LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija
PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 259 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-96
2021-03-17 Nr. 143-P-4
Vilnius
1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas, pirmininko pavaduotojas Zenonas Streikus, Domas Griškevičius, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys, Dovilė Šakalienė; Seimo kanceliarijos patarėja, aptarnaujanti Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, Rimantė Kniukštienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-10) |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Po įstatymo projekto pavadinimu nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia. |
Pritarti |
|
|
1.2 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-10) |
1 |
1 |
|
2. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „medžiagas“ turėtų būti rašomas daugiskaitos forma. |
Atsižvelgti |
|
|
1.3 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-10) |
|
|
|
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose (past. – pabraukta mūsų), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą“. Atkreiptinas dėmesys, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį priskiriamas ne prie nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė. Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan. Taigi diskutuotina, ar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš tikrųjų yra per griežtas ir ar pagrįstai siūloma šią veiką apskritai dekriminalizuoti. Kita vertus, jeigu įstatymo projektu norima panaikinti galimybes taikyti bet kokios formos įkalinimą[1] asmenims, disponuojantiems nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, tuomet svarstytina, ar vietoje visiškos dekriminalizacijos nevertėtų tiesiog išbraukti arešto bausmę iš galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmių sąrašo. |
Atsižvelgti |
|
|
1.4 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-10) |
|
|
|
4. Abejotina, ar siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Manytina, kad neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria[2], todėl darytina išvada, kad siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti kartu reikėtų sistemiškai švelninti ir atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Būtų nelogiška, jeigu, pavyzdžiui, už neteisėtą to paties dalyko gabenimą per valstybės sieną grėstų iki dešimt metų laisvės atėmimo, o už tolimesnį gabenimą valstybės viduje – tik bauda iki vieno šimtų eurų[3]. |
Atsižvelgti |
|
|
1.5 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-10) |
|
|
|
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles: 1. Projekto 1 straipsnio pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: “1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „259 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“ |
Pritarti
|
|
|
2. |
Lietuvos Respubliko Teisingumo ministerija (2020-12-28) |
|
|
|
Teisingumo ministerija įvertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP96 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atitiktį Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgdami į 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, 2 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį nepatenka veikos, kai šios veikos kaltininkai tai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ (2021-02-26) |
|
|
|
Pritaria ir palaiko teikiamą teisės akto projektą. Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas. Atkreipiame dėmesį, kad dar 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (2021-03-01) |
|
|
|
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483 (1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIV-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIV-96, teikia siūlymus dėl šių projektų tobulinimo: 1. Pažymėtina, kad reikalinga sistemiškai peržiūrėti ir įvertinti siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų santykį su kitomis BK specialiosios dalies normomis. Galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį asmuo atsako nepriklausomai nei nuo gabenamo narkotinių ar psichotropinių medžiagų per valstybės sieną kiekio (atsakomybė kyla ir gabenant nedidelį kiekį), nei nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti (sankcija – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų). Taigi, pagal įstatymo projektais Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 siūlomus pakeitimus, gabenant nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį Lietuvoje neturint tikslo jų platinti grėstų administracinė atsakomybė, o gabenant šias medžiagas per valstybės sieną – jau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina spręsti dėl sisteminės BK ir ANK straipsnių analizės, įvertinant šių normų santykį su siūlomu numatyti reglamentavimu ir sprendžiant dėl normų suderinimo, taip išvengiant pavienių straipsnių keitimo, išbalansuojančių baudžiamąją politiką. 2. Siekiant aiškios takoskyros kalbant apie administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, tikslinga, kad BK 259 straipsnyje būtų aiškiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygos (peržiūrint nustatytus atitinkamų medžiagų kiekius ir nustatant ne tris, o daugiau šių medžiagų kiekių standartų, kurių mažiausiam būtų taikomas ANK, o kitiems jau BK, galimai numatant ir sistematiškumo požymį kaip vieną iš galimų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo požymių). 3. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlant BK nenumatyti atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti ir už tokius veiksmus siūlant numatyti administracinę atsakomybę, ženkliai sušvelnėja už šiuos veiksmus siūlomos skirti baudos dydis. Galiojančioje BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio (nuo 750 iki 25 000 eurų), kai tuo tarpu siūlomoje ANK 71 straipsnio redakcijoje siūloma maksimali baudos riba siekia 100 eurų, o už pakartotinai atliktus veiksmus – 200 eurų. Svarstytina, ar tikrai yra pagrįstas toks ženklus baudos dydžio ribų sumažinimas. Be to, ANK 71 straipsnyje siūlant numatyti atsakomybę už nedidelio kiekio minėtų medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, nėra numatytas tokių veiksmų neteisėtumo požymis. Taigi, kyla klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie disponuoja tokiomis medžiagomis turėdami gydytojo paskyrimą. 4. Pažymėtina, kad įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 aiškinamajame rašte vienas iš šių projektų rengimo argumentų nurodytas LRS patvirtintos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais pakeitimais įgyvendinami atskiri programos elementai (dekriminalizuojamos mažiau pavojingos veikos ir atsakomybė už jas numatoma ANK), todėl pasigendama nuoseklios baudžiamosios politikos, taikomos asmenims vartojantiems narkotikus, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje, peržiūrėjimo. Reikalingas nuoseklus visos programos elementų įgyvendinimo užtikrinimas, nes atskirų elementų įgyvendinimas savaime situacijos nepagerins. Taigi, siekiant visapusiško ir efektyvaus šios programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti nuostatų, susijusių su atsakomybės asmenims, kurie yra priklausomi nuo minėtų medžiagų, taikymu ir spręsti dėl įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 tobulinimo krypčių. 5. Taip pat, pažymėtina, kad į patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka itin platus spektras medžiagų, pradedant kanapėmis ar jų dalimis ir baigiant heroinu bei kokainu. Šių medžiagų pavojingumas, atsižvelgiant į jų savybes, charakteristikas, poveikį žmogui ir pan., yra labai skirtingas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis Lietuvoje vyrauja neteisėtas disponavimas kanapėmis ir jų dalimis. Yra pagrindas manyti, kad pritarus siūlymui dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą (nors ir nedideliu kiekiu) be išimties visomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų disponavimas, jų vartojimas. |
Pritarti |
|
|
2. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2021-02-26) |
|
|
|
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas), ir visiškai pritaria šių įstatymų projektų tikslui, kuris atitinka nuoseklią Departamento poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės už su narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimu susijusias veikas peržiūros, siekiant subalansuotos, įrodymais pagrįstos ir humaniškos baudžiamosios politikos, numatant veikos pavojingumui proporcingas bausmes, sumažinant su priverstinėmis bausmėmis susijusį neigiamą šalutinį poveikį asmenims, kuriems jos yra taikomos, t. y. stigmatizavimą, socialinės reintegracijos bei reabilitacijos problemas. Departamentas pažymi, kad projektų tikslas atitinka 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“, kurios yra laikomos pagrindiniais tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentais, nuostatas. Pirmiausia šiose konvencijose nustatoma giežta narkotikų kontrolės sistema, ir šalys įpareigojamos užtikrinti, kad bet kokia neteisėta tyčinė disponavimo narkotikais veika būtų laikoma baudžiamaisiais teisės pažeidimais. Tačiau kartu konvencijos palieka šalims teisę tais atvejais, kai pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę. Projektų tikslas taip pat atitinka 2004 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, nuostatą, kad neteisėtos veikos, kurias kaltininkai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neįtraukiamos į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį. Lietuvoje po Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. stebėtas žymus nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičiaus augimas, t. y. 14,6 proc. (2017 m.), kai asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, pradėta taikyti ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad 2017 m. buvo registruota 1516 nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, o 2016 m. – 1555, t. y. 2,5 proc. nusikaltimų mažiau, tačiau baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotikų, skaičius padidėjo nuo 733 2016 metais, iki 1 106 – 2017 m., t. y. net 50,9 proc. Lyginant 2019 ir 2020 m. matyti, kad tiek bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje, tiek nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 3,8 proc. Be abejonės, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo COVID-19 situacija šalyje ir taikyti judėjimo apribojimai. Tačiau 2020 metais išliko ta pati tendencija kaip ir ankstesniais metais, kad nusikalstamo veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį: 2020 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,98 proc., 2018 m. – 5,6 proc., 2017 m. – 4,1 proc., 2016 m. – 3,8 proc., 2015 m. – 3,4 proc., 2014 m. – 3,0 proc., 2013 m. – 2,7 proc. Vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją, stebima neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija – 2014 m. neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59,6 proc., o 2019 m. – net 77 proc., 2020 m. – 74,5 proc. Šios tendencijos rodo, kad baudžiamoji politika už neteisėtą disponavimą narkotikais savo reikmėms yra orientuota į baudžiamąjį narkotikų vartotojų persekiojimą. Tai patvirtina ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (BK 259 str. 2 d.) atvejų skaičiaus nuoseklus didėjimas – 2015 m. buvo užregistruota 617, o 2019 m. – 1310 (2020 m. – 1142) baudžiamųjų nusižengimų. 2019 m. užregistruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo užregistruoti 127 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupėmis nuo 18 iki 29 m. sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų, t. y. 63 proc. Nors 2020 m. duomenys dėl COVID-19 aplinkybių neturėtų būti vertinami reprezentatyviais lyginant su ankstesniais metais, bendras asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo nuo 2389 2019 metais iki 2103 2020 metais, tačiau 2020 m. buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 m. sudarė 65 proc. visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų. Šie didėjantys skaičiai[4] rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, o priešingai, toliau gilėja, ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti. Viena dažniausiai pateikiamų sėkmės istorijų keičiant požiūrį į narkotikų vartojimo problemą yra taip vadinamas Portugalijos modelis Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais, ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo šio sprendimo didelę įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei, kuri pasiekiama derinant dekriminalizavimo sprendimus ir žymiai didesnes investicijas į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas. Tačiau Portugalija nėra vienintelė šalis, priėmusi dekriminalizavimo sprendimus[5]. Šiuo metu Norvegijos Vyriausybė svarsto narkotikų vartojimo ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų asmeniniam vartojimui dekriminalizavimo klausimą[6]. Šalys yra laisvos nustatyti tokį reglamentavimą, kuris, jų manymu, geriausiai atspindėtų šių nuostatų dvasią, t. y. rūpintis žmogaus sveikata ir gerove, kartu užtikrinant balansą tarp visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, todėl Departamentas mano esant tikslinga nagrinėjant ANK ir BK projektus įvertinti šiuos aspektus: - atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą II ir III narkotikų sąrašuose įrašytas medžiagas galima vartoti tik sveikatos priežiūros tikslais, o I sąraše įrašytas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslais yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos yra registruotų vaistinių preparatų sudėtyje. Taigi visais atvejais vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų bei į II ir III sąrašus įrašytas medžiagas vartoti galima tik esant gydytojo paskyrimui. Pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio redakciją numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. ANK projekte atsisakoma sąvokos „neteisėtas vartojimas be gydytojo paskyrimo“ ir siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotikų vartojimą tik viešose vietose (siūlymas papildyti ANK 4831 straipsniu), o tai reiškia, kad už vartojimą bet kurioje kitoje vietoje asmuo nebūtų baudžiamas, nepaisant to, kad narkotikus vartoti be gydytojo paskyrimo yra draudžiama. Rengėjai projektų aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl yra siūloma nenustatyti arba atsisakoma administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą ne viešose vietose, nepaisant to, kad narkotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas apskritai bet kurioje vietoje. Toks siūlomas požiūris į neteisėtą narkotikų vartojimą, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, tiek tarptautinei bei ES formuojamai narkotikų politikai, kurios centre yra žmogus ir jo sveikata, kuomet skatinama asmenis