LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsniO pakeitimo
įstatymo PROJEKTO
2022-12-20 Nr. XIVP-2339
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vidaus audito paslaugos gali būti įsigyjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu, be kitų sąlygų, tam pritaria Seimo arba Vyriausybės įgaliotas subjektas. Kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2340) jau konkrečiai yra nustatyta, kad atitinkami įgaliojimai – priimti sprendimą, kad būtų įsigytos vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka – suteikiami Seimo valdybai. Atsižvelgus į tai, neaišku, koks Seimo įgaliotas subjektas projekte numanomas. Jeigu, vis dėlto, ir projekte Seimo įgaliotu subjektu implikuojama būtent Seimo valdyba, tai projekte reikėtų aiškiai ir nurodyti. Beje, pažymėtina, kad siūloma projekto formuluotė nedera su Seimo statuto projektu dar ir todėl, kad ji suponuoja, jog Seimo įgaliotas subjektas bus nurodytas ne Seimo statute, o paskirtas būtent konkrečiu Seimo sprendimu.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte ir kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2340) vartojamos skirtingo turinio formuluotės: įstatyme siūloma nustatyti, kad vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pritarus Seimo įgaliotam subjektui, o Seimo statute – kad pati Seimo valdyba priima sprendimą dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo. Šias nuostatas reikėtų suvienodinti tarpusavyje. Tačiau pažymėtina, kad Seimo statuto projekte siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 punktui, nustatančiam, jog būtent viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priklauso sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas.
3. Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, kartu turi būti keičiama ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, joje esančią formuluotę „šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį“ keičiant formuluote „šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“.
4. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu teikiamame Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2338) siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip įgyvendinant aptariamą pavedimą turės būti taikomos tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos. Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „viešojo juridinio asmens vadovas“ reglamentuojant tam tikrus vidaus audito veiksmus, tačiau iš keičiamo įstatymo nuostatų ne visais atvejais aišku, ar kalbama apie viešojo juridinio asmens, kurio vidaus audito tarnyba atlieka auditą, vadovą, ar apie audituojamo viešojo juridinio asmens vadovą. Pavyzdžiui: iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus“, nėra aišku, kieno patvirtinta metodika vadovaujantis Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atliktų vidaus auditą kokioje nors kitoje institucijoje; iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimą turėtų derinti su Seimo kancleriu, ar su kitos institucijos vadovu; iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuriame nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas „nedelsdamas praneša viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, apie daromą poveikį, kai yra planuojamas ir (arba) atliekamas vidaus auditas ir (arba) pateikiami vidaus audito rezultatai“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas apie poveikį turėtų pranešti Seimo kancleriui, ar įstaigos, kurios vidaus auditas atliekamas, vadovui ir kt.
5. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytą kompetenciją, teigtina, jog šiame straipsnyje nustatyta viešojo juridinio asmens, kuriame yra įsteigta vidaus audito tarnyba, vadovo kompetencija. Iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip tam tikros keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atliekant kitų institucijų vidaus auditus.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, „įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, kad šis per 5 darbo dienas susipažintų su vidaus audito tarnybos pateiktu vidaus audito ataskaitos projektu ir pateiktų dėl jo nuomonę vidaus audito tarnybai“. Svarstytina, kaip ši keičiamo įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai Seimo kancleris, kaip Seimo kanceliarijos vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, įpareigotų su Seimo kanceliarija jokiais pavaldumo ar atskaitingumo ryšiais nesusijusio juridinio asmens (ar juridinio asmens padalinio) vadovą susipažinti su ataskaitos projektu ir pateikti dėl jo nuomonę. Šiame kontekste svarstytina, kokius įgaliojimus Seimo kancleris turėtų audituojamo subjekto vadovo atžvilgiu, jeigu pastarasis nevykdytų minėtų veiksmų.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, „gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, arba įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovas priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą įgyvendinti šį sprendimą“. Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėtos nuostatos būtų taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikus Seimo kanceliarijai nepavaldaus ir (arba) neatskaitingo viešojo juridinio asmens auditą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Projektas tobulintinas šalinant šiuos neaiškumus.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]