LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIIP-3051
2019 m. gegužės 29 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, komiteto biuro patarėjai: Agnija Tumkevič, Evaldas Sinkevičius, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus patarėja Edita Kavoliūnienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, NVO Tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, VšĮ „NVO teisės instituto“ atstovai Viktorija Medžiaušaitė ir Rytis Jokubauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojai Kęstutis Jankauskas ir Vaidotas Levickis, LKP direktorius Ričardas Sartatavičius.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir įgalina dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į teisinio aiškumo principą, siūlytina formuluotėje „pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio“ išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“. Be to, nėra aišku, kodėl šiame punkte skirtingai nurodomos teismo sprendimų rūšys. Tais atvejais, kai asmuo pripažintas kaltu, nurodomas tik teismo nuosprendis; tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nurodomas ne tik teismo nuosprendis, bet ir teismo nutartis. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, punkto nuostatos tikslintinos. |
Nepritarti |
Analogiškos formuluotės vartojamos ir kituose įstatymuose, pastaba redakcinio pobūdžio, siūloma nepritarti ir žodį ,,apkaltinamojo“ naudoti siekiant teisinio aiškumo. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis nustato atvejus, kada asmenys negali vykdyti lobistinės veiklos, t. y. būti lobistais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinamas papildomas kriterijus, kurį turi atitikti lobistinę veiklą vykdantys lobisto – juridinio asmens dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad tą patį dalyką reglamentuojančios teisės normos turėtų būti viename straipsnyje, siūlytina visus kriterijus, įvardijančius asmenis, neturinčius teisės būti lobistais, dėstyti viename keičiamo įstatymo straipsnyje. |
Nepritarti |
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta lobisto pareiga yra susijusi ne su asmens teise būti lobistu, bet su lobistinės veiklos vykdymo sąlygomis. Jei atitinkama sąlyga pažeidžiama, lobistinė veikla stabdoma ir suteikiama galimybė pašalinti pažeidimą. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad lobistu neturi teisės būti asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir jei nuo išbraukimo nepraėjo trys mėnesiai. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus išskirti į dvi atskiras straipsnio dalis, vienoje aiškiai reglamentuojant, kad asmuo neturi teisės būti lobistu, jei jis nėra įrašytas į sąrašą, o antroje, kad asmuo, išbrauktas iš sąrašo dėl tam tikrų pažeidimų, negali būtį į jį vėl įrašytas po išbraukimo praėjus mažiau nei 3 mėnesiams. |
Pritarti |
Numatyti, kad asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, negali būti vėl įrašytas į lobistų sąrašą, jei nuo sprendimo išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos praėjo mažiau nei trys mėnesiai. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
5. Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Taigi galimai būtų ribojama lobistų galimybė tinkamai įgyvendinti jiems įstatymų įtvirtintas teises. |
Pritarti |
Išbraukti žodžius ,,reglamentuojančius teisėkūrą“ |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę nurodant, kad lobistas gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. |
Pritarti |
Siūlytina įrašyti žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka“ |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
7. Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas, formuluotę „informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija).
|
Pritarti |
Keičiamo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis.
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad lobistas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (pabraukta mūsų). Ši nuostata taisytina loginiu požiūriu, nes sąvokos „per tris darbo dienas“ ir „nedelsdamas“ akivaizdžiai nesiderina tarpusavyje. |
Pritarti |
siūlytina braukti žodį „nedelsdamas“. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti apjungtos į vieną punktą arba šios dalies 2 punktas turėtų būti sukeistas vietomis su šios dalies 3 punktu. |
Pritarti |
Keičiamo 5 straipsnio 5 dalies 2 punktas galėtų būti sukeistas su šios dalies 3 punktu. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra vartojama sąvoka „lobisto vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte – sąvoka „savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą“, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte – sąvokos „užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą“, „naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą“, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte – sąvoka „asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“. Siūlytina nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas suvienodinti. Kadangi prieš žodį „pavadinimas“ dažniausiai vartojami žodžiai „juridinio asmens“, galbūt tikslinga būtų prieš žodį „vardas“ vartoti žodžius „fizinio asmens“, arba siūlytina visur vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata „jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą“ svarstytina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti ar nepriimti teisės akto projektą. Atsižvelgiant į šią lobisto pareigą, asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, visais atvejais turėtų žinoti lobisto, kuris į jį kreipėsi, duomenis. Antra, abejotina, kad kiekvienas susitikimas, kuriame vykdoma lobistinė veikla, galėtų turėti oficialų pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos tikslintinos. |
Nepritarti |