ne bausti, o nukreipti į prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, reintegracijos ar pan. programas. Tačiau lygiai taip pat reikia pripažinti, kad administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą apskritai, nepaisant vietos, numatymas neprieštarauja nurodytiems dokumentams ir puoselėjamai politikai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar esantį reglamentavimą už neteisėtą narkotikų vartojimą pakartotinai galima asmens sutikimu paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos ir t.t. programose. Jeigu būtų pritarta projektų siūlomam reglamentavimui, pirmiausia, manytina, būtų paskleista klaidinga žinutė visuomenei, kad yra legalizuojamas narkotikų vartojimas namie. Ir šioje vietoje, deja, negelbėtų net visų suinteresuotų institucijų bendros pastangos tinkamai iškomunikuoti siūlomo reglamentavimo ir pakeitimų tikslus ir esmę. Taip pat būtų dar sunkiau pasiekti asmenis, kurie vartoja narkotikus, ypač švirkščiamuosius, suteikti jiems pagalbą ir nukreipti juos į atitinkamas programas. Taigi apibendrindami manome, kad siūlomas reglamentavimas, akivaizdu, stipriai įtakotų narkotikus vartojančių asmenų padėtį vertinant jų neteisėtus veiksmus, tačiau siekiant išlaikyti balansą tarp visuomenės sveikatos ir viešojo saugumo, reikalinga išsami ir detali politinė diskusija Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, įvertinant visus už ir prieš argumentus, kad būtų priimtas tikrai pasvertas ir subalansuotas sprendimas. - neteisėtas disponavimas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas). Pagal ANK ir BK projektus yra siūloma šiuo metu galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalies baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. visas alternatyvias neteisėto disponavimo nedideliu narkotikų kiekiu be tikslo platinti veikas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), perkelti į ANK 71 straipsnį. Toks siūlomas reguliavimas, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, kurios leidžia šalims numatyti kitokias poveikio priemones nei baudžiamosios už visas alternatyvias neteisėto disponavimo narkotikais veikas, tais atvejais, kai šiuos teisės pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys arba kai veikos padarytos išimtinai asmeniniam vartojimui. Taip pat toks reglamentavimas visiškai atitinka ir įgyvendina projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti tinkamą, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra kontroliuojama daugiau nei tūkstantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Narkotikų nedidelio kiekio dydis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Šiuo įsakymu nustatomos nedidelio kiekio grynos medžiagos ribos nereiškia vienos narkotikų dozės, iš tokio nedidelio kiekio kartais gali būti gaunamos kelios ar kelios dešimtys dozių atitinkamos rūšies narkotikų. Todėl turėtų būti išsamiai politiškai ir ekspertų lygmenyje išdiskutuota, pasverta ir įvertinta asmeninio vartojimo samprata, koks kiekis laikytinas skirtu asmeniniam vartojimui, bei lygiagrečiai peržiūrėtos nedidelio narkotikų kiekio ribos asmeninio vartojimo kontekste. - nedidelio kiekio narkotikų kontrabanda. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo, baudžiant laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama nei į gabenamų medžiagų kiekį, nei į tai, ar medžiagos buvo gabenamos siekiant jas platinti ar asmeniniam vartojimui, o vienintelė numatyta bausmė yra laisvės atėmimas, kurio žemiausia riba yra trys metai. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis[7], didžioji dalis (pvz., 2018, 2019, 2020 metais virš 90 proc.) pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo jais paprastai yra susiję su draudžiamų medžiagų siuntimusi pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi medžiagas nedideliais kiekiais ir asmeniniam vartojimui (be tikslo platinti). Abejotina, ar tokiais atvejais toks itin griežtas reglamentavimas ir numatyta sankcija yra proporcingi aptariamų veikų pavojingumui. Be to, esant tokiam griežtam reglamentavimui (sunkus tyčinis nusikaltimas), neatsižvelgiant į gabentos medžiagos kiekį ir nediferencijuojant veikos pavojingumo, taip pat sumažėja galimybės asmeniui taikyti alternatyvias priverstinėms bausmėms poveikio priemones, numatytas įstatyme (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atidėjimas). Taigi siekiant dekriminalizuoti atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų neturint tikslo platinti (savo reikmėms), t. y. nustatyti administracinę atsakomybę vietoje baudžiamosios, kartu tikslinga įvertinti atsakomybę už su šia nusikalstama veika, kaip minėta, dažnai susijusį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą nedidelio kiekio narkotikų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kai tai yra daroma išimtinai asmeninėms reikmėms. - projektai koreguotini ir kitais aspektais, kurie yra plačiai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose, kurioms Departamentas visiškai pritaria. Įvertinus projektus manome, kad bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis ir sistemiškai koreguojant šiuos projektus, įgyvendindami ir plačiau bei dažniau taikydami jau esamus instrumentus (pvz., alternatyvas priverstinėms bausmėms), o taip pat lygiagrečiai finansiškai sustiprinę ir labiau įgalinę prevencijos, gydymo, socialinės pagalbos ir pan. sektorius, kartu bendromis pastangomis pasieksime, kad projektais būtų įgyvendintas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos patvirtinimo“, penktasis tikslas t. y. užtikrinti pagalbos teikimu grįstas atsako priemones narkotikų vartotojams, plėtojant humanistinę, į asmens sveikatą orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Kartu pasieksime, kad Lietuvos vykdoma narkotikų politika atitiktų tiek Jungtinių Tautų dokumentuose[8], tiek Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose[9] išskirtinai pabrėžiamą subalansuotą narkotikų politiką bei žmogaus teisių užtikrinimą, sveikatos dimensiją, kaip įrankį ir tikslą. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Lietuvos apeliacinis teismas (2021-02-25) |
|
|
|
Informuojame, kad Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės pritarta pagrindiniam siūlomų pakeitimų tikslui – švelninti atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, t. y už tokią veiką numatyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Tuo pačiu dėl siūlomų įstatymų pakeitimų buvo pareikštos kelios pastabos: 1. Keičiant BK 259 straipsnį būtų tikslinga tuo pačiu įvertinti ir BK 199 straipsnio (Kontrabanda) 4 dalies nuostatas, be kita ko numatančias baudžiamąją atsakomybę už stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal BK 199 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo gabeno per valstybės sieną. Taigi, esant kontrabandos požymiams, net jei narkotinių medžiagų kiekis neviršys nedidelio ir nebus nustatytas tikslas platinti, asmuo vis tiek bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą (sunkų nusikaltimą). Pastebėtina, kad anksčiau jau buvo registruotas BK projektas, kuriuo siūlyta keisti nemažai baudžiamojo įstatymo straipsnių, įskaitant BK 199 straipsnį, tačiau iki šiol pakeitimai nėra priimti; 2. Patikslinti siūlomą BK 259 straipsnio 2 dalies redakciją ir išdėstyti ją taip: ,,Asmuo, kuris savo noru, iki nustatant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.” Šis papildymas būtų tikslingas užtikrinant įstatymo aiškumą ir prevenciją, tuo pačiu bandant išvengti situacijų, kuomet asmuo, pasinaudodamas BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai sieks būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2021-02-23) |
|
|
|
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96 teikiamos šios pastabos: Iš tiesų iki 2017 m. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti galėjo būti taikoma tiek administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 44 straipsnis), tiek baudžiamoji (BK 259 straipsnio 2 dalis) atsakomybė. Sprendžiant šių atsakomybių takoskyros problemą teismų praktikoje buvo atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – konkretų narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų pobūdį, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Toks aiškinimas reiškė, kad pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti. Taigi medžiagos kiekis, sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumą, laikytinas tik vienu iš galimų kriterijų ir taikytinas kartu su kitais veikos pavojingumą leidžiančiais nustatyti kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.). Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurios 97.1 punkte nurodoma „dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi. |
Pritarti |
|
|
5. |
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2021-02-18) |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas), jam pritariame iš dalies. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už ypač mažus narkotinių medžiagų kiekius nėra proporcinga ir asmenims, kurie savo reikmėms disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nedaro jokio poveikio. Lėšas, skirtas baudžiamajam persekiojimui už tokių baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tikslinga skirti narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Taigi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti dekriminalizavimas ir administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio teisės pažeidimą galėtų prisidėti prie ilgalaikės valstybės politikos narkotikų kontrolės srityje, kuri labiau turėtų būti orientuota į socialinių problemų sprendimą ne baudžiamosiomis priemonėmis, į pagalbą gaunančių asmenų stigmatizavimą, šių medžiagų vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei. Pažymime, kad toks BK projektas, koks yra pateiktas šiuo metu, iki galo neišsprendžia visų praktinių problemų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesniu tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo, kaip šiuo metu baudžiamajame procese. Taigi kartu su siūlomais pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekių peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingu atveju valstybės institucijos, ypač policija, susidurs su neproporcingai dideliu skaičiumi tyrimų dėl narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo, iš esmės administraciniame procese. Manome, kad tokiu atveju administracinio proceso sąnaudos bus per didelės, neproporcingai siekiamiems tikslams naudojamos valstybės lėšos. Šiuo metu šalyje yra susiformavusi praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamas veikas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, remiamasi grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, darinio ar kito produkto, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu. Konkretūs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, yra nustatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad „medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją masę (pvz., laisvosios bazės kiekį)“. Norėdamas nustatyti grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalo kreiptis į specialistus, kad šie nustatytų, kokia grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos masė yra pateiktos tyrimui medžiagos mišinyje. Manome, kad ši praktika yra netinkama ir neefektyvi, nes nusikalstamos veikos subjektas paprastai įgyja (realizuoja) narkotinės ar psichotropinės medžiagos mišinį, darinį ar kitą produktą nežinodamas, kokia jame yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos grynoji masė, todėl asmens atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėtų būti siejama su disponuojamos medžiagos mišinio, darinio ar gaminio svoriu, į kurį nukreipta jo tyčia, o ne į jame esančios grynosios medžiagos kiekį. Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos (mišinio) kainą lemia tik medžiagos rūšis ir kiekis. Pažymėtina, kad grynosios medžiagos masės nustatymo tyrimas (kiekybinis tyrimas) yra neįmanomas be atitinkamų pamatinių medžiagų – narkotinių medžiagų standartų. Neteisėtoje apyvartoje nuolat atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl ekspertinės įstaigos, turėdamos ribotus asignavimus, neturi galimybių įsigyti visų pamatinių medžiagų, kurių kainos svyruoja nuo 350 iki 4 000 eurų už 100 mg. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestos objektų užduotys atliekamos ne iki galo, nes nustatoma tik, kokia medžiaga yra pateikta tyrimui, tačiau nenurodomas grynosios medžiagos kiekis. Praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamą veiką nustatinėjamas tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos svoris, neišskiriant grynosios medžiagos kiekio, yra taikoma Suomijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Atsižvelgdami į tai, manome, kad esamo teisinio reguliavimo, kai būtina nustatyti grynąją medžiagos masę, pakeitimas, paliekant teismams galimybę, pasitelkus į pagalbą ekspertus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, lemtų trumpesnį ir mažiau lėšų reikalaujantį baudžiamąjį procesą. Siūlomu atveju taip pat ir administracinį procesą dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kaip alternatyvą pateiktam pasiūlymui, siūlome svarstyti galimybę papildyti Rekomendacijas, tam tikroms darinių grupėms nustatant išimtį ir šių darinių kiekius nurodyti neperskaičiuojant į grynąją masę. Šiuo atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patenkančių į nurodytų darinių grupę, kiekį reikėtų vertinti neperskaičiuojant į grynąją masę. Taip pat pažymėtina, kad vertinant BK projektą svarbu įvertinti, ar dekriminalizavimas tikslingas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) visų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. |
Atsižvelgti |
|
|
6. |
Lietuvos advokatūra (2021-02-11) |
|
|
|
Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-96 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamuoju raštu, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma panaikinti BK 259 straipsnio 2 dalį ir šio 1 straipsnio dalyje įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tokiu būdu siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kai neturima tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad lygiagrečiai teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektu (toliau – ANK pakeitimai) siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo jų platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pritartina Projekto rengėjų aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jas platinti yra perteklinis, sukuriantis pernelyg didelį darbo krūvį teisėsaugos institucijoms ir kad, tokias medžiagas vartojantiems asmenims turi būti teikiama socialinė, psichologinė, medicininė pagalba. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, Projektas ir ANK pakeitimai nėra pakankami, siekiant Projekto rengėjų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-12-10 išvada Nr. XIVP-96, abejotina, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslo atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, t. y. tokia veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už tokios veikos padarymą net ir pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties Projektas, kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę, yra nesuderinamas su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Iš teismų praktikos matyti, kad nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais neturint tikslo jų platinti paprastai disponuoja jauno amžiaus asmenys, kurie tas medžiagas įsigyja asmeniniam vartojimui ne iš platintojų Lietuvos Respublikoje, o elektroninės prekybos pagalba, kuomet už įsigyjamas medžiagas atsiskaitoma virtualia valiuta, leidžiančia anonimiškai atlikti mokėjimą, o medžiagos atsiunčiamos paštu pirkėjo nurodytu adresu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-417/2020). Pirkėjas dažnai net nežino iš kurios valstybės jam bus siunčiamas siuntinys. Todėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai vykdo tikslinius veiksmus siekdami išaiškinti ir perimti tokius siuntinius, o juos suradus yra pradedami ikiteisminiai tyrimai ir siuntinį užsakiusiam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį (priklausomai nuo medžiagų grynojo kiekio) bei BK 199 straipsnio 4 dalį. Teismai, vertindami BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės neproporcingumą veikos pobūdžiui ir pavojingumui, dažniausiai taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria bausmę, švelnesnę nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje. Tačiau net ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, teisinės pasekmės – teistumas už sunkaus nusikaltimo padarymą išlieka bei reali tikimybė, kad jaunam, neteistam asmeniui, atsisiuntusiam savo poreikiams nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, gali būti paskirta reali (ir ne trumpalaikė) laisvės atėmimo bausmė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tokiais atvejais Projektu siekiami tikslai nebūtų įgyvendinti. Neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu reikėtų sistemiškai įvertinti teisinį reguliavimą numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad analogiška Projekte naudojama formuluotė galėtų būti įtvirtinama BK 199 straipsnio 4 dalyje išdėstant taip: „4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar
kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės
sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias,
radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias,
stipriai veikiančias, medžiagas, |
Pritarti |
|
|
7. |
Lietuvos teisės institutas (2020-12-29)
|
|
|
|
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame. Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau – Programa). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo asmeniniams poreikiams be tikslo jų platinti reguliavimo švelninimas, socialinio, o ne baudžiamojo požiūrio akcentavimas yra plačiai moksliškai pripažintas kelias, kuris yra nurodomas ir šios programos 89-93 punktuose. Kita vertus, BK pakeitimo projektas nėra pakankamai išsamus, neatspindi Programos 92 punkte minimos problemos, susijusios su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą). Lietuvos BK yra išskirtinis tuo, kad jame disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra reguliuojamas ne viename specialiame skyriuje (BK XXXVII skyriuje, kurį sutrumpintai pavadintume „nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis“), bet ir skyriuje, skirtame nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXII skyrius). Toks reguliavimas prieštarauja BK struktūrai, yra perteklinis ir būtent BK XXXII skyriuje numatyta atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (jų kontrabandą, BK 199 straipsnio 4 dalis) yra pati problematiškiausia atsakomybės proporcingumo požiūriu. Tačiau BK pakeitimo projektu nesiūloma keisti BK 199 straipsnio 4 dalies. Tokiam požiūriui nepritariame ir siūlome projektą papildyti nuostata, keičiančia BK 199 straipsnio 4 dalį. Pakeitimo esmė – iš skyriaus „Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ pašalinti nuostatas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas sukoncentruojant skyriuje, specialiai skirtame atsakomybei už neteisėtą disponavimą tokiomis medžiagomis (XXXVII skyrių). Argumentai: 1) Dabartinis reguliavimas prieštarauja BK struktūrai ir kodekso logikai BK nusikalstamos veikos yra suskirstytos į skyrius pagal tai, kokią vertybę jos pažeidžia. Vertybė dažniausiai įvardijama skyriaus pavadinime. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, akivaizdu, nėra susijusi su ekonomika ir verslo tvarka, tai visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo problema. Tad atsakomybė už tokią veiką neturėtų būti numatyta skyriuje, kuris numato atsakomybę už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriame yra numatytas kontrabandos nusikaltimas (BK 199 straipsnis).[10] Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos reguliavimas netinkamame skyriuje yra ydingos „tradicijos“ pasekmė. Toks reguliavimo modelis perimtas iš senojo baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuriame lygiai taip pat atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo numatyta skirsnyje „nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai“, nors disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su ūkininkavimo tvarka iš esmės neturi nieko bendro.[11] Tinkamas reguliavimo pavyzdys galėtų būti Vokietijos baudžiamoji teisė. Vokietijoje atsakomybė už visas baudžiamąsias veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra numatytos viename, specialiai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reguliavimui skirtame įstatyme[12] (Lietuvoje atitikmuo būtų BK XXXVII skyrius). Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (29-30b straipsniai) apima ir jų kontrabandą (lygiai kaip Lietuvos BK 259-261 straipsniai). Vokietijos įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą (370 ir 372 straipsniai),[13] narkotinės ir psichotropinės medžiagos neminimos (kaip ir turėtų būti Lietuvos BK 199 straipsnyje). Pabrėžtina ir tai, kad vokiškasis reguliavimo modelis visiškai atitinka tarptautinių įpareigojimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus. 2) Dabartinis reguliavimas yra perteklinis Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda praktikoje visuomet kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis tarp BK 199 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai BK 259 arba 260 straipsnių. Praktiniu požiūriu tai yra perteklinis kvalifikavimas. BK 259 ir 260 straipsniai yra savaime pakankami apibrėžti minėtų medžiagų kontrabandą (kuri yra tas pats disponavimas (gabenimas, siuntimas, įgijimas)) ir numato pakankamai griežtas bausmes (BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys numato netgi daug griežtesnes sankcijas, nei BK 199 straipsnio 4 dalis), kurios leistų tinkamai įvertinti nusikalstamą veiką net jei tai būtų tarptautinės organizuotos grupės daroma stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabanda. Tad iš BK 199 straipsnio 4 dalies pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius, teisinė spraga ar nepagrįstai švelnios atsakomybės galimybė nesusidarytų. 3) Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu, kai sprendžiama dėl atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą. Palyginkime: į Vilnių atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių iš Kauno, grėstų atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kaip už baudžiamąjį nusižengimą (griežčiausia – iki 45 parų arešto, teistumo neužtraukia, plačios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės), o tokį patį daiktą atsisiuntus iš Lenkijos ar kitos užsienio šalies, grėstų atsakomybė ne tik pagal BK 259 straipsnį, bet ir už narkotinės medžiagos kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, teistumas už sunkų nusikaltimą, itin ribotos galimybės švelninti bausmę). Toks reguliavimas yra nenuoseklus ir neadekvatus, pernelyg sureikšminantis aplinkybę iš kur daiktas atsisiųstas, nors tokia aplinkybė neturėtų turėti reikšmės. Didelė reikšmė daiktų atsisiuntimui iš užsienio istoriškai būdavo teikiama tarybiniais laikais, kai kontrabanda buvo laikoma valstybiniu nusikaltimu. Bet laikai yra stipriai pasikeitę. Atsakomybės griežtumas turi priklausyti nuo medžiagų kiekio ir disponavimo jomis tikslo (platinti ar savo reikmėms), bet ne nuo to, iš kur medžiagos išsiųstos. Manytina, būtų logiška atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimąsi suvienodinti, ją taikyti nepriklausomai nuo to, iš kur medžiagos siunčiamos (pagal BK 259-260 straipsnius). Jeigu medžiagų kiekis nedidelis ir jos skirtos asmeniniam vartojimui, pakaktų atsakomybės pagal ANK 71 straipsnį, kaip jį siūloma apibrėžti ANK pakeitimo ir papildymo projekte. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narys M. Majauskas yra pateikęs BK 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3166, taip pat Vyriausybė yra parengusi BK pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4856, kuriuo taip pat siūloma keisti BK 199 straipsnį, tačiau abu šie projektai minėtų problemų neišsprendžia. Jas galima išspręsti tik iš šio straipsnio pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos advokatūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas ir pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai: nėra
7. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –3, susilaikė –0.
8. Komisijos paskirti pranešėjai: Linas Slušnys, Zenonas Streikus.
Komisijos pirmininkas Andrius Navickas
Seimo kanceliarijos patarėja Rimantė Kniukštienė