1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo tikslas – užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalių (nuosavybės apsauga) ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatų (asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą), taip pat Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 17 str. (teisė į nuosavybę) ir 47 str. 1 d. nuostatų (kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme), taip pat Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir Pirmojo protokolo 1 str. (teisė į nuosavybę) nuostatų įgyvendinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas naujausioje savo praktikoje kaip „absurdiškas“ įvardijo situacijas, kai asmuo teisme įrodo savo teisės pažeidimą, tačiau dėl to, kad jam priteisiama ne visa prašoma suma ar kompensacija ir atitinkamai proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, išeina, kad bylą iš esmės „kokybiškai“ laimėjęs asmuo ją pralaimi „kiekybiškai“, nes atsakovų advokatams turi sumokėti daugiau negu jam pačiam priteista kompensacija. Taigi šia pataisa siekiama tinkamai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus (EŽTT 2021-11-08 sprendimas byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 49083/18) ir užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas teisingumas teismuose atkuriant nukentėjusių asmenų pažeistas teises.
Projekto uždavinys – įstatyme įtvirtinti, kad asmuo, civilinės bylos šalis, įrodęs savo teisės pažeidimą, galėtų savo naudai prisiteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokią dalį iš prašytos kompensacijos už tos teisės pažeidimą jam galiausiai priteistų teismas. Poreikį taisyti dabartinį reguliavimą nulėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Budbergytė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu LR civilinio proceso kodekso 93 str. 2 dalyje numatyta:
„Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.“
Lietuvos teismų praktika dėl CPK 93 str. 2 d. normos taikymo yra atitinkama – ji šiuo metu akivaizdžiai nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu. Pagal įprastinę Lietuvos teismų praktiką, net jeigu žmogus bylą iš esmės laimėjo, gali būti taip, kad „laimėjęs“ asmuo gali būti galiausiai įpareigotas primokėti „pralaimėjusiam“ asmeniui, dėl to, kad „laimėjusiam“ asmeniui už jo teisės pažeidimą buvo priteista tik nedidelė prašomos sumos dalis. Taigi asmuo nukenčia du kartus.
Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 nagrinėjo tokią situaciją: žemesniųjų instancijų teismuose ieškovė įrodė, kad atsakovas padarė jai žalos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 452,09 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismai pripažino, kad atsakovas pažeidė jos teises ir kad ieškovei padaryta žala, tačiau priteisė jai tik 452,09 Lt turtinės žalos, o neturtinės žalos nepriteisė. Taigi pagal CPK 93 str. 2 d. teismai apskaičiavo, kad patenkintų reikalavimų dalis yra 4,33 proc., nepatenkintų – 95,67 proc. Esant atsakovo prašymui priteisti 2500 Lt už advokato pagalbą, iš ieškovės atsakovui priteistina 2391,75 Lt (2500 Lt x 95,67 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o esant ieškovės prašymui priteisti 1500 Lt už advokato pagalbą, iš atsakovo ieškovei priteistina 64,95 Lt (1500 Lt x 4,33 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Taigi apibendrinus išėjo, kad ieškovė nukentėjo du kartus: pirmą kartą dėl to, kad atsakovas padarė jai žalos, ir antrą kartą dėl netinkamos įstatymo normos ir teismų praktikos, kai netgi įrodžiusi savo teisių pažeidimą jį prarado apie 1500 Lt, sumokėtų savo pačios advokatui, ir dar turėjo sumokėti apie 2000 Lt priešingos šalies advokatui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pačioje šio proceso pabaigoje kiek pakoregavo situaciją ir galutinai nusprendė: Priteisti iš ieškovės atsakovui 834,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi išėjo, kad ieškovė galiausiai gavo 452,09 Lt kompensacijos, tačiau jos teises pažeidusiam asmeniui ji turėjo sumokėti 834,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Analogiškos situacijos yra paplitusios Lietuvos teismų praktikoje, ir daugybė nukentėjusių asmenų nukenčia antrą kartą dėl neteisingos bylinėjimosi išlaidų skirstymo tvarkos, kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas įvardijo „absurdiška“.
Tokia tvarka nedera ir su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, nes ja pažeidžiama asmens fundamentali teisė į teisminės gynybos prieinamumą, teisė į teisingą teismą, teisė į nuosavybę. Ši tvarka neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus siūlomą pataisą, būtų tinkamai įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir Europos Sąjungos teisės kylantys reikalavimai, susiję su teisės į teisingą teismą ir teisės į nuosavybė įgyvendinimu.
Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog ieškovo teisė buvo pažeista, turi būti laikoma, kad ieškovas toje dalyje bylą laimėjo ir dėl to visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovo naudai, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio sumą (kompensaciją) už tą konkrečią ieškovo pažeistą teisę priteis teismas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021-11-18 sprendime byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 49083/18), sprendimo 58-60 punktuose aiškiai išdėstė atskyrimą tarp „kokybinio“ ir „kiekybinio“ bylos laimėjimo. Strasbūro teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai ieškovas „kokybiškai“ laimi bylą, t.y. įrodo, kad jo teisių pažeidimas buvo padarytas, kaip absurdiškos vertintinos situacijos, kai tas pats ieškovas tuo pačiu bylą pralaimi „kiekybiškai“, vien dėl to, kad jam priteisiama tik nedidelė prašytos kompensacijos dalis, ir tuomet atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Strasbūro teismas tokią situaciją vertino kaip esminį Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą teismą) pažeidimą bei Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybę) pažeidimą, nes ieškovo nepagrįstai prarandamas sumas teismas vertina kaip prarastą nuosavybę.
Dabartinė CPK 93 str. 2 d. nuostata ir jos taikymo praktika sukelia dvejopą problemą:
- pirma, bylininkai yra atbaidomi reikšti „didesnius“ ieškininius reikalavimus, bijodami procesinių išlaidų, ir todėl Lietuva nuolat pelno kritiką Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad dažnai asmenims, kurių teisės pažeistos, priteisiamos pernelyg mažos, neadekvačios kompensacijos. Tačiau kompensacijos niekada ir negalės būti adekvatesnės, jeigu ieškovai bus gąsdinami ir atbaidomi naudoti inovatyvius žalos skaičiavimo modelius, siekti naujoviškų precedentų formavimo, rizikuodami „kiekybiškai“ pralaimėti bylą dėl netinkamos bylinėjimosi išlaidų skirstymo tvarkos. Taigi tokiu būdu, neužtikrinus nukentėjusiems asmenims adekvačios kompensacijos (ir atbaidant juos nuo didesnių reikalavimų reiškimo), pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat Konstitucijos 23 str. bei EŽTK 1-ojo protokolo 1 str., kuriuose įtvirtinta teisės į nuosavybę apsauga (nes neužtikrinant adekvačios kompensacijos sumos, nukentėjęs asmuo netenka ir konkrečios nuosavybės).
- antras problemos aspektas yra tas, kad netinkamai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, netgi bylą iš esmės laimėjusi šalis lieka pralaimėjusi finansiškai, kas taip pat lemia tiek nuosavybės teisės pažeidimą, tiek atbaido žmogų nuo kreipimosi į teismą, taigi pažeidžiamas ir teisės į teisminę gynybą prieinamumas. Juo labiau, kad teisingą kompensaciją iš esmės nustatyti turėtų teismas, tai teismo prievolė. Vadinasi, neįtvirtinus įstatyme tinkamų bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių, padidės teismų krūvis – vietoje to, kad teismui pasiūlytų savo racionalius, inovatyvius, išradingus žalos paskaičiavimus, bylininkai (ir ypač jų advokatai) ims vengti iš viso pateikti bet kokią žalos sumą ir jos paskaičiavimą, o prašys paties teismo nustatyti „teisingą“ žalos atlyginimo dydį. Tokių prašymų teisminėje praktikoje jau ima rastis, o tokiu atveju akivaizdu, kad bus labai didinamas teismų krūvis, nes teismai bus užsiėmę ne teisės, o matematikos ir buhalterijos problemomis.
Vadinasi, CPK 93 str. 2 d. tokia apimtimi, kokia ji lemia „kokybiškai“ bylą laimėjusios proceso šalies „kiekybinį“ pralaimėjimą (kaip šiuo atveju), galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, taip pat Konstitucijos 23 str., 30 str. 1 d. Be to, šis reguliavimas neatitinka ir EŽTK 6 str. ir Pirmojo protokolo 1 str. reikalavimų, kaip pripažino EŽTT sprendime Čolič prieš Kroatiją.
Išties, tai yra retas atvejis, kai netgi Strasbūro teismas nevengė pavartoti labai stiprų ir aštrų žodį, apibūdindamas situaciją kaip „absurdišką“. Todėl akivaizdu, kad dabartinį reguliavimą būtina skubiai taisyti, nes Lietuva neabejotinai sulauks daugelio pareiškėjų, kurie yra atsidūrę analogiškoje situacijoje, skundų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomu projektu stiprinama visų Lietuvos subjektų teisinė apsauga, teisminė gynyba daroma prieinamesnė ir teisingesnė. Manytina, kad siūloma pataisa ypač svarbi užtikrinant, kad Lietuva laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų dėl fundamentalių žmogaus teisių, taip pat užtikrinant tinkamą nukentėjusių asmenų apsaugą. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Pataisa siekiama įgyvendinti naujausius Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, kaip tik atvirkščiai, siūlomu reguliavimu stiprinamas teisingumo principo įgyvendinimas Lietuvoje, užtikrinant geresnį teisminės gynybos ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą. Valstybė, kuri tinkamai įgyvendina šiuolaikiškas ir pažangias fundamentalių žmogaus teisių užtikrinimo priemones, tinkamai laikosi tarptautinių teisminių institucijų išaiškinimų, yra paprastai patrauklesnė verslui ir tarptautinėms investicijoms, nes verslas tokią valstybę vertina kaip skaidrią, atvirą ir prognozuojamą.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja, kaip tik prisideda prie jų įgyvendinimo. Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015) 20 p. pažymėta ne visada efektyvaus teisingumo vykdymo problema, o 5.5. punkte numatyta kurti gerovę ir lygias galimybes visiems.
2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998) iškeltas 8 strateginis tikslas – didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, ir jame nurodyta, kad veiksmingo ir kokybiško teisingumo vykdymas, asmens teisių apsauga ir efektyvi teismų veikla globalizacijos sąlygomis tampa iššūkiu kiekvienai valstybei. Lietuva – ne išimtis, todėl būtinos sutelktos pastangos didinti teisingumo sistemos veiksmingumą.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisinius aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, jo įgyvendinimui kitų įstatymų ar teisės aktų pakeitimai nėra būtini.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja, projektu kaip tik siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas , susijusias su teisės į teisingą ir prieinamą teismą užtikrinimu, taip pat siekiama įgyvendinti naujausią Europos Žmogau Teisių Teismo praktiką.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, jo įgyvendinimui nereikia priimti kitų įstatymų ar teisės aktų ar pakeisti jau galiojančius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Tiesioginiai biudžeto lėšų sutaupymai nenumatomi, tačiau efektyvesnis teisingumo principo įgyvendinimas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus bylose neabejotinai pagerintų nukentėjusiųjų asmenų padėtį ir palengvintų jų pažeistų teisių atstatymą, tuo pačiu augtų pasitikėjimas teismais, kuris šiuo metu yra rekordiškai žemas. Visai tai turėtų netiesioginį bendrą teigiamą poveikį visuomenės gerovei.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „teismų prieinamumas“, „teisinė apsauga“, „bylinėjimosi išlaidos“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Siūlomas reguliavimu būtu įgyvendinami naujausi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai (2021-11-08 sprendimas byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 49083/18), ištaisoma situacija, kurią EŽTT įvardijo kaip „absurdišką“.
Teikia
Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Budbergytė