LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ-PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-2764

2015 m. birželio 23 d. Nr.110-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas,  Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai:   Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė.

 Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka, Konkurencijos tarybos narys, pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Šarūnas Narbutas ir Edita Kriščiunienė, Europos teisės departamento atstovas Karolis Dieninis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir šio instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas, Žemės ūkio ministerijos atstovai – Modestas Vožnevičius, Rūta Savickienė, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningus veiksmus, jų draudimą bei atsakomybę už tokių draudimų nesilaikymą. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas dėl kai kurių ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimo nuostatų galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. Taip pat pažymėtina, jog minėtos projekto nuostatos bei projekto 5 straipsnis neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo.	Nepritarti	Seimo  Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3 3	3 3	1 2	1.1. Pirma, projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti žalio pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; o projekto 3 straipsnio 5 dalyje pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, t. y. iš esmės laisvai nustatyti kainą, bei siūloma drausti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) manytina, jog tokiu būdu žalio pieno pirkėjui trukdoma savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Minėtais projekte dėstomais siūlymais ne tik draudžiama susitarti dėl vienos iš sutarties sąlygų (kainos), tačiau apskritai atimama teisė savarankiškai nuspręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti  -  įtvirtinamas draudimas iš kitų valstybių tiekėjų įsigytų žaliavų pagamintą produkciją realizuoti Lietuvoje, taigi siekiant veikti Lietuvos rinkoje tampa privalomas konkrečių, o ne pasirinktų sutarčių sudarymas. Taigi aptariamomis projekto nuostatomis paneigiama galimybė pasirinkti kitą sutarties šalį bei galimybė pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaroma prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, atitinkamai manytina, jog aptartos nuostatos taip pat galimai prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, įtvirtinančiai sąžiningos konkurencijos laisvę.  Be to, kadangi Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, rinkos kainų reguliavimas yra vertintinas kaip išimtinė priemonė ūkinės veiklos reguliavime pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, t. y. toks valstybės ūkinės veiklos reguliavimas, kuris tarnauja bendrai tautos gerovei. Todėl svarstytina, ar siūlomas prekybos antkainių, kaip vienos iš rinkos kainos sudedamųjų dalių, reguliavimo metodas tarnautų bendrai tautos gerovei ir ar atitiktų proporcingumo principą, nes teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Todėl įstatymo taikymas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas galėtų riboti konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos pieno produktais rinkoje ir kt.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą: „1)  perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno kainą;“ Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas“;
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3	5		1.2. Antra, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal aptartas projektu siūlomas nuostatas ne tik siūloma riboti ūkinės veiklos laisvę, tačiau projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlant nustatyti pieno gaminių pardavėjams galimą taikyti ne didesnį kaip 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, taikant apribojimus siūloma išskirti tam tikrus subjektus (pieno gaminių pardavėjus), dėl kurių išskyrimo svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, kokiais motyvais vadovaujantis siūloma išskirti pieno gaminių pardavėjus iš kitų maisto gaminių pardavėjų ir ar toks išskyrimas galėtų būti laikomas objektyviai pagrįstu.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio  5 dalis išbraukiama.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3 3 5	3 4	2	1.3. Trečia, projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, draudžianti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių (jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas) kartu su šio straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą (kiek tai susiję su prekių importu iš Europos Sąjungos valstybių narių). Aptariamomis projekto nuostatomis pažeidžiamas ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo 11 straipsnis, draudžiantis kiekybinius importo apribojimus tarp valstybių narių ir Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos bei Europos Bendrijų ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 dėl galutinio Muitų Sąjungos etapo įgyvendinimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog projekto 5 straipsnio nuostata, kad Lietuvos perdirbimo įmonių pagaminti pieno gaminiai, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, nurodant, kad pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno, t. y. reikalavimas nurodyti produkto kilmę, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1], laikytinas lygiaverčio poveikio priemone pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį, taigi projektu teikiamas siūlymas taip pat pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas“; Taip pat, pasiūlyti išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį: „ 4. Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse.“ Atsižvelgiant į teikiamą pastabą dėl įstatymo projekto 5 straipsnio, šis straipsnis tikslinamas: 4  straipsnis. Reikalavimas nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvoje pagamintų pieno gaminių, tiekiamų į Lietuvos rinką Lietuvoje veikiančiose Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse ių pagaminti pieno gaminiai, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, nurodant, kad  žalio pieno kilmės šalį. pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	1	1	2	2. Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas tobulintinas atsižvelgus į tai, kad jame dėstoma nuostata gali būti suprantama dvejopai – kad įstatymas nustato reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie tiekiami į Lietuvos rinką arba kad įstatymas nustato: a) reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, b) reikalavimus tiekiamiems į Lietuvos rinką pieno gaminiams.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pastabą  pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) tam tikrus reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie yra tiekiami į Lietuvos rinką.“ Šis punktas reiškia, kad nustatomas privalomas pieno kilmės ženklinimas Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, kurie yra tiekiami į Lietuvos rinką (pieno perdirbimo įmonės turėti nurodyti iš kokioje šalyje primelžto pieno yra pagaminti gaminiai).
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	1	2		3. Siekiant teisinio nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad sandoris dėl žalio pieno reiškia žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį, projekto 1 straipsnio 2 dalis atitinkamai tikslintina.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą bei siekiant nuoseklumo  pakeisti 1 straipsnio 2 dalį: „2.       Šis įstatymas taikomas iki žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žalio  pieno pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir jį sudarius bei pieno gaminių gamybos ir prekybos  veiklai Lietuvoje. žemės ūkio veiklai iki sandorio dėl žalio pieno sudarymo, šio sandorio sudarymo metu ir jį sudarius bei pieno gaminių gamybos ir prekybos veiklai Lietuvoje.“
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	2	1		4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes rašant kitų įstatymų pavadinimus pirmą kartą rašytinas oficialus pavadinimas, o kitose projekto nuostatose gali būti rašomas trumpesnis pavadinimas (be „Lietuvos Respublikos“). Ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 3 ir 8 dalims.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	2	2		5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj jungtukų „ir/ar“ dėtinas kablelis.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3	3	1	6. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kas laikytina „tomis pačiomis sąlygomis“. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti įgyvendinamos projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos. Pastebėtina, jog žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartys su skirtingais žalio pieno pardavėjais gali būti sudaromos skirtingu laikotarpiu – tiek metų laiko, tiek ekonominio laikotarpio prasme – bei skirtingos trukmės ir pan., kas gali turėti tiesioginės įtakos kainai. Be to, esant ypatingoms situacijoms, kaina gali smarkiai padidėti arba sumažėti – pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių praradus pieno pardavėją greitai siekiant surasti naują.	Pritarti	Šiuo atveju „tomis pačiomis sąlygomis“ laikytina žalio pieno pristatymo žalio pieno pirkėjui būdas (pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiai į įmonę). Atsižvelgiant į pastabą, patikslinti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą: „1) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno kainą;“
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3	3	2	7. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip ši nuostata galėtų būti įgyvendinama praktikoje – kaip ir kam žalio pieno pardavėjai turėtų siūlyti žalio pieno pardavimui; jei siūlytų, tai ar toks siūlymas apsiribotų žalio pieno pirkėju, su kuriuo žalio pieno pardavėjas jau yra sudaręs žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį; jei nebūtų siūloma visiems žalio pieno pirkėjams, kaip būtų užtikrinta, kad jie sužinotų, jog dar ne visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas yra supirktas.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlyti pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio;“
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3	4		8. Projekto 3 straipsnio 4 dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad gali susidaryti situacija, kai bus supirktas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas. Tokiu atveju Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą galės pirkti žalią pieną iš kitų valstybių tiekėjų, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ir aptariamu atveju galiotų draudimas dėl pieno gaminių tiekimo į Lietuvos rinką. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.	Pritarti	Išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį: „ 4. Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse.“
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	3	5		9.  Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti 10 procentų maksimalus prekybinis antkainis apibrėžiamas kaip skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM. Pastebėtina, jog iš kitų projekto nuostatų bei kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl buvo pasirinktas būtent 10 procentų dydis – ar buvo įvertintos sandėliavimo, krovos, pervežimo išlaidos, galimi nuostoliai dėl neparduotų likučių ir pan.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio  5 dalis išbraukiama.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	7	2	3	10. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba privalo nagrinėdama galimai nesąžiningą žalio pieno pirkimo-pardavimo veiklą, kreiptis dėl išvados į valstybės institucijas. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku nei kokia išvada, nei kokios valstybės institucijos šiuo atveju turimos mintyje.	Pritarti	Projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas išbraukiamas: 3) nagrinėdama galimai nesąžiningą žalio pieno pirkimo-pardavimo veiklą, kreiptis dėl išvados į valstybės institucijas.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	9	3	2	11. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslintinas nurodant subjektą, priėmusį nutarimą.	Pritarti	Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų jau yra priimtas kontrolės institucijos sprendimas;   nutarimas;
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)	6			12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai, o pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 14 straipsnį Konkurencijos taryba atlieka šio įstatymo stebėseną ir kiekvienais metais teikia stebėsenos pažymą, kurioje be kita ko nurodomi pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra.	Pritarti	Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti sekančiai: „6 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos 1. Kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų, kontroliuoja Konkurencijos taryba.                  1. Už šio įstatymo nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios kontrolės institucijos:             1.1. Rinkos reguliavimo agentūra – už šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą;             1.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – už šio įstatymo  4 straipsnyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą;             2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (toliau – kontrolės institucijos) vykdydamos šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją atlieka tyrimus dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas.“
2.	Europos teisės departamentas				Išnagrinėję 2015 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2764 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Dėl diferencijuoto ūkinės veiklos sričių teisinio reglamentavimo Visų pirma norėtume pažymėti, kad Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti pieno ir pieno gaminių rinkos probleminiai aspektai, mūsų nuomone, nesukuria pagrindo teisinėmis priemonėmis, inter alia priimant specialų įstatymą, reglamentuoti šią ūkio sritį skirtingai nei kitas ūkio sritis. Tam, kad būtų galima diferencijuotai reguliuoti atitinkamą ūkio sritį, nustatyti ypatingą teisinį reguliavimą ūkio sritis turėtų pasižymėti specifiškumu, į kurį neatsižvelgus gali būti pažeistos kitos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra patvirtinęs, kad diferencijuotas ūkio srities reguliavimas yra pagrįstas šiose ypatingose ūkinės veiklos srityse: bankų veiklos ir finansinių paslaugų rinka[1], alkoholio rinka[2], farmacijos rinka[3] ir kitos. Šių sričių specifiškumas yra grindžiamas ūkinės veiklos sąsajomis su kitomis konstitucinėmis vertybėmis (visuomenės saugumas, visuomenės sveikata, vartotojų teisių apsauga). Taigi, manytina, kad kartu su Projektu turėtų būti pateikiami motyvai, pagrindžiantys poreikį pripažinti pieno ir pieno gaminių rinką ypatinga ūkio sritimi Lietuvos Respublikoje, ir pateiktas vertinimas, ar šios ūkio srities diferencijavimas kitų ūkio, ypatingai žemės ūkio, sričių atžvilgiu gali būti pateisinamas siekiant apsaugoti kitas asmenų konstitucines teises ir laisves. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsniu žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje[4], vertindamas žemės ūkio srities (cukraus ūkio) diferencijuoto teisinio reguliavimo klausimą, taip pat, yra patvirtinęs, kad formuoti ir vykdyti valstybės politiką atitinkamos ūkio srities klausimais ir pasirinkti jos vykdymo priemones ir metodus yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės kompetencija. Taigi manytume, kad dėl nagrinėjamo Projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalį.	Nepritarti	Lietuvoje susiformavusi pieno ūkio struktūra yra specifinė, dominuoja pieno perdirbimo įmonės, o pieno gamintojai yra smulkūs ir nekooperuoti. Seimo kompetencija yra įstatymu reguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų.