Pritarti pirmai pastabai ir siūlytina vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“. Tačiau nepritarti dėl antros pastabos, nes siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybę asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, galimybę tinkamai pateikti deklaracijas, nurodant susitikimo pavadinimą temą ar pan., neatsižvelgiant į tai, ar tinkamai savo pareigas įvykdė kita santykio šalis (lobistas). |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti jų svarstymą. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad fizinių asmenų, sistemiškai siūlančių teisėkūros iniciatyvas, veikla būtų laikoma lobistine. Atkreiptinas dėmesys, kad be šios nuostatos, projektu nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra jokių kitų nuostatų, reglamentuojančių asmenų, kurių veikla prilyginama lobistinei veiklai pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, veiklą, teises, pareigas ar atsakomybę. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas galėtų konstatuoti „sistemingą ir nuolatinį“ teisės aktų projektų rengimą, ar toks asmuo būtų įspėjamas prieš jam taikant atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai nesureglamentavus lobistinei veiklai prilyginamos veiklos, t. y. tinkamai (įstatymo lygmeniu) neįtvirtinant lobistinės ir nelobistinės veiklos atskyrimo kriterijų, galėtų būti pažeistos pilietiškų ir įstatymų iniciatyvas siūlančių fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai pildomas. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūlomam teisiniam reguliavimui dėl juridinių asmenų veiklos, prilyginamos lobistų veiklai. |
Nepritarti |
Siūlytina patikslinti 7 str. 6 p. nuostatas, kad pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla, tačiau šio punkto nuostatas dėl fizinių ir juridinių asmenų lobistine laikomos veiklos siūlytina tikslinti ir išskirti į atskirus savarankiškus punktus. |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punkte siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie yra viešai transliuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „asmenų“ apima ir lobistus. Taigi iš projektu siūlomos nuostatos galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai lobistas dalyvautų viešuose susitikimuose ar posėdžiuose, jo vykdoma veikla taip pat nebūtų laikoma lobistine. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte dėstomai nuostatai. |
Pritarti |
Komitetas balsavo dėl pateikto siūlymo ir jam pritarė: Už – 9 Prieš – 1 Susilaikė – 0
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad jei visa tam tikro juridinio asmens veikla negali būti laikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Dėl šios priežasties tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 punktų nuostatoms. |
Pritarti iš dalies |
Siūloma taisyti 7 straipsnį atsisakant 11 ir 12 punktų. Pritariama iš dalies, nes politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms iš esmės nėra draudžiama užsiimti lobistine veikla. |
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pabaiga“ įrašytini žodžiai „išbraukimas iš lobistų sąrašo“. |
Pritarti |
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
15. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias lobistinės veiklos atnaujinimą, dėstyti šio straipsnio 3 dalimi, o 3 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias išbraukimą iš lobistų sąrašo, – atitinkamai 4 ir 5 dalimis. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina patikslinti, po žodžio „sustabdymo“ įrašant žodžius „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu“. |
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. |
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas“. |
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
19. Derinant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus sukeisti vietomis. Be to, 9 straipsnio 5 dalies punktai turi būti susieti nuorodomis su šio straipsnio 1 dalies punktais, kurių pagrindu lobistinė veikla buvo sustabdyta. Priešingu atveju gali kilti tokia situacija, kad lobistinė veikla sustabdyta vienu pagrindu, o lobistas įvykdo kitame punkte numatytą pareigą. |
Pritarti |
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
20. Siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas dėstyti kaip vieną iš šio straipsnio 3 dalies punktų. |
Nepritarti |
Keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju (mirus lobistui fiziniam asmeniui ar pasibaigus lobistui juridiniam asmeniui) nėra priimamas atskiras VTEK sprendimas dėl šių asmenų išbraukimo iš lobistų sąrašo (toks sprendimas priimamas LVĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), nėra taikoma asmenų informavimo pareiga, kuri numatyta 9 straipsnio 4 dalyje, todėl keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatas tikslinga ir toliau dėstyti atskirai. |
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina neaiški sąvoka „tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimas“. |
Nepritarti |
Nurodyta nuostata siekiama sudaryti galimybę lobistams tinkamai pateikti deklaracijas, kai susitikime dalyvauja daug asmenų (nurodyti grupę, pvz., komitetas, komisija, darbo grupė), kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, palengvinti deklaracijų teikimą tokiais atvejais. |
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. |
Atsižvelgti |
Siūlytina keičiamo LVĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatas formuluoti kaip VTEK pareigą ir šias nuostatas perkelti į baigiamąsias įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LVĮ projektas) 2 straipsnį). |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
23. Kadangi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra išvardinti keli duomenys, nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodžius „šio įstatymo“ įrašyti žodį „kiti“. |
Pritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje siūloma tikslinti keičiamo LVĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 puntą (ne 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą). |
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
24. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo. |
Pritarti |
|
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
25. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose po žodžių „komisijos nutarimo“ įrašytini žodžiai „skirti baudą“. |
Pritarti |
|
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatomos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios, o 4 dalyje – sunkinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad įstatyme nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius yra mažesnis, nei sunkinančių. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai teisės aktuose yra nustatomas didesnis asmens atsakomybę lengvinančių, o ne sunkinančių aplinkybių sąrašas. Be to, įprastai teisės aktuose yra pateikiamas tik baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, paliekant atsakomybę taikančio subjekto diskrecijai nustatyti ir kitas, nei tiesiogiai nurodytas, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. |
Nepritarti |
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nors siūlomos tik dvi, bet jų turinys yra sudėtinis. Abejotina, kad yra poreikis jas skaidyti į atskirus punktus vien tik tam, kad formaliai būtų didesnis lengvinančių aplinkybių skaičiaus.
|
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
27. Vienodintinos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio sąvokos, vietoje žodžių junginio „pažeidimas tęsiasi“, įrašant „pažeidimas truko“. |
Pritarti |
Pastebėtina, kad keičiamo LVĮ 15 straipsnyje nevartojamas nei vienas iš pastaboje nurodytų žodžių junginių. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj „pažeidimas tęsiasi“ įrašytina „pažeidimas truko“. |
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūlytina reglamentuoti, ne "baudų skyrimo", o "nutarimo priėmimo" senatį. |
Nepritarti |
Tiek viena, tiek kita formuluotė yra teisinga ir nekeičia siūlomos nuostatos turinio, nes bauda skiriama nutarimu. |
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
29. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais juridinio asmens padarytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Abejotina, kad mažareikšme veikla gali būti laikomas 3 kartus per 12 mėnesių lobistinės veiklos nedeklaravimas ir 5 kartus per 12 mėnesių 3 mėnesių trukmės vėlavimas pateikti skaidrių teisėkūros interesų deklaraciją, kai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas deklaraciją ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Šiuo atveju manytina, kad yra neproporcinga, nustačius trumpą (7 dienų) terminą pateikti deklaraciją, mažareikšmiu laikyti jos visišką nepateikimą 3 kartus per 12 mėnesių arba 5 kartus per 12 mėnesių vėlavimą iki 3 mėnesių pateikti šią deklaraciją. Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laiku nepateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos (per 7 dienas) lobistinė veikla yra sustabdoma, o 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad per mėnesį nuo sustabdymo nepateikus šios deklaracijos lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. Taigi, nurodytosios nuostatos taip pat nesiderina su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais „mažareikšmiais“ terminais. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į deklaravimo periodiškumą bei pareigą deklaruoti abiem pusėms, numatyti mažareikšmiškumo kriterijai (3 kartus nedeklaravus ar 5 kartus pavėlavus deklaruoti (t. y. ir patikslinti) per metus) nėra neproporcingi. |
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
30. Tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, nes pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui turėtų būti suteikiama teisė liudytojams "užduoti klausimus", o ne juos "apklausti". |
Pritarti |
|
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
31. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia "kita institucija" galėtų pradėti pažeidimo bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo. |
Pritarti |
Išbrauktina „arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą“. |
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
32. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, kadangi to paties straipsnio 2 dalyje yra aiški nuostata „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. |
Nepritarti |
Pirmoje straipsnio dalyje reglamentuojamas skirtų, bet nesumokėtų baudų išieškojimo, o antroje VTEK nutarimo kaip vykdomojo dokumento vykdymo procesas. |
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 |
|
|
|
|
33. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. |
Pritarti |
Projekto rengėjų parengta Antikorupcinio vertinimo pažyma paskelbta Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (žr. Vyriausybės nutarimo projekto TAIS Nr. 18-10236(2) priedus |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
VšĮ NVO teisės institutas, 2019-01-04 |
|
|
|
|
Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus. Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“ nėra užsimenama, ar nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veikla laikoma lobistine, ar ne. Manytina, kad konkrečiu atveju, jei NVO veiklai nebūtų nustatyta išimtis, turėtų būti vertinamas veiklos turinys. Ypač pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla. |
|
2. |
Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2019-01-07 |
|
|
|
|
Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau-Verslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-30521 (toliau - LVĮ projektas) bei jį lydinčius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3053 (toliau kartu - Įstatymų projektai), kurie buvo pateikti LR Seimui 2018 m. gruodžio 18 d. Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už skaidrų ir viešą teisėkūros procesą. Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, įstatymo projektais siūlomi šiuo metu galiojančio lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimai kelia pagrįstą nerimą, kadangi selektyviai kuriami pertekliniai apribojimai socialiniame dialoge dalyvaujančioms ir skaidriai veikiančioms asociacijoms, kurie iš esmės apsunkintų dalyvavimą teisėkūros procesuose bei tuo pačiu diskriminuotų socialinius partnerius žmogaus teisių požiūriu. Be to, nebūtų pasiekti pagrindiniai LVĮ projekto tikslai - visų interesų grupių, dalyvaujančių teisėkūros procesuose, atskleidimas ir juridinių asmenų neteisėtos įtakos teisėkūros procesams prevencija. Esame įsitikinę, jog asociacijos, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Todėl, Verslo organizacijų nuomone, asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinama kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis. Tačiau šiuo metu pastebima priešinga tendencija, kai asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose bandoma apriboti, prilyginant jų veiklą lobistinei. Kreipimąsi pasirašančių Verslo organizacijų nuomone, bet koks bandymas prilyginti asociacijas profesionaliems lobistams, kurie dirba už atlygį savo kliento naudai, yra nepriimtinas ir varžo pamatines konstitucines teises. Pagal Įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, asociacijų atstovai bus laikomi lobistais, nors skaidriai ir viešai siekia tokių visuomenei svarbių tikslų kaip verslo ir investicinės aplinkos gerinimas, valstybės ekonominio progreso skatinimas ir panašiai, kurie turi būti laikomi viešuoju interesu. Atsižvelgus į lobistine veikla užsiimantiems asmenims taikomas rinkliavas, šių organizacijų darbuotojai bei atstovai patirs papildomų sąnaudų, kurios gali tapti papildoma finansine našta ir demotyvuoti visuomeniniais pagrindais asociacijose dirbančius ekspertus. Verslo organizacijų nuomone, tai itin kenks teisėkūros proceso kokybei. Pabrėžiame, jog kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos, kaip ir kitos asociacijos, nėra sietinos su profesionalia lobistine veikla, todėl nepritaria LVĮ projektu siūlomam lobistinės veiklos reglamentavimui, kuris lemtų ne tik asociacijų priskyrimą prie lobistinę veiklą vykdančių asmenų, bet ir sukurtų perteklinę administracinę naštą socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims bei įneštų sumaištį į teisėkūros procesą dėl kryžminio deklaravimo pareigos. 2018 m. birželio pradžioje visuomenei pristatyto LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadose atskleista daug neteisėtos juridinių asmenų įtakos sprendimų priėmimo procesams epizodų. Todėl Verslo organizacijų nuomone, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas turėtų būti griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą juridiniams asmenims bei užtikrinti efektyvią jo kontrolę, o ne apriboti socialiniame dialoge dalyvaujančias ir pagal atitinkamus įstatymus skaidriai veikiančias asociacijas. Be to, nors LVĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato, jog lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau - NVO), ir viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose. Verslo organizacijų nuomone, šios išimtys yra diskriminacinės, nes teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomu reguliavimu visoms Lietuvoje veikiančioms asociacijoms taikomas nevienodas teisinis režimas, nors visos asociacijos savo prigimtimi (nesiekia pelno), veiklos tikslais (veikia visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais) bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos. Tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi nėra jokio objektyvaus būtinumo ir pagrįsto kriterijaus, kad asociacijoms būtų taikomas nevienodas teisinis režimas - vienų asociacijų veiklą laikyti potencialiai lobistine, o kitų ne. Visų pirma, Verslo organizacijų nuomone, NVO - asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos - iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų (išskyrus neesminius skirtumus - NVO negali turėti nariais juridinių asmenų daugiau kaip 1/3 ir veikia šiek tiek siauresnėje srityje nei kitos asociacijos, pavyzdžiui, negali įgyvendinti vien tik religijos tikslų arba atstovauti išimtinai tik darbdaviams). Taigi priėmus LVĮ projektą, NVO būtų proteguojamos, kai tuo tarpu kiti socialiniai partneriai, vykdydami pelno nesiekiančią veiklą, nuolatos susidurtų su diskriminaciniais ir pertekliniais suvaržymais. Antra, siūlymas lobistinės veiklos įstatymo nuostatų netaikyti viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam lygiavertiškumo principui. LVĮ projekto 7 straipsnyje įvardinti Viešieji juridiniai asmenys, tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose - asociacijos, kurios veikia pagal specialiuosius įstatymus - taip pat iš esmės nesiskiria nuo kitų asociacijų. Greta įprastinių visoms asociacijoms būdingų funkcijų jos vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją (pvz., atestavimas, licencijavimas, duomenų tvarkymas ir pan.), tačiau ši funkcija savo prigimtimi yra visoms asociacijoms būdinga funkcija (veikimas visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais), nes priešingu atveju negalėtų būti deleguota asociacijoms. Didelė dalis asociacijų vienokia ar kitokia apimtimi vykdo savivaldos funkcijas, tik tos funkcijos nėra valstybės reglamentuojamos. Taigi numačius minėtas lobistinės veiklos įstatymo netaikymo išimtis, kiti socialiniai partneriai bus diskriminuojami. Specialiųjų įstatymų asociacijoms suteikti papildomi požymiai ar papildomas jų veiklos reglamentavimas nepakeičia asociacijų prigimties ir neturi jokio teisinio bei loginio ryšio su įtakos teisėkūrai darymu. Išimtyse numatytos asociacijos, vertinant įtakos teisėkūrai požiūriu, nėra niekuo išskirtinės nei kitos asociacijos ir gali daryti įtaką teisėkūrai lygiai taip pat, kaip ir likusios asociacijos. Žmogaus teisių požiūriu nėra aišku, kodėl rodomas toks įstatymo leidėjų palankumas vienų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir siekiama suvaržyti kitas, panašaus pobūdžio veiklą vystančias organizacijas užklijuojant joms „lobisto“ etiketę, kuri šiuo metu žiniasklaidoje, visuomenėje bei politikų tarpe vertinama neigiamai. LR Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucijos 29 straipsnis numato, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs'1. Manome, kad Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia šias LR Konstitucijos garantuotas žmogaus ir piliečio teises bei asmenų lygiateisiškumo principą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo“. Atkreipiame dėmesį, jog asociacijos yra viešos organizacijos, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, atstovaudamos savo narių arba kitus viešus interesus. Priešingai nuo profesionalių lobistų, kurie (paprastai už atlygį) atstovauja įvairių klientų interesams, asociacijos, kaip juridiniai asmenys, yra steigiamos būtent savo narių interesų atstovavimui, todėl jų atstovaujami interesai yra pakankamai apibrėžti, aiškūs ir vieši. Atstovaujami interesai yra deklaruojami ir viešai prieinamuose dokumentuose, veiklos ataskaitose, kurias kasmet teikti ir viešinti asociacijas įpareigoja asociacijų įstatymas. Be to, siekdamos pritraukti naujų narių asociacijos kaip tik yra suinteresuotos savo veiklos žinomumu. Todėl Įstatymų projektų rengėjų teiginiai apie asociacijų nenorą viešinti savo veiklos yra klaidingi. Dėl išdėstytų priežasčių, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas iš esmės suponuoja faktinį socialinių partnerių diskriminavimą dalyvavimo teisėkūros procesuose požiūriu, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais. Svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis numato, jog: „7. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimas ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“1. Teisę veikti per asociacijas numato ir LR Konstitucijos 35 straipsnis: piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, j ei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėta Europos Sąjungos šalyse šiuo metu taikoma asociacijų ir lobistų veiklos reguliavimo praktika, jos raida, būtų įvertintas Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poveikis socialinio dialogo efektyvumui, jo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai. Siūlome apsvarstyti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą jtraukti visas asociacijas. Tuo tikslu LVĮ projekto 7 straipsnį papildyti nauju 12 punktu, išdėstant jį taip: „12) kitų asociacijų, kurios nepatenka į šio straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytų asmenų sąrašą, veikla. “ Patikslinus projektą, asociacijos bus laikomos ne lobistais, bet asmenimis, kurie daro įtaką teisėkūrai, todėl turės įsirašyti į tokių asmenų sąrašą, kuris numatytas LR teisėkūros pagrindų įstatymo projekte. Toks reguliavimas atitiks Konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisingiau atspindės asociacijų veiklos prigimtį. |
Atsižvelgti |
Siūloma keisti 7 įstatymo straipsnį, atsisakant išimčių šiuo metų numatytų nevyriausybinėms organizacijos. Kartu pažymėtina, kad reguliuojant lobistinę veikla jokia apimtimi nėra kvestionuojamas verslo subjektus vienijančių asociacijų indėlis tobulinant teisinį reguliavimą, tačiau tik nustatomos aiškios lobistinės veiklos vykdymo taisyklės, siekiant išviešinti daromą poveikį teisėkūrai. Juo labiau reguliuojant lobistinę veiklą nėra ribojamos piliečių teisės vienytis į asociacijas.
|
|
|
UAB „Vento Nuovo“ 2019-03-01 |
|
|
|
|
UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ). TPĮ pakeitimai galėtų būti progresyvus žingsnis geriau reguliuoti įtakos teisėkūrai procesą ir skaidrumą, tačiau iniciatorių siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai ir nesukursiantys jokio reikšmingo pokyčio. Pagal pateiktus siūlymus TPĮ numatomas reguliavimas praktiškai bus taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms. Be to, projekte nėra jokių praktinių paskatų NVO ir religinių bendruomenių atstovams registruotis siūlomame asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše. Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms. NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai. Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra veiksmingas, nes asmenų, deklaruojančių lobistinę veiklą, skaičius vis dar yra menkas ir neatitinka realiai teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Deja, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nekeičia situacijos iš esmės ir nesiūlo nieko, dėl ko būtų galima tikėtis esminių pokyčių. Vertinant Projekto nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad Lobistinės veiklos įstatymu numatomas reguliavimas bus taikomas verslo asociacijoms, lobistinės veiklos paslaugas teikiantiems asmenims, bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims. Taip pat, galima daryti išvadą, kad lobistine veikla nebus laikomi atvejai kai: (1) sprendimų priėmėjai patys kviečia į susitikimus aptarti teisės aktų nuostatas; (2) nuomonė ir pasiūlymai dėl teisės aktų teikiami pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; (3) dalyvaujama susitikimuose, kurie yra filmuojami; (4) juridinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą). Todėl galima teigti, kad priėmus Projektą lobistinė veikla bus susiaurinta tik į veiksmus susijusius su atvejais kai (1) lobistinės veiklos subjektas parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų tvarka arba (2) susitikimai bei komunikacija, kai lobistas siekia teisės aktų nuostatas aptarti ne viešuose susitikimuose. Toks susiaurinimas yra ydingas ir visiškai neatitinka lobistinės veiklos apibrėžimo, kuris yra pateiktas Projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodoma, kad „Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.“ Veiksmų, kuriais galima siekti daryti įtaką yra kur kas daugiau nei konkretaus teisės akto projekto parengimas ir siūlymas inicijuoti jo svarstymą arba ne vieši susitikimai su politikais ir valdininkais. Tuo pačiu, kyla didelės abejonės dėl 7 straipsnio 6 dalies. Joje nurodoma, kad „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ nėra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata leidžia galvoti, kad privataus juridinio asmens ar verslo asociacijos vadovų, įgaliotų asmenų veikla kai jie neparuošia konkretaus teisės akto projekto, bet teikia siūlymus dėl svarstomų teisės aktų projektų, reiškia nuomonę apie juos, teikia argumentus ir kt., nebus laikoma lobistine veikla. Jei taip nutiktų, tuomet Projektas įtvirtintų sisteminę problemą ir spragą leidžiančią išvengti registracijos asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše bei deklaravimo skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra didžiausia Projekto yda. Visuomenės akyse politikas ar valdininkas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą atliekantis sprendimų priėmėjas. Pareiga deklaruoti susitikimą ar komunikaciją dėl teisės akto projekto atgrasys politikus ir valdininkus nuo bendravimo su interesų grupėmis arba taps pretekstu neteikti informacijos, neišklausyti argumentų ir formalizuoti teisės aktų svarstymą. Labai tikėtina, kad toks reguliavimas paskatins didesnį teisėkūros proceso uždarumą ir tik pablogins interesų grupių galimybes dalyvauti teisėkūroje. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisėkūros principus. Vienas jų teigia, kad teisėkūra yra grindžiama atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti. Išvados Lobistinės veiklos įstatymo projekto nuostatos ypač susiaurina lobistinės veiklos apibrėžimą. Veikla, kurią reikės deklaruoti skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje ir veikla, dėl kurios reikės įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, apima tik atvejus kai parengiamas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti jo svarstymą bei neviešą teisės aktų nuostatų aptarimą. Visuomenė turėtų žinoti ne tik tokius atvejus. Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą turi būti žinomi visi teisėkūroje dalyvaujantys subjektai. Nesvarbu ar jie teikė pastabas ar pasiūlymus teisės aktų derinimo metu, nuomonę reiškė kaip juridiniai asmenys ar dar kitaip įsitraukė į teisės akto svarstymo procesą. Juridinių asmenų nuomonė dėl teisėkūros gali būti nelaikoma lobistine veikla. Projekto 7 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama numatant, kad juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla tik tai atvejais, jei tai nėra daroma sistemiškai ir nuolat. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra ydinga. Tokios pareigos įtvirtinimas varžys interesų grupių galimybės dalyvauti teisėkūros procese. Skirtingos politikų ir valdininkų pareigos bendraujant su skirtingomis interesų grupėmis iškreips teisėkūros procesą ir interesų grupių galimybes būti išgirstiems. Siūlymai Lobistinės veiklos reguliavimas turėtų būti peržiūrimas iš esmės ir konceptualiai. Interesų grupių veikla, kuriai siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai yra neatsiejama nuo bendro teisėkūros reguliavimo. Todėl siūlome atsisakyti Lobistinės veiklos įstatymo kaip atskiro bei specialaus teisės akto ir koreguoti Teisėkūros pagrindų įstatymą. Kuriant naują reguliavimo modelį turi būti orientuojamasi į teisėkūros procesą ir reguliuojamas interesų grupių veikimas būtent teisėkūros proceso ribose. Siūlome pasinaudoti ES praktika ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyti registrą, kuriame turėtų registruotis visi, kurie turi poreikį lankytis Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse ir kitose įstaigose. Kaip ir ES praktikoje, toks registras išviešina visus, kurie lankosi sprendimus priimančiose įstaigose. Kai registras yra taikomas vienodai visiems interesų grupių atstovams, neatsižvelgiant į tai ar atstovas yra iš NVO, religinės bendruomenės, verslo asociacijos ar privataus juridinio asmens, tuomet nekyla problemų dėl skirstymo, skirtingų statusų ar standartų. Užtikrinus patekimo į įstaigas kontrolę, pvz., norint patekti į bet kurią įstaigą dažniau kaip 3 kartus per metus, privaloma būti užsiregistravus registre – taip visi asmenys, kurie lankosi įstaigose, bus žinomi ir viešai deklaruoti. Svarbu, kad visi siūlymai, kurie yra teikiami teisėkūros procese būtų vieši ir lengvai prieinami. Lietuva jau dabar turi sukūrusi pažangią teisės aktų projektų informacinę sistemą. Teisės aktų projektai skelbiami internetinėje erdvėje, institucijos teisės aktų projektus teikia derinti ir gauna išvadas IT sistemų pagalba. Deja, šioje IT sistemoje viešai pateikiamos tik tos išvados, pastabos ar pasiūlymai teisės aktų projektams, kurie yra pateikti per IT sistemą. Visgi, teisės aktų projektų iniciatoriai gauna kur kas daugiau raštų, nuomonių ar atsiliepimų. Būtent šie gaunami raštai leidžia identifikuoti konkrečias interesų grupes, kurios suinteresuotos teisės aktų priėmimu ar nepriėmimu. Deja, ši informacija dabar nėra vieša. Užtikrinus tokios informacijos viešumą – visos interesų grupės, kurios atstovauja savo interesams ir siekia daryti įtaką taptų žinomos ir viešos. Dažnu atveju interesų grupės ne rengia ir siūlo inicijuoti konkrečių teisės aktų projektų svarstymo, bet dalyvauja ir daro įtaką jau parengtų ir svarstomų teisės aktų svarstymo procese. Todėl kontroliuoti reikia ne susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po jų. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informacijos kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai - kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Politikai neturi vengti susitikimų su interesų grupėmis, bet jie turi būti skaidrūs teikdami siūlymus savo vardu. Kai reguliavimas užtikrins informacijos viešumą, kieno įtikinti politikai ar valdininkai teikia vienus ar kitus pasiūlymus – visuomenė žinos apie visas interesų grupes, kurios dalyvauja teisėkūroje ir kokių teisės aktų svarstymu jos yra suinteresuotos.
|
Nepritarti. |
Keičiamame LVĮ siūlomu nustatyti reguliavimu būtent ir siekiama sudaryti platesnes sąlygas išviešinti daromą poveikį teisėkūrai, kai toks poveikis daromas neviešai. Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Galiojančio LVĮ 7 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos išimtys, kad lobistine veikla nelaikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal TPĮ. Pažymėtina, kad institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, pagal galiojančius teisės aktus yra įpareigotos projektų lydimojoje medžiagoje išviešinti visus pasiūlymų teikėjus, pasiūlymus, juos įvertinti. Šiuo aspektu nieko nesiūloma keisti, pareiga viešinti visų subjektų siūlymus projektams išlieka. Be to, keičiamu LVĮ kaip tik siūloma siaurinti šiuo metu nustatytą išimtį, kad lobistine veikla nelaikoma nuomonė dėl teisėkūros ir įtraukiami papildomi saugikliai, sumažinantys galimybę slėpti lobistinę veiklą: teisės aktų projektų parengimas ir siūlymas nebūtų laikomas tiesiog nuomone, o būtų laikomas lobistine veikla. Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, pareiga politikams ir tarnautojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra vienas iš esminių pokyčių LVĮ projekte, kuris sudarys galimybę palyginti deklaruojamus duomenis ir efektyvinti lobistinės veiklos priežiūrą. Pažymėtina, kad, VTEK nustačius, kad tam tikrą susitikimą deklaravo tik vienas iš susitikimo dalyvių, tai nereikš automatiško kito dalyvio nubaudimo, tačiau sudarys sąlygas išsiaiškinti susitikimo neviešinimo priežastis ir, esant pagrindui, paskatinti deklaruoti reikiamą informaciją. Jei LVĮ projekte neliktų kryžminio deklaravimo pareigos, padėtis išliktų artima status quo. Pažymėtina, kad LVĮ projektu ne siaurinamas lobistinės veiklos apibrėžimas, bet priešingai – išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas, kadangi lobistais būtų laikomi ir juridiniai asmenys, asociacijos, atstovaujančios verslo (privačius) interesus, kurioms šiuo matu LVĮ netaikomas apskritai. Galėtų būti svarstoma galimybė papildyti keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punktą ir jo antrąjį sakiny dėstyti taip: „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo sistemiškai ir nuolat reiškia nuomonę dėl teisėkūros ar parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad siūlymas panaikinti LVĮ ir visą poveikio teisėkūrai viešinimą reglamentuoti TPĮ yra tik formos klausimas ir tokie pakeitimai neturėtų prasmės. Jei, kaip siūlo pastabų teikėjai, būtų reglamentuota tik pareiga išviešinti registre lankymąsi Seime, Vyriausybėje, kitose institucijose, liktų neišviešinti privatūs susitikimai, neviešas poveikis teisėkūrai ir didelė dalis poveikio teisėkūrai liktų neišviešinta, tai būtų žingsnis atgal. Be to, EP ir EK susitarimas dėl skaidrumo registro taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. |
|
|
Transparency international Lietuvos skyrius
|
|
|
|
|
Išanalizavę Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. 18-10233(2) (toliau – Lobistinės veiklos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Reg. Nr. 18-13051 (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas), manome, kad ankstesnės redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 18-10233) sudarytų sąlygas veiksmingiau didinti skaidrumą teisėkūroje, sukurtų tinkamesnes sąlygas skaidrinti įtaką politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams, kylančią iš verslo subjektų ir asociacijų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame grįžti prie šio įstatymo projekto tobulinimo numatant, kad lobistų sąrašas sudaromas savanoriškumo pagrindu, neatsisakant nuostatų dėl pareigos deklaruoti savo veiksmus ne tik lobistams, bet ir kitiems kitų lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, galimai Teisėkūros pagrindų įstatyme ar Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijoms deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai supaprastintu būdu. Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. 1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas: - užtikrintų didesnį skaidrumą ir sumažintų riziką politikams prasižengti (kiekvienu konkrečiu atveju politikas nebeturėtų svarstyti, ar bendrauja su lobistu, ar su tokio statuso neturinčiu asmeniu, taip pat nebeturėtų abejonių, ar turi deklaruoti susitikimą, jei asmuo neprisistatė lobistu); - bent iš dalies neutralizuotų galimas neigiamas pasekmes, kylančias iš numatomo reguliavimo, pagal kurį įtaką teisėkūrai siekiantys daryti asmenys gali būti nesuinteresuoti registruotis lobistais ir siekti šią veiklą vykdyti per Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas steigdami (fiktyvias) nevyriausybines organizacijas (kadangi pagal šio įstatymo nuostatas jos gaus tas pačias privilegijas, kaip ir lobistai, tačiau jų atskaitomybė ir veiklos priežiūra bus žymiai mažiau reguliuojama, o atsakomybė už pažeidimus iš esmės nekils) – dėl to kyla rizika, kad tokių organizacijų įtakos darymo veikla bus nedeklaruota. ( Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.) Šiuo tikslu Teisėkūros pagrindų įstatymo projekte siūlome numatyti naują 53 straipsnį, pakeisti buvusį 53 straipsnį 54 straipsniu, ir juos išdėstyti taip: „53 straipsnis. Asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, pareigos 1. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 3. Asmuo, kuriam siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti: 1) savo vardą, pavardę, pareigas; 2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą; 3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.“
„54 straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1. Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys ir 53 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos.
2. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu Atsižvelgiant į tai, kad gali būti asmenų, norinčių tapti lobistais (pvz., gali būti, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreikš norą tapti lobistais), siūlytume sudaryti sąlygas ir kitiems asmenims, kurie nori turėti lobisto statusą, šį statusą gauti. Siūlome Lobistinės veiklos įstatymo projektu siūlomą keisti 7 straipsnį laikyti šio straipsnio 1 dalimi, o straipsnį papildyti nauja 2 dalimi:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą vykdantis asmuo gali pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Tokiu atveju šis asmuo įgyja visas lobisto teises ir pareigas.“
2. Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, o ne nubausti asmenį, kuris veikia neturėdamas lobisto pažymėjimo, siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo vykdo lobistinę veiklą, tačiau nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, nors turėtų jame būtų, jis nebus laikomas vykdantis neteisėtą lobistinę veiklą, jei per 5 darbo dienas nuo lobistinių veiksmų atlikimo bus įrašytas į lobistų sąrašą, ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla 1. Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu: 1) 2) 2. Neteisėta lobistine veikla nelaikoma į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla, jei asmuo per dešimt darbo dienų po lobistinės veiklos vykdymo veiksmų yra įrašomas į lobistų sąrašą.
3. Kiti redakciniai siūlymai - Siūlome patikslinti 7 straipsnio 8 punktą, numatant, kad lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai asmuo dalyvauja institucijų posėdžiuose ir pasitarimuose, kurie yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, ši punktą formuluojant taip: „8. asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami, protokoluojami ir (arba) daromas jų garso įrašas“. - Siūlome patikslinti Lobistinės veiklos projektu keičiamo 9 (buvusio 11) straipsnio 3 dalies 4 (buvusį 5) punktą, nekeičiant jo turinio, formuluojant taip: „4 |
Pritarti iš dalies. |
Atsisakant LVĮ 7 straipsnio išimčių, visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams kyla pareiga užsirašyti į lobistų sąrašą ir deklaruoti šią veiklą.
Komitetui siūlant atmesti Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052, savanoriško lobistų sąrašo nebelieka. Išlieka tik privalomas visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams sąrašas.
Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo. Asmens įtraukimas į lobistų sąrašą turinio prasme yra lobistinės veiklos licencijavimas. Bendras galiojančiuose įstatymuose (taip pat ir galiojančiame LVĮ) įtvirtintas principas yra tas, kad tam tikra licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint licenciją, t. y. negalėtų būti nustatoma išimčių iš šio principo. Be to, jei būtų pritarta pateiktam siūlymui, neapibrėžtoje padėtyje atsirastų asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (politikai, valstybės tarnautojai, kt.), kadangi šie asmenys, bendraudami su asmeniu, neįrašytu į lobistų sąrašą, neturėtų pareigos deklaruoti jiems darytos įtakos, o tokiam asmeniui vėliau (per 5 darbo dienas) įsirašius į lobistų sąrašą ir pateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, politikai ar valstybės tarnautojai jau galėtų būti laikomi neįvykdę įstatyme įtvirtintos kryžminio deklaravimo pareigos. Be to, tiek LVĮ, tiek ANK siūloma įtvirtinti mažareikšmiškumo institutą.
Dėl LVĮ 7 straipsnio 8 punkto pakeitimo. Kai protokoluojami nevieši susitikimai (ar daromas šių susitikimų garso įrašas), šie protokolai lieka institucijos žinioje, naudojami institucijos darbo reikmėms ir įtaka teisėkūrai lieka neišviešinta. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų nepasiektas tikslas išviešinti daromą įtaką teisėkūrai.
Į paskutinį pateiktą redakcinį pasiūlymą LVĮ projekte jau yra atsižvelgta.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus pasiūlymus.
7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra.
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
Agnija Tumkevič, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja