MergedFile

6-ajame Konvencijos aliq susitikime, konstatuojant, kad vystydama Astravo atominês elektrinOs projektq, Baltarusija paeide:

- Konvencijos 2 straipsnio 6 dalj (visuomenOs informavimo ir dalyvavimo tarpvalstybinio

poveikio aplinkai vertinimo procese procedura);

- Konvencijos 4 straipsnio 2 dalj (nesilaike Konvencijos reikalavimq rengdama ir pateikdama poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, neatsakU j Lietuvos keliamus klausimus);

- Konvencijos S straipsnio 1 dalies a punktq (nenagrinedama ir nevertindama atominCs elektrines statybos vietos, Baltarusija nesilaiké Konvencijos reikalavimq);

- Konvencijos 6 straipsnio I ir 2 dalis (galutinis sprendimas del Astravo AE priimtas nesilaikant Konvencijos reikalavimq (priimti du Baltarusijos Prezidento dekretai — dekretas Nr. 418

2011-09-15 if dekretas Nr. 499 2013-11-02, nors procedUros neatliktos).

6-ajame Konvencijos a1iq susitikime patvirtintos ir specialiosios rekomendacijos, pagal kurias Baltarusija jpareigota surengti TATENA specializuotq aikte1iq vertinimo SEED misijq, kuri nea1ikai jvertintq Astravo aikte1es tinkamumq atominés elektrines statybai ir jos atrankos kriterijus. ios rekomendacijos Baltarusija nejvykdé iki io1.

Ar valstybé, parinkdama branduolinés elektrinês statybos vietq, statydania ar

eksploatuodama branduolinç elektrinç, laikosi Jungtiniq Tautq konvencijos del teists gauti informacijq, visuomenés dalyvavimo priimant sprendimus ir teisés kreiptis j teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konveneijos)?

201 5 m. kovo 25 d. Lietuva (Aplinicos rninisterija) kreipCsi su skundu Orhuso konvencijos Atitikties komitetq del Baltarusijos veiksmq atitikties jgyvendinant Astravo AE projekq. Siekdama apginti Lietuvos visuomenés interesus, Lietuva skunde teigé, kad Baltarusija paEidé Orhuso konvencijos nuostatas planuodama ir gyvendindama Astravo AE projektq, konkreiai Orhuso konvencijos:

- 3 straipsnio 9 dalj, nes neutikrino Lietuvos visuomenés informavimo apie priimtus sprendimus, susijusius su Astravo AE projekto vykdymu, neuitikrino dokumentq vertimo j lietuviq kalbq ir vertimo 20 10-03-02 renginio Vilniuje meW;

- 6 straipsnio 2 dalj, nes nesuteiké pakankamai laiko susipthnti su PAV ataskaita, tinkamai ir laiku neinformavo apie 2013-08-17 rengin ir ribojo dalyvavimq iame renginyje;

- 6 straipsnio 3 dalj, nes nesuteike pakankamai laiko susipainti su PAV dokumentacija, nesuteiké galimybes teikti pastabas valstybinês ekologines ekspertizes ivadoms;

- 6 straipsnio 4 dalj, nes nesuteiko galimybes Lietuvos visuomenei dalyvauti projekto pradiniame etape ir teikti pozicij4 del altematyvq pasirinkimo;

- 6 straipsnio 6 dalj, nes neutikrino Lietuvos visuomenés teisés gauti visq, su projektu susijusiq, informacij4;

- 6 straipsnio 8 dalj, nes neutikrino, kad visuomenés dalyvavimas atsispindCtq priimamuose sprendimuose (pagrindiniai jq — PAV ataskaita ir valstybines ekologinés ekspertizés ivados).

Atsiliepime j Lietuvos skundq Baltarusija visus kaltinimus neigé. iuo metu Orhuso konvencijos Atitikties komitetas turi parengti ivadq ir rekomendacijq projektq, kuris bus siunëiamas bylos alims pastaboms.

Ar valstybê, parinkdama branduolinis elektrinès statybos vietq, statydama ar eksploatuodama branduolinç elcktrinç, laikosi Jungtiniq Tautq tarpvalstybiniq vandentakiq ir tarptautiniq eerq apsaugos ir naudojimo konvencijos?

Aplinkos ministerijos nuomone, Astravo AE neatitinka Jungtini Tautq tarpvalstybiniq vandentakiq ir tarptautiniq eerq apsaugos ir naudojimo konvencijos reikalavimq. Konvencijos 9

straipsnis jpareigoja aIis sudaiyti dvia1ius ar daugiaDaiius susitarimus arba kitus sutarimus, jei tokiti dar ntra, arba pakeisti esamus susitarimus, kai to reikia norint paa1inti prietaravimus pagrindiniams ios Konvencijos principams, siekiant nustatyti tarpusavio santykius ir elges), kad butq ivengta tarpvalstybinio poveikio, jis butq ribojamas ir mafinamas. iame straipsnyje nustatytas mine4 susitanmq turinys. Lietuva it Baltarusija non sudariusi tarpvalstybinio susitarimo

del bendradarbiavimo Neinuno upOs baseine. Lietuva ne kartq kreipesi j Baltarusijos atsakingas

institucijas su praymu sudaryti niineq susitariinq, taêiau toks susitarimas iki io1 nesudarytas.

Api s viceministras - W Martas Norbutas

R. RevoldienO, 8 706 63653, el. p.

ORICINALAS PATU NE}US SIUNL4JL4S

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Biudetine staiga, S.Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius, tel. (85)233 2889, 233 2482, faks. (8 5)233 6156, el. p. [email protected], http://www.lgt.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridiniq asmenii registre, kodas 188710780

Lietuvos Respublikos

2017-05-24

Nr.(5) i

Energetikos ministerijai

2017-05-15

Nr. S-17-1224

DEL INFORMACIJOS APIE ASTRAVO ATOMINES ELEKTRINES VERTINIM4

Lietuvos geologijos tamyba prie Aplinkos ministerijos, inagrinêjusi Vyriausybés kanceliarijos 2017-05-15 ratu Nr. S-17-1224 pateikt praym4, pagal kompetencij teikia vertinim4 pagal Lietuvos Respublikos butinuji. priemoni4, skirtq apsisaugoti nuo treiup4 a1iq nesaugi branduolini4 elektriniq keliamq grésmiq, jstatym4 (toliau - Istatymas) 3 straipsnio 1 dalies kriterijus: ,,staiybos aiktelés pasirinkimo pagrjstumq”, vertinant alternatyviq aikteIiq geologines, hidorgeologines ir seismotektonines s4lygas; ,,tinkamq gamtos reLkiniij galimai sukeltaj pavojy jvertinimq”, vertinant Astravo Atominés elektrinés to1iau - AE) seismingum ir seismin

pavojingum ir ,,galimq uztertumo mastq Er padarinius nejprastujij jvykiy ar branduoliniy Er

radiologiniq avarij ari’eju”, vertinant ga1im neigiam poveik Lietuvos poeminio vandens itek1iams, radionuklidams patekus j Nerj nejprastuj4 vykio ar branduoliniq ir radiologiniq avarijq atveju. Pateikiama informacija parengta pagal Lietuvos geologijos tamybos prie Aplinkos

ministerijos 2009-2017 metais pagal Aplinkos misterijos pavedimu ir Usienio reikalq ministerijos paklausimu nagrinét4 Astravo atominés elektrinés poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, Astravo AE p0-projektinés analizés programos, Baltarusijos nacionalinés ataskaitos, parengtos Branduolinés saugos konvencijos 7-ajam susitikimui ir kitq dokumentq vertinimo duomenis.

PAV ataskaitoje yra nurodyta, kad Astravo atominei elektrinei (AE) dirbant normaliu

reimu ar net nedideliq avarijq atveju jokio poveikio aplinkai, taigi ir Neries upei, praktikai nebus arba jis bus visikai menkas. Vilniuje Neries ir jos intakq slêniuose yra iva1gyti ir jvertinti ypa dideli poeminio vandens itek1iai, ia yra susitelkusios vienos i didiausiq a1ies vandenviei4 - i

20 tokil4 vandenvieèiq 11 yra prie Neries. Sios 11 vandenvieh. yra svarbios Vilniaus geriamojo

vandens tiekimui. Jose iva1gyti poeminio vandens itek1iai sudaro daugiau nei pusç vis4 Vilniaus iva1gyt itek1i4; i itj vandenvieiq kasdien paimama 59,6 tükst. m3/d vandens, tai yra net 73 proc. viso dabar miestui tiekiamo geriamojo vandens kiekio. Astravo AE poveikiui vertinti buvo sudarytas ir pagal 40—50 metq trukmês poeminio vandens monitoringo duomenis sukalibruotas ir verifikuotas erdvinis (trimatis) Vilniaus poeminio vandens telkinio filtracijos ir taros migracijos matematinis modelis (Pofeminio vandens büklë ir Jo sqveika su pavirinio vandens telkiniais Vilniaus, Kauno bei Kursiy nerUos Er pamario pozeminio vandens baseinuose/Gregorauskas M, Klimas A.,’ UAB “Vilniaus hidrogeologa”. - Vilnius, 2014. - 142 p. . 66 pay. - (LGTfondas

Nr. 19704). Modeliavimo rezultatai parodê, kad tara i Astravo AE, patekusi j Nerj, jau p0 10—12

val. pasiektl iaurines Vilniaus miesto vandenvietes, kurios yra tik 30 km atstumu nuo AE, o dar p0

keliq valandt.i — ir kitas miesto vandenvietes Neries pakrantése. del Astravo AE keliamo pavojaus Vilniaus krantinés vandenvietés gali netekti nuo 57 iki 89 proc. savo itek1iq, o visas Vilniaus poeminio vandens telkinys — 219 tükst. m3/d gelo geriamojo vandens, t. y. 46 proc. ivalgyt4 ir patvirtinti.. eksploataciniq itek1iq. Baltarusijos pateiktame vertinime nera inagrinêta, koks butq neigiamas poveikis, radionuklidams patekus Nerj incidenft ar didesni avarij4 atvejais, pvz.,

isi1iejus ar ipy1us skystsias radioaktyvisias j techninj kanal4 ir vèliau radionuklidams patekus j Neries upç. Si informacija néra pateikta, taip pat néra paaikinta ar pavirinio vandens monitoringo duomenys bus renkami ir tiekiami Lietuvai realiu laiku.

Astravo atominés elektrinés poveikio aplinkai vertinimo (toliau — PAV) ataskaitoje pateikti tik konstatuojamojo pobudio teiginiai ir kriterijai apie Astravo ir altematyviq aikte1iq

geologines ir seismotektonines s1ygas, kurie néra pilnai pagrjsti faktiniais duomenimis; jvairiuose dokumentuose yra pateikiami prietaringi duomenys. PAV ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad Astravo aikte1eje yra nepalankios seismotektoninès s1ygos lyginant su alternatyviomis aikte1êmis: netoli Astravo miesto yra nustatyta Mmenos seismogeniné zona nuo aikte1ôs nutolusi

19-39 km atstumu (PAV ataskaitoje pateikta - 39 km, nors kituose teiktuose dokumentuose nurodytas 24 ar 19 km), kurioje yra jvykçs istorinis Gudog4 emés drebéjimas 1908 metais ir, pagal

Baltarusijos pusés pateiktus duomenis, du instrumentikai registruoti emes drebêjimai 1987 metais

- vasario 27 d. bei 1987 m. spalio 17 d., apie 10 km j rytus nuo Astravo miesto, kas rodo padidint

aplinkinés teritorijos lokahi seismingum. PAV atskaitoje ir kituose nagrinétuose dokumentuose néra pateikta vienareikmika informacija apie Astravo aikte1és tektonines dislokacij as ir jj

aktyvum bei Astravo seismogeninés zonos tektonini4 1üiq veiksnum: pateikti konstatuojamojo pobudio teiginiai apie aktyviq 1Uiq nebuvim4 nuosédinéje dangoje néra pagrjsti faktiniais duomenimis. Pagal TATENA saugos dokumentus néra svarbus 1Uio lokalus ar regioninis pobUdis, o yra svarbus 1üio veiksnumas. Pagal turimus duomenis Amenos tektoninis 1Uis gali bUti laikytinas veiksniu (capable).

Parenkant atomini4 elektriniq statybos aikte1es, AE projektuojant ir statant reikalinga nustatyti AE aikte1és seismin pavojingum. Pagal TATENA (Tarptautines atominés energetikos agentaros) rekomendacijas statant AE reikalinga nustatyti du seisminio pavojingumo lygius SL- 1 ir SL-2. TATENA naudojami SL-1 ir SL-2 seisminio pavojingumo parametrai yra ireikiami grunto virpeshj pagreiiais. Baltarusijos Respublikos atominiq elektriniq projektavim reglamentuojantys dokumentai seisminiam pavojingumui jvertinti naudoja parametrus “Projektinis emés drebéjimas” ir “Maksimalus projektinis emés drebéjimas”, kurie yra ireiksti makroseiminés MSK-64 skalés intensyvumo balais. Astravo atominés elektrinés seisminio pavojingumo vertinimas buvo atliktas remiantis Rusijos Federaciojos teritorijos seisminio pavojingumo emé1apiu OCP-97 masteliu 1:10

000 000, sudarytu 1997 metais prie jvykstant dviem vidutinio stiprumo (M — magnitude) M5,0 ir

M=5,2 emés drebéjimams Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, 2004 metais, taiau néra motyvuotai paaikinta ar j tai buvo atsive1gta nustatant seismin pavojingum4. lvairiuose dokumentuose yra pateikiami nevienareikmiki duomenys apie Astravo AE aikte1és seisminio pavojingumo

vertinimui taikytas metodikas ir seisminio pavojingumo lygiq bei projektinio emés drebéjimo ir maksimalaus projektinio emés drebejimo reikmes. Deterministiniu metodu vertinant Astravo AE aikte1és seisminj pavojingum, skirtingoms seismogeninéms zonoms buvo naudojamos skirtingos metodikos ir reikmés, taiau tai néra motyvuotai paaikinta.

Apibendrinat galima teigti, kad néra jvertinta, koks bütll neigiamas poveikis Lietuvos poeminio vandens itek1iams radionuklidams patekus Nerj neprastqji vykio ar branduolini4 ir radiologini4 avarij4 atveju, néra pateikti isamüs duomenys apie Astravo AE aikte1és geologines ir seismotektonines s1ygas; jvairiuose dokumentuose yra pateikiami nevienareikmiki duomenys apie alternatyviq aikte1iq geologines ir seismotektonines s4lygas.

— kva1q, kuriq metu vejo greitis 28 mIs, buta 15 karti4, didiausiq nuostoliq padare 2010 m. rugpjüio 8 naktj nuo Zervynq per Valkininkus Kauno link praaç kva1ai, imatuotas véjo greitis sieké 30 mIs;

— fiksuoti 53 labai stambios kruos atvejai, didiausias 1edékt skersmuo (9 cm) imatuotas

2005 m. liepos 30 d. Rokikyje;

— labai smarkaus lietaus bUta 153 kartus, i j4 net 5 kartus ikritusiq krituliq kiekis virijo 100 mm, daugiausiai per pusç paros prilijo 1969 m. bire1io 17 d. Zarasuose — 160 mm;

— didiausias sniego dangos storis 83 cm, imatuotas 1995/1 996 m. Anykiuose;

— labai smarkaus snygio pasitaike 17 kart4, 11 pUgos atvejq, smarkiausia puga siauté 1982 m.

sausio 6—7 d.;

— labai smarki lijundra imatuota 10 kartq, storiausias apa1as sieké 50—77 mm 1977 m. ba1andio 12 d. (Ukmerges ir Vilniaus say.);

— labai smarki 1apio sniego apdraba stebéta 7 kartus, storiausias nuogulq sluoksnis — 54 mm, imatuotas Utenoje 1975 m. sausio 7 d.

Statoma Astravo AE yra nutolusi tik apie 55 km nuo Vilniaus. Ivykus avarijai, vyraujant rytiniq krypiq vejams ar/jr ryt4 pernaai auktesnjuose atmosferos sluosksniuose, a1inga jonizuojanti spinduliuotê Lietuvos sostine pasiektq per ke1et valandq, o esant stipriems vejams (>15 mIs) ar/jr stipriai rytq pemaai auktesniuose atmosferos sluoksniuose — greiéiau nei per

va1and.

statomos Astravo AE ip1éstinç avarinio planavimo zon patenka Lietuvos Respublikos

dalis, kurioje prateka Neries upés vandenys. Avarijos atveju, jei upç patektq radioaktyvus tera1ai, bUt4 utertas 230 km Neries upés ruoas (nuo sienos su Baltarusijos Respublika iki Kauno), 210

km Nemuno upés ruoas (nuo Kauno iki Kuriq mariq). Taip pat bütl4 utertos ir Kuriq marios bei

Baltijos jaros akvatorija.

Jeigu Astravo AE savo reaktori4 auinimui naudot4 Neries upés vanden, upé bütl4 uterta termikai, tai yra pakistq jos natUralus hidrologinis reimas, o tai turét4 jtakos upes biotos itek1iams, upés ekologinei pusiausvyrai. Sausros metu tikétina, kad nuoték maint4 padidójes

garavimas del auktesnés vandens temperatUros. Didiausias vandens dehilas Nerje ties

Buivydiais yra 646 m3/s, maiausias 15,3 m3/s, vidutinis 67,2 m3Is. Per paskuiiniujii 25 metq

laikotarpj gamtosauginis vandens debitas (minimalus vandentakio vandens debitas. reikalingas, kad bUtq utikrinamos minimalios ekosistem4 gyvavimo s4lygos) buvo fiksuotas 9 kartus.

Atkreipiame démes, kad tarp Vilniaus ir Astravo néra meteorologijos stoties, ir avarijos metu

galimai neturésime reikiamq meteorologiniq matavimq radioaktyviq tera1q sklidimo ir nusodinimo prognozavimui.

*Stichiniq ir katastrofiniq meteorologini4 ir hidrologiniq reikini4 rodikliai patvirtinti Ljetuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkriio 11 d. jsakymu Nr. D1-870 ir 2014 m. rugséjo 17 d. jsakymu Nr. D1-754.

Direktorius Saulius Balys

Viktorija eg1iene, tel. 8 648 06 258, el. p. viktorija.ceg1ienemeteo.1t

Originalas nebus siuniamas

Kopija

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai

DĖL BALTARUSIJOJE, ASTRAVO RAJONE STATOMOS BRANDUOLINĖS ELEKTRINĖS VERTINIMO

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos

(toliau – Departamentas), vykdydamas Vyriausybės 2017 m. gegužės 15 d. pavedimą Nr. S-17-

1224, teikia vertinimą ir išvadas pagal Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymo 3 str. 1-3 d. nustatytas aplinkybes, sąlygas ir kriterijus dėl Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės (toliau Astravo AE).

Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 (toliau – HN 99:2011) reikalavimus, teritorija prasidedanti už I avarinės parengties kategorijos branduolinės energetikos objekto (toliau – BEO) sanitarinės apsaugos zonos ribų ir pasibaigianti ties 300 kilometrų nuo BEO, suskirstyta į prevencinę apsaugomųjų veiksmų zoną, skubių apsaugomųjų veiksmų zoną (15-30 km), išplėstinio planavimo atstumą (100 km) ir maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumą (300 km). Nuo Astravo AE į Lietuvos Respublikos teritoriją patenka skubių apsaugomųjų veiksmų zona, išplėstinio planavimo atstumas ir maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas.

Branduolinės avarijos bendrosios klasės atveju, atsižvelgiant į konkrečią situaciją HN 99:2011 nustato, kad, siekiant apsaugoti ir (ar) iki minimumo sumažinti nulemtųjų ir atsitiktinių jonizuojančios spinduliuotės poveikio efektų riziką gyventojams, turi būti taikomi šie skubūs apsaugomieji veiksmai: skubių apsaugomųjų veiksmų zonoje organizuojamas gyventojų slėpimasis ir jodo profilaktika bei numatomas gyventojų evakavimas, o išplėstinio planavimo atstume taikomi gyventojų slėpimasis ir jodo profilaktika. Nuo Astravo AE į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną patenka Švenčionių r. (Magūnų, Pabradės seniūnijos ir Pabradės miestas) bei Vilniaus r. (Buivydžių, Kalvelių, Lavoriškių ir Mickūnų seniūnijos), kuriuose gyvena apie 22,6 tūkst. gyventojų, o į išplėstinio planavimo atstumą patenka Vilniaus m., Vilniaus r, Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Varėnos r., Utenos r. Anykščių r., Ignalinos r., Molėtų r., Visagino sav., Zarasų r.

Biudžetinė įstaiga

Tel. (8 5) 271 6866

Duomenys kaupiami ir saugomi

Švitrigailos g. 18, 03223 Vilnius

Faks. (8 5) 216 3494

Juridinių asmenų registre

El. p. [email protected]

Kodas 188601311

Jeigu Astravo AE įvyktų branduolinė ar radiologinė avarija ir į aplinką patektų radioaktyviųjų medžiagų, įvyktų radioaktyviųjų medžiagų tolimasis išmetimas už branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonos ribų, siekiant apsaugoti ir (ar) iki minimumo sumažinti nulemtųjų ir atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką gyventojams ir apsaugoti gyventojų turtą bei aplinką nuo radioaktyviojo užterštumo atsirastų poreikis taikyti atitinkamus apsaugomuosius veiksmus.

Valstybės lygiu tinkamai nustati apsaugomuosius veiksmus būtų galima tik Astravo AE

branduolinių ir radiologinių avarijų rizikos analizės ir vertinimo pagrindu.

Direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas

Edita Zdanevičienė (8 5) 271 7503, el. p. [email protected]

4. Maisto ir kitij produktq vartojimo apribojin planavimo atsturnas (MPVAPA), 30C km. Maisto ir kitq produktij vartojirno apribojimi planavirno zonoje (MPVAPA) jvykus 2ymiam radioaktyviqjj mediagq imetirnui ap1ink valstybiniuose ir savivaldybiq ekstremaIiuj situacijq

valdymo planuose turi büti pasirengta maisto, pieno, geriarnojo vandens ir ne maisto produkti.

radiologines kontrolés rezultatais, taikyti rnaisto, pieno. geriamojo vandens. ne rnaisto produktt vartojimo apribojimus.

Astravo aikteIé AE statybai buvo pasirinkta 2008 m., t. y. dar prie pradedant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinim (PAV) pagal Espo konvencij. Tai yra Espo konvencijos paeidimas. Astravo aikteIés pasirinkirnas nebuvo derintas su Lietuva. Parenkant viet aikte1ei. nehuvo atsiveIgta gyventoji tankj Lietuvos teritorijoje bei atsturn iki Lietuvos Respublikos sostinés Vilniaus, kuriarne yra pagrindines vaistybés institucijos.

Pagal TATENA reikalavimus (TATENA leidinio NS-R-3 2.28, 2.29 punktai) parenkant aikte1és viet atominci elektrinei, svarbu vertinti ne tik gyventojq tank planuojamos statyti atominés clektrinés regione, bet ir avarinés parengties priemonh jgyvendinimo galimybç, nepamirtant ne tik gyventoj1, gyvenanciq a1ia AE aikte1és, bet ir tankiausiai apgyvendintq teritorijq ir gyventojq centrq regione del jame esanCiq mokykh, ligoninft ir kitq jstaigq, kuriose

avarinés parengties priemonés turés büti jgyvendinamos. Astravo atominCs elektrinés atveju j tai

nebuvo atsive1gta.

Rerniantis UAB ..Vilniaus hidrogeo1ogija’ atliktu vertinimu del Vilniaus vandenvieCiq paeidiamumo, galima teikti, kad Astravo atominés elektrinés aikte1és parinkimas netinkamas taip pat ir tuo atvi1giu. kad avarijos atveju jvykus radioaktyviujq mediagq i1eidimui Neries baseino vandenis. radioaktyviaja tara per gruntinius vandenis galimai bUt4 utertos Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose esanCios vandenvietés, i kurii tiekiamas vanduo Vilniaus gyventojams.

Atsive1giant tai, kas idestyta, manome, kad statoma Astravo atominé elektriné atitinka statyrno 3 straipsnio 3 dalies 1, 4. 5 ir 6 punktuose nustatytus kriterijus bei, vadovaujantis Jstatymo

3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali büti pripainta nesaugia.

RadiacinCs saugos centras. atsive1gdamas jam priskirtos kompetencijos sritj bei prieinamq informacij, nevertino Astravo atominés elektrinés atitikimo jstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytiems kriterijams.

I)irektorius Albinas Mastauskas

Gintautas BalCytis, (8 5) 210 5817, el. p. gintautas.ba1cytisrsc.lt

Lietuva laikosi pozicijos, jog Astravo AE tarpvalstybinio PAV procesas su Lietuva lieka atviras, nes Lietuvos klausimai del Astravo AE aplinkosaugos ir branduolinés saugos problematikos ir galimo neigiamo tarpvalstybinio poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams lieka neatsakyti, vieieji kiausyinai Lietuvos visuomenei nesurengti, ekspertq konsultacijos neatliktos.

Lietuvos klausimai del Astravo AE saugos. Pagrindiniai klausimai, j kuriuos Lietuva prao Baltarusijos pateikti tyrimais pagrjstus atsakymus, yra del Astravo aiktelés seisminiq,

geologiniq, hidrologiniq tyrimq, aiktelés pasirinkimo kriterij, del galimo neigiamo poveikio tarpvalstybinei Neries upei ir poeminiam geriamajarn vandeniui, radioaktyvit atliekq ir panaudoto

branduolinio kuro tvarkymo, Baltarusijos vilkinaml4 sipareigojimq atlikti rizikas ir atsparum4 vertinanëius testus (streso testus) ir pilnos apimties Tarptautines atominOs energijos agenturos (TATENA) SEED (angi. Site and External Events Design) misij aikteliq jvertinimui, Astravo AE atsparumo sunkaus lêktuvo kritimui, gyventojq tankio ir pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje vertinimo ir avarinés parengties planavimo, Baltarusijos branduolinés saugos reguliatoriaus kompetencijos ir nepriklausomumo.

Lietuvos eksperti vertinimu, svarbiausias paeidimas vystant Astravo AE projekt —

netinkamai parinkta vieta AE statybai. Astravo aiktelê AE statybai buvo pasirinkta 2008 m., t. y. dar prie pradedant tarpvalstybinj PAV pagal Espo konvencij4, tinkamai nevertinus aiktelês tinkamumo atominés elektrinés statybai. Remiantis Lietuvos ir kai kuriq Baltarusijos specialistq vertinimu,

Astravo aiktelé néra tinkama AE statybai, kadangi ji patenka j padidintos seisminés rizikos teritorijq Ryti Baltijos regione. Be to, kaip pripaino patys Baltarusijos atsakingt institucijq atstovai, prie pasirenkant Astravo aiktelç atominés elektrines statybai, gyventoj tankis ir jt pasiskirstymas

Lietuvos teritorijoje nebuvo jvertintas, nors to reikalauja TATENA standartai ir Baltarusijos teisés aktai (Baltarusijos ekspertq teigimu, didelis gyventojq tankis (>J 00 m./km2) tam tikroje vietoveje

yra draudiantis faktorius renkantis aiktele atominés elektrines statybai). Isami4 informacijq del Astravo aiktelés vertinimo ir jos (ne)tinkamumo atominés elektrinês projekto vystymui turêtq pateikti Lietuvos institucijos, kuruojanios branduolinés saugos ir aplinkosaugos klausimus (Aplinkos ministerijai, Vatesi ir kt.).

Incidental. Lietuvai itin didel susirupinim4 kelia nuolat Astravo AE vykstantys incidentai ir Baltarusijos nenoras dalintis informacija, susijusia su vykush incidentq faktais, prieastimis ir tyrimo ivadomis. Vien 2016 m. Astravo AE statybi. vietoje jvyko ei Lietuvai inomi incidentai, taiau Lietuva apie juos suinojo i Baltarusijos spaudos praejus kelioms savaitéms p0 vykio, 0 ne operatyviai i oficialiq valstybiniq institucijq. Dviejq incidentq metu (2016 m. liepos 10 d. it 2017 m. gruodio 26 d.) buvo paeistas reaktoriaus korpusas — vienas svarbiausiq atominés elektrinés saugos komponent, todel Lietuva reikalauja, kad abu reaktoriaus korpusai, patyrc incidentus, butq pakeisti

naujais. Kiekvieno incidento atveju j Usienio reikalq ministerij buvo ikviestas Baltarusijos

arnbasadorius Lietuvoje, jam teiktos diplomatines notos su reikalavimu nedelsiant pateikti isami4 informacij apie vykusius incidentus ir informuoti, kokiq priemoniq bus imtasi siekiant ukirsti ke1i panaiems incidentams ateityje. Lietuvos ekspertq vertinimu, Baltarusijos institucijq pateikti atsakymai apie incidentq prieasiq tyrimus, ivadas ir galimas pasekmes saugiai Astravo AE eksploatacijai, yra deklaratyvus ir nepagrsti.

Astravo AE klausimai Europos S4jungos ir tarptautinéje darbotvarkéje. Aktyviq Lietuvos pastangq déka branduolinés saugos klausimas ES kaimynysteje buvo jtvirtintas ES politineje darbotvarkeje. Europos vadovq taryba (EVT), Lietuvos pastangomis, 2011 m. vasario 4 d.,

2012 m. birelio 29 d. it 2013 m. gegues 22 d. ivadose pripaino, kad branduoliné sauga ES kaimynysteje yra vienas i svarbiausiq aspektq ES usienio energetikos politikoje ir bendradarbiavimas ioje srityje turètq buti stiprinamas. Raginimas atlikti rizikos ir atsparumo vertinimo testus (streso testus) ne tik ES esanèiose AE, bet ir kaimyninese alyse, taip pat ne tik veikianiose, bet ir naujai statomose AE, Lietuvos pastangomis, buvo jtrauktas 2011 m. kovo 25 d.

ir 2011 m. gruodio 9 d. EVT ivadas. Tesiant bendradarbiavimq su ES ir siekiant aktualizuoti branduolinCs saugos ES kaimynysteje klausimus, Lietuvos iniciatyva branduolines saugos stiprinimas ES kaimynysteje (jskaitant Baltarusij4 ir Rusij) tapo sudétine ES Energetinés diplomatijos veiklos plano, patvirtinto ES Usienio reikalqtaryboje 2015 m. liepos 20 d., dalimi. Taip pat, Lietuvai pavyko pasiekti, kad 2016 m. vasario 15 d. ES Usienio reikalq tarybos ivadose del sankcijq Baltarusijai

panaikinimo buti paymeta ir branduolinés saugos svarba, ir kad Baltarusija turi konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautinémis branduolinés saugos institucijomis. Lietuvos iniciatyva, 2017 m. kovo 6 d. ES Usienio reikalq tarybos ivadose buvo dar kart pabreta tarptautinil. branduo1init standartq laikymosi svarba ir ES sipareigojimas utikrinti iq standartq laikym4si treëiosiose aIyse.

Lietuva g1audiai bendradarbiauja su Europos Komisija Astravo AE klausimais: teikia informacij apie Baltarusijos veiksmus, paeidianeius tarptautinius reikalavimus, prao paramos raginant Ba1tarusij be tolesnio atidéliojimo atlikti rizikos ir atsparumo vertinimo testus (streso testus) Astravo AE. 2016 m. liepos 28 d. ir 2017 m. sausio 3 d., reikdami susirupinimq Baltarusijos vystomos Astravo AE problematika, Lietuvos usienio reikalq, energetikos ir aplinkos ministrai

1aikais kreipesi j Europos Komisijos pirmininko pavaduotojus M. Sefoviëii.i ir F. Mogherini bei dar tris Europos Komisijos komisarus (taip pat ir TATENA genera1in direktoriq Y. Amano), praydami

utikrinti tarptautinç Astravo AE projekto prieiür ir kontrolç, aktyviau jsitraukti sprendiant visam regionui svarbq branduolinés saugos k1ausim bei prisidéti tiriant vykusius incidentus. Europos Komisija laikosi grietos pozicijos, kad ES energetinis dialogas su Baltarusija nebus atnaujintas, kol Baltarusija nesiims konkreëiq ingsniq streso testams atlikti.

Nors Baltarusija sipareigojo atlikti streso testus Astravo AE dar 2011 m., kai buvo pasirayta speciali Baltarusijos ir Europos Komisijos dekiaracija del streso testq, taiau jau eerius metus Baltarusija vilkina 4 proces, nepaisydama Lietuvos praymi ir Europos Komisijos raginimq kuo

skubiau vykdyti savo tarptautinius sipareigojimus.

Del tarptautiniq branduolinés saugos ir aplinkosaugos reikalavimq laikymosi (jstatymo

3str. 3d. 4p. ir3str.3 d. 5p.)

Espo konvencija. Lietuva, negaudama Baltarusijos atsakymq keliamus klausimus del

Astravo AE projekto aplinkosaugos ir branduolinés saugos gresmiq Lietuvos gyventojams ir aplinkai,

2011 m. bire1io 7 d. pateike skund4 Espo konvencijos Igyvendinimo komitetui del konvencijos

paeidimq Baltarusijai atliekant Astravo AE projekto tarpva1stybin PAV. Espo konvencijos a1iii susitikimas 2014 m. bire1io 2-5 d. konstatavo, kad Baltarusija paeidè 4 konvencijos straipsnius ir pateiké 12 rekomendacijq, kurias Baltarusija turetq jvykdyti siekdama itaisyti padarytus paeidimus. Espo konvencijos Saliq susitikimas nurodé Baltarusijai tçsti Astravo AE tarpvalstybinio PAV

proces, utikrinti Lietuvos visuomenés teisc j informacij4, atsakyti Lietuvos klausimus ir atsive1gti pastabas. Saliq susitikin-ias taip pat rekomendavo Baltarusijai pasikviesti TATENA SEED misijq, kuri nealikai vertintq potencialit aikteliq atominés elektrinés statybai tyrimus ir aikte1ès

parinkimo kriterijus. Lietuva nuo 2013 m. prao Baltarusijos atlikti nepriklausomq aikte1iq vertinim4 pasitelkiant TATENA misij.

Paymetina, kad 2017 m. sausio 16-20 Astravo AE buvo atliekama TATENA SEED misija, taiau, kaip Lietuv informavo TATENA atstovai, ji buvo nepilna. Misijos apimtis, kuri pagal ga1iojanias taisykies nustaté Baltarusija, apsiribojo atominés elektrinés ininerinio projekto atsparumo iorinéms grCsméms vertinimu, taèiau tokie esminiai Lietuvos keliami klausimai kaip

seisminiai ir geologiniai aikte1iq tyrimai ir parinkimo kriterijai, j tinkamumas atominés elektrinès

statybai, poveikio aplinkai vertinimas nebuvo analizuojami ios misijos metu. Nors TATENA misija

analizavo tik siaur4 klausimq spektr, Baltarusija vieojoje erdveje daro apibendrinanias ivadas ir komunikuoja apie Astravo AE projekto sekme. Lietuva ir toliau reikalaus, kad Baltarusija pasikviestq pilnos apimties SEED misijq, kuri vertintq galimq Baltarusijos AE statybos aikte1iq tyrimus ir jvertinim, parinkimo kriterijus irjq tinkamum AE statybai.

2014-2017 m. laikotarpiu Espo konvencijos Jgyvendinimo komitetas toliau nagrinéjo Astravo AE by1 ir pripaino, kad siekiant vertinti Baltarusijos atitiktj Espo konveneijos nuostatoms, bUtina kufli tarptautinc ekspertq grupc, kuri inagrinêtq Astravo AE bylos mokslinius ir technologinius aspektus bei jvertintq Astravo AE projekto tarpvalstybinio PAV proces. Lietuvos ir Baltarusijos nuomonés del Komiteto siulymo sukurti tarptautinc ekspertq grupe radikaliai isiskiria: Baltarusija grietai atmeta iniciatyv4, o Lietuvaj palaiko. 7-ajame Espo konvencijos aliq susitikime, kuris vyks 2017 m. bire1io 13-16 d. Minske, bus sprendiama del tarptautinès ekspertt grupes jkürimo ir Baltarusijos atitikties konvencijos nuostatoms vystant Astravo AE.

Lietuvos ekspertq vertinimu, Baltarusija nesiëmO veiksmq, kad jgyvendintq 2014 m. Espo konvencijos 6-ojo Saliq susitikimo pateiktas rekomendacijas, todel Baltarusijos padaryti Espo konvencijos paeidimai lieka neitaisyti.

Orhuso konvencija. 2014 m. birelio 30—liepos 2 d. vykçs Jungtiniq Tautq konvencijos del teisés gauti informacij4, visuomenés dalyvavimo priimant sprendimus ir teisés kreiptis j teismus aplinkosaugos klausimais (toliau — Orhuso konvencija) 5-asis Saliq susitikirnas pripaiino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektq, paEide ir Orhuso konvencijq Sios ivados, kuriq rengime aktyviai daly’vavo ir Lietuva, buvo priimtos inagrinéjus Europos NVO asociacijos

.,European Eco Forum” 2009 m. pateiktq skundq. Lietuva mano, kad Baltarusija paeide Orhuso konvencijos nuostatas ne tik savo, bet it Lietuvos visuomenés at2vilgiu, todel 2015 m. kovo 25 d. pateiké skund konvencijos Atitikties komitetui del Baltarusijos veiksmq vystant AE projekt4. Lietuvos skunde teigiama, kad Baltarusija nepateike informacijos apie Astravo AE projekto poveikj Lietuvai, neatsake Lietuvos klausimus del projekto aplinkosaugos ir branduolines saugos aspeknj, nesurengé vieqjq klausymq Lietuvos visuomenei ir neatsivelgé jjos pastabas bei komentarus.

Helsinklo vandens konvencija. Kadangi Baltarusija planuoja Astravo AE reaktoriq auinimui naudoti Neries vandenj, Lietuva, pabr&dama io projekto galim4 jtakq Neries ir Nemuno

upii baseinui, nuolat kelia Astravo AE projekto aplinkosaugos klausimus ir Helsinkio vandens konvencijoje. Lietuvos iniciatyva 2013 m. ES Usienio reikalq tarybos ivadose del ES Vandens diplomatijos buvo itvirtintas bendradarbiavimo del tarpvalstybiniq vandens resursq naudojimo principas. Pa±ymetina, kad Lietuva su Baltarusija ir Rusija neturi teisinio reguliavimo, susijusio su Nemuno baseino vandens telkiniq naudojimu ir apsauga, todél Lietuva ragina Baltarusijq kuo greiëiau pasirayti dvial Techninj protokol dO] bendradarbiavimo Nemuno baseino valdymo klausimais ir baseino vandens atsakingo naudojimo. Baltarusija nuo 2009 m. vilkina io dokumento pasiraymq.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog Baltarusija nevykdo nuolatiniq Lietuvos reikalavimq ir tarptautiniq organizacijq rekomendacijq utikrinti tarptautiniq branduolinOs saugos ir aplinkosaugos standartq laikymqsi, vadovautis skaidrumo, atvirumo ir geros kaimynystOs principais, operatyviai ir isamiai informuoti Lietuv4 apie Astravo AE vykstanëius incidentus, utikrinti aukt4

projekt4 vystanêiq organizacijq darbo ir saugos kultftrq. Baltarusija neteikia praomos informacijos

apie Astravo AE projekto vystymq, siekia nuslOpti statybq aiktelOje vykstanëius incidentus, selektyviai naudojasi tarptautiniais branduolinOs saugos utikrinimo instrumentais ir skleidia tikrovOs neatitinkanëi4 informacij Baltarusijoje ir kaimyninOse aJyse.

Remiantis aukèiau idestytais argumentais bei atsivelgiant j Lietuvos Respublikos butinujq priemoniq, skirtq apsisaugoti nuo treèiujq aliq nesaugiq branduoliniq elektriniq keliamq grOsmiq,

jstatymo Nr. XIII-306 3 str. 1-3 d. nurodytas aplinkybes, sqlygas ir kriterijus, Astravo AE turi büti pripa±inta kaip nesaugi ir kelianti grOsmç Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenOs sveikatai.

---2/ /

Viceministras Albinas Zananaviëius

Jilratt UseviëiiJte, el.p. jurate.useviciute(ã)urm.It, tel. 8706 52928

Edgaras Jelanskis, el.p. edgaras.jelanskisurni.It, tel. 8 706 52581

oRWJNAL4S NEDUS

sIuNtaMAs

LR ENERGETIKOS MINISTERIJA GAUTA

2017-05-25 Nr. 2-2882

VALSTYBINES ATOMINES ENERGETIKOS 5AUG05 INSPEKC1JA

HAI.TARtJS1JOJE ASTRAV() RAJONE STATOMOS HRANI)UOLINES ELEKTRINLS

BRAN1)U0LINIS IR RAI)IA(1NES SAUGOS VER11NIMAS

20 7 in. geguös 23 d.

Vilnius

U adas

\‘a1stybin atomines energetikos saugos inspekeija (tohau — VATI-S1). vado audamasi Lietuvos Respublikos hOtim4j4 priemomu. skirtu apsisaugoti nuo trcêiqju a1iLi nesauitiu branduoliniq elektriniq ke1iarn! grsrniu. istatvmu (toliau lsuuvmas). pagal sao koiperenciju atliko Baltarusijoje Astravo rajone statornos Baltarusijos branduo1ins elektrinds (lohnu — Baltarusijos BE) branduoIincs ir radiacins saugos vertinimq.

Baltarusjos BE statoma Astravo rajone. apie 40 km nuo Vilniaus (apie 50 km nuo Vilniaus centro), 20 km flUO 1 ietuvos Respublikos sienos. Joje numatoma ekspIoatuoti du \‘VER- 1200 tipo reakiorius (projektas AES-2006V491 . Pirmijj reaktorii planuojarna paleisti 2010 in.. o antraji

2020 in.

Atkreiptinas dmesvs. kad Europos Sajungos a1se statomos ir ekspioatuojamos

branduo1ins eektrins (toliau — BE) tori atitikti iuo1aikinius hranduo1ins saugos standartus

I arptautinês atormnes energijos agenttiros (toliau — TA I ENA) saugos reikalavimus. Vakar4

Euro pos aIiq branduolinés saugos regulia\’irno instituciju asociacijos (angi. ilesterii zti’opcun

.\uclc’ar RL’g111aro! .4csociation. toliau \VENRA kelLirnus sauuos tikslus ir lygius. taip pat gcirosios praktikos rek.ornendacij as. Atkreiptinas dérnesvs. Lad I3aharusij a dalvvauja W ENRA eikIoje kaip stehtoja. Raliarusija pagal Jungtiniu Taut4 Poveikio aplinkal vertinimo

tarpval stybiniame kontekste korn encijri (toliau — Espoo konvencija) ir BranduoIints saugos

konvencijr (toliau I3SK) teilidarna infiarmacij Lietuvai apie statomi Baltarusijos BE

nepademonstravo. Lad i BE atitinka iuoIaikInius branduolinés saugos standartus,

Baftarusijoje statoma BE vra arëiau kaip 100 kilometrq nuo Lietuvos Respublikos sienos ii’ del to dalis Lietuvos Respublikos teritonjos patenka jos ipICstinç avarinlo planavimo zoni. mdcl. vadovaujantis Istatvmo 3 StraipSfliO 1 dalimi, tori huti atlikias vertinimas del ios BE atitikimo tarptautiniams branduolinCs ir radiacines saugos reikalavimams.

2. Baltarusijos BE brancluolinés ir radiacinés saugos vertinimas

Vertinimas atliktas pagal iuos statymo 3 straipsnio kriterij us:

OAfl(.1 !1 !LUJ(JL1! i!WCtM ! !U1S!1 tUA SZO SOCI hioiu

Sui1jT1 idu pui.iojui iiid S IiSflJWlIj fpp (q oijundid i*’: £--Sti Id

!‘‘II’’ 11 SWP,IOJUA4. Sfl!flOd hw!plL I

!q PP!91 hm!Pt! hpEflUOiptU SOLIj1 SO!UUfl ‘qi1ls souqdi so ii!’ 018

rnqiius

U1U1)U 1 !1 U!(1!Jd ITi!I OATUjSV snflwn?d SfliuiO1O {c)(1Hi11 !qIS

ipuod g SflUiJ\ pmj oIuiTd 1omism ..siiii hqnp h[iuuuuu

1OIlJO1LIi1 so[Lqnds)J sot!sfl,w1Icj (hiInfn nLI!LDU1Od) inq.is sauiJjj suionpuJq flWif)” Sotiprus SOLI U £66 I mjUIWSOW Sohiuiijt1 pj Sisup SUi1diao1\/ soi1 Ju hIuionpuE1q uiTJA sunui1Ja\t sntowd ouus o-oss

1\Op1A SOUS iU L’1pTDds VN1LV.L J! ,!iPU!J1C1 it ii WW1d SuiJTpp Sui1onptIUJq it

OUiIUflJA sIsm !! UI 10D 9 EOS N DAop?A S)tWS VNULL\/J. SOiji31d SOFIDpUDWOpJ OLUlUHJ\ sijip oijdst O!) SUaUSIS iq surooipIq SiutCiS(jSns O3Ufl.I I sinun.i m1ut.jUo o.\nq snwui uofti o’uiis :jj solisi triij soNuiiIsd

Pt jio1PcIDu 3snd SQCISnJnip pp (‘ otjundd I -I-SN ia

fo1uijdt sof ! )!1I! OftI !‘PI’ !fl9flS sopli 5111 OW ‘! !L1!U[IW1 !!11!J01

LflWIU1pUAV1 fl!UOIUDLId S Ua11d S.)ULI1\1 SO1fl1 I1UflJ SOtQU1{i3 sqti?s

S0iH!!dP °I !q T)jTU xjj SO1I)1 ii S UAISJI)ISiSd flIO}U)A\5 sTu hiu (3

:ijugch it s to1u3\A2 SI od huiui hi iq

t1pttjS i1IUII3WSI hpij)jm[p1.I S)itt1.I S I?UIJI11 s 1I\1S SO)1UIjd1 01 11 S?[31i!U oiu (q

ftjutjdn of ii yj ii’.IjAt q’jns sojr3.\ sniou .ii htuuam tuto (i

iu q.iJ

‘! !‘‘‘! iinq Lint 013W OWiUiLI3\ Sj31jiIt (flj 3UT1>{ it f3dS SAfl U 0JflU ttL 3tund0CI t-j-ç bntts cjj ttojrii qcI t.in swm3dsu owruIua\ sjii (Qjj nmjoi) tj3fqo SOI1.3U3 1!I0flPUiI tU1!t?I >[!U !‘IPUt1 (—1—sN — rn1IOt) SttUIutLI3.\ S3I0

hiiqo siiu sçuqonpmucj- (I ‘ej) £-J- sonmi Di SO3UnS VNaIVi, 1 I

:snLuiu!J)’

:sminutdi sniqios snu .1! ntu ‘sniuioitw sntuiJotup Sfl!UJn.iD0D uO!3a1 SDqvLwJii ii I)iDJOd OtU,’jiUT TUOWDUd s nusdn hiotuD OUip1n.\ iiDnnI!s hH1ll I3JS’{D fl ItATU hIii n h tutoiptu ii nutjonpuniq in hiii h flusnJdiDu Sfl!tilttpfld J! nisnut 0UTI1lSiDZfl tW!10 11i1I3 UINIDAOd htJ3jns iuu1!nr °Fi!’

it htuiiai s01an3 iuInJui1 iut1insi suwiiisünd ownjuuisnd S{D1)I0 Soq1itts SUiit)pIJ

11l13n!tsu! S -\1SU. i1tuipuund t)fi SlilUniStit DSO1U0tUD !1J fld 350 U!Ifl !llDA0d snim>s

01010 \\1 S11U1flUI1IjU!J owPIu!JIid sII!1 soqA113s ! S!1P1td vz

nfp SO 1t.\T suionpuuiq SOiNO I IJO1!.I1 SO I1K1S1 son1rI !!O1

.11 I3pfl3pjS hp!pjnUO!pUJ tU1!113 PUSI {0 fl1 PI °1 PP 1U!Iti L fl1ji1iW S1NI 1?d 1U !BU°’ PmI S14U1Ja\J ! IU’1U[I OAflU S SU suIo T.m\ !UP’1iTlS .1! Sfl>jA\I SIUP OjU\A soni- LjiAod snqu pij ipi

CLU4U i usz jd hi IQG sos ii siu’iuonp itnuiptud ruiin’is T})1LI!Std sluui\upms

SJOU ( n1avj SO[UP\P SOISOO{UFIS ii S JIi9fOJd !pOU) sns ou rii ! P3II1YU OI\fl?!IjS

!Pfld !b10Pl!dPd (Ojifl3d SO[ISfliPIjflj PP 0l!PISPY owiu ,

si snm11rj zr pi ui(zuj U iusuopu rnqtj ti su1Iiu!uA hLwpsl3d soiisn.iij soiiniis suin.i iiii upt pp °91 idI3) S 00 opol o{oL\\NnorPPJ )UJ1?LUS! tjuI1dt i (bcj c) b hcu1nsP3i oc ou siusprp sTonpucnuopi

(soiuit cj osw sounrojnj oLiqouJ))) !PJu jixi suaujIuiu

oi1 L nIQundud 0 \OPA otcoopnu (s’LvI P,s’ I”’f3’°l°lP” J Pa” .1PJ)1I.\

/r?11C)?1flUJ))t1J LL I) h!1!0l0!PU ! ! POflPUJq ScUUflCi(Ui sflunP\opcA SJ0U OO 0 lO() d IP U 11PU1! JJSOUOU P’1 PtP!.1I UUOJU UtUJUJD\ EI1 SOITSO.ITflII3U SOtTJPAI3 suii> !rdu 1UP)LU ISUUIpU\ h1 cb iu

PP 000 (PlU1 “isd ti 1Enç

!IID1d IUUUI9) PflI1U11J IU0I4D)1 SUUmWJ OpOt OlO!AjO!pU.I h’j I Th

jui1d t pu upwpLId uirn srniaijs ‘ccj-j SOmSPW otuiuiia InjuL1d13

c)Ip \Od S)[ISftIUTIPI ‘.ii) 1UiUi1JA :qi sofisnic sofuU (S iijcadu soisoijuns

1U13pipu o1 j (zIO ioim [çUSZpIp tuad hf ii npitjs hPTpLu hihi ioipr.i puspip UUIO Lsjiw t 1aTuspip tnwt13uJI 1uis) 1OILIO1Ja SOAIl)V1 1ATP SO1ISnIPI1P soFui tP!UP1S I ULUI ntnt\A uoipiaa ttUI11U 1TOflZOUOJd SLU1)j (UI Q)J idi nnsoadpd ijn ouau1’j SOhPI{pU II S!11P OLU!1LU! flpq[nuoipuJ) Si1)IflU OW!1UUSi srLpaI SU)1UUUd !q

111)ifll fli){UI](11?d j- (s;uvjj 1?UOJ ll1,/.lZ\ Q/ 1(O!)1211/1)a’J UI iUEJIU/L1/S!( l1O!fl’/IhIOj /0

IU)i1fl)plUO) /2L11) IiID H /11W .itj; UI /ni.1}Ir)J J3l2Ui/7Df Jo 11o!S.1?(JViG {3UU I •‘fEU SIU1)PIO sçaitonpun.iq IUUIIU1J\ sUutttJilJo\i otiiSJi>jstscd htOU)\i iq )L\lIJpUU\ at ato SOp!j UPtZp1LU flLfliAjnotpU>j” —[)—S$ 0 \OpU\ hLi PUU1TO)FU VNLLVJ. S!1Ut11t\0P1:\ tJ0Iu SO)IndSJ SOTWI ii 1UUUU’JS 0LLIOiJ0 )L)USptp iud fluopui UUURJ\ Sn \ \W\JSUOj iau flU)1fl Lpisjiu O\UJ1S\ sniUlanpUd sofuoa ii bptnpjs hUrpuI hLhi\uoipua onzouoad SO \U \JSUOj 1aJ snUiat\nd 000 U sijnU owipwt nptp{nUOipua SUL’IUIJISUd nI1U UILIUA\ uaw>{UojUdU .11 !UIPSSI3U U.1\ II S0ItSflflfllUJ SUI1JT?AU LrtU!LIa. Sft11UIU.tP.d 0!1P01tl OS .I! !PP°-’ 0LUIUIIJa\ SO1L\SLIU flt(U\ 0Fj1’OXI U113UWJ0401 szop

suiuuIonoiiojd inn hjn tiii as-id sun uiui (Y>IIP1 soi’iqudni flUIDIfl s,zounoad

ruilOp SOil \dU 1R)1UD\ S0I\pOJflU Ui \ )S) UUI0jO(j SUJUIOIUa\3 so\mn SUUIPUpJa

011 IP0d S!1 ‘3010!PU.1 CIIUj .1! 0 L\1P OWLfliP0IdSI1 1j SflUjP.ULIOU IO1 dP tifoiu

1i1?,!1) SOdOJfl1 S! 1E{11T.\0‘P\ O!SU?II P1 inid.iuojtuj OW!lcP1.Ud ! SO[ )12fl’f!) h1OTUOAi

!P1!! \112 S) U12 SOtSUtjUflS aio (js S!1W)J4i1 uim 1ouo’z foi ‘Sfl1US1A OW!Uu11 htI!siPici SOCL1UU2 11 St1tUSjia\ sisonwoniscit I O[I11USI hiipw h 1iu oip.i sniiu,c. od st jnj ‘svoi 1nU 1”! )1!S WJA ()3E1U

1UiOjOip13J JI 2U2SO1S UI3OIOTPIU !T’l!1B unionuuTd !Iuq Pm 1)1 SOI\ SOISOIpU)9 Sflq)JS13d

(ml oin) ruunisw ow!\iuuId oanisqdsi jAJ dij çaJsopLp Uip ,uituni ht.ml st2!JoIlt?J

I O .1)1J•4j Itff7 IV V110!I!p110, ) ii’ç 0? 211J) 3lt3’JflUj 012 U! jqflj flJI 310cI

0,1 l1o!J3t’ 1UC) JSOflUO),U3J SUpUU. OIO.UJ ‘Pf’” 1P !l!3Utfl!S !11LUJS)1

1UUJ SflIL)U\(l iB)flP,SdI? 1tUtIp!S Sfl?iJfl)j USji\’ S PUO’RI V\-1,1,V.1. 1I1CI

S\IU UIIJU \1 (hiunp(bcbu)

fllflDjUflS .ii h km U I1ADUJflU ZPJ3fOJd OU\1UOjdSj SflL2IIUUJOU SUTU . OjID\Od flWi1iUi! ‘P P1’°!P Sil1! 1l !lt!i 1’1! ‘1U’IUJ1J Ui1S,fl)1S!SUd \W i !1i\U flttlfljUflS

‘! (Y•JU OflU S OUTIVPUIdS kOtDUt1OflZ!UOE !IZ3 SOfiUfl’J flIOU3A tausnq

!‘I BIP1!S !! Ufl!.Iil tLii1Oi17iUflJO il( Jfil 1IUOnp fl PHBd IUU

( )J O!1U UflifliSili? 11! I uUT isu i’piiui niq urn s’uuonp ofiIüsnjsisud fl1OltJ \ (1)

i?\1US SCU1jLi)dS di SHIW \1i?J iai Sfl1U!jUt1Oli?U I 1UUijJ \iiSTU SULU1i1Uzmd P!l U 5\lt1P1!lS

oiusduns LI )ISEI 1PP?Ud tiunwjnjiai h!Diundod LIt-Ott 1 UT 1T L tSN PJISIUUIIU[I UUTTJOAI !flIUHd1 wq

aUauiOflS[:\ SUJaUOWZ ! !NP\0d U! .UJI1UII QJH RABflSPd ouJUufla)j SO!ThS S01!jpaDO.[d SOLUIfl{U !!W

sona!p! ii soltiuan2d hujq pnj thi mutrjun 1uuspaA tnuu)funnr? suwi urn siju rfo!ucLnn!sng

IUD!\Na!N PT1 ‘1’,}1TiJ5flU 1?J] a1Ajp (suwnfuLu3d saiaijiy) OiUSdIt?.flS L I >isu

!P1!1W c)Anqau InIUIJCIU OPi!aod iaq iIqAiI3is flJ 01U!U!]JCiA ! OWI)j1J[Jtd sajaipu PP !u1!PIUa\ !SflN.Tt?t\S sXwd 0 snuu ‘nia onja(od soCisnWTltu NP 00L1!JI5(1t ithSTUmiucj iu?d ?WISflU SO1)IASun

sunUuiotluz3 iu’ud unsj *sTattudE S01!SijAJ satiiuidu souiidau onq afolisnsuijuq nfisiui cis

VNELLVI t2LU!UKIUJ!SUS T315!W!Zpip PI°N !U\!U0!’i a!J1D{ nnnusnu>j ii2iUipuiJzn2d an gj( in —

s)J!aMd jiOA j iwd dimj }13d dim -EwATmsnu hrpip hnjia,od nnp\A! hijains sopjia snnoui ii

hiuinun hIUJiOSI unirnjsi (jaijiu) hjar soqtins OUflJA1 .11 o){ui,iis1cI e[isiiiincfl (hUN OUflJaAaU

!BIJa(IsNa 501151W sOig 5U1UI0M7d SaJ0i fllUflJfldSlt? oPjaIOJd 1E1 SOISflJUlh13U 115 SI1S11SflS

‘Sfliflp0Ui np oqie buai. jcifrd :jj so[isiunjtq utoims ouiua ivladsNa VN?LL\U. maui SOjSUI ndiE} ()flJ iWJnpoW ii$a5 oinpns 1211s1u1 (iEi1S’ VN11VI saiiundu souhid hi>jadsu iu>tuitdu oujia\od IH iaq ounUflJaA .1! 01111){ULICd S31aTiiL? OAUJIS’y’ OuuJaAau !t’uadSNa VN3LVJ. P°N Sl2UflCIiarpX/ ühsiu.i (EElS \‘NtLVI 0)JAA a1o1snJm{ P 0t91 0!5n5 L {Q RWiu11JaA! oqx1ms 3U oanuirnjuu sajairn auohu OAP.115’\J SO15JUIJISUd huinsii hllNflw PUN (U1IS1W U3EIS

urn 1O 11O!SVii11 itX!S9( jiwaj /PILIDJX1J /2110 DIlS’ c3L/ 1ut) 1311gm! OUIIUI]JDA saJaW>Jmll VNFIIV.L

saiiuiidu sou1id OlsamANild asnd solrsnsi jl3 P13N aNaiS SLUUA0P\ 5073flh?S VN3iVL 5U!aiUflpid1ld

1’ ! E-I-SN su u\uInmaJ sonns VNThL\L snuiNimu slplNin auofti OAUITSV SOINUUISL’d summuaAi muiumjun oAnq p131j ttwpoai uuwpçuniau nrnjai‘1,SlWç)uoLuaud S!U13IUIDEZ

!l s!t!T0U1a!J(1 50Z311135d13 5aa1’ji13 s!Iut1!PL1a1t1s 51131U1U43m onja[oid QJ iun3ionsuadWoN

pOq !{Uc1 ‘SniNadsu srnApOJlIu aRnjundud IT L-N-SN IUUUWDA iiAlUlSlllI !OtUnNnJ1

°! !ac 13uu3)[uuau UUIuiStZUdLId øaSji13 OJLI npNundud tT E-i-SN Sp1Ui1’P\0PL’A

‘aulApplA saoiuawd suuuu sopunIi1u;\;up sohailiilsui ScI(IAISII3\ SOSL\ S0IS!1iDjiS1 aInnlJm1\ !aUUPUN st’WApIUA 5011J17A13 !1flI iIV SlflOflYf!{duiO3j aq SI3IOI1NII(IU1ON !1Utl ! [1313 i3uLCIS.liNsisnd iaq fli)m17NS nIo3UaAAil I 111131t11]A?m5113 ‘svumuipUaAArii

hiuouiaud hmçn3 ‘hsa nnuau snuprjmanld AR13J SEU!xNu3IT3d i suti lTiUaJI3d (hImnNS hioiua’U

I 1UP1 p \/1SW) “loft IO1 I )J “Lois 11 ILIOLUtId sairRu” wd saUl 11? \\ I w \N!n t’uti ji” U tuowat id his riq s’luounlid s’,iidu-urd clulip U’ auodai jj 13w \S iiistsi’d nLoju-’ si nunta U nqi s smoualmjN samfl5uaJocI SaU!JI2AU V)IN1MVJ I3I’I aq VNEIJ,VL 0\I7AopL’AmSaU u!Isnnnu

natu osaao.id owmmjuund saaismy !N!aO 5a1011!IflpUidS sois0i3uu’Ioi1ziUo fimjuz mpmind tu?p3fi

11!U01117. ‘IS}JPI ooc (I!13N ITUfllflllp L’iUa\All !1auI OU1S aun3uI1N ‘tnsaiui SUI3IUIII\ 1u131n3)JSi’’

Atkreiptinas demesys. kad Espuo Konvencijos ig)vcndinimo komitetas 2014 in. taip pat paragino Bakarusija pakviesti TXENA SEED rnhdjq. sickiant jvertinti aikteIts parinkinio krkerijus ir Baitarusijos BE poveiki aplinkal. taëiau Baltarusija ignoravo Ski)) modulius. skirtus jvertinti ;iuos aspektus.

Ibados:

1. BaltanisiJa nepatelkh frodymq. kad pasirenkant aik*telq Astravo rajone Bakarusijos BE statyti buvo tinkamsi frertintas Lletuvos gyventojq skaitlus, jq pasiskirstymas ir kid velkanlal, reikAmingi s arinés parengtles prlemoniq gyvendInImui, radlologinis poveikis Baltarusijos BE nonnalaus eksploatavlnio metu Ir avarijq atvejais.

2. Nepatelkti jrodmai. kad talingo Jonizuojan&slos spindulkiotés poveikio gyventojams rizika, jkus sunkiajal (neprojektlnel) avarijal Baltanisijos BE. bOtq prlimtlnal lemo lyglo. Del palygind male Baltarusijos BE aikktelês atstumo iki Vilniaus ir Jo reglono, sunklosios avarijos Baltarusijos BE atceju 113 Lietuvos gjventojq (liii 100 km atstumu Duo Baltanuijos BE) galêtq patirti falingq JonlzuojanEloslos spinduhuotes poveikj. Tokiq ypaE sudttingij sltuaclj; bfltq labal sunku valdiL kadangi valstybës kistiludjos bOtq prherstos dlrbtl to pales povelkio qlygomis.

3. Baltarusija pashinkdama statybos alkftdç Astravo rajone tinkamal neatiitvelge j galimus seisminlus It kitus gamtlnlus pavojus, taip pat nepateike jrodymq, kad Baltannijos BE aikitele parinkta vadovaujantis TATENA saugos relkalavimals NS-R-3.

4. Bakaruslja nesilalkydama NS-R-3 2.1 2.27 it 4.10-3.13 papunkflq relkalavlmq, patekffia

85K 17 stralpanlo 2 dalj.

& Nepakviesb pilnos aplmtles TATENA SEED misija, vertinanti alldtelis parlnklmq It

vertlnlnq BE statybal bel BE poveiW aplinkaL

(sn>jiod S11ij i iupuiin o.io s wudu aii1q.ip “z.d) smm!a1 iui

sniI).11s’p i’iiw hiui1i ‘ruuouiiid 0I11tu!.T)JT1fl S0fl1S I I13>1Ui’1fld ninu-’nu

.ru 1iwu1.1i niw h[Tid dmi flLUiU!lJA! inuopidid fli?S hni fl!U!lOflPtfl.1Cl 1t11!(1l ..l1iS)}

0S.fl.,Sfl1S)1 0S3JS !P1!1W 1i S0ilSfl.fl11Dfl (.,ss II1//lJt dial/I 1UJFJUOJ,, sja S0hDIU{)jap)

oto3ia11d1S1 oun>j (i.wpjap tipuq u.iisd 13[Isnuo sodo.nij p

ui I I O ( Iu1 osans. mno) nns siina. un.mdso .11 rlJ1I 0\11q iu S)UiflJf1

.11 SO1!Jt) ,\S (c’_1 flt?ijOI) S0Ufltt?,S sodo.inj s0si\ S0W!I1)j114 S0t!JUAU od ilL I lOt YuouIzn.1d SaUiUJ)a snuilflq .11 tpafoid jcj iuipiud nonaio’pd ojunS (.,w01Ts01 auoiu Szq\1s1.\ so1!snj) sj (1 6t\’9OOt—S[V) oja1oid ii • t’iic1 iiiiwon u.1rn)puqz).1u

SOUtU0Uhi tid)1l0j (. yl,lL/ .).lOJat/ yia’j jj) iui ns iid oipo.1d s1 IqAlts oui1d

osndoj snl?uo1ta1 isn iiwisis uLDd3uo odiDui.Id SA0.1fl3X flUIOSfltpjLIdU iiuIaisis 11A11IiIflU mLIApIU\ fl1i.1I\U hIili>{UIIS tiiiji.od auniUipi.. nwn.itds S0u1ISis gonns SOTOO1UOIUOS aS0flLI1I hisid ns snisnhns SflLuisn!p S0fltS tllJ.Dj )hHS d du? sauoiuud suaapai suuiujq >o.id Uiuinhi 1U 1 OIOr’jUflS iiU1.?\! 3 IL\?j?jI)J Nfl.LS a1 )jfl !li)I14W?1.J [01IUiflfl 0WiUiptIZl\1 I L6ti\. 9OO

s3v) o1oid O)SYOft?Ut? ap srnuunjop SO)ll3fl?d TSfl .1flT.Kd rnnJ0) utinmsui

LlL?10flh1flU ifl1S UiI.1ipt?J ‘! U!I011PU4 solutionS 1iISflU Ll3d dfl3I I 1fljflJ t nrns tc

0flT o[o!uns ouii.iuds iu sosn.iii ip swsnri sows s’ slII1 °puq nrjoj

,iflu1!3Lia\st sl1i)1ur?lr?da1I flTflI?f I 1SOUiAISIA hjt?s

hiUUI?M3 hpijs niuouiaid rzq hiU0UIi.1d hILWUiUj)’ sniuipud SII1UUiO{OiJ)13.I iSIflUIi

:tuiuisni

hII)IULL OJfl)f (fl0pI1I?Ui3d OIIIOZIflCS 0 t\3flt?S S1TUiJji1fl .11 flL1S!jC 0Jfl OWO?3llflS aS0pA3flUS

uii.iod nijuji iuq pej dwi Si.1UTflSflUi hiplUu 0.Tn){ htuonn sopj suiuu>jin

:3UIilIiSfln Sflt?!JO1jt?.1 5t}UL1ji1Jfl .1! ht ipizi?d s!plas 511 .i01)?aJ 1’d laUa!

:snuo1piaJ ‘JJ s?1\pqnsnS

:snq n1ac orjiaod oto pu”j so iiiui,rnn suouiaud SUiZ[1fl?J0 ii SU!U1) (\LULtIflU t.1A .11 SDil.0d owizopos 0llWp{ OIOrjUflS siiU!pa fli :ii sotisn.IinIi] iotonjaod prj s flnw.iojui ?dau asnd Sol!slJ sni.iopiioj 0,10 SI1IUISflU

Tu1t’3p\iS1uDU tq squiijii 0i)\\I oioi iunsudzti S1LUOiRfl u .11 \\‘C sniuinpud ol ii l>f’A! !l’iS!.l°.’1 ‘P 1 1 0[SflJ ‘Ui I OOt TU1d3,\7iSj13 stu.iiud SiW!.\I?Uji)J Si ‘sijOd ounnpns

0At1j SflfljUi1S StIUiLI \ iinq 11111 sonpia[o.1d cj iiInuu hsi\ nt’jundd L ..iins hiuuijaja

i1!UI011pUU.1.I h!fl!?Li aid? 1{S\’ 0t1ZttIfl) 01qjjS!d ‘III \I\l\\ S!Rfl3!U.iZ)1

‘irji iu H SO ETI1,IUi [l34j

VS1. °i’3’I )tO.11Ui’ ittIi?5S t?>[ jr}snu I?flirj a10113uu1.IoJui I(1tt1Op1id1?d afn’jiied sol1sn.w1pi

hei tinkarnai su aldvti takiu avariju padarinius. Baltarusija i unaiusi ubaigti .streso testus 20] 7

ITt. ;\I.krCipiaiTtC démesi. kad .,streso testw plana\ imas ir atlikimas uiima daug laiko. kuris apima branduolinés saugos papildorna perziur4. atliekama lieencij as turétojo, nacional inds araskaitos parengim4. u kuria atsakinga reguijuojanti I stitucija.jos periQrq. kuria atlieka FNSREG paskirti ekspertai. ir saugq gerinanëiu priemoni4. nustat tu ,.streso tcstu proceso metu, jgyvendmimas. Siuo metu Baltarusijos regubuojanti institucija periOri liceneijos turetojo pateiktq branduolinôs saugos papildomos perit9ros ataskaitu hei iki 201 7 in. ruupj 0io 31 d. planuoja parengti naeionalinç ataskaita irja pateikti ENSRE(i perziurai. Kyla abejoniu. ar streso testai bus atlikti, iskaitant butinu saugos gerinimo priemoniq pagal ..streso testqt’ rezultatus igvvendinimq iki Baharusijos BE 1 —ojo energijos hioko paleiduno.

Ii ados:

1. Projektuojant Bakarusijos BE nehuvo jvertintas sunkiojo Iêktuvo suduirno poveikis ir néra nu matytos techninês ir organizacinés priemonés, utikrinanëios proekto atspanlmQ tokiam poveikiui. Taip pat nepateikta rodyrnq, kad Baltarusijos BE projekte huvo tinkamat jvcrtinti pastatq, kuriuose surnontuotos saugos sistemos, atsparumas vidiniarns poveikiams, sunkiqjq avarijq valdymui numatytq sisternq nepriklausornas, jvairovês principo koncepeija, pasyviq sistemq atestacija, reaktoriaus korpuso pheno savybés, protekio prie suyrimq (angi. Leak before breake”) koncepcija. automatikos architektura;

2. Neatlikus antrojo Iygio TSA negalima tinkamai jvertinti Baltarusijos BE saugos Iygio;

3. Neattikti Baltarusijos BE ,,streso testai”;

2.3. Pasirengimas eksploatuoti BE ir branduolines saugos uitikrinirnas - ar elektrinç statancios arha eksploatuojanéios valst bts institucijos. organizacijos ft tiekOjai yra hesa1ygi&kai jsipareigojç uztikrinti atiti ktj hranduolinds it radiacinds saugos it zmoniu saucurno reikalavimams visais nuo stat has ai ktelés parinkinio. projekiavimo, statvbos, pripainimo tinkania eksploatuoti iki eksploatavimo nutraukimo BE veikios etapais:

Vertinirnas:

Vadovaujantis BSK 10 straipsniu. kiek lena Susitarianëioji a1is turi imtis atitinkamq veiksinu, utikrinandiu, kad s isos organizacijos. kuritl veikia, tiesiogiai susijusi so hranduolinds enereetikos ohjektais. igvvendintq politika. pagal kuriq branduolinei saugai hQtt teikiama pinnenvhô. Baltarusijos pusë. nesi laikvdama branduolinês 5aug05 reikalavinin parenkant Baltarusijos BE aikftelç (fr io vertiflimo 2.1 papunktj) it rengiant Baharusijos BE sauga uhikrinanêius projektinius sprendirnus Ox. io vertinirno 2.2 papunkt). paeidia ir BSK 10 straipsni.

\‘adovaujantis TATIiNA hendruju saugos rcikalavimq OSR Part 2 ..Vadovaimas it saugos valdvmas” vienuoliktuoju reikalavimu _:Fikej grandinds aIdvrnas” (4,33—4.36

papunktiai) ir dvyliktuoju reikalavimu ..Saugos kuhuros skatinimar’. licencijos turttojas turi kontroliuoti tiekLj4 icikia bci skatinti ir i1aik>ti aukltq organizacijos bei tick*jq saugos kulturos Iygj. Incidental Baltarusijos 1W (i jq svarbiausi 2016 a baiandtlo 8 d. incidcntas. kai liøjant pagalbinio pastato penlangas sugriuio laikanêiosios konstnikcijos. 2016 m. liepos 10 d. jykcs reaktoriaus korpuso kdtimas ir 2016 in. gruodio 26 d. incidentaL kal gabenania% reaktoriaus korpusas kliudt gele2inkelio infrastnikturos stulpq) rodo. lad licencijos turttojas ir jo iiektjai susiduria su sistcminL’mis problemomis: £ema darbo saugos kultura. neLthikrinanrn darbq kokybés kontroló. nesilaikoma instrukcijq. idojojc komunikacijoje dominuoja informacijos slôpirno ir neigimo. one atvirumo it skaidrumo principal.

Minéti jtiai yra susijçs su licencijos tuittojo tiektju darbo kok3bôs u2tikrinimu. Atsihtlgiant j tai. kad Haltanisijos BE anksfiau burn it duugiau jvykiq, susijusiq su kokybôs uhikiinimo trtlkumais. dkUtina. kad egzistuqja bendresnt problema. susijusi su licencijos turttqjo

ncgcbtjimu veiksmingai kontrolluod ti&tjq darbq ir ultikrind. lad Baltarusijos BE yra statoma

pagal sudcrlntij projcktine dokumcntacijq.

Ib’ados:

1. Baltanisija, nesilaikydama bnndualinta saugas relkalavimq parenkant Baharusijos BE aik*tclç IT renglant Baltarusijos BE saugq uttikrinanElus projektinins sprendimia paieldfia BSK 10 straipsnj;

2. Licencijos turttojas (Respublikinb unitarine jmone ,,Baltarusijos branduolint eiektrlnê”) neuftikrina kad Baltarusijos BE yra statoma pap! suderinq projektinç dokumcntadjq ir nustatytus standartus, nnykdo tinkamos statybos proceso Ir dektjq kontrolts bel neskatina

aukAto saugos kultitros lyglo.

daryti jams povcikj. Buharusija pasirinko ailstelç Astravo rajone Bk stalyl’ai ncubaigusi konsuliacijq su Susitarianëiosiomis bliniis. esanëiomis netoliese statomos Bahurusijos BE, todel pahidé BSK 17 straipsnio 4 dalj.

Baltarusija taip pat nesilaiko kiLq tarplautiniq saugos rcikalavimq. kurie yra nurodyti §o

vertinimo 2.1-2.3 dalysc.

Ikados:

1. Baltaruslja pasirinko aik*telç Astravo rajone BE statybal ncufbalgusi konsuftacijq su SusitarianElosiomls *alimls, esanaomis netollese statomos Baltanisijos BE. todél pafeidé BSK 17 stralpsnio 4 dalj;

2. Baltarusjja taip pat nesilaiko kitq tarptautiuiq branduolluis ir radiacinés saugos reikalavimq, kurie pa nurodyti ho vertlnimo 2.1-23 dalyse.

3. Bendra atlikto vertinimo linda

Pagal lsuunno 3 straipsnia 3 dailies 1-4 punkluose nustatytus kritcrijus siuknna slalom; Astra’ o

rajone Baltarusijos BE pripatinti nesaugia.