LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO NR. XIVP-2148(2)
2022-11-17 Nr. 109-P-55
Vilnius
1. Komiteto dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.
Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.
2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1 |
Seimo narė Ingrida Šimonytė 2022-11-15 |
1 (19) |
1 (3) |
|
N |
Argumentai: Siūloma: a) suvienodinti apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) režimo taikymą spausdintoms ir elektroninėms knygoms. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas šiuo metu Lietuvoje taikomas tik spausdintoms knygoms ir spausdintiems neperiodiniams informaciniams leidiniams. Siekiant suvienodinti apmokestinimo PVM režimo taikymą skirtingo formato knygoms, siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. lengvatinį PVM tarifą taikyti tiek spausdintoms, tiek elektroninėms knygoms, taip pat tiek spausdintiems, tiek elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams. Valstybės 2023 metų biudžeto netekimai dėl šios dalies galėtų sudaryti apie 1 mln. eurų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius). Šio punkto nuostatos netaikomos leidiniams, kuriuose reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys; |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
|
| 2. |
Seimo narė Ingrida Šimonytė 2022-11-15 |
1 (19) |
1 (3) |
(3)
|
|
Argumentai: b) neribotam laikui pratęsti šiuo metu galiojančio lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms, taip toliau prisidedant prie Lietuvos turizmo plėtros ir apgyvendinimo paslaugas teikiančio Lietuvos verslo konkurencinių sąlygų gerinimo. Valstybės 2023 metų biudžeto netekimai dėl šios dalies sudarytų apie 24 mln. eurų per metus.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3)
|
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
|
| 3. |
Seimo narė Ingrida Šimonytė 2022-11-15 |
1 (19) |
2 (3) |
(6) |
|
Argumentai: d) laikinai pratęsti šiuo metu galiojančio lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, 9 procentų PVM tarifo taikymą sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui ir 9 procentų PVM tarifo taikymą atlikėjų paslaugoms, kaip buvo numatyta pirminiame šio įstatymo projekto variante. Primintina, kad terminuotos PVM lengvatos šiems sektoriams buvo įvestos kaip parama verslui, kurio veikla buvo ribojama siekiant riboti pandemijos plėtrą. Pirminiame projekte buvo siūloma nukelti lengvatos šios mokestinės subsidijos pasibaigimo terminą į palankesnį – sezono – laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad maitinimo paslaugas teikiančių fizinių ir juridinių asmenų registruota 7148. Juridinių asmenų maitinimo įmonių, pateikusių metines pelno mokesčio deklaracijas, yra 4024. Tačiau tik 2244 yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Todėl lengvata nepasiekia didelės dalies mažesnių maitinimo paslaugų teikėjų. Taip pat, didžioji PVM lengvatos teikiamos naudos dalis koncentruojasi dideles apyvartas generuojančiose įmonėse. Pvz., pusei (1122 įmonių) mažesnes apyvartas generuojančių maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų atitenka vos 10 proc. visos „naudos“ arba kitaip – valstybės biudžeto netekimų dėl taikomos lengvatos. Tuo tarpu 15 didžiausias apyvartas turinčių maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų (0,7 proc.) gauna apie 20 proc. visos „naudos“. Tarpe šių 15 įmonių dominuoja greitojo maisto ir kiti tinkliniai restoranai, o ne mažas apyvartas turintys šeimos restoranėliai. Jeigu 2023 m. I pusmetį prognozės II pusmečiui rodytų, kad parama atskiriems verslo subjektams dėl energetikos kainų reikšmingos įtakos veiklos perspektyvai išliktų reikalinga, prasmingiau taikyti tikslines valstybės pagalbos priemones, nei horizontalias priemones, kurių būdu didžioji dalis finansinės naudos atitenka stambiems rinkos dalyviams. Taip pat, reikia pastebėti, kad visose ES šalyse, kurios yra taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms, jis yra derinamas su lengvatiniu tarifu maistui. Lietuvos atvejis, kuomet lengvata netaikoma maistui, bet taikoma maitinimo sektoriui, yra netipinis. Tokiu atveju susidaro situacija, kuomet Lietuvos maitinimo paslaugas teikiantys subjektai perka prekes su 21 proc. standartiniu PVM tarifu, o parduoda su 9 proc. lengvatiniu tarifu. Pastarojo pusmečio duomenys rodo, kad dėl tokios situacijos 2/3 maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų turi neigiamą PVM prievolę. Tai taipogi sukelia ir horizontalios lygybės problemų, nes pvz. prekybos centrai taipogi prekiauja gana ženkliu paruošto maisto asortimentu, nors teisės į lengvatą neturi.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Maitinimo paslaugoms lengvatinį PVM tarifą taiko 22 iš 27 ES valstybių narių. Dauguma iš jų šią lengvatą taiko neterminuotai. Pažymėtina, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis, maitinimo sektoriuje 99 proc. veikiančių įmonių yra smulkus verslas, kuriam padidinus mokesčius gali atsirasti paskata veikti „šešėlyje“, o tai reikštų, kad mokesčių padidinimas nebūtinai užtikrintų didesnį pajamų į biudžetą surinkimą. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. sumažinus PVM tarifą, pardavimai maitinimo sektoriuje per vieną mėnesį išaugo net 48 proc. Dar daugiau, lyginant su iki pandeminiais metais, kai galiojo didesni mokesčių tarifai, bendra visų sumokėtų mokesčių suma kito neženkliai. Verslas skaidrinosi - oficialiai deklaravo pajamas, oficialiai mokėjo atlyginimus. Sumažėjusias valstybės biudžeto pajamas iš PVM iš dalies kompensavo išaugęs gyventojų pajamų ir pelno mokestis. Todėl, galima daryti išvadą, kad sumažinus PVM tarifą maitinimo įstaigoms, įvyko teigiami ekonominiai pokyčiai. Tuo tarpu padidinus mokesčius, galėtų įvykti atvirkštinis rezultatas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo kompromisinį variantą - iki 2023 m. gruodžio 31 d. pratęsti 9 proc. PVM tarifo taikymą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms. Toks siūlymas sudarytų galimybę tvirtinti ateinančių metų biudžetą nedidinant mokesčių verslui.
Pasiūlymas: Komitetas siūlo keičiamo įstatymo 19 str. 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip: 6)
Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 3, susilaikė - 0.
|
| 4. |
Seimo narė Ingrida Šimonytė 2022-11-15 |
1 (19) |
3, 4 (3) |
(7,8,9) |
N |
Argumentai: d) laikinai pratęsti šiuo metu galiojančio lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, 9 procentų PVM tarifo taikymą sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui ir 9 procentų PVM tarifo taikymą atlikėjų paslaugoms, kaip buvo numatyta pirminiame šio įstatymo projekto variante. Primintina, kad terminuotos PVM lengvatos šiems sektoriams buvo įvestos kaip parama verslui, kurio veikla buvo ribojama siekiant riboti pandemijos plėtrą. Pirminiame projekte buvo siūloma nukelti lengvatos šios mokestinės subsidijos pasibaigimo terminą į palankesnį – sezono – laikotarpį.
Analizuojant kultūros, poilsio ir sporto sektorių (nebūtinai vykdančių veiklą) mokesčių mokėtojų, įskaitant ir fizinius asmenis, duomenis matome, kad nors bendras skaičius yra 19,9 tūkst., PVM mokėtojai sudaro vos 5,4 proc. (PVM mokėtojais registravęsi 1085 asmenys). Iš jų vos 208 juridiniai asmenys naudojosi teise taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą. Todėl lengvatos teikiama nauda nepasiekia absoliučios daugumos šiuose sektoriuose veikiančių subjektų. Analizuojant didžiausius lengvatinio tarifo naudos gavėjus, tarp jų daugumą sudaro tinkliniai sporto klubai, pramogų ir poilsio centrai bei didžiųjų koncertų organizatoriai, o ne meno kūrėjai. Atsižvelgiant į tai, kad ES šalyse gana plačiai taikoma tik lengvata komerciniams renginiams, tačiau ne pramogų parkams ar sporto klubams, siūloma nuolatinai galioti palikti tik pirmąją lengvatą. c) neribotam laikui pratęsti šiuo metu galiojančio lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui. Taip būtų prisidedama prie XVIII-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo, susijusių su skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenančių žmonių vienodų galimybių dalyvauti kultūriniame gyvenime ar į jį įsitraukti užtikrinimu, kultūros žmonių sukurtų geriausių kūrinių prieinamumo užtikrinimu, tarptautinio ir nacionalinio kultūros konkurencingumo užtikrinimu. Valstybės 2023 metų biudžeto netekimai dėl šios dalies sudarytų apie 1,3 mln. eurų per metus.
Pasiūlymas:
7) visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos; 8) 9) iki 2023 m. birželio 30 d. sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.“
|
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Pažymėtina, kad didžioji dalis ES valstybių narių taiko sumažintą PVM tarifą kultūros renginių, sporto renginių lankymo ir atlikėjų teikiamos paslaugos, o kai kuriems renginiams taikomas itin mažas PVM tarifas. Latvijoje šių paslaugų teikėjai yra atleidžiami nuo PVM. Lenkijoje taikomas 8 proc. lengvatinis tarifas. Pasirinkimą, kurioje valstybėje organizuoti tarptautinį kultūros renginį, dažnai lemia ir mokestiniai veiksniai. Tuo tarpu atlikėjų veikla yra neatsiejama nuo kultūros renginių. Sporto klubų veiklos analizė rodo, kad didelė dalis šio sektoriaus priklauso aukštai bankroto rizikai. Tikėtina, kad išvengti bankroto bangos šiam sektoriui padėjo nuo 2021 m. liepos 1 d. taikomas lengvatinis PVM tarifas. Tyrimai atskleidžia, kad lietuviai aktyviai gyvensenai vis dar skiria per mažai dėmesio. Remiantis tarptautiniais tyrimais, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi viršsvorio problemų, o sergamumas širdies ligomis šalyje vis dar vienas aukščiausių visoje Europoje. Todėl valstybė turi skirti ypatingą dėmesį žmonių sveikos gyvensenos skatinimui ir prisidėti prie šio sektoriaus sėkmingo veikimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Komitetas siūlo neterminuotą PVM 9 proc. tarifo taikymą ne tik meno, kultūros, bet ir atlikėjų ir sporto paslaugų sektoriams. Tokiu būdu būtų įtvirtinama stabili, palanki mokestinė aplinka, skatinant pridėtinės vertės kūrimą bei skatinant gyventojus lankytis kultūros (tame tarpe ir atlikėjų) renginiuose ir sporto įstaigose.
Pasiūlymas: Komitetas siūlo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktus išdėstyti taip: 7) 8)
Balsavimo rezultatai: už - 7, prieš - 4 , susilaikė – 0.
|
| 5. |
Seimo narė Ingrida Šimonytė 2022-11-15 |
1 (19) |
5 (4) |
(1)
|
N |
e) patikslinti galiojančias PVM įstatymo nuostatas, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamiems specialiosios medicininės paskirties produktams, taip suderinant jas su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-865 nuostatomis. Šiame įstatymo projekte atskiriama specialiosios medicininės paskirties maisto produktų sąvoka nuo medicinos pagalbos priemonių (toliau – MPP). Tokiu būdu, nors specialiosios medicininės paskirties produktai būtų kompensuojami tokia pat tvarka kaip ir MPP, bet nepakeitus PVM įstatymo, šiems produktams nebebūtų taikomas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas. Todėl reikalingas ne tik SDĮ, bet ir PVM įstatymo pakeitimas, kuriame sąvokos būtų išskirtos į dvi kategorijas (vietoj medicinos pagalbos priemonių atsirastų „medicinos pagalbos priemonės ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktai“), iš esmės nepraplečiant taikymo apimties. Todėl siūloma nustatyti, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas būtų taikomas ir kompensuojamiesiems specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, siekiant, kad, apdraustiesiems ir toliau būtų kompensuojami specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, taikant lengvatinį PVM tarifą, taip šie produktai nepabrangtų ir nesumažėtų jų prieinamumas.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;“. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
|
| 6. |
LR Vyriausybė 2022-11-16 |
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 13 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2022 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. PP-91 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2148(2) (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms, kuriomis siūloma nustatyti neterminuotą 9 procentų lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo taikymą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms, taip pat visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatos, tokiu būdu prisidedant prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priemonių, kurios skirtos skirtingose Lietuvos Respublikos vietovėse gyvenančių žmonių vienodoms galimybėms dalyvauti kultūriniame gyvenime ar į jį įsitraukti, kultūros žmonių sukurtų kūrinių prieinamumui, tarptautiniam ir nacionaliniam kultūros konkurencingumui užtikrinti, įgyvendinimo. 2. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma nustatyti neterminuotą 9 procentų lengvatinio PVM tarifo taikymą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatos, taip pat atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, 2 meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms, ir pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narės Ingridos Šimonytės pasiūlymo dėl Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma nustatyti laikinas PVM lengvatas šioje pastraipoje nurodytose srityse, dėl šių priežasčių: 2.1. Terminuotos PVM lengvatos šio nutarimo 2 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytiems sektoriams buvo nustatytos kaip parama verslui, kurio veikla buvo ribojama siekiant valdyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemiją. Po pandemijos įvertinus šių sektorių ekonominius rodiklius ir sunkumus, susijusius su energinių produktų kainų augimu, šių PVM lengvatų taikymą būtų tikslinga pratęsti ribotą laikotarpį. 2.2. PVM lengvatos naudą gauna tik maža maitinimo paslaugų teikėjų dalis, pavyzdžiui, iš 4 024 maitinimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų, pateikusių 2021 metų metines pelno mokesčio deklaracijas, tik 2 244 yra registruoti PVM mokėtojais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl PVM lengvatos taikymo maitinimo paslaugoms sudarytų apie 119 mln. eurų per metus. Be to, valstybės biudžeto netekimai dėl tokios PVM lengvatos taikymo mažesnes apyvartas generuojančių PVM mokėtojų (pusei PVM mokėtojų, t. y. 1 122 įmonėms) teikiamoms maitinimo paslaugoms sudaro tik 10 procentų visų minėtų valstybės biudžeto netekimų. Tuo tarpu valstybės biudžeto pajamų netekimai, tenkantys 15 didžiausias apyvartas turinčių PVM mokėtojais registruotų ir maitinimo paslaugas teikiančių asmenų, tarp kurių dominuoja greitojo maisto ir tinkliniai restoranai, sudaro apie 20 procentų visų minėtų valstybės biudžeto pajamų netekimų. Taigi galima daryti išvadą, kad didžiausią naudą dėl PVM lengvatos taikymo gauna dideles apyvartas generuojančios įmonės. 2.3. Europos Sąjungos valstybės narės, kurios taiko lengvatinius PVM tarifus maitinimo paslaugoms, paprastai tokios PVM lengvatos taikymą derina su lengvatinio PVM tarifo taikymu maisto produktams. Kadangi Lietuvos Respublikoje PVM lengvata maisto produktams netaikoma, susidaro situacija, kai maitinimo paslaugas teikiantys asmenys įsigyja prekių, kurioms taikomas standartinis PVM tarifas, o jų teikiamos maitinimo paslaugos apmokestinamos taikant lengvatinį 9 procentų PVM tarifą. Remiantis 2022 metų I pusmečio duomenimis, dėl tokios situacijos 2/3 maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų susidaro iš valstybės biudžeto grąžintinos PVM sumos. 2.4. PVM lengvatos teikiama nauda nepasiekia daugumos kultūros, poilsio ir sporto sektoriuose veikiančių asmenų, nes PVM mokėtojai sudaro tik 5,4 procento visų šiuose sektoriuose veiklą vykdančių asmenų – PVM mokėtojais yra registruoti 1 085 asmenys. Iš jų vos 208 juridiniai asmenys naudojosi galimybe savo teikiamoms paslaugoms taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą. Taip pat duomenys rodo, kad ir šiuose sektoriuose didžiausi lengvatinio PVM tarifo naudos gavėjai yra dideles apyvartas generuojančios įmonės. 2.5. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios valstybės biudžeto stebėseną, nuomone, PVM lengvatos pratęsimas maitinimo paslaugoms, kai numatyta tiek tiesioginė pagalba verslui, tiek netiesioginė pagalba gyventojams didinant jų pajamas, yra perteklinis ir tolesnis šios PVM lengvatos taikymas iškreiptų konkurenciją bei pažeistų 3 mokesčių neutralumo principą. Lietuvos bankas, pritardamas tik laikinam jau įvestų PVM lengvatų pratęsimui, atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, kurioms švelninti buvo įvesta laikina PVM lengvata maitinimo paslaugoms, šiuo metu iš esmės nebeaktualios – maitinimo sektoriaus ekonominiai rodikliai yra geri ir viršija lygį, stebėtą prieš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemiją. Sprendimas neterminuotai taikyti minėtas PVM lengvatas taip pat prieštarautų Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoms mažinti mokesčių lengvatas bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos siūlymui nebetaikyti PVM lengvatos maitinimo sektoriuje. 2.6. Jeigu 2023 metų I pusmečio prognozės 2023 metų II pusmečiui rodytų, kad parama smulkiajam verslui dėl reikšmingos energinių produktų kainų įtakos veiklos stabilumui šiuose sektoriuose išliktų reikalinga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarstytų atitinkamų valstybės pagalbos priemonių taikymo tikslingumą. 3. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narės Ingridos Šimonytės pasiūlymo dėl Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma suvienodinti apmokestinimo PVM taikymą spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams, taip pat siūloma patikslinti nuostatas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo kompensuojamiems specialiosios medicininės paskirties produktams, suderinant šias nuostatas su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-865 nuostatomis |
Atsižvelgti |
|
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė