AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO
ĮSTATYMO Nr. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 redakcijos 9 straipsnio 5 dalyje numatytas bilieto kainos kompensavimas keliantis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos ir 7 punkte išdėstyta nuostata „Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų lengvųjų automobilių, motociklų ir mopedų“ panaikina galimybę gyventojams neatlygintinai persikelti kitomis turimomis transporto priemonėmis, t.y. persikeliant su priekabomis, įvairių kategorijų autobusais, krovininiu transportu bei kitomis transporto priemonėmis, kurios neįeina į „lengvojo automobilio“ sąvoką, gyventojas turi už jas mokėti.
Įstatymo projekto rengimą paskatino Neringos bendruomenės narių paklausimai ir nepasitenkinimas susidariusia situacija, kadangi dalis gyventojų turi kitų transporto priemonių, neįeinančių į „lengvojo automobilio“ sąvoką. Persikeliant šiomis transporto priemonėmis gyventojai priversti patirti papildomas išlaidas. Tai pažeidžia jų teisę neatlygintinai grįžti namo ar į darbo vietą. Neturėdami jokios kitos susisiekimo alternatyvos (keltas atlieka krašto kelio tąsos arba tilto funkciją), asmenys privalo susimokėti už paslaugas, ko neprivalu daryti bet kokiam kitam Lietuvos Respublikos asmeniui grįžtančiam į savo būstą ar buveinę. Visoje Lietuvos teritorijoje judėjimas keliais ir tiltais neapmokestinamas.
Įstatymo rengėjai: Seimo narys Arvydas Mockus ir Neringos miesto meras Darius Jasaitis.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas, siekiant įtvirtinti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšos būtų naudojamos Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos gali būti naudojamos „ ... Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims ir jų lengvosioms transporto priemonėms...“ .
Šiuo metu (nuo 2014-11-01), Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo NR. VIII-2032 pakeitimo įstatymo (2014 m. gegužės 15 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 7 punktu numatytas bilieto kainos kompensavimas keliantis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos: „ Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų lengvųjų automobilių, motociklų ir mopedų.“
Pagal šią nuostatą Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusieji asmenys persikeldami kitomis transporto priemonėmis, neįeinančiomis į „lengvojo automobilio“ sąvoką, turi už jas mokėti.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punktą suformuluoti „Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių “. Tai reikštų, kad Neringos gyventojams persikėlimas būtų kompensuojamas visoms transporto priemonių kategorijoms.
Tokiu būdu, tiek Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punktas (juridiniams asmenims), tiek 7 punktas (fiziniams asmenims) būtų traktuojamas vienodai ir neatlygintinam persikėlimui būtų sudarytos tokios pačios sąlygos.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką gyventojų verslo sąlygoms ir smulkiojo verslo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų .
13. Įstatymo įgyvendinimo įtaka viešojo administravimo sistemai
Priimti įstatymai viešojo administravimo sistemai įtakos neturės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Įstatymo projekto iniciatoriai: Seimo narys Arvydas Mockus ir Neringos miesto meras Darius Jasaitis.
16. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „finansavimas“.
17. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kuršių nerijos gyventojai dėl išskirtinės geografinės padėties bei valstybės saugomai teritorijai suteikto nacionalinio parko statuso ir įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, lyginant su žemyninės Lietuvos dalies gyventojais yra daug labiau suvaržyti. Kuršių nerijoje nėra sukurtos tokio lygio paslaugos ir infrastruktūra, kad asmenys nevykdami į žemyną, galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, susijusius su veikla, darbu, buitiniu gyvenimo sąlygų aprūpinimu ir pagerinimu. Gyventojai priversti nuolat vykti į Klaipėdą, kadangi Neringoje įmonės neteikia tokių paslaugų kaip buitinės ir kitos technikos remonto, kitų aptarnavimo ir priežiūros paslaugų. Savo buitinį aptarnavimą, pramoninių- plataus vartojimo prekių įsigijimą gyventojai sprendžia tik per Klaipėdoje esančias prekybines bei tiekimo įmones. Prekių parsigabenimui dažnas gyventojas turi įsigijęs priekabą.
Turistų pavėžėjimo paslaugas teikiantys gyventojai turi mikro autobusus, smulkų verslą vykdantys (dirbantys pagal verslo liudijimus ar patentus) – krovininius (iki 3,5 tonos) automobilius ir t.t.
Minėtų transporto priemonių apmokestinimas perkeliant keltais, pažeidžia Neringos gyventojų interesus.
Seimo narys Arvydas Mockus