LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
EKONOMIKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO IR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3751
2016 m. birželio 29 d. Nr. 113-P-24
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos advokatūra 2016-03-23 |
16 |
4 |
|
Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Įstatymo, skirto komunaliniam
sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkte
numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių
teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo
subjekto nepriklausančių priežasčių a) atstovavimą arbitražo ar
taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje b) teisines konsultacijas,
reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems Siūlytina
atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių
teikėjai yra skiriami ar
atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos
nepriklausančių Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas
tinkamas Direktyvos 2014/25/ES
nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame |
Pritarti |
|
2. |
Lietuvos advokatūra 2016-03-23 |
64 |
2 |
|
Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo Įstatymo,
skirto komunaliniam Siūlytina papildyti įstatymo,
skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio Tokia nuostata siekiama išvengti
situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnio |
Nepritarti |
Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose. Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo.
|
3. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
33 |
|
|
Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.; ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]). Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. 33 straipsnis. Pirkimo komisija 4. Perkantysis subjektas ar jo įgaliotasis subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis
dalyvauti valstybės ir
savivaldybių institucijų ar įstaigų |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6 |
4. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
36 |
|
|
ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.). 36 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija 9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu. |
Pritarti |
|
5. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
40 |
3 |
|
Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.). Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos / tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės. 40 straipsnis. Pasirengimas pirkimui 3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai perkantysis subjektas vykdė viešąsias konsultacijas arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame Įstatyme nustatyta tvarka. |
Nepritarti |
Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 40 str. 3 d., nes Direktyvos 2014/25/ES 41 str. nėra nurodoma, kad perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, yra sąlyginė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu konsultacijos buvo suteiktos, perkančioji organizacija turi imtis tinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti. |
6. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
56 |
|
|
Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą. Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką. 56 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas 1. Perkantysis subjektas tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu arba lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės. |
Pritarti iš dalies |
Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkantysis subjektas, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkantysis subjektas turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydamas jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas, banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams).
Todėl neturėtų būti sugriežtinti reikalavimai taip, kad visuose tarptautiniuose pirkimuose pasiūlymų galiojimo užtikrinimas būtų privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad darbų tarptautiniai pirkimai yra didelės vertės (viršija 5 mln. Eur), nustatyti reikalavimą prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tik darbų tarptautinių pirkimų atveju. Tačiau perkantiesiems subjektams turėtų išlikti galimybė patiems priimti sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Priimdami šį sprendimą, jie turėtų įvertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į sudaromos pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“ |
7. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
59 |
|
|
1) Siūloma patikslinti 59 str. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). 2) Siūloma numatyti papildomas nuostatas, kurios sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis. Siūloma nuostata būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams. Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). 59 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai 1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: <...> 4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma; <...> 4. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildomą ar paaiškinimą, perkantysis subjektas, užtikrindamas lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkantysis subjektas privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti siūlomiems 59 straipsnio pakeitimams, tačiau 59 str. 4 d. formuluoti taip, kaip siūloma ją formuluoti atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymą pateiktą Įstatymo projektui Nr. XIIP-3750 (žr. Ekonomikos komiteto išvados dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje): Šį straipsnį tikslinti taip: „4. Jeigu
kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus
Kartu siekiant aiškumo siūlytina Įstatymo projekto 64 str. 9 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog taisant aritmetines klaidas galima taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau negalima šių dalių atsisakyti ar pasiūlymo kainą papildyti naujomis kainos dalimis. Be to, šioje dalyje nustatytos taisyklės turėtų būti taikytinos visiems pirkimo būdams. Pagal Įstatymo projekte siūlomą formuluotę galima suprasti, kad minėtos taisyklės netaikomos neskelbiamų derybų atvejų. Todėl Įstatymo projekto 64 str. 9 d. siūlytina tikslinti taip: „9.
Vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, perkantysis subjektas
gali prašyti dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti,
siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso
metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, |
8. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
63 |
|
|
Įstatymo 63 str. siekiama įtvirtinti galimybes remtis trečiųjų asmenų pajėgumais siekiant pagrįsti atitikimą kvalifikacijos reikalavimais, t.y. siekiant parodyti pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. ES Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis kitų įmonių ištekliais, būtinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti. Pareiga tai įrodyti tenka konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių ištekliais (Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink. 2004, p. I‑2549). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti. Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų šalių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo būtų sudaryta sutartis, gali būti pašalintas iš konkurso tik jeigu neįrodo, kad iš tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C-314/01). Taigi, draudžiama deklaratyviai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais nepagrindžiant ir neįrodant galimybių perimti ir pasinaudoti atitinkamais pajėgumais, kvalifikacija ir patirtimi. Pastarojo metu viešųjų pirkimų praktika rodo, jog dalyviai siekia remtis kitų asmenų patirtimi net ir tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sutartį šie asmenys nevykdys jokių įsipareigojimų. Tokia situacija suponuoja deklaratyvų rėmimąsi patirtimi. Be to, daugelis finansinės padėties, teisės verstis veikla ir patirties aspektų yra neatsiejamai susiję su įmone/juridinio asmeniu, todėl jie negali būti perimami/perduodami. Šiame kontekste kasacinio teismo spręsta dėl pagrindinio jungtinės veiklos partnerio galimybės remtis kito finansiniu pajėgumu perkančiajai organizacijai įrodant sudėtinio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai didžiąją dalį darbų atliks vienas iš partnerių (nagrinėjamoje situacijoje santykis buvo 98 proc. ir 2 proc.), sudėtinis tiekėjas neatitiks ekonominio pajėgumo reikalavimo (kritinio likvidumo kriterijaus) (VPĮ 35 straipsnis), jei šį finansinio stabilumo kriterijų tenkins tik mažesniąją darbų dalį vykdysiantis ūkio subjektas, kurio padėtis neužtikrina perkančiosios organizacijos apsaugos viešojo pirkimo sutarties tinkamu įvykdymu (pvz., didelės vertės pirkime projektuotojo gera finansinė padėtis negali atsverti rangovo prastų rodiklių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Taigi, Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad dėl dalies kvalifikacijos reikalavimų, jie negali būti perduodami kitiems asmenims ir betarpiškai susiję, todėl turėtų būti ribojama galimybė jais remtis. Analogiškas ribojimas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai kvalifikacija nustatyta tam, kad patikrinti pajėgumą ir gebėjimą įvykdyti specialias ir tik pačiam tiekėjui (ne subrangovams ar kitiems asmenims galimas pavesti) priskirtas užduotis. Tokiu atveju šią kvalifikaciją taip pat turėtų turėti pats tiekėjas. 63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais 1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims (pavyzdžiui, teisė verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtis ir kt.). <...> 3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. 4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. <...> 6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Šiais atvejais tiekėjas negali remtis išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pajėgumais, kurie neatsiejamai susiję su šiomis pačiam tiekėjui priskirtomis esminėmis užduotimis. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 17 |
9. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
66 |
|
|
Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Manytina, kad tikslinga papildomai detalizuoti įstatymo nuostatas, apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. 66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina 2. Perkantysis subjektas, siekdamas, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į: 4) šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas. Perkantysis subjektas, įvertindamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga; |
Nepritarti |
Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751, kaip ir Direktyvoje 2014/25/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui komunalinio sektoriaus pirkimuose. Perkantieji subjektai turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)). Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751 64 str. 1 d. 1 p. a papunktis). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. |
10. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
75 |
|
|
Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. 75 straipsnis. Derybų reikalavimai 2. Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr.21 |
11. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
96 |
|
|
Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais. Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan. 96 straipsnis. Subtiekimas 2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. |
Pritarti iš dalies |
Nepritarti dėl solidarios atsakomybės, nes siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, taip pat Civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“). Dėl tarpusavio atsiskaitymo žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 25 |
12. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
97 |
|
|
Atsižvelgiant į FIDIC sutarčių vykdymo praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos administracinę praktiką ir gerosios praktikos pavyzdžius, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai sutartyje yra aiškiai apibrėžtos aplinkybės sprendimams dėl pakeitimų priimti, o taip pat esant apibrėžtai procedūrinei sprendimų priėmimo tvarkai, pakeitimų įforminimo sąlygoms (pvz. kaip tai numatoma FIDIC sutarčių („Geltonoji“ arba „Raudonoji“ knyga) 13 str.), tai būtų laikoma aiškiai numatytu pagrindu pakeitimui sudaryti įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. prasme. Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401). Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisiškumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų. 97 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu 1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų: 1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtys, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; |
Nepritarti |
Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 97 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu, laikoma kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja viešųjų pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme.
|
13. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
98 |
|
|
Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą. Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos Respublika). 98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas 3. Kai tai leidžia pirkimo objekto pobūdis ir pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkantysis subjektas siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 |
14. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
99 |
|
|
Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis. Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių. Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo, kai yra ginčijami pirkimo rezultatai. 99 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta sutartis su tiekėju, kai: <...> 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: <...> 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties
nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties
ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl
Įstatymo 45 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies duomenų
skelbimo, priėmimo dienos |
Pritarti iš dalies |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 27 |
15. |
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-04 |
106 |
|
|
Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015). Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.). Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas. 106 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus 3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar
veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba
pasirašytinai per pašto
paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui.
Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri
teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama
pakartotinai dėl to paties pagrindo |
Pritarti iš dalies |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 28 |
16. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
2 |
27 |
|
„VPĮ kom“ 2 str. 27 d. papildyti nuostata, kad „Tuo atveju, kai darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“. |
Nepritarti |
Techninės specifikacijos apibrėžtis darbų pirkimo atveju apima turinį, o ne formą, todėl manytina, kad darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas vien dėl savo formos neturėtų būti įtraukiami į šią apibrėžtį. Jeigu projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas atitiks techninės specifikacijos apibrėžimą, kuris nustatytas 2 str. 27 d. ir perkelia 2014/25/ES direktyvos VIII priedą, jis galės būti laikomas technine specifikacija netgi be siūlomo pakeitimo. |
17. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
15 |
1 |
|
„VPĮ kom“ 15 str. 1 d. papildyti nuostata „Pirkimai, skirti kitai nei vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar skirti šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.“. |
Nepritarti |
Manytina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis neturėtų būti dubliuojama Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, nes ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 1 straipsnyje ir toks reguliavimas yra pakankamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė nėra teisinga, nes Viešųjų pirkimų įstatymas būtų taikomas tik tais atvejais, kai pirkimą vykdantis subjektas turėtų perkančiosios organizacijos (t. y. atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 25 d. nustatytus kriterijus), o kitais atvejais, jam nebūtų taikomos minėto įstatymo nuostatos. |
18. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
33 |
5 |
|
„VPĮ kom“ 33 str. 5 d. siūloma redakcija: „Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“. |
Nepritarti |
Įstatymo projekte numatyta sprendimų įforminimas protokolu, kurį pasirašo sprendimų priėmime dalyvavę pirkimo komisijos nariai. Manome, kad garso įrašų darymas ir saugojimo pareiga yra neproporcingas perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos apsunkinimas, kuris vargu ar apsaugotų nuo pirkimo komisijos narių piktnaudžiavimo. |
19. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
33 |
6 |
|
4. „VPĮ kom“ 33 str. 6 d. 19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“. |
Pritarti iš dalies |
Siūloma nuostata dubliuotų Įstatymo projekto 58 str. 10 d. ir 68 str. nuostatas, pagal kurias perkantysis subjektas iš esmės privalo pateikti visą protokoluose esančią informaciją, išskyrus tą, kuri yra konfidenciali. Pritariant siūlymo tikslui, kad tiekėjams turėtų būti pateikta išsami informacija, kodėl perkantysis subjektas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, siūlytina patikslinti 68 str. 2 d. taip: „2. Perkantysis subjektas, gavęs suinteresuoto kandidato ar
suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
rašytinio prašymo gavimo dienos, |
20. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
34 |
|
|
„VPĮ kom“ 34 str. ir „VPĮ klas“ 20 str. Skiriasi (neaišku, kodėl) teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad „Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. 3 p. Kita vertus, tiek „VPĮ kom“ 34 str., tiek „VPĮ klas“ 20 str. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai. Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“, nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje. Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis. |
Pritarti iš dalies
|
Dėl nevienodų nuostatų klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymų projektuose
Nesutinkame su šia pastaba, nes Įstatymo projekto 34 str. 3 d. yra įtvirtinta ši nuostata: „3. Perkančiajam subjektui kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
Dėl subrangovų ir jų kvalifikacijos konfidencialumo Pritarti siūlymui ir kartu atsižvelgti į Audito komiteto siūlymą Nr. 7 tikslinti Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu jį formuluojant taip: „4) informacija apie pasitelktus subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“
Dėl konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų atsisakymo Pasiūlymas neatitinka Direktyvos 2014/25/ES 39 str. 1 d. nuostatos, kurioje minimi siūlomi išbraukti žodžiai. |
21. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
34 |
4 |
|
„VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Dėl pastarųjų teisės normų praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos). Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas), būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją. |
Pritarti |
|
22. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
34 |
3 |
|
„VPĮ kom“ 34 str. 3 d. Klausimas dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo „sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią. Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ kom“ 34 str. 3 d. yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą. |
Nepritarti |
Manome, kad netikslinga nustatyti pareigą tiekėjams, dalyvaujantiems pirkimuose visada pateikti konfidencialios informacijos pagrindimą taip juos apkraunant papildoma administracine našta, kadangi tam tikrais atvejais toks pagrindimas perkančiajam subjektui nėra reikalingas (pvz., pagal duomenų apsaugos teisės aktus yra aišku, kad neskelbtinas fizinio asmens atlyginimas). Be to, atsižvelgiant į rinkos dinamiškumą, abejotina, kad tiekėjai galėtų pasirengti universalų konfidencialios informacijos pagrindimą, tinkantį visiems pirkimams. Taip pat nemanome, kad su konfidencialios informacijos pagrindimu turėtų būti supažindinami kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, kadangi dažnu atveju pati pagrindime pateikta informacija gali būti konfidenciali, o tai prieštarautų konfidencialios informacijos apsaugos esmei. |
23. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
36 |
1 |
|
„VPĮ kom“ 36 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas. |
Nepritarti |
Pritariant pasiūlymo esmei atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 36 str. 1 d. nuostata jau ir taip nustato bendrą taisyklę, kad visas keitimasis informacija vyksta CVP IS priemonėmis. Šioje nuostatoje po žodžio „įskaitant“ yra paminėti pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti teikiami CVP IS priemonėmis, tačiau tai nebaigtinis dokumentų sąrašas. Susipažindinimas su kitų tiekėjų paraiškomis ir pasiūlymais yra vertintinas to paties lygmens keitimusi informacija kaip informavimas apie pirkimo rezultatus pagal Įstatymo projekto 68 straipsnį, kas taip pat nėra įvardinta Įstatymo projekto 36 str. 1 d. Siekiant nuoseklumo, siūlytina nepildyti nuostatos. |
24. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
37 |
1 |
|
„VPĮ kom“ 37 str. 1 d. Siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus):<...>“. |
Nepritarti
|
Direktyvoje 2014/25/ES darbų pirkimų sutartys neišskirtos, todėl manome, kad pagrindo tam nėra ir jas įgyvendinančiuose įstatymuose. Be to, neteisinga daryti prielaidą, kad socialinį statusą turinčios įmonės neatlieka jokių darbų ar yra negebančios vykdyti darbų pirkimo sutarčių. Manome, kad tam tikrus darbus jos atlikti gali, pvz., remonto darbus ar pan. |
25. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
39 |
1 |
|
„VPĮ kom“ 39 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio).“. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad pirkimų suvestinės skelbiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus (pagal šiuo metu parengtą tvarką pirkimo objektas ir apimtis yra skelbiama). Todėl vieno konkretaus reikalavimo nereikėtų įrašyti į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimų suvestinė apims ir mažos vertės pirkimus. Todėl reikalavimas nurodyti kiekvieno pirkimo objektą ir numatomą vertę padidins administracinę naštą perkantiesiems subjektams neproporcingai siekiamam tikslui. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad besąlyginis numatomos pirkimo vertės skelbimas turi ir neigiamų pasekmių – tiekėjai gali savo pasiūlymus orientuoti į paviešintą kainą ir neteikti mažesnės vertės pasiūlymų. Todėl tikslinga perkančiajam subjektui palikti pasirinkimo teisę skelbti ar ne konkretaus pirkimo numatomą vertę. |
26. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
42 |
3 |
|
„VPĮ kom“ 42 str. 3 d. siūloma papildyti nuostata: „Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą.“. |
Nepritarti
|
Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių perkantysis subjektas galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turėtų būti aiškinamos vadovaujantis galiojančia teismų praktika. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą (byloje Nr. 3K-7-32/2013), pagrįstomis nenumatytomis aplinkybėmis laikytinos tokios, dėl kurių perkantysis subjektas praranda suinteresuotumą pirkimo objektu ar galimybę sudaryti pirkimo sutartį arba pirkimo sutarties negali teisėtai sudaryti ar pakeisti dėl kitų priežasčių. Manytina, kad netikslinga į Įstatymo projektą įtraukti tik vieną konkretų pavyzdį, kas nelaikytina nenumatytomis aplinkybėmis. Tai sukurtų teisinio netikrumo ir sukeltų pagrindą abejonėms, ar kiti įstatyme nepaminėti atvejai jau laikomi tinkamais nenumatytų aplinkybių pavyzdžiais. |
29. |
Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03 |
70 |
1 |
|
. Teikiamose VPĮ redakcijose nustatyti terminai. Kaip pavyzdys, „VPĮ kom“ 70 str. 1 d. siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasis šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip: 1) 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju ir perkant darbus – visais atvejais; 2) 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju, perkant prekes ir paslaugas. Siūlymo motyvas: darbų pirkimo atveju pasiūlymo parengimas paprastai reikalauja apsilankymo darbų atlikimo vietoje, sąmatų parengimo, pakankamai nemažos apimties techninio projekto (kai jis parengtas) įvertinimo ir t.t.. Dienų pasiūlymo parengimui „taupymas“, duoda atvirkštinį rezultatą. Bet kokiu atveju pasiūlymai darbų pirkimo atveju paprastai yra pateikiami praėjus mėnesiui ir daugiau laiko (nors pradžioje ir nustatoma, kad pasiūlymų pateikimo terminas, pavyzdžiui, 7 ar 10 dienų). Tiekėjai yra priversti prašyti pratęsti terminą, tie prašymai atmetami, teikiamos pretenzijos ir t.t. Be to, dabų pirkimo atveju paprastai yra daug patikslinimų, paaiškinimų (dėl aptinkamų klaidų pateiktuose techniniuose projektuose ir t.t.). Vadovaujantis šiuo principu siūlytina peržiūrėti ir nustatyti ilgesnius paraiškų (pasiūlymų) pateikimo terminus visiems pirkimo būdams perkant darbus. Argumentas, kad procedūros turėtų būti atliktos operatyviai, šiuo atveju yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes trumpas terminas pasiūlymui parengti reiškia ne tai, kad procedūra bus atlikta operatyviau, o tai, kad dėl tos procedūros bus daugiau ginčų, daugiau prašymų, daugiau sprendimų juos tenkinti (arba netenkinti), daugiau pirkimo skelbimo pataisų. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 70 str. 1 d. nustato minimalius leistinus pasiūlymų pateikimo terminus. Jo 54 str. 1 d. reikalaujama, kad perkantysis subjektas privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymus. Perkantysis subjektas, nustatydamas šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti. Taigi, Įstatymo projekto 70 str. 1 d. nesuteikia galimybės visais supaprastintų darbų pirkimų atvejais, kai atliekamas atviras konkursas, automatiškai nustatyti trumpiausius leistinus pasiūlymų pateikimo terminus. Pritarus šiam siūlymui, net ir tais atvejais, kai pirkimo objektas nėra sudėtingas, pvz., langų montavimas, perkantysis subjektas privalėtų nustatyti 35 d. terminą pasiūlymams parengti, kas nepagrįstai prailgintų pirkimo procedūras.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-04-12 |
113 |
|
|
Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Pirkimų įstatymo projekto 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, 100
straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 2. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
„2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“
įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Pritarti |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą dėl įsigaliojimo Nr. 32 |
2. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
19 |
4 |
|
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto 19 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas. Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3751 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. |
Pritarti iš dalies |
Įvertinus Įstatymo projekto 19 straipsniui pateiktus suinteresuotų subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytais atvejais ir
|
3. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
33 |
2 |
|
Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai. |
Pritarti iš dalies |
Nuostatą formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 6). |
4. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
38 |
2 |
|
Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalimi |
Nepritarti |
Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus, nes jis taikomas atliekant pirkimus, skirtus gamybiniams procesams, ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu, jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis. |
5. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
42 |
3 |
|
Projekto Nr. XIIP-3751 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti. Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome: 3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. |
Pritarti iš dalies |
Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas. Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS). Nepritariame siūlymui dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakymo Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas – mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Pažymėtina, kad atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, tenka perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, daugeliu atvejų sutikimai, kurių Įstatymų projektuose atsisakoma, yra neefektyvūs ir labiau formalaus nei prevencinio pobūdžio, tuo tarpu, atsisakius tam tikrų jos duodamų sutikimų (įskaitant nutraukti tarptautinio pirkimo procedūras), ji galėtų daugiau dėmesio skirti didesnę pridėtinę vertę duodančioms funkcijoms (rekomendacijų rengimui, kontrolei ir pan.). Aptariamų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų atsisakymas nesudarys sąlygų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba bet kada (atliekant ar atlikus pirkimo procedūras, vykdant sudarytą sutartį ar ją įvykdžius) galės patikrinti, ar buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Be to, suinteresuoti tiekėjai, įtarę galimus perkančiosios organizacijos pažeidimus, galės pasinaudoti pažeistų interesų gynybos mechanizmu (pvz., neteisėtai nutraukus pirkimo procedūras, teiks pretenzijas ir/ar kreipsis į teismą). |
6. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
64 |
2 |
|
Projekto Nr. XIIP-3751 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Taigi, perkančiajam subjektui sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju. |
Nepritarti |
Nepritarti pirmajai alternatyvai dar padidinti pirkimų, atliekamų pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, procentą dėl to, kad šį pasiūlymų vertinimo kriterijų yra daug sudėtingiau taikyti praktikoje nei mažiausios kainos kriterijų (kuris iki šiol Lietuvoje dominavo). Todėl perkantiesiems subjektams būtina suteikti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jos galėtų įsisavinti sudėtingesnį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir pasirengti teisingai jį taikyti. Nepritarti antrajai alternatyvai nustatyti prievolę perkantiesiems subjektams taikyti elektroninius aukcionus, kadangi perkantysis subjektas pats turėtų spręsti, ar šią pirkimo procedūrą tikslinga atlikti. Pritariant pasiūlymo tikslui, kad turi būti siekiama kuo efektyviau atlikti pirkimą, pažymėtina, kad elektroninio aukciono taikymą reiktų skatinti kitomis priemonėmis (pavyzdiniais pirkimo dokumentais, mokymais ir pan.) |
7. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
94 |
6 |
|
Siekiant išvengti nepagrįstų delsimų ir vilkinimo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 94 straipsnio 6 dalyje nustatyti trumpesnį nei 8 metai preliminariosios sutarties sudarymo terminą. |
Nepritarti |
Projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 6 d. (kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 51 str. 1 d. trečioje pastraipoje) nustatytas maksimalus leistinas 8 metų preliminariosios sutarties galiojimo terminas nesuponuoja nepagrįstų delsimų ir vilkinimo. Pagal šią nuostatą preliminarioji sutartis gali galioti iki 8 metų, t. y. visą šį laikotarpį perkantysis subjektas gali sudaryti konkrečias sutartis esamos preliminariosios sutarties pagrindu. Ilgas preliminariosios sutarties galiojimo terminas leidžia pilnai panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgas, užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą bei sumažinti galimų sutrikimų riziką. |
8. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04 |
96 |
5 |
|
Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkantiesiems subjektams sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų subjektų pareigą tikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančios šios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. |
Nepritarti |
Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Įstatyme sudėtinga aprėpti visus galimus pagrįstus atvejus ir aplinkybes. Privalomi reikalavimai dėl tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ženkliai padidintų administracinę naštą bei apsunkintų pirkimo sutarties vykdymą ir būtų ypač neadekvatūs smulkesniuose pirkimuose, kur subtiekimo mastai maži. Pažymėtina, kad nustačius tokius privalomus reikalavimus jie būtų taikomi ne tik pirmosios, bet ir tolesnių grandžių subtiekėjams (žr. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 str. 45 d.: „Viešojo pirkimo subtiekimo sutartis – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau kartu – subtiekėjai) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo sutartyje.“). Be to, būtų tikrinami subtiekėjai, pasitelkiami sutarties vykdymo metu, o ne tik viešojo pirkimo procedūros metu. Tikrinami subtiekėjai turėtų pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, įskaitant ir kompetentingų institucijų išduotas pažymas dėl teistumo nebuvimo, mokesčių sumokėjimo ir pan. Galiausiai, pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. |
9. |
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-04-11 |
19, 20, 21 |
|
|
Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis. Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Direktyva 2014/24/ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui, sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsnį ir Pirkimu, atliekamu perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius. |
Pritarti iš dalies |
Dėl vidaus sandorių Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5.
Dėl pirkimų iš susijusių ar iš bendrai įsteigtų įmonių Siūlytina sugriežtinti Įstatymo projekto Nr. XIIP- 3751 20 ir 21 straipsnių reguliavimą, nustatant kad pirkimų iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių išimtis būtų taikoma tik tada, kai įsigyjama iš subjektų, kurie patys turi perkančiojo subjekto arba perkančiosios organizacijos statusą ir vėliau sutarčiai vykdyti reikalingus pirkimus (įskaitant ir subrangos pasitelkimą) atlieka tik pagal viešųjų pirkimų ar komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Be to, įvertinus Įstatymo projekto 19 straipsniui pateiktus suinteresuotų subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad ne tik sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, bet ir sprendimą, kada leidžiama pirkti iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių, turėtų priimti Vyriausybė.
Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, pakeisti projekto 20 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį taip, kad pirkimų iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių išimtis būtų taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tik tada, kai įsigyjama iš subjektų, kurie patys turi perkančiojo subjekto arba perkančiosios organizacijos statusą ir vėliau sutarčiai vykdyti reikalingus pirkimus (įskaitant ir subrangos pasitelkimą) turi atlieka tik pagal viešųjų pirkimų ar komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles.
20 straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės 3. Šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, kai perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos: 1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus.
21 straipsnis. Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto 1. Jeigu keli perkantieji subjektai įsteigia įmonę su tikslu bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad bent jau tuo laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, kai: 1) perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų; 2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais.
|
10. |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-04-12 |
(1) 10 |
|
|
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties. Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį. Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą. Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas, atlikęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų dėl viešųjų paslaugų teikimo analizę, yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. KT9-N5/2015 konstatuojamosios III dalies 5 punktas). leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo 5 iki 100 procentų didesnes kainas tose savivaldybėse, kuriose nėra organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu. Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis. Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams. Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurenciniu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“. (Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju. Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą. Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
P. |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
Str. |
Str. d. |
||||||
1. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13 |
|
|
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šį komiteto pasiūlymą:
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto sprendimą. |
2(1) |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13
|
33 |
4 |
|
Argumentai: Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas ar jo įgaliotas subjektas gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose, projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą. |
Pritarti
|
|
3 |
Audito komitetas 2016-05-11 |
|
|
|
iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus.
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto sprendimą. |
4(1)[1] |
Audito komitetas 2016-05-11 |
2
|
7 |
4 |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) jis neatitinka |
Pritarti |
|
5(2) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
2 |
16 |
|
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 16 dalies sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 16 d. ir ją išdėstyti taip: „16. Pirkimo
kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį
būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas
atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai
pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų arba inovacijų
partnerystės būdu |
Pritarti |
|
6(3) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
13 |
2 |
|
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/25/ES 16 str. 2 d. ir preambulės 30 d. nuostatas ir nėra formuluojama taip, kad padalinys sudaro sutartis savo vardu. Ši nuostata taip pat nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios kitos įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Šios nuostatos tikslas leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkantiesiems subjektams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostatą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiojo subjekto pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles): 1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų; 2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę; 3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“ |
Pritarti |
|
7(4) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
13 |
7 |
|
Argumentai: Projekto 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 13 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 13 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą „kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti
perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai
apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo
dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti |
Pritarti |
|
8(5) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
19 |
2 4 5 |
1 |
Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 1 d. ir 2 d. leidžia vidaus sandorį sudaryti (inicijuoti) tik tokiam subjektui, kuris turi perkančiosios organizacijos statusą, t. y., jeigu perkantysis subjektas neturi perkančiosios organizacijos statuso, jis vidaus sandorio inicijuoti negali. Tuo tarpu Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str. 2 d. neteisingai perkelia minėtos direktyvos 28 str. 2 d., nes jis nustato liberalesnį reguliavimą, leidžiantį dukterinei įmonei, turinčiai perkančiojo subjekto statusą, tačiau galinčiai neturėti perkančiosios organizacijos statuso, sudaryti vidaus sandorį su motinine įmone. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. ir juos išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojamas perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija perka iš jį (ją) kontroliuojančio perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ar kito perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos, kurį (kurią) kontroliuoja tas pats perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija.“ <...> „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę . 5. 1) |
Pritarti iš dalies |
Įvertinus Įstatymo projekto 19 straipsniui pateiktus suinteresuotų subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.
Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytais atvejais ir
Kitiems siūlomiems Įstatymo projekto 19 str. nuostatų pakeitimams pritarti.
|
9(6) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
33 33
|
3 4 |
|
Argumentai: 1.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, tikslinga tikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą. 2. Atsižvelgiant į statymo projekto 33 str. 3 d. nuostatas, kurios nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas gali būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas gali būti lemiamas, tokia situacija nėra pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 33 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. 3. Stebėtojai turėtų pateikti juridinio asmens įgaliojimą. Jei asmuo atstovauja ne juridinį asmenį, jis turėtų atstovauti įstatymų lygmeniu nustatytas grupes, ar šių asmenų grupių savivaldos teisę įgyvendinančias institucijas. Todėl siūlytina Projekto 33 str. 4 d. nuostatą tikslinti. Pasiūlymai: Pakeisti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą ir 33 str. 3, 4 d. išdėstyti taip: „33 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai <...> „3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. 4. Perkantysis subjektas ar jo įgaliotasis subjektas gali
kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir
savivaldybių institucijų ar įstaigų |
Pritarti |
|
10(7) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
34 |
2 |
3 |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 94 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 34 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: „3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų
nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose
dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar
tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra
perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis. |
Pritarti |
|
11(8) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
36 |
3 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 25 pastabą, kuri nustato, kad 36 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Teisės departamentas pažymi, kad į Projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, todėl racionalu būtų numatyti atitinkamas išimtis Įstatymo projekto 36 str. 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“ |
Pritarti |
|
12(9) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
36 |
9 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vertinamos ne tik paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, reikėtų papildyti 36 str. 9 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“ |
Pritarti |
|
13 (10) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
37 |
|
|
Argumentai: Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su kitais teisės aktais, kaip pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo, Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga patikslinti Projekto 37 str. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 37 str. ir jį išdėstyti taip: 1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams: 1) socialinei įmonei; 2) neįgaliųjų socialinei įmonei; 3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų,
atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos
galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų 4) tiekėjui, kuri 5) 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamose šio straipsnio dalyse nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“ |
Pritarti |
|
14 (11) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
38
|
2
|
|
Argumentai: Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams. Atliekant mažos vertės pirkimą ne per CPO, sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/ pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalavimas minimaliai užsakymo vertei. Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pats perkantysis subjektas nuspręstų, ir jeigu jam racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, pirktų įprasta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 38 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Mažos vertės
pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu
pasitvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje pirkimų
informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje,
specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu
perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę. Perkantysis subjektas,
atlikdamas mažos vertės pirkimus, gali netaikyti šio įstatymo 41–44, 46, 47,
49–66 straipsnių, 68 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių, III skyriaus, IV skyriaus |
Pritarti |
|
15 (12) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
39 |
1 |
|
Argumentai: Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkantysis subjektas turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti
einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų
tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje
sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi
būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 |
Pritarti |
|
16 (13) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
49
|
2
|
5
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, bei į Viešųjų pirkimų Įstatymo projekto keičiamas nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) informacija pagal šio
įstatymo 60 straipsnį ir mutatis mutandis taikomuose Viešųjų pirkimų
įstatymo 45 straipsnio 3 |
Pritarti |
|
17 (14) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
54 |
4 |
2 |
Argumentai: Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/25/ES 66 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu buvo padaryta |
Pritarti |
|
18 (15) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
59 |
1 4 |
|
Argumentai: Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu – minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, t. y. atvejai, kuriems esant perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus. Laimėjusių pasiūlymų nustatymo procedūros reglamentavimas Įstatymo projekte skiriasi tuo, kad nors Įstatymo projekto tekste yra numatyti tam tikri atvejai, kuriems esant pasiūlymai turi būti atmesti (pavyzdžiui, 45 straipsnyje nurodyti tiekėjų pašalinimo (ne pasiūlymų atmetimo) pagrindai), tačiau iš esmės Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, o ne jų atmetimo pagrindus. Įstatymo projekte atsisakyta pasiūlymų atmetimo pagrindų įvardijimo siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi – perkeliant Direktyvos 2014/25/ES 76 str., nacionalinėje teisėje turėjo būti nustatyta, kokioms aplinkybėms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Dalis aplinkybių, kada negali pasiūlymas būti pripažintas laimėjusiu dubliuoja šiuo metu galiojančiame įstatyme įvardintus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga Įstatymo projekto 59 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai. Siūloma patikslinti 59 str., aiškiai išskiriant, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 10 d. nuostatas dėl tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 59 str. 1 ir 4 d. ir jas išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis
šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai
naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias
sąlygas 1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 57 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas; 2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi; 3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus; 4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą
terminą patikslino, papildė, paaiškino 5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajam subjektui nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti. 6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje.“ <...> „4. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė
netikslius, neišsamius ar klaidingus |
Pritarti |
|
19 (16) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
61 |
|
|
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 61 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 61 str. ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai 1. Perkantysis subjektas gali reikalauti,
kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą,
patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų,
įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam jis pirkimo
dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra
sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus
atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą.
