LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 411
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame šios dienos popietinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
14.01 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4901, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4902, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4903, Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4904 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, skelbiu darbotvarkės įstatymų projektus Nr. XIIIP-4901, Nr. XIIIP-4902. Tai yra Užimtumo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo projektas. (Balsai salėje) Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4903, Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4904, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601. Kviečiu į tribūną gerbiamą ministrą L. Kukuraitį. Prašom, gerbiamas ministre, pristatyti. (Balsai salėje) Atsiprašau, jaunimas atskirai, bet vis tiek ministras paskui vėliau pristatys. Gerai, dėkojame. Ministras pasiruošęs.
Per šoninį mikrofoną kažkas norėjo… Ministre, sekundėlę! Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu norėtume pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašoma pertrauka. Balsuojame. Kas už pertrauką, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 47, 24 – prieš, 4 susilaikė. Pusvalandžio pertraukai yra pritarta.
Sekundėlę. Dar nori per šoninį mikrofoną iš kairės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, mes puikiai suprantame, kad čia yra tiesiog procedūrinis žaidimas. Jeigu opozicija nesiruošia dalyvauti tame žaidime, o ministras tikrai turi svarbių reikalų, gal vis dėlto nedarykime tos pertraukos ir suteikime galimybę ministrui pateikti. Aš tikrai nemanau, kad verta čia užsiimti tokiais nerimtais dalykais. Gerbiami valdantieji, čia yra jūsų sprendimas.
PIRMININKAS. Sprendimas priimtas, nubalsuota. Pakeisti mes nieko nebegalime.
Gerbiami kolegos, tada keliamės į rytinį posėdį. Yra Asmenų, slapta bendradarbiavusių… Projektas Nr. XIIIP-4006. Priimtas.
14.03 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4007(2) (priėmimas)
Dabar Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja buvo V. Kravčionok. Priėmimas. Eisime pastraipsniui. Prašom, gerbiamoji, į tribūną. 1 straipsnis. Teisės departamentas. Komitetas…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Antra pataisa.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Antra pataisa… Pateikti Teisės departamento argumentus?
PIRMININKAS. Teisės departamento.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Teisės departamentas abejoja, ar Prezidento rinkimų įstatyme tikslingai paliekamas išskirtinis, palyginti su kitais rinkimų įstatymais, teisinis reguliavimas. Mano, kad svarstytina, ar Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nėra koreguotina, kaip ir kituose rinkimų įstatymuose, nustatant pareigą pateikti duomenis tik apie ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. O jeigu pareiga nurodyti ryšius su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis šiame įstatyme paliekama, svarstytina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai neturėtų būti suteikti įgaliojimai tikrinti informaciją, kreipiantis į kompetentingą valstybės instituciją, galinčią turėti tokius duomenis.
Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai: komitete svarstant įstatymo projektą buvo įvertintas Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip vienasmenio valstybės vadovo, statusas ir nuspręsta likti prie šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, kai kandidatui į Respublikos Prezidentus keliami aukštesni reikalavimai, atskleidžiant bet kokius jo ryšius su užsienio valstybėmis.
Dėl antros pastraipos. Netikslinga Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti pareigą visais atvejais tikrinti bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis duomenis. Įstatymo projekto svarstymo komitete metu nustatyta, kad šiuo atveju gali būti neaišku, į kokią Lietuvos Respublikos ar užsienio instituciją kreiptis. Tokie argumentai. Komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Čia yra tik dėl 2 dalies. O dėl 3 dalies? Ar čia jūs visus mums perskaitėte Teisės departamento…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Čia argumentai dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Visus.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip, visus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš ir prašiau, skaitykite visus iš eilės dėl Teisės departamento. Sakykite iš karto ir straipsnius – 3 dalį, 4 dalį ir taip toliau.
Ketvirta pataisa… Supratau, ne dalis, o ketvirta pataisa. Prašau. Dėl ketvirtos pataisos.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Čia yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Toliau. Trečiai – pritarti iš dalies. Irgi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Jeigu trumpai, kaip tikrinti, ar apie pretendentą būti kandidatu, ar apie kandidatą į Prezidentus. Komitetas pritarė iš dalies. Nutarta patikrinti duomenis apie pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus.
PIRMININKAS. 1 straipsnį aptarėme. Kam yra pritarta? Visoms dalims – 1, 2, 3, 4. Argumentus jūs išsakėte. Dėkojame. Dabar dalyvausite dėl 2 straipsnio, nepabėkite.
1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, priimta.
2 straipsnis. Teisės departamento yra pakeista data. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui su pataisa? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. J. Razma. Prašom. Nėra. P. Gražulis. Nėra. Ai, yra. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, labiausiai turi būti patikrinti kandidatai į Prezidentus ir diplomatai. Jūs pažiūrėkite, gal ketverius metus Amerikoje eskalavo, kad Rusija darė įtaką Prezidento rinkimams, kaip čia veikė, kad laimėtų dabartinis Prezidentas D. Trampas. Buvo sudaryta net komisija, tyrė. O čia mes kažkaip pačius… Taigi neverbuos jokia KGB ir jokios Rusijos žvalgybos tikrai neverbuos A. Paleckio. Ką jis čia gali žinoti? Bet tokius diplomatus arba prezidentus, kurie turi įtaką, visą prieinamą informaciją, visos institucijos jiems yra atsakingos, tikrai naudinga tokius žmones verbuoti, nes iš jų gali gauti informacijos ir gali priimti nepalankius valstybei sprendimus. Man apskritai visas šis svarstymas ir tokios išimtys tiems, kuriems neturėtų būti daromos, nesuprantama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4007) yra priimtas. (Gongas)
14.11 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4008(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4008(2). Priėmimas. Prašom, gerbiama Kravčionok, pakomentuoti iš eilės visas Teisės departamento pastabas ir pastraipas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pirmai ir antrai pastabai dėl 1 straipsnio yra pritarta. Trečia pastaba. Teisės departamentas mano, kad reikėtų atsisakyti projektu keičiamo įstatymo 96 straipsnio 1, 2 dalyse po dukart minimos sąlygos „ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis“. Komitetas nepritarė ir argumentai yra tokie: „ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotį“ – šią nuostatą siūloma palikti, nes galima situacija, kai galėjo būti bendradarbiaujama pagal savo kilmės valstybės užduotį, o toks bendradarbiavimas laikomas teisėtu.
Toliau. Dėl 2 straipsnio irgi yra keletas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisų. Joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime priimti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Priimta.
Dėl viso įstatymo – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiame ir kituose lydimuosiuose esminė nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri (…) prisipažinusįjį slapta bendradarbiavus su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, iki rinkimų dienos patikrina kandidatų duomenis, ar tai būtų Europos Parlamento, ar (vėliau svarstysime) savivaldybės, ar Seimo. Pabrėžiu, kad iki 2016 metų buvo tikrinami tik Seimo nariai, o šių pareigybių, tokių kaip Europos parlamentarai arba tiesiogiai renkami merai, šiuose įstatymuose nebuvo, todėl dabar tos sąlygos sulyginamos visiems.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4008) yra priimtas. (Gongas)
14.14 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4009(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4009(2). Priėmimas. Prašom, pranešėja. Eisime pastraipsniui: dėl 36, tada dėl 37 ir 88. Prašom, Teisės departamento išvada.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip pat komitetas gavo Teisės departamento pastabų ir pirmai pataisai dėl 36 straipsnio yra nepritarta. Panašiai Teisės departamentas siūlo išbraukti sąlygą, kad dirbantis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, bet komitetas nepritarė, nes nori suvienodinti visuose rinkimų įstatymuose šią nuostatą ir palikti, nes galima situacija, kai galėjo būti bendradarbiaujama pagal savo kilmės valstybės užduotis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamento išvada.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Toliau komitetas pritaria Teisės departamento išvadoms.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, taip? Ačiū. Ir dabar 88 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, ačiū. Gerbiami kolegos, dėl viso. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. (Balsai salėje) 1, 2, 3 mes priėmėme bendru sutarimu. Dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4009(2) priimtas. (Gongas)
14.17 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4010(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4010. Prašom, gerbiama Kravčionok. Eisime pastraipsniui.
1 straipsnis. Teisės departamento pastaba.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Pastabai pritarta.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, ačiū. Antra komiteto išvada dėl Teisės departamento pastabos.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas nepritarė, nes čia yra ta pati pastaba. Komiteto argumentai – palikti nuostatą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“, kaip ir buvo kituose rinkimų įstatymuose.
PIRMININKAS. Trečia.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl viso straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėlgi čia įvedama nuostata, kad VRK tikrina kandidatus. Atkreipsiu dėmesį, kad čia prieš porą metų, jeigu neklystu, kolegą Z. Jedinskį užklausė VRK dėl 2016 metų patikrinimo. VRK atsakė, kad nevykdė kandidatų patikrinimo, išankstinio. Pagal nutylėjimą kažkokiu būdu iki 2016 metų rinkimų ta procedūra buvo atliekama Vyriausiosios rinkimų komisijos, buvo tie tikrinimai, o 2016 metais, kaip žinoma, neliko. Dėl to ir atkreipėme dėmesį, ir įrašome šią nuostatą į įstatymą, kad pareiga tikrinti kandidatus vis dėlto būtų ne pagal nutylėjimą, o įstatymo norma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4010) yra priimtas. (Gongas)
14.20 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601. Kviečiame gerbiamą ministrą į tribūną dėl Jaunimo politikos įstatymo projekto. Prašau. (Balsas salėje: „Ar pertrauka čia bus?“) Niekas neprašo pertraukos, tikrai nebus.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo vieną iš strateginių ministerijos portfelio projektų, kuris vadinasi jaunimo politikos įgyvendinimo efektyvumo didinimas. Šio projekto tikslas yra tobulinti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų veiklą siekiant išplėtoti paslaugų kokybę, orientuotą į darbo su jaunimu sistemą, kuri užtikrintų skirtingų jaunimo grupių galimybes dalyvauti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų organizuojamose veiklose ir gauti jiems reikalingas paslaugas.
Įgyvendinant projekto veiklas, bendru Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie SADM, viešosios įstaigos Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovų sutarimu buvo nutarta sujungti Jaunimo reikalų departamentą ir Jaunimo tarptautinę bendradarbiavimo agentūrą į vieną ir taip užtikrinti efektyvesnį, daugiau jaunimo poreikius atliepiantį ir daugiau jaunimo pasiekiantį jaunimo politikos įgyvendinimą. Šis procesas atitinka Vyriausybės patvirtintas viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gaires bei Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl jaunimo politikos.
Siekiant užtikrinti pertvarkos eigą, reikia atlikti techninius Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus. Juos čia trumpai ir pristatysiu.
Įtvirtinti nuostatą, jog jaunimo politiką įgyvendina ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o Vyriausybės įgaliota institucija. Taip pat pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, jog „viešoji įstaiga Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra įgyvendina ir (ar) administruoja tarptautines ir Europos Sąjungos programas jaunimo politikos srityje. Šios funkcijos finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų“. Po pertvarkos šis įpareigojimas ir visos bendros iki tol vykdytos abiejų įstaigų funkcijos bus pavestos vykdyti naujai sukurtai įstaigai, kuri bus sukurta sujungus JRD ir JTPA.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos pageidavimu, taip pat matydami poreikį projektą papildome išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo sąvokomis. Įtvirtinus šias dvi naujas darbo su jaunimu formas, bus sudarytos tinkamos sąlygos plėtoti darbą su jaunimu naudojant skaitmeninius įrankius, konsultuojant jaunus asmenis per nuotolį. Matome didelį poreikį plėtoti šias dvi naujas darbo su jaunimu formas sudarant sąlygas šių formų plėtrai, taip pat ir COVID-19 situacijos akivaizdoje.
Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. Visos įstatymui įgyvendinti numatytos lėšos jaunimo politikai bus skiriamos iš SADM skiriamų asignavimų. Vykdoma pertvarka iš esmės yra orientuota į vykdomų funkcijų efektyvinimą. Sutinkame su Teisės departamento parengta išvada ir ten pateiktomis pastabomis. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už projekto pristatymą. Jūsų nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ar tikrai suderinta su visomis jaunimo organizacijomis, ar vis tiek bus oponuojančių, ar yra oponuojančių tokiems siūlymams? Jūs išbraukėte tarptautinę veiklą, kurią vykdė agentūra, darbuose jos lyg ir nematyti, dingsta. Gal reikėtų vis dėlto įrašyti ne tik konsultavimą, informavimą ir išmanųjį darbą, bet ir tarptautine veiklą? Ar to nereikia? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Dėl paties sujungimo tikrai diskutuota su jaunimo organizacijoms atstovaujančiu LiJOTʼu. Buvo daug diskusijų, ieškota geriausio varianto ir įvertinti įvairūs tos pertvarkos dizainai, kuriuos, jeigu bus įdomu, galėsime pristatyti Seime, tai yra komitete. O dėl oponuojančių kol kas bent jau manęs nepasiekė, kad kas nors oponuotų iš jaunimo organizacijų. Dėl tarptautinės veiklos – reikia kalbėti komitete apie tai, gal ir geras aspektas. Manau, kad diskutuodami apsispręsime komitete.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. J. Dagys. Nėra. M. Majauskas. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, kad čia dalis yra techninių pataisymų, bet yra puiki galimybė apskritai pasikalbėti apie jaunimo politiką ir jos pagrindus. Galbūt galėtumėte, turėdamas laiko čia kelias minutes, pristatyti, kokia apskritai jaunimo politika ir kokia kryptimi mes einame?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimus. Jaunimo politika turi savo nustatytas veiklos vystymo sritis, jos apibrėžtos įstatyme. Tas sritis ir įgyvendina organizacijos, kurias mes norime šiuo metu sujungti. Ką mes norime padaryti, tai yra sujungti nacionalines pastangas su tomis, kurios įgyvendinamos Europos lėšomis, tai yra JTBA. Ir sujungus jas, mes manome, jaunimo organizacijoms bus daug lengviau aplikuoti į vieną agentūrą, kai šiuo atveju jos aplikuoja į keletą, nors programos yra labai panašios, pavyzdžiui, tiek dėl tarptautinės savanorystės, tiek vidinės, nacionalinės.
Atitinkamai jaunimo politika vystoma ir pažeidžiamo jaunimo atžvilgiu, vystomos naujos programos, todėl pastaruoju metu, jeigu stebėjote, atsirado nauji darbo su jaunimu metodai – tai darbas gatvėje, mobilusis darbas, dabar atsiranda skaitmeninis darbas ir kitas. Šitos vystomos sritys paprastai gimsta iš pačių jaunimo organizacijų, iš tų, kurios veikia šitoje srityje. Mes stengiamės būti gerais partneriais, kad tai atsirastų teisėje, o paskui atsirastų ir finansai, kad tos priemonės būtų įgyvendintos. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt tas klausimas ne toks paprastas dėl sujungimo, iš tikrųjų ten yra dirbantys žmonės. Norėtųsi žinoti, kaip pasikeis administravimas visų programų, projektų. Kur čia esmė, koks ekonominis efektas? Ar iš tikrųjų nesumažės tiek, kad galbūt tas administravimas, projektų ir finansų paskirstymas bus problemiškas? Norėčiau sužinoti, kaip per tuos pasikeitimus bus su tais visais etatais, darbo vietomis. Apskritai dar norėtųsi sužinoti ir apie finansavimą. Ar tikrai manote, kad pakankamas? Kiek teko girdėti, iš tikrųjų savivaldybės nemažai prisideda prie finansavimo, yra jaunimo programos, tačiau dar didelė konkurencija, daug kas teikia paraiškas ir nusivilia. Ar nereikėtų galvoti ir apie finansavimo didinimą?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų žmogiškųjų resursų, kiek skiriama jaunimo politikai, ir taip trūksta. Jeigu žiūrime į šias dvi įstaigas, Jaunimo reikalų departamentas turi 12 etatų, JTBA turi beveik 20 etatų. Užpildyti visą jaunimo politiką Lietuvoje… tai yra mažos įstaigos, todėl, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėmis, ir stambiname instituciją tam, kad tie resursai, beveik virš 30 etatų, išliktų, nė vienas nebūtų panaikintas, kad jie sukurtų sinergiją tarp tarptautinių ir nacionalinių lėšų ir taip efektyviau panaudotų resursus, kurie pasiektų tuos jaunus žmones. Nes, kaip ir sakau, kuo daugiau fondų iš skirtingų programų, tuo labiau išbarstytas požiūris į žmogų, išbarstytos pastangos tų, kurie įgyvendina jaunimo politiką.
Etatų nemažinsime, žmonių atleisti nėra niekas nusiteikęs. Yra noras, kad veiktų viena struktūra, kuri pateiktų bendrą konsoliduotą siūlymą visoms Lietuvos organizacijoms tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau, ačiū.
PIRMININKAS. Ir M. Puidokas. Irgi atsisako.
M. PUIDOKAS (MSNG). Neatsisakau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimų daugiau nėra, gerbiamas ministre.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, norėčiau klausimą užduoti. Aš klausimą norėčiau užduoti.
PIRMININKAS. Neatsisako? A, prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kad jūs neleidote užduoti. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų Jaunimo politikos pagrindų įstatymas gali ir turi paskatinti ne tik domėtis politika, bet ir realiais projektais prisidėti prie valstybės gerovės kėlimo, jaunų žmonių patriotiško ugdymo iniciatyvų ir kitokių veiklų skatinimo. Kaip žinome, Lietuva pagal jaunų žmonių, jaunimo įsitraukimą į politiką užima ganėtinai prastas vietas Europos Sąjungos kontekste. Tikrai jaunus žmones reikia kuo daugiau skatinti, kad jie dalyvautų politinėje veikloje, atrasti motyvavimo ir ugdymo priemonių.
Vis dėlto man kyla klausimas, kodėl paties įstatymo kuravimas yra paskirtas Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, ar nemanote, kad jaunimo veiklos…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …koordinavimas labiau tiktų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o galbūt jūs bendradarbiaujate su jais šiais klausimais?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų istoriškai taip jau yra susiklostę, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuruoja. Mes norime lygį pakelti aukščiau, todėl siekiame, kad jaunimo politiką įgyvendintų Vyriausybės paskirta institucija. Galėtų būti Vyriausybės diskrecija spręsti, kas įgyvendintų jaunimo politiką, ir taip užtikrinti didesnį ir kitų ministerijų įsitraukimą.
Tai yra toks intencinis žingsnis dėl to klausimo, kurį jūs uždavėte. Kol kas keliame į Vyriausybės lygmenį. Dėl kuruojamos ministerijos turbūt dar ne laikas spręsti, nes, kaip sakiau, istoriškai taip vyko ir kol kas iš pačių organizacijų šio klausimo nesame išgirdę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: prieš nėra, susilaikiusių nėra. Projektui yra pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu svarstymo komitetu siūlomas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Manau, jeigu tiktų, birželio 16 diena. Birželio 16 diena tinkama būtų data? Gal turite pasiūlymą? Prašom.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėtume, kad kaip papildomą paskirtumėte Jaunimo ir sporto reikalų komisiją dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Papildoma, taip? Gerbiami kolegos, mes galime kaip papildomą Sporto ir jaunimo reikalų komisija įtraukti į svarstymą? Dėkoju, pritarta. Svarstysime birželio 16 dieną.
14.34 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4901, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4902, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4903, Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4904 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame, praėjo pusvalandis, ir grįžtame prie Užimtumo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4901, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4902, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4903 ir Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4904. Pranešėjas – gerbiamas ministras L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio paketo pakeitimai padaryti atsižvelgiant į žmonių ir įmonių, patekusių į netipiškas, sudėtingas situacijas karantino laikotarpiu ir po jo, poreikius. Siekiama užtikrinti jų galimybes dalyvauti valstybės pagalbos priemonėse šiuo sudėtingu laikotarpiu. Karantino laikotarpiu mes kartu su jumis įvedėme gausybę įvairių pagerinimų bei naujų priemonių tam, kad suvaldytume socialines pandemijos pasekmes. Deja, taip staigiai vystant sistemą atsiranda žmonių ir įmonių, nepatenkančių į naujai teikiamas valstybės pagalbos priemones, nors socialinis teisingumas reikalautų kitaip. Todėl ir darome pakeitimus, atsižvelgdami į gausybę skundų, klausimų ir iškomunikuotų neteisybių. Tai turbūt ir jus, kaip tautos atstovus, pasiekia. Trumpai pristatysiu kiekvieną įstatymą atskirai, stengsiuosi paaiškinti pakeitimo prasmę. Suprantu, kad su šiandien registruotais įstatymų projektais buvo sudėtinga susipažinti, todėl kiek daugiau laiko skirsiu paaiškinti.
Užimtumo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad darbdaviams, paskelbusiems prastovas užimtiems asmenims, sukakusiems 60 metų ir daugiau, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui. Ji darbdavio pasirinkimu galėtų sudaryti 100 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip vieną minimalų mėnesinį atlygį, arba 70 %, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA. Turint galvoje, kad absoliučiai didžioji dalis darbdavių, išleisdami žmones į prastovas, moka minimalų mėnesinį atlygį, taip vyresnio amžiaus asmenų grupei būtų užtikrintas šimtaprocentinis darbdavio kaštų kompensavimas.
Taip pat siūloma sudaryti galimybę darbdaviui paskelbus prastovą gauti subsidiją darbo užmokesčiui ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ir pasibaigus karantinui, tai yra ekstremaliosios situacijos laikotarpiu. Šis pakeitimas sudarytų sąlygas įmonėms, kurios pandemijos pasekmes patirs po karantino, kad ir kada jis baigtųsi, turėti tokias pačias galimybes kaip ir tos, kurios pasekmes patyrė iš karto, paskelbus karantiną. Tai daugiausia gamybos įmonės, kurių žaliavų ir pardavimų grandinės yra pažeidžiamos ilgesniam laikotarpiui.
Taip pat šis pakeitimas pagelbėtų sektoriams, kurių ekonominis atsigavimas, tikėtina, užtruks ženkliai ilgiau, tai yra turizmo, viešbučių ir kitiems.
Taip pat tikslinamos nuostatos, siūloma nustatyti, kad subsidiją darbo užmokesčiui po prastovos darbdavys gautų ir tais atvejais, kai atšaukia darbuotojus iš prastovos anksčiau ir pradeda veiklą nelaukdamas karantino ir ekstremaliosios situacijos pabaigos. Ši nuostata jau galioja įstatyme ir darbdaviai gali naudotis subsidijomis, tačiau sulaukėme labai daug klausimų, todėl nuostatą tiksliname.
Taip pat siūloma nustatyti, kad darbdaviams, įtrauktiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19, sąrašą, subsidija darbo užmokesčiui būtų skiriama ir mokama už nustatytą skaičių darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovos metu. Dėl šios nuostatos taip pat sulaukėme daug klausimų.
Siūloma tikslinti laikinos darbo paieškos išmokos skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą – atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmokos mokėjimas būtų sustabdomas, iki praeina tiek kalendorinių mėnesių, už kiek jiems buvo priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija. Deja, šiuo laikotarpiu susiduriame su gausybe atvejų, kai nemokūs darbdaviai oficialiai yra įforminę išeitines išmokas bei kompensacijas, kurių žmogus faktiškai negauna. Tas oficialus įforminimas taip pat užkerta kelią gauti išmokas ir Užimtumo tarnyboje, žmogus lieka be darbdavio pajamų, taip pat ir be valstybės pagalbos.
Taip pat siūloma nustatyti, kad darbo paieškos išmoka būtų skiriama nuo Užimtumo įstatymo projekte siūlomų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Šiuo metu ji susieta su karantino pabaiga, o darbą žmonės praranda dabar. Todėl reikia paleisti išmokos išmokėjimą, kad ji pradėtų dirbti savo amortizuojantį darbą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad asmenims, gaunantiems numatytas pensijas, rentas, kompensacijas ar išmokas, būtų mokama visa darbo paieškos išmoka, o ne jos dalis, nes ši išmoka yra laikino pobūdžio, todėl neatliktume minėtų išskaitymų iš jos.
Nustatyti, kad visus veiksmus: skyrimą, mokėjimą, sustabdymą, atnaujinimą ir nutraukimą, atliktų viena institucija – Užimtumo tarnyba tam, kad darbas būtų spartesnis ir aiškesnis klientams.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad senelis arba senelė gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių. Tai nepriklauso nuo to, ar tėvai turi galimybę pasinaudoti nuotoliniu darbu ir ar jiems paskelbta prastova. Deja, šeimose yra gausu situacijų, kai vienas iš tėvų negali nutraukti darbinės veiklos, o kito yra skyrybų procesas, gyvena kitame mieste ar dėl kitų priežasčių vaikų prižiūrėti negali, dėl to nėra kam prižiūrėti vaikų arba juos prižiūrint ligos išmoka nėra išmokama.
Siūloma nustatyti, kad ligos išmoka mokama visais atvejais, kai atsiranda būtinybė prižiūrėti vaikus iki aštuonerių metų, bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, neišskiriant konkrečių ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinama teisė gauti ligos išmoką tiems tėvams, kurie vedė vaikus į privačius darželius ir privačias vaiko priežiūros iniciatyvas, ypač būtinas didžiuosiuose miestuose, kuriuose darželių trūksta.
Taip pat siūloma patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo pabaigą. Tai yra numatyti, kad ligos išmokos mokamos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūloma atlikti ir kitus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad atleistiems iš darbo asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka, arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama neatsižvelgiant į išeitinės išmokos ar kompensacijos mokėjimo terminus. Šios siūlomos nuostatos logiką aš jau paaiškinau pristatydamas pakeitimus, susijusius su darbo paieškos išmokos teisiniu reguliavimu.
Darbo kodekso pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad darbdavys gali paskelbti darbuotojui ar darbuotojams prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo santykiu sulygto darbo. Tai yra darbdavys galės skelbti prastovą, kai paskelbta arba ekstremalioji situacija, arba karantinas, arba šios situacijos kartu.
Siekdamas užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatai ir saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, kai paskelbta arba ekstremalioji situacija, arba karantinas, arba ekstremalioji situacija ir karantinas kartu.
Visos šios nuostatos turi tiesioginę reikšmę jau konkrečioms žmonių ir įmonių situacijoms dabar. Dėl to įstatymų projektus prašome svarstyti skubos tvarka.
Dėkoju Seimo vadovybei, kanceliarijos darbuotojams ir išskirtinai Teisės departamentui, kad per šias dienas jie padarė viską, kad šie svarbūs skubūs pokyčiai Seime būtų pristatomi jau šiandien. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Prašau. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, girdėjau gandą, kad jūsų kabineto stalo stalčiai prikimšti banknotų, neturite jų kur dėti ir todėl kiekvieną mėnesį… tai yra kiekvieną savaitę į posėdį ateinate su nauju nuostabių įstatymų paketu. Bet Lietuvoje nei žmogaus teisių, nei Darbo kodekso nuostatų niekas kol kas nepakeitė, nes aš įžvelgiu čia būtent vyresnio amžiaus diskriminaciją.
Mano klausimas būtų toks: kiek jums žinoma diskriminacijos atvejų dėl amžiaus, tai yra atleistų žmonių, ir kokių sankcijų ėmėtės prieš darbdavius, kurie pažeidžia darbo teisės įstatymus? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Algirdai, Užimtumo įstatyme atrasite daug pozityvios diskriminacijos pavyzdžių, kai mes subsidijuojame neįgaliuosius, priimamus į darbą, jaunimą, taip pat ir vyresnio amžiaus žmones, ir tai darome tuo pačiu būdu, kaip darome ir čia – išskirdami tam tikrą amžiaus grupę. Pozityvi diskriminacija užimtumo srityje yra būtina, jeigu mes norime labiau konsoliduotos visuomenės.
Kalbant apie atvejus, kai atleista dėl amžiaus. Aš galėčiau kalbėti statistiškai: iš 10 tūkst., kovo mėnesį atleistų, 2 tūkst. 600 žmonių buvo virš 60 metų. Turint galvoje, kad turime labai nedidelę grupę žmonių, dirbančių tuos penkerius ar septynerius metus, kiek yra iš viso dirbančių virš 60 metų, lyginant su kita amžiaus grupe, mastas iš tiesų didelis. Ir tos priežastys, tikėtina, yra diskriminacinio pobūdžio, tačiau jas įrodyti yra labai sudėtinga.
Kai mes gauname kreipimųsi, mes visada reaguojame į tai ir stengiamės išsiaiškinti, Valstybinė darbo inspekcija dirba savo darbą. Bet dėl šios konkrečios statistikos, kiek kreiptasi ir kokie rezultatai, mes galėsime komitete pateikti duomenis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano galva, tai ypač taiklus pasiūlymas, remti šią grupę 60+ yra prasminga. Mes matome mūsų šalies ir visos Rytų Europos išskirtinumą būtent dėl to, kad priešpensinio amžiaus žmonių kategorijoje dramatiškai mažėja užimtumas. Tai susiję ne tik su įgūdžių stoka galbūt kai kur, bet dažniausiai – su sveikatos tematika.
Kaip jums žinoma, SRDK yra paprašęs ministerijos parengti sisteminius pasiūlymus dėl papildomos paskutinius trejus metus iki pensijos asmenų apsaugos. Aš manau, kad tai turėtų būti darbingumo palaikymo priemonė, nes šiuo metu mes jau turime sisteminę priemonę, ne kovidinę, bet sisteminę priemonę 45+ bedarbiams. Bet reikėtų svarstyti dar apie papildomą…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …priemonę. Mano klausimas toks. Pavasario sesijos laikas baigsis birželio 31 dieną, ar spėsime?
PIRMININKAS. Laikas.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų taip, Socialinių reikalų ir darbo komitetas įpareigojo mus surasti tinkamus sprendimus. Tuos sprendimus man žadėjo jau kitos savaitės pradžioje pateikti ministerijos kolegos. Jeigu matysime, kad einame ta kryptimi, formuluosime teisės aktus ir stengsimės, kad šie sprendimai būtų priimti dar šią kadenciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. G. Skaistės nematau. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kartais galvojame, kad išties mes siūlome, jūs siūlote geriausius variantus, kuriuos sugalvojate.
Čia mes girdėjome iš sveikatos ministro, kad tie užrašai ant durų, kur aš eidamas matau, kad man, kaip šešiasdešimtmečiui, ten įeiti nerekomenduoja, mane nervina. Dabar jūs teikiate kitą projektą. Kodėl aš irgi jį prilyginu anam? Ar neatsitiks tas pats?
Sakysime, 55 metų žmogus praras darbą. Ar jis gaus tokias pat garantijas, kaip tas šešiasdešimtmetis, ar negaus tokių garantijų? Kaip dėl kitų žmonių, kurie praranda? Mes visi dabar pasinaudojame COVID-19 situacija, bandome visus kaip nors suskirstyti į lentynėles. Ministre, ar nepadarysime daugiau žalos šiuo įstatymu?
L. KUKURAITIS. Dėkui už jūsų klausimą. Kai mes matome kovo ir balandžio mėnesių skaičius, iš tiesų negalime nereaguoti. Būtent ši amžiaus grupė patiria didžiausią sunkumą užimtumo srityje, darbo rinkoje. Ir dėl to mes kišame pagalvę, kad žmonių neatleistų. Tai yra socialinės garantijos, šiek tiek didesnės socialinės garantijos negu kitoms amžiaus grupėms.
Šiuo atveju kitų amžiaus grupių prastovą mes kompensuotume 90 % nuo MMA, o vyresnio amžiaus – 100 %. Tai nėra daug. Mes kalbame apie 60–70 eurų. Bet jeigu darbdavys mato, kad jam stoja gamyba dėl įvairiausių priežasčių, ir jam yra pasirinkimas, ar išleisti žmones į prastovą, arba jis ieško kitų sprendimų, kaip juos atleisti, tai tas nekainuojantis išleidimas į prastovą, ypač vyresnių žmonių, kuriems sugrįžti į darbo rinką yra labai sudėtinga, ekonominiu sunkmečiu bus dar sudėtingiau, jeigu taip nutiks, tikėtina, kad jis rinksis prastovą.
Kai mes tik paskelbėme žinią, pradėjome matyti teigiamas tendencijas, kad darbdaviai pradėjo mažiau atleisti būtent vyresnio amžiaus žmonių, bet skelbti jiems prastovas. Vadinasi, rinka sureagavo ir laukia šitų subsidijų kaip pagalbos, kad jie išlaikytų žmones darbo rinkoje. Skirtumas tarp grupių yra tik 60 keli eurai, todėl manau, kad neturėtų būti taip smarkiai diskutuojama, bet galbūt jis sužais lemtingą apsaugos elementą.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tiems žmonėms, kurie jau turi 60 ir šiek tiek daugiau, ar yra toks dalykas paruoštas remti juos, jei jau darbdaviai nebepriims po šios sveikatos krizės? Kokia meškerė parengta užmesti tada, iki jiems išeinant į pensiją? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Mes turime kovidines priemones ir nekovidines priemones. Tai kovidinės priemonės yra subsidijos priimant tuos, kurie iškrenta iš darbo rinkos ir Užimtumo tarnyba ieško darbo, tai už tuos, kuriuos priims darbdaviai, juos įdarbins, gaus subsidijas. Bent jau iki gruodžio 31 dienos bus užtikrinta pagalba darbdaviams priimant juos į darbą. Nekovidinės priemonės, kaip ir gerbiamas Tomas minėjo, visiems virš 45 % taip pat yra subsidijos, kurios padeda išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje tam tikrą laikotarpį. Tai yra paskata darbdaviams priimti vyresnio amžiaus žmones. Šios priemonės ims veikti tuo metu, kai baigsis šie metai. Nuo kitų metų sausio taip pat bus tam tikra bent jau minimali pagalvė, jei nebus prikurta daugiau pagal ekonominę situaciją.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų keistas pirmas įspūdis pamačius šį įstatymo projektą, kad vis dėlto tas prastovų finansavimas asmenims priklauso nuo amžiaus. Šiuo atveju ar nėra vėl lipama ant to paties grėblio ir nėra stigmatizuojama to amžiaus grupė mūsų Lietuvos piliečių arba gyventojų, kurie turi darbą, tarsi duodant tiesiogiai nuorodą darbdaviams. Štai jūs juos leiskite į prastovą, nesvarbu, ar šis žmogus yra labai reikalingas gamyboje, ar nelabai, bet pirmiausia atsikratykite jų. Aš labai bijau, kad po to pasipils atleidimai, būriai tokių žmonių. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui jums už rūpinimąsi. Iš tiesų prastovų mechanizmas jau veikia karantino laikotarpiu ir mes matome, kaip verslas elgiasi. Verslas gana sparčiai grįžta iš prastovų į darbą, susikviečia darbuotojus. Tai reiškia, kad prastovomis naudojasi, bent jau mūsų matymu, daugiausia tada, kai iš tiesų reikia. Dabartinis skaičius, kiek žmonių yra prastovose, yra ženkliai mažesnis negu tas, kurį mes turėjome balandžio mėnesį. Prastovos veikia kaip mechanizmas, kai žmogui tikrai nėra darbo, nes mes turime papildomą mechanizmą, tai yra subsidijos darbo vietai. Jis yra tokio pat intensyvumo, kaip ir tas 60+ prastovų. Vadinasi, darbdaviui nereikia rinktis prastovos, jei jis turi bent kokio nors darbo ir gali gauti subsidiją už tą žmogų, kuriam mes irgi mokame. Šia prasme nėra ekonominės paskatos žmogaus išleisti į prastovą, jei yra darbų. Tai dėl to, mūsų galva, neturėtų neigiamai paveikti šios grupės, bet, priešingai, sustabdyti, kai iš tiesų darbų trūksta.
PIRMININKAS. Klausia jūsų, kadangi blokas platus, J. Džiugelis. Prašom, gerbiamasis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų manau, kad verta skatinti darbdavius išlaikyti darbo rinkoje vyresnius asmenis. Bet ne paslaptis, kad pandemijos akivaizdoje ypač nukentėjo jauni asmenys, pavyzdžiui, dirbantys studentai, kurie neturi galimybės šiuo metu dirbti, yra išvykę pas tėvus ir gyvena ten taip pat atskirtyje. Tiems žmonėms taip pat labai sudėtinga susirasti darbą šiuo metu, nes daugybė verslo nežino, kaip bus po pandemijos. Ar su šiuo paketu nemanote, kad būtų tikslinga vis dėlto remti ir tuos asmenis, kurie mokosi ir dirba? Įprastai jie dirbo kavinėse, baruose ir kitose įstaigose, kurių darbo laikas ir galimybės dirbti šiuo metu yra ypatingai ribojamos. Tai ką jūs galvojate apie tą asmenų grupę?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų yra labai jautri grupė ir jaunimas darbo rinkoje, taip pat kalbant ir apie Jaunimo politikos įstatymą, kad yra viena iš jaunimo politikos sričių, kuria mes turime rūpintis.
Jaunimas, mūsų galva, patenka bent į tris jau dabar, karantino metu, patvirtintas pagalbos schemas. Pirmiausia bendroji – tiek prastovų, tiek subsidijų priimant į darbą išmokos. Antroji priemonė yra trumpalaikiai darbai, kurių nemažai jaunimas, ypač vasarą, dirba. Tai taip pat paskata darbdaviams, kad jei priimtų trumpalaikiams darbams, gautų dalinę subsidiją. Tai irgi yra pagalba darbdaviams priimti tokius žmones, kurių didžioji dalis yra jaunimas. Ir trečioji yra įvesta ta laikina darbo paieškos išmoka, 200 eurų per mėnesį, kuria studentai, jaunimas gali pasinaudoti taip pat, jeigu jie netenka darbo, bet yra studijuojantys. Tas trijų dabar egzistuojančių pagalbos formų paketas, mūsų galva, turėtų amortizuoti jaunimo sudėtingą situaciją.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už projektų pristatymą ir atsakymus į klausimus.
Dabar dėl vedimo tvarkos. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, su pagarba Seimui, kaip buvo kalbėta R. Karbauskio, jeigu yra teikiami įstatymai skubos tvarka, labai svarbu, kad Seimo nariai turėtų galimybę susipažinti. Šiuo atveju panašu, kad Teisės departamentas turėjo pirmas galimybę susipažinti, kaip ir su Prezidento teiktais įstatymų projektais, o ne čia esantys Seimo nariai. (…) didelė Seimo narių dalis buvo užsirašę paklausti, bet jūs ne visiems suteikėte galimybę tai padaryti. Matome, kad net ir valdančiųjų atstovai, net ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai užsirašė paklausti, bet jie neturėjo tokios galimybės. Aš prašau jūsų suteikti galimybę visiems užsirašiusiems paklausti ir turėti galimybę atsakyti į klausimus, nes, man atrodo, yra svarbūs klausimai ir būtų gerai juos išdiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ne tiek daug ir telikę. Galime pratęsti klausimus 10 minučių. (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Gerbiami kolegos, aš manau, kad mums užteks 5–10 minučių ir nebalsuosime. R. J. Dagys. Nėra.
M. Majauskas. Prašau. Gerbiamas ministre, prašau dėmesio.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pateiktą įstatymo projektą, visą paketą, apgailestauju, kad taip skubos tvarka reikia. Paprastai prieš kiekvieną posėdį man ryte komanda pateikia didelę šūsnį popierių, aprašytą kiekvieną įstatymo projektą ir dažnai nemažai kritikos. Šį kartą matau, kad kritikos beveik nėra. Tikrai sveikinu, ir panašu, kad tikrai taikliai pataikytas ir laiku parengtas projektas, galbūt šiek tiek neutralizuojantis visuomenėje susidariusį tokį, na, susiskaldymą ir pyktį, kad yra diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Man atrodo, kad labai svarbu parodyti jiems dėmesį.
Mano klausimas yra dėl numatytų lėšų poreikio. Berods, ministerija skaičiuoja vos kelis milijonus eurų. Ar tikrai čia yra tokia nedidelė suma tokio pakeitimo ir kaip jinai susidaro, ar galite patikslinti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Norisi pagirti jūsų komandą, turint galvoje, kiek mažai buvo laiko įvertinti įstatymų projektus. Tikrai norisi padėkoti ir jums, kad priimate įstatymus skubos tvarka, bet mes prašome ne ypatingos skubos, o skubos, kad būtų laiko Seime bent savaitė svarstymams ir sprendimams priimti. Ačiū už tas jūsų pastangas greitai spręsti klausimus.
O dėl lėšų iš tiesų didžiosios sumos, kurias mes skaičiuojame – subsidijos, ligos išmokos – iš esmės pasidengia tomis sumomis, kurios jau yra suplanuotos. Pavyzdžiui, jeigu daugiau žmonių bus išleidžiama į prastovą, tai atitinkamai mažiau žmonių bus paprašyta subsidijų. Mes duodame šešis mėnesius nuo įsigaliojimo pradžios ir faktiškai tuos šešis mėnesius turime lėšų visiems poreikiams padengti.
PIRMININKAS. Nori klausti V. Vingrienė. Atsisako. Dėkojame. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, labai svarbus įstatymas. Manau, kad kolegos, kurie mano, kad čia viskas blogai, ką daro valdantieji… Prieštarauju tam ir sakau: geras sprendimas, reikia girdėti visus žmones, tačiau klausimas ir prašymas. Dažnai mes stringame įgyvendindami. Kaip greitai galima tikėtis, kad šis Užimtumo įstatymas bus realiai įgyvendinamas ir ar vėl neįstrigs dėl ilgų procedūrų, poįstatyminių aktų? Prašau patikslinti, nuo kada šį įstatymą galime laikyti… tikėtis, kad jis bus jau jaučiamas žmonių gyvenimuose?
L. KUKURAITIS. Labai dėkoju už klausimą. Iš tiesų turime ypatingą laiką, kai labai daug priemonių šiuo metu įgyvendina mūsų tarnybos – tiek „Sodra“, tiek Užimtumo tarnyba. Tikrai visi tarnautojai stengiasi padaryti kiek galima geriausiai, kad lėšos pasiektų žmones kiek galima greičiau. Dalis šių įstatymų projektų įsigaliotų, jau nuo kovo 16 dienos būtų taikoma, ypač tiems, kurie yra įstrigę dėl ligos išmokos. Tiems, kurie išleido vaikus į darželius ar seneliai paėmė nedarbingumą, nėra apmokėta. Jiems galios nuo kovo 16 dienos.
Visos kitos nuostatos įsigalios kitą dieną nuo Prezidento pasirašymo. Kadangi mes tikimės, kad tai bus apie birželio vidurį, prašymai už birželį, pavyzdžiui, už prastovas senjorams ir kitiems, bus teikiami liepos pradžioje. Tikrai visi už birželį gaus liepos mėnesį ir už tas dienas, nuo kada įstatymas bus įsigaliojęs.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiek to, atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Dėkojame. Gerbiamas…
L. KUKURAITIS. Ačiū.
PIRMININKAS. …ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame už pateikimus.
Dar nebalsuojame, dar dėl motyvų. Prašom – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau dar kartą pabrėžti svarbiausius siūlomus pakeitimus. Džiaugiuosi, kad Socialinės apsaugos ministerijos kuruojama parama tikrai įsivažiavo. Keli šimtai milijonų išmokamų subsidijų yra labai rimti skaičiai. Taigi mes suteikiame papildomą apsaugą 60+ amžiaus grupei ir tikimės, kad atleidimo spaudimas šioje darbo rinkos kategorijoje tikrai sumažės. Kaip žinome, viena iš esminių struktūrinių mūsų darbo rinkos problemų yra būtent spaudimas šio amžiaus grupės žmonėms išeiti iš darbo esant sunkiai ekonominei padėčiai.
Taip pat sprendžiama Seimo narės A. Papirtienės iškelta problema dėl privačių darželių statuso ir dalies tėvų skundų, kad jie negavo karantino biuletenių vien dėl to, kad darželiai yra reglamentuojami per individualios veiklos prizmę.
Taip pat labai džiugu, kad stiprinama karantininė darbo paieškos išmokos priemonė. Kaip žinote, visi į bedarbio pašalpą negalintys pretenduoti stažo neturintys asmenys turi teisę į 200 eurų laikiną šešių mėnesių trukmės išmoką. Džiaugiuosi, kad yra palengvinamas jos gavimas ir, netgi darbdaviui neišmokėjus tam tikrų atleidimo išeitinių išmokų, žmogus galės pretenduoti į darbo paieškos išmoką. Tikiuosi, kad ši priemonė taps nuolatinė ir ateityje apie tai diskutuosime. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę.
Ir gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ne veltui aš klausiau, kiek žmonių kreipėsi ir kiek yra nubaustų už tai, kad pažeidžiami Darbo kodekso įstatymai.
Mano klausimas labai paprastas: kodėl nesinaudojama esama teisine baze, tai yra Darbo kodeksu, kitais įstatymais, kurie draudžia diskriminuoti žmones pagal amžių ir atleisti juos dėl to, kad jie yra 60+ ar net jaunesni, o einama lengviausiu keliu. Duosiu kurį laiką tokią pakišą, bet šitiems žmonėms jau uždedama žymė. Baigsis karantinas, didžiosios jų dalies nepriims atgal į darbą paprasčiausiai dėl šių išmokų. Duodami į ranką sausainiuką ar saldainiuką, iš principo mes pasmerkiame šiuos žmones – jie ateityje turės dar mažiau šansų įsidarbinti ir dirbti. Užuot auklėjusi mūsų visuomenę, mūsų darbdavius, Vyriausybė, pagrūmojusi pirštuku darbdaviams, ant durų parašiusiems, kad kai kurios grupės žmonės nepageidaujami restorane ar parduotuvėje, pati įstatymine norma įtvirtina šių žmonių stigmatizavimą.
Gerbiami kolegos, rimtai pagalvokite. Aš suprantu, malonu prieš rinkimus dalinti pinigus, kai jų labai daug, bet už viską reikės atsakyti. Kai žmogus įpranta gauti daugiau, jis paklaus, kodėl dabar, taikiu paros metu, kai nėra karantino už lango, gauna mažiau. Negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, nes Užimtumo įstatymas jau keičiamas per šitą mėnesį turbūt penktą kartą.
PIRMININKAS. Dėl motyvų – gerbiama V. Vingrienė. Atsisako. A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, truputį pasakysiu istorijos, kuri buvo prieš dvi dešimtis metų. Tada Seimas su didžiuliu džiaugsmu priėmė įstatymą ir visas įmones, neįgaliųjų įmones, atleido nuo mokesčio. Džiaugėmės, kaip mes gerai padarėme. Po pusmečio gavome rezultatą – įplaukė 70 mln. litų į „Maximos“ biudžetą. Kažkas panašaus yra dabar. Įsivaizduokime, kad aš esu darbdavys, turiu dešimt darbuotojų, kuriems per 60 metų, jie man tikrai reikalingi ir visa kita. O kuriems galams aš po to įstatymo sakysiu, kad jie man labai reikalingi? Sakysiu, ne, mielieji, aš juos ruošiuosi atleisti, mokėkite man pinigus iš biudžeto.
Manau, kad visi per 60 dabar dirbantieji sulauks Lietuvoje tų subsidijų iš biudžeto. Nors jie darbdaviui gal ir labai reikalingi. Mes darome paskatą šiam žingsniui žengti. Ar gausime gerą rezultatą? Manau, kad ne. Gal ieškokime kitų formų, o ne taip besąlygiškai mokesčių mokėtojų, pabrėžiu, mokesčių mokėtojų pinigus mėtykime verslininkams į kišenes visai nepagalvodami, o ką mes čia darome. Gal mes norime ištaisyti tą klaidą dėl skelbimų ant durų, kai neįleidžia ar kitaip? Nelabai. Aš matau čia daugiau gero nei logiškų žingsnių. Todėl aš nepritariu šiam projektui.
PIRMININKAS. Kolegos, dėkojame už pareikštą nuomonę. Dabar balsuosime dėl viso bloko, nes nuomonės išsiskyrė. Skelbiu balsavimą. Balsuojame. Kolegos, vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai, balsavo 95 Seimo nariai: už – 74, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas… Galime pritarti bendru sutarimu skubai? Dėkoju, pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas dėl šio klausimo siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl viso bloko. Siūloma svarstyti birželio 2 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4880 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4880. Pranešėjas – gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos, pristatau projekto Nr. XIIIP-4880 pateikimą. Dėl atleidimo. 2020 m. birželio 17 d. baigsis žurnalistų etikos inspektorės G. Ramanauskaitės penkerių metų kadencija. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi, inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus.
Kai kurių veiklai taikomos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Šių metų balandžio 15 dieną komitetas kreipėsi į dvylika Registrų centre įregistruotų organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, prašydamas pateikti kandidatus. Komitetas gavo devynis atsakymus, pateikė vienintelę kandidatę – G. Ramanauskaitę. Ar galiu?..
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega komitete, kaip jums atrodo, ar inspektorės G. Ramanauskaitės mintyse dabar negyvena panašios mintys, kaip neseniai atsitiko su teisėja, kai lengvai atleidome iš pareigų, bet nepaskyrėme į naujas? Aš iš karto sakau, kad pritarsiu tik su sąlyga, jeigu G. Ramanauskaitė bus paskirta naująja pirmininke. Ar, jūsų nuomone, taip negalėtų atsitikti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tuoj bus pateikimas ir manau, kad neįvyks tai, ką jūs pranašaujate, kad galimai gali įvykti. O dėl to jausmo, kaip tada nutiko su teisėja, yra tam tikrų dviprasmybių, bet čia kiekvieno asmeninis reikalas. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą ir atsakytus klausimus. Gerbiami kolegos, motyvai dėl pateikimo – S. Tumėnas. Atsisako. Dėkojame.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik noriu pasakyti, čia dabar dėl atleidimo, nes bus kitas.
PIRMININKAS. Čia dabar kalbame apie atleidimą. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 90, balsavo 89: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas svarstyti kaip pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Svarstysime birželio 4 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ projektas Nr. XIIIP-4881 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ projektas Nr. XIIIP-4881. Pranešėjas jau tribūnoje. Prašom, gerbiamas Robertai Šarknickai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gegužės 21 dieną nutarta pritarti G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“ ir „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ projektus.
Slapto balsavimo rezultatai gražūs ir naudingi jums: 7 – už.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, gerbiamas pranešėjau. Ačiū.
Kviečiu į tribūną gerbiamą G. Ramanauskaitę. Prašom, žodis suteikiamas jums ir kolegos Seimo nariai norės jūsų paklausti.
G. RAMANAUSKAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už galimybę vėl kandidatuoti į žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybę antrai penkerių metų kadencijai. Tikiuosi, kad jūs, kaip ir aš, tikite, kad inspektoriaus tarnyba visuomenės informavimo srityje turi garantuoti pagarbą žmogaus teisėms ir valstybės demokratinėms vertybėms.
Pirmosios kadencijos pradžioje Seimas man kėlė reikalavimą: stiprinti pasitikėjimą tarnyba, gerinti veiklos efektyvumą, užtikrinti rekomendacijų įgyvendinimą. Ką mums pavyko nuveikti?
Per šį laikotarpį gerokai išaugo institucijos darbo apimtys ir rezultatai, išnagrinėjome dvigubai daugiau skundų, priėmėme dvigubai daugiau sprendimų. Stipriai išaugo tyrimų savo iniciatyva skaičius, įprasta praktika tapo viešosios konsultacijos ir rekomendacijos. Tarnybos darbo kokybę įvertino ir teismai, sprendimų pagrįstumas teismuose išaugo iki 100 %.
Ypatingą dėmesį skyrėme tarpinstituciniam bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarptautiniu lygmeniu tapome matomi. Tapau pasaulio ombudsmenų organizacijos ONO nare. Ji lietuvišką koreguliacijos modelį įvertino kaip pavyzdinį tiek dėl tiesioginės atskaitomybės Seimui, tiek dėl nepriklausomo ir savarankiško statuso.
Daugiau dėmesio skyrėme visuomenės informavimui ir piliečių raginimui ginti savo pažeistas teises, taip pat žiniasklaidos stebėsenai ir rekomendacijų viešinimui. Tarnyboje įdiegta monitoringo sistema, ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne tik tradiciniams informacijos kanalams, bet ir socialiniams tinklams. Tai davė savo vaisių. Išaugo visuomenės pasitikėjimas tarnyba. Mūsų sprendimai gal ir nepopuliarūs, bet gerbiami ir vykdomi. Ženkliai sumažėjo Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimų skaičius. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo srityje stiprėjo suvokimas, jog atsakomybė už pažeidimą yra neišvengiama.
Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui inspektoriui buvo priskirta nauja funkcija – vykdyti reglamento priežiūrą, kai duomenys yra tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ir literatūrinės saviraiškos tikslais. Pradžioje tai buvo labai rimtas iššūkis tarnybai, o tretieji metai su reglamentu rodo, kad tarnyba tinkamai kontroliuoja reglamento reikalavimus, ypač žurnalistikos srityje.
Tarnyba neapsiribojo tik reakcijomis į visuomenės ar piliečių skundus. Pradėjome dalyvauti Europos Komisijos finansuojamuose projektuose. Ką tik sėkmingai baigėme vykdyti „Atsako į neapykantos kalbą internete stiprinimo“ projektą, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Generaline prokuratūra vykdėme šį projektą, ir iš karto bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba laimėtas kitas – „No Place for Hate“. Jo tikslas – mažinti patyčias, neapykantos apraiškas.
Per šį laikotarpį neapsiėjome ir be iššūkių. Tarnybos biudžetas jau dešimt metų išliko toks pat, nors naujos funkcijos, darbo krūviai ir veiklos tempai reikalavo maksimalaus susitelkimo. Penkerius metus beldžiau į Seimo duris spręsdama klausimą dėl tarnybos biudžeto, bet mano prašymai liko neišgirsti. Tačiau džiugina tai, kad net tokiomis spartietiškomis sąlygomis pavyko išsaugoti profesionalią komandą, ji daugeliu atvejų pranoksta mums oponuojančių didžiausių advokatų kontorų brangius teisininkus ir advokatus.
Dar kartą dėkodama už galimybę kreiptis į Seimą, noriu jus patikinti, kad jei gaučiau jūsų pasitikėjimą vadovauti tarnybai antrą kadenciją, siekčiau, kad tarnyba išlaikytų aukštą institucinę reputaciją, nepriekaištingą tyrimų kokybę ir kvalifikuotus darbuotojus. Norėčiau dar daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui socialiniuose tinkluose, pažeidimų prevencijai tradicinėje žiniasklaidoje ir skatinti aktyvesnį piliečių įsitraukimą į savo teisių gynimą per tarnybą. Taip pat prašysiu jūsų palaikymo stiprinant tarnybos finansinį stuburą, nes vis sunkiau konkuruoti dėl talentų, ypač profesionalių teisininkų, ir tuo pat metu išlaikyti aukštą kokybės kartelę.
Prieš penkerius metus viešai pasižadėjau dirbti sąžiningai ir savarankiškai. Pasižadėjau, kad visiems būsiu vienodai griežta, bet teisinga. Savo pažadą tesėjau ir, jei gaučiau jūsų pasitikėjimą ir palaikymą, tesėsiu ir toliau.
Žurnalistų etikos inspektoriaus pozicija pirmiausia yra susijusi su didžiule atsakomybe apsaugoti individo teises ir tuo pat metu demokratinės valstybės ir visuomenės vertybes. Todėl, kaip ir kiekviename darbe, čia yra svarbios ne tik žinios ir patirtis, bet ir sąžinė. Prašau jūsų palaikymo tęsiant šį atsakingą darbą. Esu pasiruošusi.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Dabar jūsų nori klausti Seimo nariai. Z. Jedinskis, prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiama pretendente, pagal jūsų vidaus statutą skundų nagrinėjimo terminas yra du mėnesiai. Jeigu nespėjate, jūs galite pratęsti.
Mano klausimas yra toks: koks tas galutinis terminas, kiek galite pratęsti skundų nagrinėjimą – pusę metų, metus? Koks skundų nagrinėjimo eiliškumas – pagal pateikimo datą, gal pagal kitokius kriterijus? Ir apskritai, koks dabar, šiandien jūsų skundų krūvis, ar daug atsiliekate nagrinėdami?
G. RAMANAUSKAITĖ. Ačiū. Jūs uždavėte labai opų klausimą, nes jis yra susijęs su finansavimu. Pirmiausia Visuomenės informavimo įstatyme yra nustatytas trijų, ne dviejų mėnesių skundų nagrinėjimo terminas. Dėl padidėjusio skundų skaičiaus, nes per pastaruosius penkerius metus jis išaugo dvigubai, nesikeičiant finansavimui aš negaliu priimti daugiau darbuotojų, todėl kenčia skundų nagrinėjimo terminas. Šiuo metu tai yra labai opi tarnybos problema, vidutinis skundų nagrinėjimo terminas šiandien yra 5–6 mėnesiai. Gausime finansavimą, pagerinsime tyrimų rezultatą.
Dėl skundų eiliškumo – eilės tvarka pagal datą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas S. Tumėnas. Prašom klausti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama žurnalistų etikos inspektore, jums etikos dalykai yra, kaip sakoma, kasdienė duona. Matote, kas vyksta Seime. Mes čia pykstamės, ginčijamės, nesutariame. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, įgarsinti tą jūsų sėkmės receptą, nes jūs, matome iš dokumentų, turite paramą iš įvairiausių organizacijų: iš asociacijos „Nacionalinė spauda“, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, kabelinės televizijos, tautinių bendrijų ir taip toliau. Koks būtų tas sėkmės garantas, nors visi akcentuoja, kad jūs esate griežta ir teisinga?
Antras dalykas. Jūs esate Pasaulio ombudsmenų organizacijos narė. Ar galite konkrečiai pasakyti apie šitą darbą, nes šita pareigybė ir Lietuvoje dabar yra aktuali ir diskutuojama? Ačiū.
G. RAMANAUSKAITĖ. Sėkmės receptas yra labai paprastas. Sprendimai yra nepopuliarūs, ypač kai žiniasklaida yra baudžiama, kai sprendimas yra pagrįstas, bet kai esi vienodai visiems sąžininga ir teisinga, tai žiniasklaida tai mato ir vertina.
Dėl Pasaulio ombudsmenų organizacijos narystės. Tai yra savanoriška ombudsmeno organizacija, savanoriška draugija, vienijanti daugelio pasaulio šalių ombudsmenus. Yra keičiamasi informacija, taip pat organizuojamos labai įdomaus turinio metinės konferencijos. Vienais metais dalyvavau pasaulio ombudsmenų organizuojamoje konferencijoje Amsterdame. Pernai, deja, nepavyko dalyvauti. Ji vyko Niujorke ir buvo susijusi su tarnybos finansavimu, nes, be abejo, išlaidos tokiai komandiruotei labai didelės. Taip pat yra skelbiami kasmėnesiniai naujienlaiškiai su aktualiausia informacija visuomenės informavimo srityje ir su ombudsmenų darbu kitose pasaulio šalyse. Galima būtų kalbėti ir plačiau, bet matau, kad turiu nelabai daug laiko.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti tokį klausimą, kuris galbūt bus nelabai mielas, bet čia apie jūsų draugus žurnalistus. Kiek per metus gauta Lietuvos žmonių skundų dėl pačių žurnalistų tam tikrų etikos normų viršenybių pažeidžiant teises? Kaip jūs juos sprendėte ir kiek išsprendėte? Ir ar yra tų žurnalistų perspėjimų, kad taip nederėtų daryti? Ačiū.
G. RAMANAUSKAITĖ. Žurnalistų etikos inspektorius vykdo įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priežiūrą ir kontrolę. Nagrinėjame skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, iš esmės tai verslo organizacijų subjektų. Skundus dėl žurnalistų elgesio ir kitų pažeidimų nagrinėja Visuomenės informavimo etikos komisija.
PIRMININKAS. Dabar…
G. RAMANAUSKAITĖ. Jeigu ir gauname tokių skundų, tai patys jų nenagrinėjame, pagal Etikos kodeksą juos turi nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisija.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pretendente, sakykite, jūs paminėjote, kad dėl finansų trūkumo jūs negalite tilpti į įstatymo nustatytus laiko rėmus, todėl tie tyrimai užsitęsia iki pusės metų ir, ko gero, daugiau, nes aš žinau precedentų, kai žmonės nesulaukia atsakymų ir praėjus pusei metų. Sakykite, ar tai negali būti atmetimo priežastis arba priežastis skųsti jūsų sprendimus vien dėl tos priežasties, kad jūs nesilaikote įstatyme numatyto termino? Tai yra procedūrinis pažeidimas ne dėl jūsų kaltės, bet tai gali būti skundžiama ir tai gali būti pagrindu likti nenubaustam tam žmogui arba tai organizacijai, arba kam nors kitam, kuris jūsų inspekcijos būtų pripažintas pažeidęs vieną ar kitą įstatymo normą.
Ir tada dar lydimasis klausimas. Ar jūs kreipėtės į Seimą, į Kultūros komitetą turbūt pagal kompetenciją, su tokiu prašymu ir ar buvo atsižvelgta? Ar niekas į tai nekreipia dėmesio ir leidžia jums nepaisyti įstatymo, nes tai yra visų mūsų pareiga arba padidinti finansavimą, arba sumažinti jūsų darbų apimtis. Ačiū.
G. RAMANAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jis yra labai opus. Antraisiais kadencijos metais, nes mano siekis buvo mažinti tyrimų terminą… Aš suprantu, kai žmogus kreipiasi dėl neturtinių jo pažeistų teisių, jam tas sprendimas yra aktualus čia ir dabar. Paskui traukinys jau yra nuvažiavęs ir paneigimas ar informacijos patikslinimas jau neduoda tokios naudos, nes visuomenė išgirsta pirminį informacijos variantą. Taigi antraisiais kadencijos metais iš tiesų pavyko net ir sumažinti skundų nagrinėjimo terminą.
Dabar skundų daugėja, funkcijų daugėja, ir išties gėda, kad viešojo administravimo funkcijas vykdanti institucija šitaip stipriai vėluoja su terminais. Tos informacijos aš neslepiu ir kiekvienais metais, kai yra teikiami prašymai Seimui, nes institucija yra atskaitinga Seimui, vadinasi, tik Seimas gali didinti institucijos biudžetą, aš kreipiuosi ir prašau papildomo finansavimo. Deja, kol kas nebuvau išgirsta.
O ar negali skųsti termino pradelsimo pareiškėjai – taip, gali. Jie gali kreiptis į Seimo kontrolierius ir tokiu atveju institucija pateks į dar didesnį darbų srautą ir ratą, nes tada teks teikti paaiškinimus Seimo kontrolieriams. Yra buvęs toks kreipimasis, kol kas tik vienas, ir labai tikiuosi, kad jūsų klausimas nepaskatins asmenų kreiptis į Seimo kontrolierius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Klausia A. Jankuvienė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiama inspektore, šiomis dienomis sukako dveji metai, kai Lietuvoje galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Kokių turėtumėte įžvalgų dėl asmens duomenų tvarkymo žiniasklaidoje? Kiek yra gauta skundų? Kokie esminiai pažeidimai ir jūsų veiksmai?
Kitas klausimas būtų susijęs su informacija socialiniuose tinkluose. Kada informacija gali būti traktuojama kaip pažeidžianti etiką?
G. RAMANAUSKAITĖ. Pradėsiu nuo antro klausimo. Socialiniams tinklams tam tikra apimtimi taip pat galioja Visuomenės informavimo įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Taigi pažeidimai, jei jie būtų konstatuojami, būtų analogiški kaip ir dėl Visuomenės informavimo įstatymo.
Skundų dėl duomenų apsaugos galimų pažeidimų, kaip ir reikėjo tikėtis, nuolat daugėja, pernai gavome jų 130. Pirmaisiais reglamento įsigaliojimo metais jų buvo apie 20. Taigi šuolis tikrai labai ryškus. Bet yra ne tik skundai. Piliečiai labai domisi, žiniasklaida labai domisi ir labai dažnai konsultuojasi su tarnyba dėl duomenų apsaugos reglamento.
Kokie pažeidimai, ypač jei jūs kalbate apie tradicinę žiniasklaidą? Galėčiau atkreipti dėmesį, kad tradicinėje žiniasklaidoje tų pažeidimų dėl duomenų apsaugos reglamento yra kiek mažiau. Vienas iš dažnesnių – nuotraukų viešinimas, ypač privačių asmenų nuotraukų viešinimas negavus sutikimo, arba nepilnamečių viešinimas negavus sutikimo. Kitų esminių pažeidimų tradicinėje žiniasklaidoje yra mažiau, bet socialiniuose tinkluose tokių pažeidimų išties yra daug, nes yra ir biometriniai duomenys paviešinami, ir asmens kodas, ir gyvenamosios vietos adresas, ypač tais atvejais, kai asmenys sprendžia tarpusavio konfliktus. Esame matę ir sutarčių paviešinimo, ir duomenų apie sveikatą paviešinimo.
Kokia atsakomybė taikyta nustačius pažeidimus? Reglamente yra nustatytos atsakomybės taikymo formos – įspėjimai, pažeidimai, rekomendacijos. Baudų kol kas taikyti neteko.
PIRMININKAS. Klausia gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Sakykite, kaip jūs, kaip žurnalistų etikos inspektorė, reaguojate į žurnalistų skleidžiamas patyčias, žurnalistų šališkumą ir kokią įtaką galite padaryti? Galbūt teikti pasiūlymus Visuomenės informavimo etikos komisijai, kuri ir svarsto tokius klausimus? Nes išties visuomenė jau yra pasiilgusi objektyvios informacijos, o ne to, ką nuolat mes girdime ir matome viešojoje erdvėje, turiu omenyje patyčias, negatyvą ir šališkumą.
G. RAMANAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Aš manyčiau, kad tai yra ne mano vienos inspektorės reikalas. Tai yra bendras klausimas, susitelkimas, ypač tai turėtų būti susiję su visuomenės švietimu. Juk tokia patyčių, vadinčiau, antikultūra ar šališkumas atsirado ne šiandien. Tai yra giluminiai dalykai. Konferencijos, rekomendacijos, mokymai – tai ta sritis, kuriai skyriau labai daug dėmesio, ir manau, kad jai reikėtų skirti daug daugiau dėmesio, bet aš tai turėčiau daryti ne viena.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai pretendentei už pateiktus pristatymus ir matymus, taip pat už atsakymus į klausimus. Ačiū jums.
G. RAMANAUSKAITĖ. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nereikia. Ačiū. Svarstys pagrindinis Kultūros komitetas ir kaip papildomas siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Tinka? Frakcijos pageidavimu, jums yra išsiųsti grafikai, mano žiniomis. Ir svarstysime birželio 4 dieną.
Per šoninį mikrofoną nori kalbėti gerbiamas V. Juozapaitis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiama pavaduotoja I. Šiaulienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš noriu reaguoti į pretendentės pastabą, tiksliau, reakciją į mano klausimą dėl terminų pratęsimo. Viliamasi, kad galbūt mano klausimas neišprovokuos daugiau kreipimųsi. Aš linkiu, kad kuo daugiau būtų kreipimųsi, jeigu yra pažeidinėjami teisės aktai. Iš tikrųjų tokio komentaro tiesiog negalėtų būti. Aš suprantu, galbūt čia yra sarkazmo dalis. Bet aš kreipiuosi į valdančiuosius ir į tuos, kurie šiandien turi tą didelę piniginę su 5 mlrd., atkreipti dėmesį, kad tai yra labai labai opi problema. Tikrai šiandien valstybė gali padėti šiai įstaigai, būtent sargui etikos, kurios, deja, šioje salėje jau neliko, bet bent jau žurnalistikoje ir visoje viešojoje erdvėje, įskaitant ir socialinę, turėtų likti. Socialinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose ne tik žurnalistai arba kas nors pažeidinėja, bet yra ir šioje salėje sėdinčių mūsų garbių kolegų, kurie leidžia sau socialiniuose tinkluose skleisti purvą, melą, šmeižtą ir panašiai. Ši įstaiga, neturėdama pakankamai resursų, galbūt dangsto tuos politikus, kurie yra nusipelnę būti šiandien apsvarstyti. Aš manau, turbūt visų mūsų interesas, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gautų tikrai pagarbų finansavimą, laiku galėtų atlikti savo pareigą ir nepažeidinėti mūsų pačių priimto įstatymo. Kitaip mes privalome pakeisti tą įstatymo normą ir pasakyti, kad žurnalistų etikos inspektorius turi tai daryti per metus. Jeigu yra toks terminas, mes privalome užtikrinti, kad inspekcija dirbtų savo darbą laiku. Ačiū.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4882 (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4882. Kviečiu jį pateikti Kultūros reikalų komiteto atstovą R. Šarknicką. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Taigi, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Seimo Kultūros komiteto teikimą, nutaria: 1 straipsnis. Paskirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos narę V. Ščiglienę šios komisijos pirmininke. Paveldo komisijos narė V. Ščiglienė yra docentė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, kultūros paveldo tyrinėtoja, kultūros paveldo srities ekspertė, Vilniaus dailės akademijos docentė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Lietuvos kultūros tarybos narė, paskirta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko į Paveldo komisijos nares šių metų sausio 8 dieną potvarkiu Nr. 3.
2 straipsnis. Nustatyti, kad V. Ščiglienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas eina ne ilgiau, negu baigiasi jos, kaip Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės, kadencija.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal dar Kultūros komiteto balsavimo rezultatus pasakysiu. Buvo slaptas balsavimas. Rezultatai: išdalinti 7 slapto balsavimo biuleteniai, rasti 7 slapto balsavimo biuleteniai, galiojantys – 6, negaliojantis – 1, už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame gerbiamąją pretendentę. Prašom jūsų pasisakyti. Iki dešimties minučių.
V. ŠČIGLIENĖ. Laba diena. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pirmiausia norėčiau prisistatyti, nes esu čia pirmą kartą. Antras dalykas, apie kurį norėčiau šiandien pakalbėti, kaip aš matyčiau Kultūros paveldo komisijos veiklą. Esu menotyrininkė, mokslininkė ir dabartiniu metu mano darbinė veikla susijusi su moksliniu ir intensyviu pedagoginiu darbu. Esu docentė. Kitą darbinės veiklos dalį sudaro visuomeninė veikla. Esu Lietuvos kultūros tarybos narė paveldo srityje. Šių metų pradžioje Kultūros ministerija ir Vyriausybė man patikėjo narystę Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje.
Kaip ir kodėl paveldas? Mano alma mater yra Vilniaus dailės akademija. Aš jaučiu gilų tapatumą su šita vieta ir kultūros paveldo tematiką gilinu nuo menotyros studijų akademijoje. Daktaro disertacija taip pat buvo susijusi su kultūros paveldu, konkrečiai su dvarų kultūra. Mano vadovas buvo mano tikrai gerbiamas mokytojas profesorius daktaras A. Butrimas.
Taip sutapo, kad lygiagrečiai dirbau ir kultūros vadybininkės darbą. Galbūt todėl 2008 metais buvau pakviesta kuruoti kultūros paveldo vadybos kryptį UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje. Tuo metu tikrai publikavau labai daug mokslinių straipsnių, aplink save subūriau visą būrį studentų, kurie gilino šitą tematiką ir rašė baigiamuosius darbus.
Kita dalis mano darbo, susijusio su paveldu, yra projektinė veikla. Tų projektų tikrai buvo labai daug, bet išskirčiau du projektus, kurie, pirma, vyko didelėje tarptautinėje erdvėje, kitas dalykas, tai buvo projektai, kurie buvo labai dideli savo apimtimi. Vienas iš tokių projektų buvo „Baltų menas“. Jis buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui skirtų strateginių Lietuvos projektų. Projekte man atiteko mokslinės veiklos, organizacinės kuratoriaus pareigos, kurios suteikė man neįkainojamos patirties tiek paveldo, tiek vadybos srityse. O netrukus po to tapau tarptautinio fundamentinių mokslų srities projekto vadove – susiformavo nemenkas įdirbis tiek tarptautinėje erdvėje, tiek kultūros paveldo tyrimų srityje. Mes tyrinėjome paveldo vertes.
Trečias dalykas yra ekspertavimas. 2017 metais esu atlikusi labai didelės apimties tyrimą. Tyrinėjau socialinį ir ekonominį poveikį Europos ekonominės erdvės programai. Tai yra kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas. Lygiagrečiai visą tą laiką dirbau kultūros paveldo ekspertės darbą.
Dabar labai trumpai pristatysiu, kokį matyčiau komisijos veiklos planą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja kultūros paveldo apsaugos politikos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Taigi viena pagrindinių užduočių – stiprinti komisijos, kaip ekspertės ir patarėjos, poziciją ir tapatumą visais lygmenimis, nes, mano supratimu, to stokojama. Kaip tai daryčiau? Tai yra per bendradarbiavimą tarp Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ir stiprinčiau komunikaciją su visuomene (to, manyčiau, irgi stinga), siekdama aiškumo ir skaidrumo.
Pirmininkas iš esmės yra tik vienas iš 12 komisijos narių, vienas iš 12 ekspertų, ir dar administratorius. Todėl pats svarbiausias dalykas yra komanda. Mano supratimu, dabartinė komanda yra sutelkta labai kompetentinga ir atstovauja labai plačiam dalykiniam laukui, o paveldo sritis ir yra tarpdisciplininis laukas ir tarpdisciplininė sritis. Komisijos sudėtis liudija, kad turime puikią galimybę suderinti teorinę ir praktinę linijas per jai suteiktą teisinį reglamentavimą ir ekspertus, kurie atstovauja teoriniam ir praktiniam matymui. O išanalizavusi komisijos 2019 metų ataskaitą, taip pat 2020 metų planą matau, kad dabartiniu metu dominuoja per didelis veiklų spektras, tas sumažina rezultatų efektyvumą. Todėl siūlyčiau išskirti tokias tris svarbiausias kryptis, tai yra Lietuvos teisinio reguliavimo tobulinimą; antra, tarptautinių dokumentų integraciją į Lietuvos teisinį reguliavimą ir veiklos užtikrinimą; ir paveldo edukaciją, jos iš tikrųjų labai stokojame.
Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį, kad komisija yra patariamoji institucija. Buvusi kadencija nepasirūpino naujais rinkimais. Nuo rudens komisija iš esmės veikia iš dalies. Taip, posėdžiai vyksta, bet pozicionavimo nėra ir vadovo nebuvimas trikdo darbą. Kartais yra neaišku, kam yra adresuojamos rekomendacijos, todėl yra labai svarbu, kad šis procesas neužsitęstų. Turėčiau pasakyti, kad tikrai vyrauja sąstingis, o kadangi artėja rinkimai, tai ir ta parlamentinė kontrolė turėtų vykti šioje srityje, nes komisijos darbas yra labai svarbus tolesniuose paveldo skaidrinimo procesuose. Tai būtų tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama Vaidute. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausimą pateikia V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Laba diena. Ačiū. Man vis tiek keistai atrodo, kad taip atvirai Kultūros ministerija proteguoja jūsų kandidatūrą, kad net ir į komisijos posėdį atėjo viceministrė, agitavo už jus. Nesu matęs, kad taip būtų agituojama už kitus kandidatus. Tačiau aš kitokį klausimą turėčiau.
Šiaip dažniausiai praktikoje pirmininkais renkami tie žmonės, kurie komisijose, tarkim, prabūna bent vieną kadenciją ar dvi kadencijas, kurie turi komisijos narių pasitikėjimą. Aš tik norėčiau priminti, turbūt čia nėra paslaptis, tai buvo parašyta, kad jūsų kandidatūra komisijoje patvirtinta tik vieno balso persvara. Vadinasi, iš esmės pusė komisijos narių nepritarė jūsų kandidatūrai.
Bet norėčiau kito dalyko paklausti. Jeigu jūs žadate vadovauti šiai komisijai, gal dabar labai konkrečiai galėtumėte įvardinti buvusios kadencijos vieną darbą, kuriam jūs labai pritariate, ir vieną darbą, kuriam jūs visiškai nepritariate ir turite kitą nuomonę, nes jūs, kaip galbūt būsima komisijos pirmininkė, aš net neabejoju, esate susipažinusi su komisijos darbu. Ar galėtumėte labai konkrečiai – vieną gerą ir vieną blogą ar klaidingą kokį nors komisijos sprendimą, kuriam jūs pritariate ir kuriam jūs nepritariate? Labai ačiū.
V. ŠČIGLIENĖ. Dėkoju. O galima du gerus darbus? (Balsai salėje) Manyčiau, kad buvo surengta labai reikšminga konferencija Kuršių nerijoje. Deja, kiek žinau, ten priimti sprendimai kol kas nerealizuoti. Kitas labai svarbus ir reikšmingas darbas buvo Faro konvencijos ratifikavimo paskatinimas ir Europos Komisijos atstovų pakvietimas dalintis patirtimi, kaip tai vyksta. Tokie, sakyčiau, du labai ryškūs ir, manyčiau, labai svarbūs darbai.
Kitas atvejis, drįstu pasakyti, kad tenka apgailestauti, kad iš tikrųjų galbūt Paveldo komisija nebuvo tinkamai inicijavusi to bendradarbiavimo tarp savivaldybės, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Seimo bei vystytojų, kai vyko Misionierių atvejis ir byla. Tokia būtų mano nuomonė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kandidate, komiteto posėdyje aš pritariau jūsų kandidatūrai, nes man nekelia abejonių jūsų mokslinis darbas – menotyrininkė, mokslininkė, pedagogė, daugybės mokslinių straipsnių autorė. Tačiau komiteto posėdyje mane ne visai įtikinote, kokie jūsų bus praktiniai darbai, su kuriais susidursite. Šiandien akcentavote, kad tai turės daryti jūsų komanda. Svarbu, ten bus ir praktikų, ir teoretikų. Tačiau praeitą posėdį, rodos, antradienį mes svarstėme Statybų įstatymą, kuriame yra parašyta tokia numatoma nuostata, kad bus supaprastinta savivaldybėms galimybė išpaveldinti objektus. Pavyzdžiui, šalia ežero yra garažiukų pristatyta, tačiau tas objektas įeina į dvarvietės teritoriją. Tai dabar KPD saugo, yra saugikliai. O jei priimsime tą įstatymą, ko gero, tą galės padaryti savivaldybė. Koks jūsų būtų konkretus požiūris į tuos dalykus? Ar savivaldybėms galima palengvinti, pavyzdžiui, išpaveldinimo procesus, ar tą palikti vis dėlto KPD?
V. ŠČIGLIENĖ. Dabartiniu metu vyksta Kultūros paveldo departamento pertvarkos reikalai, restruktūrizacija. Vis dėlto yra labai svarbu ją vykdyti ir jūsų klausimas yra su tuo susijęs. Kartu, ko gero, ir su tuo atveju, su Panevėžio kino teatru „Garsu“. Jūs vakar svarstėte, buvo pristatytas aplinkos ministro Statybų įstatymo pakeitimas, numatant, kad Kultūros paveldo departamentas nederintų savivaldybės objektų. Turiu pasakyti, kad STT taip pat daug kartų reikalavo atskirti tų nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės objektų apskaitą ir apsaugą. Tai iš esmės padaryti skatina ir 2019 metų naujos vertinimo tarybos nuostatos, kur yra aiškiai atskiriamos savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento regioninių skyrių padalinių funkcijos. Tikiuosi, atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jūsų būsimam vadovaujamam darbui turbūt reikės kieto riešutėlio vadovo pačiame darbe. Tai linkiu jums sėkmės, jei jus patvirtins.
Jūs jau minėjote Panevėžį, Stasys minėjo pakrantes ir panašiai. Kaip jūs žiūrite į Lietuvos sostinės Vilniaus pastatą, kuris šiuo metu gėdingai atrodo, tai Vilniaus sporto rūmai, ir niekaip neranda to konsensuso, sprendimo. Žinoma, jūsų komisija yra patariamasis balsas Kultūros paveldo departamentui, jūs turite stebėti, žiūrėti, analizuoti ir teikti išvadas. Norėčiau sužinoti, pradėdamas nuo sostinės Vilniaus, ką jūs galvojate apie šiuos Sporto rūmus? Ačiū.
V. ŠČIGLIENĖ. Teko lankytis Sporto rūmuose, tikrai turėjome net su studentais ekskursiją. Gerbiamas Seimo narys A. Anušauskas taip pat tarpininkavo, kad mes galėtume ten patekti, o Turto fondo atstovas mus ten vedžiojo kaip ekskursiją. Ką aš galėčiau pasakyti? Vis tiek ta situacija turėtų būti sprendžiama ir tas objektas turėtų būti įveiklintas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, stiklainiai ant Misionierių kalvos Vilniuje, stiklainiai ant paveldo pastatų Kaune, keliais aukštais iš karto keliami pastatai Vilniaus senamiestyje. Kaip jūs vertinate Kultūros paveldo departamento darbą ir kokių sisteminių veiksmų žadate imtis, žadate siūlyti tai situacijai gerinti?
V. ŠČIGLIENĖ. Labai ačiū už klausimą, labai geras klausimas. Na, mano supratimu, per 30 metų paveldo srityje susikaupė labai daug neišspręstų problemų. Kodėl? Mokslininkai sako, kad dėl paveldo vertinimo tradicijų neturėjimo, dėl bendros visuomenės vertybių krizės, taip pat dėl sisteminių problemų. Tarkime, kai aš visai neseniai pradėjau dirbti komisijoje, matau, kad tos sisteminės problemos yra labai gilios. Viena iš tokių sisteminių problemų, kurias galėčiau identifikuoti, yra kontrolės ir vertinimo funkcijos, kurias reikėtų supaprastinti, supaprastinti tuos visiškai prieštaringus besidubliuojančius teisės aktus.
Kita iš aktualių sisteminių problemų yra jūsų minėto Kultūros paveldo departamento veiklos mechanizmas, kai projektų derinimo ir kontrolės funkcijos yra sutelktos vienose rankose. Šiuo metu Kultūros paveldo departamente, pakartosiu, yra planuojama reorganizacija, kuri turėtų atriboti tas kontrolės ir projektų derinimo funkcijas. Iš tikrųjų komisijai tai yra labai svarbu, kadangi dabar vyksta daug pokyčių paveldo srityje. Taip, problemos yra susikaupusios per daugybę metų, jokios revoliucijos yra neįmanomos, viskas, kas vyksta, bandoma kaip nors sustabdyti tuos procesus. Todėl Paveldo komisija turėtų labai aktyviai dalyvauti toje veikloje.
Kita tokia sisteminė problema, manau, savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento paveldosaugos funkcijų dubliavimas tuose pačiose objektuose. Na, tą patį galima įžvelgti ir Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių funkcijose, vertinant nekilnojamąjį kultūros paveldą. Taigi, išvardinau keletą tų sisteminių problemų, kurias reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau, siekiant sustabdyti tuos procesus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kandidate, jūsų asmeninės savybės, mokslinė kompetencija tikrai nekelia jokių abejonių, tačiau, klausydamas jūsų pristatymo (aš čia, kairėje, galėtumėte žvilgtelti į mane), iš tiesų turiu didelių abejonių. Tikrai nuoširdžiai jums sakau ir nežinau, ar jūs gerai suprantate, į kokią poziciją einate.
Taip pat turiu perduoti jums susirūpinimą Senamiesčio, Žvėryno, Užupio bendruomenių, kurios sako, kad nematė jūsų akyse, kai iš tikrųjų reikėjo kovoti už Misionierių sodus, kad Lietuvos baroko karūna būtų apsaugota, kad būtų apsaugoti Žvėryno tvenkiniai, Užupio medinukai. Taip, aš suprantu jūsų mokslinę patirtį, bet ar jūs tikrai turėsite pakankamai sveiko įniršio atsilaikyti prieš didelius vystytojų interesus? Kaip jūs galėtumėte įtikinti bendruomenes, kad jūs galbūt esate vilkas, pasiruošęs ginti bendruomenės interesus, bet tik esate ėriuko kailyje? Ačiū.
V. ŠČIGLIENĖ. Dėkoju už klausimą. Galėčiau išskirti tokius tris punktus. Turiu 24 metus darbinės patirties ir mano ta darbinė patirtis, be pedagoginės ir mokslinės, susijusi su vadybinėmis kompetencijomis ir administraciniu darbu. Tai viena. Antra, iš tikrųjų savo mokslinėse publikacijose esu skyrusi daug dėmesio bendruomenių tematikai, man šita sritis yra labai pažįstama. Labai svarbu kelti tą paveldo bendruomenės klausimą, jis man yra labai žinomas.
Kitas dalykas, norėčiau paprieštarauti, nes tikrai dalyvavau Misionierių… buvau ir pirmame surengtame streike, kuris vyko, man atrodo, 2017 metais. Kaip atvejo analizę tai aptarinėjome ir su studentais. Po mūsų tų aptarimų mačiau, kad kartu atėjo ir studentai. Jie buvo neabejingi mūsų diskusijoms. Taigi atlikti savo pilietinę poziciją yra labai daug būdų, ir aš manau, kad tai darau nuolatos tiek savo tekstais, tiek savo pažiūromis, tiek dirbdama su studentais, juos įkvėpdama. Apgailestauju, kad jums susidarė tokia nuomonė. Bet labai ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pretendente, jūs šiandien pademonstravote išskirtinį domėjimąsi mūsų Seimo darbu, nes paminėjote, kad Aplinkos apsaugos ministerija teikė siūlymą dėl Kultūros paveldo departamento patraukimo iš kontrolės pozicijos, bet jūs čia arba suklydote, arba suklaidinote tyčia, arba jus suklaidino, nes ne ministerija teikė, o teikė tik Seimo narys, kuris tuo pačiu metu dirba ir ministerijoje. Tas pristatymas vyko labai vėlai vakare ir tikrai reikia specialiai stebėti posėdžius, jeigu nori pamatyti tokį pristatymą.
Ar jūs turite kokį interesą, kad Kultūros paveldo departamentas vis dėlto būtų nušalintas? Koks jūsų ryšys su kultūros ministru ir viceministre arba ministrais, viceministrais? Ar jie jus proteguoja, ar jūs esate iš anksto susitarę, kad jus siūlys į šią poziciją, nes, kaip ir buvo paminėta, vis dėlto komisija atskaitinga Seimui ir niekas negali primesti Seimui, nebent yra čia žmonių, kurie taip pat susitarę proteguoti kokį vieną ar kitą asmenį?
Kokia jūsų vadybinė patirtis? Jūs dabar užsiminėte, kad turite tokios patirties. Keliems žmonėms jūs esate vadovavusi? Jūs suprantate, kad čia yra biudžetinė įstaiga, kuriai reikės taip pat ir finansavimo. Jūs prieš tai girdėjote žurnalistų etikos inspektorės problemas. Ar jūs tikrai pasirengusi gauti tai, kas priklauso gauti tai komisijai: iškovoti tą biudžeto padidinimą arba kažkokį išlaikymą, ir kaip jūs įsivaizduojate dirbti? Tuo labiau kad valdančioji dauguma gali pasikeisti ir rudenį būti kitas paveikslas. Ačiū.
V. ŠČIGLIENĖ. Ačiū. Dabar kad tik atsiminčiau viską, nes jūs ne vieną klausimą uždavėte. Atsiprašau, kad suklydau. Taip, iš tiesų aš stebėjau vakar, užvakar. Jūsų išsakytą pastabą, kad Seimo narys teikė, aš irgi atsimenu, bet tiesiog… Pagaliau aš dabar ir jaudinuosi, tai labai dėl to atsiprašau.
Ką aš galėčiau pasakyti dėl vadybinės patirties? Žodžiu, 24 metus… Aš išskyriau tokias septynias pozicijas, kurios atskleidžia mano vadybinę patirtį. Dvylika metų vadovavau Vilniaus dailės akademijos muziejui. Išplėtojome veiklą, inicijavome labai daug projektų ir ta veikla buvo labai matoma. Vėliau aštuonerius metus vadovavau Mokslo skyriui. Buvo tikrai labai didžiulis darbas, nes dirbau su visos akademijos padaliniais viduje ir ne tik, bet kartu labai daug dirbome su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir su Mokslo taryba. Tai buvo labai atsakingas darbas.
Dabar mano vadybinė patirtis. Tiesą sakant, aš… Ai, apie santykius. Vadybinės ir administracinės – septyni punktai. Jeigu norėsite, aš galėsiu išplėsti. Dėl tų minėtų santykių. Kultūros ministrą gyvai mačiau, kai buvome pakviesti į Kultūros ministerijos Kultūros tarybos posėdį, kur Kultūros tarybos narius kvietėsi ministras. Tai – mano vienintelis kontaktinis susitikimas su ministru. O viceministrė yra menotyrininkė, yra mano kolegė ir taip pat pedagogė. Taip, ji yra mano kolegė.
Dabar jūs dar minėjote dėl to balsavimo. Aš noriu atkreipti dėmesį dar kartą, kad nuo rudens komisija neturi vadovo ir yra tam tikras pasimetimas. Kai aš buvau paskirta… Mes jau buvome paskutiniai keturi, kuriuos paskyrė Kultūros ministerija, sausio mėnesį pradėjome darbą ir iš karto buvo inicijuoti tie rinkimai. Mano kandidatūrą į pirmininko poziciją pasiūlė profesorius K. Zaleckis. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama pretendente. Laikas, skirtas klausimams pateikti, baigėsi. Gerbiami kolegos, planuojama svarstyti birželio 4 dieną. Kaip pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas.
Gerbiama Vaidute Ščigliene, jūs gausite iš Seimo posėdžių sekretoriato grafiką, kada turėsite galimybę susitikti frakcijose, dar kartą atsakyti į įvairius klausimus ir pateikti kitą informaciją.
16.06 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868(2), Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 36, 44, 70, 75 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 701 straipsniu ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3869(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 36, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3870(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3871(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 4, 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3872(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, keliaujame toliau. Imsimės kompleksinio 2-6.1 klausimo su lydimaisiais keturiais įstatymų projektais. Pagrindinis – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868 ir lydimieji – projektai Nr. XIIIP-3869, Nr. XIIIP-3870, Nr. XIIIP-3871 ir Nr. XIIIP-3872. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę pateikti išvadą dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, norėčiau pristatyti išvadas ir dėl pagrindinio projekto, ir dėl lydimųjų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengdamas klausymus ir vėliau posėdyje didžiajai daliai pasiūlymų ir pastabų pritarė. Galiausiai pritarė visam įstatymo projektui, jo išvadai. Už balsavo 9, susilaikė 2, prieš balsavusių nebuvo. Ir analogiška situacija yra dėl lydimųjų aktų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą. Prašom pristatyti. Gerbiamas K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė ir pritarė. Siūlome pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, svarstymas. Diskutuoti niekas neužsiregistravo. Turime vieną pataisą dėl Bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnio 2 dalies. Prašom, Irena Haase, pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Teikiu…
PIRMININKĖ. Prašome per mikrofoną.
I. HAASE (TS-LKDF). …pataisą, nes manau, kad dabartinė straipsnyje nurodyta formuluotė – jeigu turima duomenų, kad pataisos įstaigoje gali kilti ypatinga situacija, yra labai formali. Ji realiai neatskleidžia turimų duomenų pakankamumo ir pagrįstumo. Suprantama, papildomoms pajėgoms pasitelkti, esant grėsmei kilti ypatingai situacijai, užkirsti tam kelią, yra tik teisė, bet ne pareiga. Manau, kad pataisos įstaigos administracijos turimi duomenys apie grėsmę kilti ypatingai situacijai turi būti pakankami ir pagrįsti, siekiant užkardyti bet kokius galimus žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus bei užtikrinti, kad pareigūnai veiktų griežtai laikantis įstatymų ir nekiltų jokių abejonių dėl jų veiksmų teisėtumo. Prašau palaikyti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Komiteto išvadą prašom. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas minėtam pasiūlymui nepritarė tiesiog argumentuodamas tuo, kad ir dabar ta sąvoka yra ganėtinai aiški, praktikoje jos taikymo problemų nėra kilę, o be to, visos tvarkos ir reikalavimai tokioms situacijoms, kada pripažįstama ypatinga situacija pataisos įstaigoje, yra numatyti viešojo saugumo tarnybos tvarką reguliuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų dėl siūlomos pataisos niekas nepageidauja sakyti. Prašom balsuoti dėl I. Haase pasiūlymo dėl 27 straipsnio 2 dalies. Prašom balsuoti, kas palaikote. Komitetas nepritarė. Kas palaikote pasiūlymą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę susilaikote arba balsuojate prieš.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 23, prieš – 3, susilaikė 41. Taigi siūlymui nėra pritarta.
Daugiau pasiūlymų dėl įstatymo projekto neturime, dėl lydimųjų taip pat neturime. Taigi ar bus pageidaujančių sakyti motyvus? Neturime. Tik, gerbiami kolegos, darbotvarkėje papildomas komitetas turėjo būti ne Žmogaus teisių komitetas. Tai yra buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tik mano darbotvarkėje įrašytas Žmogaus teisių komitetas, todėl paskelbiau. Bet Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada yra taip pat pritarti bendru sutarimu. Taigi prašau balsuoti dėl viso komplekso, 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3, 2-6.4 ir 2-6.5 klausimų. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 71 ir visi balsavo už. Taigi po svarstymo šiems darbotvarkės klausimams – projektui Nr. XIIIP-3868(2) ir lydimiesiems projektams Nr. XIIIP-3869, Nr. XIIIP-3870, Nr. XIIIP-3871 ir Nr. XIIIP-3872 yra pritarta.
16.13 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-261 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-261. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą mums pateiks R. Andrikis. Prašom.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Komitetas svarstė projektą gegužės 20 dieną, dalyvavo 11 narių. Bendru sutarimu nutarta atmesti projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje niekas nepageidauja kalbėti. Motyvai už – P. Urbšys. Deja, nematome salėje. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai? Pritariame. Dėkoju. Projektas yra atmestas.
16.14 val.
Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teismo ekspertizės įstatymo projektą svarstėme gegužės 20 dieną ir yra pritarta komiteto patobulintam variantui ir išvadoms bendru sutarimu, tai yra 11 balsų už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijose niekas dalyvauti nesiregistravo. Siūlymų dėl įstatymo projekto neturime. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
16.16 val.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4699(2)ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4700(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4701(2), Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4702(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 ir 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4703(2) (svarstymas)
Vėl imsimės kompleksinio klausimo. Darbotvarkės 2-9.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4699 ir lydimieji Nr. XIIIP-4700, Nr. XIIIP-4701, Nr. XIIIP-4702, Nr. XIIIP-4703, tuo ir baigiame. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo kelių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas, Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Šilumos ūkio įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo projektai. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą mums pristatyti A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos, su kuo dar nesisveikinau. Projektas Nr. XIIIP-4699. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti registravosi… Papildomo komiteto mes čia… Atsiprašau, Artūrai. Dėkoju jums, Andriau. VVSK išvadą dėl Šilumos ūkio įstatymo turėtų pateikti G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šį projektą svarstė ir iš esmės nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti registravosi A. Skardžius. Kviečiame jį.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Laba diena, gerbiami kolegos. Išties įstatymas turbūt reikalingas Lietuvai perkeliant Europos Sąjungos direktyvą, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą aspektų.
Visų pirma tai, kad įsipareigojimai… Mes turėjome pagal buvusius įsipareigojimus kiekvienais metais sutaupyti 1,5 % energijos nuo buvusio laikotarpio suvartojamo kiekio. Dabar šis kiekis mažėja iki 0,8 %, bet laikas išsitempia, tarkime, iki 2035 metų.
Įstatymas taip pat kalba apie tai, kad daug dėmesio bus skiriama būtent energetinio skurdo mažinimui ir kompensavimo priemonėms. Todėl toks dalykas kaip energetinio skurdo mažinimas yra svarbus Lietuvos vartotojams, nes nėra patikimos statistinės informacijos, kiek ūkių patiria energetinį skurdą.
Mes įvairiai girdime, kad net vandens suvartojimas sudaro 5 % šeimos pajamų arba namų ūkio pajamų, o ką kalbėti apie šilumos energijos, elektros energijos įsiskolinimus. Tai, be abejo, turbūt viršija leistiną 10 % energetinio skurdo ribą, kai namų ūkio pajamos sudaro daugiau negu 10 % energijos sąskaitoms apmokėti. Todėl vien to reglamentavimo nepakanka, o Inovacijų ministerija, Ūkio ministerija turėtų skirti ypač daug dėmesio energetinio skurdo mažinimui, o pirmiausia jo identifikavimui, nes tai yra šiandieną tik teorinė samprata.
Kitas aspektas, kad po šių įstatymų įsigaliojimo naujai įrengtų įvadinių apskaitos šilumos prietaisų apskaita bus nuotolinė. Mes neseniai svarstėme projektus, inicijuotus energiją tiekiančių įmonių, tuomet ESO, dabar būtų jau pakeitusios pavadinimą įmonės, tačiau kaina – 200 mln. už elektros skaitiklius. Mes įstatymu įteisiname privalomą šilumos apskaitos prietaisą. Įsivaizduokite, kiek tai sudarys pinigų ir kas tą paslaugą teiks, iš ko ji bus perkama. Ji tiesiog bus perkeliama vartotojams. Tada apetitai buvo sumažinti – vietoje 200 mln. po derybų energiją tiekianti įmonė sutiko su (…), kad bus sumažinta iki 120 mln. ir taip toliau.
Čia atveriama galimybė ne tik naujiems ar renovuojamiems pastatams, ką kalba pataisos, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas, bet tekste aiškiai ir visiems kitiems… nes paslaugos teikėjas aiškiai komunikuoja į viešumą, kad jis pats spręs, kada jam keisti prietaisus. Įsivaizduokite, jeigu dabar kiekvienam butui ir namui bus keičiami nuotoliniai šilumos apskaitos prietaisai, kiek tai kainuos. Ten 200 mln., o kiek čia šimtų milijonų pareikalaus iš pačių vartotojų, kurie naudoja centralizuotą šilumą? Tai didžiuliai kiekiai.
Aš manau, kad turi būti aiškiai nustatytos žaidimo taisyklės, o ne vien tik palikta operatoriui priimti dėl to sprendimus. Todėl kviečiu labai atsakingai visus Seimo narius priimti sprendimus ir neapkrauti savo atstovaujamų rinkėjų, šilumos ir kitos energijos vartotojų, papildomomis išlaidomis. Tikrai energetikos įmonės nėra tokios socialiai jautrios. Būtų tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymai dėl Šilumos ūkio įstatymo, todėl vėl kviečiu A. Kupčinską, kuris mums pateiks Ekonomikos komiteto poziciją. Taip pat prašau, kas pristatysite Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmąjį siūlymą. Matyt, G. Kindurys? Prašom. Dėl 2 straipsnio.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas, svarstydamas pateiktą projektą, atkreipė dėmesį į Teisės departamento pastabas, kad tekste vartojama sąvoka „nauji skaitikliai“ gana dviprasmiškai suprantama. Ir kitos mūsų pataisos, pasiūlymai susiję su tuo. Siūlėme atsisakyti termino „naujas“, siedami su tuo, kad yra kalbama apie skaitiklius, kurie bus įrengiami po įstatymo įsigaliojimo. Tokia nuostata buvo taikoma.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto pozicija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas nutarė nepritarti, atsižvelgti į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaisų funkcijai yra taikomas tik naujiems ir renovuotiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus, nebeatitinkančius nustatytų reikalavimų. Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio formuluotei.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetas pritarė savo formuluotei, o nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tomis naujomis įstatymo nuostatomis mes užkrauname gyventojams naujas prievoles, susijusias su karšto vandens apskaita. Mes ne kartą matėme, kaip tos prievolės, kurios atsiranda su papildoma apskaita, buvo išverčiamos ir kaip išplečiamos būtent tų, kurie nori turėti kuo didesnį pelną. Mūsų siūlomas variantas yra tikrai paremtas ne kažkokiais subjektyviais manymais, o būtent teisiniais argumentais – aiškiau apibrėžiant, kas yra karšto vandens skaitiklis, taigi neprieštarauja tai nuostatai. Bet kažkodėl, jeigu norima būtent tą sukonkretinimą panaikinti ir sudėti naujus, tai po tomis naujomis sąvokomis gali atsirasti daug kas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties aš nežinau, kurioje vietoje čia yra tam tikras nesusikalbėjimas, tačiau tas patobulinimas, kurį pateikė komitetas, ar iš tikrųjų atspindi rinkos situaciją? Operatorius aiškiai komunikuoja į viešumą, galiu net perskaityti, kad jis pats spręs, kada ir dėl kokių aplinkybių keis apskaitos prietaisus. Tai operatoriaus jurisdikcija, jo yra galios. Kalbėti, kad tik naujiems, kad tik renovuojamiems pastatams, tai vėl nėra jokios logikos. Bet dar daugiau noriu pasakyti, kadangi mes kalbame apie visus įstatymus viename komplekse, galiu pasakyti, kad Šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565 kalba apie tai, kad „po šio įstatymo įsigaliojimo naujų geriamojo vandens (Šilumos įstatyme čia kalbama) atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, įrengtų prie karšto vandens ruošimo įrenginių, rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu“. Taip pat kalba apie kitus skaitiklius, kurie yra prie šilumos tiekimo įrenginių. Mes kalbėkime kompleksiškai. Aš manau, kad ne visai teisingai Ekonomikos komitetas su savo pataisymais sudėjo saugiklius. Todėl šiuo atveju tikrai susilaikau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas 11 straipsnio 6 dalį, arba 2 straipsnio – 11 straipsnio pakeitimą, suformulavo taip: „Po šio įstatymo įsigaliojimo naujai įrengtų įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytų apskaitos prietaisų rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Nauji karšo vandens skaitikliai, šilumos skaitikliai ir davikliai, kurių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, įrengiami visame pastate, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.“
Gerbiami kolegos, dabar balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo, kuriam pagrindinis Ekonomikos komitetas nėra pritaręs. Prašom, tie, kurie palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 40, prieš – 3, susilaikė 26. Taigi yra pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicijai. Kviečiu pranešėją. Dėl to niekas negriūva, aš suprantu, įstatymo projektas.
Ir kita pataisa dėl 3 straipsnio. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl geriamojo vandens. Prašom, gerbiamas Kindury, pristatyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Pasiūlymas faktiškai analogiškas, nes čia kalbama apie geriamojo vandens skaitiklį, o tame apie karšto vandens skaitiklius buvo kalbama. Taigi nuostata faktiškai yra tokia pati, jeigu trumpiau, kad tie skaitikliai būtų susieti su tuo, kad, žiūrint į tolesnius pasiūlymus, reikalavimai naujiems skaitikliams įsigaliotų tada, kai įsigalioja tas įstatymas, ir nebūtų žodžio „nauji“.
PIRMININKĖ. Prašom, Ekonomikos komiteto pozicija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas vėlgi nutarė nepritarti. Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu numatomas apskaitos prietaiso funkcijos reikalavimas taikomas tik naujiems ir renovuotiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus, nebeatitinkančius nustatytų reikalavimų, pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Įsiklausykite, Seimo nariai. Atsiranda žodelis „arba“. Tas „arba“, tai tie, kurie yra suinteresuoti uždirbti iš tų skaitiklių, nustatinės, ką reikia keisti ar ne. Prieš tai, kur Seimo dauguma palaikė, kad reikia apibrėžti aiškiau, kad karšto vandens skaitiklius, tai būtent čia yra ta pati logika. Bet kodėl minimas geriamasis vanduo? Nes geriamasis vanduo ateina iki karšto vandens ruošimo įrenginio. Tai būtent ir yra patikslinimas pagal tą pačią logiką. Jeigu mes sakome, kad karštas vanduo, čia tada darome geriamąjį, kuris po to tampa karštu vandeniu.
PIRMININKĖ. Prieš – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Kadangi pirma analogiška pataisa…
PIRMININKĖ. Prašom per mikrofoną.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Kadangi jau pirma analogiška pataisa buvo priimta, nesinori darkyti įstatymo projekto, kad būtų ne unifikuotai, o skirtingai traktuojama. Bet aš tik noriu paminėti priežastį, dėl ko, mano supratimu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė tokią nuostatą. Todėl, kad tada įstatymo pirminiame projekte buvo, kad visi skaitikliai bus keičiami į nuotolinius. Dabar Ekonomikos komitetas apribojo, kad skaitikliai bus keičiami tik naujuose namuose ir renovuojamuose namuose. Kituose keičiami ne masiškai, o tik pasibaigus jų eksploataciniam laikui. Aš nesu kategoriškai prieš, bet man atrodo, kad priežastis buvo tokia.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl pirmos teiktos pataisos mes pritarėme Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Ar taip pat galime, kad ir šią?.. Balsuojate atskirai? Prašom. Kas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto poziciją, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas yra nepritaręs.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 38, prieš – 10, susilaikė 23. Taigi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui yra pritarta.
Ir dėl 4 straipsnio taip pat yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Prašom, gerbiamas Kindury, pateikti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Čia turbūt yra pagrindinė, esminė komiteto pataisa, pasiūlymas, kadangi įstatymo projektas kalba, kad visų naujų skaitiklių įrengimas turėtų būti ekonomiškai naudingas sprendimas. Komitetas, atsižvelgęs į tai, kad dėl su šiluma susijusių dalykų kainas nustato tarybos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, savivaldybės iš anksto gali apsispręsti, kiek ir kur tokių keitimų daryti, pasiūlė papildyti nauja dalimi – savivaldybių tarybos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba užtikrina, kad būdas, kaip yra nuskaitomi atsiskaitomųjų prietaisų duomenys, neturėtų įtakos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dydžiui.
PIRMININKĖ. Jūs pristatėte abu savo siūlymus iš karto. Prašom. Tada Ekonomikos komiteto išvada.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas vėlgi nutarė nepritarti. Aišku, čia buvo pristatytos abi pataisos. Komiteto argumentai būtų tokie. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaisų funkcijai yra taikomas tik naujiems ir renovuotiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus, neatitinkančius nustatytų reikalavimų, pritarta Ekonomikos komiteto patobulintai įstatymo projekto 4 straipsnio formuluotei.
Ir antra. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaisų funkcijai taikomas… čia tas pats. Bet paskutinis sakinys būtų toks: „Taip pat Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu vertina šilumos tiekėjų patirtas sąnaudas ir tvirtina arba netvirtina jų įtraukimą į šilumos tarifą.
Ir dar vienas. Iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti… Ai, čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Palaikančius motyvus nori pareikšti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Jūs perskaitėte aiškiai, kad naujiems ir (arba) renovuojamiems pastatams. Tačiau ten aiškiai parašyta dar žodžiai „arba kai jie neatitinka jiems keliamų reikalavimų“. Dar kartą atkreipiu visų dėmesį, kad paslaugos teikėjas pats nusprendžia, kada ir dėl kokių aplinkybių reikia keisti skaitiklį. Tai iš karto jis… Kas gali šiandien paneigti, kad prekybininkai, gaminantys ar prekiaujantys apskaitos prietaisais, nesusitars su UAB, teikiančia monopolines paslaugas energetikos srityje, ir vieną dieną bus pakeisti ir vandens, ir šilumos, ir elektros skaitikliai su nuotoliniu nuskaitymu. Kiek tai kainuos? Dėl elektros skaitiklių skaičiai aiškūs. Kodėl Ekonomikos komitetas nepateikė skaičių? Už viską turės sumokėti kiekvienas vartotojas, taip pat ir močiutė, gyvenanti Balbieriškyje.
Buvo pateikti elektros skaičiai – 200 mln. eurų. Bet mes nežinome, kiek šimtų milijonų eurų kainuos skaitikliai, kuriuos mes įteisiname įstatyme, kad jie būtų privalomai keičiami. Ar dabar tas laikas, ar šiaip nori skaitiklių teikėjas, pirkėjas? Juk neišsprendėme mes dėl plaučių ventiliatorių ir apsaugos priemonių pirkimo. Dabar paleiskime dar vieną aitvarą iš to butelio, tegul jis skraido. Na, kam reikia taip bauginti tautą? Už juos turės susimokėti kiekvienas paslaugos gavėjas privalomai, ne jisai spręs. Siūlau pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Mieli kolegos, labai prašau paklausyti, nes iš tikrųjų slystame labai primityvaus populizmo keliu. Tie, kurie domisi energetika, žino, kiek yra sumaišties, chaoso ir neteisybės dėl to, kad nesant skaitiklių yra neįmanoma išdalinti, kiek kas sunaudoja šilumos arba karšto vandens, arba vandens. Ir iš čia vieni moka už kitus. Laimi tie, kurie yra nesąžiningi. Taigi skaitiklių įvedimas tam ir yra, kad kiekvienas sąžiningai už save susimokėtų. Vyriausybė numatė pinigų pagalbai šitam reikalui. Labai gaila, kad tokiu kvailu populizmu sugadinome tikrai šventą ir reikalingą reikalą. Balsuokime prieš – bet jau kaip ir vėloka. Aš manau, kad iki priėmimo būtų galima pataisyti. Bet tai yra primityvus populizmas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom susikaupti. Balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo. Kas palaikote, balsuojate už jį. Pagrindinis Ekonomikos komitetas siūlymams nėra pritaręs. Turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 37, prieš – 7 ir susilaikė 25. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymams yra pritarta.
Ar bus dar motyvų po svarstymo? P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Nepaisant peripetijų dėl skaitiklių, jų įrengimo ir kainų, iš tikrųjų įstatymas, teikiamas Energetikos ministerijos, formuluoja energijos suvartojimo, energijos sutaupymo uždavinį iki 2030 metų. Siekiama užtikrinti, kad, diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, energijos vartotojai iki 2030 metų sutaupys apie 30 tūkst. gigavatvalandžių galutinės energijos. Iš esmės tikslai yra neblogi.
Kitas aspektas. Yra įpareigojimas valstybinėms institucijoms, kurios įgyvendina ar formuluoja energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. Vėlgi socialiai šiek tiek orientuotas įstatymas į didelius tikslus. Aš suprantu, kad tikrai skaitiklių klausimas yra geras ir kolegos teikia neblogas pataisas. Aš pritariu, kad kai kurioms buvo pritarta, bet apskritai įstatymo projektui tikrai siūlyčiau pritarti. Po svarstymo mes galėsime komitetuose, Energetikos komisijoje dar panagrinėti, pasižiūrėti dėl tų skaitiklių, kad tikrai būtų atliepiami vartotojų interesai, kad nekiltų kainos, kad nebūtų permokama už tai, tačiau įstatymo pagrindiniai motyvai yra pozityvūs, sutampa su mūsų Energetikos strategija. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš atsiprašau. Kadangi viskas pakrypo gerąja linkme, perduodu teisę pasisakyti gerbiamam E. Pupiniui.
PIRMININKĖ. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų skaitikliai apskritai yra šių laikų absurdas. Kodėl? Turėtume eiti, ko gero, pagal skandinavišką variantą. Čia mes kalbame apie energijos taupymą vien todėl, kad turime viską suskaičiuoti.
Ką daro skandinavai? Jie ugdo žmogų, kad jis taupiai ir efektyviai naudotų visą energiją, vandenį ir šilumą, ir jie išvis atsisako. Apskritai montuoja skaitiklius galbūt ne kontrolei namuose. Jie sako: jūs neprotingai darote, nes jūs mokate didelius mokesčius už tai, kad palaikytumėte visą apskaitos sistemą.
Paprasčiausiai eina kitu keliu. Jie ugdo žmones, kad vartojimas būtų saikingas, tačiau jie per normaliai sunaudojamą energiją arba per sunaudojamą karštą vandenį pasiekia, kad suvartojimas yra normalus, jie prausiasi normaliai, netaupo. Žmonės nenori apgaudinėti ir taip jie sutaupo skaitiklių sąskaita. Iš tikrųjų nežinau, mūsų politika – skaičiuoti, gaudyti ir panašiai. Man atrodo, mes turėtume pakeisti politiką ugdymu, kad žmonės suprastų, kad jeigu bėga vanduo klozeto bakelyje ar kitur, tai bėga mūsų visų ir jo paties. Bet kadangi dabar mes einame tuo keliu, tai, aišku, geriausia rinktis kokį nors variantą, kad kuo mažiau žmonės išleistų, nes visi elektroniniai prietaisai yra gana brangūs. Jūs pastebėkite, kai kurie prietaisai… Kai kurie žmonės, vartojantys karštą vandenį, abonentinį mokestį sumoka beveik tiek, kiek sumoka už patį vandenį. Ar tai protinga, kad žmogus negali normaliai nusiprausti vien todėl, kad didesnę dalį jis moka abonentinio, kuris išskaičiuojamas iš apskaitos prietaisų… Manyčiau, reikėtų keisti visą filosofiją ir eiti kitu keliu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai po svarstymo išsakyti. Prašau balsuoti po svarstymo dėl Šilumos ūkio įstatymo, dėl pritarimo jam.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 12. Taigi projektui Nr. XIIIP-4702(2) po svarstymo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl kitų šio komplekso įstatymų projektų jokių siūlymų nebuvo. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
16.46 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 30, 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4401(2) (svarstymas)
Imsimės darbotvarkės 2-10 klausimo – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4401(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto poziciją pateikti V. Poderį.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas nesiregistravo. Imsimės siūlymų. Vėl kviečiame gerbiamąjį V. Poderį, jis turėjo siūlymų. Dėl 7 straipsnio yra jūsų siūlymas. Prašom išdėstyti jį taip, kaip siūlėte.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Siūlymo esmė ir pats įstatymas apie tai, kaip vystyti elektros generaciją, jos Lietuvoje trūksta. Šio mano pasiūlymo esmė yra, kad sistemos operatorius, prieš teikdamas generacijos poreikį, rinkai paaiškintų, su ja konsultuotųsi ir, tik atlikęs tą procedūrą, atlikęs adekvatumo analizę, teiktų informaciją Energetikos reguliavimo tarybai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Komiteto pozicija yra pritarti. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime pritarti V. Poderio siūlymui? Dėkoju. Pritarta.
Taip pat yra jūsų siūlymas dėl 704 straipsnio 12 dalies.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui. Yra visiškai analogiškas, tai yra tam tikra informacija labai panaši į tą, kurią prieš tai sakiau. Būtų teikiama ir Energetikos ministerijai prieš skelbiant aukcionus. Tai yra skaidrumo reikalavimai.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dar vienas jūsų siūlymas dėl to paties 707 straipsnio 4 dalies.
V. PODERYS (MSNG). Pasiūlymo esmė: kai aukcioną laimi generacijos projekto vykdytojas ir jo neįvykdo, perdavimo sistemos operatorius turėtų teisę ir galimybę, ir tvarką išieškojimo tvarka iš jo išieškoti tai, kas priklauso.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija yra pritarti. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime pritarti siūlymui? Pritarta. Dėkoju.
Ir dėl įsigaliojimo. Gerbiamas Virgilijau, jūs siūlote?
V. PODERYS (MSNG). Ir dėl įsigaliojimo, kad tam tikri tvarkos aspektai įsigaliotų ne nuo liepos 1 dienos, bet nuo įstatymo paskelbimo.
PIRMININKĖ. Kad įsigaliotų, išskyrus 7 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, nuo šių metų liepos 1 dienos. Komitetas yra pritaręs. Dėkoju. Bendru sutarimu pritariame. Dėkoju.
Motyvų nėra. Prašom balsuoti po svarstymo. Ar Paulius nori kalbėti? Prašom. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Gal ir būčiau nekalbėjęs, bet sakote, kad nėra motyvų, nors jų yra. Tai būkime biedni, bet teisingi.
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų įstatymas reikalingas, mes daug diskutavome Energetikos komisijoje. Tikrai reglamentuoja perdavimų sistemos operatoriaus organizuojamus pajėgumų aukcionus, yra vienas svarbus aspektas, kad šiuo metu teisės aktai apskritai nenustato tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės vertės, tai siūloma šiuo įstatymu nustatyti tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę, ne didesnę kaip 8 valandas per kiekvienus metus. Tai tam tikra detalė, kuri yra svarbi. Tiesiog kviečiu kolegas paremti šį įstatymą, jis tikrai yra labai reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš nėra. Prašom, gerbiami kolegos, balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4401(2) po svarstymo.
Balsavo 74 Seimo nariai ir visi už. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Kitas darbotvarkės… Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – gerbiama A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, laukiame, paskelbkite šį klausimą ir tada norėsime kalbėti.
PIRMININKĖ. Tai aš dar nieko, jūs, kol… Supratau, atsiprašau.
16.52 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280(2), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 4, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4281(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 5, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4282(2), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4283(2), Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4284(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 19, 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4285(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4286(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas kompleksinis – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280(2) ir lydimieji šeši įstatymų projektai: Nr. XIIIP-4281(2), Nr. XIIIP-4282(2), Nr. XIIIP-4283(2), Nr. XIIIP-4284(2), Nr. XIIIP-4285(2), Nr. XIIIP-4286(2). Gerbiama A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašytume pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio. Gavome tikrai nemažai Regioninės plėtros tarybos raštų, norėtume dar paanalizuoti.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu yra prašymas. Ar bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu šie klausimai bus nukelti į kitos dienos kitą Seimo posėdį.
16.53 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4839(2) (svarstymas)
Tuomet darbotvarkės 2-12 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4839(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą pateikti mums išvadą. Komiteto pirmininko… Aha, ateina gerbiama V. Ačienė. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą gegužės 27 dieną ir priėmė sprendimą pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pritarta. Diskutuoti niekas nesiregistravote. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta projektui Nr. XIIIP-4839(2) po svarstymo bendru sutarimu.
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4879 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau pagal mūsų darbotvarkę – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4879. Kviečiu E. Jovaišą. Prašom pateikti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, prašau jūsų įtraukti į pavasario Seimo darbotvarkę klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairių patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš noriu tik pasidžiaugti, kad jūs atėjote į tribūną, ir palaikyti, jeigu kils klausimų, kad tą nutarimo projektą priimtume bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Svarstymas. Kalbančių nėra. Ar galime pritarti? Dėkoju. Prašau balsuoti. Seimo nutarimo Nr. XIIIP-4879 priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai ir visi pritarė Seimo nutarimui. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4838 (pateikimas)
Vėl kviečiu E. Jovaišą. Prašome pateikti mums Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-4838.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, šitas nutarimas turėtų padėti plėtoti lietuvių kalbą skaitmeninėje erdvėje. Pagrindinis tikslas arba pagrindiniai tikslai būtų štai tokie: užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, skatinti lietuvių kalbai pritaikytų technologijų plėtrą, gerinti jomis pagrįstų paslaugų visuomenei kokybę.
Tai tokie tikslai ir iš jų šitose gairėse yra suformuluoti trys pagrindiniai uždaviniai. Aš gal detaliai jų neskaitysiu, bet galiu paminėti. Pavyzdžiui, didinti specialistų, dirbančių kalbos technologijų srityje, kompetenciją ir kelti visuomenės gebėjimo naudotis kalbos technologijų teikiamomis galimybėmis lygį. Antras – kaupti ir gausinti atvirus, patikimus, kokybiškus, pakartotinai pritaikomus skaitmeninius kalbos išteklius ir kitus skaitmeninius kalbos duomenų rinkinius. Ir trečias – plėtoti kalbos technologijų infrastruktūrą, kalbos technologijų taikymą viešajame sektoriuje ir viešose paslaugose, kurti ir tobulinti viešai prieinamus informacinių technologijų sprendinius ir priemones. Štai tokie tikslai, štai tokie pagrindiniai gairėse brėžiami uždaviniai. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, prieš savaitę šioje tribūnoje apie švietimo situaciją pasisakė mokslininkai, ir viena iš minčių buvo, kad skaitmeninimui neskiria pakankamai dėmesio nei Vyriausybė, nei ministerija. Čia kaip ir paneigimas šiandien vyksta, ką jūs pristatote. Ar atsitiktinis sutapimas, ar ne, kad šių metų gegužės 25 dieną Lietuvos mokslo taryba pateikė 17 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų, kur irgi, pavyzdžiui, 17 tema – skaitmeninė lituanistinė humanitarika, 8 tema – lituanistinio ir lituaninio palikimo sisteminės paieškos, skaitmeninimas. Ar čia toks atsitiktinis sutapimas, ar čia buvo derinta su gairių rengėjais? Vienas momentas.
Antras. Aš gaires įsivaizduoju daugiau kaip tokią strategiją, teorinius dalykus. Ar, jūsų nuomone, reikia tokių praktinių dalykų su konkrečiais pavadinimais, kurie atsiradę 3, 4 dalyse, tarsi iš kažkokio kito dokumento atkeliavę? Ar nemanote, kad gairėse visiškai nereikia tokio detalizavimo? Du tokie dalykėliai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Pirmiausia dėl sinchronizavimo – atsitiktinio ar neatsitiktinio. Nieko čia nėra atsitiktinio. Informacinių technologijų plėtojimas Lietuvos Respublikoje, sakyčiau, yra pakankamai svarbioje vietoje nuo pat 1990 metų, nes jo ištakose ir man teko dalyvauti, ypač kartu su švedų institutu kuriant aukštųjų mokyklų internetinį tinklą.
Noriu pasakyti, šios gairės taip pat nėra atsiradusios kažkurioje plikoje vietoje, o atsiradusios daugelio dokumentų vietoje – ir buvusios ankstesnės strategijos, ir gairių tolesnis vystymas, o Lietuvos mokslo tarybos skaitmeninimo prioritetas taip pat yra visiškai suprantamas. Aš tiktai galiu pasidžiaugti, kad dar 1990 metais akademiko L. Telksnio dėka laiku ir gerai buvo užčiuoptos lietuvių kalbos skaitmeninimo problemos. Mes šiandien nesame paskutinėje vietoje dėl lietuvių kalbos skaitmeninimo, o ypač dabar mums iškyla didžiausi iššūkiai, kai reikia mūsų kalbą pritaikyti ir dirbtinio intelekto sąlygomis. Čia yra ištisas iššūkis ir yra nauja riba – dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba.
Taigi čia nėra nieko atsitiktinio. Aš nežinau, ar fiziškai autoriai, šių gairių kūrėjai, bendradarbiavo, bet jie nebuvo kokioje nors uždaroje erdvėje ir matė, kas vyksta aplinkui.
Kitas dalykas. Gairės yra gairės. Gairėse neturi būti praktinių dalykų. Gairės turi nušviesti kelią, turi žymėti tikslus, uždavinius, o jau praktiniai dalykai, projektiniai dalykai yra kitų dokumentų reikalas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Turbūt ir jūs paminėjote, kad nemažai ir padaryta šioje srityje. Iš tiesų prieinamumas lietuvių kalba skaitmeninėse sistemose yra pakankamai nemažas, tačiau tai viskas kainuoja nemažai pinigų. Kaip jūs manote?.. Aišku, vienas dalykas turbūt yra stebėsena. Problema yra, galbūt ir pati komisija nespėja administruoti, bet, kita vertus, turbūt tiems, kurie dirba prie skaitmeninimo, ar nereikėtų kokio nors papildomo finansavimo skirti daugiau, kad… Nutarimais mes nieko neišspręsime. Paprastai sprendžia pinigai. Ar nemanote, kad galėtų būti galbūt kokia nors atskira programa (ar per ministerijas, ar per kur nors kitur), kad šis procesas judėtų ar neatsiliktų? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Dabar prasideda naujas finansavimo periodas. Dabar svarstome ir komitete svarstysime DNR dalykus. Štai tenai skaitmeninimui bus skirta ir privalo būti skirta, ir visi laikysimės vienos nuomonės, kad skaitmeninimui turi būti skirti didžiuliai pinigai.
Dabar COVID-19 nelaimė mums parodė, koks yra svarbus nuotolinis mokymas. O kaip tą nuotolinį mokymą normaliai daryti aukštojoje mokykloje ar universitete, ar kolegijoje, kai nuotolinio mokymo platforma paremta šita sena programa – „Moodle“. Ji yra beviltiškai pasenusi, jos reikėjo jau seniai atsisakyti. Štai jau vien tik „Moodle“ keitimas, naujų nuotolinio mokymo programų įdiegimas ir žmonių apmokymas ir kainuos, ir turi kainuoti, ir tam reikia skirti pinigų, ir mes viską padarysime, kad tie pinigai atsirastų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas akademike, kadangi aš esu to pasiūlymo signataras, tai apie turinį neklausiu. Bet aš jūsų noriu paklausti, ar Lietuvoje tik skaitmeninėje, informacinėje visuomenėje reikia palaikyti lietuvių kalbą, ar vis dėlto viešajame gyvenime, viešajame administravime taip pat reikia paisyti Konstitucijos? Čia klausimas jums, kaip akademikui, kaip mokslo, kultūros žmogui, apie Vyriausybės nutarimus, kurie ignoruoja lietuvių kalbą ir suteikia teisę nepaisyti Konstitucijos. Koks jūsų asmeninis požiūris?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mano, kaip žmogaus, kaip Lietuvos piliečio, lietuvio, nuostata buvo ir bus visada tokia: valstybinė kalba yra didžiulis iškovojimas, kurį mes gavome 1990 metais, jo reikia laikytis, jo negalima keisti jokiais kitokiais nutarimais, išskyrus keičiant Konstituciją. Atsakymas aiškus, nedviprasmiškas, aš jo laikiausi ir laikysiuosi.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausimų nėra. Motyvai po pateikimo. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš savo vieną tokią nedidelę abejonę jau pasakiau, kad, mano nuomone, gairėse truputį per daug detalizuoti konkretūs tyrinėjimai ir sritys. Bet čia, aišku, yra diskusinis dalykas. Manau, kad gairės turėtų nusakyti valstybės politiką, principus, priemones, kompetencijas, bet ne mokslinius detalizuotus tyrinėjimus minėti reikia. Jie pateikti konkrečiai III skyriuje. Čia toks diskusinis dalykas.
Antras dalykas, man keliantis nerimą, noriu pratęsti ir profesoriaus V. Juozapaičio mintį, man regis, gairėse yra per daug nelietuviškų žodžių, perteklius tarptautinių žodžių ir perteklius net angliškų pavadinimų. Tai krenta į akis ir reikėtų irgi pamąstyti.
O šiaip siūlyčiau pritarti šioms gairėms. Akcentuoju, esamos sąvokos ir teisinis reguliavimas, esantis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, tose gairėse išdėstyti ypač konceptualiai. Kviečiu pritarti, nes gairės yra modernios, atitinka šių dienų dvasią. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš nėra norinčių pareikšti. Prašom balsuoti po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metais gairių patvirtinimo“.
Balsavo 69 Seimo nariai, visi balsavo už. Pritarė.
Gerbiami kolegos, siūlomi komitetai. Pagrindinis… Seniūnų sueiga kažkaip yra įrašiusi du komitetus – Ekonomikos komitetą ir Švietimo ir mokslo komitetą. Kuris bus pagrindinis? Prašom, per šoninį mikrofoną – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą valstybinės kalbos reikalai yra Švietimo ir mokslo komiteto prerogatyva. Taigi, gal jau mes nekeiskime įprastinės… Jeigu Ekonomikos komitetas nori būti, tai jis gali būti kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas nereiškia pretenzijų. Vadinasi, kaip pagrindinis yra Švietimo ir mokslo komitetas. Pirmininke, ar bus, komiteto pirmininke?.. Jūs norėtumėte būti kaip papildomas, ar ne? Nepageidaujate. Taigi pagrindinis… Kaip papildomas? Kaip papildomas – Ekonomikos komitetas ir svarstymo data – birželio 30 diena.
17.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4883 (pateikimas)
Keliaujame toliau, gerbiami kolegos. Vėl imsimės Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-4883 ir G. Burokienė mums jį pateiks. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau dabar leisti pateikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pataisą.
PIRMININKĖ. Pateikti, nes jo nėra sesijos darbų programoje. Per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Išties mums kilo begalė klausimų, kuriuos dabar turėsime išsiaiškinti, todėl prašome pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti dėl siūlymo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių… (Balsai salėje) Jau viskas, pradėjome.
Balsavo 67: už – 22, prieš – 29 ir susilaikė 16. Pertrauka iki kito posėdžio. Vis dėlto pertrauka yra.
17.12 val.
Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XIII-1774 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4480 (pateikimas)
Toliau – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4480. G. Burokienė pateikia jį mums. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio pritarti po pateikimo įstatymo projektui, kurį teikiu papildyti, kad būtų plačiau aprašyta, kaip sudaromos neseniai pradėjusios veikti bendruomeninių organizacijų tarybos savivaldybėse, kad būtų įtrauktos asociacijos. Taigi pritarus pateiktiems pasiūlymams būtų aiškiau apibrėžtas tarybų sudarymo mechanizmas ir užtikrintas tarybų formavimo skaidrumas, taip pat, priėmus šį pasiūlymą, būtų sudaryta galimybė mažesnėse savivaldybėse – iki 100 tūkst. gyventojų, savivaldybės tarybai sutarus su bendruomeninėmis organizacijomis ir visomis nevyriausybinėmis organizacijomis, klausimus spręsti vienoje taryboje.
Taip tarpusavyje suderinamos dviejų įstatymų nuostatos ir sudaroma galimybė vien dėl įstatymų reikalavimų formaliai nekurti dviejų tarybų tose savivaldybėse, kuriose nevyriausybinių organizacijų taryba efektyviai gali dirbti viena.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, gal tos visos organizacijos – geras dalykas, bet iš tikrųjų manau, kad jos turėtų veikti daugiau lokaliai. Tas visas organizacijas kuriate panašiai kaip partiją. Atsimenu, anksčiau būdavo verslo struktūros kuriamos per visą Lietuvą, per verslą, informacinius centrus buvo sumanymas daryti struktūrą. Organizatorius buvo vienas Viktoras, bet jam nepavyko.
O šiuo metu ar tikrai reikia viską taip struktūrizuoti, ar vis dėlto leisti toms bendruomenių asociacijoms veikti lokaliai? Ar neatrodo, kad jos turės daug posėdžiauti, kalbėtis? Ar yra kai kada per daug bendrų reikalų? Aš suprantu, kiekviena bendruomeninė organizacija gali dalyvauti projektuose ir panašiai, bet suvaryti į struktūras… Koks pagrindinis tikslas, kad būtų ta struktūra ir būtinai visi priklausytų kokiai nors viršūnei? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš noriu priminti, kad šitos tarybos jau veikia, ir gana neblogai. Tiesiog yra kai kur problema su jų sudarymu, todėl mes tai išaiškinome šiuo įstatymo projektu. O jos veikia lokaliai, neveikia kur nors padebesiuose, ir šito įstatymo pataisos projektas, kad nebūtų kuriama daug tokių tarybų, o būtų viena nevyriausybinių organizacijų taryba, į kurią įeitų ir bendruomeninės tarybos. Aš manau, kad vieną kartą per ketvirtį susitikę su vietos vykdomąja valdžia atras apie ką padiskutuoti ir kokius sprendimus priimti, nes bendruomenių paskirtis yra ne vien tik rašyti projektus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš ir pratęsiu jūsų paskutinę pasakytą mintį, kad bendruomenių paskirtis – ne vien rašyti projektus. Gal jūs galite dar pavardinti, ką jos dar gali daryti arba kam jos yra buriamos, ir ar jūs paneigsite tokią galimybę, kad bendruomenės kartais yra buriamos politiniams tikslams pasiekti, kai, na, kad ir pačios bendruomenės iškelia kandidatus, remia kokius nors politinius kandidatus arba trukdo kitiems kandidatams ir panašiai, ir panašiai?
Aš čia dabar neturiu nieko konkretaus, nors turiu pavyzdžių, kai tikrai politikai, savivaldos politikai, suburia bendruomenes ir iš tikrųjų tai atrodo kaip toks permanentinis rinkimų štabas, kuris vyksta kiekvieną dieną 24 valandas su savo atributika ir panašiai. Todėl kartais kyla abejonių dėl tos bendruomenių veiklos skaidrumo ir tikslų. Kaip jūs į tą politinį tašką žiūrite? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš žiūriu labai neigiamai, nes tai, ką jūs pasakėte, yra blogasis pavyzdys. Visame pasaulyje tiek bendruomeninės, tiek nevyriausybinės organizacijos yra pilietiškumo ugdymo, pilietinės iniciatyvos skatinimo, kaip pasakius, tokia stovykla. Kaip tik žmonių įsitraukimas į savo vietos problemų sprendimą, o ne tai, ką jūs minėjote.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už – A. Vinkus. Prašom. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad mes pasiekėme tokį visuomenės brandos lygį, kai visuomenė nori dalyvauti diskusijose dėl valdžios institucijų sprendimų priėmimo, nori išsakyti savo nuomonę, nori būti išgirsta, pagaliau nori dalyvauti priimant pačius sprendimus. Savivaldybių lygmeniu viena iš tokių visuomenės dalyvavimo valdyme formų yra bendruomeninių organizacijų tarybos. Tą aš patyriau turėdamas garbę dirbti ir Neringos miesto savivaldybėje.
Tačiau tenka konstatuoti, kad tokios tarybos sudarytos ir veikia ne visose savivaldybėse. Jų sudarymas ir veikla skirtingose savivaldybėse yra skirtingai interpretuojama. Neretai tokios situacijos susiklosto, nes skirtinga interpretacija išplaukia iš nepakankamai aiškiai suformuluotų dabar galiojančio Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų. Taigi, jeigu norime girdėti visuomenės nuomonę ir norime, kad ji padėtų mums suformuluoti visuomenės interesus atitinkančius sprendimus, privalome patobulinti, sukonkretinti įstatymo nuostatas dėl bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymo principų, jų formulavimo skaidrumo.
Manau, kad šiame įstatyme siūlomas šių priemonių kompleksas leis sėkmingiau savivaldybėms bendrauti su visuomene, derinti su visuomene savivaldybių priimamus sprendimus ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą dėl jų esmės, turinio ar kokybės. Balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-4480.
Balsavo 70, už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po pateikimo Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – birželio 30 diena.
17.20 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084. Jį mums pateiks R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, įstatymo projektą teikia grupė Seimo narių, kurią sudaro J. Jarutis, K. Bartkevičius, Z. Streikus, V. Rinkevičius, A. Šimas ir aš.
Kolegos, aš turiu vilties, kad aiškinamąjį raštą bent jau pavartėte ir paskaitėte, todėl iš naujo skaityti turbūt nėra jokio tikslo. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės organizacijos, įskaitant ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, rekomenduoja ir teikia rekomendacijas ir vertinimus, kad savivaldybės ir valstybės valdomos įmonės turi būti stebimos, turi būti valdymo tendencijos įvertinamos ir nuolat tobulinamas valdymas, dedamos nuolatinės pastangos, siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybės įmonių valdymą.
Konkrečiai apie teikiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pakeitimus, kokius gi pakeitimus mes siūlome. Kad savivaldybės ir valstybės įmonių konkrečią valdybų sudėtį, tai yra kiekinę sudėtį, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija; kad valdybą fiziniai asmenys, kurie nedirba įmonėse, vadinamieji nepriklausomi, sudarytų ne mažiau kaip 1/5 įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus.
Trečias dalykas, kad valdybos nariu negali būti skiriamas įmonės vadovas. Įstatymo įsigaliojimas arba šių straipsnių įsigaliojimas. Žinoma, laiko jau praėjo nuo jo registracijos datos, yra keistina, ir komiteto svarstymo metu turėtų būti tai padaryta. Tai tiek turbūt to pristatymo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti… Pirmasis klausia E. Gentvilas. Deja, salėje nematau. Tada M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes esame jau diskutavę su jumis šiais klausimais, ir visai neseniai. Matau, kad grįžtate prie tos pozicijos ir jos ne tai kad laikotės dėl valstybinių (…), bet bandote įtvirtinti ir plačiau nustatydami, jog dauguma įmonės įstatuose nurodytų valdybos narių būtų valstybės tarnautojai.
Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių Vakarų šalių, kuriose būtų įtvirtintas įstatymuose toks valdymas, kad būtų siekiama atsisakyti nepriklausomų valdybos narių daugumos? Ar nemanote, kad nebūtų sveika įmonėms rodyti tokią kryptį, kad mes norime daugiau politikos, daugiau valstybės tarnautojų ir mažiau nepriklausomų profesionalų?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Iš tikro įstatymo esmė, kaip jūs teisingai pastebėjote, ir siūlymas yra tai, kad valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų daugumą sudarytų valstybės tarnautojai arba įgalioto akcininko deleguoti žmonės. Žinote, labai daug kur pasaulyje gerąja valdysenos praktika remiamasi privataus verslo praktika.
Man Lietuvoje nėra žinoma nė vienos įmonės, kurios savininkai, akcininkai būtų pasamdę valdybos daugumą iš nepriklausomų, įmonėje nedirbančių asmenų. Tiesą sakant, buvo tokių bandymų. Tarp tų bandymų ir vienas Seimo narys, kurio nėra salėje, yra buvęs privačios kompanijos valdybos nariu. Bet daugumą visada turėjo savininkai. Buvo bandymas „Achemos“ grupėje – „Carlsbergo“ generalinis direktorius buvo išrinktas į valdybą, tačiau tai ilgai nesitęsė dėl daugybės priežasčių ir teko grįžti savininkams prie susijusių asmenų įtraukimo į valdybą. Taigi privati praktika, kuri laikoma, kad valdysenos požiūriu yra geresnė negu valstybės įmonių valdymas, to nedemonstruoja. Pagaliau kažkada buvo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos lyg ir sakoma, kad yra toks reikalavimas. Tokio griežto reikalavimo nėra.
Daugelyje šalių, įskaitant tokias išsivysčiusias šalis kaip, sakykim, Vokietija, valstybės strateginių įmonių valdybas sudaro dauguma ne iš šono parinkti asmenys.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Aš manau, iš principo yra teisinga, kad pagrindiniai valdysenos principai turėtų būti įstatyme, ir ne tik dėl valstybės įmonių, bet ir apskritai dėl valstybės kontroliuojamų įmonių. Apskritai panašias, ne tokias, bet kitokias pataisas aš taip pat esu įregistravęs. Bet dėl šito projekto noriu jūsų paklausti dėl konkrečios sudėties nustatymo. Ar čia pagal požymį nustatytų sudėtį akcininkas, ar pagal pavardes? Aišku, ir įgyvendinimo laikotarpis, įgyvendinimo pereinamasis laikotarpis, būtų toks ar ne? Dėkui.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Teikdami šito įstatymo projektą, mes manėme, kad pasibaigus valdybų kadencijai būtų taikomi nauji, sakykime, jeigu bus priimti, skaičiaus parinkimo kriterijai. Čia kaip ir nieko naujo. Bet kartu noriu jums priminti tiesiog praktinį pavyzdį. Štai įsivaizduokime, kad svarstome „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, veikia parlamentinė kontrolė. Mes kviečiame ką? „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, kviečiame ministrą. Iš ministro reikalaujame visos atsakomybės už šitos įmonės veiklą, nors „Lietuvos geležinkelių“ strateginius planus ir kitus esminius dalykus tvirtina nepriklausomų narių valdyba. Mes deleguojame atsakomybę vieniems, o sprendimus priima kiti. Tai nėra gera praktika ir tai rodo ne tik valstybės įmonių, bet ir savivaldybės įmonių praktika.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gal jūs galėtumėte įvardinti nors vieną Europos ar pasaulio valstybę, šalį, kurioje taip elgiamasi su savininku? Aš turiu omeny su susisiekimo ministru, kai pavaldi įmonė, vadovaujama nepriklausomų valdybos narių, kurių vadovas yra ponas R. Švedas, dėl konkurso, paties didžiausio geležinkelio istorijoje, 360 mln. eurų, ministro įrankį, tai yra auditą, kur ministerijos auditas pavaldus tik ministrui, siunčia kuo toliau. Per keletą mėnesių auditoriui nepavyko gauti konfidencialios informacijos, kuri neva įslaptinta, neva tas auditorius negali žinoti laimėtojų įkainių, kad nustatytų, ar tikrai pagrįstai jiems buvo padidinta 40 mln. eurų kaina derybų metu, kai buvo padaryta 60 nuolaidų tam laimėtojui. Negali gauti žiniaraščių su įkainiais. Tai ar tokia valstybė egzistuoja, ar tik Lietuvoje įmanoma su nepriklausoma profesionalų valdyba? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Jūsų užduotas klausimas, gal daugiau komentaras, rodo, kad valdydami savivaldybių ir valstybės įmones mes turime daug problemų. Sakykime, kad ir išvardinti jūsų pavyzdžiai. Ministerija turi Audito grupę. Audito departamentą kiekviena ministerija turi. Bet Audito grupė gali patikrinti tik ministerijos įmonių, kurias ministerija įgaliota valdyti, akcijas, tik pačią įmonę. Jos dukterinės įmonės Audito departamentas jau tikrinti neturi teisės, nes tai skirtingas juridinis asmuo. Pavyzdžiui, atliekant auditą „Lietuvos geležinkeliuose“, „Litcargo“ auditas ministrui nėra įmanomas. Mes tik dar kartą parodome, kad šiuo atveju mes tikrai turime daug problemų dėl valdymo.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas, bet salėje nematau. Tuomet E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti dėl valdybos narių, kad negali būti skiriamas įmonės vadovas. Aš suprantu, didelės, galingos valstybinės įmonės – taip, bet kuo čia skiriasi, pavyzdžiui, kai nedidelės savivaldybės įmonės, kažkokios valdybėlės vadovu yra pats įmonės vadovas? Koks skirtumas, jeigu nori daryti poveikį, bus daugiau ten savivaldybės tarnautojų ir panašiai. Vėlgi tas valdymas arba tų valdybos narių nuomonės reguliavimas gali būti tiek iš savivaldybės, tiek iš kitų dalykų. Šiuo atveju galbūt reikėtų pasakyti, kad, pavyzdžiui, didelės įmonės arba mažesnės, iki kiek žmonių galėtų turėti vadovus ir įmonės direktorius. Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas Edmundai, ačiū už klausimą. Tokia praktika yra buvusi ir galbūt dabar išlikusi. Kai kuriose ministerijose ir dabar dar yra taip, kad nedidelių įmonių vadovai kartu yra ir valdybos nariai. Kita vertus, egzistuoja ir kitas požiūris.
Įmonės vadovas yra atskaitingas valdybai ir būnant valdybos nariu ta atskaitomybė… iš vienos pusės yra atskaitingas, iš kitos pusės šiek tiek atskaitingas pačiam sau. Kad nepatektų pats įmonės vadovas į tokią dviprasmišką padėtį, ta mintis ir buvo, kad geriau, kai įmonės vadovas nebus valdybos narys. Aišku, jis įtaką turės, nes jeigu bus priimta ta įstatymo nuostata, jis turės iš esmės valdybos narių daugumą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Ąžuolas. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Prašom klausti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų sprendimas labai laiku ir reikalingas. Tik aš norėjau paklausti, kaip jūs vertinate dabar tokią susiklosčiusią situaciją valdybose? Kaip pavyzdys – trys valdybos nariai, iš jų – du nepriklausomi, ir dviese gali priimti sprendimą parduoti ne valstybės akcijas, o verslą, kuris sudaro 70–80 % įmonės pajamų. Taip įmonę galima faktiškai privesti prie bankroto. Ir tokia situacija yra galima tiek Lietuvos pašte, tiek „Lietuvos geležinkeliuose“, tiek kitose įmonėse parduodant verslą. Kaip jūs vertinate tokią susiklosčiusią situaciją, kad, deja, šiandien galima taip padaryti?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, gerbiamas pirmininke, iš tikro tokia galimybė gali atsirasti. Ir tai yra vienas iš motyvų.
Kita vertus, ką reiškia nepriklausomi? Nepriklausomi vis tiek kam nors priklauso, vis tiek turi kokį nors interesą. Ir ta nepriklausomybė yra toks žodis, kurio sąvoka niekaip neapibrėžta ir sunkiai kitąsyk patikrinama. Tad ir verslo užgrobimo atvejai, tiesą sakant, įmanomi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų klausimus. Motyvai už – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato įmonės savininko teises ir pareigas, kad įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Tačiau įstatymu kartu pasakoma, kad įmonės įstatuose gali būti numatytas kolegialus valdymo organas – valdyba. Jeigu valdyba sudaroma, ji privalo veikti įmonės naudai ir neturi teisės, kaip ir kiti įmonės valdymo organai, priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie kelia įmonei riziką. Įstatyme aiškiai apibrėžta gana didelė valdybos atsakomybė ir gana plačios teisės – teisė nustatyti įmonės struktūrą, steigti filialus, nutraukti veiklą, nustatyti įmonės veiklos rodiklius.
Valdybos nariams įstatymas numato, kokius jie turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti specialiuosius reikalavimus ir panašiai. Įstatymo pakeitimo projekto autoriai, atsižvelgdami būtent į valdybai suteiktas teises, siekia patobulinti valdybos sudarymo struktūrą, kad būtų užtikrinta reikiama įmonės veiklos kontrolė. Turbūt nereikia įrodinėti, kad nuo įmonės valdymo kokybės priklauso ir įmonės veiklos rezultatai. Todėl pasirinkimas tobulinti valdymą atitinka siekį gerinti įmonės veiklos efektyvumą ir veiklos rezultatus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš. E. Gentvilo nėra. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, mes kalbame ne apie biudžetinę įstaigą, o apie įmonę, uždarąją akcinę bendrovę. Įmonės, pabrėžiu, ne mokyklos kokios, valdyme mes norime daugiau kompetencijos ar daugiau politikos, daugiau profesionalumo ar daugiau biurokratijos? Objektyvus, nepriklausomas valdybos narys bus nesusijęs su politika, nesusijęs su ministerija, nesusijęs su savivaldybe, nesusijęs su įmone ar tos įmonės vadovu ir bus nepriklausomas nuo tų žmonių ir tų institucijų sprendimų. Man atrodo, būtent toks žmogus, nepriklausomas nuo politikų įtakos, gali geriau atstovauti visuomenės interesui, dirbdamas valdyboje.
Aš manau, kad mes einame tikrai klaidingu keliu, tokiu keliu, kai mes sąmoningai jau daugiau kaip dešimt metų stengiamės pritraukti kuo daugiau profesionalų. Netgi Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, naudodamasis tuo sukurtu prekės ženklu, savo Vyriausybę bandė pakrikštyti kaip profesionalų Vyriausybę. O dabar mes čia atsisakome ir to prekės ženklo, ir to sukurto įvaizdžio, bandome pasmerkti profesionalus ir sakyti, kad įmonių valdyme reikia daugiau politikos. Man atrodo, įmonių valdyme reikia daugiau kompetencijos ir daugiau profesionalų. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti. Prašom balsuoti po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-4084.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 49, prieš – 4, susilaikė 7. Projektui po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – birželio 25 diena.
Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas sutiktų, aš siūlyčiau kaip papildomą paimti ir Biudžeto ir finansų komitetą. Jeigu tai nėra skubos reikalas, nėra skubama greitai pakeisti valdybas, o tik pasibaigus valdybų kadencijai priimti, tai jeigu sutiktų V. Ąžuolas, siūlau paimti kaip papildomą ir Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – V. Ąžuolas. Sutinkate?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taigi kaip papildomas dar būtų ir Biudžeto ir finansų komitetas. Dėkoju.
17.39 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3876 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3876. Pateikia A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiu Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektą, kurio tikslas – numatyti, kad paskirti valstybės įmonių valdybų nariai nebūtų susiję tarpusavyje jokiais ryšiais, ir taip užtikrinti skaidrų ir sąžiningą valstybės įmonių valdymą, valstybės lėšų panaudojimą bei didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir valstybės įmonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimai. Pirmasis klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Manau, reikalingas įstatymo projektas, bet yra keli klausimai. Vienas. Kaip suformuluota, turbūt tose valdybose negalėtų būti daugiau kaip dviejų valstybės atstovų iš karto, galėtų būti tik vienas. Ar čia tikrai yra tokia intencija?
Kitas. Ar neatrodo, kad tas principas turėtų galioti visoms valstybės kontroliuojamoms įmonėms, nes ir per pereitą diskusiją, man atrodo, Seimo nariai susipainiojo? Jie vis galvojo, kad mes kalbame apie visas valstybės kontroliuojamas įmones ir aname projekte, ir šitame. Iš tikrųjų yra kalbama apie valstybės ir savivaldybės įmones, kurios nėra nei akcinės bendrovės, nei uždarosios akcinės bendrovės. Dėkui.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš pritarčiau, kad bet kur reikėtų vengti nepotizmo. O jeigu yra techniškai neteisingai suredaguota ir, kaip jūs pastebėjote, negalėtų būti du savivaldybės atstovai, tai tada aš tikiu, kad jeigu Seimas pritars po pateikimo, komitetas tai sutvarkys.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji kolege Aiste, aš sunkiai įsivaizduoju, pačiam principui pritariu, bet sunkiai įsivaizduoju, kaip švogerių krašte galima įgyvendinti tokias jūsų siūlomas nuostatas. Imkime kad ir paprastą pavyzdį, dėl ko mes laužėme ietis antradienį. Kai kurie ištraukėte korteles, nebalsavote.
Kelių direkcijos vadovas ir jo brolis „Klaipėdos naftoje“. Aš turiu omeny V. Andrejevą ir jo brolį „Klaipėdos naftoje“, viešųjų pirkimų vadovą. Ar jo paskyrimas buvo susijęs ar nesusijęs, kaip jie gali dirbti tame sektoriuje būdami artimi giminaičiai? Kaip tada turės elgtis?
Čia tik mažas pavyzdėlis, svarstytas antradienį, o tokių pavyzdžių yra labai daug. R. Karbauskis buvo pateikęs bent penkias lenteles, kaip yra mūsų valstybės valdomose įmonėse. Man įdomu, kaip įgyvendinti tokį jūsų siūlymą?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad svarbiausia yra deklaruoti ir viešai pasakyti apie savo sąsajas su tam tikromis įstaigomis, institucijomis, verslais, taip pat ir informuoti apie savo šeimyninius santykius. Tai aš ir bandžiau savo įstatymo projekte nurodyti. Man atrodo, geros valios būdu viską galima sutvarkyti. Reikia dėti į įstatymą ir tai bus privaloma.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal panašus klausimas buvo, kaip kolega klausė. Jūs dabar pabaigoje pasakėte – svarbiausia yra deklaruoti, bet, žinote, deklaruoti, bet neatsakyti, neturėti atsakomybės. Tai tavęs neatleidžia nuo atsakomybės. Deklaravai, bet baudos nesumokėjai ir panašiai. Ir toliau dalina postus ir kitus dalykus. Tos jūsų ištrauktos kortelės – ar tai irgi nėra ryšių susiejimas, nes mes galime vienaip ar kitaip interpretuoti? Iš principo, aišku, jūsų šis teikimas yra teisingas, bet nors ir kiek mes apstatytume saugikliais, vis tiek apeinama, apeinama, apeinama. Gal dar kokių būdų turite, kuriems aš tikrai pritarčiau? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš šiuo atveju šiuo įstatymo projektu siekiu, kad būtų vengiama bet kokio nepotizmo ir ryšių. Man atrodo, tai yra dar vienas žingsnis skaidrinimo link. Reikia tikėtis, kad žmonės, kurie privalo deklaruoti, deklaruoja nuoširdžiai, nes supranta, kad vis dėlto savo parašu patvirtina duomenų teisingumą. Aš tiesiog linkčiau pasitikėti žmonėmis, kurie jau pildo deklaracijas ir jas pasirašo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Motyvai po pateikimo. Už – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties palaikau šį siūlymą. Turbūt ne visai deklaratyvus siūlymas, jeigu prie jo padirbėtų teisininkai ir parlamento komitetai.
Tikrai reikia atsakyti į daugelį klausimų, ką daryti, jeigu, be geros valios, yra kitų tikslų, kitų tikslų tam tikrų verslo intereso grupių, kurios delegavo, reikia vykdyti įsipareigojimus. Mes tokių pavyzdžių per 30 nepriklausomybės metų turime ne vieną. Ir kokie tada būtų atsakomybės mechanizmai, kas būtų tas arbitras, kuris priimtų sprendimus ir sudrausmintų tuos, kuriems, be geros valios, trūksta, na, sakykime, sąžiningumo ir kurie negali atsitraukti nuo įsipareigojimų savo klanui, kuris ten pasodino.
Bet siūlau pritarti ir tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori pareikšti. Prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3876.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir svarstymo data – birželio 25 diena.
Per šoninį mikrofoną – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai, suklydau, nežinau, sudrebėjo ranka iš džiaugsmo. Mano balsas už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pagrindinę darbotvarkę baigėme, liko rezerviniai klausimai. Ir Seimo Pirmininkas norėtų mums pateikti kitos savaitės, prasidedančios birželio 1 dieną, posėdžių darbotvarkes. Prašom.
17.47 val.
Seimo savaitės (2020-06-01–2020-06-05) – 2020 m. birželio 2 d. (antradienio) ir 4 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, prasidės birželio 1 dieną, baigsis birželio 5 dieną. Darbotvarkė iš ryto nėra per daug pasikeitusi. Antradienio posėdžiuose yra daug klausimų svarstymų. Tarp jų – Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo svarstymas. Toliau yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas. Po to yra daug Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pateikiamų projektų. Toks būtų antradienis, išskirtinumų daugiau ir nepasakyčiau.
O ketvirtadienį yra tai, kad yra Vyriausybės valanda. Po to yra paskyrimų, tai yra dėl G. Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore, kitas – V. Ščiglienės paskyrimas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke. Minėjau – Vyriausybės valanda. Daugiau tokių išskirtinumų taip pat nėra.
Galbūt reikėtų paminėti atskirai, kad yra daug iniciatyvų 2021 metus pavadinti išskirtinių asmenybių metais, tai yra švietėjo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, Jono Karolio Chodkevičiaus metais, Vytauto Mačernio. Galbūt toks išskirtinis dalykas, kad yra Seimo nutarimo „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ projektas ir taip pat Seimo nutarimas dėl V. Sladkevičiaus metų skelbimo. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausti nori trejetas Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykite, gal galėtumėte trumpai pristatyti, kaip mes planuojame dirbti birželio mėnesį ir kiek? Matyt, valdyboje jums jau galbūt gerai žinoma ir ne kartą išdiskutuota, bet gal eiliniams Seimo nariams… Dabar birželio mėnesį planuojame dirbti du kartus per savaitę visą birželio mėnesį ir sesiją užbaigti iki Mindauginių? Koks daugiau mažiau planas, ar galėtumėte patikslinti?
V. PRANCKIETIS. Planas yra sesiją užbaigti taip, kaip Konstitucija numato – iki birželio pabaigos. Bet jeigu būtų kokių nors būtinybių pratęsti sesiją, tai būtų galima padaryti, bet stengsimės organizuoti darbą taip, nes kitą savaitę jau ateina iš Vyriausybės paskutinių projektų pateikimai. Tikimės, kad sesiją galėtume baigti taip, kaip numatyta Konstitucijoje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pernai Aplinkos apsaugos komitetas, kur aš su kolege Virginija esame išvadų rengėjai, parengė įstatymo projektą po svarstymo, praėjusiais metais, tai yra Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektą. Bandome derintis, kad po svarstymo sprendimas būtų priimtas Seime. Sesija eina į pabaigą, kadencija irgi į pabaigą, bet dėl nesuprantamų priežasčių paprastai jis yra nukeliamas. Kodėl taip daroma? Pažadus turime, bet kažkodėl pusė metų praėjo, liko pora savaičių. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Tikrai tą pažadą jeigu ir turite, tai ne iš manęs. Aš pastudijuosiu tą situaciją, pažiūrėsiu, kur tas projektas yra ir kodėl jo nėra iki šiol darbotvarkėje. Gerai, atkreipsiu dėmesį.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paklausti, gal mes jau kitą savaitę išvysime kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus? Iš tiesų laikas bėga, Konstitucinio Teismo darbas yra iš esmės dezorganizuotas, o visi, manau, puikiai žinome, kad gali subjektai teikti ir ne tris iš karto, o po vieną teisėją. Tai kada jūs apsispręsite?
V. PRANCKIETIS. Labai geras klausimas ir ypač tas pagrindimas, kad darbas yra dezorganizuotas. Pirmiausia Konstitucija yra taip organizuota, kad Konstitucinio Teismo darbo negalima dezorganizuoti. Teisėjas dirba tol, kol būna išrenkamas kitas. O kadangi Seimas atsisakė trijų kandidatų iš karto, tai, taip, jūs teisi – dezorganizavome drauge.
Dabar dėl mano apsisprendimo, tai deriname su Prezidentu, kad teiktume vienu metu, ir nežinau, kiek tai… Dar teisi esate tuo, kad aš galiu teikti ir vienas, bet labai norėčiau gauti frakcijų pasiūlymų, taip pat ir iš jūsų frakcijos. Antradienį per pietus 13 valandą kviesime frakcijų seniūnus susitikti ir kalbėti ir šiuo klausimu, ir dar dėl dviejų kandidatūrų, tai yra dėl lygių galimybių kontrolieriaus ir dėl vaiko teisių kontrolieriaus kitos kadencijos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvų taip pat niekas nenori pasakyti. Ar bendru sutarimu galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Dėkoju, pritarta kitos savaitės posėdžių darbotvarkei.
17.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4899 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar imsimės rezervinio 1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-4899. Projektą mums pateikia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, kartais taip būna, kad reikia ištaisyti mūsų padarytas klaidas, galiu pripažinti, ir komiteto, ir viso Seimo. O mūsų padaryta klaida siūlomu projektu, kurį pasirašėme po parlamentinio tyrimo, mūsų atlikto, komiteto posėdyje. Pasirašė komiteto nariai: aš pasirašiau, R. Baškienė, A. Sysas, A. Dumbrava, J. Rimkus, tai yra tie komiteto nariai, kurie dalyvavo ne nuotoliniu būdu, nagrinėdami Trakų rajono savivaldybės administracijos kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti arba išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo… dėl šitų straipsnių. Tuo klausimu ir yra parengtas įstatymo projektas. Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiama kolege, dėkoju. Jūs pasakėte esmę. Dabar imsime tik nutarimą. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš dėl nutarimo neklausiu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, esmė pasakyta, dėl ko yra siūloma papildyti sesijos darbų programą. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Po svarstymo pritariame. Priėmimas. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4899.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58 Seimo nariai ir visi pritarė. Nutarimo projektas dėl sesijos darbų programos papildymo yra priimtas. (Gongas)
Seimo Dokumentų skyrių mes paprašysime, kad sujungtų su anksčiau priimtu Seimo nutarimu.
17.57 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4867 (pateikimas)
O dabar bus pateiktas įstatymo projektas, kurį įtraukėme į pavasario sesijos darbų programą, tai yra Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4867. Pateikia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Toliau tęsiu, ką pradėjau kalbėti. Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi dėl pakeistos parduodamo lengvatine tvarka savivaldybės būsto kainos apskaičiavimo metodikos, kuri, jų nuomone, galimai pažeidžia asmenų teisėtus lūkesčius.
Šį klausimą svarstydami mes įvertinome, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo mūsų Seime priimta minėto įstatymo nauja redakcija ir joje nebeliko reglamentavimo, kuomet savivaldybėms nuossavybės teise priklausantis būstas galėjo būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.
Toks reglamentavimas, kaip čia tiksliau, trumpiau pasakyti, tiesiog atėmė viltį žmonėms, kurie galėjo privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, bet dėl objektyvių priežasčių, ne nuo šitų piliečių priklausančios valios ir kaltės tie būstai lengvatinėmis sąlygomis nuo minėtos datos, 2019 m. rugsėjo 1 d., nebegalėjo būti privatizuojami, kitaip sakant, mes prisiimtų valstybės įsipareigojimų tų asmenų atžvilgiu 2019 m. rugsėjo 1 d. jau pradėjome nebevykdyti.
Be Trakų rajono savivaldybės kreipimosi, kartu mes svarstėme ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, kai buvo priimti galutiniai teismų sprendimai po dešimties metų bylinėjimosi, ir tie sprendimai buvo priimti po 2019 m. rugsėjo 1 d., atimant teisę žmonėms privatizuoti tomis sąlygomis, kuriomis tuose pačiuose namuose būstus įsigijo kiti.
Buvo pateikta ir tremtinių, gyvenančių Vilniaus mieste, Linksmojoje gatvėje, kurie taip pat dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tremtinių… būsto vertinimai buvo atliekami 2017 metais, keičiami. Ta pati firma vertino vieną, kitą kartą ir būsto vertinimas skiriasi net dešimtimis tūkstančių, tačiau savivaldybės taryba nepriėmė sprendimų dėl tų asmenų, tremtinių.
Taip aiškindamiesi mes paprašėme informacijos, kodėl įvyko taip, kad nauja metodika, tiksliau, įstatyme įrašius metodiką, žmonės vietoj 8–9 tūkst. eurų būstą privatizavo tokiomis kainomis, kiti asmenys tuose pačiuose namuose ar tokiomis pat sąlygomis turi mokėti 80–90 tūkst. dėl to, kad savivaldybė laiku nepriėmė tam tikrų sprendimų. Paprašėme išvados ir Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie Finansų ministerijos atstovų nuomonės, jie to projekto rengimo metu dalyvavo, ir mums buvo pasakyta, kad tikrai būsto kaina po mūsų įstatymo pakeitimo neturėtų ženkliai skirtis. Tačiau pasirodė, kad situacija yra visiškai kitokia.
Vienu žodžiu, mūsų priimtas įstatymas neatitinka socialinio teisingumo ir todėl komitete po ilgų debatų… Kaip matote, projektą turbūt būtų pasirašę visi komiteto nariai, nes mes tikrai ilgai diskutavome, apsisprendėme, kad yra tik vienas kelias, norint įvykdyti socialinį teisingumą dėl tų asmenų, kurių lūkesčiai pažeisti, tai atkurti jų padėtį.
Iš tiesų aš, kaip buvusi Seimo kontrolierė ir pradirbusi dešimt metų be dešimt dienų šioje įstaigoje, puikiai prisimenu, kaip kartais atmestinai arba dirbtinai sukeliamos… atmestinai buvo žiūrima į piliečių prašymus būsto privatizavimo metu. Tai parodė ir dabartinė situacija, kad dar iki šiol yra neprivatizuotų būstų. Ir žmonės už jų privatizavimą, kai yra pateikę prieš 15–20 metų prašymus, šiandien turi mokėti dešimt kartų daugiau, negu mokėjo anksčiau.
Tokia yra projekto esmė. Atsisakome metodikos ir tiems asmenims, kuriems ne dėl jų kaltės nebuvo leista laiku privatizuoti būstų, sudarome tokią galimybę. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, man čia kvepia tokia kažkokia sovietine tvarka, kai mes asmenims norime parduoti valstybei priklausantį turtą dešimt kartų pigiau. Dešimt kartų pigiau, negu kad yra rinkos vertė. Kodėl dešimt? Gal nemokamai duokime, nes nusipelnė? Nelabai suprantu. Tikrai jūs norite faktiškai atiduoti valstybei priklausantį turtą žmonėms beveik nemokamai. Ar tikrai yra pagrįsti?..
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Mykolai, aš supratau jūsų klausimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kai jūs kalbėjote, aš jūsų klausiau, tai aš dabar mielai gerbčiau, jeigu jūs išklausytumėte mano klausimą. Ar jūs derinotės šį projektą su Vyriausybe, ar klausėte Finansų ministerijos pozicijos, nes vis dėlto turime skaičiuoti valstybės turtą ir užtikrinti, kad jis yra valdomas efektyviai? Ar galite patikslinti? Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš jau ir sakiau pristatydama Finansų ministerijos išsakytą poziciją ir nuomonę, kuri neatitinka realios esmės. Bet jūs turbūt nesupratote to, kad jeigu žmogus pats ar laiku nepateikė dokumentų, ar yra ir tokių, kurie dar nesikreipė, dabar kreipiasi, arba neįvykdė tam tikrų veiksmų, kuriuos turėjo įvykdyti, jiems šio įstatymo nuostatos, jeigu tokios būtų priimtos, netaikomos. Taikomos tiems piliečiams, kurių atžvilgiu teismai buvo priėmę sprendimus, arba priėmė jau po 2019 m. rugsėjo 1 d. galutinius ir neskundžiamus sprendimus, suteikiančius teisę privatizuoti būstą, tačiau savivaldybė laiku neatliko veiksmų. Tai yra tik tų piliečių atžvilgiu.
Man atrodo, kad tokių mes šiandien, bent jau kol kas daugiau nesikreipė nei savivaldybės, nei asmenys, tuo domėjomės, turime gal 10 ar 15 žmonių. Socialinis teisingumas tikrai turi būti atkurtas, jeigu žmogus ne dėl savo kaltės šiandien turi mokėti dešimt kartų brangiau, negu įsigijo, kaip minėjau, visi kiti to paties namo butų savininkai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų čia ilgas klausimas apie tuos būstus. Ar nemanote jūs, kad vis dėlto reikėtų daugiau iniciatyvų rodyti, kad savivaldybės turėtų savo būstų fondą, ir taip galbūt kitas problemas… Turbūt yra tokių reikalų, kai žmonės norėtų galbūt ir užsidirbti, gauti būstą Trakuose, bet jie jau kažkur gyvena. Ar nemanote, kad reikėtų kokio nors kontrolės mechanizmo ir kad vis dėlto daugiau iniciatyvos būtų žmones aprūpinti būstu, ypač jeigu jiems reikia. Šiuo metu, ypač jeigu mes išparduosime gerose vietose, o socialiai remtini, šimtai žmonių stovi eilėse, nors ir mažoje savivaldybėje, neturi būsto. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, čia nesusiję (aš dar sykį pakartoju) su tais, kurie kreipėsi ar kurie dabar kreipsis. Tikrai šio įstatymo nuostatos jų neliečia. Aš galbūt tik jums patikslinsiu. Jūs dabar kalbate apie Trakus. Mes, vykdydami parlamentinę kontrolę, žiūrėjome, tai būstai, kurie kažkada buvo… (kolega, aš jums atsakinėju) …Užutrakio dvaro patalpos, pastatai. Ir kai pasikeitė Užutrakio dvaro situacija, tiems žmonėms buvo statomi… jie turėjo būti iškeldinami suteikiant butą. Tiems žmonėms buvo pastatyti namai, tačiau juos įkėlus į tuos namus prasidėjo privatizavimo procesas, kuris strigo dėl nesusitarimo su gyventojais ir savivaldybe. Tai nebuvo šiaip būstas, kurį gavo žmogus, sovietmečiu buvęs eilėje ar kur nors kitur. Tai yra išimtinės situacijos. Trakų situacija yra Užutrakio dvaro pastatų buvę gyventojai, kuriems Vyriausybė skyrė lėšas, pastatė būstą ir leido privatizuoti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, čia buvo iškilęs gana panašus klausimas dėl gyventojų, iškeldintų iš grąžintinų būstų. Jiems taip pat buvo suteikti laikini būstai, po to nupirkti savivaldybės būstai, skirti nuompinigiai. Tai yra Kauno, Vilniaus, Klaipėdos gyventojai. Buvo pateiktas taip pat mano įstatymo projektas jiems leisti privatizuoti 1998 metų sąlygomis. Šiandien ta nuompinigių suma išsekusi, jiems praktiškai neužtenka, nors galimybę jie turi dabar privatizuoti. Tai panašioje situacijoje jie taip pat buvo. Kaip į tų gyventojų situaciją dabar pažiūrėti? Jų yra gal 150. Jie tikrai nebuvo kalti, nes iš tiesų gavo tuos būstus, kurie kažkada priklausė kitiems. Be abejo, atsidūrė nepalankioje situacijoje. Juo labiau kad savininkams neatsiradus jie galėjo privatizuoti taip, kaip ir visi kiti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, gerbiama Virginija, mes jūsų pataisą svarstėme. Būtent tos jūsų pataisos svarstymo tolesnė eiga ir buvo suplanuota parlamentinė kontrolė, kurią mes turėjome vykdyti, ir tuo metu atsirado šie prašymai. Bet dėl Kauno situacijos, jūs puikiai prisimenate, buvome iškvietę ir savivaldybės pareigūnus, ir būsto. Ten paaiškėjo, kad žmonės, kurie kreipėsi ir skundėsi, gavo išmokas, gavo pinigus, pasinaudojo. Todėl tam klausimui ir tam jūsų pasiūlymui trečią kartą posėdžiaudami, vis darydami pertraukas, kai susikvietėme ir išsiaiškinome situaciją, buvo pateikti dokumentai, mes ir nepritarėme. Galbūt iš to 150 yra buvę teismų ir priimti teismų sprendimai.
Priėmus šito įstatymo pataisą, jeigu buvo teismų sprendimai, o savivaldybė jų neįvykdė laiku – iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tokia teisė nupirkti tomis sąlygomis, kada buvo pateiktas prašymas, ir tomis kainomis, kurios buvo nustatytos pagal anksčiau galiojančią tvarką, tikrai atsirastų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama kolege, iš tikrųjų socialiai jautrus projektas. Žinote, man teko kadaise teikti pataisą, kuri leistų gyventi butuose, gyventi, ne privatizuoti, o tiesiog gyventi kariams, kurie gynė šį Seimą. Yra šiandien ir pareigūnų pasieniečių, kurie net buvo sužaloti. Ir jūsų komitetas nepritarė tiesiog leisti gyventi, ne privatizuoti. Dabar jūs siūlote leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti. Ar nemanote, kad čia yra dvigubi standartai?
Galbūt, jeigu jūsų nuomonė pasikeitė, tada spręskime iš tikrųjų dėl tų žmonių, kurie rizikavo gyvybe dėl mūsų valstybės nepriklausomybės, ir leiskime jiems privatizuoti lengvatine tvarka. Ar nepasikeitė jūsų nuomonė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, jūs kalbate apie tarnybinius butus. Tai buvo visiškai kitas statusas. Kai aš buvau Seimo kontrolierė, Fabijoniškėse buvo skirti namai ir tarnybiniai butai buvo suteikti policijos pareigūnams. Aš tada mėginau tą klausimą spręsti taip, kaip jūs mėginate dabar. Ir tada neišsprendėme, nes tarnybinių butų statusas yra tų gyventojų, kurie ten gyvena, susijęs su tarnyba. Mūsų reglamentavimas, aš turiu omenyje tais klausimais, kurie susiję su būstais, buvo priimtas ir toks Seimo buvo nustatytas dar iki mūsų dabartinės kadencijos. Todėl ne dėl to, kad mes esame prieš kokius nors žmones ar buvusius vienos ar kitos kategorijos darbuotojus, bet įstatymas yra aukščiau visko, ir mes, komitetas, svarstydami bet kokį projektą, privalome vadovautis pirmiausia įstatymo nuostatomis.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties socialinis teisingumas ir vienodos sąlygos visiems piliečiams nuo pat nepriklausomybės pradžios, kai visas turtas buvo padalintas į investicinius čekius ir leista visą pramonę privatizuoti… Teko girdėti įvairių aukštų buvusių politikų, pareigūnų, kad jiems užteko investicinių čekių įsigyti didžiausias… šeimos investicinių čekių, kurių didžiausia vertė pagal metus buvo, atrodo, 5 tūkst. litų. Sudėjus šeimos čekius, įsigyti įmones, didžiausias valstybėje įmones. Jie oficialiai nevengia to sakyti. Kaip taip galėjo atsitikti?
Daugelis įsigijome savo žemę ar butą už tą kainą, už tuos investicinius čekius, už to meto vadinamąją rinkos kainą ar nominalią kainą. O dalis asmenų liko nepasinaudoję. Todėl socialinis teisingumas turi būti, ir čia turbūt valstybė ne tiek praras, kiek prarado, tarkime, už vieną litą pardavusi valstybinių degalinių tinklą „Lietuvos kuras“ ar dar kitą objektą, kuriuos čia galima būtų vardinti iki begalybės.
Nenorėdamas gaišinti laiko, tiesiog siūlau būti socialiai jautriems ir teisingiems ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Vis dėlto, gerbiami kolegos, siūlau atkreipti dėmesį į istorinį atvejį ir dviveidystę. Gerbiama Rimante, 2018 m. gegužės 30 d. jūsų vadovaujamas komitetas neleido likti gyventi butuose žmonėms, ne pareigūnams, tame name, apie kurį kalbame, bet tiems žmonėms, pirmiesiems savanoriams, kurie gynė šį Seimą, jūs neleidote leisti gyventi. Mano prašymas yra, jeigu jau jūsų nuomonė pasikeitė, kviečiu atsiprašyti tų žmonių ir teikti įstatymo pataisas, kad likę žmonės, kuriems taip pat yra neleista gyventi, galėtų privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis kelis butus.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti, ar pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-4867 po pateikimo.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – birželio 16 diena.
M. Majauskas. Prašom per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, kad Teisės departamentas siūlo atlikti antikorupcinį vertinimą. Matyt, čia gal komitetas galės nuspręsti ir kreiptis, bet mano pasiūlymas būtų gauti Vyriausybės išvadą, nes klausimas yra susijęs su finansais. Mes girdėjome, kad Finansų ministerija turi tokią gana atsargią nuomonę šiuo klausimu. Vis dėlto siūlyčiau gauti Vyriausybės išvadą ir tada grįžti prie jo svarstymo čia, Seime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pritariame dėl Vyriausybės išvados? Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG), Kas, kas, bet Biudžeto ir finansų komiteto narys ponas M. Majauskas tikrai turėtų žinoti, kad šiam projektui pagal siūlymą nei valstybės, nei savivaldybės biudžeto lėšų nereikės, o negautos lėšos nėra valstybės biudžeto lėšos.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos. Gal, Mykolai, atsisakysite siūlymo? Reikalaujate. Gerbiami kolegos, yra siūlymas, balsuojame. Ar pritariame M. Majausko siūlymui gauti Vyriausybės išvadą, tai yra ar dėl įstatymo projekto būtina Vyriausybės išvada.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 26. Lygu. Siūlau perbalsuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galiu komentarą?
PIRMININKĖ. Prašom, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos valdantieji, kaip jau jūs nuspręsite, taip ir bus. Aš tik atsakysiu gerbiamam kolegai A. Skardžiui, kad valstybės turtas yra valstybės resursai, jeigu valstybė jų netenka dėl šio sprendimo, tai Vyriausybės nuomonė lygiai taip pat svarbi, jeigu mes didintume išlaidas ar mažintume išlaidas, ar spręstume dėl valstybės resursų panaudojimo. Man atrodo, mes paprastai visada kreipiamės dėl Vyriausybės išvados, nelabai suprantu, šiuo atveju jūs taikytumėte kitą standartą, jeigu yra parduodamas dešimt kartų pigiau valstybei priklausantis turtas. Nelabai suprantu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom dar kartą. Kartojame balsavimą dėl Vyriausybės išvados reikalingumo.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 24, prieš – 10, susilaikė 17. Trim balsais nusverta, kad Vyriausybės išvados nereikalausime.
Prašom, Mykolai Majauskai, per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man tiktai lieka konstatuoti, kad nepasitikite savo nuosava Vyriausybe. Tikrai labai gaila, kad taip Seimas dirba paskutiniais kadencijos mėnesiais, kai net nebenorima įsiklausyti į savo pačių Vyriausybę.
PIRMININKĖ. Manau, kad čia ne nepasitikėjimo, o tiesiog laiko klausimas.
Per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš noriu tik pabrėžti, kad tai yra ne valstybės turtas. Tai visų pirma yra savivaldybių ir pačios savivaldybės kreipėsi. Kaip minėjau, yra apie 10–15 butų. Aš manau, kad tikrai mes tą socialinį teisingumą turime atkurti. O antikorupcinio vertinimo mes, komitetas, tikrai paprašysime, nes Teisės departamentas tokį pasiūlymą, kartoju, pasiūlymą, pateikė. Taigi čia, Mykolai, ramiai. Bus įvertinta tai, ko jūs norėjote, bent tos dalies.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
18.21 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4536 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, keliaujame toliau. Imsimės projekto – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4536, jį mums pateikia A. Nausėda.
A. S. NAUSĖDA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiama pirmininke, šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris įgalintų sustiprinti valstybės dalyvavimą UAB „Šilutės polderiai“ valdyme ir užtikrintų jos apsaugą nuo galimo privatizavimo. Tam pritarė Šilutės rajono savivaldybė, kurios nuomone, privatizavimo atveju kasmet polderių priežiūra būtų vykdoma vis kitos įmonės ir nėra jokių garantijų, kad kita įmonė sugebės užtikrinti Šilutės rajono gyventojų saugumą ir tinkamai bus vykdoma nuolatinė polderių priežiūra.
Polderių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra valstybinė, valstybės perduota savivaldybėms funkcija. UAB „Šilutės polderiai“ 81 % akcijų priklauso valstybei ir jas valdo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Polderių priežiūrai keliami ypatingi reikalavimai siekiant apsaugoti nuo potvynių Šilutės miestą, Rusnės ir Kintų gyventojus bei apie šimtą kaimų. Bendrovė visiškai apsirūpinusi specialia technika, dokumentacija, speciali technika yra skirta prižiūrėti polderiams. Dirba kompetentingi specialistai, užtikrinama nuolatinė, nepertraukiama polderių priežiūra. Visa ši sistema turi tiesioginę įtaką gyventojų saugumui, pagerina žemdirbiams ūkininkavimo sąlygas, veikia gamtosaugos ir biologinės įvairovės stabilumą, užtikrina prisitaikymą prie klimato kaitos.
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedą ir įrašyti į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą uždarąją akcinę bendrovę „Šilutės polderiai“. Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad įstatymo projektas atitinka Nacionalinio saugumo strategijoje keliamus tikslus, tai yra stiprinti civilinės saugos sistemą ir strateginių objektų apsaugą, išvengti kapitalo, neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų, skverbimosi į šalies įmones.
UAB „Šilutės polderiai“ įrašius į minėtą sąrašą, bus nustatyti privalomieji įpareigojimai, susiję su saugumo planais, sandorių sudarymu, reorganizavimu ir kita. Numatoma, kad pagerės bendrovės veiklos kontrolė ir bus mažinami galimos korupcijos atvejai, didinamas vykdomos veiklos efektyvumas. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Šilutės polderiai“ iki 2012 metų buvo įrašyti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar susipažinote su Europos teisės departamento ir Seimo teisininkų išvadomis, kurios sako, kad UAB „Šilutės polderiai“ nekyla grėsmė dėl kapitalo, neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų skverbimosi į šią įmonę, nekyla jokia grėsmė. O įmonės valdymui taikomas visas reikalingas priežiūros mechanizmas, kad jos veikla nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai sako Seimo teisininkai, sako Europos teisės departamentas, bet net netaiso. Svarbu tai, kad jūs šiuo pareiškimu tiesiog juodu ant balto nepasitikite žemės ūkio ministru A. Palioniu, kurio kompetencija yra šitos įmonės valdymas, žemės ūkio reikalai. Tai ar jūs sakote, kad jis planuoja privatizuoti, ar jūs tiesiog juo nepasitikite, kad netyčia jis sugalvos privatizuoti. Ar galite patikslinti?
A. S. NAUSĖDA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, čia yra gyvenimo patirtis. Mes turime daug privatizuotų įmonių. Galbūt sostinėje tai ne taip jaučiasi, bet pas mus provincijoje yra daug pavyzdžių. Jeigu būtų tokia galimybė, aš galėčiau jums parodyti, kaip atrodo tie privatizuoti objektai, kaip atrodo Rusnės tvenkiniai, kaip atrodo Šilutės spirito gamykla ir panašiai. Šiuo atveju yra ne nepasitikėjimo klausimas.
Prieš teikdami tą projektą mes derinome su ministru A. Palioniu ir jis pritarė. Taip pat buvo išvažiuojamasis Kaimo reikalų komiteto posėdis, visi nariai turėjo galimybę susipažinti su esama situacija ir vertinti tai daugiau nacionalinio saugumo aspektu, vertinti civilinės saugos aspektu. Be abejo, čia yra daug komponenčių, yra žemės ūkis, yra gamtosauga ir civilinė sauga, ir panašiai.
Mes remiamės ir kitų valstybių pavyzdžiu. Lenkijos pavyzdys rodo, kad tai yra valstybinė įmonė. Dabar patikėjimo teise valdo Šilutės savivaldybė, bet kyla lyg ir tokia mintis, kad už viską turėtų atsakyti šilutiškiai. Finansavimas buvo nepakankamas. Deja, šiais metais susigriebta. Gerai, kad ministras įsitikino ir suprato tą problemą. Finansavimas dalele, maža dalele padidėjo, aišku, ne iki tokio lygio kaip Lenkijoje arba Olandijoje.
PIRMININKĖ. Klausia R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Norėjau kolegos paklausti, o kitose valstybėse kam yra pavaldžios polderius aptarnaujančios įmonės?
A. S. NAUSĖDA (LVŽSF). Aš truputį jau užsiminiu. Lenkijoje yra pavaldi valstybei, konkrečiai Susisiekimo ministerijai, Lenkijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Aš palaikau. Matau, kad kolegos bando nepalaikyti, bet kadangi Šilutė – mano buvusi apygarda, ta situacija yra žinoma ir dešimtmečius nėra sprendžiama. Čia ne tik dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo, taip, čia daugiau civilinės saugos objektas. Tikrai įrenginiai reikalingi būtent civilinei saugai – spręsti visas potvynių problemas, su kuo susiduria Pamario kraštas, visa Nemuno delta. Todėl negalima leisti sau išdykauti, mes turime tokią sistemą, kokią turime, todėl turime įrašyti ten, kur turime, būtent į tą vietą, į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų sąrašą. Jeigu būtų dar koks nors tarpinis civilinei saugai būtinų objektų sąrašas, taip, galėtume mes įkelti ten, bet šiuo atveju turime tai, ką turime, todėl siūlau pritarti ir tą problemą spręsti, nes kai ateis laikas, gali būti vėlu, liks valanda.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš pradžių gal ponui A. S. Nausėdai atsakysiu, kad Šilutę pažįstu ir lankausi ne tik Šilutėje, bet ir Rusnėje, ir Minijoje, ir Kintuose, kur, beje, gyventojai yra jūsų pasiilgę ir sakė, kad seniai nėra matę akyse gyvo. Tai tikrai kviečiu apsilankyti.
O dabar dėl jūsų sprendimo. Iš pradžių jis atrodė keistas, kai atrodė, kad nepasitikite savo paties paskirta Vyriausybe, bet dabar atrodo truputėlį juokinga, kai jūs sakote, kad ministras tam pritaria. Vadinasi, ne tik kad jūs nepasitikite savo Vyriausybe, bet ministras nepasitiki savimi, nes jis nežino, ar jis atsikėlęs ryte nepriims sprendimo parduoti Šilutės polderius. Tai labai keistai atrodo ta situacija.
Atkreipsiu dėmesį, tai yra ministro atsakomybė ir pats ministras pritaria, kad būtų priimtas įstatymas, kad pats ministras negalėtų priimti sprendimo parduoti. Sakyčiau, netgi tragikomiškai atrodo ši situacija, ir kviečiu, pirma, jeigu pritarsite, kreiptis Vyriausybės nuomonės, galbūt Vyriausybės kolegos paprotins ir sakys, kad šalia geležinkelio, oro uostų, jūrų uostų rašyti Šilutės polderius yra perteklinis reikalavimas.
Ir kitas dalykas – pasikalbėti su Vyriausybės nariais ir pažiūrėti, ar iš tikrųjų jie toliau pasitiki savimi ir gali toliau eiti tas pareigas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4536 po pateikimo.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data siūloma birželio 25 diena.
Ir per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu kolegų dėmesį, kad Teisės departamento pastabose paskutinis sakinys yra apie tai, kad rekomenduotina Vyriausybės išvada. Tai gal šį kartą jau nebebalsuokime ir tiesiog pasikliaukime.
PIRMININKĖ. Pritariame dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, baigiame jau. Atsiprašau, V. Rinkevičius – per šoninį. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš noriu gerbiamam kolegai Mykolui pasakyti, kad keliasdešimties tūkstančių žmonių saugumas tikrai nėra savivaldybės, o nacionalinė problema. Pavyzdžiui, įvykus potvyniui būtų išversti tie polderiai, įsivaizduojate, kokia tai būtų nelaimė?
Antras dalykas. Ministru galima pasitikėti, bet rudenį po rinkimų gali būti jau kitas ministras, kokia bus jo nuostata, niekas nežino. Taigi čia įstatymas yra keičiamas ne dėl konkretaus ministro, o tam, kad keičiantis ministrams, keičiantis Vyriausybei ši nuostata būtų įtvirtinta ir negalėtų kas nori bet kada pakeisti.
18.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4844 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, man atrodo, išsamiai aptarėme klausimą. Ir negaišdami imamės rezervinio 3 kompleksinio klausimo. Bet jį turime pradėti vėlgi nuo Seimo nutarimo dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos patvirtinimo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4844. Pateikia mums jį A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog, mieli kolegos, reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, o į teismą kreipėmės, kaip pamenate, visi bendrai dėl teisėjų imuniteto. Todėl ir teikiamas šis nutarimas, kad galėtume įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Gerbiamas V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, turbūt nedažnai priimant tokio pobūdžio nutarimus yra diskutuojama, bet šį kartą aš tikrai noriu pareikšti nusistebėjimą, švelniai tariant, ką tik čia, tribūnoje, buvusios Seimo narės A. Širinskienės atžvilgiu. Šis įstatymo projektas privalėjo būti pateiktas lygiai prieš dvi paras, tai yra praėjusį antradienį, netgi panašiu laiku. Deja, tuo metu A. Širinskienės salėje nebuvo. Aš suprantu, kad atsitinka įvairiausių galbūt nenumatytų dalykų, dar kas nors. Bet jeigu vis dėlto mes ateiname į Seimą ir kiekvieno rytinio posėdžio pradžioje nustatome darbotvarkę, niekas neturi jokių pretenzijų, niekas nepasako, kad vakare kam nors reikės išeiti ar į kirpyklą, ar į televiziją, ar kur nors dar. Suprasčiau, jeigu atsitiktų nelaimė žmogui, galbūt taip ir įvyko, bet vis dėlto panašu, kad taip nebuvo. Toks laiko gaišinimas, Seimui rodoma nepagarba iš tikrųjų yra netoleruotina. Seimo darbo organizavimas taip pat, švelniai tariant, yra kritikuotinas. Yra ir Seniūnų sueiga, yra ir kitos Seimo instancijos, kurios nustato tam tikrą darbotvarkę, žmonės ruošiasi, žmonės nori paklausti, nori išsakyti motyvus ir panašiai, ir panašiai. Juolab kad šis klausimas yra iš tikrųjų konstitucinės svarbos, mes kalbame apie teisėjų imuniteto klausimą, o ne šiaip apie kokius nors buitinius dalykus.
Tiesiog aš išsakau savo galbūt ne vien asmeninę nuomonę. Aš manau, kad tie, kurie vis dėlto gerbia Konstituciją ir Seimo statutą, supras, kad taip elgtis su Seimu tiesiog nedera, ypač Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei. (Balsai salėje)
Aš dėkoju jums už komentarus, pasakiau tai, ką galvoju, įvykdžiau savo kaip parlamentaro teisę pasakyti, ką aš galvoju, kai yra tyčiojamasi iš Seimo. Aš tikiuosi, kad daugiau tokių atvejų nebus ir bus atsiprašyta Seimo ir visų žmonių už tai, kad be reikalo yra trikdomas Seimo darbas. (Šurmulys salėje)
Dėkoju jums, mielieji, ačiū jums už švilpimą, iš tikrųjų jūs rodote dar didesnę nepagarbą, dar didesnį supratimą, kaip veikia parlamentas, gerbiami valdantieji. Pašvilpkite galbūt namuose ar kur nors laukuose, bet čia yra parlamentas. Būkite malonūs, elkitės kaip ir dera Lietuvos Respublikos Seimo nariams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Švilpimo nebuvo, nereikia perdėti. Svarstant daugiau kalbančių nėra. (Balsai salėje) Man su ausimis tikrai gerai. Garselis buvo, taip, bet švilpimo ne. (Balsai salėje) Taip, bet ne švilpimas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4844) priimtas. (Gongas)
Dokumentų skyriaus prašysime jį sujungti su panašaus pobūdžio anksčiau priimtu Seimo nutarimu.
18.40 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4842, Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4843 (pateikimas)
Tuomet imamės Teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4842. Pateikimo stadija. Pateikia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kartu pateiksite ir Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4843.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, įskaitant tuos septynis konservatorius iš trisdešimties, kurie esate salėje (kaip supratau iš gerbiamo V. Juozapaičio, I. Šimonytė ir G. Landsbergis šiuo metu yra kirpykloje), leiskite pateikti įstatymo projektą, kuris iš tiesų, kaip gerbiamas V. Juozapaitis sakė, yra labai reikšmingas įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, nes į Konstitucinį Teismą mes kreipėmės, kaip jau ir minėjau, kartu su jumis kvestionuodami tai, ar vis dėlto teisėjų imunitetas yra tik funkcinis, ar jis yra absoliutus.
Teismas šiuo atveju tiesiog pripažino, kad vis dėlto imunitetas yra funkcinis. Jis saugo tik teisėjo nepriklausomybę ta apimtimi, kiek tai yra susiję su jo funkcijomis, tačiau jokiu būdu negali būti toks, kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo, kuris teisėjui suteiktų visišką apsaugą netgi nuo kratų ar kitų teisėsaugos veiksmų tais atvejais, kai ta apsauga reikštų, kad tie veiksmai iš esmės tampa nebeįmanomi ir trukdantys teisėsaugos tyrimus. Šiuo atveju, kadangi tos normos jau nebegali būti taikomos, siūlomi įstatymų projektai išbraukia tas Konstitucinio Teismo pripažintas antikonstitucines normas.
Trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia du Seimo nariai. Pirmasis – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Ponia Širinskiene, mano klausimas bus suformuluotas šiek tiek vėliau. Aš tik noriu pasakyti, kad jūs dar kartą paniekinote Seimo narės vardą šitaip besityčiodama iš žmonių, iš kitų parlamentarų. Miela ponia, tai jūs nevaikštote į darbą tuo metu, kai jūs privalote būti Seimo tribūnoje ir pateikti klausimus. Kadangi niekas nesitikėjo jūsų šiandien čia pamatyti, tai, matyt, tie žmonės ir pasišalino, nes parlamentaro darbas ir laikas iš tikrųjų yra labai brangus.
Mano klausimas susijęs su šita jūsų pristatoma problema. Turint omeny jūsų cinizmą, kandumą ir neįtikėtiną įžūlumą, ar jūs tikrai galvojate, kad jūs atitinkate tas pareigas, kurias jūs šiandien einate, ir turite teisę pristatyti tokios svarbos įstatymo projektą? Ar jūs savimi pasitikite? Ar jūs bent suvokiate, kaip jūs elgiatės ir ką jūs darote? Ačiū jums.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai labai dėkoju kolegai V. Juozapaičiui už išskirtinę meilę ir dėmesį visų posėdžių metu. Lygiai taip pat dėkoju, kad pripažinote, kad ponia I. Šimonytė ir G. Landsbergis greičiausiai yra kirpykloje. Tai toks atsakymas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų jūs jau peržengėte visas ribas. Mano klausimas kur kas trumpesnis. Prašau pasakyti, kur yra R. Karbauskis? (Balsas salėje: „Pas Gretą.“)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jo ir paklauskite.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom visas replikas po klausimo pateikimo. (Balsas salėje) Prašom iš vietos, gerbiamasis, nekalbėti. (Balsas salėje) Nenutrauksiu. Prašau atsakyti. (Balsai salėje) Viskas!
Motyvai. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, turėkite kantrybės. Jūs ką tik moralizavote, kaip reikia elgtis Seimo nariui, tai būkite malonūs.
Prašom balsuoti po pateikimo. Balsavo 46 Seimo nariai: už – 43, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektams Nr. XIIIP-4842 ir Nr. XIIIP-4843 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – birželio 16 diena.
Per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Bet iš tiesų jūs girdėjote Seimo narių pastabą, kad jūs taip pat netinkamai pirmininkaujate ir leidžiate šiai pilietei, būnant Seimo tribūnoje, įžeidinėti Seimo narius. O pilietei Seimo narei A. Širinskienei išties noriu pasakyti, kad jūs elgiatės nederamai, tiesiog nederamai. Ir tiems žmonėms, kurie jumis pasitikėjo, turėtų būti labai gėda už jus ir už jūsų veiksmus. Jūsų elgesys, turint omeny jūsų pareigas, jūsų padėtį, yra nesuvokiamas. Ir padėtį, ir pareigą akademiniame pasaulyje. Yra nesuvokiama, yra gėda, ir tebūna tai ant jūsų sąžinės, jeigu jūs žinote, kas tai yra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Įžeidinėti tikrai niekam neleidžiu, nei Seimo nariams, nei piliečiams, nei juo labiau džentelmenams.
18.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2354 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4818 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4818. Pateikia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis siekiama išspręsti problemą dėl dviejų persidengiančių redakcijų, iš tiesų yra būtinos, kad keleivių vežimo organizatoriai ir toliau galėtų tiesiog priimti atsakomybę už pareigų nevykdymą ir galėtų vėlgi būti kontroliuojami. Tikrai, kolegos, prašau pritarti, nes terminai artėja prie vienos iš persidengiančių redakcijų įsigaliojimo. Mes turime iki liepos 1 dienos susitvarkyti ANK.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamasis Vytautai, jus matau ir girdžiu. Pabaigsime procedūrą, jūs gausite dėl vedimo tvarkos.
Taigi bendru sutarimu pritarėme projektui Nr. XIIIP-4818. Siūlymą dėl jo ką tik pateikė ir Seimas pritarė. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – birželio 9 diena.
Per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ponia pirmininke, jūs išties šiandien pati save turbūt pernokote ir peršokote savo gabumus. Tikrai visada žavėjausi jūsų organizaciniu gebėjimu. Paplokime pirmininkei, labai gerai šiandien veda posėdį. (Plojimai) Jūs ką tik vėl pažeidėte Statutą, nesuteikdama statutinio reikalavimo pasisakyti dėl vedimo tvarkos tuo metu, kai Seimo narys turėjo tam teisę. Jūs asmeniškai ir vienašališkai nusprendėte, kad Seimas gali bendru sutarimu priimti, kai buvo reikalaujama balsuoti. Bet vėlgi šiandien tokia diena, telieka ant jūsų sąžinės. Mieli valdantieji, pasidžiaukite galia, kad jūsų yra daugiau. Bet ar daugiau tikrai yra daugiau, pamąstykite, kai šiandien grįšite namo.
PIRMININKĖ. Sutinku, gerbiamas Vytautai, kad šiandien tokia diena. (Juokas salėje)
18.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dariaus Japkevičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-90) priėmimas
Gerbiamieji, liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dariaus Japkevičiaus peticijos“ projektas ir E. Pupinis jį mums pateikia. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau Peticijų komisijos išvadą.
„Peticijų komisija šių metų gegužės 26 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjo D. Japkevičiaus peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnį ir nustatyti, kad teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, ir išvadą apie asmens, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos pareikalautų gydytojų komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės, garso įrašo, taip pat kad teismai įpareigotų ekspertizes atliekančius ekspertus daryti garso įrašus.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad galiojantis teisinis reguliavimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo proceso ir dėl teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimo tvarkos yra pakankamas ir sudarantis prielaidas teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje.
Be to, Baudžiamojo proceso kodeksas nereguliuoja atskirų teismo ekspertizės rūšių atlikimo tvarkos. Pagal Sveikatos sistemos įstatymą stacionarines teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o ambulatorines ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kiti asmenys, turintys teismo psichiatro eksperto ar teismo psichologo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.“
Atsižvelgus į tai, siūloma pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Jarutis nori klausti, ar?..
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš negalėjau užsirašyti klausti, nes…
PIRMININKĖ. Čia motyvus norite pasakyti? Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Motyvus. Pritariu protokoliniam nutarimui, bet taip pat noriu paklausti kolegos, gal žinote, kur P. Čimbaras?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, va ir nežinau, kur P. Čimbaras. Turbūt rašo įstatymų projektus, tikiuosi, nes nespėjame, čia daug darbo, reikia po darbo dirbti. O galbūt prie televizoriaus stebi. Iš tikrųjų aš esu pirmininko pavaduotojas, galiu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar komisijos išvadai galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
18.52 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir liko Seimo narių pareiškimai. Turime Vytauto Valiūno pareiškimą. Prašom. (Balsai salėje) Petro Valiūno, atsiprašau.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gegužės 20 dieną buvo užregistruota peticija. Ji skirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomeninės sveikatos centrui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Neskaitysiu visos, bet trumpai esmę.
2020 m. gegužės 7 d. UAB „Aplinkos vadyba“ viešai paskelbė informaciją apie parengtą iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1 (atkreipiu dėmesį, kad „Ekologistika“ tik per šimtą metrų tame pačiame pastate) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – Alytaus mieste registruota UAB MS LT01. Viešas ataskaitos pristatymas nuotoliniu būdu numatytas 2020 m. birželio 8 d. 17 val. Bendrovė praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad planuoja cheminės konversijos būdu gaminti tokias medžiagas kaip magnio sulfatas ir silicio hidroksidas, ir taip toliau.
Įmonės atstovas teigė, kad neva UAB MS LT01 kartu su mokslininkais sukūrė visiškai unikalią technologiją, kurią naudojant bus atliekamas granito perdirbimas, apie 60 tūkst. tonų per metus. Bet esmė yra kitokia. Čia atrodo nekaltas dalykas, kad perdirbama uoliena, bet toliau skaitant matyti, kad gamybos procese bus naudojama agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos – sieros rūgšties net 82 tūkst. tonų, iš kurių gamybinių patalpų rezervuaruose bus nuolat saugoma net 1 tūkst. 500 tonų, natrio hidroksido – 10 tūkst. tonų, azoto rūgšties – 36 tonos, vandenilio peroksido bus sunaudojama taip pat didžiuliai kiekiai, apie 2 tūkst. tonų per metus.
Dabar šalia planuojamos ūkinės veiklos iki 200 metrų atstumu yra keletas įmonių su beveik tūkstančiu darbuotojų, visuomeninės paskirties pastatas Alytaus kultūros centras, maitinimo įstaiga, gyvenamieji namai, už keleto metrų yra net saugoma teritorija – Gulbynės ornitologinis draustinis. Ataskaitoje yra įvardinti net 29 stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, pateikti teršalų sklaidos ore modeliavimo rezultatai.
Mes manome, jog vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams ir gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos proceso metu patenkant teršalams. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys pavojingos ir nepavojingos atliekos, kurių saugojimas ir tvarkymas kelia pagrįstų abejonių dėl veiklai naudojamo pastato pirmo aukšto bei rūsio patalpų techninės būklės. Pažymime, kad teigiama, jog rūsio patalpos bus naudojamos ne tik gamybai, bet ir pirmame aukšte avarinio išsiliejimo metu išsiliejusiems skysčiams surinkti. Dalis rūsio patalpų yra po siuvimo įmonės UAB „Haltex“ patalpomis, o tai kelia riziką joje dirbantiems net 350 žmonių.
Tai tik dalis priežasčių, dėl ko kreipiamės ir į gyventojus, kad pasirašytų šitą peticiją. Svarbiausia, kad, kaip žinome, nesuvaldėme padangų gaisro, o dabar norime tokius kiekius tokių cheminių medžiagų, kai 500 metrų nuo pastato yra Putinų mikrorajonas. Tuo labiau kas nustatė, kad tos patalpos yra nepažeistos šito gaisro, nes už šimto metrų vėl darysime. Tai čia yra tiksinti bomba, todėl aš ir noriu, kad atkreiptų dėmesį Seimas ir Aplinkos apsaugos komitetas, kad taip neturėtų būti elgiamasi.
Šiuo metu jau yra surinkta apie 2 tūkst. gyventojų parašų, todėl kviečiu ir jus (yra dvi versijos, elektroninė ir popierinė) palaikyti, kad sunkioji pramonė neturėtų miesto centre būti, gal galima kokią nors kitą vietą parinkti ar panašiai. Na, ne miesto centre, bet prie pat gyvenamo mikrorajono. Jeigu padangų gaisro nesuvaldėme, tai chemijos tikrai ne, jei įvyktų avarija. Tuo labiau kad yra, kiek žinau, daug verslininkų prašymų. Noriai pasirašo įvairios įmonės ir renka parašus pačios, kad šitas procesas nevyktų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, šios dienos vakarinio Seimo posėdžio programą įvykdėme. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Skelbiu gegužės 28 dienos vakarinį plenarinį Seimo posėdį baigtą. (Gongas) Ramaus vakaro, gražaus savaitgalio.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.