LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 408
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gegužės 26 d. posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 108… (Balsai salėje) Prašo pakartoti registraciją. Prašau registruotis iš naujo.
Užsiregistravo tie patys 108 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gegužės 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. V. Čmilytė-Nielsen dėl darbotvarkės.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-8 klausimą – Želdynų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl jo yra tikriausiai rekordinis Teisės departamento pastabų skaičius – 110 pastabų. Kartu norėtųsi paprašyti ministro, kad atneštų kokybiškesnius projektus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas dėl Želdynų įstatymo.
T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau išbraukti 1-3.1 ir 1-3.2 klausimų paketą – Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso įstatymo pakeitimai. Atsirado vienos ministerijos papildomų pastabų, tai dar reikia laiko.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu iškart T. Tomilino pasiūlymui? Galime. Pritariame bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau.
Dar valdyboje buvo keltas klausimas ir noriu jį iškelti čia, Seime. Seimas turėtų apsispręsti dėl balsavimų blokais arba balsavimų iškart. Yra toks pasiūlymas, kad atsisakytume balsavimo blokais, nes tai netaupo laiko ir būna tiesiog nukelti balsavimai į tą laiką, kai nebėra ir Seimo narių. Ar galėtume pritarti, kad dirbtume pagal Statutą, pagal tą tvarką, kuri seniai numatyta, kuri patvirtinta? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Balsuojame. Jūs prieš. Jūs sakote, kad… K. Masiulis sako – geriau blokais balsuoti. Gerai. Pasiūlymas yra atsisakyti blokinio balsavimo. Balsuojame. Kas pritariate šiam pasiūlymui, balsuojate už… (Balsai salėje) Balsuoti ne blokais. Balsuoti pagal Statutą. (Balsai salėje) Nutraukiame balsavimą. Atrodo, kad neaišku, apie ką kalbama.
Pakartoju dar kartą. Pasiūlymas kilęs iš valdybos, kad balsuotume po pateikimų, po svarstymų, iš karto po įstatymo. (Balsai salėje) Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas mano, kad reikia ir toliau balsuoti blokais 19 val. 15 min. ar kada nors kitą kartą, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame alternatyviai.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 68, prieš – 49. Grįžtame prie tradicinės tvarkos – balsavimai iš karto po įstatymų svarstymo, pateikimo arba priėmimo stadijų.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu V. Čmilytė-Nielsen teikia siūlymą išbraukti darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimus – Želdynų įstatymą. Motyvuojama, kad yra labai daug pasiūlymų ir jie dar yra svarstomi. Taip pat teikiu balsuoti. Kas už šį pasiūlymą, kad būtų išbraukta ir įtraukta į darbotvarkę vėliau, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 44, prieš – 26, susilaikė 45 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta, lieka darbotvarkėje. Galime pritarti visai darbotvarkei bendru sutarimu? Galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu. (Balsas salėje) Ne. Gerai. V. Juozapaitis sako, ne. Prašau? Balsuojame dėl pritarimo visai darbotvarkei. T. Tomilino pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 92, prieš – 2, susilaikė 24 Seimo nariai. Darbotvarkei pritarta.
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2.1 klausimas – diskusija dėl Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos. Gerbiami kolegos, galėtų būti susitarta dėl tokios tvarkos, kad diskusijos dėl rezoliucijų taip pat būtų tuo pačiu metu. Diskusijos dėl rezoliucijų. Į bendrąją diskusiją? Kaip manote? Pritariame. Bendru sutarimu. Ačiū. (Balsai salėje) Tada balsuojame, kad diskusija dėl rezoliucijų būtų bendroje diskusijoje dėl ataskaitos. Tai bus diskusija apie tą patį.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 79, prieš – 26, susilaikė 9 Seimo nariai. Tokiam pasiūlymui pritarta. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, keistas buvo jūsų siūlymas ir keistas balsavimas. Skirtingi projektai, o mes turime vieną diskusiją. Gal tada surenkime vieną diskusiją dėl visų šios dienos projektų? Kam mes čia gaištame laiką?
PIRMININKAS. Diskusija vyksta tuo pačiu klausimu – dėl Vyriausybės ataskaitos. Rezoliucijos taip pat yra dėl Vyriausybės ataskaitos. Manau, kad dauguma Seimo narių pasisakė kitaip, negu mano K. Masiulis. Bendrąją diskusiją siūlau tęsti iki 11 val. 20 min., kad liktų laiko Seimo rezoliucijoms pateikti, priimti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
10.09 val.
Diskusija dėl Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – komitetų išvados dėl Vyriausybės ataskaitos. Kviečiu J. Imbrasą į tribūną pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas gegužės 20 dieną svarstė Vyriausybės ataskaitą. Nutarta pritarti Vyriausybės veiklos ataskaitai. Už – 6, prieš – nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. I. Šimonytė. Prašom pateikti Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas svarstė Vyriausybės veiklos ataskaitą, vyko alternatyvus balsavimas ir ataskaitai pritarė 2, nepritarė 3, taigi balsavimo rezultatas yra nepritarti Vyriausybės veiklos ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks V. Ąžuolas. Ruošiasi R. Sinkevičius pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą, buvo pritarta. 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Sinkevičius, Ekonomikos komiteto išvada.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ekonomikos komitetas apsvarstė infrastruktūrinių ministerijų veiklą 2019 metais ir Vyriausybės ataskaitą, priėmė sprendimą pritarti ataskaitai. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 4 – prieš, lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. G. Kirkilas, Europos reikalų komiteto išvada.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gegužės 20 dieną Europos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą. Nutarta pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 8, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Stančikas, Kaimo reikalų komiteto išvada.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė 2019 metų Vyriausybės ataskaitą. Balsavimo rezultatai: už tai, kad pritartume Vyriausybės ataskaitai, balsavo 3, susilaikė 5. Pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Karbauskis, Kultūros komiteto išvada.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros komitetas svarstė Vyriausybės 2019 metų ataskaitą. 4 balsavo už, 1 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ataskaitai pritarta. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po svarstymo pritarė Vyriausybės 2019 metų ataskaitai. Už balsavo 7, prieš – nė vieno, susilaikė 6.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komiteto išvada – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gegužės 20 dieną Sveikatos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą ir nutarta pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dingo visas užsirašiusiųjų sąrašas. Prašom užsirašyti iš naujo diskutuoti. Programinė įranga sena. E. Jovaiša – Švietimo ir mokslo komiteto išvada. (Balsai salėje) E. Jovaiša – Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Vyriausybės veiklos ataskaitą, švietimo ir mokslo kuruojamų sričių, ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išklausęs ir ministerijų nuomones bei tam tikras ataskaitas, pritarė Vyriausybės programai. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Bernatonis – Užsienio reikalų komiteto išvada.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų komitetas 20 dieną nuotoliniu būdu apsvarstė Vyriausybės ataskaitą, išklausė išsamias krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro ataskaitas ir ganėtinai didele persvara pritarė: 4 balsavo už, prieš – 1. Tiesa, vienas konservatorių atstovas feisbuke parašė, kad jis pasisakė prieš, bet priimant sprendimą jis nedalyvavo.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gegužės 20 dieną svarstė Vyriausybės ataskaitą ir pritarė Vyriausybės 2019 metų ataskaitai: už– 5, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komiteto išvada – V. Simulikas. Valerijau Simulikai, kviečiu į tribūną.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2. Ataskaitai pritarta su papildomu prierašu: atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad formuojant ir Seimui teikiant kitų metų biudžetą būtina numatyti pakankamas lėšas Seimui atskaitingoms kontrolierių institucijoms, tai yra ombudsmenams, siekiant jų normalaus darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Nekrošius dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti frakcijos vardu, kadangi įvyko nauja registracija diskutuoti, kad vyktų kaip ir Vyriausybės valanda, kad būtų tiesiog pagal frakcijas proporciškai duodama kalbėti.
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje) Tai diskutuoti ir kviečiu. Gerai. Taip, kaip Vyriausybės valandos metu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbės I. Šimonytė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Turbūt mes niekada nežinotume, kaip gerai gyvename, jeigu kartkartėmis nereikėtų švęsti Vyriausybės ataskaitos. Ataskaitos, kuri niekaip nesusieja Vyriausybės disponuojamų išteklių su jos pačios išsikeltais tikslais ir bent jau judėjimą link tų tikslų matuojančiais rodikliais. Ataskaitos, kurioje Vyriausybės pasiekimams nepriskiriami gal tik natūralūs gamtos reiškiniai ir kurioje nerasi nė krislo savikritikos ar bent jau savirefleksijos. Valdžia giriasi, opozicija kritikuoja. Lietuviai sako: kas katei uodegą pakels, jeigu ne ji pati.
Bet šįmet svarstymas vyksta įdomesniu metu. Įdomesnis jis todėl, kad darbštusis ministerijų aparatas sutraukė į ataskaitą viską dar tada, kai nesitikėjo, kad pasaulį ištiks pandemija, o ekonomiką – krizė. Dabar mes svarstome paveikslą, kurio nėra ir net neaišku, ar jis buvo, ir reikėtų kalbėti ne apie tai, o apie tai, kas yra šiandien ir bus rytoj. Bet į šiuos klausimus Vyriausybė atsakyti nenori, o veikiau atsišaudo piaro fejerverkais.
Tad galima įvertinti, kokius vakarykščius teiginius išbandė ši situacija, kurios Vyriausybės planuose nebuvo. Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje dažnai prieina berniukas ir paklausia kokio nors gražaus ir patogaus klausimo. O jeigu kokia devynerių–dešimties metų mergaitė prieitų ir paklaustų, kaip Vyriausybės praėjusių metų darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams, ar mokesčių reforma sustiprino mūsų ūkį, biudžetą, viešuosius sektorius, ekonominės politikos pagrindus? Nereikėjo net ekonomikos nuosmukio, kad būtų aišku, jog finansų pamatai plaunami toliau, o valstybės įsipareigojimų pusėje ir toliau piešiami rožiniai flamingai. Buvo akivaizdu, kad mokesčių reforma nepanaikins nei pajamų nelygybės, nei santykinio skurdo.
Bet ką pamatėme dabar? Iki šiol visuomenė samdėsi korepetitorius, mokėjo už senolių priežiūrą, pirko per Kalėdas bibliotekoms knygų, darė visa tai, kuo teoriškai turėjo užsiimti valstybė, o per pandemiją ji buvo paraginta ne tik papildyti, bet ir užpildyti viešojo reagavimo spragas. Spekuliacija ūkio augimu nepavyko, ūkis netikėtai smuko ir paaiškėjo, kad biudžetas silpnas, rezervai menki ir ūkį ir šįkart gelbėsime skolon.
Taip, šiandien yra geriau negu 2008 metais, neabejotina. Tik dėkoti už tai reikia ne Vyriausybei ar bent ne šitai, o toms, kurių dėka Lietuvoje buvo įvestas euras. Bet tai, kad skola pigi, nereiškia, kad jos nėra, ir nuo aukšto kalno demografijos problemas mes pamatysime tik dar geriau. Nei mokesčių sistema, nei išmokų sistema taip ir nesukūrė jokių automatinių stabilizatorių, kurie būtų leidę šiuo metu žmonėms suteikti saugumo pagalvę be Vyriausybės malonės. Bet gal ir nebuvo tokio tikslo, nors tokį tikslą sau turėtų kelti vakarietišką gerovės valstybę kurianti Vyriausybė.
Ar etatinis pedagogų apmokėjimas sustiprino švietimą? Atostogos, nuotolinės ant platformų technikos ir kompetencijos bei elementarios koordinacijos trūkumas, mokslo metų baigimas, tęsimas, vėl baigimas, galiausiai švietimo stiprinimas stogais ir langais – maždaug toks didingos reformos rezultatas yra šiuo metu, dar labiau paryškinęs tai, dėl ko ginčijomės, kai kalbėjome apie išmokas vaikams. Galiausiai tų vaikų sėkmė priklausys ne nuo išmokų, o nuo mokyklos, kuriai teko neeilinis išbandymas. Jį išlaikyti mokykla buvo palikta pati sau, vaikų tėvams ir savo neformaliems lyderiams.
Ar sveikatos reformos sustiprino sveikatą? O gal milžiniškas rezervas padėjo kam nors pasiruošti? Sulaukiau nemažai kritikos, kai rudenį siūlėme suplanuoti didesnes lėšas medikų atlyginimams ir vaistams, užuot dėl manipuliacijos skaičiais kaupus didingą rezervą. Klausiau tuo metu ir pono ministro, kam jis ruošiasi? Paaiškėjo, kad buvo kam. Bet ar pasiruošėme? Į šiuos klausimus geriausiai atsakė medikų aprūpinimas specialiosiomis priemonėmis ir kritinė situacija ne vienoje ligoninėje.
Dar daugiau. Šiandien mes dar nematome tų valdymo pasekmių, kurios paaiškės vėliau, kai suskaičiuosime laiku negavusius kitos pagalbos. Tačiau matome ir toliau atkaklias pastangas: jeigu ne pro duris, tai per kaminą vykdyti savo „reformas“, kurių nepavyko prastumti per Seimą.
Kuo vertas mūsų kilimas biurokratiniuose reitinguose, jeigu ūkio viceministrė skundžiasi, kad krizė apnuogina institucijų negebėjimą komunikuoti tarpusavyje, jeigu Europos Komisija mūsų deficitą vertina palankiau nei mes patys tik todėl, kad netiki, jog verslui skirti pinigai bus įsisavinti. Ko vertas viešasis administravimas, kai krizės atveju vis dėlto stengtasi nepadaryti kokios nors klaidos, net jeigu tai reiškia, kad laukiantys pagalbos jos lauks nežinia kiek, o dėl prieštaringų nurodymų ir velnias nusisuks sprandą?! Ko vertas pasitikėjimas, jeigu, nespėjus suteikti paramos dėl valdžios sprendimų nukentėjusiam verslui, jį aplanko 12 kontroliuojančiųjų – protokolus nešančiųjų?
Kol ataskaitoje nematome nė krislo savirefleksijos, net radikaliai pakitus situacijai ir ją išbandžius daugeliu teiginių, ir šį kartą turime ne ataskaitą, o iškilmingų kalbų sakymą, apsikarsčius nusipieštais ordinais ir medaliais. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen taip pat kalbės frakcijos vardu. Liberalų sąjūdžio frakcija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami valdantieji, pernai jūsų panegiriką Vyriausybei vertinau balais, už kiekvieną klaidą nuimdama po vieną balą. Primenu, liko tikrai labai kuklus rezultatas. Pernai pagrindinis akcentas buvo, kad klaidų padaryta dėl visų reformų, kurios sukėlė tikrai daug sumaišties.
Šiemet susiduriame su dar sudėtingesne užduotimi. Jūs padarėte gudriau – savo nuopelnais įvardinote visos Lietuvos žmonių pasiekimus. Jie, nepaisant jūsų polėkio drausti ir reguliuoti, vis dėlto sugebėjo dirbti taip efektyviai, kad net sunešė gana solidų – beveik 1,5 mlrd. eurų – rezervą, kurį jūs dabar, kaip ir skolintus pinigus, jau pradėjote naudoti savo rinkimų kampanijoje kaip dosnias išmokas.
Svetimų nuopelnų prisiėmimą, kaip ir svetimų darbų pasisavinimą, įprasta vadinti plagiatu. Dažnai plagiatai būna ir abejotinos kokybės. Gal sutapimas, bet ir šios Vyriausybės darbas kelia daug abejonių. Karantinas apnuogino visos šios kadencijos darbo broką, strigo visos pagrindinės sistemos. Sveikatos apsaugos sistema išgyvena tik dėl nuostabaus medikų atsidavimo savo darbui. Jie sugebėjo nepasiduoti panikai, kai kovoje su virusu buvo palikti plikomis rankomis visomis prasmėmis. Ir tik visuomenės bei verslo pagalba lėmė, kad pirmosiomis savaitėmis Lietuva nepaniro į paniką ir chaosą.
Švietimo sistema buvo labai arti nokauto, dar šiek tiek – ir būtų viskas griuvę. Ministras labai rimtai svarstė nutraukti mokslo metus po pirmųjų dviejų karantino savaičių. Valstybės biurokratijos aparatas tapo monolitu ir dar šiandien, praėjus daugiau negu dviem mėnesiams, vis niekaip neįgauna pagreičio.
Jūsų programoje akcentuotas savivaldos savarankiškumas, deja, per pastaruosius metus vis labiau ima panašėti į savivaldos savarankiškumo laidotuves. Štai kokią realybę atskleidžia neva puikūs jūsų darbo rezultatai, bet jūs tai ignoruojate. Būkite drąsūs, pripažinkite ir pasakykite visuomenei: taip, mums pasisekė vadovauti ekonominio pakilimo metais ir mes sugebėjome beveik nesugriauti dalykų. Nors apie jūsų veiksmus ir demokratijos griovimą to tikrai šiandien nepasakysi. Ačiū.
PIRMININKAS. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu – R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau pradėti nuo to, kad neturime tokios Vyriausybės atsiskaitymo, kokį turėtų turėti tokia valstybė kaip mes – turinti 30 metų nepriklausomybę, iš tiesų demokratiška ir kalbanti apie tai, kad atskaitingumas yra vienas svarbiausių dalykų mūsų visuomeniniame gyvenime.
Nuo 2016 metų Valstybės kontrolė yra pasakiusi, kad Vyriausybės ataskaita, kuri yra pateikiama pavasarį, o ataskaitų rinkiniai apie tai, kaip yra naudojami viešieji finansai, nagrinėjami Seime rudenį, yra aiškus pavyzdys, aiškus įrodymas to, kad mes neturime atskaitingumo. Atėjusi Vyriausybė, nesvarbu, ar dabartinė Vyriausybė, ar buvusi Vyriausybė, ar būsima, ko gero, Vyriausybė, gali manipuliuoti skaičiais ir apgaudinėti ne tik politikus, sėdinčius šioje salėje, bet taip pat ir visą visuomenę, rinkėjus, girdamasi tam tikrais skaičiais, kurie nieko neparodo.
Apie 40–60 % nepasiektų rezultatų lieka už Vyriausybės ataskaitos ribų. Taip atsitiko ir šį kartą. Ekonominio pakilimo sąlygomis gyvavusi Vyriausybė turėjo galimybę ir pasinaudojo, žinoma, ta galimybe pamaloninti rinkėjus, pamaloninti žmones, tikrai kenčiančius nepriteklių, turinčius mažas ir labai mažas pajamas, mažas pensijas. Visa tai mes žinome, tai yra labai sena daina. Tačiau ką pabrėžė tarptautiniai ekspertai ir pirmiausia pasakė Europos Komisija? Konstatavo naujausioje šalies pažangos ataskaitoje tai, kad bet kurioje srityje, kurią mes paimsime, ar tai būtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ar tai būtų švietimas, mūsų mokinių rezultatų pasiekimai, ar mūsų universitetai, ar mūsų inovacijos, ar mokslo tyrimai, konstatuojama, kad daugelyje sričių buvo padaryta tik maža arba labai maža pažanga. O Vyriausybė ir premjeras, stovėdamas šioje tribūnoje, iš tiesų mokėjo pasidžiaugti. Ir mes visi džiaugėmės, kad taip, kai žiūri į Lietuvą pro tuos rožinius akinius, tai iš tiesų atrodo, kad gyvenimas gražesnis. Bet ar jis yra gražesnis, iš tiesų ne kiekvienas žmogus gali pajusti savo kailiu.
Gerbiami kolegos, aš galvoju, apmaudu ir tai, kad Vyriausybė ir jos atstovas, pristatydamas mums veiklos ataskaitą, būdamas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paskirtas premjeru, nė vieno žodžio šioje tribūnoje nekalbėjo apie tai, kas yra labai aktualu Lietuvoje šalia sveikatos priežiūros, šalia švietimo – apie žemės ūkį, apie mūsų kaimą, apie ten gyvenančius žmones ir apie regionų politiką. Apie tai, kad ją pagerins ir mes nebeturėsime nei dviejų, nei trijų Lietuvų, o turėsime vieną Lietuvą, gyvenančią be jokių netolygumų. Valstiečiai ir žalieji 2016 metais laimėjo rinkimus ir atėjo į valdžią sakydami, kad būtent regionų skirtingumo nebebus.
Mums buvo labai gaila, kad tokios svarbios Lietuvai sritys yra pamirštos ir kad iš tiesų pasigirti… pamirštos yra sąmoningai, nes neturi kuo pasigirti. Iš tiesų labai apmaudu ir dėl padarytų didelių valstybės investicijų. Mes neturime jokio aiškumo, ar tos viešosios investicijos buvo tvarios, ar jos buvo produktyvios ir ar iš tiesų jos prisideda prie ilgalaikių, tvarių žingsnių, kuriuos reikia mums žengti Lietuvoje, kad ant kitos Vyriausybės, ateisiančios po rinkimų, nežinau, galbūt ta pati, žiūrėsime, pečių nugultų ne tik ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, bet tam tikra sukurta infrastruktūra, ant kurios atsistoję mes galėtume sėkmingai išeiti iš gresiančio ekonominio sąstingio, o svarbiausia, kad iš tiesų čia turėtume žmones, gyvenančius ne didesniame skurde, ne esant didesnei pajamų nelygybei, o tikrai gerėjant situacijai mūsų Lietuvos gyvenime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis. Nematau, yra salėje? Nėra. Tada kviečiu kalbėti iš Mišrios grupės A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tikrųjų užklupo mus koronavirusas ir turime Vyriausybės ataskaitą, kurioje atsispindi darbai ir karantino metu, ir iki jo. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad pusė ministrų kabineto dar iki karantino buvo ir yra išėję į prastovas. Ar jūs matote jų veiklą? Nėra jokios lyderystės, nėra reikalingų sprendimų. Na, taip, matome ministrą A. Verygą ir jo sprendimus vertiname dažniausiai nevienareikšmiškai. Paskutinę savaitę pamatėme, kad dar yra ministras K. Mažeika, kuris medžioja ir daro tai labai gerai. Ar ekonominės krizės akivaizdoje turime ekonomikos ir inovacijų ministrą? Neturime, jo niekas net ir neieško. Švietimo ministrą, atrodo, turime, bet gal kas nors matėte, kur jis yra, kur yra švietimo ir mokslo ministras? Jo taip pat nėra, reforma įvyko savaime be ministro, be lyderystės, mokyklos išsikėlė į internetą pačios, mokytojai kas kaip mokėjo, taip įgūdžių įgijo, nevyriausybininkai padėjo ir apmokė IT sprendimų tiesiog dešimtis tūkstančių mokytojų.
Taigi labai gaila, kad Vyriausybės ministrai išėjo į prastovas dar iki tol, kol buvo paskelbtas Lietuvoje karantinas.
Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais metais Vyriausybė savo veiklą remia ir pradeda pašalpomis, išmokomis, vienkartinėmis ir daugkartinėmis, na, tiesiog dalinasi savo malone. Karantinas, ko gero, yra dovana šitai Vyriausybei, nes mes dabar esame visi priklausomi nuo jos sprendimų, mūsų asmens laisvės yra priklausomos nuo jos sprendimų ir tarsi malonės laukiame, o kada mums leis nueiti į renginį, o kada verslas galės atsidaryti.
Iš tikrųjų baudžiauninkai, o ne laisvi kuriantys piliečiai yra reikalingi šitai Vyriausybei. Tai yra didžiausias mano, laisvai mąstančio žmogaus, nusivylimas.
Vis dėlto koronavirusas parodė, kad visuomenė Lietuvoje yra beprotiškai kūrybinga, ji geba mobilizuotis, ir mes kartu visi įveikėme ir įveiksime šitą didelę krizę. Žmonės per keletą dienų paaukojo šimtų tūkstančių ir milijonų fondą medikams, nevyriausybinės organizacijos sprendžia dideles socialines problemas, tos pačios nevyriausybinės organizacijos apmoko švietimo darbuotojus naujų įgūdžių. Man tai teikia vilties, kad rudenį mes pagaliau galėsime galvoti ne apie malones, pašalpas ir vienkartines išmokas, galėsime galvoti ne apie tai, kaip mums duos pavalgyti iš vienos rankos kaip kokiems vergams, o galėsime galvoti, kaip pagaliau laisvai atsistoti, pakelti galvą, eiti į priekį ir kurti šiai valstybei naujas galimybes. Dėkoju.
PIRMININKAS. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kalbės J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos, prieš tai kalbėjusieji ir šiandien, ir po to, kai praeitą savaitę premjeras pristatė savo veiklos ataskaitą, – toks jausmas, kad mes šiek tiek kitoje laiko dimensijoje jaučiamės. Suprantu, kad mes norime kalbėti, šiandien labiausiai norėtume apie koronaviruso įveikimo ataskaitą, bet virusas, pandemija dar nesibaigė. Aš manau, tą ataskaitą, kai bus įveiktas virusas, Vyriausybė pristatys, o šiandien mes, deja, svarstome praeitų metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Keistai skamba ir šiandien kalbos, ir praeitą savaitę, kai kritikuoja opozicija, kad Vyriausybė neturėtų girtis dėl nuopelnų, teigiamų nuopelnų, ir vykstančių procesų. Turbūt reikėtų, jų manymu, tik už neigiamus, už nepasisekusius dalykus prisiimti atsakomybę. Gal man kas gali parodyti šalį, kurios Vyriausybė, turėdama fantastiškų pokyčių, rezultatų, tuo nepasigirtų?
Vyriausybė praeitą savaitę pristatė 2019 metais nuveiktus darbus, kurių aiškias gaires yra nubrėžusi Vyriausybės programa. 2017 metais buvo patvirtintas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, jis nustato prioritetines Vyriausybės veiklos kryptis. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane išskirtos penkios prioritetinės kryptys: švietimas ir kultūra, sveikata, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas. Jose numatyta kovoti su skurdu ir didinti socialinę įtrauktį, mažinti gyventojų pajamų nelygybę, įgyvendinti visų švietimo sistemos grandžių pertvarką, plėsti inovatyvią ekonomiką, didinti verslo našumą kuriant į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas regionuose, tobulinti mokesčių sistemos struktūrą ekonomikos augimui palankia kryptimi, optimizuoti mokesčių bazę, mažinti šešėlinę ekonomiką (apie tai toliau bus kalbama), didinti viešojo sektoriaus efektyvumą atsisakant jam nebūdingų paslaugų ir koncentruojant bendrąsias funkcijas, efektyviai panaudoti valstybės turtą, didinti valstybės įmonių kuriamąją vertę.
Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje prie svarbiausių darbų priskiriamas skurdo, socialinės atskirties mažinimas, pagalba šeimoms ir neįgaliesiems, dėmesys sveikatos apsaugai, palankesnės sąlygos inovatyviam verslui.
Statistika neginčijama – pokyčiai savaime be Vyriausybės sprendimų nebūtų įvykę. Padidėjo vidutinė senatvės pensija nuo 255 eurų 2016 metais iki 344 eurų 2019 metais. Tikimasi ir tolesnio augimo, šiemet pensijų vidurkis sieks apie 400 eurų. Be to, padidinta priemokų mažų pensijų gavėjams riba nuo 238 eurų iki 257 eurų.
Vyriausybės ir Seimo kartu padaryti žingsniai leido padidinti ir šalpos pensijų neįgaliesiems grindis nuo 99 eurų iki 140 eurų. Nuo sausio 1 dienos minimali bruto alga siekia 607 eurus. Prieš ketverius metus ji buvo beveik perpus mažesnė ir tesiekė 380 eurų. Minimali alga į rankas per ketverius metus padidėjo beveik 150 erų, arba 47,6 %, nuo 296 eurų iki 437 eurų šiemet.
Valstybės investicijų į šeimų gerovę prioritetas leido padidinti vaiko pinigus iki 60 eurų per mėnesį ir praplėsti gavėjų ratą. Dabar vaiko pinigus gauna 0,5 mln. Lietuvos vaikų. Papildomą 40 eurų išmoką, skirtą neįgaliems ir gausiose šeimose gyvenantiems vaikams, gauna apie 130 tūkst. vaikų. Vaiko pinigams 2019 metais skirta beveik 305 mln. eurų. 2020 metams numatyta 449 mln. eurų.
Kitos labiau tikslingos šeimoms skirtos priemonės, kurių vykdymas tęsiamas, – bazinių paslaugų šeimoms paketas, parama būstui įsigyti regionuose, šeimos kortelė, nemokamas mokinių maitinimas. Nemokamas maitinimas jau skirtas priešmokyklinukams ir pirmokams. Nuo rugsėjo iš viso apie 100 tūkst. vaikų gaus nemokamus pietus. Visos šios priemonės jau turėjo arba dar turės įtakos skurdo lygio mažinimui Lietuvoje.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad didelis materialinis nepriteklius mažėjo nuo 13,5 % 2016 metais iki 9,4 % 2019 metais. Nuo 2016 metų vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo net 38 %. Praėjusių metų pabaigoje jis siekė 1 tūkst. 318 eurų. Mažėjo ir nedarbo lygis. Pernai jis buvo 6,3 %.
Pernai į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Atvykusių į mūsų šalį žmonių beveik 11 tūkst. daugiau nei emigravo. Ypač džiugina tai, kad daugiau nei pusė atvažiavusiųjų – grįžtantys emigravę tautiečiai.
Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra buvo ir yra šios Vyriausybės prioritetas. Dar pagal verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – iš 21 vietos šoktelėjo į 11 tarp 190 šalių. Tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 4 vietą, nusileidusi tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.
Pernai sparčiai augo pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų projektų skaičius. Vien juos įgyvendinus 2019 metais sukurta daugiau nei 5 tūkst. darbo vietų. Įsteigta net 450 naujų startuolių. Atsirado ir pirmasis „vienaragis“.
Tarp svarbiausių Vyriausybės prioritetų – mažosios energetikos plėtra ir atsakingas energijos vartojimas. 2019–2020 metais daugiau nei 15 tūkst. gyventojų kreipėsi ir gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti ir šildymo katilams pakeisti. Buvo įteisintas naujas paramos modelis atsinaujinančios energijos išteklius naudosiančioms elektrinėms skatinti. Įvyko pirmasis technologinis neutralus aukcionas, kuriame galėjo dalyvauti visos technologijos – saulės, vėjo, biodujų ir biomasės. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje žaliąją elektrą gaminančios elektrinės bus statomos be valstybės paramos.
Gerų rodiklių pasiekta transporto sektoriuje. Jo bendroji pridėtinė vertė pasiekė daugiau negu 5 mlrd. eurų ir tai yra 8 % daugiau negu 2018 metais.
PIRMININKAS. Laikas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Be to, didėjo… (Aišku, tuoj baigsime.) 2019 metais toliau buvo skiriamas didelis dėmesys profesionaliai kurtų kultūrų (…) regionuose. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuota beveik 0,5 tūkst. projektų pritraukė beveik 1,5 mln. lankytojų į profesionaliojo meno renginius ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Galėčiau kalbėti dar daug, apie daug pasiekimų, kuriuos pasiekė XVII Vyriausybė. Drįstu teigti, kolega, kad tik ši XVII Vyriausybė vykdo šios kadencijos valdančiosios daugumos programą, kuri didžiąja dalimi tenkina gyventojų lūkesčius. Kviečiu pritarti ataskaitai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės G. Skaistė ir dėl rezoliucijos taip pat.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties šis laikotarpis, pasaulinės ekonomikos augimo laikotarpis, buvo auksinis laikas norint nuveikti ką nors reikšmingo, ką nors tokio, kas iš tikrųjų turės poveikį ne tik šiandien, rytoj, padės išgyventi šį mėnesį, bet kas iš tikrųjų galėtų pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR struktūrą ne tik žodžiais, bet ir darbais. Visgi matydami, kaip auga ekonomika, matome ir tai, kad reikalingas struktūrinis pokytis nevyko ir nevyksta. Akivaizdu, kad šios valdžios darbas labiau orientuotas į procesą, tačiau ne į rezultato siekimą. Matome, kad ši valdžia yra savitikslė, be prasmės ir be turinio. Kalbama apie dideles struktūrines reformas, tačiau kai žiūrime Vyriausybės ataskaitą, matome visai kitokį vaizdą, kad iš tikrųjų šios Vyriausybės darbai ilguoju laikotarpiu neturės jokio poveikio Lietuvos ekonomikos DNR struktūrai, neturės jokio poveikio vaikų švietimo kokybei, neturės to poveikio ištrūkstant iš vidutinių pajamų spąstų, apie kuriuos taip pat kalba daugelis ekspertų.
Man visą laiką atrodė, kad švietimas yra ta sritis, kuri iš tikrųjų daro poveikį, keičia šalies kryptį ir padeda pasiekti reikšmingų pokyčių valstybės gyvenime. Skaitant šios Vyriausybės ataskaitą, siūlau jums įdėmiau paskaityti būtent švietimo dalį, nes tai, kad mes daug kalbame apie švietimą, nereiškia, kad iš tikrųjų tas poveikis vyksta. Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ketverių–šešerių metų grupėje buvo įsipareigota šiais metais, 2020 metais, pasiekti 95 %. O matome, kad prieinamumas sumažėjo nuo 91,9 iki 91,3. Mes einame atvirkščia kryptimi. Kalbant apie vaikus, kuriems ikimokyklinis ugdymas yra paveikiausias, kuris daro poveikį jų visam gyvenimui, socialinės rizikos šeimų vaikų, 32 % tokių vaikų vis dar nelanko darželių, nors ne kartą buvo kreiptasi tiek į vieną ministrą, tiek į kitą ministrą, kuris atsakingas už šią sritį. Realiai jokių realių darbų nebuvo padaryta, buvo pažadėti pilotiniai projektai, tačiau ir šiandien jų vis dar nėra. Kalbant apie neformalųjį vaikų švietimą, jo prieinamumas yra 62,6 %, o Vyriausybės planas buvo 70 %. Visgi, kai nėra tvaraus finansavimo, tai rezultato tikėtis sudėtinga.
Kalbant apie mokymąsi visą gyvenimą, kas irgi daro poveikį ekonomikos struktūrai ir darbo jėgos struktūrai, darbo rinkai, matome, kad rodiklis yra 6,9 %, nors Vyriausybė planavo pasiekti 8,2 %. Bet irgi jokių realių priemonių dėl to nebuvo padaryta, tai ir tikėtis kokio nors kitokio rezultato yra sudėtinga. Priminsiu, kad Europos Sąjungos vidurkis yra 11,2. Tai mums dar toli toli iki tokių pasiekimų.
Kalbant apie bendrąjį lavinimą, daug kalbama apie etatinį apmokėjimą, kuris galbūt keičia būdą, kuriuo gaunamas atlyginimas, tačiau tikrai neturi jokios įtakos švietimo kokybei. Kalbant apie mažųjų mokyklų reorganizavimą, premjeras džiaugėsi iš tribūnos, kad yra pertvarkyta 23 % mažųjų mokyklų, tačiau pamiršo paminėti, kad Vyriausybės programoje numatyta pertvarkyti 60 % tokių mokyklų. Pasiekta trečdalis to, kas planuota. Jeigu jums tai atrodo labai gerai, tai man truputėlį keista. Atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų vaikų pasiekimų taip pat išaugo, išaugo 5 taškais, ir vietoje planuoto 52 taškų skirtumo yra 77 taškai. Čia irgi turbūt viskas gerai.
Ambicingas universitetų jungimo planas, kurį pristatė MOSTA, šiandien apskritai pavirto kažkokiu baltuoju triukšmu, skirtu pinigų įsisavinimui. Jokių realių susijungimų kokybei išgauti nėra, o tai, kas vyksta, panašiau į tai, kad kažkam reikia tiesiog pinigų projektams.
Ir ką dabar galiu pasakyti? Kad iš tikrųjų, kai trūksta fantazijos, kaip reikia investuoti pinigus siekiant rezultato, belieka juos pradėti dalinti, kaip daro ši Vyriausybė, arba investuoti į betoną, kas irgi šiandien sėkmingai planuojama daryti ir toliau.
PIRMININKAS. Dėl rezoliucijos nenorėtumėte kalbėti? Diskusija bendra dėl rezoliucijos.
Kviečiu diskutuoti Seimo narį K. Glavecką. Ruošiasi A. Sysas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro praeitų metų ataskaita yra įdomus žanras studijuoti ir nagrinėti. Jame galima pamatyti daug teigiamų dalykų, neišspręstų dalykų. Politiškai visuomet iškyla trys aspektai, kas labai jaučiasi šioje salėje, tai visų pirma – kas kaltas? Mes jau iš karto žinome a priori, kad tas, kas yra valdžioje, yra kaltas. Paprastai taip būdavo visais laikais. Ką daryti? Tai geriausias atsakymas skamba taip: pakeisti valdžią ir kita valdžia iškart gerai ką nors padarys. Ir svarbiausias klausimas – kur gauti pinigų? Apie pinigus visuomet yra sukčiausias klausimas.
O šiaip noriu pasakyti vieną esminį dalyką, kurio mes nelietėme. Praeitų metų ataskaita yra tam tikra prasme įvadas ir retrospektyva į šių metų situaciją. Nes dabar pagrindinis klausimas atsirado jau ne dėl praeitų metų klaidų ar nepadarytų darbų, bet ir to, ką mes šiais metais turėsime ir darysime. Jūs puikiai žinote, kad po šių metų viskas pasikeis ir praeitų metų švietimo problemos turės visiškai kitokius aspektus – bus nuotolinis valdymas, bus skaitmeninimai, kiti dalykai, prie kurių mūsų ekonomika iš tikro dar nėra labai prisitaikiusi, nors žmonės, lietuviai, labai greitai taikosi prie to.
Čia dalykai, praeitais metais pradėti darbai, kuriuos mes turime tęsti. „Fintechas“, „Biotechas“ ir kiti instituciniai dalykai, galų gale skaitmeninimas, visos sveikatos sistemos perėjimas į skaitmeninius režimus, į aptarnavimą, į kitus dalykus yra tas kelias, kuriuo mes turėsime eiti jau kitais metais ir kitais metais. Galų gale visi tie dalykai turės būti pagrindiniai mūsų Lietuvos klausimai.
Tie klausimai turi būti sprendžiami, be abejo, visų mūsų pajėgomis. Bet kuriuo atveju ir opozicijos, ir pozicijos pateikiami siūlymai turėtų būti koreguojami ir kaip nors sprendžiami. Kaip pavyzdį galiu pasakyti Europos Sąjungos situaciją, kurioje mes esame. Puikiai visi žinote, kad dabar iš tikro dideli debatai vyksta Europos Taryboje ir Europoje apie tai, kaip gelbėtis iš tos situacijos. Ir šiame kontekste labai svarbi yra mūsų Lietuvos pozicija. Labai svarbu, kaip mes reaguosime, kurią pusę palaikysime ir galų gale kaip mes iškovosime šiais ir kitais metais fondus arba jų dalį, kuri galėtų mums pagelbėti spręsti.
Praeitais metais iš esmės buvo pradėtas toks žingsnis sudarant rezervus, bet akivaizdu, kad tie rezervai yra per menki, ir šiais metais reikės juos pildyti iš kitų šaltinių, taip pat ir, kaip minėjau, europinių fondų. O šiaip, reziumuodamas praeitų metų ataskaitą, noriu pasakyti, kad joje iš tikro galima rasti ir padarytų gerų darbų, ir tradiciškai nepadarytų darbų, kurie eina iš mūsų – mes jau daug dešimtmečių sprendžiame problemas, tokias kaip, pavyzdžiui, biurokratijos mažinimas, efektyvinimas, galų gale švietimo reforma, visų kitų struktūrų, sveikatos reforma ir taip toliau. Po truputėlį, atrodo, kai kas keičiasi, ir tik šiais metais reikės iš principo pakeisti visą eigą, apie kurią mes kalbame ir praeitų metų ataskaitoje, tai yra pereiti prie visiškai kitų ir švietimo, ir santykinai gydymo, ir finansavimo, ir biudžeto sudarymo parametrų, ir kitų būdų, kitaip sakant, prisitaikyti prie tos aplinkos, kurios nebuvo 2019 metais, bet kuri tikrai bus šiais ir kitais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį A. Sysą. Ruošiasi V. Ąžuolas. A. Syso nėra. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstome Vyriausybės veiklos ataskaitą ir, žinoma, tradiciškai opozicija sako, kad viskas blogai, kita pusė įžvelgia kitus dalykus. Bet į viską reikėtų žiūrėti ne per emocijas, ne per nuoskaudas ar vien tam, kad kritikuotume, bet į viską galima pažiūrėti per skaičius.
Nuskambėjo frazė, kad nebuvo sukaupti rezervai. Tada norėčiau klausti kritikuojančių, parodykite nors vieną Vyriausybę, kuri buvo sukaupsi tokio dydžio rezervus? Nerasite nė vienos. Tada pažiūrėkime, kaip buvo valdomas biudžetas. Trejus metus iš eilės biudžetas buvo valdomas atsakingai ir viena to pasekmių yra mūsų, kaip valstybės, geresnis kredito reitingo įvertinimas. Tai – taip pat Vyriausybės darbas.
2019 metai. Tiek ekonomistai, tiek kiti sakė, kad taip, ekonomikos kilimas buvo didesnis negu prognozuota. Ar prie to prisidėjo Vyriausybė? Taip, prisidėjo, prisidėjo ir didele dalimi prisidėjo. Žiūrint į visas kitas sritis – ar tai būtų pensijų dydis, ar vaiko pinigai, ar medikų atlyginimai, ar mokytojų atlyginimai, ar ugniagesių atlyginimų kėlimas, tai taip pat yra bendras Vyriausybės ir Seimo darbas. Ar Vyriausybė prie to prisidėjo? Žinoma, nes Vyriausybė rengia projektus ir sprendimus, ir atneša skaičius mums į Seimą.
Tik kritikuoti ir sakyti, kad viskas juoda, o balto nieko nėra, būtų iš tikrųjų neteisinga. Ir visada išmokime vertinti kitaip – įvertinkime ne tik žodžiais, bet įvertinkime ir padarytais darbais. O jeigu kas nors norėtų pasigirti, kad iki šiol dirbusios vyriausybės dirbo daug geriau, daug geresnius sprendimus priėmė, tegul pateikia visa tai skaičiais ir bus labai lengva palyginti, kuri Vyriausybė iš tiesų buvo geresnė ir dirbo geriau. Bet visada turime suprasti vieną dalyką, kad prie bendro darbo prisidedame mes visi – ir Vyriausybė, ir Seimas, ir verslas, ir žmonės, nes turime būti atsakingi už savo valstybę visi kartu. Tad šios Vyriausybės darbą vertinu tikrai teigiamai ir tai yra pavyzdys, kaip galima dirbti gerai.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Sysą. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, atsiprašau, neišgirdau, kad pasikeitė kalbėjimo tvarka.
Kadangi laikas trumpas, pabandysiu išreikšti savo nuomonę dėl Vyriausybės 2019 metų ataskaitos. Norėčiau priminti, ypač nuo manęs dešinei pusei, tai yra kairei, jeigu apsisukčiau, su kokiais teiginiais jūs laimėjote rinkimus: būtent dėl reformų įvaizdžio, tų reformų net šešias pradėjote. Deja, 2019 metai turėjo būti baigiamieji reformoms užbaigti, deja, negalėčiau išskirti nė vienos reformos, kuri padaryta iki galo. Yra tik daliniai dalykai.
Vienas iš svarbesnių dalykų, kurį žadėjote sutvarkyti ir pakeisti prieš rinkimus, buvo dėl Darbo kodekso ir dėl bazinio darbo užmokesčio. Tai aš visą laiką priminsiu, nes bazinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje taip ir liks neįvykdytas ir po šių metų, tai yra ikikrizinio, 2008 metų, lygmens šis darbo užmokestis nepasieks. O tai buvo tiesiog jūsų arkliukas, kuriuo jojote, mojavote, kad jau kai laimėsite, tikrai tokių dalykų nebus.
Dar vienas labai svarbus dalykas, apie tai kalba ir mano kolegos, ir politologai, ir visuomenė, jūs deklaravote, kad nesielgsite kaip senieji, tai yra socdemai, koalicija, buvusi valdžioje, – viską darysite skaidriai, reikliai, atvirai. Praeiti metai būtent pasižymėjo visiškai atvirkštiniais dalykais. Mes vis turime eiti ir aiškinti žurnalistams, ką turėjo vienas ar kitas ministras, priimdamas sprendimą. Spėlioti, kodėl sprendimas vienoks ar kitoks, kodėl ne iki galo padarytas vienas ar kitas darbas.
Prisiminiau apie darbo užmokestį ir noriu priminti, kad pernai buvo labai gera iniciatyva. Tikrai sveikinu Vyriausybės iniciatyvą, Ministro Pirmininko, sukviesti profsąjungas, visas partijas ir pašnekėti apie viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Puikus darbas, du mėnesiai intensyvaus darbo, posėdžiavimo, informacijos surinkimo, apibrėžimo, kokioje situacijoje mes esame. Vyriausybė sutiko priimti ne viską, ką siūlė opozicija, socialdemokratai, profsąjungos, bet strategija buvo paruošta. Buvo sutarta, kad nebus prišokamų darbo užmokesčio reguliavimų atskiroms grupėms. Deja, strategija atėjo į Seimą ir liko stalčiuje. Taip, ji nebuvo net patvirtinta. Toliau jūs teikėte įstatymo pataisas ir darbo užmokestį keitėte taip, kaip šaudavo į galvą.
Jau aš nekalbėsiu apie tai, ką man teko patirti mūsų komitete. Tai yra Vyriausybė atneša visiškai suprantamus, gerus dalykus ir opozicija balsuoja už Vyriausybės projektą, o pozicija balsuoja prieš Vyriausybės projektą ir pritaria Seimo narių atskiriems siūlymams, įtvirtinusiems tolesnį „gyvulių ūkio“ klestėjimą kai kuriose mūsų srityse.
Dabar, suprantu, 2020 metai, situacija pasikeitė dėl koronaviruso, bet 2019 metais situacija buvo visiškai kitokia. Aš manau, kad atleidimas tam tikrų grupių nuo socialinio draudimo įmokų normalesnio mokėjimo labai gerai išlindo šiais metais kaip yla iš maišo. Draudimo nėra, pajamų norisi. O kokiu pagrindu tai daryti? Aš manau, 2019 metai buvo gera pamoka, į ateitį žiūrint, kad reikia galvoti apie įvairias situacijas, kurios gali būti kitais metais, ir nedaryti tokių sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį M. Majauską. Ruošiasi G. Burokienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, puikiai žinote, ypač valstiečiai, ūkininkai, kad norėdamas gero derliaus ūkininkas turi žinoti ką, kaip ir kada reikia sėti. Be to, svarbu ir geros oro sąlygos. Šiuo atveju Vyriausybė bando prisiimti nuopelnus už abu dalykus – tai ūkininko rūpestingumą ir žemę šildančią saulę. Tačiau net ir priskyrus valstiečių nuopelnams ekonomiką šildančią saulę, išlieka didelių abejonių, ar derlius yra toks puikus, kaip yra deklaruojama Vyriausybės ataskaitoje. Ekonomikos ABC sako vieną ir labai paprastą dalyką – ekonomikos augimas ir tvarus darbo užmokesčio augimas priklauso nuo investicijų, produktyviųjų investicijų, ne tiesiog į nekilnojamąjį turtą, o į įrengimus, į stakles, į tai, kas kuria pridėtinę vertę. Taigi produktyviųjų investicijų dalis bendrajame vidaus produkte 2019 metais buvo istorinėse žemumose – 2,8 % ir tai yra net 40 % mažiau negu 2007 metais. Todėl darbo užmokesčio augimas – tai, ką mes stebėjome Lietuvoje, buvo tiesiog Lietuvos konkurencingumo silpnėjimo sąskaita.
Jūsų valdymo laikotarpiu Lietuva tarptautinėje erdvėje tapo mažiau konkurencinga, dėl tos priežasties, dėl tos paprastos priežasties, nedarbas išliko aukščiausias visame regione. 2019 metais Lenkijoje buvo 3,3 % nedarbas, Estijoje – 4,4 % nedarbas, Latvijoje ir Lietuvoje – 6,3 %, tačiau, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje nedarbas augo.
Gerbiamas Jonai Jaruti, jūs čia iš tribūnos sakėte, kad Lietuvoje nedarbas mažėjo. Ne, nedarbas Lietuvoje augo. Nedarbas mažėjo euro zonoje, nedarbas mažėjo Estijoje, nedarbas mažėjo Latvijoje, nedarbas mažėjo Lenkijoje, Suomijoje, net Graikijoje mažėjo nedarbas, bet Lietuvoje nedarbas praėjusiais metais padidėjo.
Dar daugiau. Dėl visų šitų priežasčių namų ūkių pajamos nuo 2007 metų Lietuvoje augo daug lėčiau nei daugelyje euro zonos šalių. Atotrūkis nuo Estijos ir Lenkijos tik drastiškai padidėjo. Keturių asmenų šeimos pajamos per metus po mokesčių Lietuvoje atrodo taip – 19 tūkst. eurų. Keturių asmenų šeimos pajamos per metus po mokesčių Latvijoje yra 20 tūkst., Lenkijoje – 23 tūkst., Estijoje – 30 tūkst. eurų. Štai yra toks derlius. O nedarbo rodiklius kviečiu pasitikslinti Eurostato duomenų bazėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narę G. Burokienę. Ruošiasi A. Skardžius.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien mes girdėjome ir dar išgirsime iš opozicijos nemažai nepelnytos kritikos, todėl norėčiau akcentuoti tik keletą labai svarbių Lietuvos valstybei XVII Vyriausybės atliktų darbų.
Nuo 2019 metų buvo tęsiami 2017 metais pradėti strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemų pertvarkos darbai, tobulinami teisėkūros procesai. Vykdant viešojo sektoriaus institucinę pertvarką, per 2019 metus viešojo sektoriaus įstaigų sumažėjo 4 %. Daug dėmesio toliau buvo skiriama valstybės valdomų įmonių pertvarkai, veiklos skaidrinimui ir grąžos visuomenei didinimui. Baigtas įgyvendinti strateginis projektas jau davė akivaizdų rezultatą – 2019 metais valstybės valdomų įmonių, palyginti su 2017 metais, sumažėjo per pusę. Tęsiama verslo priežiūros institucijų pertvarka, kurios tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų subjektų veiklą ir kartu užtikrinant saugomų vertybių apsaugą.
Didinamas valstybės skaidrumas ir atvirumas, stiprinama kova su korupcija. Viena pagrindinių sričių, per kurią skatinamas skaidrumas ir atvirumas, yra duomenų atvėrimas. Jis prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, verslo augimo ir šalies tarptautinio įvaizdžio formavimo. Siekiant paskatinti visuomenės domėjimąsi, kam ir kur leidžiamos valstybės biudžeto lėšos, ir stiprinti atsparumą korupcijai, taip visuomenei sudarant geresnes kontrolės galimybes, sukurta interneto svetainė „Atviri Lietuvos finansai“. Joje suprantamai ir patraukliai pristatoma viešųjų finansų sistema. Interneto svetainėje šiuo metu galima rasti virš 3 tūkst. viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas, apie 500 valstybės biudžetinių įstaigų biudžeto vykdymo duomenis, taip pat visų savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinius duomenis.
2019 metais pasaulio nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirta 60 balų iš 100 galimų ir tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 15 vietą iš 28 ES valstybių. Lietuvos rezultatai pagerėjo pirmą kartą per penkerius metus.
Taip pat toliau didinamas valstybės tarnybos patrauklumas. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui sudarytos teisinės sąlygos didinti valstybės tarnybos patrauklumą. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė bei mentorystės institutas, jis per pandemijos laikotarpį labai pasiteisino. Supaprastinta valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarka, nustatyta daugiau skatinimo rūšių. Palyginti su 2018 metais, valstybės tarnautojų neto uždarbis 2019 metais padidėjo 23 %. Palyginti su 2018 metais, darbuotojo, dirbančio privačiame sektoriuje, neto VDU 2019 metais padidėjo 11,5 %.
Tobulinant valstybės tarnybą, tolygiai daugėja ir asmenų, vertinančių valstybės tarnybą kaip patrauklų darbdavį. Paskutiniu metu gerokai padidėjo norinčių dirbti valstybinėje tarnyboje. Prieš metus neatsirasdavo nė vieno norinčio dalyvauti skelbiamuose konkursuose į darbo vietas, o šiuo metu yra nuo 5 iki 12 pretendentų į vieną darbo vietą.
2019 metais pakeistas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, jis pateisina… įteisina paskatas savivaldybėms, gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui, bus paskirstoma savivaldybėms plėtoti ekonominę veiklą ir taip prisidėti prie pertvarkos, skirtos kryptingai regionų plėtrai, tikslų įgyvendinimo.
Šiuo laikotarpiu tai tikrai yra pagalba išlaikyti investicijas savivaldybių, kurios suinteresuotos ekonominių rodiklių gerėjimu. Siekiant užtikrinti tinkamo sprendimo dėl papildomų investicijų į projektus priėmimą, 2018 metų sausį pakeistos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. Taisyklių pakeitimas apibrėžia papildomų lėšų panaudojimo principą, pirmenybę skiriant tiems projektams, kurių papildomas finansavimas duos daugiau socialinės, ekonominės naudos. Kaip matyti šiuo nelengvu Lietuvai ir visam pasauliui laikotarpiu, tai tapo ir vienu iš daugelio ekonominio stabilumo regionuose garantu.
Ir toliau nuosekliai sudaromos sąlygos gyventojams aktyviai dalyvauti sprendžiant viešuosius savivaldybių bei regionų reikalus. Vietos savivaldos be regioninių tarybų pakeitimo įstatymo projektai sudaro sąlygas gyventojams aktyviau dalyvauti sprendžiant viešuosius savivaldybės bei regionų reikalus…
PIRMININKAS. Laikas!
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). …bei stiprinti vietos demokratinę ir pilietinę visuomenę.
Ir pabaigoje. Įkurtas Nevyriausybinių organizacijų fondas bei darbą pradėjo taip ilgai laukta Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Tikrai nebuvo lengva pasiekti tai, kuo galime pasidžiaugti ir didžiuotis, bet visų susitelkimu ir noru tai pasiekti tapo įmanoma. Taigi reikia tik noro ir bendro tikslo, kuris suvienytų visus dirbti Lietuvai. To mums visiems ir linkiu.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A. Skardžių diskutuoti. A. Skardžius. Nėra. Tada kviečiu K. Masiulį. Ir apie rezoliuciją. Arba rezoliucijas, daugiskaita.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, kalbėsiu apie tai, kas ant seilės, kaip ir visiems. Ir svarbiausia, aš norėčiau net ne apie rezoliucijas ir ataskaitą pašnekėti, o apie tai, kas čia vyksta, nes ataskaita yra pagal seną rusišką dainą: „A v astalnom, prekrasnaja markiza, vsio charašo, vsio charašo“. Tik pleška truputėlį flangai, namas sudegė, vaikai numirė, bet daugiau viskas gerai.
Jeigu, gerbiami kolegos, stebėtumėte rimtos tarptautinės korporacijos valdybos ataskaitą, jūs ten matytumėte visą valdybą in corpore, sėdinčią, įdėmiai dirbančią, klausančią, užsirašinėjančią. Ką stebime čia? Mes svarstome Vyriausybės ataskaitą. Aš matau porą murksančių ministrų, telefonuose panirusių. Mačiau kažkur šmėžuojantį premjerą, diskutuojantį su vienu, su antru. (Balsai salėje) A, čia dabar jau. Dabar jau diskutuoja su šiuo kolega. Kur kiti ministrai? Jiems neįdomu, kas čia vyksta, nes tai jų iš esmės nelabai ir liečia. Kadangi…
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti Masiuli, ministrai yra prisijungę nuotoliniu būdu.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, ministrai nuotoliniu būdu klausosi, kadangi svarstymas jiems neįdomus. Ministrų nėra, jiems tai neįdomu. Jeigu tai būtų strategiškai veikianti Vyriausybė, kaip būtų organizuojama pati ataskaita? Būtų aiškiai surašyta, kokie buvo keliami tikslai vieniems metams, antriems metams, šiems metams, būtų surašyti labai aiškūs kelrodžiai, bet tai turėtų būti prieš keletą metų surašyta, ir toliau turėtų būti atsiskaitoma, kaip tuos kelrodžius pavyko nueiti, kas įgyvendinta, kas neįgyvendinta. Kad ne viskas pavyksta įgyvendinti, kokios kliūtys iškilo, kaip tos kliūtys bus sprendžiamos, kaip reikia koreguoti, gal nekoreguoti, taktinius veiksmus ir galbūt strateginius tikslus. Viso to mes nematome, mes matome panegiriką. Kokia bus ateities perspektyva? Mes apie tai vėl nieko absoliučiai nežinome. Tai yra tuščias laiko gaišinimas ir mes bendrai sugaištame 80 minučių tuščiai. Ką čia svarstyti? Aš tikrai nematau jokio poreikio rimtai svartyti nerimtai parašytą dalyką, nes ir pati Vyriausybė nelaiko rimtu savo kūrinio, į kurį reikėtų rimtai žiūrėti ir rimtai elgtis su juo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar laiko liko R. Šarknickui. Kviečiu į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami Lietuvos žmonės, gerbiami ministrai, premjere, Seimo nariai, Seimo Pirmininke. Baisiausia likti ir gyventi klaidoje, o ne ją taisyti. Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė nesislėpdavo už paprastų žmonių nugarų, bet ėmėsi socialiai teisingų darbų. Taip, žmogiškų klaidų neišvengta, tačiau jos buvo čia ir dabar taisomos, neperduodant, nepaliekant klaidų kitoms vyriausybėms. Čia, Seime, tribūnoje iš opozicijos kalbėtojų buvo tokių, kurie sako, kad mes esame blogis. Visus trejus su puse metų tą patį ir girdime. Aš noriu atsakyti – taip, mes esame blogis. Esame blogis korupcijai, įvairiems klanams, jūsų demagogijoms, melui ir jūsų tinginystei, savanaudiškumui. Ekonomistai 2019 metus vadina pačiais geriausiais nepriklausomos Lietuvos metais istorijoje.
2019 metais Vyriausybė paruošė 2020 metų biudžetą ir iš kelių šimtų pasiūlytų eilučių gerinti žmonių gerbūvį išskirčiau tai, kas man žmogiškai yra brangu ir svarbu. Tai padidinti vaiko pinigai, padidintos pensijos, pagalba jaunoms šeimoms, kultūros žmonėms, padidinti atlyginimai medikams, mokytojams ir kitiems sektoriams. Noriu jums, gerbiami Lietuvos žmonės, priminti 2019 metų gruodžio mėnesį, kai visi čia, salėje, sėdėjome ir mums reikėjo priimti 2020 metų biudžetą. Čia tie, kurie stovėjo tribūnoje iš opozicijos, konservatorių, socialdemokratų, kai mes didinome vaiko pinigus ir pensijas, ištraukė korteles ir išėjo iš salės, bet mes 80 balsų priėmėme biudžetą ir noriu padėkoti kai kuriems Seimo nariams liberalams, kurie palaikė mus, nors buvo uždrausta balsuoti – nepalaikyti ir išeiti iš salės. Tačiau buvo žmogiškumas ir vertybės. Ačiū jiems.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtai ir sąžiningai tarnaus Lietuvos žmonėms, kad ir kaip būtų sunku, kad ir kaip vaikų, Lietuvos žmonių akivaizdoje su medijų pagalba piltumėte purvą, bet nėra laiko švaistyti blogiems dalykams energijos.
Mus opozicija puolė, kad taupome. Vyriausybė sutaupė virš 1 mlrd. eurų siekiantį valstybės rezervą. Prasidėjusi sveikatos krizė parodė, kad toks rezervo kaupimas išgelbėjo šimtus tūkstančių šeimų.
Ačiū kolegoms ministrams, premjerui, kad nepalūžote ir laikotės Konstitucijos dirbti žmonių labui. Telydi mūsų valstybę sėkmė!
PIRMININKAS. Dėkoju.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti. Diskusijos laikas baigėsi. Kaip ir tarėmės, kaip ir numatyta darbotvarkėje, dabar – Seimo rezoliucijos.
11.21 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-4886 (nepritarti ataskaitai) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pagal registravimo eilę – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-4886. Kviečiu G. Landsbergį.
G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tradiciškai šalia Vyriausybės ataskaitos eina ir rezoliucijos, vertinančios ataskaitos turinį. Šioje rezoliucijoje mes kalbame ir pastebime turbūt tai, kad ši Vyriausybė veikė auksiniu ekonomikos laikotarpiu, kai visame pasaulyje ekonomika augo ir išties buvo galima imtis struktūrinių reformų ir jas įgyvendinti. Visgi, nepaisant to, ši Vyriausybė nepadarė nieko, kad būtų ištrūkta iš vidutinių pajamų spąstų, o įgyvendinta mokesčių reforma – milijardas milijonui, mūsų nuomone, buvo gana neatsakinga ir sumažino galimybes gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Taip pat pastebime, kad Europos Komisija jau metai iš metų pateikia tas pačias pastabas ir pastebi tas pačias mūsų valstybės valdymo skyles. Tai yra nekokybiškas švietimas, socialinė nelygybė, iššūkiai surenkant mokesčius, sunkiai įgyvendinama inovacijų politika ir žemas aplinkosauginis tvarumas. Nepaisant to, kad daug metų Europos Komisija teikia tas pačias pastabas, realiai pokyčių nelabai matyti.
Taip pat demografinės tendencijos yra nepakitusios ir tas didžiausias iššūkis Lietuvai ilguoju laikotarpiu, apie kurį kalba ekspertai, kad turėsime problemų ir socialinėje srityje, tai yra demografinės tendencijos tik blogėjo, gimstamumas, nepaisant kalbų apie šeimos politiką, taip pat mažėjo.
Socialinės atskirties rodiklis yra 7,1 %, o Vyriausybės darbo pradžioje planas buvo 5,2 %. Akivaizdu, kad kalbos apie socialinės atskirties mažinimą socialinės atskirties nemažina ir realiai pokyčiai yra beveik nepastebimi. Esame pačiame gale visos Europos Sąjungos šalių – gal treti nuo galo pagal šį rodiklį.
Taip pat pastebime – nepaisant to, kad pensijos buvo indeksuojamos, tačiau pritrūko kitų priemonių ir pensininkų skurdas išaugo nuo 27,6 iki 41,7 %. Čia noriu priminti mūsų taip pat teiktą vienišų pensinio amžiaus žmonių paramos sistemą, kurią Vyriausybė pradžioje buvo nusimačiusi savo programoje, tačiau įgyvendinimui pritrūko politinės valios.
Pastebime, kad visi švietimo rodikliai, apie kuriuos jau kalbėjau prieš tai, atsilieka nuo to, ką Vyriausybė planavo savo darbo pradžioje – tiek ikimokyklinio ugdymo, tiek bendrojo lavinimo, tiek ir universitetų jungimo.
Manome, kad toks Vyriausybės darbų pateikimo formatas yra neobjektyvus, iškraipantis bendrą vaizdą. Ko gero, daug objektyviau būtų pateikti duomenis, kokie rodikliai buvo planuoti, kokie pasiekti, kokie darbai neįgyvendinti, kodėl, ir galbūt tuomet toks formatas padėtų pasiekti realius pokyčius, kurių tikisi tiek Vyriausybė, tiek ir opozicija.
Manome, kad ši Vyriausybė labai giriasi savo darbais, tačiau nelabai nori atsiskaityti už rezultatus, kurie buvo pasiekti. Ir atsiskaitoma už procesą, tačiau ne už rezultatus. Bet kokiu atveju politikoje pokytį kuria rezultatai, o ne kalbos apie darbus. Ir jeigu nėra kryptingo rezultatų siekimo, tokia valdžia yra savitikslė, be prasmės ir be turinio. Kad taip nebūtų, manome, kad atsiskaitymas turėtų vykti šiek tiek kitaip. Todėl siūlome nepritarti šiai Vyriausybės ataskaitai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, jūs pateikėte, dabar prašom atsakyti į Seimo narių klausimus. Pirmasis klausia A. Skardžius. Jo nematau. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege Skaiste, iš tiesų tikrai man labiau rūpi švietimo dalis, ir tie skaičiai parodo tam tikrą kokybę. Bet ką jūs norėtumėte pasakyti apie tai, kad tai dar labiau parodo, jog švietimo sistemos, kaip savo darbo vietos, faktiškai niekas nemato? Buvo padaryti tam tikri universitetų pertvarkymai. Jūsų manymu, jie buvo daromi tikslingai, teisingai ar tik išsprendžiant kai kurias problemas, susijusias su interesų grupėmis, nes, kaip matome, rezultatas nėra pasiektas. Net… Aišku, galima sakyti ir dėl krizės, bet pedagogo profesijos rinkimasis dar labiau sumenko. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, man atrodo, jeigu būtų siekiama rezultato kryptingai, būtų remiamasi mokslininkų rekomendacijomis, kokios jos ir buvo „Mostos“ parengtame plane, kai buvo kalbama apie programų jungimą, tarpuniversitetinį bendradarbiavimą ir kaip būtų galima išgauti efektyviausią rezultatą su skiriamais finansais. Vis dėlto tai, kas matoma šiandien, yra akivaizdu, kad procesas neįvyko, jungimai buvo chaotiški ir labiau skirti pinigams įsisavinti. Kadangi skiriamų pinigų jungimo procesui nesumažėjo, procesas realiai yra neįvykęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Matulas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs pažymite rezoliucijoje įvairias neišspręstas problemas ar nepalankius rodiklius, bet ar nereikėtų paminėti ir kai kurių svarbių pasiekimų, tokių kaip, pavyzdžiui, vieno svarbaus keliuko prie upės išasfaltavimas? Žinome, jog buvęs populiariausias ministras daug metų nesugebėjo to klausimo išjudinti, bet ministras buvo ryžtingai pakeistas, ir klausimas buvo išspręstas. Ar tai neverta pažymėti kaip ypatingą pasiekimą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad jeigu būtų atsiskaitoma pagal Vyriausybės programos punktus, ko gero, tokius darbus būtų galima paminėti netgi Vyriausybės ataskaitoje, nes viename iš punktų kalbama apie tai, kad koalicija telkia lyderius, kurie geba prisiimti atsakomybę. Kitame punkte taip pat kalbama, kad netoleruosime politinės korupcijos. Akivaizdu, kad šie pavyzdžiai, kuriuos jūs paminėjote, yra klasikiniai politinės korupcijos atspindžiai mūsų politikoje. Ir jeigu lyderiai išties gebėtų prisiimti atsakomybę už savo darbus, turbūt mes jų šiandien Vyriausybėje nematytume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, yra grįžęs į darbo vietą A. Skardžius. Suteiksime galimybę jam paklausti, po to – A. Matulas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs visą laiką labai aktyviai dalyvavote svarstant socialinius klausimus, turbūt esate kompetentinga Seimo narė šioje srityje. Aš norėčiau sužinoti, kodėl būtent jūsų frakcija priešinosi ir balsavo prieš socialinius projektus, kuriuos teikė Vyriausybė pandemijos pasekmių švelninimo kontekste? Gal jūs galite išvardinti motyvus, ar čia buvo rinkimų kampanijos dalis, ar iš tikrųjų nenoras padėti labiausiai nukentėjusiems, socialiai pažeidžiamiems visuomenės atstovams? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad jūs klystate, nes mūsų frakcija nebalsavo prieš socialinius projektus. Net esame ne vienas iš mūsų pateikę savo iniciatyvas, už jas nubalsavo ir Seimas, ir buvo priimti atskiri įstatymai, tiek mano asmeniškai registruoti, tiek kolegių iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Manau, kad jūs esate suklaidintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi K. Masiulis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, praeitais metais Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad kompensuojamųjų vaistų tvarka, patvirtinta ministro įsakymu, kai kompensuojamas tik pigiausias vaistas, prieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, kad viršyti įgaliojimai, tik įstatyme gali būti nustatyta tokia tvarka. Nepaisant Teisingumo ministerijos, kitų institucijų pastabų, kad tokios pat tvarkos Vyriausybė savo poįstatyminiu aktu nustatyti negali, vis dėlto tokia pati tvarka, prieštaraujanti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, patvirtinta. Kaip jūs, būdama nauja, aktyvi, gabi Seimo narė, vertinate tokią situaciją teisinėje demokratinėje valstybėje, kai atvirai yra ignoruojamas ir perimamas teismo sprendimas, skelbiamas valstybės vardu?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš matau dabartiniame veikime apskritai labai daug problemų dėl Konstitucijos laikymosi ne tik jūsų paminėtu atveju, bet ir daugiau yra atvejų, kai bandoma apeiti teisinius kelius, priimant sprendimus žemesnėse instancijose. Turbūt kitas geras pavyzdys, paskutiniu metu nuskambėjęs, yra teiktos, pasirašytos, atšauktos Medžioklės taisyklės. Tai irgi buvo bandoma priimti Seime, tačiau nepavyko. Tuomet buvo priimtas žemesnis teisės aktas.
Lygiai tą patį matyčiau ir dėl atsisakymų tvirtinti valstybės biudžeto pakeitimus, kai daromi milijardiniai įsipareigojimai, tačiau nesilaikoma konstitucinio principo, kad pirmiausia Seimas tvirtina valstybės išlaidas, tačiau ne Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, aš tik primenu, kad svarstome Vyriausybės 2019 metų ataskaitą ir rezoliuciją, susijusią su ja.
Klausia K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti apie situaciją švietimo srityje, apie mokytojo prestižą, mokytojų rengimo sistemą, faktiškai sudegintą, supleškėjusią. Ar stebite Vyriausybės pastangas ką nors daryti šioje srityje?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt visi turime savo aplinkoje mokytojų, kurie daugeliu atvejų nejaučia, kad profesija prestižinė, net po to, kai buvo nuspręsta, kad ji tokia turėtų būti. Buvo kalbama tai, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą turėtų iš esmės pasikeisti mokytojų savijauta. Tačiau realiai pokytis neįvyko, atlyginimų mokėjimo sistemos pakeitimas veikiau pakeitė mokėjimo modelį, tačiau niekaip neturėjo įtakos švietimo kokybei ir pačių mokytojų įsivaizdavimui, kaip jie turėtų dirbti. Mano nuomone, ligšioliniai darbai išties neprisidėjo prie mokytojo profesijos prestižo didinimo. Tačiau kalbant apie laukiančius pokyčius, vis dėlto manau, kad turėsime prie tų klausimų grįžti, nes iššūkiai, kuriuos matome pandemijos metu susidurdami su nuotoliniu mokymu, tikrai verčia imtis naujų priemonių, kadangi ir mokymo metodai taip pat turės, be abejo, keistis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, jūs atsakėte į visų Seimo narių, norėjusių jūsų paklausti, klausimus. Primenu, kad diskusija jau įvyko. Tad dabar pagal Statuto 184 straipsnį, gerbiamieji kolegos, motyvai po svarstymo. Tai yra rezoliucijos projekto priėmimas. Motyvai – J. Razma. J. Razmos nematau. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kai ataskaita buvo rašoma nerimtai arba rašoma tik siekiant pasipuikuoti ir pasigirti, bet ne siekiant svarstyti realią situaciją, padarytą pažangą ir ką reikėtų taisyti ir tobulinti, tai nieko kito nelieka, kaip rašyti rezoliuciją, kad šita ataskaita yra netinkama ir kad jos negalima nei svarstyti, nei juo labiau priimti. Siūlau taip ir pasielgti – pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Gumuliauskas – motyvai už. Atsiprašau, motyvai prieš.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Na, man sunku suvokti tokią poziciją – rezoliucijoje išdėstoma mintis apie tai, kad praktiškai Vyriausybė nieko nenuveikė. Kolegos, išeikime į gatvę ir pamatysime, kad iš tikrųjų daug kas pasikeitė. Aš suprasčiau, kad tai yra politinis žingsnis ir kad opozicija politinėje kovoje neprivalo pritarti pozicijos Vyriausybės veiksmams. Tai yra puikus argumentas, pavyzdžiui, susilaikyti. Tačiau balsuoti prieš – man tikrai nesuvokiama. Todėl aš vis dėlto kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atsiprašau, prieš šitą rezoliuciją… (Balsai salėje) Atsiprašau, mano laikas dar nesibaigė, aš tikrai kviečiu balsuoti prieš šią rezoliuciją ir aš visiškai palaikau Vyriausybės veiksmus.
PIRMININKĖ. Puiku. Jūsų reakcija rodo, kad jūs labai klausote, sekate, ir tai yra pagirtina.
E. Pupinis – motyvai už pateiktą rezoliuciją priėmimo metu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra kitos išeities, nes turbūt Vyriausybės ataskaitai negalime pritarti dėl kelių priežasčių.
Jau buvo įvardinta, kad ta linija, kuri išlaikoma ataskaitoje, neva padidėjo atlyginimai… iš tikrųjų jie ir negalėjo nedidėti, nes augo ekonomika, kituose sektoriuose augo ir, aišku, Vyriausybė negalėjo leisti, kad atlyginimai viešajame sektoriuje nedidėtų, nes priešingai viskas būtų virtę streikais. Savaime suprantama, turėjome didinti ir mes buvome už tai, kad reikia kelti.
Tačiau jei pasižiūrėtume iš tos pusės, kaip atlyginimų kėlimas paveikė pačią sistemą, tai iš tikrųjų to neįvyko. Buvo kalbėta, tarkime, kad ir dėl švietimo srities: mokytojų atlyginimus pakelsime tiek, kad mokytojo profesija taps prestižinė, sudarysime pedagogams darbo sąlygas, aprūpinsime viskuo, padėsime jiems gerinti savo kompetencijas, tam skirsime lėšų. Deja, paskutiniais sprendimais iš 100 mln. eurų, kurie skirti kompetencijai ir sistemai… nėra nieko skiriama, skiriama tik pastatams atnaujinti.
Iš tikrųjų šis Vyriausybės požiūris, kai veikiama kažkokiu būdu, bet ne dėl rezultato, manyčiau, tikrai matyti Vyriausybės veikime, ir rezoliucijoje mes ir sakome, kad pasižiūrėkime į rezultatą.
Dar vienas dalykas, kita linija – bandymas kaltinti kitus. Na, nereikia kaltinti kitų, mes turime čia spręsti problemas patys. Kaltinama, kad neva atotrūkis tarp moksleivių kaimiškuose regionuose ir miestuose didėja dėl to, kad didėja socialinė atskirtis. Taip, bet kas padaryta, kad kaimas pagal socialinę atskirtį artėtų prie miesto? Nieko nėra padaryta. Dėl mokyklų tinklo optimizavimo kaltinami rinkimai.
Iš tikrųjų Vyriausybė nori išvengti atsakomybės, todėl mes ir sakome, kad pažiūrėkime į rezultatus ir padėkime bent ateityje spręsti tas problemas, o ne tik konstatuoti faktus. Siūlau pritarti rezoliucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tikrai nedaugžodžiausiu, nes iš esmės nesikeičia, mes nieko naujo neišgirsime iš kitos pusės, tas buvo ne vieneri metai ir panašiai. Aš tikrai kviečiu balsuoti prieš šią rezoliuciją ir nelabai supratau Seimo narės, kuri tribūnoje pristatė, ko ji siekia, bet, ko gero, iš potekstės matyti, kad artėja rinkimai ir panašiai. Taigi kviečiu visus, kolegos, balsuoti prieš ir Vyriausybei linkiu sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai už pateiktą rezoliuciją.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kviečiu ir valdančiuosius balsuoti už šią rezoliuciją, nes ji yra palyginti švelni ir nepažymi gerokai daugiau ryškiai matomų Vyriausybės veiklos trūkumų. Rezoliucijoje nėra kritiškai įvertintas premjero kandidatavimas į Prezidentus praėjusiais metais, aš manau, sutrukdęs bet kokioms reformoms. Siekis būti populiariam, deja, nepadeda atlikti tuo metu reikalingų darbų. Aš manau, be reikalo nutylimas Vyriausybės negebėjimas reaguoti į kritines situacijas, ypač atsiskleidęs Alytaus gaisro atveju, kai už tai atsakingai ministrei bene svarbiausias dalykas buvo gražiai atrodyti prieš kameras, užuot prisiėmus reikiamą atsakomybę.
Rezoliucijoje taip pat nutylėtas sveikatos apsaugos ministro besitęsiantis žmonių prievartavimas, jiems per jėgą siūlant pigiausius kompensuojamus vaistus.
Taip pat rezoliucijoje nutylėtas negebėjimas paskirti svarbių valstybės institucijų ir įmonių vadovų. Kaip žinome, muitinės vadovas nepaskirtas bene jau visą kadenciją. Nepaskirtas praėjusiais metais Valstybinio jūrų uosto įmonės vadovas, nepaskirtas ekonomikos ir inovacijų ministras. Tie dalykai, be abejo, trukdo tų svarbių įstaigų darbui.
Rezoliucijoje nutylėtas ir išlikęs aplinkos ministro neveiklumas, ir išlikęs chaosas medžioklės reguliavimo, atliekų tvarkymo ir kitose srityse.
Taigi rezoliucija yra per švelni ir galima už ją balsuoti kaip už subalansuotą dokumentą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pateiktą opozicijos rezoliuciją – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos Seimo nariai, pabandžiau įsigilinti į šią rezoliuciją, supratau, kad joje nieko nėra bendro su Vyriausybės veikla – nei praeitų metų, nei apskritai Vyriausybės veikla, kad tai yra grynai propagandinis konservatorių dokumentas, skirtas rinkimams, kad suklaidintų žmones. Tačiau žmonės mato, kas vyksta. Ši rezoliucija neturi nieko bendro su realia tiesa. Aš siūlyčiau konservatoriams ją priimti savo partijoje ir naudoti rinkimų kampanijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai už opozicijos rezoliuciją.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, na, kalbėkime tai, kas parašyta. Aš suprantu, kad toks žanras – papolitikuoti. Iš vienos pusės ir iš kitos gali politikuoti, vadinti tai melu. Aš, kalbėdamas tribūnoje, pasakiau, kad pažadų netesėjimas akivaizdus. Galima stovėti ant galvos, ant kojų, bet bazinis dydis taip ir liko neišspręstas. Ką čia ginčytis! Bet rezoliucijoje yra sakinių, kurių neišmesi iš dainos. Jeigu žadėjote, kad padarysite socialinę atskirtį 5,2, o dabar liko 7,1, na, neištesėjote. Ko čia dabar…
Galima spjaudytis, pykti, bet faktas ant veido, taip sakant, ir apie tai rašo Europos Komisija. Ką ji prieš kelias dienas parašė? Ar mes mokame skaityti? Paprasčiausiai ten susirinko priešiškai prieš valstiečius ir žaliuosius nusiteikusi visa Komisija ir rašo propagandinius dalykus prieš rinkimus. Liko tai, kas ten parašyta metai iš metų.
Taip, reikia pasveikinti – padarėte daug gerų darbų, bet reikia matyti ir faktus, dėl kurių negalima ginčytis. Tai, ko nepadarėte, paprasčiausiai reikia pripažinti. Ar mūsų pensininkų skurdo lygis pasiekė Europos Sąjungos? Ne! Mes turime dukart, triskart didesnį. Ko čia pykti? Arba jeigu mes kalbame apie švietimą. Čia galime daug ginčytis. Užmiršote 2019 metų pradžią – okupuok Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, neleidžia pro duris, įlipk pro langus. Tai buvo užimta? Buvo užimta. Nuraminti buvo sudaryta komisija? Buvo sudaryta. Rengėte dokumentus? Parengėme. Ar priimtas? Nepriimtas. Buvo padaryti atskiri pasiūlymai. Politikuodami vis dėlto matykime, kaip realiai yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis kalba K. Mažeika – motyvai prieš pateiktą rezoliuciją.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų tikrai nesiruošiau kalbėti, bet įsigilinęs į tekstą ir tai, ką akcentuoja kolegos konservatoriai, noriu tik pasakyti tai, ką turbūt darė ši Vyriausybė visą kadenciją įgyvendindama EBPO rekomendacijas, būtent viską, didžiąją dalį sprendimų nuleido tiek savivaldybėms, tiek bendruomenėms ir asociacijoms priimti. Jūsų siūlymas, kad medžioklės taisyklės, žvejybos taisyklės, mėšlu tręšimo taisyklės būtų priimamos Seime, yra žemiau absurdo ribos. Turbūt patys suprantate, kad įsivelti į procesą ir diskutuoti salėje apie terminus, kiekius ir taip toliau, smulkmenas, tai yra jūsų turbūt kasdienybė, ką jūs darydavote iki šiol. Turbūt priimti sprendimus, strateginius sprendimus, ir yra šios Vyriausybės tikslas, o ne įsivelti į diskusijas ir į procesą, kurį jūs puikiai mokate valdyti. Kolegos, tikrai kviečiu nepritarti. Tai yra visiškai nelogiška rezoliucija, kuri neturi nieko bendro su šios Vyriausybės darbu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Dabar pagal Statuto 184 straipsnį balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 42, prieš – 61, susilaikė 14. Rezoliucijai nepritarta.
Dabar, gerbiamieji, apsispręskime. Balsuojantys už, spaudžiantys mygtuką „už“ – redaguoti rezoliuciją, mygtukas „prieš“ – atmesti.
Balsavo 115 Seimo narių: už tai, kad redaguotume – 47, už tai, kad atmestume – 68. Rezoliucija atmesta.
11.48 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-4887 (pritarti ataskaitai) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-4887. Kviečiu A. Norkienę. Prašom, kolege, pateikti.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, noriu jums pristatyti rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos“. Iš pasisakiusių kolegų suprantu ir iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tikrai ataskaitą skaitėte, nagrinėjote, atkreipėte dėmesį į nuveiktus darbus ar nepadarytus. Vis dėlto, manau, turime pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuosekliai įgyvendina savo programą, struktūrines reformas, taip pat turime atkreipti dėmesį į 2019 metais pasiektą ir Lietuvos pažangą, nuveiktų darbų tęstinumą bei jų poveikį kiekvienam iš mūsų, mūsų šeimų gerbūviui, socialinei šalies raidai ir ekonomikai.
Vertindami praėjusius metus iš dabarties pandemijos perspektyvos, turime pripažinti, kad Lietuva COVID-19 plitimą pasitiko kaip niekada ekonomiškai stipri ir pasirengusi tinkamai atremti pasaulinę pandemiją. Tai geriausiai įrodo mūsų Vyriausybės darbo kokybę, jos gebėjimą tvarkytis su krize. Tai rodo ir vienas mažiausių sergamumų ir mirtingumų nuo COVID-19 pandemijos Europoje. Manau, kad Vyriausybės veikla tikrai sukūrė tvirtą pagrindą ekonomikai augti, mažinti socialinę atskirtį ir kėlė pasitikėjimą mūsų valstybe. Turbūt paminėsiu tik tris pagrindinius dalykus.
Pirma, ekonomistai 2019 metus laiko vis dėlto vienais iš geriausių nepriklausomos Lietuvos metais, nes Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2016–2019 metų laikotarpį padidėjo 12,4 %. 2019 metų darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo vidutiniškai virš 8 %. Dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai vien per praėjusius metus augo 16 %, beveik dvigubai didėjo doktorantų stipendijos. Gydytojų, slaugytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais, taip pat padidėjo 13 %. Palyginti su 2016 metais, praėjusiais metais vidutinė senatvės pensija taip pat didėjo 34 %.
Antras dalykas, kurį norėčiau paminėti, tai valstybė sukaupė didžiausią iki šiol milijardo eurų rezervą, kuris tikrai leido laiku priimti būtinus sprendimus, užklupus jau minėtai pasaulinei pandemijai. Dėl rezervo. Praėjusį rudenį tikrai turėjome karštas diskusijas čia, Seime, gavome daug kritikos dėl planuojamo rezervo, bet būtent šitas rezervas ir leido išlaikyti mūsų sveikatos sistemos tvarumą. O „Sodros“ rezervas užtikrino ir stabilų senjorų poreikių tenkinimą, tai yra jiems mokamų pensijų stabilumą dabar ir, tikiuosi, ateityje.
Trečia, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, tai geresnes verslo sąlygas Lietuvoje. Pagal Pasaulio banko „Doing Business“ reitingą Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių, tai yra viena iš palankiausias verslo sąlygas sukūrusių valstybių. Tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir mus lenkia tik Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dar norėčiau paminėti, kad, atsižvelgdami į visą ataskaitoje pateiktą informaciją, gal ir ne visus darbus šiandien mes išvardijome, bet manau, kad ši Vyriausybė ėjo, eina teisingu keliu, dirba kantriai, tarnauja Lietuvos žmonėms, užtikrindama tvarumą ir stiprindama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybe. Tad kviečiu už šią rezoliuciją balsuoti už, o dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Nori paklausti daug Seimo narių. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra susijęs su tuo, ką aš kalbėjau anksčiau, tai yra apie švietimą ir rezultatus, kurie yra pasiekti, kad ikimokyklinio užimtumo prieinamumas mažėjo. Švietimo kokybė taip pat prastėjo, nes atskirtis tarp kaimo ir miesto mokyklų taip pat didėjo. Rodikliai gerokai atsilieka nuo to, kas buvo numatyta Vyriausybės darbų programoje ir kokių rodiklių ketinta pasiekti. Kaip jūs vertinate Vyriausybės darbą šiame lauke? Ir vis dėlto klausimas tuomet būtų, ar Vyriausybė turi atsiskaityti už tai, ką ji padaro, ar taip pat turėtų atsiskaityti ir už tai, kas nebuvo padaryta, nors buvo duoti įsipareigojimai?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Manau, kad kiekviena vykdoma reforma susiduria su daug sunkumų ir visų mūsų bendras tikslas turėtų būti, kad tos reformos būtų įgyvendinamos kuo sistemingiau ir atsižvelgiant į visų pasiūlymus. Tai įgyvendinant būtent šitą, aš manau, gal ir pritrūko šiek tiek to konstruktyvumo dėl pasiūlymo, į kurį, aš manau, tikrai turėjome visi susikoncentruoti. O dėl Vyriausybės ataskaitos, aš manau, taip, reikia minėti ir padarytus darbus, bet, aš manau, Vyriausybė numačiusi dar atlikti ir nepadarytus darbus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, mano nuomone, Vyriausybės pasiekimus turime vertinti strategiškai, o ne populistiškai. Analizuoti reikia pagrindinius ekonominius rodiklius, o ne rinkimų lozungus. Manau, sutiksite.
Čia paminėjote „Doing Business“ reitingo kilimą kaip vieną svarbiausių pasiekimų, ir iš tiesų tai yra labai svarbus dalykas, tačiau ekonomikos rezultatas, deja, atvirkštinis. Produktyvių investicijų procentas nuo bendrojo vidaus produkto tik sumažėjo ir yra istorinėse žemumose. Arba, pavyzdžiui, dar svarbesnis rodiklis – nedarbas. Mes turime didžiausią nedarbą regione, tad kaip galima sakyti, kad rezultatas geras? Lenkijoje nedarbas – 3 %, Estijoje – 4 %, Lietuvoje ir Latvijoje – 6 %, bet visur kitur nedarbas mažėjo, o Lietuvoje augo. Kaip galite pakomentuoti šią situaciją nedarbo rinkoje?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju jums už klausimą. Manau, kad Pasaulio bankas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina valstybes, ir „Doing Business“ reitingui mes turbūt nedarysime įtakos kaip parlamentas. Iš tikrųjų visada yra kur stiebtis ir, manau, ši Vyriausybė praeitais metais tikrai padarė jūsų minimame sektoriuje daug patrauklių, gerų darbų verslui ir tai atspindi būtent šis reitingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties galime tik pasidžiaugti puikiai suvaldyta pandemija, buvo geras pasiruošimas, bet mane domina tos sritys, kurios buvo priskirtos Prezidentei D. Grybauskaitei. Tai yra energetika, susisiekimas. Kaip Vyriausybei pavyko išsivalyti, sakykime, tą palikimą? Mes dabar matome ministrą, skriaudžiamą tų pačių asmenų, kurie bandė 40 mln. pasisavinti iš geležinkelio konkurso, matome SG dujas, perkamas iš „Statoil“, įmonės būtinąjį kiekį kiekvienais metais po 30 mln. atseikėja, nors būtinojo kiekio mums nebereikia pirkti. Tai tie čiulptuvai yra gana giliai įleisti. Ar dar užtektų metų Vyriausybei išsivalyti, kaip jūs manote, kad šie sektoriai būtų kontroliuojami Vyriausybės? Ačiū.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą, gal labiau pasisakymą. Tikėkimės, kad Vyriausybė tikrai žino ir siekia, manau, tai parodo ir valstybės valdomų įmonių reformavimas. Vien valstybės valdomų įmonių sumažėjo 53 %. Visi darbai nepadaromi taip greitai, manau, tam reikia laiko ir, tikėkimės, tai įvyks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi E. Pupinis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama Aušrine, jūs savo pasisakyme visiškai neminėjote užsienio politikos, kurios vadovas sėdi čia, šioje salėje. Mes ne kartą konstatavome, kad Rytų politikoje mes patyrėme istorinį pralaimėjimą, mes patys ją kūrėme ir Rytų partnerystę, ir dabar artėjame prie momento, kai Rytų partnerystės susitikimas gali neturėti jokių išvadų, mes iš esmės paklūstame V. Putino reikalavimams Rytuose, mes nebekovojame dėl įvairių šalių narystės perspektyvoje ir mūsų tikslas užsienio politikoje iš esmės yra santykių palaikymas su autokratiniais režimais – A. Lukašenka, Kinija yra mūsų iš esmės užsienio politikos prioritetai.
Astravas, dėl kurio ministras buvo viso Seimo įpareigotas sukurti visos Europos Sąjungos politiką nepriimti elektros iš šios elektrinės… iš esmės nieko nepadarė šioje srityje, iki šiol jis nevykdo viso Seimo nutarimo. Kažkodėl tai ataskaitoje visiškai neatsispindi.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip, dėkoju jums už klausimą. Manau, dėl mažesnio dėmesio užsienio politikos klausimams ataskaitoje lėmė įgyvendinami kiti vidaus klausimai. Galbūt tai siejosi su mažiau, kaip pasakius, dėmesio dėl šito, bet aš tikrai nesutikčiau, kad šios Vyriausybės prioritetai yra būtent autokratinių valstybių, kaip jūs minėjote, bendravimui. Tikrai ne. Jūs ir pats puikiai kiekvieną kartą Užsienio reikalų komitete girdite ministro pasisakymus apie tai, kas yra daroma dėl to paties Astravo. Jūs minėjote, kad mūsų istorinis pralaimėjimas. Nemanau, kad tai yra istorinis pralaimėjimas. Tiesiog istoriją mes kuriame kiekvieną dieną. Jeigu sutelksime pečius, mes galime istorinių pralaimėjimų neturėti, tik laimėjimus. To ir siekime kartu, bendrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, premjeras savo pristatytoje ataskaitoje keistai paaiškina atotrūkio didėjimą, tiksliau, blogesnę žinių pusę tarp kaimo vaikų ir miesto. Jis rašo tokią frazę: „Kaimo vietovėse gyvenantys mokiniai daugiau veikiami žemesnės socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos.“ Norėčiau jūsų paklausti. Įvardinkite bent porą darbų, kuriuos padarė premjeras, kad ta kultūrinė ir socialinė aplinka kaime pagerėtų. Aš nežinau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nemanau, kad skiriasi kaimo ir miesto vaikai. Galbūt aplinka yra kiek skirtinga, bet mes kiekvienas iš tos aplinkos, manau, imame tik geriausius dalykus. Kažkokių minusų turime ir miesto aplinkoje, bet čia yra nesulyginami dalykai. Manau, kad mes ne konkrečiai premjero, o Vyriausybės ataskaitą tvirtiname. Manau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padarė viską, kad kaimo socialinė, kultūrinė ir švietimo sritys būtų taip pat aprūpinamos ir tikrai kreipiamas dėmesys neišskiriant, kad tai yra kaimo aplinka.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, manau, nebūna taip, kad bet kuri Vyriausybė bet kurioje šalyje nepadarytų klaidų, neišryškėtų tam tikrų veiklos trūkumų. Dabar tiek Vyriausybės ataskaitoje, tiek jūsų rezoliucijoje vien tik liaupsės ir pasigyrimai. Jokio kritiškumo. Gali būti dvi priežastys: iš tikrųjų trūksta gebėjimo ir kompetencijos įžvelgti tuos trūkumus ir problemas arba bandoma nesąžiningai perteikti visuomenei būtent Vyriausybės veiklos turinį. Sakykite, kuris iš tų mano paminėtų aspektų labiau būdingas jūsų teikimui?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui jums už pastebėjimus. Leiskite man vis dėlto atsakyti taip. Ši Vyriausybė, manau, ir ši dauguma yra visada pasirengusi išgirsti konstruktyvius pasiūlymus. Jeigu jie laiku, mes tikrai juos priimame, svarstome ir bendrai įgyvendiname.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsakyti laikas baigėsi.
Gerbiamieji kolegos, diskusija įvyko. Dabar motyvai prieš priimant šią rezoliuciją. Minutėlę, tuoj galėsite registruotis.
Už – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės buvo aiškios čia, tribūnoje, išdėstytos mintys ir atlikti darbai. Žinoma, yra ir tų dalykų, dėl kurių neišvengiamai reikia kai kur pasitempti, pataisyti ir panašiai, bet iš esmės tie darbai yra atlikti ir jie yra akivaizdūs. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų yra gerų darbų, to nereikia nuginčyti, bet aš, galbūt skirtingai nei daugelis čia esančių, manau, kad, nepaisant palankaus vėjo ir ekonomiką šildančios saulės, šiai Vyriausybei nepavyko pasiekti gero derliaus. Tai mes matome iš kelių labai svarbių ekonomikai parametrų.
Pirma. Produktyvių investicijų skaičius. Produktyvių investicijų skaičius Lietuvoje išliko istorinėse žemumose. Toks investicijų skaičius yra net 40 % mažesnis negu 2007 metais. Tai yra labai rimtas rodiklis, nuo kurio priklauso tvarus ekonomikos augimas ir tvarus darbo užmokesčio augimas. Tai reiškia, kad tas darbo užmokestis, kuris augo per pastaruosius trejus–ketverius metus, augo Lietuvos konkurencingumo sąskaita.
Antras dalykas, kuris yra labai svarbus, tai, kaip žmonės gyvena, kokios namų ūkio pajamos. Namų ūkio pajamos po mokesčių Lietuvoje yra žemiausios regione ir atotrūkis nuo kaimynų tik padidėjo. Priminsiu, kad Lietuvoje keturių asmenų šeimos metinės pajamos po mokesčių yra 19 tūkst., Latvijoje – 20 tūkst., Lenkijoje – 23 tūkst., Estijoje – 30 tūkst. eurų.
Ir pabaigoje – mes turime didžiausią nedarbą regione. Tai kaip gali sakyti, kad rezultatas geras, kai nedarbas didžiausias ir nedarbas auga, skirtingai, nei kolegos valstiečiai bandė deklaruoti. Nedarbas mažėjo euro zonoje, nedarbas mažėjo Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, net Graikijoje mažėjo nedarbas, bet Lietuvoje praeitais metais nedarbas augo.
Taigi aš manau, kad situacija nėra tokia gera, kaip valdantieji bando ją nupiešti, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas – motyvai už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, suprantu, kad opozicijos darbas yra kritikuoti ir būtų net netikėta ir keista, jeigu opozicija girtų Vyriausybės ataskaitą. Kviečiu pritarti Vyriausybės darbo ataskaitai.
Manyčiau ir akcentuočiau, kad šioje ataskaitoje yra įvardinta daugybė gerų nuveiktų darbų. Tačiau, pavyzdžiui, aš, kaip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys, kai ko net ir pasigedau tarp tų gerų įvardintų darbų ataskaitoje. Pavyzdžiui, praėję Pasaulio lietuvių metai. Pirmą kartą po 1990 metų patvirtinta vienmandatė rinkimų apygarda, patvirtinta Lituanistinio švietimo integruota programa, skirta pasirengti sugrįžtantiems į Lietuvą vaikams. Tokių darbų, neįvardintų programoje ir nepristatytų, yra daug.
Taigi norėčiau palinkėti mūsų Vyriausybei, kad ji daugiau dėmesio skirtų savo darbams viešinti, nes to viešinimo vis dėlto pasigendu. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė. Prašom, kolege. Motyvai prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš Vyriausybės viešinimo nepasigendu, drįsčiau nepritarti. Manau, kad ir šitas formatas yra netikęs. Tokia Vyriausybės ataskaita, kokią mes ją matome, negeneruoja jokios pridėtinės vertės. Jeigu būtų vis dėlto atsiskaitoma už rezultatus ir už tai, kas buvo suplanuota, kokie rezultatai pasiekti, kas pasisekė, kas nepasisekė, iš tokios diskusijos gimtų pridėtinė vertė, iš tokios diskusijos gautume geresnius rezultatus ir galbūt kas nors pajustų atsakomybę už pažadus, kurie yra duodami. Dabartinė Vyriausybės ataskaita primena, kaip iš pyrago išgnaibomos razinos. Viskas, kas gražu, pristatoma skambiai, garsiai, tačiau viskas, kas nepasisekė, lieka kažkur užribyje ir visiškai nepaminėta.
Man visa šita Vyriausybės ataskaita, kaip ir pats Vyriausybės darbas pastaruoju metu, atrodo taip, kad žmonės orientuojasi į procesą ir mėgaujasi juo, tačiau niekas neatsakingas už rezultatus. Tarkime, paskiriamos lėšos gelbėti verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, tačiau niekas neatsakingas už tai, kad šiandien turime 6 % nesiekiantį įsisavinimą. Tai kokia prasmė tokio proceso, skyrimo, diskutavimo, jeigu paskui niekas nesiruošia būti atsakingas už tai, kaip tas procesas vyksta ir kokie rezultatai yra pasiekti.
Manau, kad tokių Vyriausybės ataskaitų buvimas neturi jokios prasmės, taip pat diskusijos apie jas, nes atsistoja ponas R. Šarknickas ir pasako: manau, kad Vyriausybės darbai yra geri, ir kviečiu jiems pritarti. Norėčiau paklausti, ar jis bent perskaitė tą Vyriausybės ataskaitą, nes aš tikrai nuoširdžiai tuo netikiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Burokienė – motyvai už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. O aš labai nuoširdžiai netikiu, kad opozicija nerado nė vieno gero atlikto Vyriausybės darbo. Kritikuoti yra lengviausia. Kas nedirba, tas neklysta – tą visi seniai žinome. Aš norėčiau paprieštarauti – atsakomybė kaip tik yra labai jaučiama – ir tikrai pritarti, paantrinti kolegai S. Tumėnui, kad ne visi darbai yra sudėti į ataskaitą. Tas iš tikrųjų nelabai gerai. Nėra pabrėžta ir įrašyta, ką padarė šita Vyriausybė nevyriausybiniam sektoriui per buvimą valdžioje, kad pirmą kartą Lietuvoje įkurtas Nevyriausybinių organizacijų fondas, kai estai ir kitos Europos Sąjungos šalys jau turi tokį fondą gerus penkerius metus. Taigi tai yra padėti nevyriausybinėms organizacijoms, paskatinti jų veiklą, ir aš manau, kad tik ši Vyriausybė tikrai prisidėjo prie reikšmingo nevyriausybinių organizacijų stiprinimo. Aš siūlau balsuoti už Vyriausybės ataskaitą ir dėkoti jiems už tai, ką jie daro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma mano kitaip. Motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai opozicija mato gerų darbų, kuriuos atliko Vyriausybė praėjusiais metais, bet pabrėžčiau, kad mes šiuo dokumentu išreiškiame požiūrį ne į Vyriausybę, bet į Vyriausybės ataskaitą kaip dokumentą.
Tokiam pagyrūniškam dokumentui tikrai negalima pritarti, negalima pritarti ir teikiamai rezoliucijai, kur konstatuojamoje dalyje, man atrodo, taip pat yra ne visai sąžiningų pasigyrimų. Pavyzdžiui, kur kalbama apie struktūrines reformas. Kažkodėl pranešėja neįvardino tų rimtų struktūrinių reformų ir vargu ar galėtų įvardinti. Kalbama, kad Vyriausybės praėjusių metų veiklos rezultatai bus reikšmingi ilgalaikėje perspektyvoje, kažin ar įvardintų kokias nors struktūrines reformas, kurios nulems Lietuvos pažangą daugeliui metų į priekį. Giriamasi, kad Lietuva pasitiko labai jau pasiruošusi pasaulinę pandemiją. Jeigu taip būtų, matyt nereiktų mums skolintis 5 mlrd. eurų ir rizikuoti turėti istoriškai didžiausią (Šurmulys salėje) deficitą per visą vyriausybių veiklos istoriją.
Taigi pati ataskaita ir ta rezoliucija tikrai nenusipelno pritarimo ir, gaila, pranešėja neatsakė, ar čia norima visuomenei pateikti apgaulingą įspūdį, ar patys tikrai taip mato? Labai gaila abiem atvejais.
PIRMININKĖ. V. Ačienė – motyvai už.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, daug šiandien girdėjau apie Vyriausybės darbą. Vieni jį lygina su paveikslu, kuriame pilna pripiešta rožinių flamingų, arba viskas, kas buvo padaryta, yra be esmės ir be turinio. Iš tikro visa tai galėčiau prilyginti neapykantos kalbai.
Suprantama, kad visko į Vyriausybės ataskaitą nesudėsi. Iš tikrųjų tik galbūt premjeras buvo užsiminęs, kad nuo 1990 metų tai yra pirmieji metai, kai imigracija viršijo emigraciją ir pusė iš imigravusių žmonių yra grįžę mūsų tautiečiai. Galiu dar pasakyti, kad išaugo ir imigrantų skaičius. 40 tūkst. imigravo į mūsų šalį, ieškodami darbo ar panašiai. Visa tai rodo ir, manau, yra augančio darbo užmokesčio, didėjančių investicijų ir galimybės realizuoti savo potencialą Lietuvoje pasekmė.
Daug nuveikta darbų, iš tikrųjų patys faktai byloja apie tai, o ne emocija. Bendraujant su žmonėmis teko dažnai išgirsti, kad mes dar niekada taip gerai negyvenome kaip 2019 metais. Ir taip atsiliepė ne vienos profesijos, o daugelio sričių gyventojai.
Šiuo metu, kai mūsų šalį, kaip ir visą pasaulį, kausto nežinia dėl pandemijos pabaigos, dėl viruso baigties, sakyčiau, kaip niekada turime būti susitelkę ir vertinti tai, kas jau sukurta. Tad palaikykime Vyriausybės ataskaitą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba E. Pupinis. Motyvai prieš. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų iš valdančiųjų čia girdisi, kad ne viską surašė. Mes irgi sakome, kad ne viską surašė į ataskaitą, tik pasigyrė kai kuriais aspektais. Tai gal taip ir sutariame, kad grąžiname tą ataskaitą Vyriausybei, tegul patobulina, ir po to priimsime, kai bus viskas.
Gerbiami kolegos, man taip pat užkliuvo frazė rezoliucijoje, kurią dabar svarstome. Rašoma, kad praėjusius metus įvertinus iš dabarties pandemijos perspektyvos, pripažįstama, kad Lietuva COVID-19 plitimą pasitiko kaip niekada ekonomiškai stipri ir pasirengusi tinkamai atremti pasaulinę pandemiją… Iš tikrųjų mes matome, kaip pasirengusi. Aš nieko nesakau dėl skolinimosi, nors ir tai yra tam tikra problema. Tačiau mes net negebame tų skolintų lėšų panaudoti. Tai kaip yra pasiruošta, jei verslas negauna lėšų, nors jų turi gauti, kaip yra pasiruošta, nors mes Europoje pirmaujame pagal statistiką, kiek yra užsikrėtusių gydytojų gydymo įstaigose COVID-19? Ar tai pasiruošimas? Taip pat galima kalbėti apie švietimą. Mes pradėjome ruoštis tik tuo metu, kai prasidėjo pati krizė, pamatėme tą tikrą veidą, kai ir pedagogai nepakankamai pasiruošę, ir ta sistema šlubuoja. Iš tikrųjų ministras sako viena, bet nuvažiavus į kaimą girdėti kiti dalykai. Tai koks čia pasigyrimas, kad pasiruošta tai epidemijai? Tai ne tik pasiruošimas pasiskolinti pinigų, bet pagrindinis dalykas, kaip veikia valstybės mechanizmas, kaip gebame efektyviai panaudoti lėšas, kaip gebame efektyviai išvesti valstybę iš susidariusios situacijos. O mes nieko negebame, kur pasižiūri, vien problemos. Tai koks čia pasigyrimas ir pasiruošimas? Todėl, savaime suprantama, vien dėl to punkto galime drąsiai nepritarti, kadangi jokio rimto pasiruošimo, palyginti su kitomis šalimis, su Latvija ir kitomis artimomis kaimynėmis, nebuvo. Tikrai negalime pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Prašome užimti darbo vietas, nebetriukšmauti ir priimti sprendimą.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 76, prieš – 41, susilaikė 3. Džiaugiuosi, rezoliucija priimta, Vyriausybės ataskaitai pritarta, gongas skamba (Gongas) su linkėjimu įsiklausyti į išsakytus žodžius, į kritiką ir toliau tęsti labai reikalingus Lietuvai darbus. (Plojimai)
12.17 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746(3) (priėmimas)
Dirbame, kolegos, toliau. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746(3). Aptarsime pasiūlymus. Maloniai kviečiu A. Baurą. Matau, jūs labai dėmesingas ir jau ateinate į tribūną. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas, kaip matau, jam pritarė. Taip pat yra Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas. Gerbiamas Eugenijau, prašome, galimybė jums pateikti.
E. GENTVILAS (LSF). Svarstymo stadijoje Seimas priėmė nuostatą, kad šioje būsimoje valstybės įmonėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje valdybą turi sudaryti ne mažiau valstybės tarnautojų kaip pusę valdybos narių. Taigi šita įmonė tampa vienintele išimtine įmone, kurioje valdybos narių daugumą sudaro valstybės tarnautojai. Taigi šitas įstatymas po svarstymo stadijos, taip suredaguotas, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Ten yra parašyta, kad valstybės valdomų įmonių valdybose nepriklausomi nariai sudaro ne mažiau kaip pusę, o čia jūs priėmėte, kad valstybės tarnautojai sudaro ne mažiau kaip pusę. Taigi čia yra akivaizdus prieštaravimas kitam galiojančiam įstatymui ir todėl aš siūlau išbraukti svarstymo stadijos metu priimtą sprendimą, kad valstybės tarnautojai sudaro ne mažiau kaip pusę valdybos narių, ir tada liktų automatiškai galioti mano minėto Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio nuostata, kad nepriklausomi nariai sudaro daugiau kaip pusę, ir nebūtų prieštaravimo įstatymui. Noriu pasakyti, kad šitą prieštaravimą įžvelgė ir Seimo Teisės departamentas, ir dabar, panašu, ir prezidentūra, ir Prezidentas pasisako dėl to prieštaravimo, kuris yra svarstymo stadijoje. Todėl prašau pritarti mano pasiūlymui, kad nebūtų atsiradusio prieštaravimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš manau, prieštaraujančių nėra. Mes jau ne pirmą kartą dirbame taip, kad 29 pritariantys, kad teiktume pasiūlymą, yra ir dėl to problemos nekeliame.
Komiteto argumentai, o po to motyvai.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Tačiau yra išsakančių nuomones dėl motyvų.
M. Majauskas – motyvai už. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, niekaip nesuprantu, kodėl valstybinių kelių valdyme turėtų dalyvauti politikai ir valstybės tarnautojai? Kodėl valstybiniai keliai, kodėl keliai? Kodėl ne jūrų uostas, oro uostas, elektros ar dujų įmonės, ar dar kur kitur, kur valstybė yra dalininkė? Kodėl išskiriame kelius?
Vienintelė asociacija yra su nutiesiamais keliais link aukštų valstybės pareigūnų namų ir jų priėmimui gali turėti įtakos valstybės tarnautojai, politikai. Man atrodo, kad atvirkščiai – turėtume eiti visiškai kitu keliu ir sąmoningai stengtis depolitizuoti kelių valdymą, keliukų iki namų nutiesimą tam, kad kuo mažiau būtų tokių kontroversiškų situacijų ir kritikos dėl valstybinių įmonių politizavimo. Aš kviečiu pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jau per praeitą svarstymo stadiją buvo išsakyti visi argumentai, kodėl to negalima daryti. Vokietijos pavyzdys. Dėl tokių įmonių kaip mūsų Kelių direkcija griežtai yra įrašyta įstatyme, kad daugiau kaip pusę narių turi sudaryti valstybės atstovai.
Kodėl taip daroma? Daroma dėl to, kad ši įstaiga turės įgyvendinti Vyriausybės programą ir užduotus tikslus. O jeigu valdyme atsiras tie žmonės, kuriems nerūpės nei Vyriausybės programa, nei valstybės kelių ateitis, tai išeis taip, kad nebus įgyvendintos programos ir nebus atliepta valstybės valia. Jokiu būdu, kaip sakoma, kad prieštarauja kitam įstatymui, tai mes jau dabar matome, kad tas kitas įstatymas paliko daug spragų. Šiandien, pavyzdžiui, vienoje iš įmonių – „Lietuvos geležinkeliai“ – iš viso nebeliko Vyriausybės atstovų. Bet įstatymuose Seimas įtvirtino, kad dukterinėse „Lietuvos geležinkelių“ įmonėse turi sudaryti tik motininės įmonės valdybos nariai, taip gindamas ir saugodamas valstybės interesą. Tad jokiu būdu negalime pritarti šitam pasiūlymui, o visi turime stengtis, kad valstybės interesas, Lietuvos keliai, mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai turi tarnauti Lietuvos keliams ir panaudoti Lietuvos keliams. Ir jokiu būdu negalime leisti, kad lemiamą balso daugumą turėtų kiti verslo atstovai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Balsuosime dėl E. Gentvilo pasiūlymo. Balsuojantys už – už pasiūlymą, prieš arba susilaikantys nepritaria pasiūlymui.
Balsavo 113 Seimo narių: už pasiūlymą – 41, prieš – 54, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. Galime priimti? (Balsas salėje: „Ne!“) Ne, negalime priimti. (Balsai salėje)
Motyvai. Nėra. J. Razma – prieš 2 straipsnį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia mes balsavome ne tik dėl E. Gentvilo pasiūlymo, bet ir dėl svarbios Teisės departamento pastabos, kad negali būti viename įstatyme nuostatų, prieštaraujančių bendram įstatymui. Ta problema nepriėmus pataisos liko. Taigi teisiškai dabar šitas straipsnis lieka su rimtomis problemomis. Todėl aš manau, kad negalime už tą straipsnį balsuoti, nes bus prieštaravimas tarp įstatymų.
PIRMININKĖ. R. Sinkevičius. Prašom, kolega. Motyvai už 2 straipsnį.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, visada Seimas, Vyriausybė stengėsi įdiegti geros praktikos valdyseną, bet, pavyzdžiui, aš Lietuvoje nežinau nė vienos privačios įmonės, kur savininkas samdytųsi į valdybos narius nepriklausomus valdybos narius. Parodykite bent vieną. Tai kodėl valstybės įmonėje turėtų būti kitaip?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsispręsime ne triukšmaudami, ne trypdami kojomis, o balsuodami. Kas pritaria, kad 2 straipsnio, įvertinus nepritarimą dėl pasiūlymo, redakcija liktų tokia. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavimas dėl 2 straipsnio. Balsavo 108 Seimo nariai: už – 72, prieš – 30, susilaikė 6. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
8 straipsnis. E. Gentvilo pasiūlymas. Kolega, dėl datos. Minutėlę, tuoj įjungiame mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Šio įstatymo projektas registruotas Seime balandžio 7 dieną ir buvo numatyta absurdiškai trumpa įsigaliojimo data – liepos 1 diena. Niekaip neįmanoma to padaryti. Dabar matome, kad jau gegužės pabaiga, yra registruota įsigaliojimo data rugsėjo 1 diena. Lieka trys mėnesiai. Kolegos, dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį. Turi būti ilga procedūra, apibrėžta jūsų Vyriausybės nutarimu dėl nepriklausomų valdybos narių parinkimo. Nebent jūs, pasakydami ankstesniu balsavimu, kad valdyboje turi būti ne mažiau kaip pusė valstybės tarnautojų, jūs jau nutariate, kad visi penki valdybos nariai bus valstybės tarnautojai ir nebus nė vieno nepriklausomo. Nes nepriklausomų kandidatų atrankai reikalinga kelių mėnesių procedūra. Generalinis įmonės direktorius iki rugsėjo 1 dienos taip pat turi būti parinktas. Realiai – iki rugpjūčio 1 dienos, kad specialiosios tarnybos per mėnesį galėtų patikrinti generalinį direktorių.
Ką jūs planuojate padaryti iki rugpjūčio 1 dienos – per du mėnesius? Paskelbti konkursą, sulaukti per 30 dienų paraiškų ir atrinkti generalinį direktorių? Gal jūs jau žinote pavardę šio generalinio direktoriaus? Gal čia ir yra jūsų visi tikslai? Baikite save kompromituoti.
Kalbėjimas apie tai, kad ankstesnio straipsnio atveju Vokietijos įstatymai taip taiko… Jūs žiūrėkite, ką sako Lietuvos Respublikos įstatymai. Bet aš suprantu, kad jums nusispjauti į tuos įstatymus. Mano siūlymas yra reali data – gruodžio 1 diena. Anksčiau J. Razma buvo siūlęs svarstymo stadijoje sausio 1 dieną. Balsavimu nebuvo pritarta. Aš siūlau gruodžio 1 dieną, tai yra laikas, per kurį įmanoma visas procedūras atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas pritarė gerbiamojo E. Gentvilo pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų. J. Razma – už pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, vykdant reorganizaciją, darbuotojams išdalinami įspėjimo apie atleidimą lapeliai. Yra darbuotojų, kuriems tas įspėjimas turi būti ne prieš du, o prieš keturis mėnesius. Čia dabar iki rugsėjo 1 dienos lieka trys mėnesiai. Eugenijus tikrai protingai siūlo spręsti tą problemą ir išlaikyti įstatymo nustatytus reikalavimus dėl perspėjimo terminų. Kaip jis ir minėjo, reikia įvertinti tai, kad reikia laiko valdybos nariu parinkti konkurso būdu, tik po to, kai bus valdyba, gali skelbti direktoriaus konkursą. Tai jūs įvertinkite, kiek tam reikia laiko? Kaip tai normaliai padaryti iki rugsėjo 1 dienos? Bet susisiekimo ministras, matyt, įpratęs laužyti įstatymus, tai jam čia jokia problema, nes matėme, kaip buvo dėl Lietuvos pašto valdybos, kai Generalinė prokuratūra pripažino, jog ministro įsakymai neteisėti. Bet jis dėl to nė kiek nesijaudina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, argumentai yra tie patys, kaip ir svarstymo stadijoje. Šiai pertvarkai jau buvo rengiamasi anksčiau. Daug yra darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir jiems yra dviejų mėnesių terminas. Visiems kitiems taip pat bus suspėta ir viskas atlikta. Jeigu mes pritartume, kad reikia terminą atidėti ir vilkinti visą tą procedūrą, pagrindinė rizika mums turėtų labai skaudžias pasekmių. Negalės įstaiga įdarbinti specialistų už atitinkamą atlyginimą, tokį, koks yra rinkoje specialistų atlyginimas, ir vėl metų gale išgirsime, kad dalis lėšų eilinį kartą yra nepanaudota. Negalima sau to leisti. Turime tą daryti greitai, kad visos lėšos būtų panaudotos Lietuvos keliams. Todėl nepritariu šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome motyvus. Balsuojame dėl Seimo E. Gentvilo pasiūlymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už pasiūlymą – 41, prieš – 55, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 8 straipsnio yra teikiamas ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas kolega, prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Neturiu daug vilčių, bet dar kartą bandau sakyti, kad geriausias variantas reorganizacijai užbaigti būtų kitų metų sausio 1 diena. Tai nauji finansiniai metai, nauja struktūra pradeda veiklą. Nuo šio momento būtų ganėtinai laiko viską ramiai išspręsti skelbiant valdybos narių, įmonės vadovo konkursus. Pagaliau būtų leidžiama ramiai dabartinei Kelių direkcijai pabaigti visą gausybę šiemet projektų, kuriuos patys valdantieji yra įsipareigoję šiemet užbaigti. Visais atžvilgiais tai yra geras variantas. Žinoma, išskyrus tai, jeigu yra slaptų norų į tą naują struktūrą įdarbinti kuo daugiau savų žmonių, politikų. Tada šis variantas, aišku, netinka. Tada ką jau darysi, balsuosite turbūt prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė, juo labiau kad tai analogiškas pasiūlymui, kuriam šių metų gegužės 13 dieną Ekonomikos komiteto posėdyje nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – už pasiūlymą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų vienas iš pagrindinių argumentų – turėtų būti duodama laiko, kad būtų galima daryti reorganizaciją. Kaip ruošiamės atleisti darbuotojus? Jų neįspėjus ar kokiais nors kitais būdais? Vien tas formalus perkėlimas irgi turi užtrukti. Manau, tas skubėjimas tikrai rodo, kad tai daroma su tam tikra intencija, kaip ir buvo įvardyta, galbūt suspėti parengti šiltas vietas kokiems nors žmonėms. Suprantama, kai kada jūsų tie sprendimai panašūs būna. Ir dabar keli skandalai yra dėl įvairių įdarbinimų ir panašiai, palikti tam tikrus žmones tam tikrose vietose, gal bus lengviau prieiti prie Kelių direkcijos pinigų. Bent šiuo atveju būkite sąžiningi ir palaikykite tą idėją, kad vis dėlto kai kurie žingsniai daromi teisingi, einame galbūt prie akcinės bendrovės. Tačiau nereikia daryti skubotai, o daryti nuosekliai ir apgalvotai. Siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, kaip jau minėjome, nevilkinkime šio proceso, o priimkime kuo greitesnius sprendimus. Tai reikia padaryti kuo greičiau. O iš institucijų, atsakingų už visas procedūras, buvo gautas atsakymas, kad jos suspės tai padaryti. Todėl siūlau…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo. Komitetas nepritarė, o mes apsisprendžiame ir balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už pasiūlymą – 37, prieš – 57, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 8 straipsnio. Galime priimti jį? Balsuojame. Balsuojame dėl 8 straipsnio priėmimo. Dėkoju komiteto pranešėjui.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 71, prieš – 26, susilaikė 8. 8 straipsniui pritarta, jis priimtas.
Motyvai dėl viso įstatymo. Už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų sprendimas reikalingas, pats laikas, kai jį reikia daryti, nes turime tiek papildomų lėšų, skirtų keliams, tiek „atšildytas“ visas lėšas, kurios buvo įšaldytos, ir turime didelį lūkestį rinkos dalyvių – įmonių, kurios rūpinasi kelių remontu, priežiūra, žvyrkelių asfaltavimu. Visi suprantame, kad dabar svarbus kiekvienas euras, įdėtas į Lietuvos ekonomiką, ir tai yra vienas iš sprendimų, kad Kelių direkcija užtikrins geresnį darbą, kokybiškesnį darbą pritraukdama gerų specialistų su atitinkamais atlyginimais. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Na, smagu išgirsti bent vieną dalyką, kad valdantieji (paprastai V. Ąžuolo lūpomis, nes kiti tyli) pripažįsta, kad Žvyrkelių asfaltavimo programa yra žlugusi. Pirmais kadencijos metais – 2017 metais buvo planuota 600 mln. eurų išleisti žvyrkelių asfaltavimui… Atsiprašau, 600 kilometrų išasfaltuoti, o išasfaltuota 380 kilometrų ir taip toliau tęsiama.
Beviltiškai dirbote, dabar staiga paskutiniais mėnesiais, balandžio 7 dieną, įregistruojate įstatymo pataisą, siūlydami tai, ką dabar priimate, ir kaltinate mus vilkinimu. Jeigu jūs matėte permanentinių nuolatinių problemų šiame sektoriuje, ne balandžio 7 dieną reikėjo registruoti. Dabar, kai įregistravote tik balandžio 7 dieną, verčiatės kūliais, pažeidžiate įstatymus.
Aš kreipiuosi į Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, kuris yra teisininkas, kreipiuosi į A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, ar jūs nematote, kad čia yra pažeidžiami įstatymai ir vienai įmonei suteikiamos išimtinės teisės komunistiškai perimti šios įmonės valdymą valdybos narių lygiu? Taip pat jūsų atsakomybė, kad pažeidžiami įstatymai.
Aš noriu pabrėžti, kad šioje kadencijoje jūs norite iki rugsėjo 1 dienos pertvarkyti šitą įmonę. Aš, kaip Seimo narys, davęs priesaiką, įsipareigoju labai atidžiai stebėti, kad būtų laikomasi visų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, kad nebūtų pažeistas nė vienas teisės aktas realizuojant šitą įstatymą ir iki rugsėjo 1 dienos įregistruojant įmonės įstatus Registrų centre. Turėkite omenyje, ką darote, nežinau, dėl ko darote, bet man aiškėja jūsų tikrieji planai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – motyvai už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, kurie važinėjate greitkeliu Vilnius–Klaipėda, ar jūs nepastebėjote, kad per pastaruosius dvejus metus antroje eismo juostoje atsirado didžiulių balų. Ne pirmoje juostoje, kur važiuoja vilkikai, o būtent antroje. Jau yra žuvusių žmonių, kurie ant tų balų užvažiavo, planiravo ir užsimušė. Kelių direkcija, užuot nukasusi žemės pylimą, kuris kiekvienais metais auga dėl to, kad žiemą barstoma druska su smėliu, ir tas pylimas trukdo nutekėti vandeniui iš antrosios juostos, šituos pinigus investavo į medžių ir krūmų kirtimą 10–20 metrų nuo kelkraščio. Tai yra eilinis pinigų plovimas, neduodantis absoliučiai jokios naudos, atvirkščiai, žalojantis gamtą ir niekaip neprisidedantis prie kelių saugumo reikalavimų. Balos tebėra ir jos didėja. Jeigu jūs ginsite šią Kelių direkcijos vadovybę, tos balos ir toliau nusineš žmonių gyvybes, nes niekas nesilaiko teisės aktų, kurie įpareigoja, kad jokių balų greitkeliuose būti negali. Aš spėju, kad mes esame vienintelė Europos valstybė su didžiulėmis balomis greitkeliuose. Todėl siūlau ir agituoju kuo smarkiau balsuoti už šias įstatymo pataisas, nes tokia didžiulė grėsmė gyvybei greitkeliuose tęstis nebegali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai įdomu diskutuoti, kai gerbiamas V. Ąžuolas sako, kad būtinai reikia pakeisti valstybinę įmonę, kad padidintų atlyginimus. Gal tie atlyginimai ir išspręs, bus stebuklas, atsiras iš kosmoso kitų žmonių, nors sako ir kitą dalyką – reikia priimti kokių nors naujų žmonių. Iš tikrųjų nežinau, ką ten ruošiatės priimti, bet tų, kurie turi patirtį ir supranta apie kelius.
Dar įdomesnis dalykas, kad Kelių direkcija dabar jau, kai pakeisime vadovybę, padarysime valstybine įmone, išdžiovins tas balas ant asfalto. Taip pat, manyčiau, toks įdomus argumentas.
Tačiau kiti argumentai yra gana rimti. Iš tiesų šiuo metu, kai krizinė situacija, kai reikia keisti visą valdymą, dabar skiriant dar 150 mln. eurų, juos, nežinia, kur įsisavins ta pati Kelių direkcija, savaime suprantama, manyčiau, reikėtų daugiau kontroliuoti, o ne šiuo metu keisti. Iš tikrųjų darbai, suirutė tik patrukdys ne tik verslui gauti pinigus, bet ir tiems, kurie dirba keliuose ir pragyvena iš tų užsakymų, kuriuos gauna atlikdami tam tikrus darbus.
Dar vienas dalykas. Čia kaip ir buvo pasakyta, kad valstybės tarnautojai dirba nelabai gerai, bet valdybas darome visai kitokias, kad vėlgi būtų tik tie patys žmonės, kurie galbūt dalyvaus ir tos valstybinės įmonės valdyme, bet jie kažkodėl būtinai turi būti valdybose. Kodėl valdybose negali būti tų žmonių, kurie sąžiningai dirba, kurie supranta situaciją, kurie moka daryti verslus?
Iš tikrųjų daug kontroversijų. Nežinau, kam tas įstatymas skubinamas, būtinai greitai ir dabar, kai galima priimti ramiai, išdiskutavus, pasižiūrėjus struktūrą, priėmus komitetuose tam tikrus sprendimus, judėti į priekį. Tikrai siūlau nepritarti tam įstatymo projektui, o dirbti nuosekliai.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Kolegos kalba, kad yra Kelių direkcijos perėmimas. Norėčiau paklausti, iš ko? Galbūt iš R. Masiulio komandos, kadangi pono V. Andrejevo atsiradimas direktoriaus poste greičiausiai buvo nulemtas to, kad „Klaipėdos naftoje“ tuomet, kai vadovavo R. Masiulis, G. Andrejevas, tai yra šito V. Andrejevo brolis, vadovavo viešiesiems pirkimams. Ar čia ne tas faktas, kai R. Masiulis pakeitė žirgą ir persėdo į kitą balną – į susisiekimo sistemos balną, ir pradėjo leisti ten šaknis?
Matėme ir poną M. Bartušką, kuris taip pat „Klaipėdos naftoje“ vadovavo kadaise viešiesiems pirkimams, kai buvo sudaroma su Bermudais sutartis dėl laivo nuomos, už jį permokėsime 1 mlrd. eurų.
Galbūt kolegos galėtų įvardinti, kaip atsirado R. Švedas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko poste arba ponas A. Molis, Prezidentės kitas patarėjas, SGD terminale? N. Rasburskis iki šiol vadovauja „Lietuvos energijai“, yra jos de facto vadovas, sėkmingai prastūminėja „Fortum“ projektus dėl atliekų deginimo įmonės.
Aš jau nekalbėsiu apie D. Tučkų arba apie poną N. Udrėną. Įdomu, kaip tie žmonės, gaudami tris kartus didesnį atlyginimą už Lietuvos Respublikos Prezidentą, be konkurso paskirti, jaučiasi šiandieną neišvaryti iš šių postų?
Štai kokių valstybei reikia ten reformų ir baikite siurbti pinigus iš valstybės valdomų įmonių. Jie reikalingi valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolega Artūras čia pažėrė kaltinimų dėl taip labai dosniai apmokamų valdybos narių, netinkamai paskirtų, galėjo ir pridėti, kad už tai atsakinga S. Skvernelio Vyriausybė. Kažkodėl bandoma kaltinimus formuluoti tiems, kurie valdžioje buvo prieš dvi kadencijas.
O dėl šio projekto, tai iš tikrųjų, jeigu čia, kaip kolega N. Puteikis minėjo, reikia padaryti, kad keliai būtų sausi, tikrai gal ir vertėtų čia pasistengti mums ir važiuoti antrąja juosta jau be tų balų. Bet, matyt, ne tie yra sumanymai. Kaip matome iš ypatingos šio projekto priėmimo skubos, akivaizdu, kad yra norima spėti kuo daugiau politiškai parinktų žmonių susodinti į naujai įkuriamą įmonę. Neatsitiktinai ir Seimo posėdžių salėje yra neregėta valdančiųjų mobilizacija. Manau, opozicija šiandien turi vienintelę galimybę ir aš kviečiu visus, kurie nepritaria toms politinėms užmačioms, tiesiog nedalyvauti balsavime, ištraukti korteles. Galbūt valdantiesiems neužteks balsų tiems politiniams sumanymams realizuoti.
PIRMININKĖ. R. Sinkevičius – motyvai už.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, kelių statybos verslas yra kompleksinis dalykas. Tai ne tik pati statyba, bet ir karjerų veikla, projektavimo įstaigų veikla ir taip toliau. Lūkesčiai visuomenėje yra sukelti didžiuliai dėl vietinių kelių remonto, dėl sodų kelių perėmimo, dėl žvyrkelių asfaltavimo, gyvenviečių asfaltavimo ir panašiai. Žinote, labai keista matyti, kai direkcijos vadovas, nesugebėjęs panaudoti virš 80 mln. eurų, sako, kad sutaupė. Nieko taupyti nereikia, jeigu valstybė skiria, valstybė ir visuomenė tikisi rezultatų. Ateityje laukia taip pat nemažai projektų. Turiu pasakyti, kad e. tolingas – tai vienas iš tokių stambesnių ir reikšmingų projektų, kur bus įgyvendintas principas – teršėjas moka, už pravažiuotą kilometrą moka. Ypač įvertinus tai, kad Lietuva yra tranzitinė šalis. Aš manau, kad vadybos metodo keitimas – iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę – leistų pagyvinti vadybinį procesą, padaryti jį racionalesnį ir veiksmingesnį. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis išsakantis motyvus – A. Kupčinskas. Prašom, kolega.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų buvęs ministras teisingai pasakė, kad visuomenės lūkesčiai dėl kelių tvarkymo tikrai yra paaukštinti ir dideli. Bet man labai keista girdėti, kai kalbama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas nesusitvarko, „neįsisavina“ lėšų. Tai kodėl per tuos dvejus metus nekeičiamas direktorius, o einama daug sudėtingesniu klystkelių keliu ar žvyrkeliu einama – reorganizuojama pati įstaiga, visiems darbuotojams turės būti įteikiami lapeliai ir taip toliau. O Vyriausybė skiria 155 mln. kelių sektoriui ir ekonomikai skatinti, kai LAKD’a turi visu pajėgumu dirbti, kad panaudotų tas lėšas, prižiūrėtų ir taip toliau. Pats darbymetis, panašiai kaip ir verslininkams Palangoje, o dabar imamasi reorganizacijos, užuot ministras turėjęs politinės valios ir pakeitęs patį direktorių, kuris galėtų efektyviau panaudoti lėšas, skirtas kelių sektoriui. Atkreipiu dėmesį į tai.
Kitas dalykas, noriu priminti, kad lėšų sektoriui visada trūko ir trūks. O esminė problema yra ta, kad mes tik naudojame lėšas iš biudžeto, visai nesirenkame kitų instrumentų. E. tolingo sistema Ekonomikos komitete svarstyta jau gal prieš keletą metų, mes vis apeliuojame į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, kad jūs priimkite sprendimą, bet ji ten kaip guli, taip ir turbūt gulės iki kadencijos pabaigos. Aš tikrai matau, kad šitam sprendimui yra nepasirengta. O jeigu pasirengta, tai noriu pasakyti, kad visada valdantieji kritikavo buvusį ministrą R. Masiulį ir sakė, kad jis dirbo blogai, bet dabar kažkodėl šią reformą sugalvota per vieną naktį stumti pakniopstomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Kelių įstatymo kai kurių straipsnių priėmimo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Pritrūko šiek tiek balsų.
Kiekvienas veiksmas turi savo įvertinimą. Matau, kad jau įvertinti laukia E. Gentvilas. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Aš noriu pabrėžti, kad po įstatymo pateikimo Seime aš balsavau už ir visa mūsų frakcija balsavo manydama, kad yra prasminga biudžetinę įstaigą paversti valstybės įmone. Tačiau tai, kas padaryta svarstymo stadijoje ir šiandien, tai yra ir prieštaravimas įstatymams, ir akivaizdžiai matyti, kad laiko nepakanka. Nereikia žaisti tokių žaidimų, kad turėjote mūsų frakcijos žmones kaip partnerius ir viską padarėte taip, kad šiandien įstatymas nepriimtas. Šiandien skambėjo apie tai, kad mes už dialogą, mes norime kalbėti ir įsiklausome, kaip A. Papirtienė sakė, į visus protingus pasiūlymus. Tai jūs nesiklausote tų pasiūlymų ir štai rezultatas, kuris kol kas lygus nuliui.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas – replika po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Buvo paminėta… Įdomu žiūrėti, kai sakome, kad mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti panaudoti pagal paskirtį, šiuo atveju keliams, ir kartu ištraukiate korteles nebalsuodami, kad to neįvyktų.
Šnekėjote, kad neįvykdyta žvyrkelių programa. Taip, žvyrkelių programa neįvykdyta dėl buvusio ministro, kuris vilkino projektus, vilkino projektavimą, kaltės. Jo vadovavimo laiku 2018 metais iš kelių priežiūros įmonių, kurios vykdo kelių darbus, buvo atleista 30 % darbuotojų vien dėl to, kad nebuvo projekto. Europiniai pinigai buvo stabdomi, elektrifikavimas, nepanaudota per 80 mln. Ir buvo nuolatinis tempimas, kad tai neįvyktų. Ar galime tą sau dovanoti? Nes žinome, kad praėjus metams įkainiai brangsta ir už ką galėjome sumokėti mažesne kaina, tenka mokėti brangiau. Ir dabar tą tradiciją tęsiate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kreivys taip pat nori replikuoti. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad taip, valstybės įmonių, valstybės akcinių bendrovių pertvarkos yra būtinas dalykas. Tačiau ką mes šiandien matome? Mes matome, kad mes ritamės atgal. Pažeidžiant visus principus, iš esmės iš įmonės daroma lesyklėlė su priklausomais valdymo organais, su savais naujais vadovais. Aš labai džiaugiuosi, kad šitas manipuliavimas neišėjo ir, tikiuosi, neišeis.
PIRMININKĖ. Ir P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Atsimenu kadencijos pradžią, kai reikėdavo susitikimų su žmonėmis metu įrodinėti, o ką gi nuveikė valdantieji. Tai pagrindinis argumentas buvo toks, kad buvo išskaidrintos valstybinės įmonės. Iš jų buvo minima „Lietuvos geležinkeliai“, Registrų centras, kurie dešimtmečius buvo tapę valstybe valstybėje. Ir ką aš dabar girdžiu? Kad būtent tas žmogus, kuris inicijavo tuos skaidrumo procesus, dabar yra pripažįstamas vos ne purviniausiu ministru. Man iš tikrųjų nejauku girdėti. Man atrodo, gal čia yra simptomas, kad tie žmonės, kurie tarnavo valstybei, dabar įtinka ne visiems tiems, kurie priklauso daugumai. Tai gal vis dėlto pasikeitė ne tie žmonės, o būtent tie, kurie dabar juos vertina.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ir lydimieji teisės aktai negali dabar būti priimti, nes nepriimtas pagrindinis. (Balsai salėje) Balsavimas įvyko, bet balsavimą… G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gal galima būtų perbalsuoti? Frakcijos vardu prašome.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsavimas buvo atidėtas. Posėdžio pirmininkas, prašant frakcijai, gali pakartoti balsavimą, ir Statutas tam neprieštarauja. Prašant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, pakartojame balsavimą, kuris buvo atidėtas, dėl Kelių įstatymo priėmimo. Pradedame balsavimą. (Balsai salėje) Na, lauksime geresnių laikų. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Gerai. Ačiū, gerbiami kolegos, kai bus oficialus prašymas atidėti, balsavimai bus vėl kartojami.
12.55 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4696(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4697(2) (svarstymas)
O dabar liko keturios minutės ir galima išgirsti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl Mokesčių administravimo įstatymo. V. Ąžuolas. Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695(2). Svarstymas. Kaip ir minėjau, lydimųjų taip pat negalime priimti, juos priimsime kartu, kai priimsime pagrindinį įstatymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar sutiktų kartu ir lydimuosius – Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų projektus?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip, ir lydimieji,
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiuos įstatymų projektus taip pat svarstėme ir jiems abiem pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tad kviečiu A. Sysą. Ar gerbiamas kolega sutiktų perskaityti kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto, kurį komitetas svarstė? Šis įstatymas yra Mokesčių administravimo įstatymo lydimasis įstatymas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš jau galvojau, kad viską, ką norėjau, pranešiau tautai. Pasirodo, ne viską. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Vinkų dėl Sveikatos draudimo įstatymo, kaip lydimojo įstatymo, išvados. Pone Vinkau, prašom perskaityti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4697(2). Išvada. Jūsų komitetas buvo kaip papildomas komitetas.
A. VINKUS (LSDDF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymas. Sprendimas – pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Informuoju jus, gerbiamieji, kad pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. A. Vinkus buvo užsirašęs. Prašom iš savo darbo vietos.
A. VINKUS (LSDDF). Labai ačiū, kad turiu galimybę kalbėti. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas nenumato valstybės „Sodros“ įmokų ar PSDF įmokų permokos įskaityti mokesčių nepriemokai padengti ir atvirkščiai – kitų mokesčių permokos Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat negali nukreipti „Sodros“ skolų ar PSDF įmokų mokestinei nepriemokai padengti. Tokių veiksmų negali atlikti ir pats mokesčių mokėtojas, vadinasi, jis tokiais atvejais negali vienų mokesčių permokos nukreipti kitų mokesčių skolai padengti. Pagal galiojančią tvarką, norint tai atlikti, reikalingi papildomi veiksmai: papildomas laikas, darbo sąnaudos.
Labai teisinga, kad siūlomu projektu nustatomas mokesčių ir įmokų įskaitymo eiliškumas atsižvelgiant į nuoseklumo principą, paremtą mokesčių administratoriams nustatytų užduočių, susijusių su skirtingu biudžetu, tai yra valstybės, „Sodros“, PSDF pajamų planais, jų vykdymu ir kitais kriterijais. Tai, kad šiam projektui bendru sutarimu pritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, kitaip sakant, šios srities ekspertai, manau, įrodo jo logiką ir siūlomą efektyvumą. Taigi balsuoju už šį projektą!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu? Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Dabar maloniai prašau registruotis ir baigsime rytinį posėdį.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Visiems nuoširdžiai dėkoju. Rytinis posėdis baigtas. Mums pavyko labai nemažai padaryti. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.