LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

K O M I T E T O I Š V A D O S

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 23 IR 23¹STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTAS Nr. XIIP-2598(4)

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2016 m. balandžio 20 d. Nr. 102-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Komparskienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, D. Latvelienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėja M. Banytė.

Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai: A. Šniuolis, J. Norkienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė L. Jasinskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-03-22

Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsniu Geležinkelių transporto kodekso (toliau- kodekso) 23¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas, sudarydamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui (jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas nedalyvauja ar nelaimi viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės aukciono) perleisti jam nuosavybės teise priklausančius statinius naujajam viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, arba šiuos statinius nugriauti“. Šios dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog „tuo atveju, kai pasibaigus nuomos terminui viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausančius statinius perimti netikslinga, šie statiniai nugriaunami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininko lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos žemės nuomininkui patirti nuostoliai dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių nugriovimo neatlyginami.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas.

Pirma, teikiamų nuostatų turinys vertintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugą bei į Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su nuosavybės teisės apsauga.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

Konstitucinis Teismas plėtodamas nuosavybės teisės doktriną yra pastebėjęs, jog „Šių Konstitucijos normų funkcija nevienareikšmė. Svarbiausia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Kalbant apie konstitucinę nuosavybės neliečiamumo garantiją pažymėtina, kad teisinėje kalboje „neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus teisė. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad pačioje Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio trečiojoje dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (1998-06-18 nutarimas).

Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog „<...> priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę. Įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus už ją atlyginama. Institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo, ir savininkas, iš kurio ketinama paimti nuosavybę, turi siekti susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir dėl to, kokia tvarka bus atlyginama už šią nuosavybę. Kilęs ginčas, ar nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, ar už ją teisingai atlyginama, turi būti sprendžiamas teisme. Kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę arba kol ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama.“ (2003-03-04 nutarimas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, jog teikiamas pasiūlymas, kurio turinys sudaro galimybę geležinkelio transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus, neatlyginant jų vertės, paneigia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą ir galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Antra, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte nėra nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu tik po šio įstatymo pakeitimo sudarytoms sutartims, ir vertinant tai, kad galiojančios sutartys bus vykdomos jau įsigaliojus siūlomiems įstatymo pakeitimams, teigtina, jog įstatymo projekte derėtų aiškiai nustatyti, kaip įstatymo nuostatos bus taikomos galiojančioms sutartims.

Pritarti

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. V-2016-2589, adresuotam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pažymėjo, jog pritarus Seimo nario J. Razmos pasiūlymams, įstatymo projekto nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir dėl projekto Nr. XIIP-2598(4) nebūtų teikiama pastaba dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms, išdėstyta Teisės departamento 2016 kovo 22 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2598(4).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis Ekonomikos komitetas 2016 m. balandžio 13 d. posėdyje jau yra pritaręs Seimo nario J. Razmos pasiūlymams.

3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. kovo 22 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Seimui priėmimui pateiktas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598(4) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui ir apsaugai, nes teikiamu pasiūlymu sudaroma galimybė geležinkelio transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus.

3.2. Pasiūlymai: Seimui priėmimo metu pritarus 2016 m. balandžio 1 d. Seimo nario Jurgio Razmos pateiktiems pasiūlymams Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598(4), įstatymo projektas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras