LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-16 Nr. XIVP-3292
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 7 dalies nuostatų iki dvitaškio nereiktų papildyti, nustatant, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja ne tik aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų, bet ir šią sritį reglamentuojančių kitų teisės aktų įgyvendinimą, t. y. po žodžio „įstatymų“ įrašant žodžius „ir kitų teisės aktų“.
2. Pagal projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 ir 10 punktą griežtesnius aplinkos apsaugos normatyvus ir taisykles galėtų nustatyti savivaldybių institucijos ir įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP- 3294 (toliau - projektas Nr. XIVP-3294) 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kiltų už savivaldybės tarybos priimtų aplinkos apsaugos normatyvų ir (ar) taisyklų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, iš abiejų projektų nėra aišku, kuris subjektas (savivaldybių taryba, meras ar įstaigos ar tik savivaldybės taryba) galėtų nustatyti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-3294 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas“.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai turėtų įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir atitinkamai patekti į privačias teritorijas ir juose esančius objektus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 punkto nuostatas analogišką teisę turi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, apibrėžti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje nustatytos ir kitos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti aiškiai įvardinant, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vykdytų aplinkos apsaugos kontrolę, nustatyti jų teises ir pareigas vykdant šią funkciją bei jos įgyvendinimo tvarką, kaip, pavyzdžiui, tai įtvirtinta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 – 17 straipsniuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus atliekant fizinių ir juridinių asmenų veiklos patikrinimą, šį patikrinimą įforminančio dokumento surašymą ir įteikimą, patikrinimą atliekančių pareigūnų patekimą į privačias teritorijas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto Nr. XIVP-3294 6 ir 7 straipsniais keičiamo ANK 589 straipsnio 82 punktą ir ANK 589 straipsnio nuostatas iki dvitaškio administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-3294 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir šiuo aspektu.
Antra, vertinamosios projekto nuostatos sąvoka „privati teritorija“ yra apibrėžta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad reikėtų papildyti projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 35 punktą, jame įrašant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą.
Trečia, manytina, kad atitinkami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai galėtų patekti tik į tos savivaldybės, kurioje jie būtų įgalioti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, teritorijoje esančias privačias teritorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui gali priklausyti keletas privačių teritorijų (jose esančių objektų) skirtingų savivaldybių teritorijose, kurias reikėtų patikrinti vykdant konkretų aplinkos apsaugos kontrolės tyrimą.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybės institucijų, o savivaldybės administracijos teises vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimas.
4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės institucijos, meras ar jo įgalioti asmenys pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę.
Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškinius gali pareikšti tik Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos ar kitos valstybės institucijos. Gi pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį įreguliavimą tokius ieškinius turės teisę pareikšti taip pat meras arba jo įgalioti asmenys. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas, t. y. vykdantis valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę valstybės mastu ar savivaldybės meras arba jo įgalioti asmenys, turėtų teisę pareikšti ieškinį, kai žala aplinkai būtų padaroma konkrečios savivaldybės teritorijoje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų aiškiai atriboti projekte nurodytų subjektų kompetenciją, reiškiant ieškinius dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo.
Antra, pagal projekto nuostatas meras galėtų įgalioti bet kuriuos asmenis, tame tarpe ir privačius asmenis, teikiančius teisines paslaugas. Svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau įvardinti asmenis, kuriuos meras galėtų įgalioti reikšti projekte minimus ieškinius.
Trečia, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „meras“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“.
5. Pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 34 punktą aplinkos apsaugos kontrolė suprantama kaip įstatymais įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, kuria siekiamas užtikrinti ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą ir teisėtvarką ir kuri apima pažeidimų prevenciją ir jų nutraukimą, asmenų, padariusių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatymą, jų patraukimą teisinėn atsakomybėn. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės institucijos ir įstaigos aplinkos apsaugos kontrolę vykdytų juridinių asmenų veiklos atžvilgiu, nes projektu nėra keičiamas keičiamo įstatymo 37 straipsnis, nustatantis pareigūnus, turinčius teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų. Taigi, pagal projekto nuostatas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdantys aplinkos apsaugos kontrolę, pavyzdžiui, negalėtų juridinių asmenų patraukti atsakomybėn už nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtą deginimą, numatytą keičiamo įstatymo 77 straipsnyje, tačiau pagal projekto Nr. XIVP-3294 5 straipsniu keičiamo ANK 286 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsniu keičiamo ANK 589 straipsnio 82 punktą už analogišką pažeidimą, padarytą fizinių asmenų, galėtų šiuos asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, nes, neaišku, pavyzdžiui, kokius veiksmus turėtų atlikti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, patekęs į privačią teritoriją ir nustatęs joje neteisėtą augalų deginimą, taip pat išsiaiškintų, kad šį pažeidimą padarė juridinis asmuo (ar pagal ANK 286 straipsnio 3 dalį baustų tik juridinio asmens vadovą ar kitą atsakingą asmenį, ar privalėtų kreiptis į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, turinčius teisę traukti juridinį asmenį atsakomybėn pagal keičiamo įstatymo 77 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
6. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį projekto 4 straipsnis, keičiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 194 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 194 straipsniu ir 194 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1433, kurio 3 straipsnyje dėstomas Aplinkos apsaugos įstatymo 194 straipsnis, įsigaliosiantis taip pat 2024 m. gegužės 1 d. Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. gegužės 1 d. įsigalios dvi skirtingos Aplinkos apsaugos įstatymo 194 straipsnio 1 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliosiantis teisinis reguliavimas ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos, bei į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 194 straipsnio 1 dalis galiotų tik vieną dieną, svarstytinas projekto 4 straipsnio tikslingumas. Pažymėtina, kad tinkamas reguliavimas šiuo atveju būtų dar neįsigaliojusių priimto Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 194 straipsniu ir 194 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1433 3 straipsnio nuostatų pakeitimas.
7. Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.
8. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti aplinkos apsaugos kontrolę, kurią vykdytų savivaldybių institucijos ir įstaigos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]