Projekto XIVP-2355(2)

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 191 IR 192 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2023 m.                    d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1.    Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

„32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.“

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 36 dalimi:

„36. Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys.“

3. Buvusias 2 straipsnio 36–86 dalis laikyti atitinkamai 37–87 dalimis.

4. Pakeisti 2 straipsnio 87 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8687. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų organizacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ir kituose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2021/784.“

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo bei ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.“

 

3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Policija, kuri atlieka Reglamento (ES) 2021/784 12 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, sužinojusi, kad paskleistas teroristinis turinys, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2021/784 2 straipsnio 7 dalyje (toliau – teroristinis turinys):šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta neskelbtina informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes

1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją. Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 ir 4 straipsniais duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms su teismo leidimu;

 32) vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 9 dalimi praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kuri atlieka Reglamento (ES) 2021/784 12 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, apie duotą privalomą nurodymą pašalinti teroristinį turinį ar panaikinti prieigą prie jo, o jeigu privalomas nurodymas buvo duotas kitos Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybės narės elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui – tos valstybės narės kompetentingai institucijai. Kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija pašalinta arba panaikinta galimybė ją pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai:

1) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, ir 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus;

 2) gavę policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašymą nurodyti tikslų savo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydį, privalo šią informaciją pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos;

3) gavę Ryšių reguliavimo tarnybos prašymą suteikti informaciją apie Reglamento (ES) 2021/784 5, 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą, privalo šią informaciją pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos;

4) vykdo kitas Reglamente (ES) 2021/784 nurodytas prieglobos paslaugų teikėjo pareigas.“

4. Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis teroristinio turinio pašalinimą ar prieigos prie jos panaikinimą informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus Reglamento (ES) 2021/784 11 straipsnyje nustatyta tvarkainformuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.“

 

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 191 straipsniu

Papildyti Įstatymą 191 straipsniu:

„191 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams gali būti skiriamos ekonominės sankcijos už šiuos pažeidimus:

1) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;

2) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;

3) Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 2 ir 7 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą;

4) Reglamento (ES) 2021/784 6 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą;

5) šio įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytos informacijos nepateikimą per nurodytą terminą policijai ar Ryšių reguliavimo tarnybai;

6) Reglamento (ES) 2021/784 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;

7) Reglamento (ES) 2021/784 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą.

2. Policija už šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:

1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;

2) iki 4 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo;

3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo  – iki 5 800 eurų.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:

1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;

2) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų.

4. Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą gali skirti iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

5. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.“

 

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 192 straipsniu

Papildyti Įstatymą 192 straipsniu:

„192 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas

1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:

1) skirti šio įstatymo 191 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas ekonomines sankcijas;

2) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191  straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui.

2. Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka.

3. Pažeidimas turi būti išnagrinėtas ir ekonominė sankcija paskirta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

4. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiami elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, dėl kurių šie nutarimai priimti.

5. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas privalo įvykdyti policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir (ar) sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos.

6. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas antstoliams turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarimo išsiuntimo dienos šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino įvykdyti paskirtą ekonominę sankciją, suėjimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį.

7. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo gavimo dienos apskųsti nutarimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

8. Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 191 straipsnyje nurodyto nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo vykdymą.

9. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.“

 

6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 32 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones;“.

 

7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams

1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus ir veiklą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 16 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis). Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama viešųjų konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondo veiklai Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kasmet  kiekvienais metais skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.

2. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.

32. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienus vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

43. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama.“

 

8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

1. Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams.

2. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka.

3. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Fondo direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose Fondo direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Fondo direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondo direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo direktoriaus pareigybės aprašymas.

4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais.

5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje.

6. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius.

7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai.

8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose.

9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai.

10. Fondo tarybos kadencija trunka 3 metus ir pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina galutinę Fondo tarybos sudėtį. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis.

11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas.

12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

13. Fondo lėšų šaltiniai:

1) valstybės dotacijos (subsidijos);

2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

14. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:

1) periodinių kultūros ir meno leidinių;

2) nacionalinės periodinės spaudos;

3) regioninės periodinės spaudos;

4) nacionalinės radijo ir televizijos;

5) regioninės radijo ir televizijos;

6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių).

15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.

151. Fondo taryba motyvuotu sprendimu karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją gali remti ir šio straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų perkeldama iki 20 procentų konkrečiai programai finansuoti skirtų lėšų į kitą (kitas) programą (programas).

16. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

28 straipsnis. Medijų rėmimo fondas

1. Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinio kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklą. Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą.

2. Fondo steigėjai ir dalininkai yra trys – valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvauja lygiomis dalimis.

3. Fondo veiklai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4. Fondas, siekdamas jam pavesto tikslo, atlieka šias funkcijas:

1) skiria valstybės paramą atrinktiems projektams;

2) vykdo finansuojamų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą;

3) vertina įgyvendintų projektų rezultatų poveikį visuomenei;

4) skiria stipendijas viešosios informacijos rengėjams;

5) organizuoja visuomenės informavimo srities tyrimus, koordinuoja šių tyrimų vykdymą;

6) kiekvienais metais rengia ir kartu su Fondo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą bei visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros apžvalgą.

5. Fondas turi kolegialų valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – direktorių.

6. Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės paramos skyrimo priima Fondo kolegialus organas – Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą, pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną skiria viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos:

1) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

2) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

3) Interneto žiniasklaidos asociacija;

4) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

5) asociacija „Nacionalinė spauda“;

6) Lietuvos žurnalistų draugija;

7) Lietuvos žurnalistų sąjunga;

8) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

9) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu.

7. Fondo tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos. Fondo tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai. Jei Fondo tarybos nariu skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki kadencijos Fondo taryboje pabaigos.

8. Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Asmuo Fondo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jei asmuo Fondo tarybos nariu buvo ilgiau kaip pusę kadencijos laikotarpio, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Fondo taryboje. Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo tarybos sudėtį patvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo tarybos nariu asmuo netvirtinamas, jei nustatoma, kad jis neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 15 dienų terminas deleguoti skirti į Fondo tarybą kitą asmenį, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Fondo taryba veikia, jeigu yra paskirti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Fondo taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Fondo taryba. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Fondo tarybos kadencijos pabaigos, Fondo direktorius kreipiasi į Fondo tarybos narius skiriančias organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Fondo tarybą.

9. Fondo tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:

1) atsistatydinus savo noru;

2) pasibaigus Fondo tarybos kadencijai;

3) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui paskyrus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui jį patvirtinus;

5) paaiškėjus, kad Fondo tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų;

6) kai Fondo tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip tris mėnesius iš eilės nedalyvauja Fondo tarybos posėdžiuose;

7) negalint eiti pareigų dėl sveikatos būklės;

8) mirus.

10. Jei Fondo tarybos nario įgaliojimai baigiasi anksčiau nei Fondo tarybos kadencija, naujas Fondo tarybos narys skiriamas likusiam Fondo tarybos kadencijos laikui.

11. Fondo taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirenka Fondo tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, kuris pavaduoja pirmininką, kai jis dėl svarbių priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų. Fondo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas į pareigas skiriami ir atšaukiami iš pareigų Fondo tarybos sprendimu. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas.

12. Fondo taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Fondo tarybai išvadas dėl projektų finansavimo. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Fondo taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Fondo tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai Fondo interneto svetainėje.

13. Fondo tarybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.

14. Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrenka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo direktoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanantis visuomenės informavimo raidos procesus, turintis ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Fondo direktorius skiriamas 5 metų kadencijai. Fondo direktoriumi paskirtas asmuo šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo direktoriumi negali būti skiriami valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai. Jei Fondo direktoriumi skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki Fondo direktoriaus kadencijos pabaigos.

15. Fondo lėšų šaltiniai:

1) valstybės biudžeto asignavimai;

2) asmenų, išskyrus politines organizacijas, jų įsteigtus ar valdomus juridinius asmenis, dovanotos lėšos;

3) kitos teisėtai įgytos lėšos.

16. Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis):

1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);

2) regioninės žiniasklaidos;

3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;

4) žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos;

5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo  prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.

17. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 16 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą.“  

18. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos projektai, kitų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ar interneto svetainėje;

2) viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų projektai;

3) mokslo ir studijų institucijų bei švietimo įstaigų projektai;

4) šio įstatymo 27 straipsnio  3 dalyje nurodytų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai;

5) projektai, skirti knygų, garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai;

6) politinių organizacijų, jų įsteigtų ar valdomų juridinių asmenų projektai, taip pat projektai, kurių turinys tenkina politinių organizacijų politinius interesus, išreiškia jų politines nuostatas ir (ar) valią.

19. Fondo funkcijoms įgyvendinti ir kitoms su Fondo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Fondo einamųjų metų biudžeto.

20. Fondo veikla, įskaitant Fondo tarybos veiklą, kiekvienais metais vertinama Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Fondo interneto svetainėje viešai paskelbia Fondo praėjusių metų veiklos ataskaitą, metinių ataskaitų rinkinį ir biudžeto lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą, kurią pateikia Seimui.

21. Fondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“

 

9 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“.

 

10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Papildyti Įstatymo priedą 9 ir 10 punktais:

„9. 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo.

10. 2022 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo).“

 

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 7 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.

1. Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iki 2023 m. sausio gegužės 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 192 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. liepos 1 d. priima šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose 8 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 17 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. įsteigia viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą.

5. Viešosios informacijos rengėjai, iš viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ gavę finansavimą projektų įgyvendinimui 2023 metams, galutines projektų finansines ir įgyvendinimo ataskaitas viešajai įstaigai „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pateikia ne vėliau, kaip iki 2024 m. sausio 15 d.

6. Valstybės, kaip viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.

7. Valstybės parama per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą pradedama teikti ne vėliau kaip 2024 metais.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas