LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO ASMENS DOKUMENTUOSE

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-471

2021-12-15  Nr. 102-P-36

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska, teisingumo viceministrė J. Greičienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, teisingumo ministrės patarėja K. Bogdzevič, Teisingumo ministerijos atstovė N. Keršienė, asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos pirmininkas M. Karalius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	4	1 2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad  „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2)), šioje išvadoje Teisės departamentas remiasi aukščiau nurodytuose Valstybinės kalbos komisijos dokumentuose išdėstytomis nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.     Tuo tarpu teikiamo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma įtvirtinti imperatyvą, numatantį, kad užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė bei su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose perrašomi lietuviškais rašmenimis arba, esant asmens prašymui, lietuviška forma. Vertinant šią projekto nuostatą bei jos santykį su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadose formuojamomis nuostatomis, galima daryti išvadą, kad siūlomos projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos prieštarauja valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialiai išvadai, į kurią įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti.	Pritarti iš dalies	Yra gautos (2017-05-23 ir 2021-11-05) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Projektą siūloma atmesti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	1			2. Projekto 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad straipsnyje reglamentuojami įstatymo tikslas ir paskirtis, tačiau pačiame straipsnyje nurodyta tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio pavadinimas tikslintinas.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	1			3. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos praktikos, įstatyme neturėtų būti nustatytos ne tik asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose taisyklės, tačiau ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	1			4. Atkreiptinas dėmesys, kad nors įstatymo projekto 1 straipsnyje įvedama formuluotės „Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų“ santrumpa „asmens dokumentai“, tačiau toliau projekto tekste vartojama santrumpa „Lietuvos Respublikos išduodami asmens dokumentai“. Atsižvelgiant į tai, minėtąsias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	2	1		5. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Jei nebūtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte sąvokos „užsienietis“ turinys yra suprantamas taip pat, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, projekto 2 straipsnio 1 dalį siūlytume dėstyti taip: „Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriam Lietuvos Respublikos <...>“.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	2	3		6. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka). Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį,  vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas asmens dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškus projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžimo santykis su projekto teksto nuostatomis, kuriose sąvokos „dokumento šaltinis“ turinys taip pat yra papildomai paaiškinamas, ir šis paaiškinimas neatitinka 2 straipsnio 3 dalyje išdėstyto sąvokos apibrėžimo, pvz., projekto 4 straipsnio 1 dalyje dokumento šaltinis apibrėžiamas kaip  kitos valstybės išduotas asmens dokumentas, 4 straipsnio 2 dalyje – kaip tiesiog užsieniečio asmens dokumentas. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų vartojimo nuoseklumo, reikėtų sąvokos „dokumento šaltinis“ turinį projekto nuostatose suvienodinti.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	3 2	1 2		7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma).	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	3 4	1		8. Derinant projekto 3 ir 4 straipsnių nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji vardo ir pavardės rašymo taisyklė turi išimčių, projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „rašmenimis“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus atvejus“. Analogiška pastaba taikytina ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatai.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	3	2		9. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	3	1 3		10. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 sakinys brauktinas kaip perteklinis šio straipsnio 1 dalies atžvilgiu, nes ir 1 dalyje, ir 3 dalies pirmajame sakinyje įtvirtinama ta pati taisyklė, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat nėra aiškus 3 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vartojamos formuluotės „vardo ir pavardės rašymas su galūne (sugramatinta forma)“ turinys bei jos santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos formos“ apibrėžtimi, t.y. nėra aišku, ar sugramatinta vardo ir pavardės forma yra tolygi lietuviškai vardo ir pavardės formai, ar, vis dėlto, tai yra atskira vardo ir pavardės rašymo forma (tokiu atveju šią formą projekte reikėtų apibrėžti). Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje vartojama sąvoka „nesugramatinta forma“ neturėtų būti atskleista, kaip vardo ir pavardės rašymas be galūnės pagal tarimą.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	4	4	1	11. Nėra aišku kaip būtų įgyvendinama projekto 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta pavardės rašymo taisyklė paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, t.y. ginčytina, ar objektyviai įgyvendinama sąlyga, kad užsieniečio asmens dokumente lotyniško pagrindo rašmenimis įrašyta pavardė turi būti nurašoma paraidžiui ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, pvz., neaišku kaip pagal siūloma reikalavimą turėtų būti įrašyta moters pavardė „Johnson“ ar „Wu“.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	4	5 6		12. Projekto 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, kuria remiantis asmens dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis įrašomi papildomi įrašai, bei Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės. Nėra aišku ar šiose nuostatose minimi du skirtingi teisės aktai, ar vis dėlto Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų patvirtinti vieną teisės aktą, kuriame būtų reglamentuoti visi vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose klausimai. Taip pat reikėtų atskleisti kokiuose būtent dokumentuose (visuose ar tik asmens dokumentuose) vardų ir pavardžių rašymą reglamentuotų minėtosios taisyklės.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	5	3		13. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse nustatyta tvarka“.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-30	5	2		14. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodžiai „parengia ir“ brauktini, nes  Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos pati.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
15.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė) 2017-06-12	4			Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.               Projekto 4 straipsniu siekiama sureglamentuoti pagrindinius reikalavimus nurašant ir perrašant vardą ir pavardę. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatoma pagrindinė taisyklė, kad užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomi lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – kitos valstybės išduotu asmens dokumentu. To paties straipsnio 3 dalyje numatoma 1 dalies išimtis, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatoma taisyklė, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – užsieniečio asmens dokumentu. To paties straipsnio 4 dalyje numatoma 2 dalies išimtis, t. y. kad asmens pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Galiausiai Projekto 4 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad kitų nelietuvių tautybės asmenų vardas ir pavardė jų prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad Projekto 4 straipsnio nuostatomis 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai bus įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Toks siūlomas įtvirtinti reglamentavimas iš esmės reiškia, kad nurodytų asmenų prašymu jų asmenvardžiai lotyniškais rašmenimis papildomai galės būti įrašomi tik paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, tačiau ne paso arba asmens tapatybės kortelės vardui ir pavardei skirtoje pagrindinėje eilutėje. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu yra siekiama aiškiau reglamentuoti asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir numatoma atsižvelgti į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo, mūsų nuomone, Projektu nėra atsižvelgiama į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose, be to, Projektu nustatomu teisiniu reglamentavimu nėra išsprendžiami sunkumai, su kuriais asmenys susiduria šiuo metu, t. y. nėra panaikinami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje garantuotos judėjimo laisvės apribojimai ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) pažeidimai.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
16.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė) 2017-06-12				1. Dėl neatsižvelgimo į VLKK išvadas Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Taigi, konstitucinės justicijos bylose aiškiai įtvirtintas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas, reiškiantis, kad pagal esamą teisinį reguliavimą piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai ir kad kitokias rašymo taisykles gali nustatyti tik įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybes institucija. Atsižvelgdama į Konstitucinio teismo doktriną, kaip tai ir yra nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui kelis kartus teikė išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. VLKK nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius[1]. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Kartu primintina, kad Konstitucinis Teismas jau minėtame 2014 m. vasario 27 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Toks išaiškinimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Projektą, negali neatsižvelgti į VLKK pateiktus siūlymus dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. Mūsų nuomone, jeigu būtų priimtas Projektu siūlomas reglamentavimas, būtų neatsižvelgta į Seimui VLKK pateiktas išvadas dėl asmenvardžių rašymo.  Nors VLKK raštuose aiškiai nenurodyta, kad VLKK dviem paminėtais atvejais išimtis siūlo daryti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis rašant paso ir asmens tapatybės kortelės teisinę galią turinčiuose įrašuose (asmens vardą ir pavardę pažyminčioje eilutėje), mūsų nuomone, VLKK siūlomos išimtys yra aktualios tik tuo atveju, jei lotyniški įrašai yra daromi teisinę galią turinčiuose įrašuose (tačiau ne paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje). Šiuo klausimu, esant abejonių, siūlome kreiptis į VLKK su prašymu pateikti papildomą išvadą. Pažymime, kad papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje neturės teisinės galios, t. y. bus nurodomas tik kaip papildoma informacija. Tai reiškia, kad teisinę galią turės tik lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma užrašyti asmens vardas ir pavardė. Kitaip tariant, tokiu teisiniu reglamentavimu bus sudaryta situacija, kad 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų teisinę galią turinčiuose įrašuose vardai ir pavardės vis tiek bus rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (kaip yra ir šiuo metu) ir tik papildomai teisinės galios neturinčiuose įrašuose galės būti įrašomi lotyniškais rašmenimis. Todėl Projektu sukuriamas teisinis reglamentavimas, mūsų nuomone, minėtiems asmenims išliks toks pat nepalankus, koks yra ir šiuo metu, t. y. jie ir toliau susidurs su SESV 21 straipsnyje garantuojamos laisvės judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimais ir EŽTK 8 straipsnio pažeidimais.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
17.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė) 2017-06-12				2. Dėl EŽTK ir SESV garantuojamų teisių apribojimo Asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas EŽTK 8 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis, elementų. 2.1. Dėl EŽTK pažeidimų Pirma, vertinant asmenvardžių rašybą EŽTK kontekste, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į EŽTK 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį[2]. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. EŽTT yra pažymėjęs, kad EŽTK per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su EŽTK ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia EŽTK ginamų teisių. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka EŽTK 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų[3]. Pavyzdžiui, EŽTT yra nusprendęs, kad vaiko vardo pasirinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. EŽTT pripažino, kad tokios bylos dėl asmenvardžių nepripažinimo patenka į EŽTK 8 straipsnio taikymo sritį ir pažymėjo, kad turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų. EŽTT nagrinėtoje byloje inter alia nustatė EŽTK 8 straipsnio pažeidimą[4]. Todėl manome, kad toks teisinis reglamentavimas, dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę pasirinkusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikams, 4) nelietuvių tautybės asmenims būtų atsisakyta pripažinti dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis nurodytą pavardę, galėtų lemti EŽTK 8 straipsnio pažeidimus. 2.2.Dėl SESV garantuojamų teisių apribojimo Antra, nagrinėjant Europos Sąjungos teisę, primintina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[5]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[6]. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[7]. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nors dabar asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis Sąjungos teisės ir SESV nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[8]. Tokios valstybės narės teisės nuostatos, dėl kurių tos valstybės piliečiai atsiduria mažiau palankesnėje situacijoje tik todėl, kad pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios nuomonės, kad valstybės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti šios valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje, asmenvardį, kuris jam buvo suteiktas pastarojoje valstybėje narėje, gali trukdyti SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimui. Manome, kad priėmus Projekte siūlomą teisinį reglamentavimą, asmenys patirtų nepatogumų ir administracinių sunkumų dėl jų turimų dviejų skirtingų asmenvardžių. Pavyzdžiui, priėmus Projektą, būtų sukurta tokia situacija, kai Prancūzijos ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo Xavier Anciaux Lietuvos Respublikos pase būtų nurodytas kaip Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas (jo asmenvardis jo prašymu lotyniškais rašmenimis, t. y. Xavier Anciaux, galėtų būti nurodytas tik paso kitų įrašų skyriuje), kai tuo tarpu tokio asmens turimame Pranzūcijos pase jo vardas ir pavardė būtų nurodyti Xavier Anciaux. Toks asmuo ne tik patirtų nepatogumų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, tačiau tokiu reglamentavimu asmeniui būtų sukuriamas vardas ir pavardė, kurio nėra nei lietuvių, nei prancūzų, nei kokioje nors kitoje kalboje. Nagrinėjant asmeniniame gyvenime kilsiančius nepatogumus, paminėtini nepatogumai, pavyzdžiui, su kuriais asmuo susidurtų keliaudamas. Minėtas asmuo Xavier Anciaux pirkdamas lėktuvų bilietus turėtų nurodyti kaip keleivį Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas, t. y. jo turimame asmens dokumente lietuviškais rašmenimis nurodytą asmenvardį. Kaip minėta, šis asmuo negalėtų nurodyti papildomai lotyniškais rašmenimis įrašyto vardo, nes jis neturėtų teisinės galios. Kaip pavyzdys profesiniame gyvenime paminėtina situacija, kai Prancūzijos pilietis Maxime Bacquet įgytų išsilavinimą ir jo išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurodytas kaip Maxime Bacquet. Vėliau šiam asmeniui tapus Lietuvos Respublikos piliečiu, šis asmuo pase ir asmens tapatybės kortelėje būtų nurodytas kaip Maksim Baket arba Maksimas Baketas, todėl, mūsų nuomone, toks asmuo susidurtų su nepatogumais, kai jo dokumentus reikėtų pripažinti bet kurioje valstybėje narėje, nes kiltų abejonių, ar tai tas pats asmuo. Todėl darytina išvada, kad priėmus Projektą, 1) užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir 3) jų vaikai patirtų jau minėtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pažymime, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytą vardą ir pavardę laikytinas SESV 21 straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui kyla rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų[9]. Pavyzdžiui, byla Garcia Avello buvo susijusi su dviem vaikais, turinčiais dvigubą Belgijos ir Ispanijos pilietybę, kurie gimė ir gyveno Belgijoje, tačiau Belgijos institucijos atsisakė registruoti jų dvigubą pavardę, kaip ji buvo registruota Ispanijos valdžios institucijų. Teisingumo Teismas konstatavo, kad skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų atitinkamiems asmenims tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, visų pirma dėl sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti diplomų arba dokumentų, išduotų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais[10]. Byloje Grunkin ir Paul, susijusioje su Vokietijos pilietybę turinčiu vaiku, gimusiu Danijoje ir ten registruotu dviguba pavarde, kurią Vokietijos valdžios institucijos atsisakė pripažinti, nes Vokietijos teisė neleido vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos tiek iš tėvo, tiek iš motinos pavardžių, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tai riboja laisvą judėjimą, nes sudaro rimtų nepatogumų. Teisingumo Teismas nurodė, kad tvarkant daugybę kasdienių reikalų tiek viešojoje, tiek privačiojoje srityse reikalingas asmens tapatybę įrodantis dokumentas, paprastai pasas. Kiekvieną kartą, kai tam tikroje situacijoje naudojama pavardė neatitinka pavardės dokumente, kuris pateikiamas kaip asmens tapatybę įrodantis dokumentas, arba pavardė dviejuose dokumentuose, kurie yra pateikiami kartu, nesutampa, dėl tokio pavardžių skirtumo gali kilti abejonių dėl asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[11]. Galiausiai, minėti argumentai buvo patvirtinti neseniai nagrinėtoje byloje, susijusiose su Vokietijos piliečiu, kuris gyvendamas Jungtinėje Karalystėje papildomai įgijo Didžiosios Britanijos pilietybę ir pasikeitė vardus ir pavardę. Jam grįžus į Vokietiją, Vokietijos valdžios institucijos atsisakė registruoti šį pakeitimą ir įtraukti į registrą naują vardą ir pavardę. Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurios pilietis jis taip pat yra, pakeistą vardą ir pavardę, laikomas SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimu[12]. Kartu pažymime, kad Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą. Pavyzdžiui, už Prancūzijos piliečio Owen Quixote ištekėjusiai Lietuvos Respublikos pilietei, pasirinkusiai Prancūzijos piliečio pavardę, būtų suteikta pavardė Kichot arba Kichotienė. Vertinant šių asmenų tarpusavio ryšį, pavyzdžiui, jiems keliaujant, kiltų abejonių, ar šie asmenys yra tikrai sudarę santuoką, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos pilietės paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų įrašyta pavardė Quixote. Taip pat kyla klausimas, ar dviejų iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, Kichot arba Kichotienė ir paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje – Quixote) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse. Galiausiai paminėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White. Šie pavyzdžiai įrodo, kad siūlomu reglamentavimu šiuo metu egzistuojančios asmenvardžių rašymo problemos nebūtų išsprendžiamos, o, atvirkščiai, tam tikri asmenys, tikėtina, susidurtų su nepatogumais ir administraciniais sunkumais. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[13]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[14]. Pažymėtina, kad laisvo asmenų judėjimo teisė pagal SESV 21 straipsnį nėra neribota, todėl pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[15]. Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimus. Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[16]. Nors iš Projekto aiškinamojo rašto būtų galima daryti išvadą, kad Projektu siūlomomis įtvirtinti priemonėmis siekiama apsaugoti lietuvių kalbą, tačiau, kaip minėta, VLKK savo išvadose iš esmės yra pažymėjusi, kad Projektu siekiamam tikslui – lietuvių kalbos apsaugai – nebus padaryta neigiama įtaka, jei asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai dviem nurodytais atvejais bus rašomi naudojant lotyniškus rašmenis. Todėl įvertinę tai, manome, kad siūlomų priemonių tinkamumas ir proporcingumas apskritai nenagrinėtini, nes nagrinėjamu atveju VLKK pripažino, kad tikslas – lietuvių kalbos apsauga – bus pasiektas ir tuo atveju, jei nurodytais dviem atvejais asmenvardžiai bus rašomi lotyniškais rašmenimis. Be to, pažymėtina ir tai, kad Europos Komisija 2017 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikai atsiuntė paklausimą, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimus dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose. Paklausime nurodyta, kad yra abejotina, ar Lietuvos Respublikos taikomos priemonės dėl vardų ir pavardžių rašymo yra proporcingos. Europos Komisija nurodė jau paminėtas VLKK siūlomas išimtis ir pažymėjo, kad VLKK laikosi nuomonės, jog tam tikrais atvejais tikslas apsaugoti nacionalinę kalbą nėra pagrindas atsisakyti išduoti tapatybę patvirtinančius dokumentus, kai vardai ir pavardės įrašomi taip, kaip jie yra nustatyti kitose ES valstybėse narėse. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos taikytos priemonės dėl asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis buvo taikomos nenuosekliai ir nesistemingai ir pateikė praktinių pavyzdžių, kai užsieniečių asmenvardžiai Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose buvo rašomi lotyniškais rašmenimis remiantis dokumento šaltiniu. Todėl įvertinę visa tai, kas išdėstyta, laikomės nuomonės, kad Projektu būtų sukurtas teisinis reglamentavimas dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudaręs ir jo pavardę pasirinkęs Lietuvos Respublikos pilietis, 3) tokių sutuoktinių vaikai patirtų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl būtų apsunkinta šių asmenų galimybė veiksmingai pasinaudoti SESV 21 straipsnyje jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Mūsų nuomone, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, Projekte tikslinga numatyti galimybę išvardintiems asmenims vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamų dokumentų vardą ir pavardę žyminčiose eilutėse lotyniškais rašmenimis nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis).	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
18.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė) 2017-06-12				Įvertinę Projektą taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl Projektas turi būti tikslintinas jį papildant šia asmenų grupe. Šiuos grupės asmenims asmens tapatybės dokumentuose rašant jų asmenvardžius taip pat turi būti taikomi šioje išvadoje nurodyti principai.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kristina W. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Mano vardas Kristina Weston. Rašau Jums iš Naujosios Zelandijos, New Plymouth, kur su šeima gyvenu jau 7 metus. Turime tris sūnus. Vyriausias sūnus iš mano pirmos santuokos turi tėčio pavardę Gavutis. Kiti du berniukai - Weston. Po santuokos 2013 m. su dabartiniu vyru (N. Zelandijos piliečiu) pavardę pasikeičiau iš Gavutienės į Weston. Ateina tas laikas kai baigiasi paso galiojimas. Gyvenant N. Zelandijoje paso keitimas ne tokia jau paprasta procedūra. Reikia laukti Konsulines misijos iš Japonijos – artimiausia Oficiali atstovybė, kur galima tvarkyti tokius reikalus. Arba skristi į Australiją arba tiesiogiai į Tokijų į Lietuvos Ambasadą. Dėl šios priežasties aš asmeniškai paso nekeičiau - laukiau kol liks metai iki galiojimo pabaigos ir kad sutaptų su viena iš organizuojamų konsulinių misijų. Taigi 2015 m Spalio 26-27 dienomis susiruošiau į LR ambasados Japonijoje suruoštą konsulinę misiją į Auckland (N. Zelandija). Puiku! Tačiau mane nustebino toks faktas, kad: cituoju "pagal dabar Lietuvoje galiojančią tvarką Jūsų pavardė po santuokos lietuviškuose dokumentuose bus rašoma VESTON". Mano nauja pavarde visuose oficialiuose dokumentuose yra Weston. Tai patvirtina mūsų santuokos liudijimas, mažiausiojo sūnaus gimimo liudijimas, vairuotojo teisės, banko sąskaitos, draudimas, įkurtas verslas ir t.t. Aš nesutinku tapti kitu asmeniu, kurio pavarde yra Veston. Čia labiau atrodys, kad yra padaryta gramatine klaida. Tuo labiau, kad Swedbank Lietuvoje turi “W” raidę. Institucijoms, tokioms kaip bankai, kalbos taisykles yra kitokios?? Lietuvoje negyvenu, bet didžiuojuosi esanti Lietuve ir tai, kad mano vaikai kalba Lietuviškai; kad seneliai gali susišnekėti su anūkais. Kol kas nežadame grįžti gyventi – tik aplankyti šeimą ir draugus. Todėl tikrai mano teisinga pavardė WESTON nesukels sunkumų Lietuviškose įstaigose dirbantiems darbuotojams. Keliaujant su "Gavutienės pavarde" pase ir taip neišvengiau klausimų, kas kaip kodėl šeima su dviem skirtingomis pavardėmis - skirtingos pavardės, skirtingi pasai, kieno vaikai ir pan. Dabar jeigu mano pavardę iškraipys į Veston.....Gavutis, Veston ir trys Weston keliauja kartu.... Juokas pro ašaras. Taip pat tai sukels nereikalingų klausimų ir nepatogumų mano profesinėje veikloje bei tvarkant administracinius bei asmeninius reikalus Naujojoje Zelandijoje. Laimei, susisiekiau su Europos Žmogaus Teisių Fondu Lietuvoje ir p. Evelina Baliko mane atstovavo teisiniuose procesuose. Sėkmingai! Pirmas etapas įveiktas - Lietuvos žmonių registre jau esu užregistruota kaip Kristina Weston, tą paliudija ir naujai išduotas Lietuviškas santuokos liudijimas. Todėl labai ačiū už tai! Antras etapas - Lietuviškas pasas su įrašyta mano teisinga pavarde WESTON. Kaip žinote teisminiai procesai užtrunka. Ir mano dabartinio paso galiojimo laikas jau  pasibaigė 2017 vasario 27d. Esu NZ be galiojančio LT kelionių ir asmens dokumento. Radikalus sprendimas man šiuo metu, leidžiantis turėti galiojantį asmens ir kelionės dokumentą, būtų vis dėlto priimti N. Zelandijos pilietybę - New Zealand Immigration laukia mano ir mano sūnaus Nedo atsakymo ar mes sutinkame duoti priesaiką ir tapti Zelandijos piliečiais. Tuomet tikėtis, kad kada nors ateityje Lietuva imsis ir sutvarkys Dvigubos pilietybės įstatymą emigrantų naudai, ir tuomet mudu su Nedu galėtume pildyti prašymą atstatyti LR pilietybę, kurios turėjome atsisakyti ne savo noru, bet priversti dėl to, kad trys skirtingos LR institucijos nesusikalba, dėl lietuviškų rašmenų lietuviškuose dokumentuose! Prieš porą savaičių, kalbėjausi su NZ imigracijos ir pilietybės atstove, nes jie suteikia man paskutinę galimybę priimti NZ pilietybę (paraiška pilietybei gauti pildžiau prieš pora metų). Šansas tai padaryti buvo Kovo 8 d surengtoje ceremonijoje. Turėjau pranešti atsakymą iki kovo l d. Po Kovo 8 mūsų su Nedu (mano sūnumi) bylą uždaro. Po didelių debatų šeimoje aš nutariau, kad Lietuvos pilietybė yra mano prigimtinė teisė ir sutinku likti nežinioje ir laukti LT teigiamo atsakymo dėl pavardžių rašymo. Lietuvos Ambasada Japonijoje maloniai sutiko parašyti oficialų raštą paaiškinantį mano padėtį dėl negaliojančio dabartinio paso NZ institucijoms. Turiu planų į LT skristi rugsėjo mėn - mamos 60-metis. Praleidžiu šeimos atostogas Fiji, uošvio 65-mečio proga Kovo mėn. Daug aukoju dėl savo teisių. Apskundžiu tokį sprendimą kaip precedento neturintį įvykį, kuomet aš, Kristina Weston, Lietuvos pilietė, lieku be Lietuvos Respublikos globos užsienio šalyje - be LR Paso (asmens bei kelionių dokumento). Tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 13 Straipsniui: Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Dėl LR Valstybinių institucijų nesusikalbėjimo tarpusavyje, aš atsidūriau tokioje situacijoje, kurioje esu priversta svarstyti pasilikti LR pilietybę ar priimti užsienio šalies pilietybę. Pastaruoju atveju aš ir mano sūnus automatiškai netektume gimimo teise įgytos Lietuvos pilietybės. Lietuva yra pasaulio dalis. Pasauliški atstumai mažėja. Lietuviai gyvena ir keliauja po visą pasaulį. Palengvinkit prašau situaciją. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais - atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
2.	Dovilė O. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Mūsų santuoka buvo įteisinta 2016 metų 24 dieną Lenkijoje. Turime savo restoraną Lietuviška-Lenkiška virtuvė ,,Kresowianka“. Lietuva man yra labai svarbi, atvažiuojame su vyru čia labai dažnai aplankyti tėvų. Esame jauna šeima vaikų dar neturime, bet galvojame apie juos. Bėdos prasidėjo norint pasikeisti pasą, nes pasirinkau vyro pavardę. Pavardė tai svarbus ir privatus dalykas, kurio negalite tiesiog atimti iš žmogaus. Dabar neturiu savo tikrosios pavardės Ogonowskos, o esu Ogonovska. Pastatote žmones į tokią situaciją, kad žmogus nė nežino kuo esąs. Tautiečiai savo tautą labiau gerbtų ir mylėtų jei valstybė atsižvelgtų į žmonių realias problemas. Man ta viena raidė pakeistų ir pagelbėtų labai daug. Jei jūs būtumėte tokioje situacijoje ar jūsų vaikai, anūkai manau į situaciją žiūrėtumėte kitaip. Dabar tokie įstatymai tik apsunkina, sumenkina žmonių gyvenimą. Viskas tik jūsų rankose tik jūs galite tai padaryti. Ačiū už supratingumą. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
3.	Aistė K. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. 2016 m. liepos 22 d., Vilniuje, sudariau santuoką su Italijos piliečiu Giuliano Quattroni. Po santuokos nusprendžiau turėti vyro pavardę, t. y. Quattroni. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius registruodamas santuoką mano pavardę užrašė „Kuattroni“. Jaučiu apmaudą, kad būdama Lietuvos pilietė negalėjau pasinaudoti savo teise turėti originalią vyro pavardę vien dėl to, kad pavardėje yra raidė Q, tuo tarpu Lietuvos piliečiai sudarę santuokas su užsienio piliečiais, kurių pavardėse nėra q, w, x raidžių, turėjo teisę pasiimti originalią pavardę. Kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis noriu turėti vieną originalią pavardę, kuri dominuotų mano visuose asmens dokumentuose. Kartu su vyru labai dažnai keliaujame į jo gimtąją šalį Italiją ir ten patiriame nesklandumų, susijusių su mano pavarde, nes Italijos piliečiai nepripažįsta mano pavardės tos pačios kilmės kaip vyro ir jie traktuoja tai kaip dvi skirtingas pavardes. Tokiu atveju visada turiu su savimi turėti santuokos liudijimą. Šiuo metu kartu su vyru laukiame vaikelio gimimo, kurio gimimo liudijime ir asmens dokumentuose, deja, taip pat negalės būti įrašyta pagal jo prigimtinę žmogaus teisę paveldima originali tėvo pavardė. Taigi, mūsų vaikas turės tokias pačias problemas kaip ir jo mama. Mano nuomone, mes neturėtume ekskliuduoti tarptautiškai pripažįstamas lotyniškas raides iš asmens dokumentų. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
4.	Egidija Č. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra svarbi ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat vaikams, kurių vienas iš tėvų nėra lietuvis (tačiau patys jaučiasi pakankamais lietuviais - bent kol kas). Būtent tokius du vaikus mes ir turime savo šeimoje: Ievą ir Tomą Wade. Ieva ir Tomas gimė Lietuvoje 2000 ir 2004 metais. Abu vaikai nuo 2008 metu turi Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pilietybes (nenuleidome rankų, nors ir užtruko keturis metus!). Visi vaikų dokumentai yra Wade pavarde. Tiek mokykloje, tiek tarp draugų jie identifikuoja save lietuviais (ir tuo didžiuojasi) – jų dėka į mūsų sodybą Lietuvoje yra atvykę nemažai garsių žmonių bei jų vaikų. Abu vaikai kalba laisvai lietuviškai. Myli jie Lietuvą labai (kitaip aš jums nerašyčiau), bet jie taip pat myli savo šaknis tolimiausioj šiaurės Anglijos pakrantėj. Nors Ieva ir Tomas turi Lietuvos pilietybę, jie negali ja pasinaudoti, nes jie negali gauti Lietuvos Respublikos paso. Skausmingiausia yra tai, kad reikalaujama pakeisti visus anksčiau išduotus dokumentus - t.y. gimimo liudijimus, ir to pasekoje besikeičiančius visus kitus įrašus – iš Wade į Vade. Iš esmės, prašoma pakeisti tapatybę arba turėti dvigubą tapatybę. Aš nesu teisininkė, tačiau manau atsirastų sumaišties, jei p. Butkevičius, kartais egzistuotų kaip p. Putkevičius, o p. Palionis - kaip p. Balionis. Nesant teroristu ar neturit asmenybės sutrikimų, dviguba tapatybė sukeltų daugiau problemų negu jų išspręstų, pvz. tvarkant bet kokius juridinius reikalus (nekilnojamo turto, civilinių įrašų registracija, įdarbinimo, t.t.). Be teisinių nepatogumų, žinoma, yra ir gilesnis bei svarbesnis asmens bei šeimos identiteto klausimas. 2017 metų vasario 23 dieną Kauno apygardos administracinis teismas nusprendė leisti išduoti Ievai ir Tomui pasus su tėvo pavarde Wade (Administracinė byla Nr. eI-405-402/2017 3-62-3-01970-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 41.; 55.1.3). 2017 metų kovo 16 dieną Migracijos departamentas apskundė sprendimą. Remiantis ankstesnių bylų patirtimi, bijome, kad bus vėl pareikalauta keisti Ievos ir Tomo pavardes, tapatybę, identitetą. Kitų metų, kovo 24 Ievai sukaks 18 metų - beveik 18 metų stengiuosi įrodyti įvairioms Lietuvos Respublikos institucijoms, kad Ieva yra pakankama lietuvė, kad gautų Lietuvišką pasą. Aš pati studijavau kalbos istorija, tad žinau, kad Wade pavardės rašybos klausimas nėra lietuvių kalbos ar paveldo klausimas - tai yra politinis klausimas. Aš taip pat žinau, kad kitos Europos šalys (pvz. Italija ar Danija) sėkmingiau tvarkosi su užsienietiškų asmenvardžių rašyba negu Lietuva. Mano vaikai Lietuvos pilietybe nesinaudoja, nes neturi Lietuvos paso. Mes nenorime keisti jų tapatybės į kitą, su mūsų šeima nesusijusią, pavardę. Mes norime, kad jie išlikų lietuviais ir patys savimi. Tikimės, kad Ievos ir Tomo situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje mūsų vaikai negalėtų naudotis teisėmis ir laisvėmis, kurios jiems priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą - bent jau tam, kad Ieva iki aštuoniolikto gimtadienio gautų Lietuvišką pasą! Teisės aktų priėmimo atidėjimas taip pat reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises ir dar daugiau jaunų lietuviukų netektų galimybės būti ir jaustis lietuviais.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
5.	Dalia B. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Aš ir Sirijos pilietis Gassim Darbowli susituokėme 2013.03.13 Dubajuje, JAE. 2014 birželio mėn. Santuoka buvo įtraukta į CMS. Po santuokos aš pasilikau tuometinę pavardę, nes Lietuvoje nebuvo įstatymo reglamentuojančio W, X ir Q rašymo asmens dokumentuose. Nuolat seku įstatymų projektus, susijusius su asmenvardžių rašybą ir kai tik įstatymas būtų priimtas, ketinau keistis pavardę į vyro. Tačiau iki šiol to padaryti, kad mūsų abiejų pavardės būtų tapačios - nėra galimybės. 2015 spalio mėn. 19 d. mums gimė dukra Carolina Darbowli. 2016 sausio 29 d. Kauno CMS jos gimimo faktas buvo įregistruotas ir išduotas gimimo liudijimas Carolina Darbovli vardu. Kadangi dukros ir tėčio pavardės nėra tapačios  -nuolatos tenka įrodinėti giminystės ryšį. JAE išduotame gimimo liudijime dukros pavardė Darbowli, duomenų bazėse jos pavardė taip pat tokia pati. Kuomet gavome LR pasą - teko aiškinti, pasitelkiant iš Egipto Ambasados gautą konsulinę (kaip žinia JAE nėra nei ambasados, nei konsulo, todėl pasus ir kitus dokumentus reikia gauti per Egipto Ambasadą arba vykti į Lietuvą), pažymą (kuri kainuoja 30 EUR) - kodėl tėčio ir dukros pavardės skiriasi. Ant asmens tapatybės kortelės, draudimo poliso, ligoninėse ir kitose istaigose dukra Darbowli, o asmens dokumente - Darbovli. Jau yra nesklandumų, susijusių su paveldėjimo dokumentais. Dukros seneliams (mano vyro tėvams), ruošiantiems paveldėjimo dokumentus, buvo atsisakyta įtraukti Carolina Darbovli į paveldėtojų sąrašą, motyvuojant, kad pavardės nėra netapačios. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
6.	Rasa D. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Susituokiau su James John Downton 2016 metų rugpjūčio 12 d. Deja, civilinės metrikacijos skyrius suteikė man neteisingą pavardę, vietoje DOWNTON į santuokos liudijimą įrašė DOVNTON. Tai sudaro daug nepatogumų dėl skirtingų mano ir vyro pavardžių naudojimo. Pirmiausia, mes daug keliaujame į Angliją, kur gyvena mano vyro giminės, taip pat yra mūsų antroji gyvenamoji vieta, todėl negaliu keliauti su teisinga pavarde (DOWNTON ), nes neturiu įrodančių dokumentų, kad esu žmona, o naudoti DOVNTON pavardę tai yra mano nepagarba vyrui, naudojant iškraipytą jo pavardę. Todėl nors ir noriu būti pilnavertiškai ištekėjusi ir laiminga žmona, turiu naudoti savo mergautinę pavardę, kuri yra nurodyta mano pase. Taip pat turime ir įmonę (jos pavadinimas Clickverta Ltd), kurios direktoriais esame ir mes su vyru. Negaliu naudoti jo pavardės (DOWNTON) ir tai sudaro problemų dokumentų įforminimui, jos vadovavimui bei augimui, nes naudojant tikrąją originalią vyro pavardę, vėlgi neturiu tam įrodančių dokumentų. Dar viena iš svarbių priežasčių, kad vyro pavardė nori toliau būti pratęsta, nes vyro tėvai turi verslus (iš kurių mamos verslas net turi Downton's Dry Cleaning pavadinimą) ir tai svarbu pavardės tęstinumui. Turbūt, viena svarbiausių priežasčių, tai, kad esame jau trise. Dukrytė Laura Victoria Skeltytė (Downton) gimė 2015 m. rugsėjo 27 d. Mano kaip mamos noras buvo, kad mano dukra gimtų čia Lietuvoje, turėtų Lietuvos pilietybę, tačiau jau registruojant ją susidūriau su vyro pavardės iškraipymu rašant neteisingą pavardę DOVNTON, todėl kol kas turėjau suteikti savo mergautinę pavardę, kur, žinoma, norėčiau pakeisti, dėl šeimos pilnavertiškumo. Aš norėčiau paprašyti Jūsų priimti teisingą sprendimą dėl vardų ir pavardžių projekto, kad greičiau baigtųsi šis jaučiamas mano jaunos šeimos psichologinis nevisavertiškumas. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tink amą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais - atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkam ą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
7.	Bart ir Ernesta P. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. (Taip pat mūsų dukrytei Bernadette Pauwels). E. Pauwels – Lietuvos pilietė ištekėjo už Belgijos piliečio. Tvarkant dokumentaciją dėl paveldėjimo Belgijoje, ne kartą teko perdarinėti dokumentus dėl klaidų pavardėje ar tapatybės įrodymo. Santuokos liudijime Lietuva įrašė pavardę „Pauvels“. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo civilinėje byloje Nr. 2- 12434-294/2015 įpareigojo išduoti lietuvišką santuokos liudijimą su „w“. Gyventojų registre duomenys pakeisti į pavardę su „w“. 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo išduoti asmens tapatybės kortelę su „w“. 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir įpareigojo į asmens tapatybės kortelę įrašyti dvi versijas – originalią ir lietuvišką. Migracijos valdyba atsisako vykdyti sprendimą, taip pat reikalaujama, kad E. Pauwels pakeistų pavardę į lietuvišką versiją Gyventojų registre, jei nori gauti lietuvišką asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu Ernesta neturi asmens tapatybės dokumento, atitinkančio Gyventojų registro duomenis. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo teises.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
8.	Roman G. M. ir Jovita B. 2017-03-21				Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Prašome įsiskaityti į mūsų šeimoje susiklosčiusią situaciją. Dukra gimė Lietuvoje 2005 rugsėjo 2 dieną, išrinkome jai vardą Alexia ir tėvo pavardę Gorecki - Mickiewicz. Kreipėmės dėl gimimo liudijimo išdavimo, susilaukėme nemandagių komentarų iš Civilinės metrikacijos darbuotojų dėl X ir W bei CZ šalia! Įsižeidėme. Teko priminti, kad kompiuterio klaviatūroje yra tokios raidės... Džiaugėmės, jog gimimo liudijimas buvo išduotas su mūsų pasirinktais vardo ir pavardės rašmenimis, o ne su užrašu iš klausos pagal tarimą. Mūsų dukra jaučiasi blogai kiekvieną kartą, kai kreipiamės dėl paso ar asmens tapatybės kortelės. Vaikas pasiruošia fotografuotis, domisi, ar reikės pirštų antspaudų, o pasirodo nieko nedarysime, kadangi nėra galimybės įrašyti jos originalaus vardo ir pavardės. O dar kai Migracijos tarnybos darbuotojai paaiškino jai, kad nuo 18 metų reikės pasirinkti vieną pilietybę, ji pasakė, kad nereikalinga jai Lietuvos pilietybė, jei šioje šalyje negali užrašyti jos originalaus vardo. Liūdna, skaudu, graudu... Nenorime, kad dar kartą ji tai patirtų. Šiuo metu dukrai net pikta, nes sunku suprasti, kodėl išleidžiami tokie įstatymai, kodėl priimtas toks teismo nutarimas, pagal kuriuos jai reiktų tapti kitu žmogumi.. Taip suvokia mūsų vienuolikmetė. Po šių įvykių, pastebėjome, kad paskutiniais metais dukra nebeturi noro skaityti lietuviškai, tuo labiau rašyti paisant taisyklių. Ties lietuvių kalbos užduotimis dirba atmestinai. Anksčiau to nebuvo. Jau ir pakelti motyvaciją sunku, net ir mums, tėvams, pritrūksta argumentų. Dėl to, kad mūsų vaiko vardo ir pavardės teisingai neperskaitys, tai mums visai nesvarbu, svarbiausia, kad nurašytų teisingai. Juk pildant bet kokius dokumentus tiksliai nurašoma nuo asmens pateikto dokumento, o ne garso įrašas leidžiamas...Nemanome, kad lotyniški rašmenys darko lietuvių kalbą, o be jų mes ją labiau išsaugosi. Bažnyčios įrašuose, darželio ir mokyklos dokumentuose, gydymo įstaigose, užklasinės veiklos organizacijose, gyvenamos vietos deklaracijoje, bankiniuose dokumentuose, giminės medžio įrašuose, prancūziškoje šeimos knygoje mūsų dukra yra Alexia Gorecki Mickiewicz. Tikrai neleisime, kad garsaus lietuvių ir lenkų poeto Adam Mickiewicz palikuonė Lietuvos dokumentuose figūruotų kaip kitas asmuo. Mes nenorime keisti originalaus ir oficialaus mūsų dukros vardo ir pavardės. Tai mūsų privataus gyvenimo dalis. Nuoširdžiai prašome jį gerbti. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.		Projektą siūloma atmesti.
9.	Europos žmogaus teisių fondas 2017-03-22				VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ kreipiasi į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Pateikiame trumpą faktinių aplinkybių, teisimų argumentų ir teismų praktikos santrauką šia tema. Tikimės, kad šie argumentai padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais - atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Visų klientų, kuriuos atstovaujame teismuose, vardu tikimės, kad skirsite laiką susipažinti su pateiktais dokumentais. VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“, nevyriausybinė organizacija veikianti Lietuvoje nuo 2010 m. ir teikianti teisinę pagalbą dėl originalios asmenvardžių rašybos, kreipiasi į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Dėl mišrių santuokų. Pateikiame Lietuvos statistikos departamento informaciją dėl mišrių šeimų statistikos, kuri patvirtina, kad kas šešta santuoka yra mišri, t.y. lietuvė išteka už užsienio piliečio. Santuokos pagal susituokusių asmenų pilietybę Marriages by citizenship nuolat tenka įrodinėti savo tapatybę, šeimos ryšį, o vaikams turint dvigubą pilietybę – aiškinti, kodėl valstybių dokumentuose įrašai yra skirtingi. Pažymėtina, kad net Europos sveikatos draudimo kortelė kelia nemažai nepatogumų, kai pvz. vaikas, turintis Lietuvos ir Prancūzijos pilietybę ir skirtingai užrašytas pavardes gali gauti skirtingas sveikatos korteles skirtingomis pavardėmis, t.y. kyla klausimas dėl dvigubos tapatybės ir identifikavimo problemų. Pateikiame sąrašą kelių asmenų, besikreipusių dėl pagalbos kovojant dėl asmenvardžių rašybos ir jų trumpas istorijas: 1. E. Pauwels - Lietuvos pilietė ištekėjo už Belgijos piliečio. Tvarkant dokumentaciją dėl paveldėjimo, ne kartą teko perdarinėti dokumentus dėl klaidų pavardėje ar tapatybės įrodymo. Santuokos liudijime Lietuva įrašė pavardę „Pauvels“ 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 įpareigojo išduoti lietuvišką santuokos liudijimą su „w“. Gyventojų registre duomenys pakeisti į pavardę su „w“ Išduotas vairuotojo pažymėjimas. 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo išduoti asmens tapatybės kortelę su „w“. 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir įpareigojo į asmens tapatybės kortelę įrašyti dvi versijas - originalią ir lietuvišką. Migracijos valdyba atsisako vykdyti sprendimą, nes neturi techninių galimybių įrašyti dviejų įrašų, taip pat reikalaujama, kad E. Pauwels pakeistų pavardę į lietuvišką versiją Gyventojų registre, jei nori gauti lietuvišką pasą ar asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu asmuo neturi asmens tapatybės dokumento, atitinkančio Gyventojų registro duomenis. 2. Alexia Gorecki-Mickiewicz - dvylikos metų Lietuvos ir Prancūzijos pilietė, gimusi ir auganti Vilniuje. Nuo pat gimimo tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje yra identifikuojama pagal originalų vardą ir pavardę su „x“, „q“ ir „w“ Lietuviškame gimimo liudijime, o taip pat baigusiame galioti Lietuvos pase - mergaitė turi originalius asmenvardžius. Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą, kol vaikas nepasikeis vardo ir pavardės į lietuviškas versijas. 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo išduoti pasą su originaliu asmenvardžiu. 2017 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir įpareigojo į pasą įrašyti dvi versijas - originalią ir lietuvišką. Migracijos valdyba atsisako vykdyti sprendimą, kol mergaitė nepakeis vardo ir pavardės Gyventojų registre į lietuvišką versiją, jei nori gauti lietuvišką pasą ar asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu asmuo neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, atitinkančio Gyventojų registro duomenis. 3. J. Jacquet - dvylikos metų Lietuvos ir Prancūzijos pilietis, gimęs ir gyvenantis Vilniuje. Nuo pat gimimo tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje yra identifikuojamas pagal originalią pavardę su „q“. Lietuviškame gimimo liudijime, o taip pat baigusiame galioti Lietuvos pase - vaikas turi originalius asmenvardžius. Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą, kol vaikas nepasikeis pavardės į lietuvišką versiją. 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo išduoti pasą su originaliu asmenvardžiu. 2017 m. vasario 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir įpareigojo į pasą įrašyti dvi versijas - originalią ir lietuvišką. Migracijos valdyba atsisako vykdyti sprendimą, kol vaikas nepakeis pavardės Gyventojų registre į lietuviška versiją, jei nori gauti lietuvišką pasą ar asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu asmuo neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, atitinkančio Gyventojų registro duomenis. 4. Felix R. - lietuvio ir Kazachstano pilietės vaikas gimęs Šveicarijoje. Lietuva atsisakė išduoti gimimo liudijimą su „x“. 2017 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu gimimo liudijimas išduotas. Gyventojų registre vaiko vardas įtrauktas su „x“. Migracijos valdyba atsisako išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. Vaikas neturi jokio asmens tapatybės dokumento, negali išvykti iš valstybės. 5. K. Weston - lietuvė ištekėjusi už Naujosios Zelandijos piliečio. Naujojoje Zelandijoje Lietuvos pilietė visose registruose ir institucijose identifikuojama pagal vyro pavardę. Lietuviškas santuokos liudijimas išduotas su „w“ 2016 m. liepos 1 d. sprendimu. Lietuva atsisakė išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. 6. D. Ogonowska - Lietuvos pilietė ištekėjusi už Lenkijos piliečio. Šiuo metu sutuoktiniai gyvena tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Lenkijoje asmuo identifikuojamas pagal vyro pavardę su „w“ 2017 m. vasario 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įpareigojo išduoti santuokos liudijimą su „w“. Santuokos liudijimas išduotas. Gyventojų registre asmens pavardė su „w“. Lietuva atsisako išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. 7. C. Darbowli - lietuvės ir Sirijos piliečio vaikas gimęs Dubajuje, JAE. Lietuviškame gimimo liudijime pavardė pakeista į „w“ 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Gyventojų registre asmens pavardė su „w“. Lietuva atsisako išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. 8. E. Wallner - Lietuvos pilietė ištekėjusi už Vokietijos piliečio. Vokietijoje asmuo identifikuojamas visose įstaigose pavarde su „w“. Lietuviškame santuokos liudijime pavardė pakeista į 5,w“ 2017 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Gyventojų registre asmens pavardė su „w“ Lietuva atsisako išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. 9. E. Howell - Lietuvos pilietė ištekėjusi už Didžiosios Britanijos piliečio. Jungtinėje Karalystėje asmuo identifikuojamas visose įstaigose pavarde su „w“. Lietuviškame santuokos liudijime pavardė pakeista į „w“ 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Gyventojų registre asmens pavardė su „w“. Lietuva atsisako išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. 10. J. Wojcik - Lietuvos pilietė ištekėjusi už Lenkijos piliečio. Užsienyje asmuo identifikuojamas visose įstaigose pavarde su „w“. Lietuviškame santuokos liudijime pavardė pakeista į „w“ 2016 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Gyventojų registre asmens pavardė su „w“. Lietuva atsisako išduoti pasą. Pradedama atskira byla dėl asmens tapatybės dokumento. Šis sąrašas nėra baigtinis. Šiuo metu yra aštuoniolika bylų, kuriuose jau priimti teismo sprendimai. Dar keliasdešimt bylų yra ruošiama arba dar laukia teismų sprendimų. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas yra individualus, t.y. kiekviena šeima turi individualiai kreiptis į teismą. Jeigu šeima turi kelis vaikus, pvz. Wardyn šeima – tokie sutuoktiniai turi iškelti net šešias bylas dėl vienos pavardės, t.y. kiekvienas šeimos narys atskirai kreipiasi į teismą iš pradžių dėl santuokos ar gimimo liudijimo, vėliau - dėl asmens tapatybės dokumento (2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Lietuvos pilietei, ištekėjusiai už Lenkijos piliečio, pakeista pavardė santuokos liudijimą ir įrašyta „w“. Įrašas įtrauktas į Gyventojų registrą, išduotos vairuotojo teisės. Lietuva atsisakė išduoti pasą. Pradedama atskira administracinė byla dėl asmens tapatybės dokumento. Šių sutuoktinių poros sūnui M. L. Wardyn 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pakeistas gimimo liudijimas ir išduotas su „w“. 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Migracijos valdyba įpareigota išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę sūnui su „w“ 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir įpareigojo į pasą ir į asmens tapatybės kortelę įrašyti dvi versijas - originalią ir lietuvišką. Migracijos valdyba atsisako vykdyti sprendimą, kol sūnus nepakeis pavardės Gyventojų registre į lietuviška versiją, jei nori gauti lietuvišką pasą ar asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu asmuo neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, atitinkančio Gyventojų registro duomenis. Byla dėl sutuoktinių antrojo vaiko R. Z. Wardyn dar nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Dėl Lietuvos teismų sprendimų asmenvardžių bylose. Nuo 2015 m. apylinkių teismai visose bylose, kuriuose nagrinėjamas originalios pavardės formos užrašymo klausimas santuokos arba gimimo liudijime lotyniško pagrindo rašmenimis priima vienodus sprendimus, įpareigodami Civilinės metrikacijos skyrius išduoti civilinės būklės aktus su originalia pavarde. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 įpareigojo išduoti lietuvišką santuokos liudijimą su „w“ (Pauwels byla). Teismas nurodė, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybės skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), be to pareiškėjams vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus. Tokia išvada paremta ir tuo, kad Lietuvoje jau yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w“. Teismo sprendimas įsiteisėjo. 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto CMS Pareiškėjų sūnaus gimimo liudijime įrašyti pavardę „Wardyn“ Teismas atsižvelgė į pareiškėjų argumentus ir teismų praktiką, nurodydamas, kad „Pareiškėjai yra lenkų kilmės, aiškiai save identifikuoja kaip lenkų tautybės, turi skirtingų šalių pilietybę, akivaizdu, kad puoselėja lenkų tradicijas, kultūrą, damai būna tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Belgijoje, todėl jiems svarbi sūnaus pavardės rašyba. Pareiškėjų pateikti dokumentai rodo, kad Lietuvoje jam išduotuose dokumentuose jo pavardė rašoma per „V“, o Lenkijoje ir Belgijoje išduotuose dokumentuose - per „W“ Akivaizdu, kad toks skirtingas pavardės rašymas neabejotinai sukelia jam tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje jam augant ir socializuojantis. Todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų išsakytą nuomonę bei išvadą duodančios institucijos poziciją, o taip pat į tai, kad trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę ir tokią pat pavardę turėti vaikams, tikslu išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant per kelias Europos Sąjungos valstybes ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, manytina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir teismų praktikos ir panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjų sūnaus pavardėje naudoti lotyniškąjį rašmenį „w“ Tokia teismo išvada paremta ir tuo, kad Gyventojų registrų tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje teismas rėmėsi ne tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, bet ir Tautinių mažumų apsaugos konvencijos nuostatomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m spalio 12 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-805-445/2016, kuriuo įpareigojo Varėnos rajono CMS Pareiškėjai išduoti naują santuokos liudijimą pavarde „Bobrowski“ Teismas nurodė, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo vyro pasirinkta pavarde su raide W. Teismo sprendimas įsiteisėjo. Dar dešimt analogiškų priimtų apylinkių teismų sprendimai įsiteisėjo. Pareiškėjų prašymas dėl originalios pavardės rašybos su „w“, .„x“ ar „q“. buvo patenkinti, t.v. išduoti nauji santuokos ar gimimo liudijimai. Atitinkamai, šie duomenys perkelti ir į Lietuvos gyventojo registro tarnybos baze. Šių duomenų pagrindų asmenys gavo vairuotojų pažymėjimus ir kitus dokumentus su originalia pavarde, tačiau - ne asmens tapatybės dokumentus, t.y. šie asmenys iki šiol gyvena neturėdami galiojančio ir jų pavardę Gyventojų registre atitinkančio paso ar asmens tapatybės kortelės. 2016 m. apygardos administraciniai teismai priėmė sprendimus Jacquet, Mickiewicz, Pauwels ir Wardyn bylose, kuriose įpareigojo Migracijos valdybą išduoti šiems asmenims pasus ir/arba asmens tapatybės korteles su originalia vardų ir pavardžių rašyba, kuri atitinka Gyventojų registro duomenis: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m spalio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4527-281/2016, kuriuo įpareigojo Migracijos valdybą išduoti asmens pasą vardu ir pavarde „Alexia Gorecki - Mickiewicz“. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad nustatytas ribojimas pareiškėjų dukters atžvilgiu atsisakant Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmenvardį su lotyniškomis “x” ir “w”, yra neproporcingai pažeidžiantis pareiškėjų ir jų šeimos teises ir teisėtus lūkesčius. Be to, nustačius, kad kitų Lietuvoje registruotų asmenų asmenvardžiuose naudojami tokie patys lotyniški rašmenys, kai pagal EŽTT jurisprudenciją sudaro prielaidas diskriminacijai. Teismo sprendimas buvo apskųstas. 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą Jacquet byloje Nr. el-6538-171/2016 ir įpareigojo išduoti naują pasą vaikui su „q“ raide. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo ir atsisakyti registruoti tokį vardą. Atsisakymas tai padaryti gali būti prilyginamas asmens teisių pažeidimui. Teismo sprendimas buvo apskųstas. Analogiški sprendimai buvo priimti ir Pauwels bei Wardyn bylose. Teismo sprendimai buvo apskųsti. 2017 m. Lietuvos vyliausiasis administracinis teismas priėmė galutinius sprendimus Jacquet (bylos Nr. eA-2413-662/2017), Mickiewicz (bylos Nr. A-2445-624/2017), Pauwels (bylos Nr. A-1867-261/2017) ir Wardyn (bylos Nr. eA-2176-662/2017) bylose, kuriais įpareigojo Migracijos valdybą išduoti šiems asmenims pasus ir/arba asmens tapatybės korteles su dvigubais įrašais: originalia vardų ir pavardžių rašyba ir lietuviška forma, kuri neatitinka Gyventojų registro duomenis. Teismo sprendimai nors ir įsiteisėjo. nėra vykdomi. Migracijos valdyba atsisako išduoti asmens tapatybės korteles, nes neturi techniniu galimybių irašvti dvigubus įrašus, o pasų - nes lietuviška versija neatitiktu Gyventojų registro duomenų, todėl iš Pareiškėjų ir toliau yra reikalaujama pasikeisti vardus ir pavardes į lietuviškas formas, jei nori gauti asmens tapatybės dokumentus. Pažymėtina, kad asmenys Lietuvos Respublikoje nuo 16 metų turi pareigą turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, priešingu atveju gali būti baudžiami administracine tvarka. Atitinkamai, sukuriama absurdiška situacija, kai teismo sprendimai negali būti  įvykdyti, o asmenys lieka be asmens tapatybės dokumentų. Dėl lietuviu kalbos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Atsižvelgiant į visuomenės poreikius siūloma išplėsti išimtį, dabar taikomą piliečiams, turėjusiems kitos valstybės pilietybę: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamame asmens dokumente jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai lietuviškuose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. 2014-02-27 sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“. Tokiu būdu Konstitucinis Teismas paneigė argumentą, teigiantį, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima išimtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Dėl Europos Sąjungos Teismo išaiškinimų. Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių [2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Pusa, C 224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes - Schwarz, C 76/05, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Huber, C 524/06, 69 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rüffler, C 544/07, 62 punktas.). Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SĖS V) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje [2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jipa, C-33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy, C-434/09, 48 punktas.]. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso [2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ruiz Zambrano, 42 punktas; minėtas sprendimas McCarthy, 47 punktas.]. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen, C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais, C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann, C 109/04, ir kt.] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių j savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas [Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Zablocka Weyhermüller, C 221/07, 35 punktas; minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas.]. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo [Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 69 punktas.]. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra [registruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje [Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 54 punktas.]. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime [2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avelio, C 148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 75 punktas.]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę [Minėtų sprendimų Garcia Avelio 36 punktas; Sayn-Wittgenstein 55 ir 66-70 punktai; Runevič-Vardyn ir Wardyn 77 punktas.]. Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Pažymėtina, kad būtent šitas bylas citavo Europos teisės departamentas teikdamas išvada dėl Seime užregistruoto įstatymo projekto dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išaiškinimų. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. EŽTT jau ne kartą pabrėždavo, kad vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas - tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino, kad bylos dėl asmens vardo, pavardės suteikimo ar pakeitimo patenka po Europos žmogaus teisių it pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsniu (28 p.) ir įtvirtino teismui nustatytiną taisyklę tokiose bylose: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų (29 p.), ar šis sprendimas (atsisakymas) gali būti prilyginamas pareiškėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 str. (31 p.). 2007 m. EŽTT sprendime Johansson prieš Suomiją teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai susiję su vardo pakeitimu, gali būti pateisinami visuomenės gerove, pvz. siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę. Tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Šioje Johansson prieš Suomiją byloje teismas pabrėžė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos aktualijų šviesoje. Pareiškėjai norėjo savo vaiką pavadinti „Axl“. Suomijoje jau buvo užregistruoti tokie vardai kaip „Ulf" ir „Axel“, kurie teismo nuomone nesiskiria labai nuo pareiškėjų pageidaujamo „Axl“ vardo. Suomija atsisakė registruoti „Axll‘ vardą argumentuodama tuo, kad vardo skyrimo praktika Suomijoje yra stipriai susijusi su šalies kultūrine ir lingvistine istorija bei šalies identitetu. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Teismas šioje byloje taip pat nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pvz. 2007 m. Bulgakov prieš Ukrainą, paraiškos Nr. 59894/00) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų. JTO Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str. pažeidimą byloje Raihman v. Latvija (Commumcation No. 1621/2007). Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Šios bylos dalykas buvo pareiškėjo prašymas pakeisti vardą ir pavardę iš "Leonīds  Raihmans" į originalią jo formą "Leonid Raihman". JTO Žmogaus teisių komitetas tai vertino kaip vardo ir pavardės keitimą, o šios teisės apribojimą - kaip privataus gyvenimo pažeidimą. Dėl Gyventojų registro duomenų. LR Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (LR piliečių), kurių pavardėse yra raidė „w“ (pateikiama lentelė). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai, šiuo metu egzistuojantis ir plačiai taikomas draudimas turėti originalią pavardę su „w", ,.x“ ar „x“ yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „w“, „x“ ar „q“ jokiu būdu nebūtų pažeistas). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 patvirtino, kad „Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w“. Dėl Seime užregistruotų įstatymų projektų. Šiuo metu Seime yra užregistruoti keli alternatyvūs įstatymų projektai dėl originalios asmenvardžių rašybos. Keli iš jų numato galimybę rašyti asmenvardžius originalia forma, „kitų įrašų“ skyriuje. Pažymėtina, kad toks sprendimas neišspręstų egzistuojančios asmenvardžių rašybos problemos, priešingai - sukurtų absurdišką situaciją, kai įrašai Gyventojų registre ir asmens tapatybės dokumentuose neatitinka, asmenims yra sukuriama dviguba tapatybė, o Lietuvos piliečiai ir toliau turi patirti nepatogumus dėl skirtingos pavardžių rašybos. Įstatymų projektuose numatyta galimybė rašyti asmenvardžius originalia forma atskirame paso puslapyje, „kitų įrašų“ skyriuje, jokiu būdu neidentifikuoja asmens viešajame gyvenime. Praktikoje tai reiškia, kad įrašas nevartotinas oficialioje situacijoje, yra neįpareigojantis teisiškai. Tai patvirtina vieno iš projekto penktas straipsnis: „Nelietuviška Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės forma dokumentuose negali būtų prilyginta tokios pavardės ir vardo lietuviškos formos oficialiam vartojimui ir negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos“. Lietuvos pilietis ir toliau bus identifikuojamas pagal vardo ir pavardės įrašą pirmame paso puslapyje, t.y. pagal sulietuvintą asmenvardžių „versiją“. Lietuviai, sudarantys santuoką su užsieniečiais ir toliau susidurs su problemomis, kuomet sutuoktinių pavardės bus rašomos skirtingai. Be to, papildomo įrašo de facto negalima vadinti „asmenvardžiais“, nes jis bus matomas „kitų įrašų“ skyriuje, o ne pagrindiniame puslapyje. Tokio pobūdžio įrašas realybėje nieko nekeičia ir tėra fikcija, kuria siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo egzistuojančios problemos. Parlamentarai, siūlantys tokį įstatymo projektą remiasi Latvijos patirtimi, kurioje yra panašus teisinis reglamentavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje galioja tokio pobūdžio įstatymas. Latvijos pavyzdys nėra sektinas, kadangi JTO Žmogaus teisių komitetas pripažino Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 punkto pažeidimą byloje „Raihman v. Latvija“ . Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Taigi, priėmusi tokį įstatymą Lietuva susilauks panašios reakcijos ir kritikos. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos piliečiai neprivalo turėti paso. Lietuvos pilietis turi teisę pasirinkti ar turėti pasą ar tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelėje nėra numatyta vietos kitiems įrašams. Lietuvos vyriausias administracinis teismas „Mickiewicz“, „Jacąuet“, „Wardyn“ ir Pauwels“ bylose įpareigojęs įrašyti dvi - originalią ir lietuvišką asmenvardžių versijas, priėmė nevykdytiną sprendimą - Migracijos valdyba ir toliau, net po teismo sprendimų, atsisako išduoti asmens tapatybės dokumentus šiems asmenims, kol jie nepasikeis savo įrašų Gyventojų registre į lietuviškas versijas Toks reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Migracijos valdyba negali įrašyti lietuviškos pavardės versijos, kuri neegzistuoja jokiame dokumente, kai Gyventojų registre asmuo identifikuojamas pagal originalų asmenvardį su „x“, „w“ ar „qׅ“. Pažymėtina, kad jokia institucija neturi teisės reikalauti, kad asmuo atsisakyti vardo ir pavardės, kurias jau turi. Atitinkamai, dvigubi įrašai asmens tapatybės dokumentuose niekaip neišspręstų egzistuojančios situacijos. Dėl įstatymo leidėjo valios. Lietuvos teismai, nagrinėjantys asmenvardžių rašybos bylos, vienareikšmiškai sprendimuose pažymi, kad iki šiol trūksta įstatymo leidėjo valios. 2017 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimtoje nutartyje „Mickiewicz“ byloje nurodo, kad „įstatymų leidėjui nesiėmus reikalingų teisėkūros veiksmų, vykdydami teisingumą teismai remiasi implicitiškai nustatytu eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiu ir pratęsiančiu teisiniu reguliavimu“. Šioje nutartyje teismas taip pat pripažino, kad „x ir w rašmenų naudojimas Lietuvos Respublikos pase nėra neįmanomas ar itin sunkiai įgyvendinamas dėl techninių priežasčių“. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 nurodė, kad „trūksta įstatymų leidėjo valios“, taip pat, jog „ES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisė pasirinkti savo pavardę“. Tikimės, kad Seimas priims įstatymą, kuris pakeis situaciją, kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja oficialiems įrašams originalia forma lietuvėms, ištekėjusioms už užsieniečių ar jų vaikams, teismai pripažįsta teisę į originalius asmenvardžius tiek santuokos ir gimimo liudijimuose, tiek Gyventojų registre, tačiau pasuose matome tikrovės neatitinkančius įrašus. Pažymėtina, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytu originalia asmenvardžiu rašyba pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtu oficialus, atitiktų visu Lietuvos piliečiu lūkesčius ir teisėtus interesus.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
10.	Lietuvos kompiuterininkų sąjunga 2017-03-23				Dažnai pasirodo straipsnių apie asmenvardžių rašybą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose. Daugelis jų emocingi. Imkime kad ir kovo 14 d. „DELFI Žinių“ straipsnio pavadinimą: „Laikas baigti 25 metus trunkantį tyčiojimąsi iš Lietuvos piliečių“, kurį paskaičius išaiškėja, kad tyčiojimusi vadinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos laikymasis. Tačiau šiame ir daugelyje kitų straipsnių, ypač tų, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių asmens dokumentuose leisti rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis, nutylimi esminiai, keliantys problemų, dalykai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kas nutylima šiame ir kituose straipsniuose. Teigiama, kad raidžių Q, W, X gali prireikti lietuviams, norintiems atkurti istorines protėvių pavardes, kad raidę W savo raštuose vartojo Mikalojus Daukša, Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas. Betgi, pvz., Donelaičio raštuose taip pat vartojamos ʃ, ʒ ir kitos lotyniškos raidės. Ir ne bet kur, o asmenvardžiuose: Dikʃas, Kaʃparas, Pricʒkus. Kuriant Palemono šriftą senuose raštuose panašių raidžių buvo aptikta ir daugiau. Kitame straipsnyje raidės Q, W, X gretinamos su F, H, kurių nėra lietuviškuose žodžiuose, bet yra įtrauktos į lietuvių kalbos abėcėlę. Atseit, precedentas jau yra. Tačiau nutylima, kad raidės F ir H žymi unikalius garsus, o raidės Q, W, X tiktai dubliuoja garsus, kurie lietuvių kalboje užrašomi kitomis raidėmis: (q=ku, w=v, x=ks). Dubliavimas yra nevienareikšmiškumo priežastis: prarandama galimybė vienareikšmiškai konvertuoti garsą į tekstą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėms ir ateities garso technologijoms. Apie tai siūlytojai nutyli, o gal šios problemos ir nežino. Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtų neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau, nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“. Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose. Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga. Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į Unikodo standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms. Tad siūlome: 1. Nekeisti dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje; 2. Įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys. Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
11.	Pranas 2017-04-19				Labai prašau galutinai ir neatšaukiamai nutraukti bet kokias diskusijas dėl ,,dvigubos" pilietybės ir ,,trijų raidelių" vartojimo. Esamų pilietybės ir kalbos įstatymų visiškai pakanka normaliai Valstybės institucijų veiklai ir LR piliečių poreikių tenkinimui.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
12.	Pranas Š. 2017-05-12				Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių Seimo nariu išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų, "lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
13.	Vilniaus Sąjūdininkų susirinkimas 2017-05-19				Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA: 1. NEPRITARTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą 2. PRITARTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Šį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių. 3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią, į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją. 4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W, Q ir X raides asmenvardžių rašyboje.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
14.	„Vilnijos“ draugija 2017-05-30				Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos ir šios VLKK išvados: 1.  Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai. 2. VLKK, deklaruodama, jog pritaria „nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol – pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“; b) užsieniečiams nesiūloma išimtiniais atvejais priimti Lietuvos piliečio pavardę, o jų vaikams – pavardę pagal tradiciją susilietuvinti. 3. VLKK žino, kad „visi arba dauguma Lietuvos gyventojų ar jų tėvų protėvių yra buvę kitų valstybių piliečiai” (2017-05-22 BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04-27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“. 4. Be pagrindo remtasi nemoksline 2014 m. VLKK „išvada“: „jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė – klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai. VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad. „vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė). 5. Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (1a) „diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“ׅ, o pabaigoje (4.2) jų reikalaujama „netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“). 6. Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar (...) suteikus galimybę oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“. Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau „identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti, perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkosׅ“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš Valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus: 1. Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio „lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą asmens dokumentą“. 2. Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro „atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors 100 000 visuomenės atstovų reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos statusą. 3. VLKK iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį : „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“. 4. VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ – komentaro 68 punktas). 1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas. 5. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam bus trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos tiksliai rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkienė; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė taip galėtų vadintis Punsko licėjuje, o Lietuvoje ji turėtų būti Woiciechowska). 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“. Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (2, 7 str.).	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
15.	Kazimieras P. 2017-05-31				Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Autorių bekompromisinis siekis užsienietiškus Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti lietuviškai yra kilnus, bet Q, W, X raidžių vartojimo vengimas yra abejotinas. 3 str. 3 d. Neaiški pagrindinė sąvoka „...rašomi lietuviškais rašmenimis“. Ar Lietuvos pilietybę priėmusio užsieniečio pavardę White reikėtų rašyti Vhite, ar lietuviškais rašmenimis pagal tarimą –Vait? Tuo abejoja ir Seimo Teisės departamentas. Keista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pozicija. VLKK pavesta saugoti lietuvių kalbą, bet visose Seimui pateiktose trijose Išvadose Komisija siūlo Lietuvos piliečių (buvusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų) asmenvardžius leisti rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pirmoje Išvadoje tai siūloma atvirai, antroje Išvadoje pridengiant dviprasmiška sąvoka „lotyniškais rašmenimis“, o trečioje Išvadoje - sąvoka „lotyniško raidyno rašmenimis“. Visose trijose Išvadose yra paaiškinimai „...diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Rašyti būtų privalu su visais diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės įrašyti į pasą bet ką, neribotos. Manau, Lietuvai, visuomenei, lietuvių kalbai, lenkų bendruomenei būtų tinkamiausios sekančios kompromisinės nuostatos. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės (26 raidės) rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma šalių. Gal galima išimtis: valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų asmenvardžiai, juridinės galios neturinčiuose dokumentuose, gali būti rašomi autentiški, pvz., Lech Wałęsa, o ne Lech Walesa (pagal ICAO). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Lietuvos Respublikos piliečių, jų sutuoktinių ir vaikų užsienietiški asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą sugramatinti arba nesugramatinti. Raidės QWX rašomos tik užsienietiškuose asmenvardžiuose remiantis tai patvirtinančiu dokumento šaltiniu. Manau, Józef Wałęsa, tapęs Lietuvos piliečiu, asmenvardį į pasą įsirašytų pagal tarimą - Juzef Walensa, o ne pagal ICAO taisykles-Jozef Walesa. Užsieniečiai, gerbdami visuomenę kurioje nusprendė gyventi, asmenvardžius užrašo pagal tos  šalies kalbos taisykles. Lietuvis Šimkevičius Amerikoje tapo Shimkus, Lenkijoje Vytautas Liškauskas tapo Witold Liszkowski. Norint išvengti dviprasmybės, minint lotynišką abėcėlę, lotynišką raidyną, ar lotyniškus rašmenis, dviprasmybės išvengimui, reikėtų nurodyti raidžių skaičių (26).	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
16.	Petras Š. 2017-06-02				Pagal istorinius dokumentus, gyventojų surašymus anksčiau, apie XVIII a. dalinai sulenkėjęs buvo tik Vilniaus miestas, o periferija - lietuviška. Tad net apie 1850-1860 metus Rusijos imperijos gyventojų įvairiuose tikinčiųjų surašymuose visoje Vilniaus gubernijoje lenkų gyventa tik apie 14 proc., o jei atmestume suslavėjusias Vileikos ir Dysnos apskritis, tai dabartinėje Lietuvos valdomoje buvusioje Vilniaus gubernijos teritorijoje lenkais teužsirašė ne daugiau 5 proc. gyventojų (pagal 1863 m. Peterburge išleisto D'Erkert atlaso duomenis). Matyt iš šių duomenų, kad lenkiakalbė auditorija pagrindinai gyveno tik Vilniaus mieste. Šiuo metu Vilnijoje (dab. Šalčininkų raj. ir Vilniaus raj. bei už Lietuvos-Baltarusijos ribų likusi teritorija iki pat Nemuno aukštupio) ir šiandien gyvena daugiausia nutautėję lietuviai. Jų istorinė atmintis dėl slavų tautų invazijų ir vykdytų tautinių prievartų (lietuviško rašto draudimas, „polska viara“) per daugelio kartų kartas yra išsitrynusi, nors ir šiandien yra likusių žmonių, kurie tikrai stebuklingai yra išsaugoję savo lietuvišką tapatybę. Daug jų koncentruojasi Dieveniškių, Gervėčių – rytinėse Vilnijos dalyse, kurie liudija šių gyventojų lietuvišką kilmę ir į vakarus nuo jų, kur randasi Vilnius miestas. Kiti, kaip savo protėvių liudijimo palikimą, turi dažnai visoje Lietuvoje naudojamų pavardžių išlikusias lietuviškas šaknis, nors kalba rusiškai, o pasuose daugiausia užrašyti lenkais. Vietoj to, kad šiandieninė Lietuvos valdžia per švietimo sistemos pilietybės ugdymą juos nesunkiai integruotų (priimtų su pagarba ir meile) kaip etninius Vilnijos gyventojus, nebūtinai slavų, bet ir baltų kilmės, daro "meškos" paslaugą "didžios" Lenkijos šovinistams ir paklūsta jų norams. Iš esmės Vilnijos krašte per rusifikaciją ir polonizaciją buvo primetama Lietuvos idėja kaip Lenkijos ar vėliau - Rusijos provincija ir kuriamas lietuvio kaip baudžiauninko mentalitetas, nors lietuviai nuo pat XVIII a. stengėsi išlikti savarankišku kraštu su savo baltiška kultūra. Šiandien taip pat pavojų Vilnijos kraštui kelia nauja iš Baltarusijos pusės ateinantis litvinizmo banga - klaidingas LDK istorijos pasisavinimas. Tokia bendra antilietuviška psichologija veikia vietinius Vilnijos gyventojus ir iš tikrųjų padaro juos nelaimingais, kažko netikro netekusiais. Dėl jų pačių psichologinės gerovės reiktų Lietuvos valdžiai pakovoti, tačiau daroma priešingai. Mokyklose "iš naujo" mokomasi "gramatinės" lenkų kalbos. Pavardės susitarime su Lenkija pradėjo būti "lenkiškai" (pagal skambėjimą lenkų kalba) trumpinamos. Norima padaryti dar blogiau - keisti pavardes į lenkišką rašybą, kurią Vilnijoje turėjome tarpukario Lenkijos okupacijos laikais. Tokiu būdu formuojamas naujas tautinis darinys Lietuvoje. Opozicinės Seime kairiojo liberalizmo ideologijos propaguotojai iš tikrųjų pašiepia bet kokias tautines apraiškas, pilietiškumą, dargi skaido tautą į individualistus, kuris sunaikina bet kokį atsakingumo už šią žemę ir bendruomeniškumo jausmą. Jie tokiu būdu pakerta Vilnijos krašto gyventojų Lietuvos piliečių galimą integraciją į savo valstybę Lietuvą, pakerta jų tautinį atgimimą į buvusią jų protėvių lietuvišką kilmę ir tapatybę ir nori pasukti istorijos ratą atgal į maždaug XVIII a. t.y. ATR laikus, kai dar nebuvo lietuvių tautinio atgimimo ir su šia etnine Vilnijos žemių gyvenama lietuvių tauta kaimynai darė ką panorėjo. Nepamirškime jų ir mūsų Vilnijos lietuvių bendros protėvių krikšto istorijos, kurią užfiksavo lenkų metraštininkas Dlugošas. Kaip Jo aprašyta metraščių knygose, „Vilniuje gyvenanti lietuvių gentis“ nemokėjo lenkiškai, tai iš Lenkijos atvykusiems garbingiems lenkų kunigams vertėjavo pats Krikšto apeigų iniciatorius ir vadovas Jogaila, kuris buvo jau išmokęs lenkų kalbą. Šiandienos gera žinia ta, kad mes, vilniečiai, po daugelio okupacijų pradėjome gerbti savo prigimtinę lietuvių kalbą, nes ji tapo mūsų šalies valstybine kalba, ji taip pat atgyja ir mūsų Vilniaus krašto Bažnyčiose, kur kadaise buvo negailestingai ujama. Šalia lietuviškų Šv. Mišių pagal poreikį gali vykti Šv. Mišios ir kita Lietuvos tautinių bendrijų kalba, pavyzdžiui, lenkų ar rusų (baltarusių) kalba. Tai džiugi žinia, nors ne visose Vilniaus krašto bažnyčiose, kur „du ar trys“ susirenka dar ji įsileidžiama. Jei dar taip yra kur nors - tai klaidingos buvusios Lenkijos šovinistinės politikos „polska viara“ pasekmės ir šių dienų reliktas, kurį reikia naikinti. Tad norėčiau paskatinti visus Lietuvos lenkų tautybės kunigus, ypač Lietuvos piliečius, kad jie nesibijotų Šv. Mišių aukoti savo protėvių lietuvių t.y. buvusių tikrų vilniečių kalba. O Seimo narius - laikytis oriai savo Tėvynės ir valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu, nepasiduoti kai kurių "didžios" Lenkijos politikų primetamoms nepagarbioms Lietuvą žeminančioms pozicijoms, ypač pavardžių rašybos srityje. Lenkija tampa katalikiška ir tautiškai susipratusia valstybe. Jei norime būti draugai, nepasiduokime savo nihilizmui, liberalizmui, nuo amžių diegtam lietuvio, kaip baudžiauninko mentalitetui. Būkime tokie pat tautiškai susipratę piliečiai, taip pat ir Seimo, Vyriausybės nariai, kaip lenkų tautos išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė Lenkijoje. Koncentruokimės į tai, kas šiandien yra oru, gražu, viltinga, gera, tarnauja bendruomenei.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
17.	Paulius Š. 2017-06-12				Seimui svarstymui šiuo metu yra pateikti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose projektai; reikia iškart atkreipt dėmesį kad jie abu nėra tinkami. Nepamirškim kad Konstitucijoj (K.) pasakyta: "Valstybinė kalba – lietuvių kalba" (K. 14 str.), ir DAR žinom kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K. 6 str. 2 d.). O tai REIŠKIA, kad visa kas skelbiama viešai Valstybės vardu (o pasai - tuo labiau) PRIVALO tų Konstitucijos straipsnių nepažeist, 'aš' (Šalies suverenas), mokėdamas valstybinę kalbą PRIVALAU visa tai ką Valstybė skelbia sugebėt vienareikšmiškai perskaityt, tai - neatimama 'mano' teisė. Na o kalba, jos raštiškasis atitikmuo - tai pirmiausia alfabetas, jo užrašymo ir garsų tarimo taisyklės; žinom kad lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 raidės, žinom dvibalsius, dvigarsius ir jų tarimo taisykles, yra tai patvirtinantys dokumentai; jei kažkokiems naujiems garsams užrašyt prireiktų naujų simbolių, tai juos įvest gali TIK kompetentinga institucija (ką ir Konstitucinis Teismas (KT) pripažino), ir tokie pakeitimai pirmiausia paveiktų alfabetą (numatant tų simbolių rašybą, tarimą ir jų vietą abėcėlėje). Bet kol kas tokio poreikio nėra, ir visa ką girdim GALIM užrašyt savu, lietuvišku, alfabetu, ir visa kas tais simboliais užrašyta bet kuris mokantis lietuvių kalbą SUGEBA adekvačiai perskaityt, ir tai kas perskaityta visi vienareikšmiškai supranta. Taip kad ne kurių asmenų pasisakymai esą kažkokie (mums nereikalingi) nauji simboliai tos abėcėlės nekeis yra NIEKINIAI: tai kas yra LR Pase privalo būt adekvačiai perkelti į kitus viešai vartojamus valstybinius registrus, iš ten jie migruotų į kitus dokumentus bei spaudą, ir staiga paaiškėtų kad Lietuvis tai kas 'lietuviškai' parašyta nebesugeba vienareikšmiškai perskaityt (juk jau ir dabar lenkų krepšinio komandos "Idėa Šlionsk" [Idea Sląsk] pavadinimą vieni skaito 'idea slaask', o dar kiti NET 'aidie slask'); juk NET ir užrašą "Walęsa" Lietuvoje TURĖTUME skaityt 'Valeesa' (kitaip skaitančius Valstybinė kalbos komisija PRIVALO baust!) - bet tame nebūtų nei pagarbos, nei supratimo ar susikalbėjimo. Taip kad simboliams "W", "X", "Q" lietuviškuose dokumentuose kol kas (kol abėcėlė nepraplėsta) vietos NĖRA. Niekinė ir nuoroda į "asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis)" - pirm, tas 'lotyniškas' pagrindas visų autentiškumo formų neišsprendžia (tuo labiau kad teigiama kad 'W' nėra lotyniškas simbolis), o antra - Konstitucijoj parašyta: "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" (K. 29 str. 2 d.); - išaukštindami 'lotynišką' pagrindą tuo pačiu mes diskriminuojam kitos kilmės asmenis atžvilgiu tų 'lotynų'. O kadangi Pasas - Šalies suvereniteto pasireiškimo dokumentas, tai jis GALI būt rašomas tik tos Šalies rašmenimis (tai pilnai teisėta tarptautinės teisės požiūriu); bandymai legalizuot pase kažkokius kitus simbolius neišvengiamai sukels aršius tarptautinius ginčus (ypač dabar, plečiantis 'pabėgėlių' bizniui). Taip kad: pagrindiniame Piliečio dokumente (pase) gali būt naudojami TIK nacionaliniame lygmeny įtvirtinti rašmenys ir taip kad pavardę SKAITANT ji nebūtų iškraipyta (pavardės autentiškumas yra TARIME, o ne kažkokiuose jos užrašymo kodavimuisi). Tiesa, tokiu atveju lieka problemos "įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius", ir čia Valstybė turi prievolę tokiems asmenims padėt, ir štai čia kaip tik tinka tas antrasis Paso puslapis. Nes tai vis vien oficialus įrašas (bet jis nėra skiriamas vidaus vartojimui), jo įrašymo pagrindu turi būt Piliečio tautybė (tokiu atveju ją privalu nurodyt tiek pagrindiniame, tiek ir tame papildomame puslapy), ir tokiu atveju nebelieka to dirbtinio apribojimo 'lotynišku pagrindu', toks metodas leidžia nediskriminuot nė vienos tautybės. O ir - tai yra visai teisėta: moksliniuose veikaluose leidžiami įvairūs simboliai (kadangi tai specifinės paskirties darbai); tad ir Pase galimas 'specifinis' (tautinis) puslapis, kurio vartojimui netaikomi Valstybinės kalbos įstatymai. Na bet - tokiu atveju privalu tarptautiniu lygiu kelt klausimą ir dėl trečio įrašo - tos pačios pavardės įrašymo 'tarptautine' (sąlygine) kalba; jei galėjom susitart dėl SI matavimo vienetų sistemos, tai ir šis klausimas išsprendžiamas. Ir tada NACIONALINIS dokumentas (jo pirmas puslapis) būtų parašytas 'lietuviškai' (ir visi TOS šalies gyventojai jį vienareikšmiškai perskaitytų), antrame puslapy ta pavardė būtų užrašyta 'tautine' kalba, na o trečiasis įrašas būtų toks, kuris specialistams visame pasauly leistų tą pavardę VIENAREIKŠMIŠKAI perskaityt (nes vargu ar galim tikėtis kad 'lietuviška' (ar 'lenkiška' pavardė) visame pasauly vienodai būtų perskaityta, vargu ar į tokius pavardės 'perskaitomus' sureaguotume. Na o baigiant... prisiminkim kad 1864 m. Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis; bandymai dabar svetimais rašmenimis 'papildyti' mūsų raidyną iš esmės reiškia TĄ PATĮ.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
18.	Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2017-06-16				Kalbos kultūros metais seniausią gyvąją indoeuropiečių kalbą turime ypač branginti. Baigusios kadenciją kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIllP-535 buvo nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti Konstitucijos, lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai. Pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų VLKK to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam būtų trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkiene; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė pagal Lenkijos pasą Lietuvoje turėtų būti Wojciechowska). Dar 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“. Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. A. Kubiliaus kreipimasis „Mieli bendražygiai“ yra neteisingas ir veidmainiškas. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia priešingai: Lietuvos Respublikoje, išsaugojusioje savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, valstybinė kalba - lietuvių kalba (turinti 32 raides). Lietuvos ir Lietuvių ir latvių kalbų sistemos yra panašios, bet VLKK atstovai priėmė baltų kalbų sistemos neatitinkančias ir Latvijos kalbos komisijai prieštaraujančias dvi išimtis. VLKK nepritarė A. Kubiliaus siūlymui asmenvardžius keisti visiems piliečiams pagal okupacijų metais išduotus dokumentus ir pridėti maždaug 150 naujų raidžių. A. Kubilius galėtų prisiminti ir tai, kaip jis dar 2010 m. Kalbos komisijai dėl to darė spaudimą. „Talkos” suvienyti 70 000 piliečių (tarp jų buvo daug mokslininkų) patarė valdžiai, kad visus asmenvardžius reikia rašyti pagal tarimą lietuviškomis raidėmis. Kalbos kultūros metais nereikia kenkti asmenvardžių rašybai — geriau patiems Seimo nariams stengtis kalbėti ir rašyti taisyklingai. Kadaise su Latvijos Ministru Pirmininku A. Kubilius pasirašęs dokumentą „ieškoti papildomų galimybių bendradarbiauti“, dabar artimiausią giminę ir sąjungininką palieka vieną kovoti už savo kalbą ir valstybę.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
19.	Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus Skyrius 2017-06-22				4. 70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše dėl nelietuviškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. Atkreipdami dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus: 4.1 Kviečiame pasmerkti 2017-06-19 d. LR Vyriausybės nutarimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių. 4.2 Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides. 4.3 Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
20.	Elena S. 2017-06-23				Gausybė mūsų protėvių atidavė savo gyvybes už Tėvynę, už gyvenimą taikoje, laisvėje. Tokiame laikotarpyje ir mes gyvename. Jūsų pareiga - darbas Lietuvos labui. Vardan tos Lietuvos. Viršum visų yra Visatos kūrėjas. Nėra didesnės išminties už dieviškąją. Dievo išmintį ypač transliuoja popiežius, kunigai, vienuoliai. Nepriklausomybės laikotarpiu tikintieji nebėra persekiojami, galima paklausyti Marijos radijo, paskaityti laikraštį ''XXI amžius'', www.bernardinai.lt. ar kitą katalikišką spaudą ir galima sužinoti teisingus atsakymus į visus iškylančius klausimus. Jokia valstybė, kad ir gerokai didesnė, neturi teisės mums nurodinėti, kokiais rašmenimis turėtume rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose Papildomame puslapyje pase ar asmens tapatybės kortelėje, kitoje pusėje, Latvijos pavyzdžiu, rašyti būtų galima leisti. Kiek dar leisimės stumdomi? Apginkit, mūsų rinkti, mūsų kalbą. Laikykim tvirtą dvasinį stuburą.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
21.	Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2017-06-28				Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis. Toks rašymas prieštarauja LR Konstitucijai. Valstybinės lietuvių kalbos Įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų), prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būtį sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos), prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų Šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles). Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę; kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklusta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoj integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe. Pritardami antikonstituciniam XIIIP-535 ¡statymo projektui - laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių nusivylimas savo valstybe. Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią tautinių krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje ir prašo Gerb. LR Seimo narius palaikyti šį projektą, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. piliečių. Branginkime savo dvasinės kultūros svarbiausią elementą - kalbą, gerbkime jos žodį.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
22.	Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus Skyrius 2017-07-05				70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše parlamentarų dėl lenkiškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. ATGIMIMO BANGA ATKREIPIA DĖMESĮ, kad tarp 150 šalies kultūros ir mokslo darbuotojų agitavusių rinkti 50 tūkst. parašų dėl valstybinės kalbos išsaugojimo buvo ir prof. Viktoras Pranckietis. V. Pranckietis, tapęs Seimo Pirmininku, balsuodamas prisideda prie 70-ties A. Kubiliaus - G. Landsbergio - G. Kirkilo parlamentarų grupuotės ir PAŽYMI, kad aukščiausios valstybės institucijos rengia vis griežtesnes priemones TRIMS NELIETUVIŠKOMS RAIDĖMS ĮTEISINTI. ATGIMIMO BANGA atkreipia dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus: 4.1 Kviečiame pasmerkti 2017-06-19 d. LR Vyriausybės nutarimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių. 4.2 Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašym6 dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LK D Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides. 4.3 Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės V ardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
23.	Petras Š. 2017-07-31				Dėl didelės kaimynės Lenkijos, mūsų Seimo ar Vyriausybės, Teismų neteisingų sprendimų savo tapatybės požiūriu Lietuvą gali atvesti prie chaoso, neapykantos, net, sakyčiau, valstybės žlugimo. Įsiterpus kitai tautai, kitai kultūrai, kitai šaliai, kuri turi ne 3 mln., bet 40 mln. gyventojų pasekmės gali būti neprognozuojamos! Kodėl Lietuva 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės aktu ATSIRIBOJO nuo kitų tautų ir šalių? Tegu atsako į šį klausimą, kas nori Lietuvoje įteisinti svetimą Lietuvai lenkišką ir kitų šalių pavardžių rašybą. Problema iš tikrųjų kiltų ir dėl santykių su kita didžiule Lietuvos kaimyne - Rusija. Pirmiausia darydama nuolaidą vienai Lietuvos lenkų tautinei bendrijai, Lietuva, norime to ar nenorime suprasti, tokiu būdu vykdytų Lietuvos rusų, kurių gyvena panašiai tiek, kiek ir Lietuvos lenkų Lietuvoje diskriminacinę politiką: vieniems suteikiame teises, kitiems - ne. Tai iššauktų, be abejo, Rusijos reakciją. Ir Lietuva būtų neteisi. Čia galėtų būti pateisinama net karinė invazija. O kas gins tokią, tautinių bendrijų diskriminaciją organizavusią ES narę. Savi ir tai negins. Štai Jums ir valstybės žlugimas. Kiek aukų tai pareikalautų niekas nepasakys. Deja, pripažinkime šią realybę. Spręskime protu, o ne emocijomis, ne pataikavimu didžiavalstybiniam šovinizmui, bet remdamiesi meile savo Tėvynei Lietuvai ir Jos piliečiams, siekdami su meile visus priimti ir integruoti į Lietuvos piliečių bendruomenę bendram darbui Tėvynei.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
24.	Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2017-08-10				Ilgai nespręstos ekonominės ir socialinės Lietuvos problemos, nacionalinės kultūros, istorinės atminties tautinių tradicijų menkinimas, o taip pat užsitęsusi politinė ir teisinė krizė sukėlė masinę migraciją ir kitus savinaikos reiškinius, dėl kurių lietuvių tautos ir valstybės ateitis atsidūrė dideliame pavojuje. Patriotais prisistatantys politikai ir politinės partijos privalėtų pagrindinį dėmesį sutelkti į šį pavojų, tačiau dalis jų, deja, ir toliau užsiima visiškai priešinga, valstybingumo ir konstitucinės santvarkos silpninimo veikia. Kėsinimasis siaurinti konstitucini lietuvių kalbos statusą - tai kaip tik ir yra viena iš tokių, akivaizdžiai antivalstybinių, iniciatyvų. Raginame parlamentines partijas ir frakcijas nedelsiant atmesti Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo ir Sauliaus Skvernelio inicijuotus projektus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose atsisakyti pavardės ir vardo įrašo valstybine kalba. Esame įsitikinę, kad vienintelis konstituciškai įmanomas kompromisas dėl asmenvardžių užrašymo piliečių pasuose kitomis kalbomis - tai toks įrašas papildomame paso skyriuje, o ne vietoj įrašo lietuvių kalba, kaip siūlo paminėti politikai, mėgindami įsiteikti Lenkijos šovinistams ir išduoti brolius latvius. Apgailestaujame, kad tarp tų, kurie siūlo trypti lietuvių kalbą, atsidūrė nemažą dalis TS-LKD Seimo narių ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Saulius Skvernelis, nors prieš rinkimus jie sakė visiškai priešingas, patriotiškas nuostatas. Kol kas tai tik nesusipratimas, bet jis gali atvesti prie lietuvių kalbos ir pačios Lietuvos išdavystės. Siūlome valstybės politikams ir pareigūnams priimti 69 000 piliečių inicijuotą, asmenvardžių rašybos latvišką variantą, arba tokį pati TS-LKD politikų Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno projektą, kai įrašas kita kalba ir kitomis, nei lietuvių abėcėlė, raidėmis piliečio pase būtų jo pageidavimu įrašomas visada tik papildomai, prie esamo įrašo valstybine kalba. Atkreipiame dėmesį, kad priėmus šį Konstitucijai neprieštaraujantį ir Latvijoje pasiteisinusį projektą, būtų pagaliau nutrauktas ir geopolitiškai žalingas Lenkijos kiršinimas su Lietuva, nes juk Latvijai oficialioji Lenkija dėl to jokių viešų priekaištų neturi. 70 Seimo narių ir net Premjeras, atsisakę vertybinių Tautos ir jos valstybės nuostatų, nepaisydami 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų už kalbos išsaugojimą, įkyriai siūlo ydingą Seimo nutarimo projektą pažeidžiantį valstybinę lietuvių kalbą. Įvertinus mūsų teismų ir ES Teisingumo Teismo sprendimus, jog Lietuvoje tik lietuviškais rašmenimis rašomi vardai ir pavardės nepažeidžia jokių europinės teisės normų, reikalaujame svarstymus valstybiniu lygmeniu dėl nelietuviškų „w“, „q“ ir „x“ ir kitų raidžių rašybos nutraukti, nes kėslas prilygsta Seimo narių priesaikos laužymui, pačios Tautos ir valstybės išdavystei. Viliamės, kad didžioji dalis praeityje nusipelniusių, o taip pat naujos kartos politikų neįsirašys į itin gėdingą lietuvių kalbos Konstitucijos 14 straipsnio pažeidėjų  ir Seimo nario priesaikos laužytojų sąrašą, priimant istorinį sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su oficialiąja lietuvių kalbos rašyba, jos sistema ir vieša vartosena.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
25.	Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2017-09-28				Pritariame LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. Lietuvos piliečių. Kirkilo ir kt. teikiamas projektas yra agresyviai antikonstitucinis, pataikaujantis Lenkijos ultimatyviems reikalavimams ir sukuriantis diskriminacinę tvarką mūsų krašte, kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, išduoda Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje. Dabar Lietuvoje paso įraše yra visiška lygybė prieš įstatymus - visi piliečiai pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba, kuri atitinka tarptautinę praktiką. Lietuvos partizanai ir kiti laisvės kovų dalyviai kovojo už orią krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautines gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio ir laiko patikrinto mūsų raidyno ardymą ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančią lietuvių kalbos vartojimo erdvę. Lietuvių kalba - svarbiausias mūsų dvasinės kultūros elementas, Ji negali būti politikos preke ar sandėrių objektu. Branginkime savo kalbą, jos nesuterštą žodį.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
26.	Irena M. 2017-11-27				Kiekvieną kartą, kai į rankas paimu spaudą, ieškau, kas naujo Lietuvoje. Gal viską, negaišdama Jūsų brangaus laiko, išreikšiu savo nuomonę, ką norėčiau Jums pasakyti. Kai Čikagoje dar veikė lietuviška TV, iki dabar atsimenu vieną laidą, kai kalbėjo moteris iš Suvalkų trikampio. Ji sakė, kad dėl šventos ramybės sutikome, kad sulenkintų mūsų pavardes, uždarė lietuvišką mokyklą, neturime Mišių. Tik tada, jei kas atvažiuoja iš Lietuvos. (Esu skaičiusi, kad Vokietija atsiėmė savo gyventojus iš Lenkijos paliko tik žemę). Ar dažnai domimasi nuskriaustaisiais mūsų tautiečiais? Kartą kaimynė – lenkė pakvietė greitai į savo butą, nes norinti kai ką parodyti. Ji žiūri tik Lenkijos TV, tad iš karto pamačiau ekrane sausakimšą Varšuvos stadioną, kai buvo atvykusi Lietuvos futbolo komanda. Virš galvų kabėjo milžiniškas plakatas: „Ubagai lietuviai klaupkitės prieš ponus lenkus“. Parodė prieš visą pasaulį. Per gyvenimą daug kartų patyriau, kad mes esame nekas prieš juos. Kitas atvejis yra Kanados laikraštis „Tėviškės žiburiai“. Viename iš jų radau straipsnį, kuriame autorė aprašo problemą dėl abėcėlės keitimo. Ji pateikia tą tema pavyzdį, kuris įvyko Latvijoje. Jei netikite, pasukite latviui kolegai. Viena latvė ištekėjo už vokiečio. Gavo pasą su latviška pavarde. Moteris, žinoma, supyko ir pradėjo eiti per teismus. Trys teismai davė tą patį atsakymą. Tada moteris kreipėsi į Strasburgo teismą, iš kur gavo tikslų atsakymą, kad negalima keisti abėcėlės, teritorijos (atleiskite, trečio neprisimenu). Ir tik tada moteris nurimo. Autorė taip pat stebėjosi, nejaugi Lietuvos Vyriausybė to nežino? Būtų gaila. Ir Lenkijos Seimo maršalka drįsta atvažiuoti asmeniškai tuo reikalu. Matyt, jie turi Seime ne vieną prijaučiantį jų politikai ir siekiam. Prisiminkime tą metą, kai Lietuvoje lankėsi MŪSŲ Popiežius Jonas Paulius II. Jis, pradėdamas šv. Mišias į susirinkusius lenkus, tarė: „Laba diena lietuvių kilmės lenkai“. Tai daug pasakyta. Čikagoje gyvena apie 2 mln. lenkų, bet jie nereikalauja lenkiškų gt. pavadinimų ar dar ko. Jie žino, kur gyvena, kokia valstybinė kalba, visuomeninė tvarka ir tyli. Man baisu, kas darosi pasaulyje. Man baisu dėl mano Gimtinės, kuri turi seniausią ir gražiausią (Europoje) kalbą. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė ir, kad mano gimtoji kalba yra lietuvių kalba. Labai norėčiau, kad kiekvienas lietuvis (ypač valdžios žmonės) mylėtų savo kraštą kaip savo šeimą.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
27.	Petras Š. 2017-11-29				"Trijų" raidžių problema mūsų tautoje iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, dėmesio nevertas dalykėlis, pagarbus Lenkijai ir mūsų piliečiams lenkams žestas. Tačiau neskubėkime vertinti, nes iš tikrųjų tai tik "ledkalnio viršūnėlė", už kurio slypi labai svarbūs asmeniui ir tautai dalykai, panašiai kaip ledkalnis, kurio, deja, dažnai mes nepastebime. Kokia psichologinė būsena tos mūsų tautos dalies, kuri sutinka įtraukti svetimas lietuvių abėcėlei raides į lietuvių kalbos raidyną? Gali būti labai bloga, net galiu palyginti su juose užgimstančia žydšaudžių, nacių ar net kanibalų psichologija, tik išvirkščia - neapykanta saviems, savo tautai. Pradžioje čia tos "dozės" nedaug - tik nepagarba tautai ir jos tapatybei, orumo nesilaikymas. Tačiau ši užgimstanti neapykanta savo tapatybei, tautai, kuri būtų pasmerkta be savo tapatybės, yra vis vien ta pati neapykanta, tai blogis, ir žmogui nesirūpinant savimi, savo dvasiniu pasauliu, jis gali išaugti ir nuvesti bet kur, kur pažeidžiami 10 Dievo įsakymų. Visokių bėdų skaičius gali tik išaugti. Tokia psichologija, kuri savo tautą vertina kaip niekinį, net nevertą dėmesio, panašiai, tik išvirkščia prasme, elgėsi ir naciai: vertino save, bet niekino kitas tautas - čigonus ar žydus, bet iš esmės tai yra tas pats blogis: jie sakė "jie nieko verti", o šiandien šie "mūsiškiai" sako: "mes neverti, mes "klaida", mes - "žydšaudžių tauta", viską darykim Lenkijai, dėl Lenkijos, būkim "draugiški" pirmiau strateginei partnerei Lenkijai, o mūsų tauta "palauks". Logika tokia: kaip ir mūsų tauta taip ir jos abėcėlė - tai niekis. Ir jie daro tai, kas prieštarauja pagarbai, logikai: prideda prie V, kurios visiškai pakanka lietuviškai abėcėlei, dar vieną raidę - W, ir dar daugiau "prieskonių" - Q, X, kurios ne pataiso, bet tik "gadina valgį", kai į jį dedame tai, ko "jam visiškai nereikia, tai ko būtų per daug". Tai neorus, nepagarbus žingsnis savo tautos tapatybės atžvilgiu, o iš esmės tai yra ir akibrokštas pačiai tautai, tautiečiams, kuri yra skirtinga tik dėl tos savo unikalios pasaulyje tapatybės. O tokią tapatybę suformavome atsiskyrę nuo kitų tautų po savo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Kaip išbrįsti iš šios bėdos? Reikia čia ugdyti save, keistis, tam, kad pasidomėti, suprasti, pamilti pirmiausia savo tautą, kuri arti, kuri artima kaip ARTIMAS. Tautiečiai vis vien yra artimesni, nei kitų tautų atstovai, net ir gyvenantys toje pačioje šalyje! Mylintiems savo tautą kaip krikščionims, katalikams kaip savo artimą, dažniausiai nekyla ranka ir prieš kitas - žydus, rusus, Lietuvoje gyvenančius kitų tautų Lietuvos piliečius. Čia išsigelbėjimas - tai empatijos ugdymas - kito supratimo ugdymas. Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti. Reikia skaityti knygas tokių autorių, kurie krikščioniškai mylėjo savo tautą, buvo patriotai, aukojosi už tautą, Tėvynę, suprato savo tautą ir jos lūkesčius. Jie jokiu būdu nebuvo žudikai, nors juos kaltina esant žydų žudikais. Jie buvo mūsų partizanai, mylintys savo tautą taip, kaip save, net atidavė savo gyvybę už Tėvynę. Tokie "trijų raidžių" pasiūlymai rodo, kad nebesuprantame savęs pačių, savo tautos, o pataikaudami Lenkijai ar pirma mylime ir gerbiame Tėvynę Lietuvą bei artimus mums tautiečius? Tėvynės meilė - tai artimo meilės išraiška. Ugdykimės partizanų meilės žygdarbiu Lietuvai, kurie už tautiečių laisvę ir geresnį oresnį gyvenimą atidavė savo gyvybę ir tuo tapkime labiau empatiškais, visų pirma suprantančiais savo tautą, o vėliau tada galinčiais suprasti ir kitas tautas, ypač savo bendrapiliečius, kuriuos reikia mylėti, bet ne pataikauti jų netinkamiems norams, individualizmui, nutaikytam prieš mūsų kalbos ir Tėvynės meilę, pagarbą Tėvynei, Jos orumą.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
28.	Mindaugas T. 2017-12-15				Didžiai gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Per Žinių radiją 2017 m. gruodžio 5 d. klausiausi Jūsų pokalbio su laidos vedėju žurnalistu Raigardu Musnicku. Kalbėjote argumentuota, įtikinamai. Nemaloni išimtis - atsakymas į žurnalisto klausimą dėl tų garsiųjų trijų raidžių (Q, X ir W). Jūs atsakėte, kad esate bendros nuomonės su tais Seimo nariais, kurie yra už tų raidžių pagrindiniame paso puslapyje įteisinimą. Esą negalima atimti iš žmogaus teisės savo asmenvardį matyti dokumente parašytą gimtąja kalba. Taip manantys Seimo nariai, deja, ir Jūs, labai klystate. Pirma. Niekas tos teisės neketina atimti, nes, kaip žinote, „Talkos“ teikiamame įstatymo projekte yra numatyta nelietuviško asmenvardžio autentiškos formos papildomo įrašo galimybė. Ir tai nepalyginamai daugiau, negu minėtos trys raidės. Antra. Nemaloniai stebina, kad nemažai Seimo narių, deja, ir Jūs, šiuo atveju elgiasi taip, tarsi būtų pamiršę priesaiką, kurią dar taip neseniai iškilmingai davė, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 14 straipsnyje labai aiškiai, be jokių išlygų, parašyta: Valstybinė kalba - lietuvių kalba. Be to, turime Konstitucinio Teismo nutarimus, plačiai paaiškinančius, kodėl pagrindinis vardo ir pavardės įrašas Lietuvos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Beje, šis svetimvardžių rašybos principas taikytinas visiems viešiesiems lietuviškiems tekstams. Suklysti gali kiekvienas. Tačiau svarbu kuo greičiau susivokti ir klaidą ištaisyti.<...>	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
29.	Sambūris „Patirtis“ 2018-01-23				Kiekvienos pasaulio kalbos abėcėlė yra unikalus paveldas, į kurį niekas neturi teisės iš šalies kėsintis. Lietuviška abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės ir kuri galutinai susiformavo XX amžiaus pradžioje, tinkamai išreiškia lietuvių kalbos fonetines subtilybes. Lenkijos politikų siūlymai naudoti nelietuviškas raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje, kaip yra daroma Latvijos Respublikoje. Kadangi Lenkijos politikai neprieštarauja dėl tokios Latvijos  Respublikoje taikomos praktikos, galima manyti, kad jų įsakmūs reikalavimai Lietuvai dėl papildomų raidžių įvedimo į lietuvišką abėcėlę galbūt slepia tolimus Lietuvos suverenitetui pavojingus tikslus.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
30.	Antanas G. 2018-02-09				Pirma. Noriu pasidalinti nuomone, kaip rašyti kitataučių pavardes Lietuvos piliečių pasuose. Apie tai labai daug diskutuojama. Mano supratimu, pavardės turi būt rašomos tos valstybės priimtu rašymui raidynu. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui gaunančiam Lietuvos piliečio pasą, jo vardas ir pavardė, nepriklausomai nuo tautybės, turi būti rašoma tik Lietuvos valstybinės kalbos raidėmis be jokių, kitose kalbose ir raidynuose naudojamų raidžių kaip W, X ar Q ir kitokių raidžių. Rašymas pase naudojant raides, kurių Lietuvos raidyne nėra, tolygu Lietuviško dokumento išniekinimu, kaip ištepant Lietuvos vėliavą. Kas nori, kad Lietuvos piliečio pase būtų jų pavardės ir vardai rašomi raidėmis, kurių Lietuvos raidyne nėra? Ogi tie, kurie savo tautybė laiko aukščiau už Lietuvos pilietybę. Labiausia tai liečia lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Ar rasite bent vieną, gyvenantį Lenkijoje lietuvį, Lenkijos pilietį, kuriam būtų išduotas Lenkijos piliečio pasas, kuriame būtų įrašyta jo vardas ir pavardė, Lietuvos raidyne naudojamomis raidėmis, pavyzdžiui, Česlovas Sčerbickas. Tikriausiai su taip įrašyta pavarde ir vardu Lenkiškame pase nerasite. Tą patį galima sakyti ir apie Vokiečių ar Anglų pasus. Nerasite nei Č nei Š, nei Ž nekalbant apie balses su nosinėmis. Keista būtų, Lietuvos piliečio Lietuviškas pasas, o jame pavardė įrašyta: vokiečių, anglų ar lenkų kalbomis, dar keisčiau, kinų ar arabų jų priimtu raidynu. Pasas tai PILIEČIO dokumentas, rodantis jo PILIETYBĖ, o ne tautybė. Pase yra 32 numeruoti puslapiai, kur pageidaujančiam gali būti įrašyta jo tautybė. Dar viena mano nuomonė. Pavardes pasuose ne reikia sulietuvinti, o rašyti taip kaip tariama tos tautos kalboje. Pavyzdžiui: Ivanov, Fišer, Tečer, Jankovskij, Aehmiedov, Sachno, Burdanidzė ir kitų tautybių pavardės.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
31.	Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba 2019-02-04				Lietuvos Respublika 1918 m. atkurta etninėse lietuvių žemėse, kur buvo tebekalbama lietuviškai. Nutautėjusių LDK plotų atsisakyta dėl to, kad prarasdami gimtąją kalbą lietuviai daug kur prarado ir tautinę savimonę, pilietiškumą. Prašome atsisakyti siūlymų tautinių mažumų, vietovardžių, asmenvardžių, įmonių pavadinimų įstatymų projektuose rašyti ir užsienietiškai. Šiais įstatymų projektais bandoma Lietuvoje įvesti ir lenkų, rusų valstybines kalbas. Šie siūlymai diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose”), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. l d., 2.40 str., 2.68 str. 1 d.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. ir kitiems nutarimams. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai būtų didelė. Siūlome nekeisti ir dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
32.	„Vilnijos“ draugija 2021-06-07				Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 atitinka svarbiausius LR Konstitucijos, kalbos mokslo reikalavimus ir gali būti priimtas. Bet skubiai brukamas prieškonstitucinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-535, pagal kurį būtų galima rašyti iki 150 svetimų raidžių dokumentuose greta 32 lietuviškų raidžių. Neatliktas ir nenumatomas atlikti tokio poveikio vertinimas, konsultacijos su visuomene ir net su tuo klausimu kompetentingomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (VLKK, LKI ir t.t.). Vyriausybė be diskusijų tendencingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų po 4 mėnesių, o įstatymas įsigaliotų po to jau kitą dieną (rugsėjo 1 d.). Klastojamas ir 2009-11-06 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Jis skelbė: valstybinė kalba – lietuvių kalba, todėl įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Projektą rengusi Teisingumo ministerija sąmoningai šį KT teiginį iškraipė: esą Lietuvos Respublikos patvirtintuose ir išduotuose dokumentuose „toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“, todėl „nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos“. Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių priesagomis ir galūnėmis. Projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijos 3, 10, 14, 29 straipsniams ir yra nepriimtinas. Atmestini projekto XIIIP-535 šie straipsniai: 1. Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai (asmenvardžiai) netiksliai vadinami pagrindiniais asmens tapatybės žymenimis ir nenurodoma, kuo skiriasi lotyniškos abėcėlės rašmenys, lotyniški rašmenys ir lotyniško pagrindo rašmenys. 4.1, kuriuo Lietuvos Respublikoje siūloma grąžinti ir plėtoti LR okupacijų padarinius – prievarta suslavintus ar suvokietintus lietuvių asmenvardžius tiems, kurių „protėviai turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“. Per praėjusius šimtą metų daugumos mūsų protėviai turėjo Sovietų sąjungos, Vokietijos ar Lenkijos pilietybę, kurios buvo okupavę Lietuvą ar jos dalis. 4.2, kuriuo būtų paraidžiui rašomos visų šalių lotyniško pagrindo abėcėlės ir svetimų raidžių susidarytų ne 3 (w, x, q), o iki 150. Nepasakoma, a) kiek tiksliai ir kokių naujų rašmenų atsirastų, b) kaip tie svetimi rašmenys valstybinėje lietuvių kalboje būtų tariami, c) kas tai suprastų ir kodėl Lietuvos piliečiai už savo teisių pažeidimus turėtų dar ir apmokėti, d) kokią darytų žalą raidyno, rašybos, tarties principų painiojimas valstybei, piliečiams ir valstybinei kalbai, e) kas leidžia be referendumo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas, keisti susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę, naikinti LR valstybingumą. Aiškinamajame rašte meluojama, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, o „projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados“. Šiam projektui prieštaravo VLKK, 13 prie projekto registruotų nevyriausybinių organizacijų, 100 000 LR piliečių: 50 kvalifikuotų kalbininkų, 300 lituanistų, daugybė mokslininkų ir t.t. Įstatymo pataisose LR piliečių teises pažeisti ir juos diskriminuoti siūloma dar daugiau: užsienio valstybės pakeistus Lietuvos piliečių asmenvardžius Lietuvoje siūloma taip pat rašyti užsienietiškai. 4.3, 4.4 str. piliečio prašymu pirmiausia dokumentuose būtų rašoma ne įprasta asmenvardžio lietuviška forma (lietuvių kalbai neprimetant slaviškų, germaniškų vienaskaitos vardininko formų), o tik lietuviškais rašmenimis. Projekto XIIIP-535 straipsniai 4.2 - 4.4 turi būti keičiami, dėl to lieka tik vienas tinkamas pasirinkimas – palaikyti gerai parengtą projektą XIIIP-471. Vyriausybės išvados šiais klausimais yra nepagrįstos, nekompetentingos, neatitinka valstybės interesų. Įstatymų projektais dėl vadinamųjų tautinių mažumų, daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo (XIVP-565) siekiama išlaikyti, puoselėti okupacijų padarinius ir už valstybės lėšas naikinti lietuvių kultūrą etninėje Lietuvoje. Seimo narius kviečiame laikytis priesaikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
33.	Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ 2021-12-09				II. Dėl projekto Nr. XIIIP-471 1. Šis projektas siūlomas nebesvarstyti, nes esą prieštarauja VLKK išvadai (taip teigiama, nepaisant to, kad VLKK dėl šio projekto, skirtingai nei dėl „išimčių“ projektų, nė nepasisakė). Ta papildomo komiteto logika, kad jei VLKK sutinka su kai kuriomis išimtimis dėl rašybos valstybine kalba, o projekte Nr. XIIIP- 471 jos nėra siūlomos, todėl projektą esą reikia atmesti, yra apversta, visiškai nepagrįsta argumentais logika. Konstitucinis Teismas 2014 metais išaiškino, kad Seimas gali daryti tik tokias išimtis dėl valstybinės kalbos rašant piliečių asmenvardžius, kurioms neprieštarauja VLKK. Tai visai nereiškia, kad Seimas privalo tokias išimtis taikyti, jei komisija joms neprieštarautų. Jei Seime siūlomas projektas, kuris tokių išimčių išvengtų, kuo tai blogai? Kam tai prieštarauja? Papildomas komitetas turbūt buvo suklaidintas 2014 m. VLKK išvadoje vartojamo žodžio „siūlo“. Tačiau, pirma, šį žodį reikia vertinti kontekste (jei jau reikalaujama visokių išimčių, tai komisija siūlo tik tokias), o antra, VLKK išimtinė kompetencija siekia klausimus dėl valstybinės kalbos taikymo ribų (tai, kas jos pačios sprendimu gali likti už šių ribų, jau nebebūtų VLKK kompetencija, todėl VLKK siūlymai šioje srityje nebeturėtų privalomo pobūdžio – pvz., kaip parašyti nelietuvių kalba užrašytą asmenvardį, turėtų spręsti jau kitų kalbų ir sričių žinovai, užsienyje sudarytų dokumentų specialistai; o vien tiktai diakritinių ženklų atsisakymas daugelio problemų neišspręstų). Todėl dėl projekto Nr. XIIIP-471 siūlome: 1. Svarstyti Nr. XIIIP-471 projektą. Būtų ypač keista, jei projektas būtų atmestas remiantis prieštaravimo VLKK išvadai argumentu, kuris kažkodėl negalioja svarstant alternatyvų projektą (Nr. XIIIP-535). 2. Ar komitetas sutiktų su 1 siūlymu, ar ne, vis tiek reikėtų kreiptis konkrečiai dėl šio projekto į VLKK, kad pateiktų išvadą. Tai būtina padaryti jau vien dėl to, kad tai greičiausiai yra vienintelis galimas kompromisas nepažeidžiant Konstitucijos. Keista, kad jis vengiamas rimtai svarstyti jau dvylika metų, o nuolat brukami kiti projektai, kurie akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Pateikiame komiteto žiniai Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos 2021 m. išvados pirmą dalį, kuri kaip tik susijusi su čia nagrinėjama piliečių asmenvardžių rašymo problema ir iš kurios matyti, kad mes teisingai suprantame, jog lituanistų nuolaidos dėl užsieniečių asmenvardžių perrašymo santuokos su Lietuvos piliečiu atvejais yra tik galima išimtinė nuolaida, o ne kokia nors būtinybė, kurios būtų reikalaujama laikytis (vartojamas žodis „galėtų“): „Atsakymas į Seimo nario akad. Eugenijaus Jovaišos 2021 m. gegužės 3 d. paklausimą Nr. SN(J4)-S-05 dėl planuojamo valstybinės lietuvių kalbos erdvės susiaurinimo Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos nariai, atsakydami į Seimo nario akad. Eugenijaus Jovaišos paklausimą dėl planuojamo valstybinės lietuvių kalbos erdvės susiaurinimo, pateikia savo nuomonę šiais klausimais: 1) dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose ir ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis; 2) dėl juridinių asmenų pavadinimų rašymo ir ne lietuvių kalba. I. Pirmuoju klausimu remiamės Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. 14/98 priimtu „Sprendimu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kur pabrėžiama, kad priimant sprendimą dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeisti jos statuso ir savitumo: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu. Galutinį sprendimą turi priimti politikai, tačiau tik išklausę kalbos specialistų nuomones ir argumentus, gavę ir įvertinę oficialias jų išvadas, tarp jų ir oficialią VLKK išvadą: „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos nariai laikosi nuomonės, kad jei būtų leidžiama Lietuvos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti ir ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis, tai būtų destabilizuota lietuvių rašybos sistema, pažeistas jos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. Jei į lietuvių rašybos sistemą ateitų daug svetimų rašmenų (tokių būtų apie 150) ir visuomenei nežinomų jų rašybos principų, tai kiltų sunkumų viešai vartojant asmenvardžius (pvz., kai reikėtų iš skambesio nustatyti, kaip rašyti: Vrublevski ar Wróblewski, Hiog ar Hoeg, Kalvart ar Calvaert, Ruso ar Rousseau, Šrioder ar Schröder, Želažnik ar Żelaźnik, Žultkievič ar Żółtkiewicz). Nelietuviškos raidės iš asmens dokumentų plistų į valstybės registrus, taigi plėstųsi ir nesisteminės rašybos laukas. Kartu pabrėžtina, kad dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, suteikia vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudaro prielaidų diskriminacijai. 1999 m. spalio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota: „Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09 patvirtino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose rašytini valstybine lietuvių kalba ir nesiaurintina jos vartojimo erdvė. Dabartiniame geopolitiniame kontekste dėl gyventojų migracijos galėtų būti daroma išimčių. Įrašai asmens dokumentuose kita kalba galėtų būti įrašomi užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – remiantis užsienio valstybės išduotu asmens dokumentu, ir Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuoką su užsieniečiais, – remiantis sutuoktinio asmens dokumentu, taip pat ir jų vaikams. Pirmoji išimtis buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 3 punkte: „3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. 14/98 priimtame „Sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ teigė, jog „Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime nebuvo tiriama Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 3 punkto atitiktis Konstitucijai“, siūlytina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar šiame punkte numatyta išimtis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vien kalbininkai dėl šios ir kitų išimčių negalėtų priimti galutinio sprendimo. Apibendrinant atsakymą dėl asmenvardžių pažymėtina, kad jų rašymo principai asmens dokumentuose netapatintini su lietuviškų ir nelietuviškų asmenvardžių rašymo praktika mokslo, publicistikos, grožinės literatūros ir kituose tekstuose./.../	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
34.	Lietuvos kultūros kongreso   Taryba 2021-12-10				Kadangi šioje lietuvių kultūrai reikšmingoje diskusijoje dėl pavardžių ir vardų rašymo pats dalyvauti negalėsiu, savo nuomonę glaustai išdėstau čia. 1. Jeigu lietuvių kalba yra tikrai pripažinta valstybine kalba, jos normos turi būti vienodai privalomos visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra seni, ar nauji gyventojai. Tai būtina, kad jie galėtų susikalbėti su visais kitais Lietuvos piliečiais ir jaustis lygiaverčiais jos žmonėmis. Vadinasi, su pilietybe kiekvienas jos pilietis turi priimti ir tas pavardės/vardo adaptavimo (rašymo bei viešo tarimo) formas, kurias nustato bendrinė lietuvių kalba. 2. Lietuvių rašto formavimasis užsibaigė tik XX a. Jis sukurtas šnekamosios kalbos pagrindu. O tai reiškia, kad lietuvių kalbos rašyba jokiu būdu negali būti nepriklausoma nuo jos tarimo, kaip, sakysime, yra Vakarų kraštuose, kuriems būdinga didžiulė istorinė rašto formų įvairovė. Vadinasi, norėdami įtraukti į viešą bendravimą svetimtaučius žmones, mes privalome jų pavardes/vardus adaptuoti lietuviškais atitikmenimis, kad juos būtų galima ne tik lietuviškai ištarti, bet ir linksniuoti bei kitaip kaityti pagal lietuvių kalbos normas. Nepaisant tų normų, sakiniai darosi sunkiai suprantami arba iš viso nesuprantami (lingvistai tokių sakinių yra pririnkę daugybę). 3. Kad adaptuojant lietuvių kalba svetimas pavardes/vardus neiškiltų juridinių problemų, skliaustuose turėtų būti rašoma originali pavardė/vardas. To galėtų būti laikomasi ne tik pase, bet ir visuose kituose dokumentuose. 4. Toks apsisprendimas įpareigotų viešai bendraujančius žmones ne tik mechaniškai kopijuoti svetimas pavardes/vardus, bet ir mokytis juos ištarti.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Etninės kultūros globos taryba 2017-03-23				Etnines kultūros globos taryba (toliau - Taryba) svarstė ir teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui bei Ministrui Pirmininkui 2013 m. kovo 25 d. Nr. S-44 „Dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbes rašybos, Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis", 2014 m. balandžio 10 d. Nr. S-60 „Dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos". Pastaruoju metu vėl iškilo šis klausimas, todėl Taryba primena savo požiūrį ir siūlymus. Tarybos narių daugumos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą jų asmenvardžius rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis turėtų pilnai patenkinti TALKOS iniciatyvines grupes, surinkusios 69 000 Lietuvos piliečių parašus, pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIlP-3796 priėmimas – tuomet Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pageidaujant būtų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautines organizacijos. Pagal aptariamą projektą siūlomas kitataučių asmenvardžių oficialaus užrašymo būdas visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, leidžia suteikti vienodas galimybes visiems Lietuvos piliečiams kitataučiams. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais - santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Norėtume taip pat pastebėti, kad didžioji dalis kitataučių pavardžių neapsiriboja vien „w", „q" ir „x" raidėmis, jose yra ir kitų lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų lotynų abėcėlės raidžių su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, lenkų pavardėse yra ,,ł“ raide ir kt.), todėl tokios pavardes, apsiribojant vien minėtomis trimis raidėmis, vis tiek liktų užrašytos ne originalo kalba ar net jas iškraipant. Be to, kai kurie garsai kitataučių pavardėse žymimi ne viena raide, o raidžių deriniu (pavyzdžiui, lenkų pavardėse vietoj „s" yra „sz" ir t.t.), todėl tokiu būdu ėmus rašyti kitataučių pavardes civilinės būkles aktuose, neabejotinai būtų apsunkinta galimybė tuos raštus perskaityti daugumai Lietuvos žmonių, taip pat ir dar kitų tautybių žmonėms. Taryba siūlo suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-3796.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
2.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23				Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“. Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. 1. VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau ­­– asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.        2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose.	Pritarti iš dalies	Projektą siūloma atmesti.
3.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23				3. Dėl projekto XIIIP-471: 3.1. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį. 3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
3.	Teisingumo ministerija 2018-12-28				Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2018 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. S-4407, pagal kompetenciją teikia informaciją apie pavardžių ir vardų rašybą originalo kalba. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose vis dar reglamentuoja 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ . Šio nutarimo 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Minėto nutarimo 2 punkte pažymėta, jog nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, o nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Vadovaujantis šio nutarimo 3 punktu, asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Dėl 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties (toliau - Sutartis) 14 straipsnio (teisės vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį) įgyvendinimo, norėtume pastebėti, kad šiame straipsnyje be kitų teisių, užtikrinamų Sutarties 13 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims, taip pat įvirtinama teisė vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Ši teisė yra įgyvendinta minėtame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarime, kurio 2 punkte yra nustatyta, jog esant raštiškam paties asmens pageidavimui, jo vardas ir pavardė gali būti rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių). Sutarties 14 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, kad detalios pavardžių rašymo normos turėtų būti nustatytos specialioje sutartyje, kuri šiuo metu nėra sudaryta. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 14 straipsnyje yra įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinis Teismas jau ne kartą savo jurisprudencijoje nagrinėjo vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarką, atsižvelgdamas į konstitucinį valstybinės kalbos statusą (1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“; 2014 m. vasario 27 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“). 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad „Lietuvos valstybinės - lietuvių - kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“ ir kad „lietuvių kalbos rašmenis ir su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, inter alia, atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija“, o 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba - lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai ja s keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Po pastarojo Konstitucinio Teismo išaiškinimo Lietuvos Respublikos Seime buvo registruotas ne vienas projektas, kuriuo buvo bandoma sureguliuoti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. 2014 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruoti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai - Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675, tačiau įstatymai priimti nebuvo ir neįsigaliojo: 1) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projekte Nr. XIIP-1653 buvo siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau kartu numatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio prašymu dokumentuose jo pavardė galėtų būti rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. 2) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projekte Nr. XIIP-1675 buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose būtų rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma, remiantis dokumento šaltiniu; ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas. Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje galėtų būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma. 2017 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruoti trys vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai: 1) Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIIP-471 siūloma nustatyti, kad nelietuvių tautybės asmenų, užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų vardai ir pavardės asmens prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje galėtų būti papildomai įrašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. 2) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIIP-535 siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 19 d. nutarimu iš esmės pritarė šiuo projektu siūlomam reguliavimui. 3) Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-1020 siūloma sudaryti galimybę užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų vardus ir pavardes jų prašymu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų pagal vardo ir pavardės šiais rašmenimis įrašą dokumento šaltinyje. Taip pat siūloma numatyti papildomai galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui jo prašymu kitų kalbų jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais. Šio projekto pateikimas Lietuvos Respublikos Seime nėra įvykęs. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu teikdama išvadą dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675 išreiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis ir kartu pasiūlė šias išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą dėl Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Joje Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš esmės pakartojo ankščiau pateiktus siūlymus, o vertindama Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 ir atsižvelgdama į visuomenės poreikius, be kita ko, pasiūlė taikyti aukščiau nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Taigi kai kuriomis teisinio reguliavimo pakeitimo iniciatyvomis siūloma spręsti ir lenkų tautinės mažumos asmenvardžių rašybos originalia forma klausimus.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.
4.	Etninės kultūros globos taryba 2021-06-09				Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje 2021 m. birželio 9 d. planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, kurie buvo parengti dar 2017 metais. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) dar 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-109 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Kultūros komitetą, pateikdama savo nuomonę. Čia pakartotinai pateikiame Tarybos išvadą šiuo klausimu. Taryba pritaria projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlo atmesti projektą Nr. XIIIP-535 dėl šių priežasčių: 1. Tik projektas Nr. XIIIP-471 nustato asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o projektas Nr. XIIIP-535 nustato asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos archyvų ir dokumentų įstatyme apibrėžta oficialaus dokumento sąvoka yra daug platesnė už asmens dokumento sąvoką (oficialieji dokumentai – tai įvairių institucijų, įstaigų ar įmonių sudaryti, patvirtinti ar gauti įvairūs dokumentai, įtraukti į apskaitą), todėl abiejų projektų teisinio reguliavimo aprėptis yra skirtinga. Projekte Nr. XIIIP-535 terminas „asmens dokumentas“ panaudotas tik du kartus – 2 straipsnio 3 dalyje kalbant apie sąvoką dokumento šaltinis ir 5 straipsnio 3 dalyje kalbant apie iki Įstatymo įsigaliojimo išduotų asmens dokumentų keitimą, todėl kyla abejonių, ar šis projektas nustato asmenvardžių rašymą būtent asmens dokumentuose. Kita vertus, asmens dokumentai yra pirminiai, kuriais remiantis nurodoma asmens tapatybė kituose oficialiuose dokumentuose. 2. Pritariame projekto Nr. XIIIP-471 aiškiai įvardytai nuostatai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o lotyniško pagrindo rašmenimis – tik Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Pritardama šiam siūlymui Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, taip pat tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Nepritariame projektui Nr. XIIIP-535, kurio 4 straipsnis sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę vien tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisykles) – taigi be jokių diakritinių ženklų. Abejotina, ar yra pavyzdžių kitose valstybėse, kurios susietų savo piliečių asmenvardžių oficialią rašybą su ICAO taisyklėmis, nes tai visiškai neužtikrina asmens tapatybės žymenų teisinės apsaugos. Primename, kad daugumos užsieniečių asmenvardžiuose naudojamos ne tik lotyniškos abėcėlės raidės „w“, „q“ ir „x“, bet ir diakritiniai ženklai: pavyzdžiui, lenkų asmenvardžiuose nėra „q“ ir „x“ raidžių, tačiau yra yra „ł“, „ś“,„ć“,„ż“, „ź“ ir kiti diakritiniai rašmenys. Projekto Nr. XIIIP-535 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas Įstatymo tikslas – „užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą“, tačiau 4-ame straipsnyje nustatytos asmenvardžių rašymo reglamentavimo priemonės nesudaro galimybių šį tikslą pasiekti.  Projektas Nr. XIIIP-535 pažeidžia daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – lietuvių – teises, kadangi jiems nesudaromos galimybės teisingai perskaityti asmens dokumentuose įrašytus asmenvardžius, kadangi šio projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose gali būti užrašomi remiantis vien iš užsienio gautu asmens ar jo protėvio, turėjusio užsienio pilietybę, dokumento šaltiniu. Įvairiose užsienio kalbose tas pats garsas neretai žymimas skirtingomis lotyniškos abėcėlės raidėmis ar jų deriniu, nors tariamas vienodai. Pavyzdžiui, garsas „š“ lenkų kalba rašomas „sz“ arba „rz“, vokiečių kalba – kaip „sch “ arba „s“, anglų kalba – kaip „sh“; prancūzų kalba – kaip „ch“; garsas „č“ lenkų kalba rašomas kaip „cz“, vokiečių kalba – kaip „tsch“, anglų kalba – kaip „ch“ arba „tsch“, prancūzų kalba – kaip „ch“ ir t. t. Dėl to paties garso užrašymo skirtingomis kalbomis įvairovės būtų apsunkintos daugumos Lietuvos žmonių galimybės teisingai perskaityti kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, užrašytus vien nelietuviškais rašmenimis. Tai sukeltų sumaištį, kuri gali turėti neigiamų pasekmių teikiant skubią pagalbą šiems asmenims arba kilus kitoms kritinėms aplinkybėms, kai reikia asmenį pašaukti teisingai ištariant jo asmenvardį remiantis asmens ar kitų oficialių dokumentų įrašais. Taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmeniniuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius lietuviškais rašmenimis, suteikiant galimybę kitataučiams ar užsieniečių sutuoktiniams pasirinkti asmenvardžių galūnes (su lietuviška galūne ar be jos), taip pat užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
5.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2021-11-05				2021 m. spalio 28 d. posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2021 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-2021-4784 „Dėl išvados pateikimo“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia neigiamą išvadą dėl 2021 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarime Nr. 392 „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471, Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) teikiamų siūlymų. Vertindama Vyriausybės siūlymus VLKK laikosi 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-232 (1.7) dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų Nr. XIIIP-535 ir XIIIP-471 išdėstytų nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Taigi VLKK nepritaria Vyriausybės nutarimo 2.2 punkte teikiamiems siūlymams papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 3 straipsnį 3 dalimi „Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“ ir įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Gyventojų registre nurodyta kitokia nei „lietuvis“. VLKK atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Siūlymas „papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais)“ nėra aiškus, ypač dėl asmenvardžių įgijimo užsienio valstybėje „kitais nei santuoka ar gimimas būdais“. VLKK pritaria, kad šeimų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikų pavardės būtų rašomos lotyniško raidyno rašmenimis (kaip VLKK suformuluota antroje išimtyje), bet nepritaria, kad ši nuostata visais atvejais būtų taikoma ir tokių vaikų vardams (siūloma išlaikyti dabartinį vardų reglamentavimą pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą). VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena.	Atsižvelgti	Projektą siūloma atmesti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-06-02					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 dėl šios priežasties: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Užsienio reikalų komitetas 2017-06-28				*	Pritarti apjungtam su įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 su Seimo nario M. Puidoko ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymais įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir pritarti komiteto išvadoms.	Pritarti iš dalies	Pritarta komiteto patobulintam projektui Nr. XIIIP-535.
2.	Žmogaus teisių komitetas 2017-06-29				*	Sprendimas – nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-471. Argumentai: Komitetas pritarė alternatyviam įstatymo projektui Nr. XIIIP-535.	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas 2021-06-09				*	Nepritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį atmesti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą bei į Teisingumo ministerijos pateiktą išvadą, ar projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471, atmesti dėl šių priežasčių:

– Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų;

– Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, a) užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, b) piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir c) jų vaikai patirtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, nes turėtų skirtingas pavardes, o tai lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą r naudojimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White).

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.                                                                               

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė

---

[1] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2014-09-05 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2015-06-17 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2).

[2] Pavyzdžiui, EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02.

[3] Pavyzdžiui, EŽTT 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00.

[4] 2007 m. rugsėjo 6 d. EŽTT sprendimas Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02).

[5] 2004 m. balandžio 29 d.  Sprendimas Pusa, C‑224/02, EU:C:2004:273, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C‑76/05, EU:C:2007:492, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimas Huber, C‑524/06, EU:C:2008:724, 69 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimas Rüffler, C‑544/07, EU:C:2009:258, 62 punktas.

[6] 2008 m. liepos 10 d. Sprendimas Jipa, C‑33/07, EU:C:2008:396, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d. Sprendimas McCarthy, C-434/09, EU:C:2011:277, 48 punktas.

[7] Pavyzdžiui, minėto sprendimo McCarthy, 47 punktas.

[8] Pavyzdžiui, 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, EU:C:2016:401, 32 punktas ir ten cituojama praktika.

[9] Minėto sprendimo Bogendorff von Wolffersdorff 35-38 punktai ir ten cituojama praktika.

[10] 2003 m. spalio 2 d. Sprendimas Garcia Avello, C-148/02, EU:C:2003:539, 36 punktas.

[11] 2008 m. spalio 14 d. Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06, EU:C:2008:559, 24-28 punktai.

[12] 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, EU:C:2016:401, 47 punktas.

[13] Minėto sprendimo Garcia Avello, C‑148/02 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, EU:C:2011:291, 75 punktas.

[14] Minėto sprendimo Garcia Avello 36 punktas ir minėto sprendimo Runevič-Vardyn ir Wardyn, 77 punktas.

[15] Minėto sprendimo Grunkin ir Paul, 29 punktas; minėto sprendimo Runevič-Vardyn ir Wardyn, 83 punktas.

[16] Minėto sprendimo Runevič‑Vardyn ir Wardyn, 87-88 punktai.