	Europos teisės departamentas	3 3	3 4	2	2. 2. Dėl draudimo tiekti kitose valstybėse narėse pagamintą pieną ir pieno gaminius į Lietuvos rinką Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu žalio pieno pirkėjams nustatomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas, o 3 straipsnio 4 dalimi pieno perdirbimo įmonėms nustatomas draudimas tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Kitaip tariant, Projekto nuostatomis ribojamas minėtų prekių pateikimas į Lietuvos Respublikos rinką, pagal prekių kilmės valstybės požymį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtomis Projekto nuostatomis nustatomi kiekybiniai prekių importo apribojimai iš kitų valstybių ir nedetalizuojama, ar draudimas taikomas tik trečiųjų valstybių atžvilgiu, ar visų valstybių, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes nares, atžvilgiu, remiantis pasirinkta bendra valstybės formuluote, manytina, kad šiomis nuostatomis siekiama riboti prekių importą taip pat ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Esant šioms aplinkybėms Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 straipsnio 4 dalis vertintinos dėl atitikties Europos Sąjungos teisei.             Laisvo prekių judėjimo suvaržymai yra draudžiami remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 ir 35 straipsniais. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[5], kiekybiniais apribojimais laikomos visos priemonės, kurių poveikis yra visiškas arba dalinis prekių importo, eksporto ar tranzito suvaržymas. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 straipsnio 4 dalimi nustatomi pieno ir pieno gaminių tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką draudimai vertintini kaip kiekybiniai prekių importo apribojimai.             Kiekybiniai importo apribojimai gali būti pateisinti tik remiantis SESV 36 straipsnyje nurodytais arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Tačiau atsižvelgiant į Projektu siūlomų priemonių tikslą – teikti pardavimų pirmenybę prekėms pagal kilmę, kitaip tariant, skatinti nacionalinių prekių pardavimus, o taip pat atsižvelgiant į Projektu siūlomų priemonių poveikį – valstybių narių tarpusavio prekybos ribojimas, darytina išvada, kad Projekto nuostatomis siūlomi kiekybiniai importo apribojimai negali būti pateisinti minėtais pagrindais. Remdamiesi minėtais argumentais, pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitinka SESV 34 straipsnio.	Pritarti	Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas keičiamas ir išbraukiama 3 straipsnio 4 dalis.
	Europos teisės departamentas				3. 3. Dėl draudimo žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą žalio pieno supirkimo kainą Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti draudimą žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą pieno pardavėjams, jeigu pastarieji priklauso vienai pardavėjų grupei (pagal parduodamo pieno kiekį) ir parduoda nustatytos kokybės žalią pieną. Taigi nustatomi du požymiai, kuriais remiantis žalio pieno pirkėjas gali vykdyti kainodaros politiką.             Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 pažymima, kad laisvos derybos taikomos ir pieno kainos nustatymui. Šio reglamento 148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje yra nurodyta, kad žaliavos pristatymo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį. Šia nuostata pasiūlomi pavyzdiniai pieno kainos apskaičiavimui svarbūs veiksniai, tačiau taip pat leidžiama laisvai derėtis dėl kitų rinkos pokyčius atspindinčių rinkos rodiklių, kurie gali turėti įtakos galutinei pieno kainai nustatyti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekto 3 straipsnio 3 dalimi nustatomi pieno pardavėjų ir pirkėjų derybinių galių ribojimai, atsižvelgiant tik į minėtus du požymius, yra proporcingi. Manytina, kad ribojant prekybos pienu sandorių šalių derybines galias iškyla rizika, jog tam tikrais atvejais pieno pardavėjai bus diskriminuojami. Primename, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo jurisprudencija[6], diskriminacijos atvejais laikytini taip pat ir tie atvejai, kuomet esant skirtingoms aplinkybėms subjektai vertinami vienodai. Taigi, Projektu nustačius tik du požymius, į kuriuos galima atsižvelgti vykdant kainodarą, galimi atvejai kuomet objektyviai skirtinguose aplinkybėse esantiems vienos grupės pieno pardavėjams nebūtų galimybės taikyti skirtingos kainodaros, t.y. jie būtų diskriminuojami (pavyzdžiui, vienos grupės pieno pardavėjas parduoda ekologišką žalią pieną).             Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomas draudimas žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą vienos grupės pieno pardavėjams, ypač atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 5 punkte nurodytą žalio pieno pardavėjų grupės apibrėžimą ir jame nustatytus kainų nustatymo požymius, neproporcingai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą.  Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu Projekto pasiūlymu ribojama asmenų ūkinės veiklos laisvė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje įtvirtintas asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija[7], šis principas, be kita ko, turėtų būti suprantamas, kaip suteikiantis teisę laisvai pasirinkti verslą, sudarinėti sutartis, o taip pat teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Taigi, siūlymas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę bei sutarčių sudarymo laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė. Todėl privalu išsamiai aiškinamajame rašte pagrįsti tokio ribojimo būtinumą, pagrįsti, kokias Konstitucijoje įtvirtintas vertybes siekiama apsaugoti, pagrįsti, ar tokiu ribojimu nebus paneigta teisė užsiimti atitinkama ūkine veikla iš esmės, o taip pat įvertinti, ar yra laikomasi proporcingumo principo.	Nepritarti	Manoma, kad perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse būtina taikyti vienodą žalio pieno kainą, kadangi dėl silpnų pieno gamintojų derybinių galių (ūkiai gana smulkūs ir nekooperuoti) jie negali išsiderėti geresnių sąlygų. Be to, pasitaiko atvejų, kad žalio pieno pirkėjai, turėdami dominuojančią galią rinkoje, kooperatinėms įmonėms taiko mažesnes žalio pieno kainas negu atskiram žalio pieno pardavėjui, kuris parduoda ženkliai mažesnį pieno kiekį. Tokiu būdu žalio pirkėjai pažeidžia konkurencijos sąlygas. Skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas atskiriems ūkio subjektams neleidžia plėtotis kooperacijai pieno sektoriuje.
	Europos teisės departamentas	3	5		4. 4. Dėl draudimo pieno gaminių pardavėjui taikyti didesnį negu 10 procentų antkainį             Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams.             Manytume, kad šis pasiūlymas taip pat kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui. Ketinimas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostata siūloma apriboti prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams, nepaisant tokių produktų kilmės. Kitaip tariant, kainodaros laisvė būtų ribojama ir tais atvejais, kai Lietuvoje realizuojami pieno gaminiai, pagaminti kitose Europos Sąjungos valstybėse narės. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami ne tik anksčiau minėti kiekybiniai importo apribojimai, tačiau taip pat visos lygiaverčio poveikio priemonės. Remiantis Teisingumo Teismo praktika[8], toks lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas taikomas visiems valstybių narių apribojimams, galintiems tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais pieno gaminių antkainiui papildomai gali turėti įtaką tokie specifiniai veiksniai kaip didesnės transportavimo sąnaudos, trumpesnis produkcijos realizavimo laikotarpis, sezoniškumas ir pan. (jeigu šios sąnaudos nėra įtrauktos į prekių kainą). Taigi, minėtais atvejais antkainio reguliavimas gali užkirsti kelią į tinkamą prekybininko uždarbį ir sudaryti nepalankesnes sąlygas iš ES valstybių narių įvežamiems produktams kadangi dėl tokių produktų patiriami papildomi su atvežimu į Lietuvą susiję kaštai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teisės nustatyti antkainį ribojimas, taip pat prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, nekliudys tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje. Papildomai norėtume pastebėti, kad Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlomas didžiausias leistinas prekybinis antkainis turėtų būti apskaičiuojamas pagal pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainas. Tačiau neaišku, kaip bus užtikrinamas antkainių reguliavimas praktikoje, kadangi tokiu atveju pieno gaminių pardavėjai turėtų skelbti pieno gaminių įsigijimo kainas (tai ribotų ūkio subjektų teises pirkimo-pardavimo sutartyse apibrėžti konfidencialumo sąlygas ir pan.). Be to, remiantis Projekto nuostatomis nėra aišku, kaip informacija apie pieno gaminių įsigijimo kainą būtų gaunama, ypač tais atvejais, kai pieno gaminiai būtų perkami pagal prekybos grandinės principą (pieno perdirbimo įmonė – kitos valstybės narės pieno gaminių pardavėjas (arba tarpininkas) – Lietuvos pieno gaminių pardavėjas) iš kitų valstybių narių ūkio subjektų.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio  5 dalis išbraukiama.
	Europos teisės departamentas				5. 5. Dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodytų pieno ir pieno gaminių ūkio probleminių aspektų ir priemonių Projekto tikslams pasiekti tinkamumo ir proporcingumo  Projekto aiškinamajame rašte tiksliai identifikuotas vienas svarbiausių žalio pieno ir pieno gaminių ūkio probleminių aspektų. Be kita ko nurodoma, kad pieno gamintojai yra nekooperuoti, veikia atskirai, nėra pakankamai pieno gamintojus atstovaujančių organizacijų. Visi šie veiksniai silpnina pieno gamintojų derybines galias derantis su pieno supirkėjais dėl produkcijos supirkimo kainos. Norėtume pastebėti, kad derybines galias stiprinti būtų galima ir netaikant vidaus rinką varžančių valstybės tiesioginio reguliavimo priemonių. Būtent aktyvesnis pieno gamintojų kooperavimas ir efektyvus atstovavimas, mūsų nuomone, galėtų prisidėti prie pieno gamintojų interesų užtikrinimo. Šios nuomonės laikomės, kadangi minėta priemonė yra akcentuojama ir siūloma Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 konstatuojamosiose dalyse pažymima, kad siekiant užtikrinti perspektyvią gamybos plėtrą, taip užtikrinant deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, turėtų būti padidinta jų galia derybose su perdirbimo įmonėmis. Šiems tikslams pasiekti siūloma valstybėms narėms numatyti priemones dėl gamintojų organizacijų, kurias sudaro pieno sektoriaus ūkininkai, ar jų asociacijų kolektyvų galimybių derėtis su pieninėmis dėl visai jų narių žalio pieno produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių sąlygų, įskaitant kainas. Pienininkyste besiverčiančių ūkininkų galimybių stiprinimas - bendrai derėtis su pieno supirkėjais dėl sutarčių sąlygų, įskaitant pieno kainos, laikytinas pagrindiniu tinkamu instrumentu reguliuojant pieno rinką. Šios nuomonės laikomės atsižvelgdami, be kita ko, į Europos Komisijos atliktų studijų rezultatus ir valstybių narių ekspertinių grupių pateiktas išvadas dėl pieno rinkos sąlygų gerinimo[9]. Atitinkamai, siūlytume, apsvarstyti įvairias pieno gamintojų atstovavimo aprėpties ir kokybės gerinimo priemones. Tinkamomis priemonėmis taip pat laikytinos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatose numatytos tipinės žalio pieno tiekimo sutarčių sąlygos. Atitinkamai vertinant Projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priemones, pažymėtina, kad jomis detalizuojamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 2 dalies nuostatos ir tokiomis priemonėmis, manytume, tiesiogiai prisidedama prie sutarčių laikymosi užtikrinimo ir sąžiningos verslo praktikos. Tačiau kelia abejonių šių priemonių užtikrinimo mechanizmo, įtvirtinto Projekto 6 straipsnyje, poreikis. Svarstytina, ar remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsniu, Konkurencijos Tarybos kompetencijos sričiai priklauso nagrinėti sutarčių sąlygų pažeidimo atvejus.	Pritarti	Įstatymo projektas tobulinamas, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus.