Perkantysis subjektas turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių
nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant
šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas 2. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja
pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad
tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jis
pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos
ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba
kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m.
lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009
dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito
sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir
Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL, 2009 L 342, p. 1), 45
straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus
atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra
patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės
aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus.
Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose
valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. |
Pritarti |
|
20 (17) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
63 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 63 str. 1 d. antrą pastraipą, tikslinga Įstatymo projekto 63 str. aiškiai įtvirtinti pareigą perkančiajam subjektui patikrinti ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketinama remtis, kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 63 str. ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais „1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. 2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto reikalavimo. 3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. 4. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio nuostatomis, patikrina ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniu nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą ūkio subjektą.“
|
Pritarti |
|
21 (18) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
64 |
9 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 64 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina Įstatymo projekto 64 str. 9 d. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“ |
Pritarti |
|
22 (19) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
68 |
1
|
|
Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 68 str. 2 d. 3 p. perkantysis subjektas tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkantysis subjektas laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkantysis subjektas, visus pasiūlymus pripažinęs netinkamais, pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslinga patikslinti 68 str. 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“ |
Pritarti |
|
23 (20) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
73 |
3 |
5 |
Argumentai: Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, papildomai siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 73 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 73 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka.“ |
Pritarti |
|
24 (21) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
75 |
2 |
|
Argumentai: Siūlytina patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 75 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.“ |
Pritarti |
|
25 (22) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
76 |
3 |
4 |
Argumentai: Įstatymo projekto 76 str. 3 d. aprašyti konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, tačiau jie atitinka Direktyvos 2014/25/ES 48 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „request“), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/25/ES 1 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 76 str. 3 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti |
Pritarti |
|
26 (23) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
94 |
3N |
|
Argumentai: Įstatymo projekto 94 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 94 str. 2 d. turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 94 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 94 str. 2 d. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 94 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis). Buvusias 94 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajam subjektui skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 94 str. ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas 1. Dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 3. Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta 99 straipsnyje, perkantysis subjektas turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.
1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų; 2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų; 3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai; 4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas; 5) dokumentų saugojimo paslaugų; 6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų; 7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu; 8) investicijų projektų įgyvendinimo; 9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų; 10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkantysis subjektas tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų; 2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba supaprastinto pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu; 3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.
|
Pritarti |
|
27 (24) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
95
|
1
|
9 |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“; |
Pritarti |
|
28 (25) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
96 |
|
|
Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiojo subjekto, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 96 str. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 96 str. ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Subtiekimas 1. Perkantysis subjektas 2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. 3. Šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyti reikalavimai nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajam subjektui pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau. Jei taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos, kartu su šia informacija pateikiami ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai. 5. Tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia
subtiekėjo pajėgumais, |
Pritarti |
|
29 (26) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
98 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 90 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 98 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“. |
Pritarti |
|
30 (27) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
99 |
|
|
Argumentai: Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 99 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 63 str. 4 d. atvejį, kai perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Taip pat manytina, kad ne perkantysis subjektas turėtų spręsti, esminiai sutarties pažeidimai padaryti dėl subtiekėjo kaltės ar ne. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Įstatymo projekto 63 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 99 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 63 straipsnio 4 dalį, jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai: <...>“ |
Pritarti |
|
31 (28) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
106 |
3 |
|
Argumentai: Siūlytina aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 106 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus
teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba
pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi
pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo |
Pritarti |
|
32 (29) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
110 |
1 |
2 |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 110 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94
straipsnio |
Pritarti |
|
33 (30) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
111 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 111 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 111 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio
straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94
straipsnio |
Pritarti |
|
34 (31) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
112 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 112 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 112 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo,
jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 64
straipsnio 8 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 ir |
Pritarti |
|
35 (32) |
Audito komitetas 2016-05-11 |
113 |
|
|
Argumentai: Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete, Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projekto 113 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 113 str. ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, 100
straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 2. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
„2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“
įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant gautas pastabas ir pasiūlymus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui gauta daug, esminių, o neretai ir vienas kitam prieštaraujančių, pasiūlymų iš valstybės institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų) ir savivaldybių.
7.2. Pasiūlymai: nėra.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 2.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Remigijus Žemaitaitis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis