[Adresatas]

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

Lietuvos Respublikos Seimo Į 2021-09-17 Nr. S-2021-4267

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui

E. pristatymo informacinė sistema

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL Šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703,

valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ĮSTATYMO 7, 10 ir 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-704 ir

Žemės įstatymo 7 ir 9 ĮSTATYMO 4, 5, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-705

2021 m. spalio 4 d. Nr. 4-01-7319

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I 446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 antikorupcinį vertinimą.

Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jais siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą, reikalingą užtikrinant Šventosios jūrų uosto naudojimą pagal paskirtį ir Šventosios jūrų uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimą. Tačiau minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to, subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Kritinių antikorupcinių pastabų neturime.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą nuostatomis, pagal kurias ne tik savivaldybėms (kaip nustato galiojantis įstatymas), bet ir savivaldybės įmonėms patikėjimo teise galėtų būti perduodami valstybinės žemės sklypai reikmėms, susijusioms su viešosios paskirties rekreacija ir poilsiu, viešojo naudojimo poilsio objektais, gatvėmis ir vietiniais keliais ir kt.

Kaip nurodoma teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte[1], Projektu (o taip pat kitais susijusiais teisės aktų projektais) siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai (o ne per savivaldybę[2]) perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą – Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projekto siūlymų priėmimo atveju valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti ja institutas galėtų būti taikomas ir įgyvendinimas žymiai plačiau, kadangi patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai galėtų būti perduodami ne tik minėtai savivaldybės įmonei (Šventosios jūrų uosto direkcijai), bet ir kitoms (kitų savivaldybių įsteigtoms) savivaldybių įmonėms.

2.2. Svarbu yra ir tai, kad tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 ir 7 straipsnius) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymas), tiek ir pagal Šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 nuostatas (dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 – 3 dalių) uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra patikėjimo teise perduodama su uosto paskirtimi[3] ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu[4] susijusioms reikmėms, tačiau pagal Projekto siūlymus valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise savivaldybės įmonėms galėtų būti perduodami reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su Šventosios jūrų uosto veikla arba Šventosios jūrų uosto direkcijos (kaip uosto valdytojos) funkcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui: valstybinės žemės sklypai galėtų būti patikėjimo teise perduodami viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti ir kt.).

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam (pavyzdžiui: kitiems tikslams negu siekiama) valstybinės žemės perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms.

3. Kitų pastabų neturime.

Dėl Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 (toliau šiame skirsnyje – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Kritinių antikorupcinių pastabų Projektui neturime.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projekto 2 straipsniu siūlomose nuostatose[5] vartojama „uostui priskirto valstybės turto“ formuluotė, tačiau neaišku, ar omenyje turimi uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra (tokią nuomonę suponuoja projektu siūlomos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nurodoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas), ar kitas turtas.

Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų manytume, kad minėtos Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti konkretinamos.

3. Kitų pastabų Projektui Nr. XIVP-703 neturime.

III

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 (toliau šiame skirsnyje – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Kritinių antikorupcinių pastabų Projektui neturime.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektas numato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto įstatymas) 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimus, pagal kuriuos savivaldybės institucijoms būtų suteikiamos turinio prasme tapačios teisės patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinį turtą, kaip ir savivaldybėms (pagal šiuo metu galiojančias Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo nuostatas).

Kaip nurodoma teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte, tokių siūlymų tikslas – nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai (o ne per savivaldybę) perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą. Tačiau Projekto priėmimo atveju tokia teisė galėtų būti suteikiama ne tik minėtai savivaldybės įmonei (t. y. ne tik Šventosios jūrų uosto direkcijai), bet ir kitoms (kitų savivaldybių įsteigtoms) savivaldybių įmonėms. Be to, pagal Projektą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų[6] įgyvendinimo užtikrinimo.

Taigi, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam valstybės turto perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms.

3. Kitų pastabų Projektui Nr. XIVP-704 neturime.

Atlikus Projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to priėmus minėtais teisės aktų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo užtikrinimo.

Direktorius Žydrūnas Bartkus

Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]

[1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d17ad5c0d98811eb866fe2e083228059?jfwid=170wd4erth;

[2] Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatas (numatančias, kad: „Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį“) šis turtas patikėjimo teise perduodamas Palangos miesto savivaldybei, o ši pagal turto patikėjimo sutartį perduoda įsteigtai savivaldybės įmonei..

[3] Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad uosto paskirtis: 1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; 2) priimti žvejybos laivus; 3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus; 4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; 5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

[4] Tiek pagal galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Projektu numatomą įstatymo 7 straipsnio 2 dalį uosto valdytojo funkcijos yra: koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;

2) užtikrinti saugią laivybą uoste; 3) nuomoti uosto žemę ir perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas; 5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus; 6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą; 7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą; 8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų; 9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą; 10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą; 11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.

[5] Projekto 2 straipsniu siūlomos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad „Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“.

[6] Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas ir 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.