. MASKALIOVIENĖ. Pats uostas yra pripažįstamas valstybinės svarbos. Kai darome teritorijų planavimus arba techninius projektavimus, jau tada detalizuotuose sprendiniuose apsisprendžiama, kokios apimties, ar privačios kompanijos patenka, ar ne, su tam tikrais privažiavimais, reikiamos infrastruktūros sukūrimu ir taip toliau. Čia jau to pagreitinto proceso dalis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke Andriau Mazuroni. Gerbiamoji, iš jūsų žodžių supratau, kad jūs bijote direktyvų. Ką sako ta direktyva, kurios jūs labai išsigandote?
L. MASKALIOVIENĖ. Direktyvų nebijome. Mes stengiamės jas laiku įgyvendinti. Direktyvos esminiai dalykai yra paspartinti įgyvendinimą. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kadangi diskusijos ir „Rail Baltica“ projektavimas net ir Lietuvoje užtrunka daugiau kaip 10 metų, tai direktyva įpareigoja, kad visos projektavimo procedūros nuo alternatyvos patvirtinimo dienos iki statybos leidimo gavimo dienos turi užtrukti ne ilgiau kaip ketverius metus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų nenori niekas. Balsuosime dėl įstatymo projekto balsavimo metu.
16.41 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346. Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiais metais Seimo nariai priėmė svarbų pakeitimą, kad per viešuosius pirkimus būtų galima įsigyti lengvesnėmis sąlygomis produkciją iš ūkininkų, smulkiųjų gamintojų. Iš tikrųjų tai yra labai svarbus sprendimas. Jis susijęs ir su žaliojo kurso dalykais, ir su socialine raida regionuose. Kadangi įstatymo nuostata įsigalios nuo naujų metų, besirengiant įgyvendinti šį įstatymą iškilo keletas dalykų, kad būtų geriau, kad būtų patikslinta, kas yra trumposios grandinės. Pakeitimo esmė ir yra, kad įstatyme suformuluojamas apibrėžimas ir aiškiai apibrėžiama, kas tai yra. Įstatymas buvo derintas su visomis ministerijomis, nes Vyriausybės vardu yra teikiama pataisa, tai tikimės ir pritarimo. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Taip trumpai ir taip aiškiai pristatėte, kad nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Dėl motyvų taip pat nenori pasisakyti nė vienas. Balsuosime dėl įstatymo projekto darbotvarkėje numatytu balsavimo metu.
16.43 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353. Pranešėjas – viceministras K. Žemaitis. Pateikimas.
K. ŽEMAITIS. Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Pristatau jums Vyriausybės teikiamą parengtą Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Teikiamu įstatymo projektu siekiama įgyvendinti priimtą Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kitaip tariant, Digital Services Act. Valstybės narės reglamentą turi įgyvendinti iki kitų metų vasario 17 dienos, todėl prašytume įstatymo projektą svarstyti prioriteto tvarka. Įstatymo projekte nustatomas tarpininkavimo paslaugų teikėjų, tai yra informavimo perdavimo, podėliavimo, kitaip tariant, hostingo, prieglobos, interneto platformų bei interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigos ir atsakomybė.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra skiriama atlikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas. RRT atstovautų Lietuvai bendradarbiaujant su Europos Komisija, kitų valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais. Taip pat RRT kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, remdamasi pateikta ir viešai prieinama informacija, analizuotų dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų kylančią riziką.
Taip pat įstatymo projekte numatomos pareigos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai užtikrinti duomenų naudojimo nuostatų įgyvendinimą, draudimą teikti profiliavimu paremtą reklamą nepilnamečiams, draudimą vykdyti profiliavimą naudojant jautrius duomenis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgyvendintų produktų saugos ir vartotojų klaidinimo platformose nuostatas. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba užtikrintų nepilnamečių apsaugą internete.
Įstatymo projektas, kuriuo yra įgyvendinamas ES reglamentas, yra svarbus Lietuvai, nes su turinio blokavimu susiduria nemaža dalis Lietuvos piliečių. Interneto platformose plinta neteisėtas turinys, dezinformacija. Pastaruoju metu matomas ir sukčiavimo atvejų padidėjimas, todėl naujasis reglamentavimas Lietuvos institucijoms suteiktų įrankius užtikrinti didesnę visuomenės apsaugą, leistų vykdyti bendradarbiavimą su Europos Komisija.
Įstatymo projektu įgyvendinus reglamentą bus užtikrintas bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas: didinamos įmonių galimybės plėstis, mažinama teisinė fragmentacija. Taip pat bus stiprinama kova su neteisėtu turiniu, dezinformacija, užtikrinama naudotojų teisių apsauga, sukuriama skaidrumo ir atskaitomybės sistema, vykdant turinio priežiūrą, naudojant reklamą ir algoritmus.
Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bus atsižvelgta derinimų Seimo komitetuose metu, todėl prašome pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gal jūs plačiau galėtumėte atskleisti, kas yra dezinformacija, neteisėtas turinys ir kaip algoritmais bus su jais kovojama? Jau dabar susiduriame – Seimo narys, eidamas pareigas, ir ne vienas Seimo narys, yra blokuojamas dėl dezinformacijos, dėl klaidinančio turinio, tai ką kalbėti apie… Kai taip elgiamasi su piliečių atstovais čia, Seime, sėdinčiais, tai ką kalbėti apie piliečius? Tai ką, įvedama nauja cenzūra, prisidengiant kažkokia direktyva? Kas dabar darosi valstybėje? Jūs turbūt susipažinęs, nes teikiate pakeitimus. Prašau paaiškinti, atsakyti į mano klausimus. Ir kas dabar yra, ir kas už tai prisiims atsakomybę? Ačiū.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Tai šiuo atveju mes ir turime atitinkamas atsakingas institucijas. Šiuo atveju pagrindinis koordinatorius yra Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, jos, besilaikydamos šalies nustatytų teisės aktų, ir nustato, ar ta informacija yra tinkama, ar ne. Šiuo atveju turbūt ne Europos Komisija nusprendžia, kokia ta informacija yra tinkama. Tam yra atitinkamos institucijos, kurias mes ir norime įgalinti tuos sprendimus daryti. Galų gale, yra ir teismai, ir kitos teisinės priemonės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Jūs sakote „vartotojų teisės“. Kaip kolega Artūras klausė… Vartotojų teisė yra gauti bet kokio turinio informaciją, jeigu ji nėra slapta. Tai dabar yra cenzūra, cenzūruojama viskas. Ir jūs sakote: viskas gerai, tęsiame toliau, ir vasario mėnesį dar reikia kažką patvarkyti už milijonus. Kokią sumą jūs čia ruošiatės tvarkyti?
K. ŽEMAITIS. Pirmiausia gal aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad apskritai dezinformacijos apibrėžimas nėra nustatomas šituo teisės aktu. Yra kiti teisės aktai, kurie nustato, kas yra ir kokia informacija gali būti laikytina dezinformacija. Mes čia sukuriame teisinius įrankius, kurių mes šiandien neturime, kaip tvarkytis su identifikuota informacija, kuri netinka. Šiuo metu dezinformacijos sąvoka nepatenka į neteisėto turinio sąvoką, todėl mes dabar suteikiame ir įgaliname institucijas, kad jos kaip tik ir tvarkytųsi su dezinformacija. Kas yra dezinformacija, jau apibrėžia kiti teisės aktai.
V. VALKIŪNAS (DPF). Tai kokią sumą?
K. ŽEMAITIS. Atsiprašau, taip, dėl sumos. Šiuo metu perkėlimui Ryšių reguliavimo tarnybai yra skirta 120 tūkst. eurų, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai – 30 tūkst. eurų. Vėlgi, matant, įgyvendinant reglamentą, jeigu bus poreikių papildomoms lėšoms, mes grįšime čia, į Seimą, ir apie tai diskutuosime. Bet iš esmės tie finansai nėra dramatiškai dideli, palyginus su tuo, kokią, na, naudą duoda šis reglamentas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Prieš pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Jeigu atėjęs viceministras, aš manau, pasiruošęs čia, Seime, pristatyti tokį svarbų projektą, europinės direktyvos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, negali atsakyti į klausimą, kaip veiks mechanizmas, kaip bus identifikuojamas dezinformacinis turinys, su kuriuo bus kovojama, tai aš įžvelgiu tai, kad, prisidengiant europiniu teisės reglamentu, bandoma įvesti cenzūrą, kai deleguotų, susodintų asmenų grupelė spręs, ar leisti į viešumą tą informaciją, ar neleisti. Mes judame kažkur link tų valstybių, mūsų kaimynių, netolimų kaimynių, pasistatėme spygliuotą koncertiną, užsitvėrėme nuo jų ir visa kita. Aš manau, galbūt svarstymo stadijoje Seimas susiprotės ir sukurs tinkamą mechanizmą. Mes jau matėme ne vieną bandymą riboti žodžio laisvę prisidengiant įvairiais konfidencialumo dalykais, valstybės paslaptimi, kai iš tikrųjų nėra valstybės paslaptis. Kada nori nuimti grifą, kada nori uždedi, jeigu tau palanku. Jei reikia ką nors suėsti, tai uždedi grifą. O, sako, pažiūrėkite, ar iš prezidentūros, ar iš kokio Seimo komiteto kažkas išpliurpė valstybės paslaptį.
Aš įžvelgiu tikrai didelę riziką. Tikiuosi, kad svarstymo stadijoje šie klausimai, į kuriuos negalėjo atsakyti viceministras, bus išnagrinėti. Teisės departamento pastabos taip pat bus įvertintos. Turiu daug vilties, kad ir pats viceministras, ir visa ministerija tikrai atkreips dėmesį į tokią situaciją valstybėje, kurios nei piliečiai, nei jų atstovai Seime nelabai gali toleruoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Dėl įstatymo projekto balsuosime per balsavimo langą.
16.51 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3354 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3354. Pranešėjas – viceministras K. Žemaitis. Pateikimas.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Teikiu minėtą įstatymo projektą. Juo siekiama patikslinti įstatyme įtvirtintus patikimumo deklaracijų išdavimo pagrindus, siekiant kriterijus, kuriuos turi atitikti juridinis asmuo ir (ar) su juridiniu asmeniu susiję fiziniai asmenys, išdėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Siekiama aktualizuoti įstatymą ir jame įtvirtinti privalomas asmens duomenų apsaugos nuostatas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra įtvirtintas kriterijus, kad patikimumo deklaracija išduodama, jei nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ar su juridiniu asmeniu susiję fiziniai asmenys dėl Lietuvos priešiškų interesų yra bendradarbiavę ar bendradarbiauja arba palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su tokiomis užsienio tarnybomis. Šio kriterijaus formuluotė yra tikslinama, atsižvelgiant į teisės aktuose, reglamentuojančiuose panašius teisinius santykius, susiklosčiusią teisėkūros praktiką ir į teismų sprendimuose išdėstytus argumentus.
Taip pat teikiamas siūlymas patikslinti kriterijų, kuris susijęs su tarptautinių sankcijų pažeidimais. Kriterijus tikslinamas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kad patikimumo deklaracija yra išduodama, jei juridinis asmuo ar su juridiniu asmeniu susiję fiziniai asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo arba dėl tokio nusikaltimo padarymo teistumas jau yra išnykęs arba panaikintas.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad išduodant patikimumo deklaracijas būtų papildomai vertinama, ar juridinis asmuo ar su juridiniu asmeniu susiję fiziniai asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinti kaltais už nusikaltimą pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų. Be to, įstatymo projektu siekiama aktualizuoti įstatymą ir jame įtvirtinti privalomas asmens duomenų apsaugos nuostatas, tai yra įtvirtinamas asmens duomenų tvarkymo tikslas, teisinis pagrindas, aiškiai apibrėžta, kokie asmens duomenys yra tvarkomi, ir nurodomi dokumentai, kuriuose yra pateikiami asmens duomenų saugojimo terminai.
Manoma, kad tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijų formuluotės sumažins ar net panaikins riziką, kad sprendimui priimti būtini duomenys ir informacija būtų pateikiami ne visa būtina apimtimi. O įstatymą papildžius asmens duomenų apsaugos nuostatomis, bus užtikrintas asmens duomenų teisinės apsaugos lygis. Dėl įstatymo projekto nepadidės administracinė našta. Kviečiame pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausti nenori nė vienas Seimo narys. (Balsai salėje) Kaip? Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Dėl įstatymo projekto balsuosime per balsavimo langą.
16.54 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355, Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-21.1, 2-21.2 klausimų blokas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355 bei lydimasis – Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356. Pranešėja – E. Dobrowolska, ministrė. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už galimybę pateikti įstatymų projektus. Jais siekiama pašalinti Europos Komisijos nustatytą Europos Sąjungos teisės pažeidimą dėl direktyvos vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji arba kaltinamieji. Įstatymų projektais siekiama pašalinti identifikuotas nacionalinio teisinio reguliavimo spragas. Siūloma siekti užtikrinti, kad įtariamieji ir kaltinamieji nepilnamečiai būtų informuoti apie teisę apriboti laisvės atėmimą ir naudoti alternatyvias priemones, įskaitant teisę į reguliarią sulaikymų peržiūrą. BPK projektu siūloma pakeisti 21 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, papildant nuostata, kad įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimo alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes. Siekiant užtikrinti, kad į nepilnamečio vidaus vertinimo duomenis būtų atsižvelgta, nustatant, ar reikia imtis kokios nors konkrečios priemonės, kuri būtų naudinga vaikui, Baudžiamojo proceso kodekso projektu siekiama pakeisti 189 straipsnio 2 dalį ir ją papildyti nuostata, kad į nepilnamečio detalaus vertinimo duomenis atsižvelgiama teikiant įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nepilnamečiams pagalbą baudžiamojo proceso metu. Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Seimo Teisės departamentas pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, už itin aiškų pristatymą. Tą parodo, kad nėra užsirašiusių Seimo narių nei paklausti, nei pasisakyti dėl motyvų. Balsuosime dėl jūsų pristatytų įstatymų projektų per numatytą balsavimo intervalą. Panašu, kad jis jau gali būti šiek tiek ir anksčiau, nei numatyta darbotvarkėje.
16.56 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(2), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3276, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3277, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3278 (pateikimas)
Tuoj pažiūrėsime, kaip seksis M. Lingei pristatyti darbotvarkės 2-22 klausimo įstatymų projektų bloką: 2-22.1, 2-22.2, 2-22.3 bei 2-22.4 – projektus Nr. XIVP-3275(2), Nr. XIVP-3276, Nr. XIVP-3277 bei Nr. XIVP-3278. Įstatymų projektų bloko pateikimas. Pristato Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė. Tada maždaug jau orientuosimės. (Balsai salėje)
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Po 17 valandos nebus, bus šiek tiek vėliau, bet tikrai bus anksčiau, nei numatyta.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavasario sesijoje pateikto Euro įvedimo įstatymo papildymo projekto šių metų spalio 4 dienos Vyriausybė išvadoje bei Teisės departamento liepos mėnesio pastaboje buvo keliamas klausimas, kad dėl numatyto reguliavimo reikėtų keisti ir teikti atskirą įstatymą, tai ir daroma Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Komitetas šių metų spalio 18 dieną priėmė sprendimą teikti Seimui Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą su lydimaisiais projektais.
Priminsiu, kad esminis teikiamų projektų siūlymas nesikeičia ir išlieka toks pat. Jam šis Seimas buvo pritaręs po pateikimo, tai yra leisti prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinti maksimaliai iki dviejų centų galutinio pirkinių krepšelio mokėtiną sumą. Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Šių monetų kiekis kasmet didėja ir šiuo metu sudaro apie 58 % visų apyvartoje esančių monetų. Šių monetų panaudojimas vienkryptis – paprastai tik vieną kartą atiduoti grąžą. Monetų leidimas valstybei yra nuostolingas, nes kaldinimo kaina yra didesnė nei jų nominalioji vertė.
Keli svarbiausi akcentai dėl apvalinimo: apvalinimas būtų neutralus, vieną kartą pirkėjai už krepšelį mokėtų iki dviejų centų daugiau, kitą kartą – mažiau. Ir toliau būtų galima atsiskaityti vieno ir dviejų centų monetomis. Apvalinimą atliktų išmanieji kasos aparatai. Jie jau diegiami ir juos visos prekybos vietos turės turėti iki 2025 m. gegužės 1 d. Apvalinimas nebūtų taikomas mokėjimams, atliekamiems ne grynaisiais pinigais. Apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus.
Dėl projekto esame jau kreipęsi į Europos Centrinį Banką dėl nuomonės pateikimo, kaip to reikalauja sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Tai tiek būtų pristatymo. Prašytume palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Mindaugai. Nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Pasisakyti dėl motyvų už nori A. Bagdonas. Tik prieš jam pasisakant, aš dar informuoju visus, kas stebi per televiziją, kad 17 val. 10 min. skelbiame balsavimo intervalą. Jeigu tinka, 10 minučių, nes liko du projektai, o pateikimas realiai, kai toks klausinėjimų skaičius, čia užtruks šiek tiek trumpiau, gal net ne 10 minučių. A. Bagdonas. Prašau dėl motyvų už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, mes vis rečiau naudojame vieno ir dviejų euro centų monetas, o gaudami grąžą parduotuvėje net nepagalvojame, kiek mums tos euro centų monetos iš tiesų kainuoja, nors panaudojame jas tik pavieniais atvejais.
Teikiamu įstatymo projektu siekiame sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę šių monetų už 2,4 mln. eurų vertę. Dažniausiai tokios monetos atsiskaitant panaudojamos tik vieną kartą – grąžai atiduoti prekybos vietoje. Dėl smulkumo ir mažėjančios perkamosios galios gyventojai retai jas naudoja atlikdami mokėjimus, jos pametamos, nugula taupyklėse ar automobilių salonuose ir yra nebenaudojamos. Manau, tikrai atėjo laikas atsisakyti vieno ir dviejų euro centų monetų, jos atneša daugiau naštos nei žalos. Kviečiu palaikyti šį kolegų pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš būčiau šiek tiek atsargesnis su monetomis, nes kai kam tai yra tiktai nereikalingos šiukšlės, bet kai kas taupo ir moka po vieną centą už tuos pačius plastikinius maišelius, naudoja. Aš esu skeptiškas apskritai dėl grynųjų pinigų atsisakymo. Nors mes praeitoje kadencijoje daug sprendimų darėme galbūt ir reikalingų, na, iš vienos pusės mažinančių šešėlį, tačiau iš kitos pusės pamatėme, kas gali įvykti įvairių krizinių situacijų metu. Taigi kartais atrodo, kad reikia žymiai atsargiau elgtis su grynaisiais pinigais ir jų atsisakymu. Taip pat kai kurie žmonės taupo iš tiesų kiekvieną centą. Ir svarbiausias argumentas – aš kažkaip nematau didelės Europos Sąjungos šalių grupės, kurios atsisakytų šitų monetų. Ten keletas yra, bet tikrai nedaug. Tai kam mums čia būti pirmūnais, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuosime dėl įstatymų projektų visiškai netrukus, 17 val. 10 min., kaip skelbėme. Kas frakcijų kolegas kuruojate, tai SMS žinutėmis ar kaip nors informuokite, kad balsavimo intervalas bus šiek tiek anksčiau.
17.02 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2952, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2953(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-23.1, 2-23.2 klausimų blokas – projektai Nr. XIVP-2952 ir Nr. XIVP-2953(2). Į tribūną kviečiame M. Lingę pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl ką tik įvardintų įstatymų projektų. Taip, dėl abiejų.
M. LINGĖ (TS-LKDF) Komitetas spalio 18 dieną apsvarstė minėtų įstatymų projektus ir atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadas priėmė sprendimą atmesti iniciatorių parengtą Euro įvedimo įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektą bei Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pavesti komitetų išvadų rengėjams pateikti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymą ir lydimuosius teisės aktus. Už balsavo 10, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Mindaugai. Komitetų išvados išklausytos. Balsuosime per balsavimo intervalą visiškai netrukus.
17.03 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3352 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3352. Pranešėjas – L. Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto aktyvusis pirmininkas. Pateikimas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų tai yra bandymas pradėti rimtą migracijos politikos vertinimą, įsivertinimą, pokyčius, galbūt ir peržiūrą. Vis dėlto esame, na, sudėtingų procesų akivaizdoje. Ypač kai matome įvairius procesus Vakarų Europoje, natūralu, reikia išmokti jų pamokas, nekartoti klaidų, pasiruošti tam tikriems procesams dabar, o procesai gali vykti po penkerių ir dešimt metų. Aš mėgstu sakyti, kad mes esame kol kas nepasiekę negrįžtamų procesų – mes galime dabar sukalti kuoliukus, pasidaryti migracijos politiką tokią, kuri leistų kontroliuoti migracijos procesą, tai yra derinti darbo rinkos poreikius, nacionalinį saugumą, kultūros poreikius, socialinius, sanglaudos interesus ir panašiai. Tai yra labai rimta tema. Tema, kuri apibrėžia, brėžia dabar ir Vakarų visuomenių trajektorijas. Natūralu, kad perbraižo ir politinius žemėlapius. Ir tai, natūralu, yra rimti klausimai.
Iš tikrųjų teikiu dėl užsieniečių teisinės padėties pasiūlymus, kurie, mano požiūriu, užkamšytų kai kurias skyles ir padėtų kai kuriuos procesus kontroliuoti. Pavyzdžiui, migracijos ekspertai pripažįsta, kad dabar laikiną leidimą įvairiais pagrindais gavę užsieniečiai yra linkę prasitęsti laikinus leidimus, net jei ir ilgiau nei penkerius metus pagyvenę Lietuvoje. Jie tai daro išvengdami lietuvių kalbos egzamino, lietuvių kalbos kursų, lygiai taip pat kaip ir valstybės Konstitucijos egzamino.
Kokia yra esmė? Išgyvenęs Lietuvoje penkerius metus su laikinu leidimu, tu turi teisę gauti jau nuolatinio gyventojo statusą. Norėdamas gauti nuolatinio gyventojo statusą, tu turi išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą ir Konstitucijos egzaminą. Daugelis užsieniečių, norėdami išvengti to ir nesimokyti lietuviškai, toliau pratęsia laikiną leidimą ir nelaiko nei lietuvių kalbos egzamino, nei Konstitucijos egzamino.
Koks yra mano pasiūlymas, vienas iš tų kelių pasiūlymų, tai yra po penkerių metų, kai tu gyveni laikino leidimo, sakykim, teisinio reguliavimo srityje ir neini į nuolatinio gyventojo statusą, nori prasitęsti laikiną leidimą, tu turi išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, jo lygį nustatytų Vyriausybė. Be abejo, Vyriausybė lygiai taip pat užtikrintų tiek ir lietuvių kalbos kursus, tiek ir turbūt taip labai tikslingai numatytų, kokioje srityje dirbantis asmuo turėtų vieną ar kitą lietuvių valstybinės kalbos lygį pasiekti.
Ko siekiama tokia pataisa? Siekiama labai svarbaus dalyko, kad nesiformuotų, kaip mes labai matome ir mūsų valstybėse sąjungininkėse, uždaros diasporos, kurios tiesiog nesiintegruoja į valstybės politinį, kultūrinį gyvenimą. Taigi valstybinės kalbos mokėjimas yra viena iš integracijos priemonių, todėl siūlau ją sustiprinti.
Kitos pataisos yra susijusios su įdarbinimo mechanizmu. Pastebimas toks dalykas, kad užsieniečiai, kurie gauna, pavyzdžiui, darbo pagrindu laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, dirba toje įmonėje labai labai trumpai, iš jos išeina ir taip kuria antrinę migraciją, pavyzdžiui, važiuoja dirbti į Vakarų Europą. Taigi mes iš principo neatliepiame savo darbo rinkos poreikių. Aš suprantu įmones, kurioms reikia darbo jėgos, sakykime taip, ir jos nori, kad ji būtų čia, o įmonės, kurios tuo užsiima, laikino įdarbinimo įmonės, juos pasikviečia, jie išeina staigiai iš jų, palieka darbą ir, pavyzdžiui, juda kur nors kitur arba iš esmės kuria tokius neformalius tinklus. Šiuo atveju siūlau labai aiškiai įtvirtinti, kad 6 mėnesiai yra minimalus laikas, kiek tu turi atidirbti toje įmonėje, kuri iš principo tave pasikvietė, kad nekurtum tos antrinės migracijos.
Lygiai taip pat, kai kalbame apie tas laikino įdarbinimo įmones. Dabar jas dažnai įprasta vadinti pašto dėžutėmis, tai yra įmonės iš vieno ar dviejų žmonių, kurie iš principo užsiima tuo, kad atsigabena čionai žmonių, neva juos pernuomoja, vadinkime taip, bet jos iš esmės yra tokios skirtos, kad iš esmės vyksta tam tikra manipuliacija tais žmonėmis. Aš siūlau įtvirtinti tam tikrą didesnę tų įmonių atsakomybę ir aiškiai įtvirtinti, kad ta įmonė turi iš esmės užsiimti šia veikla ir kad ten būtų bent penki darbuotojai. Kitaip tariant, kad mes išeitume iš pašto dėžučių laikotarpio, kad užsiimtų tais reikalais rimtos įmonės. Aš suprantu, kad mechanizmas turi būti toks. Jeigu mūsų kokiam nors vežėjui arba kokiai nors statybų bendrovei reikia darbo jėgos, čia, aišku, dar galime ginčytis, kiek yra iš tikrųjų patikrinama vidaus rinka ir ar mokamas gana rimtas atlyginimas, bet gerai, šias diskusijas palikime šone, kalbame apie tai, kad tiesiog ta įmonė ir atsivežtų tiek, kiek jai reikia, o ne laikino įdarbinimo įmonės po to iš esmės tuo galėtų manipuliuoti. Mes esame sukūrę tokį institutą, šiek tiek, mano požiūriu, keistoką, kreivoką (prie to išvis reikėtų grįžti ir jį peržiūrėti), bet iš principo tai yra problema. Aš bandau pakelti tų įmonių kartelę.
Kaip ir dar viena problema, kurią bandau spręsti. Daugeliu atveju yra pastebima, kad kai jie atvažiuoja ir įsidarbina čia, pavyzdžiui, pasiima ilgas neapmokamas atostogas, padirba, išvyksta atgal, vėl grįžta ir per tą laiką vėl kviečiasi naujų darbuotojų. Mes matome, kaip tų užsieniečių skaičiai Lietuvoje auga, ir iki galo nesuprasi, ar čia darbo rinkos poreikis, ar čia yra iš esmės laikinų įdarbinimo įmonių tam tikri žaidimai. Visa tai aš bandau užkamšyti. Aš tikiu, kad tai bus rimtas pirmas žingsnis, ir tikrai manau, kad čia turėtume rasti sutarimą, pradedant konservatyviais žmonėmis, baigiant Lietuvos darbo rinkos darbuotojų teisėmis besirūpinančių žmonių interesais, nes aš tikiu, kad mes šiuo atžvilgiu esame viename puslapyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori gana nemažas kiekis Seimo narių. Ir pirmoji klausia L. Nagienė, jos salėje nematau. Tada V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Gerbiamas Laurynai, nebūkite lengvatikis dėl verslininkų ir kitų, jūs, matau, bijote, nedrįstate priimti dar griežtesnių priemonių. Mano klausimas: 6 mėnesius atidirbti įmonėje, už kokį atlyginimą, už ne mažiau kaip vidutinis ar kokį? Ir kodėl 6 mėnesiai? Nes tie visokie specialistai atvažiuoja, paskui plovykloje mašinas plauna. Žinote, kaip… Tas manipuliavimas. Ar jums priimtinas tas manipuliavimas? Ir kiek jus apgaudinės, ir jūs būsite toks naivus ir tikėsite?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Valdemarai, man atrodo, mes iš esmės sutariame dėl to su jumis, kad jeigu kalbame apie imigraciją iš trečiųjų šalių, tai yra turbūt paskutinė opcija valstybei išspręsti savo problemas, nes su imigracija ateina daug daug įvairių rizikų, gal netgi, sakyčiau, kai kuriais atvejais ir grėsmių. Reikia pabaigti bijoti šnekėti apie tai. Reikia politkorektiškumą, kuris tam tikra prasme, manau, ir sukūrė dideles problemas Vakaruose, mesti į šoną, reikia aiškiai įvardyti, kur yra rimtos problemos, todėl aš esu už reguliuojamą migraciją, reguliuojamą. Čia būtent yra tie pirmieji žingsniai. Kaip ir sakiau, tvirtinti, kad nuolat dirbtų toje pačioje įmonėje, tai jau būtų galbūt darbuotojo atžvilgiu, sakykime, taip, vidutiniška, sakyčiau taip, nes ir profsąjungos tada turėtų, matyt, kreiptis, bet kad jis ne gautų leidimą ir po to iškart galėtų kur nors išvažiuoti, kur nors kitur, ar ne, tai šitą problemą tie 6 mėnesiai jau spręstų, jau mes nebebūtume tomis vadinamosiomis šaraškino kontoromis, ar ne? Jos iš esmės tik tuo ir užsiima. Mes iš tikrųjų aiškiai susietume įmonės poreikį, ūkio šakos poreikį ir darbo jėgos atvykimą. Tai čia yra tas pagrindinis tikslas. Šita pataisa į tai ir yra orientuota.
O iš tikrųjų, be jokios abejonės, irgi mano įsitikinimu, pirmiausia kviesdamiesi darbuotojus, mes turime atlikti normalų vidaus rinkos tyrimą, ar iš tikrųjų mes tos darbo jėgos neturime. Pirma. Atlyginimai šiaip įstatymuose įtvirtinti ir užsieniečiams negali mokėti mažiau, bet turbūt tai yra bandoma apeiti ir čia Darbo inspekcija turi… (Balsai salėje) Prašau, variantas. Kodėl gi ne? Kitaip tariant, aš čia už tai, kad reikia tą kontrolės ranką pridėti daug stipriau, ir manau, kad čia mes kartu su jumis tuos receptus rasime, nes aš tikiu, kad tai, ką aš dabar siūlau, iš esmės paskatins diskusiją ir bus peržiūrėta iš esmės, kur mes esame ir kaip mes einame, nes, dar kartą pakartosiu, procesai, kuriuos mes dabar matome, gali tapti negrįžtami ir nekontroliuojami. Aš nenoriu, kad mes gyventume tokioje valstybėje. Aš manau, jūs irgi.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Tik primenu, kad klausti – 1 minutė, ypač atsakyti – 2 minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis, ar norite patvirtinti, kad šiandien mūsų Lietuvoje yra nereguliuojama darbo rinka? Iš jūsų kalbų, atsakymų girdžiu, kad Lietuvoje šaraškino kontora, kaip jūs sakote. Tai kažkas negerai, jūs paklauskite savo premjerės, kad rinka yra reguliuojama. Vidaus reikalų ministerija, Užimtumo tarnyba išduoda leidimus, kiek galima atsivežti, kiek negalima. Tai ką jūs čia šnekate? Jūs peikiate savo Vyriausybę.
Mano klausimas būtų. Yra 12 labai rimtų Teisės departamento pastabų. Ar savo siūlymą jūs su verslu šiek tiek derinote? Ar skaitėte pranešimus, kiek mums reikia darbuotojų, kad mūsų ekonomika vystytųsi? Iš ko mes, taip sakant, ginsimės, skirsime krašto apsaugai pinigų, jeigu, taip sakant, darbuotojų nebus? Jūs norite išvyti ir tuos, kurie čia gyvena dešimt metų, bet nemoka lietuvių kalbos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Neįtikėtina, Algirdai, neįtikėtina. Žinote, aš kritikuoju jūsų ilgametį darbą, nes jūs esate tas socialdemokratas, kuris nesirūpina Lietuvos darbuotojais. Čia yra paradoksas ir siūlyčiau jums judėti Danijos socialdemokratų keliu. Pasikalbėkite su D. Šakaliene. Ten yra suprasta, ką reiškia imigracija daniškai darbo jėgai. Ir man labai gaila, gerbiamas Algirdai, kad jūs esate socialdemokratas, profsąjungų draugas ir, deja, nesuprantate tokių elementarių dalykų.
Dabar apie verslą. Iš tikrųjų verslas, rimtas verslas yra suinteresuotas, kad jeigu jau reikia darbo jėgos, tai tiek ir reikia atsivežti. Ir mes, kaip valstybė, turime labai tikslingai pataikyti ir atsivežti tokią darbo jėgą, kuri nekurtų socialinių, kultūrinių, nacionalinio saugumo įtampų. Aš tikiu, kad šitie dalykai jums irgi turi būti svarbūs, bent jau kažkur giliai giliai jūsų raudonoje širdyje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Laurynai. J. Sabatauskas, manau, dabar paklaus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Iš tikrųjų tokia propagandinė kalba su tokiais ad hominem epitetais, manau, nedera šitoje salėje. Ar čia jūsų žalios širdys, ar mėlynos, ar raudonos – koks skirtumas? Turbūt chirurgai ar patalogoanatomai pasakytų visai kitaip, kad visų vienodos.
Dabar mano klausimas iš tų Teisės departamento pastabų. Jūs iš tikrųjų nenustatote jokių išlygų, nustatote penkerius metus, po penkerių metų turi pateikti dokumentą, įrodantį valstybinės kalbos mokėjimą. Leidimas laikinai gyventi išduodamas nuo vienų metų iki penkerių metų, gali būti po vienų metų, po dvejų metų, tarkime, du kartus po dvejų metų. Ir kaip yra su itin aukštos kvalifikacijos specialistais, kaip yra su tarptautinėmis firmomis, kurių padaliniai yra Lietuvoje? Pagaliau kaip yra…
PIRMININKAS. Juliau, klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …su ribotu žmogaus darbingumu? Čia jūs nenustatote jokių išlygų. Jeigu 0,25 darbingumo, jeigu amžius 75 metai ir daugiau, ar visiems vienodai? Nes iš jūsų projekto to nematyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš suprantu, ką jūs norite pasakyti. Ir aš iš dalies pritariu, kad reikės labai aiškiai, tikslingai nustatyti, koks tos valstybinės kalbos lygis turėtų būti vienos ar kitos profesijos. Aš įsivaizduoju, jeigu tu dirbi paslaugų sektoriuje, valstybinės kalbos mokėjimas turi būti aukštesnis. Jeigu galbūt tu esi vežėjas ir Lietuvoje būni labai retai, labai tikėtina, kad tos žinios galėtų būti žemesnės.
Bet tai yra Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos politikos dalis. Čia ir yra apgalvota išmanioji imigracijos politika. Ir būtent dėl to aš ir formuluoju, kad tuos klausimus, kuriuos jūs keliate, ir palikime Vyriausybei. Ir tos išimtys, ir tas tikslinis, toksai taškinis politikos pataikymas ir bus Vyriausybės reikalas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolega, tas pats klausimas irgi dėl kalbų mokymosi. Iš tikrųjų penkeri metai, atrodo, toks nemažas laikotarpis, kad išmoktų kalbą. Be abejo, taip atrodo. Bet vis dėlto skundžiasi ir tie patys baltarusiai, kad sudėtinga rasti ir mokytojų, ir tie kursai yra gana brangūs. Tai jeigu mes keliame užduotį užsieniečiams, tai mes turėtume suteikti galimybes ir sąlygas. Kaip galvojate šitai spręsti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Visiškai teisingai, gerbiamas Kęstuti. Todėl aš ir dar kartą akcentuoju, kad siūlau, kad Vyriausybė paskirtų instituciją, koordinuojančią užsieniečių valstybinės kalbos mokymą, taip pat nustatytų užsieniečių valstybinės kalbos mokymo sąlygas ir tvirtintų valstybinės kalbos mokymo organizavimo tvarką. Ir įsigaliojimas šito įstatymo, na, aš siūlau iš tikrųjų beveik metus pasiruošti. Tam reikės… Jūs visiškai teisus, pavyzdžiui, anglų kalbą galima mokytis ir Lietuvoje, nes yra daug privačių įstaigų, valstybinę kalbą teks pasistengti valstybėje. Bet jeigu mes norime integruotų užsieniečių, ne uždarų bendruomenių, mes turėsime tai padaryti. Tai reikia žengti žingsnį šia kryptimi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų labai įdomi diskusija įvyko tarp Algirdo ir Kasčiūno. Mane maloniai nustebino Algirdas, kairiųjų pažiūrų, jis kelia lyg ir teisingus klausimus Laurynui. Ir Laurynas, tiesą pasakius, nelabai maloniai nustebino, kad šito įstatymo projekto nederino su verslu, nes, atrodė, dešiniųjų atstovas teoriškai turėtų tai daryti. Nepaisant to, aš manau, kad iniciatyva reikalinga, ir balsuosiu už.
Bet, gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau klustelėti jūsų kelių dalykų. Pirmiausia, kokiu modeliu jūs vadovaujatės, teikdami šiuos įstatymo pataisymus, tai yra kokios valstybės pagrindu? Štai, pavyzdžiui, Lenkija turi kur kas liberalesnį laikinojo įdarbinimo įmonių mechanizmą. Tai kodėl jūs sugalvojote būtent tokius saugiklius sudėti? Ar pats sugalvojote, ar kažkokia patirtimi vadovaujatės?
Ir kitas klausimas: kaip tai paveiks ekonominę mūsų verslo padėtį? Kaip žinome, darbuotojų trūksta. Kaip paveiks, ar skaičiavote? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Justai, aš, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas, pirmiausia derinu ne su verslu (aš tikiuosi, ir jūs ne tik su verslu derinate savo iniciatyvas), bet pirmiausia galvoju apie mūsų valstybės saugumą ir gynybą. Ar ne? Tai aš matau statistiką. Aš matau dinamiką, aš matau tendencijas ir rizikas. Ką aš matau, tai matau užsieniečių skaičiaus Lietuvoje augimą. Tai yra iššūkis, kuriam mes turime pasiruošti. Jeigu jis dabar dar toksai, žinote, pasižiūri, padedi lapą atgal ir po metų vėl pasižiūri – o, dar 50 tūkst. užaugome, tai galima ir taip elgtis. Bet aš siūlau sukalti kuoliukus dabar, kad būtų galima tuos procesus kontroliuoti.
Ekonominiai skaičiavimai. Aš nemanau, kad čia iš esmės kaip nors keistų mūsų BVP augimą šios pataisos. Jos mums leis aiškiau ir labai tikslingai nusitaikyti į tą darbo jėgą, kurios mums reikia, ir kad ta darbo jėga, kuri atvažiuoja čia, nekeltų kitų rizikų. Negalima vien vadovaujantis ekonominiu interesu, kolegos. Taip buvo ir prieš tris dešimtmečius kai kuriose mūsų sąjungininkėse valstybėse, bet po to atsibudo vieną dieną ir jau netgi galbūt sunku išeiti į gatvę kai kuriuose rajonuose. Man atrodo, mes su tavimi, Justai, nenorime tokios mūsų valstybės, ar ne? Tai turime pagalvoti apie visa tai ir rasti balansą.
Ir nėra taip, kad aš to nederinau su verslu. Aš derinau tiesioginiame eteryje šituos pasiūlymus su verslu. Net galėsiu atsiųsti nuorodą, kur sakė: taip, reikia daryti, ir būtent dėl to, kad jiems reikia tikros darbo jėgos, o ne rizikos valstybėje. Ir verslas nenori gyventi nesaugioje valstybėje. Tai saugokime saugią Lietuvą kartu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Laurynai. Paskutinysis klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Yra, yra laiko. Svarbus klausimas, padiskutuokime.
V. PRANCKIETIS (LSF). 33 punkte yra rašoma, kad reikalingas dokumentas, liudijantis kalbos mokėjimą. Ar tikslas yra kalbos mokėjimas, ar dokumentas, kuriam dar ir Vyriausybė numato galiojimo laiką? Kitaip sakant, kalbos mokėjimas turės dar ir galiojimo laiką. Tai čia atsakymo gal nereikia, bet galbūt svarstymo stadijoje pagalvosite apie tas frazes.
Dabar nėra nieko aptarta, jei užsienietis pats yra darbdavys. Tai kaip tada jo mokėjimas ir jo santykis su kitais? Klausimas būtų: ar jums teko kada nors nuo nulio išmokti bent vieną kalbą? (Šurmulys salėje)
Ir paskutinis klausimas, tai yra pacituosiu, kad „išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo“.
PIRMININKAS. Na, apie širdies spalvą dabar turbūt.
V. PRANCKIETIS (LSF). Citatos pabaiga.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai XXI amžius. XXI amžius.
Gerai, einame prie rimtų dalykų. O rimčiausias klausimas, mano požiūriu, jūsų buvo: ar aš kurią nors kalbą išmokau nuo nulio? Nuo nulio. Užsienio kalbą? Tai, be jokios abejonės. Tai, be jokios abejonės, išmokau. Šiek tiek angliškai pramokau, vokiškai: Sprechen bisschen Deutsch? – Ja, natürlich, kein Problem. Bet esminis momentas yra paprastas: kai aš atvažiuoju į kitą valstybę, aš gerbiu valstybę, gerbiu tradicijas ir gerbiu jos kalbą. Mano visas interesas pirmiausia turi būti, jeigu aš noriu įsikurti toje valstybėje, išmokti valstybinę kalbą, nes čia yra pagarbos aktas, čia yra pagarbos ženklas. (Balsai salėje: „Teisingai!“)
PIRMININKAS. Herr Laurynas, vielen Dank für Ihren Vorstellung.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Danke schön.
PIRMININKAS. Išklausėte, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš norėčiau iš tikrųjų paremti Lauryno iniciatyvą, net jeigu klausimai, kurie buvo užduoti mūsų kolegų socialdemokratų, ir turi pagrindą, ir tikrai dar galima daug dalykų derinti. Bet jeigu mes laiku nesusikursime politikos, kuri leis kontroliuoti šituos srautus, mes ilgainiui galime turėti labai didelių problemų. Neužmirškite, kad Lietuva nėra labai didelis kraštas. Keliasdešimt tūkstančių gali būti gana didelis dalykas, tuo labiau tam tikrose vietose, kadangi dažniausiai atvykėliai koncentruojasi tam tikruose regionuose. Tai čia yra tiesiog sistemos sukūrimas. Daug buvo kritikos ir dėl tos garsiosios Lietuvos ir Baltarusijos sienos ir kitų dalykų. Matome, kaip tai mus apsaugojo ir kaip kenčia nuo panašių dalykų valstybės, kurios laiku to nepadarė. Pavyzdžiui, mano labiausiai mėgstama Belgija, kur yra ištisi kvartalai žmonių, su kuriais paskui labai sunku rasti bendrą kalbą. Tuo labiau kad mes esame pafrontės valstybė, čia ta įtaka iš tikrųjų gali turėti labai tiesioginę reikšmę.
Aš siūlau gal nesiimti tokios labai griežtos retorikos, bet visiems kūrybingai apie tai pagalvoti ir sukurti veiksmingą sistemą. O, žinote, jei valstybė savęs negerbia, tai ir atvykėliai jos negerbs. Jeigu jie sako, kam mums mokytis tą lietuvių kalbą, mes čia rusiškai susišnekėsime, tai niekada niekas tos kalbos neišmoks ir mūsų valstybėje Lietuvos laikais ypač sustiprės kokios nors kitos įtakos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Seimas turi gerbti pirmiausia save. Tai ne įstatymas, tai špargalkė, nes nė į vieną klausimą Laurynas neatsakė. Jis propagandinę kalbą pasakė, viską suprantu, homofobijos buvo, suprantu, čia yra tradiciškai, taip sakant, obuoliai nekrenta toli nuo obels. Bet, gerbiamieji, ar jūs užmiršote, mes pasirašę ir tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, kad žmogaus teisės turi būti numatytos įstatyme, o ne poįstatyminiuose aktuose. Šiame įstatyme to nėra. Tai apie ką mes kalbame? Aš ir noriu, kad mes gerbtume patys save. Jei mes svarstome įstatymą, tai čia turi būti įstatymas, o ne vieno mūsų kolegos, taip sakant, kažkokie norai, surašyti keliuose straipsniuose. Teisės departamentas parašė labai teisingas išvadas. Ar jūs girdėjote, kokia buvo reakcija? Taip, galima pritarti, galima svarstyti ir galima net priimti, bet mes turėsime problemų toliau. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Šiek tiek prie šito klausimo užstrigome. Gerbiama Vilija, kadangi dar liko vienas, tiksliau, du pateikimai, pusantro pateikimo, išklausome jų visų ir vienu kartu pabalsuosime dėl visų. Vis tiek laiko prasme tai bus lygiai tas pats.
17.27 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3329 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3329. Pranešėjas – M. Skritulskas. Pateikimas. Kviečiame, Mindaugai, glaustai pristatyti. Niekas negalvojo, kad užsieniečiai taip įkaitins atmosferą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Pasistengsiu, kolegos, labai glaustai. Projekto esmė yra ta, kad kreditorius, kokia nors įmonė, kreiptųsi dėl skolos ir perduotų skolos išieškojimą ne iš karto skolų išieškojimo bendrovėms, bet pirmiausia pati bent du kartus kreiptųsi į skolininką ir tik po 60 dienų perduotų skolų išieškojimo įmonėms, prieš perduodama taip pat informuotų skolininką, kokius asmens duomenis perduoda ir kokiai bendrovei perduoda. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui už labai glaustą pristatymą, bet net ir toks glaustas pristatymas sukėlė trijų Seimo narių norą paklausti. Pirmasis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. K. Adomaitis tikriausiai klausia.
K. ADOMAITIS (LF). Ar vis dėlto tai nėra verslo ir vartotojo sutarties objektas? Jūs argumentuojate už 90 dienų apmokėjimo atidėjimą verslo paslaugų vartotojams. Ar nebus piktnaudžiaujama tuo?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Patikslinu, 60 dienų. Bet aš matau, kad praktikoje yra piktnaudžiavimo atvejų, kuomet pradelsiama kad ir porą dienų sumokėti kad ir nežymią skolą, tarkime, 5 ar 10 eurų, ir iš paskos ateina kitos skolos išieškojimo bendrovės niekuo nepagrįstas sumos dydis, pavyzdžiui, 30 eurų, kelis kartus ar net dešimt kartų didesnė suma, ir reikalaujama apmokėti. Ypač senyvo amžiaus žmonės, vengdami ginčų ir nesusipratimų, tiesiog pasiryžta sumokėti ir šią niekuo nepagrįstą sumą. Taigi įstatymo principas būtų toks, kad pirmiausia pats kreditorius bandytų išieškoti skolą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Mindaugai, aš stebiuosi, toks geras jūsų pasiūlymas, kodėl anksčiau niekas nepateikė? Tie patys socialdemokratai visą laiką šūkauja, kad jiems svarbiau paprastas žmogus, bet jeigu paprastą žmogų smaugia kreditoriai, tai jie krūmuose sėdi. Jūs šaunuolis!
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš už socialdemokratus į klausimus, ko gero, turbūt neatsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkui, Mindaugai. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Iš tiesų aš labai trumpai. Gerbiami kolegos, pasakysiu, kad anksčiau, panašu, kad to nebuvo, bet dabar, jeigu žmogus gauna ar pradelsia keletą dienų apmokėti 10 eurų, 15 eurų sąskaitą už šildymą, šaltą vandenį, karštą vandenį, jo duomenys iš karto perduodami išieškojimui ir žmogui tenka susimokėti 10 eurų už, pavyzdžiui, šaltą ar karštą vandenį ir dar papildomai susimokėti keletą eurų išieškojimo įmonei. Man atrodo, tas išieškojimas prasidėjo gana agresyvus, žmonės yra persekiojami dėl keleto eurų. Aš nekalbu apie dideles sumas, bet dėl keleto eurų žmonės iš tiesų yra terorizuojami. Tą įstatymais reikėtų tiesiog sutvarkyti, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. E. Dobrowolska turi kardinaliai kitą nuomonę.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už galimybę pasisakyti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad gerbiamas kolega, kuris pristatė įstatymo projektą, aiškinamajame rašte iš tikrųjų kelia aktualią problemą. Tiktai pats įstatymo projektas, tiesą sakant, neatliepia tų iššūkių, kurie numatyti ir aiškinami aiškinamajame rašte, nes esminis klausimas tas, jeigu mes kalbame dėl nepagrįstai didelių administravimo išlaidų, kad jos tiesiog atsideda tam tikram laikui.
Kitas klausimas apie informavimą, apie reikalavimo perleidimą. Jis neatsispindi įstatymo projekte ir vis viena jis galėtų vykti nepaisant tų 60 dienų.
Kitas svarbus aspektas. Jeigu ši funkcija būtų patikėta Vartotojų apsaugos tarnybai, ši funkcija vėlgi sietina su biudžetu ir Vyriausybės gautina išvada, esu tikra, kad, gavus Vyriausybės išvadą, jeigu kolegos pritartų, mes galėtume patobulinti, atliepti tai, kas kalbama aiškinamajame rašte, ir sutvarkyti reguliavimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3388 (pateikimas)
Balsuosime visiškai netrukus, iškart po to, kai 1 rezervinį klausimą pristatys P. Kuzmickienė – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021m. gegužės 13 d. nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-3388. Pateikimas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiame siūlymą papildyti 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą, pagal kurį jau buvo paskelbti 2026 metai Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais. Siūlome praplėsti nutarimą dar dvejomis svarbiomis sukaktimis, bet pirmiausia noriu pasakyti, kad iš visos visuomenės sulaukėme daugiau nei 90 siūlymų, ką galėtume 2026 metais prisiminti ir pasakoti visuomenei. Dėl to tikrai labai noriu ir pasidžiaugti, ir padėkoti. O kartu su Laisvės kovų komisija, akademine bendruomene, taip pat Švietimo ir mokslo komiteto atstovais svarstėme ir galvojome, kokios istorijos datos ir sukaktys vis dėlto svarbios šiandien, dabarčiai, kokios sukaktys mus priartina ir mes matome savo santykį su Europos, pasaulio istorija, todėl siūlome dar keletą labai svarbių datų, kurios tikrai garbingai atsistos šalia jau paskelbtos datos.
Taigi pirmiausia – 1926 m. birželio 12 d., prieš 100 metų, Kaune buvo pradėtas transliuoti Lietuvos radijas, jis kreipėsi į žmones. Tai Lietuvos visuomenės modernėjimo ženklas. Tokį jubiliejų verta švęsti, matant ir tai, kad Lietuvos radijas paskatino žiniasklaidos bei technologijų vystymąsi.
Kita svarbi sukaktis leidžia matyti Lietuvos disidentinį veikimą. Kalbu apie Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-metį, kurį irgi minėsime 2026 metais. Taigi 1976 m. lapkričio 25 d. buvo įsteigta disidentų organizacija. Ji svarbi todėl, kad buvo organizuotas vienas pirmųjų tokių darinių, tokia grupė, kuri aktyviai gynė ir atstovavo žmogaus teisėms. Labai svarbu, kad informavo laisvąjį pasaulį apie komunistinio režimo vykdytus nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus.
Štai rikiuojasi trys datos 2026 metais: Žemaičių vyskupo M. K. Valančiaus metai, Lietuvos radijo šimtmetis ir Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-osios metinės. Prašau šioms datoms pritarti. Jeigu kiltų klausimų, kodėl taip anksti žiūrime į 2026 metus, tai mus įpareigoja atmintinų metų skelbimo nutarimas. Tikrai labai džiaugiuosi ir esu dėkinga tiek komisijai, tiek jums, kolegos, kad visi turime tą bendrą požiūrį pasižiūrėti anksčiau ir pasiruošti toms svarbioms sukaktims.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausimų tikrai kyla, bent jau trims Seimo nariams. Pirmas klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama komisijos pirmininke, iš tikrųjų labai gerai, kad iš anksto nustatomos tos datos, nes, žinome, su jomis yra susiję įvairūs leidiniai, filmai ir kitos priemonės, kurioms iš tikrųjų parengti reikia gana daug laiko. Labai iš tikrųjų smagu, kad radijas sulaukė tokio dėmesio, nes tai naujos epochos pradžia, kai žmonės ne tiktai, kaip sakyti, iš bažnyčių ambonų, laikraščių ir kitais būdais gauna informaciją, bet tiesiogiai, operatyviai, tiesiai iš valstybės centro. Taip pat tai didelis dalykas kultūrai, nes buvo galima iš tikrųjų plėsti tą laidą.
Bet norėčiau paklausti, kokios dar buvo kelios datos, kurios labai stipriai konkuravo su šitais pasiūlymais? Kelios? Bent vieną kitą paminėtumėte?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Buvo jų gerokai daugiau, tiesą pasakius, ir Z. Sierakausko jubiliejus, ir keletas bažnytinių datų, kurias, man atrodo, irgi būtų reikšminga paminėti 2026 metais, bet turiu pasakyti, kad visos tos datos niekur neprapuls – mes jas sudėsime į rezoliuciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama Paule, kažkaip jūs pamiršote, kaip aš minėjau, kad A. Smetonos, Lietuvos Prezidento, jubiliejus. Noriu priminti visiems, kad gimęs 1874 m. rugpjūčio 10 d. Negalime praleisti nepagerbdami jubiliejinių A. Smetonos metų paminėjimo. Kodėl jūs pamiršote?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). O koks jubiliejus būtų pažymimas? Tiesą pasakius, A. Smetonos prezidentavimo jubiliejų mes minėjome prieš keletą metų – 2019 metais ir turėjome labai gerą programą. Man atrodo, kad tikrai nepamirštas ir atmintas Prezidentas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Miela kolege, drįstu taip nuoširdžiai išgirdęs, paklausęs jūsų kalbos… Valančius – milžiniška istorinė asmenybė. Jau paskelbti 2026 metai, ruošiamės ir taip toliau. Viena.
Antra, ką jūs minėjote apie tą radijo grupę, radiją, apie Helsinkį, tai čia nediskutuojama, bet ar reikia suplakti juos visus tris ir nepalikti M. K. Valančiaus, kaip ir buvo, visiškai atskirai, radijo ir Helsinkio grupės? Nežinau, čia mano nuomonė, gal gerbiamas posėdžio pirmininkas ir stebisi, kad aš taip sakau, bet M. K. Valančius – su kai kuriais kitais nepalyginama asmenybė. Žinoma, Helsinkio grupė yra nediskutuojama, bet ar negalima atskirai? Kodėl prie M. K. Valančiaus?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, niekas nėra suplakta – visi išlaikys savo dėmesį. Man atrodo, čia mes turėtume tą nutarimą matyti kaip tokį, kuris leidžia pamatyti 2026 metus. Nė viena asmenybė ar įvykis, jeigu yra įrašyti į vieną nutarimą, vienas kito nepaneigia. Tiek vyskupo, tiek Lietuvos radijo 100-mečio ir Helsinkio grupės minėjimai vyks visiškai atskirai, tačiau mes juos įrašome į vieną nutarimą ir mums visiems patogu 2026 metus matyti viename nutarime. Taip yra jau su 2023, 2024 ir 2025 metais, tai štai 2026 metai nėra išimtis ir, man atrodo, čia geras būdas kalbėti apie atmintį tais metais.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Paule. Išklausėme visų klausimų. Kalbėti dėl motyvų niekas nenori. Balsuojame dėl ką tik pristatyto Seimo nutarimo projekto. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti balsuodami. Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.41 val.
Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12.15 klausimas – projektas Nr. XIVP-3334. Gal galime bendru sutarimu? Ne, balsuojame. Gerai, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už. Taip, čia du lydimieji buvo per pateikimą atsilikę.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-3378, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3379 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimų blokas po pateikimo: 2-14.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3378 ir 2-14.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3379. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4.
Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms (Sąjungininkų reagavimo pajėgoms) priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse bei Europos Sąjungos kovinėje grupėje tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3386 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo dėl NATO (labai ilgas pavadinimas) projektas Nr. XIVP-3386. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – kaip nors kitaip.
Balsavo 71 Seimo narys, visi 71 balsavo už. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3387 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-3387. Irgi Seimo nutarimo dėl karinių vienetų projektas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip arba išeinate kaip ministras iš salės.
Balsavo 71, visi 71 balsavo už. Seimo nutarimo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū, pritarta.
17.44 val.
Įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektas Nr. XIVP-3336 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – projektas Nr. XIVP-3336. Siūliau bendru sutarimu. Kažkaip balsuoti visi labai nori.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Papildoma siūloma skirti Jūrinių reikalų komisiją. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
17.45 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346. Balsavo 68: už – 67, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. K. Starkevičius per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Noriu pasiūlyti skubos tvarką, kad tas daržoves greičiau ir kokybiškiau valgytume.
PIRMININKAS. Kokią datą siūlote? (Balsas salėje: „Gruodžio 19 dieną.“) Gruodžio 19 dieną? Tuoj prieisime. Ekonomikos komitetą skiriame kaip pagrindinį. Galime pritarti bendru sutarimu? Siūloma svarstymo data – gruodžio 19 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima, pritarta. Labai dėkui.
17.46 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353. Po pateikimo kas pritaria, balsuoja už.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 64, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Labai dėkui. Kaip papildomą siūloma skirti Kultūros komitetą. Ne? Kaimo reikalų komitetą? Kultūros komitetą kaip papildomą siūloma skirti. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
V. Mitalas per šoninį mikrofoną dėl svarstymo datos turbūt?
V. MITALAS (LF). Taip, aš prašau skubos tvarka svarstyti, kad būtų galima apsvarstyti jau gruodžio 18 dieną ir priimti dar šioje Seimo sesijoje. Tai nežinau, kaip dėl tų papildomų komitetų, bet manau, kad Vyriausybės projektas, tai tikrai galima pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas siūlo Kultūros komitetą atšaukti kaip papildomą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstymo data – gruodžio…
V. MITALAS (LF). 18 diena, kad būtų su kai kuriais kitais klausimais. (Balsai salėje: „Ne, ne, 19 diena.“)
PIRMININKAS. Neeilinė sesija. Gerai, gruodžio 19 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Gruodžio 19 diena. Viskas, pritariame.
17.47 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3354 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3354. Kas pritariate įstatymo projektui?
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
17.48 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355, Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymų projektų blokas – 2-21.1, 2-21.2 klausimai – projektas Nr. XIVP-3355 ir projektas Nr. XIVP-3356.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 65, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje abu įstatymų projektus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.49 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(2), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3276, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3277, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3278 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymų projektų, klausimų blokas – 2.22.1 klausimas ir iki 2-22.4 klausimo – įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(2) ir lydimieji. Kas pritariate?
Balsavo 70 Seimo narių: už – 62, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 8. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl pirmų trijų įstatymų projektų – klausimai 2-22.1, 2-22.2 ir 2-22.3 – siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir dėl 2-22.4 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir visus įstatymų projektus siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.50 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2952, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2953(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas įstatymų projektų blokas – klausimai 2-23.1 ir 2-23.2 – projektas Nr. XIVP-2952 ir projektas Nr. XIVP-2953(2), juos Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei atmesti įstatymų projektus?
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 62, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymų projektai atmesti.
17.50 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3352 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-24 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3352. Pateikimas. Frakcijoje kilo įtampa.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 52, prieš – 4, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Dėl komitetų? Dėl komitetų?
Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Papildomai dar, matyt, turėtų apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes jiems yra įrašytas.
PIRMININKAS. Yra įrašytas Socialinių reikalų, būčiau siūlęs.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ir Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės išvada. Gerai.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ir dar V. Valkiūnas, kad irgi apsvarstytų.
PIRMININKAS. Pavardę paminėjote, atsargiai su pavardėmis. Per šoninį – V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš siūlau dar Valstybės valdymo ir savivaldybių, nes čia yra iš tiesų valstybės reikšmės, jeigu ir saugumu užsiima, viską, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos, išgirdau visus pasiūlymus. Pagrindiniu siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Galime pritarti? Galime, pritarta. Papildomais siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto balsuoti prašote, taip? Gerai. (Balsai salėje) Ne, Švietimo komitetas nėra siūlomas kaip papildomas. (Balsai salėje) Tai siūlykite per šoninį mikrofoną pasiūlymus, o ne iš vietos, nes iš vietos aš turėčiau negirdėti, ką kas šnekate. Kol kas išgirdau tris siūlymus dėl papildomų komitetų. Balsuojame dėl kiekvieno atskirai. Viskas. Kas pritaria kaip papildomam komitetui Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, balsuoja už, kas nepritaria, – arba prieš, arba susilaiko. Na, po vieną pabalsuokime, čia iš visų pusių visi šneka, ir bus aišku.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 52, prieš – 4, susilaikė 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui kaip papildomam pritarta. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komitetui kaip papildomam, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 50, prieš – 2, susilaikė 12. Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarta. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška, matau, ateina prie šoninio mikrofono.
R. JUŠKA (LSF). Pritarčiau Valdemarui todėl, kad tie žmonės, kurie mokysis ir kuriems pagalbos reikės, bus regionuose. Yra savivalda. Tai per tą prizmę pažiūrėti mes tikrai galėtumėme, kad ateityje nekiltų nesusipratimų.
PIRMININKAS. Supratau. Ir K. Adomaitis – per šoninį mikrofoną.
K. ADOMAITIS (LF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad kalbų testai, mokymasis yra neatskiriami nuo švietimo reikalų, ten yra minimi švietimo klausimai.
PIRMININKAS. Jūs visi turite teisę frakcijų vardu teikti siūlymus per šoninį mikrofoną ir aš juos privalėsiu pateikti balsuoti. Ką jūs rėkiate iš vietos, aš negirdžiu.
K. ADOMAITIS (LF). Tai prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Tuoj apsispręsime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir tada dėl Švietimo komiteto spręsime. Kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui kaip papildomam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Siūlykite per šoninį mikrofoną, ką norite, Kaimo reikalų galite siūlyti.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 50, prieš – 5, susilaikė 8. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kaip papildomam komitetui, pritarta.
Yra dar vienas statutinis pasiūlymas. Kas pritariate Švietimo ir mokslo komitetui, kaip papildomam komitetui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 47, prieš – 6, susilaikė 8. Pritarta Švietimo ir mokslo komitetui. Viskas. Dėl komitetų ar dar yra pasiūlymų? (Balsai salėje) Viskas, supratau. Komisijos dar yra. Kažką dėl komisijų? Ne? Aš luktersiu, nueikite prie šoninio… Ne? Supratau. Viskas, apsisprendėme. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime, pritarta.
17.56 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3329 (pateikimo tęsinys)
2-25 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3329. Kas pritariate po pateikimo? (Šūksniai salėje)
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 55, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Ne dėl komitetų? Dėl komitetų tuoj apsispręsime. Dėl komitetų? Dėl pagrindinių apsispręskime. Norite dėl papildomo? Dėl pagrindinio? Prašau. Per šoninį mikrofoną A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas yra pasirengęs operatyviai šį klausimą apsvarstyti, tai prašome balsuoti, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Tvarka. Yra du pasiūlymai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Balsuojame alternatyviai. Klausykite, nes sakysite, kad sumaišėte. Kas už, balsuojate už tai, kad kaip pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, kas prieš – už tai, kad kaip pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Balsavo 62 Seimo nariai: už Ekonomikos komitetą – 37, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 25. Pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos komitetas. Ar galime bendru sutarimu dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo komiteto? Galime? Ne? (Balsai salėje) Pirmininkė sako, neprašo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo komiteto. Tada išvis papildomų neskiriame.
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska, išsiaiškinusi dėl komitetų, per šoninį mikrofoną. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Prašyčiau Vyriausybės išvados, nes įstaiga tiesiogiai susijusi su deleguojama funkcija ir tai yra su biudžetu susiję. Tai prašau Vyriausybės išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, jeigu su biudžetu susiję, nereikėtų balsuoti. Kiek girdžiu, kad su biudžetu nesusiję, tai tuoj balsuosime dėl Vyriausybės išvados. Susikaupkite visi. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariame bendru sutarimu dėl pavasario sesijos, taip?
Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kas pritariate E. Dobrowolskos siūlymui kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, tie balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kažkaip kitaip.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 38, prieš – 10, susilaikė 10. Kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados. Tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas, dėl kurio turėjome apsispręsti.
Registruojamės. (Balsai salėje) Registruojamės. Vis tiek kažkaip smagiau, kažkaip nepilnavertis posėdis būtų taip išsiskirstyti.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Skelbiame, kad gruodžio 12 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.