LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO  ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2018-08-20 Nr. XIIIP-2418 

Vilnius

 


 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį 21 ir 22 dalimis ir jose nustatyti asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. draudimą valstybės lėšomis valstybinei socialinio draudimo bazinei ar bazinei ir papildomai pensijoms.

Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas keliais aspektais. Pirma, aptariamose nuostatose siūloma nustatyti tam tikros asmenų grupės draudimą valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu už praeityje buvusius laikotarpius, todėl šiuos teisinius santykius reguliuojančių normų inkorporavimas į keičiamo įstatymo 6 ar kitus straipsnius, reguliuojančius teisinius santykius nukreiptus į ateitį, vertintinas kaip nenuoseklus. Manytina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas reikėtų reguliuoti specialiame įstatyme arba keičiamo įstatymo atskirame skyriuje kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatomis, reguliuojančiomis jų įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 3-6, 8, 9 dalių nuostatos yra Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalyku.

Antra, asmenų, draudžiamų vienos ar kitos valstybinio socialinio draudimo rūšies draudimu, grupės buvo nustatomos ir papildomos skirtingais laikotarpiais, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą gali kilti ginčų dėl kitų, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės lėšomis draudžiamų, bet anksčiau valstybės lėšomis nedraustų, asmenų grupių lygiateisiškumo principo taikymo.

2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. (Čia ir toliau – išskirta mūsų).

Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nevisiškai tiksliai apibūdinta esama teisinė padėtis, nes asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, todėl jis nėra slaugytinis, o jį prižiūrintis asmuo nėra slaugytojas.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, o specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens būklė, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė slauga, tiek medicininiu – socialiniu, tiek teisiniu požiūriu nėra laikoma analogiška padėčiai, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba). Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, ir pripažinus, kad asmenys, slaugantys namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmenys, prižiūrintys neįgalųjį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra analogiškoje padėtyje, galėtų kilti reikalavimai ir pačius neįgaliuosius, kuriems tie poreikiai nustatyti, vertinti kaip esančius analogiškoje padėtyje ir dėl to nustatyti vienodas teises jiems (pavyzdžiui į vaistų, slaugos priemonių kompensacijas ir kt.). 

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymą (Nr. XIII-1261), kuriame dar konkrečiau apibrėžti specialieji poreikiai ir jų nustatymo sąlygos. Įtvirtinta, kad nuolatinė slauga, priklausomai nuo lygio, nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga arba nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba) nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba arba ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba).

3. Įstatymo projektą siūlytina tobulinti ir šiais aspektais:

1) atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 21 ir 22 dalyse siūloma reguliuoti praeityje buvusių laikotarpių valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius, šiose dalyse formuluotes „draudžiami“ reikėtų tikslinti;

2) atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio „slaugantys“ reikėtų įrašyti žodžius „ar prižiūrintys (teikiantys pagalbą)“. Tinkamai nesureguliavus šios dalies formuluotės gali kilti neaiškumų dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūlomų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 31 ir 32 dalyse nurodytų asmenų „slaugiusių namuose neįgalų asmenį“, nes ji galėtų būti suprantama kaip apimanti ir asmenis, prižiūrėjusius (teikusius pagalbą) neįgaliuosius, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

3) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 32 dalies formuluotę reikėtų dėstyti analogiškai kaip išdėstyta 6 straipsnio 31 dalyje, t.y. braukti žodžius ,,pagal toje dalyje nurodytas sąlygas“, vietoj žodžio ,,laikotarpiais“ įrašyti žodį ,,laikotarpiu“ bei po žodžio ,,taikant“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 3 dalies“.

4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:

1) įstatymo projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip:“;

2) įstatymo projekto 2 straipsnio 7 ir 9 dalyse po skaičiaus ir žodžio ,,1 straipsnio“ kaip pertekliniai brauktini skaičius ir žodis ,,1 dalies“.

5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 12 d. ir kituose nutarimuose yra nurodęs, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina ir Seimo statuto 145 straipsnio nuostatomis, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvadą.

 

 

Privatinės teisės skyriaus vedėja,

pavaduojanti departamento direktorių                                                                      Daina Petrauskaitė

 

 

 

 

 

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]