	Europos teisės departamentas				6. 6. Dėl Projekto nuostatomis apibrėžiamų nesąžiningų veiksmų ir jų kontrolės mechanizmo  Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto nuostatomis siekiama spręsti nesąžiningos konkurencijos praktiką žalio pieno ir pieno gaminių ūkio srityje. Pažymėtina, kad sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje gina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, o šio įstatymo nuostatose yra apibrėžiami konkurenciją ribojantys ir nesąžiningos konkurencijos atvejai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas specialus įstatymas, pagal reguliavimo dalyką, dubliuoja arba nustato skirtingas konkurencijos priežiūros taisykles, manytume, kad būtų tikslinga teikti Projektą Vyriausybės (atitinkamai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip konkurencijos politiką formuojančios institucijos) ir Konkurencijos Tarybos išvadoms gauti.	Pritarti iš dalies	Seimas, įvertindamas sudėtingą padėtį pieno sektoriuje, gali priimti atitinkamą įstatymą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija				Lietuvos prekybos įmonių asociacija bei jai priklausančios įmonės narės, kurios atstovauja apie 90 procentų visos mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos, išnagrinėję Projektą, teikia tokias pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto 3 straipsnio 5 dalies: Projekte įtvirtinamas prekybos įmonės “antkainio” pieno produktams ribojimas. Pažymime, jog įsigaliojus šiai nuostatai, būtų panaikinta konkurencija tarp prekybos įmonių siekti, jog vartotojams būtų pateikta priimtinausia prekių kaina. Taip pat pažymime, jog tai neturėtų jokios įtakos pieno supirkimo kainai, nes prekybos įmonės perka paruoštą produkciją iš perdirbėjų, kurie savo ruožtu superka pieną (kaip žaliavą) iš ūkininkų. Pritariame tiek LR Konkurencijos tarybos, tiek ir Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos šio projekto išvadose pateiktiems argumentams, kuriais remiantis siūloma nepritarti šio Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Siūlome išbraukti iš Projekto 3 straipsnio 5 dalį.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio  5 dalis išbraukiama.
2.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas (pateikiama sutrumpintai)				Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2764 (toliau –  Projektą) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Dėl Projekto 3 str. 3 d. 2 p. ir 3 str. 4 d. numatytų apribojimų žalio pieno pirkėjams pirkti žaliavą kitose šalyse ir tokio pieno gaminių tiekimo į Lietuvos rinką Projektu norima uždrausti pieno pirkėjui pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas. Taip pat siūloma uždrausti Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Apribojimai galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Draudimas teisinėmis priemonėmis sukurtų ypač nepalankias sąlygas Lietuvoje veikiančioms įmonėms kitų šalių įmonių atžvilgiu. Projekte vartojama formuluotė, jog žalio pieno pirkėjas negali „nepagrįstai“ mažinti pirkimo kainų. Tačiau rinkos ekonomikoje „nepagrįsta“ kaina neegzistuoja. Jeigu tiek pirkėjas, tiek pardavėjas sutinka dėl sutartos kainos, ji yra pagrįsta. Projekto rengėjai nepagrindžia teiginių apie dominuojančią padėtį. Susitarimas dėl kainos – esminis pirkimo–pardavimo sutarties elementas. Projektu siūloma ūkio subjektams uždrausti vienašališkai nutraukti arba pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 d. Ginčai dėl sutartinių teisių pažeidimo sprendžiami civilinio proceso tvarka .Projektu siūloma įteisinti tokį reguliavimą, kuriuo pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnę negu 10 procentinių punktų prekybinių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą raštą. Antkainių reguliavimas yra nesuderinamas su Lietuvoje galiojančiais įstatymais Projekte siūloma neleisti pieno gaminių pardavėjui taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį. Toks draudimas yra nesuderinamas su veikiančia teisės sistema ir galimai prieštarauja Konstitucijoje užtikrintiems asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principams. Dėl Projekto 3 str. 3 d. 1 p. numatyto draudimo iš tos pačios grupės pieno gamintojų grupės žaliavinį pieną pirkti už skirtingą kainą Projektas taip pat numato žaliavinio pieno pirkėjams drausti „perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą“. Vykdant įstatymo reikalavimus, visi žalio pieno pirkėjai Lietuvoje privalėtų taikyti vienodą kainą panašios kokybės žaliam pienui nuperkamam iš panašaus dydžio gamintojų. Praktikoje tai reiškia dvi galimybes. Pirma, visi Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai, perkantys žaliavinį pieną turėtų susitarti taikyti vienodą kainą. Tačiau tokiu atveju ūkio subjektai turėtų įvykdyti de facto kartelinį susitarimą, prieštaraujantį Konkurencijos įstatymui. Be to, žaliavinio pieno pirkėjams, už pieną pasirengusiems mokėti daugiau, nei susitarta kartelio, tai daryti būtų draudžiama įstatymu. Draudimas analogiškai galiotų net ir žaliavinio pieno gamintojams, t. y. jie negalėtų parduoti pieno už didesnę, nei kartelio sutartą kainą, net jei gamintojas rastų pirkėją, sutinkantį mokėti aukštesnę, nei kartelio nustatytą kainą. Antra, panašios kokybės žaliavinio pieno supirkimo iš panašaus dydžio gamintojų kainą nustatytų pirmasis ataskaitiniame laikotarpyje sudarytas sandoris. Visi kiti pirkėjai ir pardavėjai privalėtų taikyti tokią pat kainą, dėl kurios buvo sutarta pirmojo sandorio metu. Išvados Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome nepritarti Projektui.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projektas tobulinamas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bei  teikiamus pasiūlymus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Konkurencijos taryba (sutrumpintai)				(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susipažino su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2764  (toliau – Projektas), kurį 2015 m. vasario 19 d. įregistravo Seimo narė Virginija Baltraitienė (toliau – Seimo narė). (2) Teikdama Projektą Seimo narė siūlo tiesiogiai reguliuoti su žalio pieno ir pieno produktų pirkimu – pardavimu susijusią ūkinę veiklą, numatant reikšmingus konkurencijos tarp ūkio subjektų apribojimus, be kita ko pasireiškiančius kainų reguliavimu ir žalio pieno pirkimo bei pieno produktų pardavimo ribojimu. Konkurencijos tarybos nuomone, šios ir kitos Projekto nuostatos neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos veiksmingos konkurencijos apsaugos principų bei gali sukelti neigiamų pasekmių visiems pieno sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams bei vartotojams dėl toliau šiame rašte išdėstytų priežasčių.  1. Dėl Projekto atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos pagrindiniams teisės principams Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintus konkurencijos apsaugos principus, pažymi, jog riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima tik įstatymu ir tik laikantis kitų sąlygų: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimai negali paneigti teisių ir laisvių prigimties bei jų esmės; o nustatant ribojimus yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo^[1]. Konstitucinis Teismas taip pat pripažįsta, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Atsižvelgus į šias nuostatas, akivaizdu, kad nustatyti Projekte siūlomus ūkinės veiklos ribojimus galima tik atlikus išsamų ir objektyvų vertinimą, kuris parodytų šių ribojimų būtinybę. Pasirinktos reguliavimo priemonės turėtų būti proporcingos siekiamam tikslui bei neapriboti prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio ribojimų būtinybę ir teisėtumą tenka ribojimus numatančių projektų rengėjams. Konkurencijos tarybos nuomone, Projekto nuostatos ir jo aiškinamajame rašte pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai nepagrindžia nei siūlomų įtvirtinti ribojimų būtinybės, nei jų atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės reikalavimams. 1.1. Dėl ribojimų, susijusių su pieno pirkimu iš kitų valstybių (3) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 4 dalyje Seimo narė siūlo numatyti draudimą pirkti pieną iš kitų valstybių, jei nesuperkamas pienas Lietuvoje, bei draudimą Lietuvos įmonėms parduoti pieno produktus pagamintus iš pieno pirkto kitose valstybėse. (4) Konkurencijos tarybos nuomone, toks draudimas turėtų tiesioginės neigiamos įtakos tiek pieno pirkėjų, tiek ir pardavėjų veiklos galimybėms ir konkurencijai ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kitų valstybių pieno ar pieno produktų tiekėjais. 1.2. Dėl draudimo žalią pieną pirkti skirtingomis kainomis (5) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte Seimo narė siūlo numatyti draudimą pirkti žalią pieną skirtingomis kainomis iš tai pačiai grupei priklausančių pardavėjų ir tomis pačiomis sąlygomis. (6) Taigi, siūlomas numatyti draudimas gali lemti situaciją, kad žalio pieno pirkėjų galimybės pasiūlyti individualias pardavėjams priimtinas sąlygas būtų apribotos. Atitinkamai ir pardavėjų galimybės derėtis dėl kitų pirkėjams palankių pieno tiekimo sąlygų, kurios gali daryti įtaką kainai, būtų apribotos. Esant ribotoms galimybėms laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo – pardavimo kainą, nei pardavėjai, nei pirkėjai nebūtų skatinami individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygų bei veikti kuo efektyviau. 1.3. Dėl draudimo nepagrįstai mažinti žalio pieno kainas (7) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte Seimo narė siūlo numatyti draudimą nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainas, o 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mažinant kainą daugiau nei 3 proc. būtina pagrindimą pateikti Konkurencijos tarybai, kuri, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje, galėtų uždrausti tokį mažinimą. (8) Toks kainų mažinimo ribojimas yra kainų reguliavimo priemonė (ūkio subjektai negali spręsti dėl kainų savo nuožiūra), kuri riboja konkurenciją ir gali turėti neigiamų pasekmių patiems žalio pieno pardavėjams. 1.4. Dėl antkainių ribojimo (9) Projekto 3 straipsnio 5 dalis numato draudimą pieno gaminių pardavėjams taikyti didesnių nei 10 proc. antkainių sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems būtiniausiems pieno gaminiams. (10) Toks tiesioginis kainų reguliavimas turėtų reikšmingą neigiamą įtaką pieno produktais prekiaujančių ūkio subjektų tarpusavio konkurencijai ir nebūtinai lemtų mažesnes pieno produktų kainas vartotojams. 1.5. Dėl ūkio subjektų, kuriems siūloma taikyti reguliavimą (11) Projektu Seimo narė siūlo atitinkamą reguliavimą taikyti visiems pieno pirkėjams ir visiems mažmeninės prekybos veikla užsiimantiems subjektams, nepriklausomai nuo jų galios rinkoje, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo siekiama apriboti didelę galią rinkoje turinčių pieno perdirbimo įmonių rinkos galios panaudojimą. Taigi, lieka neaišku, kodėl net ir smulkių prekybininkų ar pieno pirkėjų[2] veiklą siūloma riboti papildomomis reguliavimo priemonėmis. Šiems ūkio subjektams Projektu siūlomas numatyti reguliavimas gali būti ypač žalingas, nors tai niekaip neprisidėtų prie pagrindinio Projektu siekiamo tikslo – geriau apsaugoti pieno gamintojų interesus. 1.6. Dėl Europos Sąjungos lygiu taikomo specialaus reglamentavimo (12) Vertindama papildomo reguliavimo būtinumą, Konkurencijos taryba siūlo Projekto rengėjai atsižvelgti į Europos Sąjungos lygiu taikomas teisines priemones, skirtas Projekto aiškinamajame rašte keliamoms problemoms spręsti. 2012 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai priimant vadinamąjį „pieno paketą“[3] daugiausia dėmesio kaip tik ir buvo skiriama sutartiniams santykiams, gamintojų derybinei galiai, skaidrumui, rinkos priemonėms ir perspektyvoms. 2. Dėl Projekte siūlomo reguliavimo įgyvendinimo (13) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad dauguma Projekte numatytų nuostatų yra neįgyvendinamos tiek dėl jų neapibrėžtumo, tiek dėl objektyvių kliūčių. (14) Pavyzdžiui, nei Projekte, nei aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kokiu būdu pieno pirkėjai turėtų sužinoti, kiek, kur ir kokio pieno yra Lietuvoje, kad galėtų įvertinti, ar gali pirkti pieną iš kitų valstybių. Dėl didelio Lietuvoje esančių pieno pardavėjų skaičiaus abejotina, ar yra objektyviai įmanoma sudaryti sąlygas ūkio subjektams įgyvendinti tokius Projekto reikalavimus. (15) Konkurencijos tarybos nuomone, dėl šių priežasčių Projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug pastangų (finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių) tiek iš ūkio subjektų, tiek ir iš valstybės. Tačiau tai aiškinamajame rašte neįvertinta, nors numatytas nepagrįstai trumpas pasirengimo laikotarpis, nurodant, kad Projektas turėtų įsigalioti nuo 2015 m. gegužės 1 d. 3. Dėl Konkurencijos tarybos kaip Projekte numatytų reikalavimų priežiūrą vykdančios institucijos (16) Projektas nurodo, kad jame numatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą turėtų vykdyti Konkurencijos taryba. Tokia nuostata būtų ydinga, nes Projekte siūlomo numatyti reguliavimo pobūdis iš esmės neatitinka Konkurencijos tarybos steigimo tikslo. (17) Konkurencijos taryba yra specializuota institucija, kurios pagrindinis tikslas, numatytas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme – vykdyti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Vykdant tokią konkurencijos priežiūrą, svarbiausia užtikrinti, kad ūkio ir viešojo administravimo subjektai nepriimtų sprendimų ar neatliktų kitokių veiksmų, kurie ribotų konkurenciją taip darydami žalą vartotojams. (18) Projektas savo esme nėra susijęs su konkurencijos užtikrinimu ar jos skatinimu. Priešingai, jame numatyti konkurenciją mažinantys reikšmingi ūkinės veiklos apribojimai. (19) Siekiant, kad valstybės institucijos veiktų efektyviai, būtina užtikrinti, kad jos atliktų tas funkcijas, kurių pobūdis atitinka jų pagrindinius steigimo tikslus ir veiklos sritį. Priešingu atveju, Konkurencijos taryba turėtų vykdyti numatytą reguliavimą, o dėl ribotų žmogiškų ir materialinių išteklių būtų priversta apriboti savo pagrindinės funkcijos – Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimų – įgyvendinimą. Tai neabejotinai turėtų itin neigiamą poveikį vartotojams tiek šiame, tiek ir kituose sektoriuose. (20) Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba nėra tinkama institucija prižiūrėti, kaip būtų įgyvendinamos Projekte numatytos reguliavimo priemonės. Įvertinusi šiame rašte išdėstytus esminius Projekto trūkumus, Konkurencijos taryba mano, kad šiuo metu Lietuvoje apskritai nėra – ir jau bent du dešimtmečius nebuvo – institucijos, kuri būtų tinkama Projekte siūlomo reguliavimo priežiūrai. 4. Išvados (21) Apibendrinus aukščiau pateiktą Projekto vertinimą, Konkurencijos tarybos nuomone, Projektui negali būti pritarta dėl galimo prieštaravimo pagrindiniams Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės principams, dėl ekonominio nepagrįstumo, dėl ribotų objektyvių galimybių užtikrinti jame numatytų priemonių įgyvendinimą ir dėl galimų žalingų pasekmių, kurios rengiant projektą nebuvo įvertintos. (22) Žalingos pasekmės, visų pirma, gali kilti patiems pieno gamintojams, kurių interesus siekiama apsaugoti. Pripažinus, jog Projekte siūlomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas Lietuvoje pagamintas pienas, yra negalimas dėl prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, kitos Projekte siūlomos reguliavimo priemonės gali lemti, kad pieno perdirbimo įmonės atsisakys supirkti žalią pieną iš Lietuvos pieno gamintojų ir ieškos palankesnių žalio pieno įsigijimo alternatyvų aplinkinėse valstybėse. Tai neabejotinai reikšmingai pablogintų pieno gamintojų padėtį. (23) Projektas ne tik neužtikrintų, tačiau galėtų ir pažeisti vartotojų interesus: siūlomos priemonės galėtų lemti ne tik aukštesnes pieno produktų kainas, bet ir mažesnę pieno produktų įvairovę ar net sumažėjusią tam tikrų produktų pasiūlą. (24) Siekiant spręsti pieno sektoriuje kylančias problemas, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti Europos Sąjungos lygiu siūlomus sprendimo būdus bei žemės ūkio politikos srityje taikyti priemones, kurios leistų užtikrinti ilgalaikį pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos efektyvumą bei konkurencingumą. Šarūnas Keserauskas	Pritarti iš dalies	Įstatymo projektas tobulinamas. Siūloma  pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį numatant už šiom įstatymo nustatytų nuostatų laikymosi priežiūra atsakingas institucijas: Rinkos reguliavimo agentūra  ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
2.	Užsienio reikalų ministerija				Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo 2015 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP 2764 (toliau – Projektas) ir norėtų atkreipti dėmesį į tam tikrų projekto straipsnių prieštaravimą Europos Sąjungos teisei ir kartu pritarti Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos (2015 m. kovo 3 d. Nr. NR-158) ir Konkurencijos tarybos (2015 m. kovo 16 d. Nr. (1.20-32)6V-610) išreikštoms pastaboms dėl šio Projekto. Ministerijos nuomone, Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnio nuostatų. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu žalio pieno pirkėjams nustatomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas, o 3 straipsnio 4 dalimi pieno perdirbimo įmonėms nustatomas draudimas tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse. Atkreipiame dėmesį, kad laisvas prekių judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių vidaus rinkos laisvių ir kartu pamatinė Europos Sąjungos vertybė. Laisvo prekių judėjimo suvaržymai yra draudžiami remiantis SESV 34 ir 35 straipsniais. Vadovaujantis SESV 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys į Projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuria siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį atitinkamiems pieno produktams. Šia nuostata įtvirtinamas kainodaros laisvės ribojimas, kuris gali prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, kliudyti veikti lygiomis teisėmis tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas) 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas, kuris taikomas ir pieno kainai nustatymuti. Šiame Reglamente (148 str.) pasiūlomi pavyzdiniai pieno kainos skaičiavimui svarbūs veiksniai, tačiau taip pat leidžiama laisvai derėtis dėl kitų rinkos pokyčius atspindinčių rinkos rodiklių, kurie gali turėti įtakos galutinei pieno kainai nustatyti. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomas draudimas žalio pieno pirkėjui taikyti skirtingą kainodarą vienos grupės pieno pardavėjams, ypač atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 5 punkte nurodytą žalio pieno pardavėjų grupės apibrėžimą ir jame nustatytus kainų nustatymo požymius, neproporcingai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, siūlomos įstatymo nuostatos turėtų būti proporcingos keliamiems tikslams ir neprieštarauti pamatiniam Europos Sąjungos laisvo prekių judėjimo principui.	Pritarti	Įstatymo projektas patobulintas atsižvelgiant į pateiktas pastabas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo narė Virginija Baltraitienė	3	3	2	Argumentai: Žalias karvių pienas yra perkamas sudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis tarp žalio pieno pardavėjo ir pirkėjo. Sutartyse pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3, 4 straipsnius turi būti nurodytas žalio pieno kiekis, jo kaina ir kt. Pasitaiko atvejų, kai žalio pieno pirkėjai be įspėjimo keičia sutarties sąlygas–mažina kainą ir, žalio pieno pardavėjui nesutikus, atsisako iš jo pirkti žalią pieną. Tokiu būdu, pažeidžiant sutarties sąlygas, yra nutraukiama žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, o žalio pieno pirkėjas užsitikrina reikalingą pieno kiekį importuodamas žalią pieną. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad žalio pieno pirkėjas, kuris yra sudaręs sutartis su žalio pieno pardavėjais, privalėtų nupirkti visą pagal sudarytas žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis pasiūlytą žalio pieno kiekį ir, tik įvykdęs sutarties sąlygas, galėtų importuoti pieną. Šiuo pasiūlymu nedraudžiama importuoti žalią pieną iš kitų valstybių, tačiau siekiama, kad pirmiausia būtų užtikrinamas sudarytų žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarčių laikymasis ir teisėtų žalio pieno pardavėjų interesų apsauga. Pasiūlymas: 2) pirkti žalią pieną iš kitų valstybių žalio pieno pardavėjų, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas žalio pieno kiekis, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis.	Pritarti iš dalies	Seimo narės V. Baltraitienės pasiūlymas patikslinamas, išdėstant   įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą sekančiai: „2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjų sudarytas žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto pieno kiekio;“
2.	Seimo narys Eugenijus Gentvilas	3	5		Argumentai: Atsižvelgiant į LR Konkurencijos tarybos, Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos pateiktas išvadas šiam projektui, kurios (tarp daugelio pastabų) nurodo, jog pardavėjui taikomo „antkainio“ ribojimas pieno produktams prieštarautų ne tik LR Konstitucijai, bet ir ES teisės aktams įtvirtinantiems laisvą prekių judėjimą; taip pat turėtų reikšmingą neigiamą įtaką pieno produktais prekiaujančių ūkio subjektų tarpusavio konkurencijai, ko pasekoje pieno produktų kainos didėtų vartotojams, siūlau išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį: Pasiūlymas: 3 straipsnis 5. Pieno gaminių pardavėjui draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio 5 dalis išbraukiama.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: .

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2015-04-15)					Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai, kuriais siūloma įtvirtinti žalio pieno pirkėjui draudžiamus atlikti veiksmus: perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pačiomis sąlygomis žalią pieną, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą; draudžiama pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvos ūkio subjektų pasiūlytas žalias pienas; projekto 3 straipsnio 4 dalis, kuria siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse; projekto 3 straipsnio 5 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad pieno gaminių pardavėjui tam tikriems pieno produktams draudžiama taikyti didesnį negu 10 procentinių punktų prekybinį antkainį, kurį sudaro skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principams.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo Kaimo reikalų komitetas	14				Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.  rugpjūčio 1 d.               2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir kontrolės institucijos iki 2015 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti
2.	Seimo Kaimo reikalų komitetas	12	6,7			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamos įstatymo projekto 3 straipsnio 4 ir 5  dalys siūloma išbraukti 12 straipsnio 6 ir 7 dalis. Pasiūlymas: Išbraukti 12 straipsnio 6 ir 7 dalis. 6.         Už šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nurodyto reikalavimo pažeidimą žalio pieno perdirbėjui skiriama bauda nuo penkių tūkstančių  iki dešimt tūkstančių eurų. 7.         Už šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nurodyto reikalavimo pažeidimą pieno gaminių pardavėjui skiriama bauda nuo penkių tūkstančių penkių šimtų iki dešimt tūkstančių penkių šimtų eurų.	Pritarti
3.	Seimo Kaimo reikalų komitetas	3	4		N	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu: „4) mažinti žalio pieno pirkimo kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme.“	Pritarti
4.	Seimo Kaimo reikalų komitetas	14			N	Argumentai: Tikslinga atlikti šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną . Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu: „14 straipsnis. Įstatymo stebėsena ir rezultatų įvertinimas Rinkos reguliavimo agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kasmet iki gegužės 1 d. pateikia Seimui ir Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo  ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi  įstatymo pasiekti tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų  mažmeninių kainų grandinės pasikeitimai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio  įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo“.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai:   8 - už;     0 - prieš;       1 -susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Bucevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-2764(2).

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                        Saulius Bucevičius

---

[1] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai.

[2] Pagal Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje pateikiamus duomenis pieno perdirbimu užsiima per 20 įmonių.

Prieiga per internetą http://www.zum.lt/index.php?2051553622.

[3] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje.