LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
aPLINKOS APSAUGOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI
nr. xivp-2868(2)
2023-12-13 Nr. 107-P-49
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
2 |
6 |
|
|
1. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus 444 ir 448 straipsnių nuostatas, pagal kurias teismas nustato juridinį faktą, pripažįsta jį nustatytu, bet ne faktas įrodomas teismo sprendimu, žodžio „įrodytas“ nereikėtų pakeisti žodžiu „nustatytas“, taip pat svarstytina, ar prieš žodžius „teismo sprendimu“ nereikėtų įrašyti žodžio „įsiteisėjusiu“. |
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
2 |
15 |
|
|
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžiamos sąvokos turinyje nėra aiškus formuluotės „požymių, reiškinių visuma“ turinys, t. y. neaišku, kokie požymiai (pvz., gamtos ir (ar) nekilnojamųjų kultūros vertybių ar kokie kiti) ir reiškiniai turimi omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: „15. Gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinis kompleksas – savitų gamtos ir (ar) nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų požymių, taip pat savitų reiškinių visuma vientisoje teritorijoje, susidariusi kaip nuoseklus gamtinių ir (ar) istorinių procesų rezultatas.“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
2 |
33 |
|
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje yra apibrėžta sąvoka „nekilnojamoji kultūros vertybė“, kuri apima „kultūros paveldo objektą“ ir „kultūros paveldo vietovę“. Atžvelgiant į tai, tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūlomas „rezervato“ apibrėžimas, vienodinant skliaustuose dėstomas nuostatos formuluotes dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių detalizavimo. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Rezervatas – saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti, tirti moksliniu požiūriu ypač svarbias gamtos ir (ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba nekilnojamųjų kultūros vertybių (paveldo objektų ir vietovių) autentiškumo išsaugojimą, propaguoti gamtos vertybių, ir (ar) nekilnojamųjų kultūros vertybių (paveldo objektų ir vietovių) apsaugą. Šioje teritorijoje nustatoma konservacinė pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nutraukiama ūkinė veikla.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
4 |
2 |
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto antrajame variante pasikeitė straipsnių numeracija, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda „Šio įstatymo 25 straipsnyje“, vietoj skaičiaus „25“ įrašant skaičių „24“. |
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
4 |
3 |
|
|
5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto antrajame variante pasikeitė straipsnių numeracija, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda „Šio įstatymo 24 straipsnyje“, vietoj skaičiaus „24“ įrašant skaičių „23“. |
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
7 |
3 |
|
|
6. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoje, išdėstytoje skliaustuose, vietoj žodžio „nuostatai“ įrašytinas žodis „nuostatuose“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „viensėdis“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Ši sąvoka yra apibrėžta Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pastarasis įstatymas turėtų būti nurodytas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Patikslinti 7 straipsnio 3 dalį ir skliaustuose vietoj žodžio „nuostatai“ įrašyti žodį „nuostatuose“ ir papildyti 2 straipsnio 47 dalį žodžiais „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
8 |
1 |
1, 6 |
|
7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoje nėra aišku kokios „vietovės“ turimos omenyje. Jei turimos omenyje kultūros paveldo vietovės, tai, manytina, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinis kompleksas“ savo turiniu apima minėtas vietoves ir reikėtų šioje projekto nuostatoje žodžio „vietoves“ atsisakyti kaip perteklinio. Jei vietovės suprantamos kitaip, tai, siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktui. |
Pritarti
|
Siūloma 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktą patikslinti ir prieš „vietoves“ įrašyti žodžius „kultūros paveldo“
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
9, 14 |
3, 3 |
5, 6 |
|
8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto c papunktyje nurodoma, kad leidžiama atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje atstatant ne identiškus buvusios sodybos pastatus buvusioje sodyboje, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tokiu atveju būtų taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos apribojimai, kaip tai nurodoma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto a ir b papunkčiuose. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto c papunkčiui. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto c papunktį ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto c papunktį papildyti ir po žodžio „laikantis“ įrašyti „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir“
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
10, 12, 16, 24, 27, 28 |
4, 1, 2, 17, 4, 3, 10, 11 |
20 |
|
9. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąvokos trumpinys įvestas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje, todėl atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 17 dalies, 27 straipsnio 4 dalies 20 punkto, 28 straipsnio 3, 10 ir 11 dalių nuostatos. |
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
10 |
4 |
|
|
10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad siekiant paskatinti tikslingą privačių saugomų vietovių nustatymą prioritetiniuose plotuose, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas patvirtintų prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, į kurį įtrauktų žemės sklypų savininkams būtų mokamos vienkartinės kompensacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas loginiu aspektu, nes Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas turėtų patvirtinti ne prioritetinių privačių saugomų vietovių, t. y. jau sudarytų apsaugos sutarčių, sąrašą, o prioritetinių plotų (teritorijų) sąrašą, kuriuose siekiama sudaryti kuo daugiau apsaugos sutarčių dėl privačių saugomų vietovių steigimo, todėl į šiuos plotus (teritorijas) patenkančių privačių žemės plotų savininkai, sudarinėdami apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės steigimo, pretenduotų į kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 10 straipsnio 4-8 dalis patikslinti ir vietoj „ Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas“ įrašyti „prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašas“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 11.- |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
10 |
3 |
|
|
11. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma neterminuotai, o kuriais - 30 metų terminui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 34 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kompensacijos pagal apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės būtų mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, projekte reikėtų labai aiškiai įvardinti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomas apsaugos sutarties terminas. Kitu atveju, sutarties terminas galėtų būti nustatytas remiantis subjektyviais kriterijais, kurie valdant viešuosius finansus, mūsų nuomone, neturėtų būti taikytini. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti kriterijais, kuriais remiantis būtų nustatomas apsaugos sutarčių terminas. |
Nepritarti |
Siūloma palikti žemės savininkui laisvai apsispręsti, ar jis nori sudaryti sutartį terminuotam 30 metų laikotarpiui ar neterminuotai. Pasiūlymas:
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
10 |
7 |
1, 2 |
|
12. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatose iki dvitaškio nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Atsižvelgiant į tai, tikslintini šios dalies 1 ir 2 punktai toje apimtyje, kurioje nustatoma „apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia“, nurodant, kad minėtos sutartys teikiamos dėl juridinio fakto apie jas registravimo. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) patenka į prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašą, juridinį faktą apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba; 2) nepatenka į prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašą, juridinį faktą apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka žemės savininkas.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
10 |
8 |
|
|
13. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad privačios žemės, kuri patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, savininkams, su kuriais sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės, išmokamos kompensacijos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas, dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenims būtų mokamos tiek vienkartinės, tiek kasmetinės kompensacijos. Gi pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą įtrauktų žemės sklypų savininkams būtų siūlomos tik vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos keičiamo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai įvardinant, kokios kompensacijos (vienkartinės ir (ar) kasmetinės) būtų mokamos privačių žemės sklypų, patenkančių į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, bei su kuriais sudarytos apsaugos sutartys dėl privačios saugomos vietovės, savininkams. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 daliai. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti 10 straipsnio 8 dalį ir prieš žodį „kompensacijos“ įrašyti žodį „ vienkartinės“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
10 |
2 |
3 |
|
14. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jame išbraukiant žodžius „ir vietoves“ (vartojamus du kartus) kaip perteklinius. |
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
2 |
|
|
|
15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje iš esmės yra apibrėžta sąvoka „kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai“, todėl šias projekto nuostatas reikėtų perkelti į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį, kuriame yra apibrėžiamos sąvokos. Be to, svarstytina, ar šios sąvokos turinyje nereikėtų išbraukti žodžius „ir vietoves“. |
Pritarti
|
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi ir ją išdėstyti taip: „18. Kompleksinis kraštovaizdžio paveldo objektas – tai kompleksine, gamtine ir kultūrine verte pasižymintis objektas, turintis įvairiapusę mokslinę-pažintinę, meninę-estetinę vertę ir (arba) vertę vietos bendruomenei, svarbūs kraštovaizdžio savitumo, istorinių ženklų ir vietos tapatybės, unikalių vietos tradicijų išsaugojimui.“ O 11 straipsnio 6 dalis išbraukiama.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
12 |
2 |
|
|
16. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimą, nustatantį, kad šis straipsnis reglamentuoja veiklą paveldo objektų teritorijose, projekto 1 straipsniu keičiamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos „nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės ir jų buferinės apsaugos zonos“ brauktinos, nes minėtų vietovių ir jų buferinės apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos jose reglamentavimas nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Išbraukti 12 straipsnio 2 dalyje žodžius „nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės ir jų buferinės apsaugos zonos“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
22 |
6 |
|
|
17. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras administracinį sprendimą dėl gamtos ar kompleksinio kraštovaizdžio paveldo objekto paskelbimo gali panaikinti, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustato šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, bet ne jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, manytina, kad atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Vietoj žodžio “panaikinti“ įrašyti žodžius „pripažinti netekusiu galios“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
22 |
7 |
|
|
18. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje prieš skaičių „10“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. |
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
28 |
8 |
|
|
19. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje po žodžių „apsaugos sutartimis“ nereikėtų įrašyti žodžių „arba su žemės savininkais sudaromomis apsaugos sutartimis dėl privačios saugomos vietovės“. |
Pritarti |
Techninė 24 straipsnio 8 dalį po žodžio „sutartimis“ įrašyti žodžius „arba su žemės savininkais sudaromomis apsaugos sutartimis dėl privačios saugomos vietovės“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
27 |
4 |
17 |
|
20. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 17 punkte prieš žodžius „vandens telkinių“ nereikėtų įrašyti žodžio „paviršinių“. |
Pritarti |
Techninė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
|
|
|
|
21. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos, be kita ko „rengia ir derina <...> statinių projektus“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, neaišku kokių statinių projektus minėtos direkcijos rengtų. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su šiuo metu Seime svarstomu Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3143(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-3143(2)) 18 straipsnio 17 dalimi keičiamo Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies bei 20 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 271 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias statinių, statomų saugomose teritorijose, projektinius pasiūlymus tvirtina ne saugomų teritorijų direkcijos, o Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga (statybų naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar pagal projektu Nr. XIVP-3143(2) siūlomą nustatyti naują teisinį reguliavimą saugomų teritorijų direkcijos bus įgaliotos tvirtinti (derinti) statinių projektus (projektinius pasiūlymus). Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų suderinti su projekto Nr. XIVP-3143(2) nuostatomis. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 24 straipsnio 5 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) nustatyta tvarka rengia ir derina teritorijų planavimo dokumentų projektus, Statybos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų numatytais atvejais derina statinių projektus (projektinius pasiūlymus), teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms, nustato planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą, atlieka vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą;
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
29 |
2 |
3 |
|
22. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „atestatas panaikinamas“ įrašytini žodžiai „atestato galiojimas panaikinamas“. |
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
30 |
4 |
|
|
23. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, kuriais remiantis Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustatytų (parinktų) konkrečias saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus. Siekiant išvengti galimo tokių saugomų teritorijų parinkimo vadovaujantis subjektyviais kriterijais, manytume, kad projekte turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis tokias saugomos teritorijos ar jų dalis nustatytų Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti 30 straipsnio 4 dalį ir po „tarnyba“ įrašyti žodžius „atsižvelgdama į būtinybę suvaldyti saugomoms vertybėms keliamas grėsmes dėl intensyvaus lankymo ir sukaupti lėšų lankytojų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai prižiūrėti ir atnaujinti.“
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
31 |
1 |
|
|
24. Atsižvelgiant į tai, kad projekto antrajame variante pasikeitė projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio struktūrinių dalių numeracija, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje du kartus vartojama nuoroda „šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje“, vietoj jos įrašant nuorodą „šio įstatymo 5 straipsnio 4 punkte“. |
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
31 |
5 |
|
|
25. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose, valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose aplinkos ministras gali drausti arba riboti sausumos motorinių transporto priemonių, plaukiojimo ir plūduriuojančių priemonių naudojimą ir judėjimą. Pažymėtina, kad projekte nėra nurodoma, kokiais atvejais, dėl kokių konkrečiai priežasčių ir kokiu tikslu aplinkos ministras galėtų drausti arba riboti sausumos motorinių transporto priemonių, plaukiojimo ir plūduriuojančių priemonių naudojimą ir judėjimą. Manytina, kad, siekiant aiškumo, bei atsižvelgiant, kad esminės nuostatos, susijusios su asmens teisių ribojimu, paprastai nustatomos įstatymo lygmeniu, manytina, kad tokie atvejai, priežastys ir draudimo ar ribojimo tikslai turėtų būti nurodyti projektu keičiamame įstatyme. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti 31 straipsnio 5 dalį ir po žodžio “ministras“ įrašyti žodžius “atsižvelgdamas į būtinybę suvaldyti saugomoms vertybėms keliamas grėsmes,“
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
33 |
4 |
|
|
26. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatoje neturėtų būti nustatyta, kad pasiūloma sudaryti ne tik apsaugos sutartį, bet ir apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. |
Pritarti |
Pasiūlymas:
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
33 |
8 |
|
|
27. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose parkuose esanti valstybinė žemė įsigyjama Žemės reformos įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas yra valstybinis parkas, o pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Gi pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatas Kuršių nerijos nacionalinio parko (valstybinio parko) žemė galėtų būti parduodama (įsigyjama) Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl Kuršių nerijos nacionaliniame parke (valstybiniame parke) esančios valstybinės žemės, kuri negali būti parduodama (įsigyjama). |
Nepritarti |
Argumentai: Yra ir daugiau atvejų, kada žemė saugomose teritorijose negali būti įsigyjama (pvz. valstybiniuose rezervatuose), todėl projekte duodama blanketinė nuoroda į Žemės reformos įstatymą, todėl išsamių atvejų atkartojimas būtų netikslingas.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
33 |
10 |
|
|
28. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 dalis, nurodant subjektą, kuris „be žemės savininko sutikimo negali naudotis jo įrengta infrastruktūra (objektais)“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti 33 straipsnio 10 dalį ir prieš žodžius „be žemės savininko sutikimo negali naudotis jo įrengta infrastruktūra (objektais)“ įrašyti žodį „ asmenys“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
34 |
2 |
1 |
|
29. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas, vietoje žodžio „aprojimas“, įrašant žodį „apribojimas“. |
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
34 |
5 |
1 |
|
30. Projekto antrajame variante išbrauktas 23 straipsnis, buvęs projekto pirmajame variante. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuoroda „pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį“ tikslintina. |
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
34 |
10 |
|
|
31. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje prieš skaičių „10“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
|
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
34 |
14 |
|
|
32. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 14 dalyje prieš žodžius „administraciniu sprendimu“ įrašytinas žodis „vadovo“. Be to, šios projekto nuostatos tikslintinos, nes ne teritorija paimama visuomenės poreikiams, o privačios žemės sklypas. |
Pritarti |
Redakcinė
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
34 |
15 |
|
|
33. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai privačios žemės savininko sprendimu, jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nesilaiko apsaugos sutartyje nustatytų sąlygų. Taigi, pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą privačios žemės savininkas apsaugos sutartį vienašališkai galėtų nutraukti jeigu Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba nesilaikytų bet kurios iš apsaugos sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 34 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai privačios žemės savininko sprendimu, jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neįvykdo ar netinkamai vykdo apsaugos sutartyje nustatytų sąlygų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.“
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
35 |
2 |
|
|
34. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies formuluotėje „privačios saugomos teritorijos“ vietoj žodžio „teritorijos“ įrašytinas žodis „vietovės“. |
Pritarti
|
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 35. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
|
|
|
|
35. Projekto 2 straipsnio 7 dalies nuostatos nėra aiškios: pirma, neaišku, kodėl prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijose teikiami tik iki 2028 m. sausio 1 d.; antra, kaip gali būti baigiami nagrinėti prašymai, kurie dar nėra pateikti ir pradėti nagrinėti iki nurodytos datos; trečia, kodėl prašymai, kurie būtų pateikti įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, turėtų būti nagrinėjami pagal iki „šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reglamentavimą“, o ne pagal naują teisinį reglamentavimą. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje teikiami iki 2028 m. sausio 1 d. Prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo, pateikti iki 2028 m. sausio 1 d., nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal iki 2028 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą dėl buvusių sodybų atstatymo. „ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 36. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
2 |
8 |
|
|
36. Projekto 2 straipsnio 8 dalimi siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu nuo 2028 m. sausio 1 d. pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto d papunktis ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto d papunktis, pagal kuriuos atstatant buvusią sodybą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose netaikomas reikalavimas, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad nuo 2028 m. sausio 1 d. draustinyje ar valstybiniame parke atstatant buvusią sodybą galėtų būti pastatyta ne viena, bet daugiau sodybų. Svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka keičiamo įstatymo tikslus, draustinių ir valstybinių parkų steigimo tikslus, bei teisėkūros tikslingumo bei proporcingumo principus, o projekto 2 straipsnio 8 dalies nereikėtų atsisakyti. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 2 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. 2028 m. sausio 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas pripažįstami netekusiu galios.“
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 37. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
2 |
8 |
|
|
37. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „šiuo įstatymu keičiamo“ įrašytini žodžiai ir skaičius „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto“. |
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 38. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
3 |
4 |
|
|
38. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ex post vertinimo laikotarpis yra 6 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalį, vertinimo laikotarpis apimtų laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2030 m. liepos 1 d. imtinai. Pagal projekto 3 straipsnio 4 dalį ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. liepos 1 d., t. y. nepasibaigus vertinimo laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausybės patvirtintos Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 24 punktą pasibaigus teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiui, prasideda ex post vertinimo atlikimas, kuris baigiamas galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimu. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas tikslintinas, nurodant protingą terminą, per kurį, pasibaigus vertinimo laikotarpiui, galėtų būti atliktas ex post vertinimas. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2031 m. liepos 1 d.“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 39. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-11 |
5 |
|
|
|
39. Reikėtų atsisakyti projekto 5 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.
|
Pritarti |
Redakcinė Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo narė Morgana Danielė 2023-12-05 |
10 |
3 |
|
|
Argumentai: Pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma mažiausiai 30 metų laikotarpiui. Toks nustatytas minimalus apsaugos terminas yra laikytinas nepakankamu, siekiant išsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines, saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, ir jų buveines, biologinę įvairovę, kraštovaizdį, gamtos ir (ar) kultūros paveldo objektus, atkurti pažeistas ekosistemas, išsaugoti vietos bendruomenėms svarbias vietoves, kadangi: - natūraliai buveinių, rūšių apsaugai, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, ypatingai pažeistoms ekosistemoms atsikurti ir užtikrinti reikiamą jų apsaugą, ekologinę pusiausvyrą, reikia gerokai ilgesnio laiko (bent jau pusės amžiaus) nei šiuo metu numatyta įstatymo projekte. - svarbu ne tik teisinė bazė ir parama, bet ir užtikrinti, kad privačios saugomos teritorijos įgytų ilgalaikę apsaugą, kad būtų užtikrinamas saugomų vertybių stabilumas. Todėl į apsaugos teisinę bazę turi būti įtraukiama ilgesnė apsaugos nuostata, kad žemės savininkui persigalvojus, pardavus arba ją paveldėjus kitam asmeniui, būtų kuo ilgesnį laiką išlaikomas saugomos privačios vietovės statusas, naudojimo pobūdis bei režimas.
Pasiūlymas: pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti ją taip: „3. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma |
Nepritarti |
Argumentai: Žemės savininkams gali būti sunku apsispręsti priimti sprendimą saugoti mišką visam laikui, todėl yra siūloma įstatymu nustatyti žemės savininkui pasirinkimo galimybę. Pasibaigus laikotarpiui sutartį šalys gali pratęsti.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 2. |
Seimo narė Aistė Gedvilienė 2023-12-06 |
11 |
2 |
3 |
|
Argumentai: Redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Įstatymo projekto 11 straipsnyje, skirtame aptarti paveldo objektus, liko sąvoka „vietovės“. Vietovėms išsaugoti steigiami draustiniai, o ne paveldo objektai (draustiniams skirtas 8 straipsnis). Siūlome išbraukti žodžius „ir vietoves“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kompleksinius kraštovaizdžio paveldo objektus |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 3. |
Seimo narė Aistė Gedvilienė 2023-12-06 |
11 |
6 |
|
|
Argumentai: Analogiškai siūlome išbraukti žodžius „ir vietovės“ 11 straipsnio 6 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai – tai kompleksine, gamtine ir kultūrine verte pasižymintys objektai |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 4. |
Seimo narys Kasparas Adomaitis 2023-12-11 |
10 |
|
|
|
Argumentai: Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2868(2) (toliau – Įstatymo projektas) numatomas steigiamų privačių saugomų vietovių ir veiklos jose reglamentavimas. 1) Įstatymo projekte siūlomi tik du apsaugos sutarčių dėl privačių saugomų vietovių sudarymo terminai/galimybės – 30 metų arba neterminuotai. Tokia nuostata žemės savininkams beveik nepalieka galimybių rinktis norimo įsipareigojimo termino. Taip pat, siūlomas 30 metų laikotarpis apsaugos sutarčiai gali būti nepakankamas terminas saugoti gamtines teritorijas, siekiant išsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, atkurti pažeistas ekosistemas ir įgyvendinti kitus Įstatymo projekte numatytus tikslus. Todėl siūloma pakeisti Įstatymo projektą, numatant, kad apsaugos sutartis būtų galima sudaryti ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiu, bet paliekant galimybę apsaugos sutartyse numatyti kitokį sutarties galiojimo laikotarpį (atitinkamai kitais siūlymais numatant motyvacines priemones sudaryti kuo ilgesnio laikotarpio apsaugos sutartis). 2) Privačiose saugomose vietovėse gali atsirasti aktyvios gamtotvarkos priemonių poreikis saugant gamtos vertybes (pavyzdžiui, miško retinimas, buveinėms tinkamos aplinkos palaikymas ir pan.). Tačiau, teritorijos savininkui neturint pajamų iš žemės, liktų neaišku, kas ir kokiomis lėšomis tai finansuotų. Siūloma patikslinti ir aiškiai nustatyti, kad valstybė finansuotų ir rūpintųsi gamtotvarkos planų paruošimu (t.y. nustatytų, kokios priemonės reikalingos) ir finansuotų plane numatytas priemones. Atskirais atvejais, pavyzdžiui, jei sudaromos santykinai trumpos sutartys, arba jei apsaugos sutartyse numatoma, kad savininkas vis tik vykdys ribotą veiklą (taip pat kitais neaptartais atvejais), paliekama galimybė apsaugos sutartyse susitarti ir kitaip. 3) Siūloma numatyti nuostatą, kad esant tokioms aplinkybėms, kai sudaryti apsaugos sutartį dėl privačios žemės, patenkančios į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, nori daugiau nei vienas privačios žemės savininkas (t. y. daugiau nei yra įmanoma patenkinti prašymų pagal kompensacijoms skirti numatytus biudžeto asignavimus), pirmenybė būtų teikiama tiems privačios žemės savininkams, kurie sudaro sutartį ilgesniam laikotarpiui.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Privačios saugomos vietovės ir veiklos jose reglamentavimas 1. Privačios saugomos vietovės gali būti nustatomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas konservacinės apsaugos, atkuriamosios apsaugos prioriteto ar kompleksines saugomas teritorijas, privačios žemės savininkui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Privačios saugomos vietovės ribų planas, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, yra neatskiriama apsaugos sutarties dalis. 2. Privačios saugomos vietovės nustatymo tikslai: 1) užtikrinti reikiamą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą arba atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšių buveines Europos Bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, ar jų dalyse, kurios nepatenka į valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas konservacinės apsaugos, atkuriamosios apsaugos prioriteto ar kompleksines saugomas teritorijas; 2) nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones buveinių apsaugai svarbiose teritorijose; 3) apsaugoti ar atkurti saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, ir jų buveines, atkurti pažeistas ekosistemas; 4) išsaugoti ar atkurti kitas 1–3 punktuose nenurodytas gamtos vertybes, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietos bendruomenėms svarbias vietoves. 3. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiui 31. Privačiose saugomose vietovėse gamtotvarkos planų parengimas ir gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimas finansuojami valstybės lėšomis, nebent apsaugos sutartyse susitariama kitaip. 4. Siekiant paskatinti tikslingą privačių saugomų vietovių nustatymą prioritetiniuose plotuose, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas patvirtina prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą (toliau – prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas), į kurį įtrauktų žemės sklypų savininkams būtų siūlomos vienkartinės kompensacijos, apskaičiuojamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka, sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą nepatekusiose vietovėse gali būti nustatomos privačios saugomos vietovės, bet kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos. 5. Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas ir jų ribų planas sudaromi, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose išvardytais tikslais, aplinkos ministro nustatyta tvarka. Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąraše įvardijamos siekiamos išsaugoti vertybės ir jų apsaugos principai. 6. Privačios žemės savininkas gali pasiūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasiūlo privačios žemės savininkui jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę, jeigu ši žemė patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą. 61. Jeigu apsaugos sutartį dėl privačios žemės, patenkančios į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, sudaryti sutinka daugiau nei vienas privačios žemės savininkas, pirmenybė teikiama tiems privačios žemės savininkams, kurie sudaro sutartį ilgesniam laikotarpiui. 7. Juridinis faktas apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruojamas Nekilnojamojo turto registre, nustatyta privati saugoma vietovė registruojama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jeigu nustatoma privati saugoma vietovė: 1) patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba; 2) nepatenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka žemės savininkas. 8. Privačios žemės, kuri patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, savininkams, su kuriais sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės, išmokamos kompensacijos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. 9. Veiklos reglamentavimas privačioje saugomoje vietovėje nustatomas apsaugos sutartimi dėl privačios saugomos vietovės. 10. Privati saugoma vietovė panaikinama nutraukus apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės arba pasibaigus apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės terminui, jeigu toks buvo nustatytas. Jeigu apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama žemės savininko iniciatyva, jis turi grąžinti išmokėtą kompensaciją, išskyrus šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais atvejais. 11. Pasikeitus privačios saugomos vietovės žemės savininkui, teisės ir pareigos pagal apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo pereina naujam žemės savininkui.“ |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 5. |
Seimo narys Kasparas Adomaitis 2023-12-11 |
34 |
10 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma, kad apsaugos sutartys būtų sudaromos 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai. Sudarant sutartį 30 metų laikotarpiui mokama 50 proc. vienkartinės kompensacijos, o neterminuotai – 100 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo projekte pateiktomis nuostatomis. Toks numatomas kompensacijų mechanizmas neužtikrintų pakankamų paskatų sudaryti sutartis ilgesniam terminui. 30 metų laikotarpis, dažnu atveju, gamtinių teritorijų saugojimo atžvilgiu yra per trumpas, o neterminuotas laikotarpis gali atrodyti, kaip pernelyg didelis įsipareigojimas žemės savininkui (galima teigti, kad tokiu atveju lieka tik sentimentalus ryšys su žeme, nes esant neterminuotai apsaugos sutarčiai toje teritorijoje niekada nebus leidžiama žmogaus veikla). Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad privačios žemės savininkui sudarant apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, ilgesniam laikotarpiui nei 30 metų, už kiekvienus papildomus 10 metų papildomai skaičiuojami 5 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo projekte numatytomis nuostatomis. Tokiu būdu bus įtvirtintos motyvacinės priemonės sudaryti apsaugos sutartį ilgesniam laikotarpiui, o sudarant 130 metų apsaugos sutartį, bus galima gauti 100% medienos vertės kompensaciją, tuo pačiu išvengiant neapibrėžto neterminuoto įsipareigojimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus ir įsipareigojimus pagal apsaugos sutartis 1. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. 2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos: 1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo, arba pradedamas taikyti aprojimas, dėl kurio reikia dalį kirstinų medžių palikti; 2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, valdantiems žemės sklypus, kuriems iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėti rengti ar parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų ir ūkinės veiklos projektų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka). 3. Kasmetinės kompensacijos išmokamos: 1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių, bet ne mažesnės kaip 3,5 proc. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos; 2) žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie iš žemės sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. 4. Kompensacijos nemokamos už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją ar nustačius privačią saugomą vietovę, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus. 5. Kompensacijų lėšų šaltiniai: 1) Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija, taip pat už apsaugos sutartimi nustatytas privačias saugomas vietoves pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. 2) Kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba. 3) Kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už „Natura 2000“ tinklo teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. 4) Kompensacijos gali būti mokamos iš tikslinių juridinių, fizinių asmenų ir subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, tačiau turinčių civilinį teisnumą, lėšų, suinteresuotų aplinkos kokybės pagerinimu ir saugomų vertybių išsaugojimu. 6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos už tuos pačius veiklos konkrečiame žemės sklype apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų. 7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienus metus nuo administracinio sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos. 8. Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės, esančios valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, savininku ar valdytoju sudarant apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų.
10. Privačios žemės savininkui sudarant apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, nustatytuose 10 straipsnyje nustatyta tvarka, ilgesniam laikotarpiui nei 30 metų, už kiekvienus papildomus 10 metų išmokami papildomi 5 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ne daugiau nei 100 proc. 11. Privačios žemės savininkas gali nuspręsti nutraukti apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Tokiu atveju žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą vienkartinės kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 proc. metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus. 12. Jeigu dėl žemės savininko kaltės sunaikinamos gamtos vertybės privačioje saugomoje vietovėje, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba imasi veiksmų dėl išmokėtos kompensacijos susigrąžinimo. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama ir žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 proc. metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus. 13. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama šalių sutarimu dėl to, kad gamtos vertybės sunyko neatkuriamai dėl natūralių gamtinių procesų ir ne dėl privačios žemės savininko kaltės. Tokiu atveju privačios žemės savininkas neprivalo grąžinti jam išmokėtos kompensacijos. 14. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos administraciniu sprendimu, kai teritorija paimama visuomenės poreikiams. Tokiu atveju privačios žemės savininkas neprivalo grąžinti jam išmokėtos kompensacijos. 15. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai privačios žemės savininko sprendimu, jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nesilaiko apsaugos sutartyje nustatytų sąlygų.“ |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. |
| 6. |
Seimo narys Romualdas Vaitkus 2023-12-11 |
25 |
1 |
|
|
Argumentai: Saugomos teritorijos turi būti tinkamai apibrėžtos ir nustatytos jose esančios vertybės, o tai atliekama sklypinės inventorizacijos pagrindu. Kai kurios nepaminėtos kategorijos griežtai reglamentuojamų gamtinių teritorijų neįtrauktos į ST apskaitą nors jų reglamentavimas atitinka saugomų teritorijų apsaugos reglamentus. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „25 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras 1. Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras, kurio valdytojas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Jame sklypinės inventorizacijos pagrindu registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, natūralios pievos ir ganyklos, šlapynės ir šaltinynai, miestų miškai, kurie atitinka saugomų teritorijų apsaugos reglamentus taip pat privačios saugomos vietovės. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos vertybes, privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemones. |
Nepritarti |
Pasiūlymas teisiškai neaiškus, nepaaiškinta kas laikoma „sklypine inventorizacija“. Be to, į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą siūloma įtraukti objektus, kurie nėra Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo dalykas, pvz., natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai arba miestų miškai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas reguliuoja veiklą vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrantės apsaugos juostose, natūraliose pievose ir ganyklose, pelkėse ir šaltinynuose ir numato, kad VISŲ specialiųjų sąlygų taikymo teritorijos yra registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Taigi nėra objektyvaus pagrindo siūlyti plotus, kurie nėra Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo dalykas registruoti šios srities kadastre. Miškų funkcinis pogrupis „Miestų miškai“ numatytas Miškų įstatyme, kuris taip pat numato Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą ir skirtingų miško grupių miškų registravimą jame. Be to, priėmus pasiūlymą būtų atliekamas dvigubas registravimas, kas yra neracionalu išteklių valdymo požiūriu ir didiną duomenų nesutapimo skirtinguose šaltiniuose riziką. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 0. |
| 7. |
Seimo narys Romualdas Vaitkus 2023-12-11
|
25 |
2 |
|
|
Patikslinti projekto 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys yra vieši ir teikiami sklypinės inventorizacijos pagrindu neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms |
Nepritarti |
Žr. argumentus prie pastabos Nr. 6. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 0. |
| 8. |
Seimo narys Andrius Palionis 2023-12-12 |
|
|
|
|
Argumentai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NZT) valdo daug istorinių topografinių žemėlapių, kurių nėra Valstybės archyvuose. Į Valstybės archyvą istoriniai topografiniai žemėlapiai nėra perduoti, kadangi institucija juos naudoja tiesioginėms funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nustato, kad NZT patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, <...> ir juo disponuoja. Šiuose žemėlapiuose yra pažymėtos istoriškai buvusios sodybos, kurių nėra pažymėtų valstybės archyvuose saugomuose kartografiniuose dokumentuose. Saugomų teritorijų įstatymo projekte įtvirtintoje buvusios sodybos sąvokoje yra nurodyta, kad sodybos buvimo faktas ir vieta turi būti nustatyti pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba sodybos buvimo juridinis faktas turi būti įrodytas teismo sprendimu. Ta pati nuostata yra detalizuota 2020 m. vasario 12 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 106 „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Todėl faktiškai norint atstatyti buvusią sodybą, kuri yra pažymėta oficialiuose NZT saugomuose istoriniuose žemėlapiuose, ir jos buvimo fakto direkcija nekvestionuoja, žemės sklypo savininkas, pageidaujantis ją atkurti, turi kreiptis į teismą. Žemės savininkui buvusios sodybos fakto nustatymas išsitęsia laike, o direkcija turi padengti su bylinėjimusi susijusias išlaidas, nors sodybos buvimo fakto ir neginčija, kadangi tai liudija istoriniai topografiniai žemėlapiai. Pasiūlymas: praplėsti Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintą buvusios sodybos sąvoką ir ją išdėstyti taip: „Buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomus, patvirtintus kartografinius dokumentus, išleistus 1900 metais ar vėlesniais metais, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 metais, – jų buvimo juridinis faktas įrodytas teismo sprendimu.“ |
Pritarti |
Pasiūlymas: Papildyti žodžiais „patvirtintas kopijas“ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
|
| 9. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12
|
22 |
10 |
|
|
Argumentai: Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) savo 2023-08-22 išvadoje dėl įstatymo projekto atkreipė dėmesį į tai, kad „<...>Projektu siūlomo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis saugomą teritoriją apibrėžia kaip sausumos ir (ar) vandens plotą nustatytomis aiškiomis ribomis, turintį pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę. Taigi, manytume, minėta saugomos teritorijos sąvoka suponuoja nuomonę, kad sprendimai dėl saugomos teritorijos įsteigimo / jos ribų keitimo turi būti susiję su realių ir (Įstatymu saugomų vertybių aspektų) objektyviai reikšmingų vertybių išsaugojimu. Dėl minėtos priežasties manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant su saugomų teritorijų įsteigimu / jų ribų keitimu susijusių sprendimų pagrįstumą ir objektyvumą, Projektu turėtų būti atskleidžia, kaip, kokiu pagrindu (manytume, kad vienas iš tokių pagrindų turėtų būti aktualūs mokslinio pobūdžio tyrimai (ką akcentuoja ir Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų nuostatos) ar pan.) ir kas konstatuoja saugomos teritorijos įsteigimo / jos ribų keitimo būtinumą (pavyzdžiui: kas identifikuoja tam tikroje teritorijoje esančių vertybių reikšmingumą ir poreikį jas apsaugoti). Nors Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šiai STT pastabai pritarė, tačiau Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Reg. Nr. XIVP-2868(2) 22 straipsnio 10 d. formuluotėje pateikta nuostata „mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis“. Nepriimtina, kad norima atsisakyti iki šiol galiojančios nuostatos, kad pasiūlymai steigti valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi būti pagrįsti saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių tyrimų duomenimis, išplečiant pagrindimo pagrindą „kitais tyrimais“. Tai gali vesti į šališkumą ir manipuliacijas, todėl siūloma išbraukti žodžius „ ar kitų“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių |
Nepritarti |
Siūlant išbraukti nuorodą į kitus nei moksliniai duomenys būt dirbtinai siaurinama informacija apie gamtos ar kultūros vertybes, kurios pagrindu gali būti sprendžiama dėl saugomos teritorijos įsteigimo būtinumo. Paliekant frazę, apimančią tik mokslinių tyrimų duomenis, kiltų interpretacijų pavojus, kas laikoma moksliniu tyrimu. Pvz., Gamtos tyrimų centro atlikta buveinių inventorizacija buvo užsakomasis darbas, atlikta mokslininkų, tačiau pati užduotis vargu ar gali būti laikoma moksliniu tyrimu, nes buvo renkami duomenys pagal nustatytą formatą, o koks nors mokslinis klausimas, hipotezė nebuvo iškelta ir tikrinama. Kita vertus, visuomenės narių, nevyriausybinių organizacijų duomenys apie gamtos vertybių paplitimą (angl. citizen science) yra efektyviai panaudojami priimant gamtosauginius sprendimus. Tokia praktika remiamasi daugelyje demokratinių valstybių. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 2, susilaikė – 7. |
| 10. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12 |
24 |
3 |
|
|
Argumentai: Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., nutarimai). Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol taikyta ydinga praktika, kad europinės reikšmės paukščių arba buveinių apsaugai svarbias teritorijas nustatyti pakanka dviejų aplinkos ministro įsakymų, nederinant ir neinformuojant apie tai žemės savininkų, kurių valdose nustatomos šios „Natura 2000“ tinklo teritorijos. Tokiu būdu išvengiama pareigos steigiant europinės svarbos saugomas teritorijas atlikti būtinas informavimo ir suderinimo su žemės savininkais procedūras, ką jau prieš keletą metų pastebėjo ir Valstybės kontrolė (Valstybinio audito ataskaita „Saugomų teritorijų tinklo „NATURA 2000“ steigimas Lietuvoje“), tuo pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad nuosavybė neliečiama ir 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Būtina įtvirtinti principą, kad paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos gali būti nustatomos ir su tuo susiję apribojimai veiklai privačioje nuosavybėje galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei kiekvienam savininkui individualiai pranešama apie saugomos teritorijos steigimą jo privačioje nuosavybėje ir apie galimus ūkinės veiklos apribojimus, su žemės savininku sudarant apsaugos sutartis arba Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vietovių, kuriose nustatomos paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos, atrankos kriterijus tvirtina aplinkos ministras. Privačioje žemėje paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos gali būti nustatomos tiktai tuo atveju, jei su žemės savininku yra sudaryta apsaugos sutartis arba šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją. Tvirtinant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių buveinių tipai, prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys.“ |
Pritarti iš dalies |
Individualaus išankstinio informavimo raštu klausimai jau pasiūlyti sureguliuoti 33 str. 4 d.: „4. Kai rengiami teisės aktai, kuriais „Natura 2000“ tinklo teritorijose ketinama nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, rūšių buveines, žemės savininkai, į kurių valdas patenka nustatomos natūralios buveinės, rūšių buveinės, informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu <...> ir pasiūloma sudaryti apsaugos sutartį.“ Kita pasiūlymo dalis, kad buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos tik tuo atveju, kai apsaugos sutartis jau sudaryta arba saugoma teritorija jau yra įsteigta, yra prieštaringa loginiu požiūriu, nes pirmiausiai turi būti pripažinta vietovės atitiktis kriterijams (vietovė įtraukiama į siūlomų Europos Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą) ir sekančiu veiksmų etapu nustatomos būtinos apsaugos priemonės. Toks veiksmų eiliškumas numatytas Buveinių direktyvos 4 ir 6 straipsniuose, nustatančiuose, kad iš pradžių sudaromi vietovių, atitinkančių kriterijus sąrašai,. jie teikiami svarstyti Europos Komisijai ir po tų sąrašų patvirtinimo to valstybės narės turi pareigą nustatyti būtinas apsaugos priemones, kurios apima pasyvias apsaugos ir aktyvias atkūrimo, tvarkymo, būklės palaikymo priemones. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
|
| 11. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12 |
33 |
1 |
|
|
Argumentai: Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., nutarimai). Saugomų teritorijų reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad apribojimai nuosavybei įsigalioja tik nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą dienos ir už tai privalo būti atlyginta (Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkai vykdydami savo pareigas turi užtikrinti ilgalaikę turto apsaugą, jį naudoti laikydamiesi aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir kitų reikalavimų bei tinkamai tam pasirengti, taip pat vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės apsaugos principu, būtina įstatyme aiškiai numatyti tinkamą apribojimų ir nuosavybės teisių apsaugos balansą. Pasiūlymas: Papildyti projekto 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio saugomose teritorijose, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Šiomis teisėmis jie gali naudotis, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Apribojimai konkrečiai žemės valdai (ar jos daliai) taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.“ |
Nepritarti |
Veiklos apribojimų, numatytų saugomose teritorijos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, taikymo tvarką, įskaitant jų taikymo pradžios momentą, apibrėžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Šiame įstatyme būtent tokia tvarka ir numatyta, kad apie sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra įrašoma į Nekilnojamojo turto registrą, o sąlygos taikomos nuo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (10 str. „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.“). Atsižvelgiant į tai, Saugomų teritorijų įstatymu netikslinga kurti alternatyvios apribojimų įsigaliojimo tvarkos. Kiti reikalavimai veiklai, pavyzdžiui nulemti Miškų įstatymo arba teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, taikomi pagal Miškų įstatymu nustatytą tvarką arba pagal Teritorijų planavimo įstatymu nustatytą tvarką ir pan. Pvz., nėra tokio teisinio reguliavimo pavyzdžio, kuris reikalautų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (jie gali būti laikomi ūkinės veiklos apribojimais) pirmiausiai įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Arba Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostata, draudžianti nacionaliniuose parkuose plynuosius miško kirtimus III ir IV grupių miškuose, nėra įregistruojama Nekilnojamojo turto registre, kad būtų privaloma. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 2, susilaikė – 7.
|
| 12. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12 |
34 |
1 |
|
|
Argumentai: Nuosavybės teisė – žmogaus prigimtinė teisė. Nuosavybė yra daugelio kitų asmens teisių įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Reglamentuojant atlyginimą už nuosavybės teisių apribojimų pasekmėje atsirandančius nuostolius, svarbus Konstitucijos 23 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės teisių apsaugą, Konstitucijos 29 straipsnis, garantuojantis asmenų lygiateisiškumą, konstitucinis teisinės valstybės principas, apimantis teisinį aiškumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitus reikalavimus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos, įvertinus žemės sklype taikomų apribojimų visumą ir jų poveikį galimai ūkinei veiklai, numatomoms gauti pajamoms iš ūkinės veiklos, žemės sklypo vertę prieš ir po taikytų apribojimų, kitus nuostolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ |
Nepritarti |
Pasiūlymas prieštarauja kitoms 34 straipsnio dalims – 2 ir 3, kuriose iš esmės numatoma, kad kompensacijos išmokamos įvertinant realiai sumažėjusias gautinas pajamas iš vykdomos ūkinės veiklos, kuri apribojama, ir papildomas patiriamas sąnaudas: „2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos: 1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas <...>. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos. <...>“ „3. Kasmetinės kompensacijos išmokamos: 1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų <...>; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos <...>. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. <...>“
Pateiktu siūlymu siekiama įtvirtinti naują nuostatą, kad kompensuojamas ir poveikis „galimai ūkinei veiklai“, neatsižvelgiant į tai, ar ši veikla realiai vykdoma ir dėl to sutrikdoma, ar tik hipotetiškai galėtų būti vykdoma. Dažniausiai naujai ūkinei veiklai pradėti reikia investicijų, reikia parengti ūkinės veiklos planus, projektus, gauti leidimus, kai kada prieš tai atlikus poveikio vertinimą. Iš anksto negali būti žinoma, ar visos šios investicijos ir ūkinės veiklos idėjos yra realios, todėl kompensavimas būtų labai komplikuotas. Be to, ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nenumato kompensavimo už galimybių praradimus ir neįvardija sklypo vertės pasikeitimo kaip pirminio vertinimo kriterijaus.
Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 2, susilaikė – 7.
|
| 13. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12 |
34 |
2 |
1 |
|
Argumentai: Įvedus apribojimus, ekonominė valdos vertė rinkoje sumažėja iš karto, o ne medynams pasiekus brandos amžių (brandus medynas – pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekęs medynas). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (pagrindinis komitetas), svarstydamas kompensavimo klausimus, Išvadoje 2023-11-15 Nr. 107-P-42, punkte 39, pritarė tai Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos 2023-09-11 pasiūlymo daliai, kuria siūloma patikslinti, kad prašymą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo galima teikti nelaukiant kol miškas pasieks brandos amžių, jeigu anksčiau įsigalioja apribojimas dalį kirstinų medžių palikti. Tačiau užregistruotame Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Reg. Nr. XIVP-2868(2) tekste žodis „brandžius“ išliko. Svarstydamas kompensavimo klausimus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-15 išvados Nr. 107-P-42 36 punkte pabrėžė „Projekto 34 straipsniu, nustatančiu kompensacijų išmokėjimą, numatyta išmokėti kompensaciją pagal faktinę aplinkybę – jeigu yra nustatyti veiklos apribojimai ūkinei veiklai,<...>“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
|
| 14. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12 |
34 |
3 |
1 |
|
Argumentai: Žr. 5 pasiūlymo argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 34 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: 34 straipsnio 3 dalies 1 punkte nepritarti išbraukti „brandžius“, bet pritarti išbraukti „ Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
|
| 15. |
Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus 2023-12-12 |
34 |
16 |
|
N |
Argumentai: Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymas nenumato galimybės ginčyti valstybės institucijų apskaičiuotus nuostolius. Tuo tikslu siūloma nustatyti kaip atliekamas nuostolių vertinimas, jei viena iš šalių ar abi nesutinka su apskaičiuota kompensacija. Pasiūlymas: Papildyti projekto 34 straipsnį nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip: „16. Kai viena arba abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.“ |
Nepritarti |
Loginė prieštara susiformuotų dėl to, kad pradžioje kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis vienu metodu, o pareiškus nesutikimą su skaičiavimo rezultatais, ji būtų perskaičiuojama remiantis visai kitu principu. Be to, kompensacijos dydžio ginčijimo galimybė jau yra nurodoma 33 straipsnio 7 dalyje „7. Jeigu žemės savininkas, valdytojas ir naudotojas sutinka dėl saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą.“ Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 6.
|
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė
biuro patarėja Jolita Jakučionytė